Byla e2-8165-1097/2020
Dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E47“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,E47“, prašydama priteisti iš atsakovės 2 013,22 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 158,18 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62.

7Ieškovė nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. būsto draudimo liudijimo LD Nr. 111353618, TIA Nr. 491671270 pagrindu buvo apdraudusi turtą – butą, esantį ( - ), Vilnius, būsto draudimu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 28 d. 2018 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovei UAB ,,E47“ nuosavybės teise priklausiusio buto, esančio ( - ), Vilnius. Užliejimo metu padarytą žalą ieškovė atlygino draudėjui išmokėdama 2 013,22 Eur draudimo išmoką. Yra visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis). Be to, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteista 158,18 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018 m. spalio 6 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. vasario 3 d.), ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos.

83.

9Atsakovė UAB ,,E47“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl to, kad nenustatytas asmuo atsuko pastato, esančio ( - ), Vilnius, bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėje) esantį čiaupą, kuris paleidžia vandenį visiems pastato penktame aukšte esantiems butams, taip pat ir butui ( - ), Vilnius. Atsukus čiaupą ir vandeniui patekus į vidaus vandentiekio sistemą, nurodytame atsakovei priklausiusiame bute iššovė karšto vandens dangtelis ir vanduo pradėjo tekėti per movą (vamzdį). Ieškovės apdrausto buto užliejimo metu pastato baigtumas buvo 89 proc., t. y. jis nebuvo baigtas statyti, jame esantys butai negalėjo būti naudojami bei eksploatuojami, o laiptinėje esantis čiaupas negalėjo būti atsuktas. Atsakovė jai priklausiusį butą valdė ir juo naudojosi tinkamai, atsakingai ir rūpestingai, laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų ir nepažeisdama trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o ieškovės apdrausto buto užliejimas įvyko ir žala padaryta ne dėl atsakovei priklausiusio buto vidaus inžinerinių sistemų gedimo ar konstrukcinių sprendimų, o išimtinai dėl žmogiškojo veiklos faktoriaus (trečiojo asmens kaltės). Kai žala padaryta ne dėl statinio trūkumų, pastato savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens atsakomybės sąlygoms. Atsakovė jai priklausiusį butą buvo tinkamai ir saugiai įrengusi taip, jog jį būtų galima eksploatuoti kaip nebaigtą statyti, nepažeidė jokių buto eksploatavimą reglamentuojančių teisės norminių aktų, todėl nėra atsakovės kaltės kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos ir ieškovės reikalavimai atsakovės atžvilgiu turėtų būti atmesti (CK 6.246–6.249 straipsniai).

104.

11Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nes atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrinta tinkama vandentiekio sistemos eksploatacija įprastomis sąlygomis, t. y. karšto vandens dangtelis nebuvo tinkamai ir patikimai pritvirtintas. Pastato 89 proc. baigtumas reiškia, kad vamzdynas ir vamzdžiai turėjo būti pilnai įrengti, išbandyti ir pagal perdavimo aktą perduoti atsakovei. Be to, net ir nesant 100 proc. pastato baigtumo, žala, nulemta pastato defekto bendrojoje dalinėje nuosavybėje, turi būti atlyginama pastato savininko. Atsakovė, kaip viso pastato statytoja, neužtikrino tinkamos statybvietės teritorijoje ir joje esančio pastato priežiūros ir neužkirto kelio pašaliniams asmenims patekti į pastatą bei atsukti vandens čiaupą bendro naudojimo patalpose. Atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nevykdžiusi pareigos tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, dėl ko buvo užlietas ir apgadintas turtas, t. y. žala atsidaro dėl nepakankamo atsakovės rūpestingumo.

125.

13Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovė informuota tinkamai, 2020 m. balandžio 29 d. siunčiant šaukimą per EPP sistemą. Atsakovei yra žinoma apie vykstantį teismo procesą, t. y. ji, pateikusi atsiliepimą į ieškinį, turi pareigą domėtis procesu ir jo eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

14Teismas konstatuoja:

15Ieškinys tenkintinas.

166.

17Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, ieškinį pareikšdama atsakovei, kaip už padarytą žalą atsakingam asmeniui. Tokio pobūdžio ginčui spręsti nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

186.1.

192018 m. birželio 27 d. būsto draudimo liudijimu ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. birželio 28 d. apdraudė butą, esantį ( - ), Vilnius (draudėja E. S., būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 491671270, serija LD Nr. 111353618).

206.2.

212018 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės apdraustas butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovei UAB ,,E47“ nuosavybės teise priklausiusio viršuje esančio buto, esančio ( - ), Vilnius.

226.3.

232018 m. rugpjūčio 27 d. raštu atsakydama į ieškovės paklausimą, atsakovė nurodė, kad avarijos šaltinis buvo bute, esančiame ( - ), Vilnius. Šiame bute iššovė karšto vandens dangtelis ir per karšto vandens movą (vamzdį) pradėjo tekėti vanduo, nes nenustatytas asmuo atsuko pastato bendrojo naudojimo patalpoje (laiptinėje) esančius karšto vandens čiaupus pastato 5 aukšto butams. Taip pat nurodyta, kad avarijos šaltiniu buvęs butas, adresu ( - ), Vilnius, nėra eksploatuojamas ir nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB ,,E47“.

246.4.

252018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 2048750 ieškovė informavo draudėją E. S., jog išmoka jai 2 013,22 Eur draudimo išmoką už 2018 m. rugpjūčio 19 d. įvykį, kurio metu sugadintas butas. 2018 m. rugsėjo 13 d. ieškovė sumokėjo E. S. 2 013,22 Eur išmoką už pastatų draudimą, įvykis 2018 m. rugpjūčio 19 d. (2018 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 14628062).

266.5.

272018 m. rugsėjo 20 d. raštu dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002064861 ieškovė pranešė atsakovei, kad išmokėjo 2 013,22 Eur draudimo išmoką ir laiko, jog už žalą yra atsakinga atsakovė, todėl prašė regreso tvarka atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, per 15 dienų sumokant ieškovei nurodytą sumą.

287.

29Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, neginčija fakto, kad atsakovei priklausiusiame bute išsiliejo vanduo, dėl ko buvo padaryta žalos žemiau buvusiam ieškovės apdraustam butui; neginčija priežastinio atsakovei priklausiusiame bute išsiliejusio vandens ir žemiau esančiame bute padarytos žalos priežastinio ryšio, taip pat neginčija padarytos ir ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio, tačiau teigia, kad nėra būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl atsiradusios žalos.

308.

31Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

329.

33Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Tuo tarpu veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios užpylus patalpas vandeniu, atlyginimo, ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-302/2011).

3410.

35Taigi, apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovė, keldama reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus apdraustą turtą vandeniu, atlyginimo subrogacijos tvarka, turėjo įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų ir kad šios patalpos priklausė (buvo valdomos) atsakovei. Šių faktų atsakovė neginčijo ir, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, jie laikomi nustatytais (CPK 178, 187, 185 straipsniai, 182 straipsnio 5 punktas). Pagal nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, šių faktų pakanka atsakovės civilinei atsakomybei už padarytą žalą kilti, nebent atsakovė paneigtų savo, kaip buto savininkės, atsakomybės pagrindus – paneigtų statinio savininko kaltės prezumpciją ar įrodytų, jog žala kilo dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios, didelio neatsargumo (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

3611.

37Nagrinėjamu atveju atsakovė, neigdama savo civilinės atsakomybės sąlygas, nurodė, kad ji turtą valdė rūpestingai, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus jos, kaip pastato savininkės, neteisėtus veiksmus. Taip pat, atsakovės teigimu, žalai kilus ne dėl statinio trūkumų ar defektų, turėjo būti įrodyta atsakovės kaltė, o to padaryta nebuvo, nes vanduo liejosi dėl nenustatyto trečiojo asmens veiksmų atsukus vandens čiaupą bendrojo naudojimo patalpose.

3812.

39Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste atsakovės nurodytos aplinkybės nepaneigia jos, kaip buto, iš kurio išsiliejęs vanduo padarė žalos, savininkės civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje neįrodyta, kad, atsukus vandenį bendro naudojimo patalpose, susidarė ekstremali situacija, lėmusi karšto vandens dangtelio iššovimą nepaisant visų protingų rūpestingo savininko pastangų tinkamai prižiūrint vidinę buto vandentiekio sistemą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad vanduo būtų išsiliejęs visuose penkto aukšto, kuriame bendro naudojimo patalpose atsuktas vandens čiaupas, butuose. Taip pat nėra duomenų, kad vandens spaudimas atsukus čiaupą būtų toks, kokio neturėtų sulaikyti rūpestingai prižiūrimo buto, nors ir nebaigto įrengti, vidinių vandentiekio sistemų dangteliai. Atsižvelgiant į tai, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, atsakovės atsakomybė už atsiradusią žalą kyla dėl to, kad jai priklausiusiame bute nebuvo užtikrinta tinkama vidinės buto vandentiekio sistemos priežiūra – jog nebūtų palikta atvirų ar per silpnai užsandarintų vamzdžių. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, jog pastatas nebuvo baigtas statyti ir negalėjo būti eksploatuojamas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu pastato baigtumas buvo 89 procentų, t. y. jau galėjo būti atliekama vidinė butų apdaila, įrenginėjami vidinės komunikacijos ir vamzdynai, taip pat ir vandentiekio sistema. Atsakovės civilinę atsakomybę lemia ne tik jos, kaip buto savininkės, nepakankamas rūpestingumas užtikrinant vidinių buto vandentiekių sistemų uždarumą, tačiau ir atsakovės, kaip visą pastatą stačiusio bei įrenginėjusio subjekto, nepakankamas rūpestingumas užtikrinant, kad nebūtų sudarytos sąlygos nenustatytiems tretiesiems asmenims patekti į objekto teritoriją ir nekontroliuojamai atsukti vandens čiaupą visiems namo aukšto butams. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė veikė kaip profesionalus pastato statytojas, butus statęs pardavimui. Taigi, jai taikytini aukštesni rūpestingumo standartai, lemiantys atsakomybę už panašaus pobūdžio avarijas, sukeltas laisvai į nebaigtą statyti objektą patekusio asmens. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, nurodydama aplinkybes dėl to, jog žalą sukėlė trečiojo nenustatyto asmens veiksmai, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, pavyzdžiui, kad būtų atliktas tyrimas dėl tokių veiksmų, būtų siekta nustatyti kaltąjį asmenį už veiksmus atsakovės, kaip statytojos, kontroliuojamame objekte ir pan. (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl vandens išsiliejimo priežasčių. Dėl to laikytina nepaneigta jos, kaip buto, iš kurio išsiliejo vanduo, savininkės atsakomybė už atsiradusią žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu.

4013.

41Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina esant nustatytas visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovei priklausė butas, iš kurio išsiliejo vanduo; atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nedėjo visų pastangų, jog užtikrintų buto vandentiekio sistemos sandarumą ir tinkamą priežiūrą; išsiliejęs vanduo padarė žalos, t. y. priežastinis atsakovės, kaip buto savininkės, nepakankamo rūpestingumo ir atsiradusios ieškovės apdraustam butui žalos ryšys. Atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jai priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui.

4214.

43Padarytos žalos dydį ieškovė įrodinėjo pateikdama 2018 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymo Nr. 14628062 kopiją, kuriuo ieškovė sumokėjo E. S. 2 013,22 Eur; 2018 m. rugpjūčio 31 d. buto atstatymo darbų sąmatą, 2018 m. rugpjūčio 21 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą su priedais; 2018 m. rugsėjo 7 d. buhalterinę pažymą Nr. 0006450, 2018 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARV010419, 2018 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 000873, buto remontui reikalingų prekių pirkimo čekius. Atsakovė, nurodyto padarytos žalos dydžio neginčijo, ją paneigiančių įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 2 013,22 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.266 straipsnis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.1015 straipsnis).

44Dėl kompensacinių palūkanų

4515.

46Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, todėl nustatomas jų minimalus kompensavimas (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, kurių nereikia įrodinėti. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, nes jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė ir jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai – taigi ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis). Delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-530-459/2016).

4716.

48Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

4917.

50Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 158,18 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuodama jas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. pranešime atsakovei dėl išmokos išieškojimo nurodyto termino sumokėti pabaigos (2018 m. spalio 6 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. vasario 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas kompensacinių palūkanų skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės šias kompensacines palūkanas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

51Dėl procesinių palūkanų

5218.

53CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 171,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

5519.

56Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 409 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 49 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 360 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-124921) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

5720.

58Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

60ieškinį tenkinti.

61Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,E47“ (j. a. k. 303326755) 2 013,22 Eur (du tūkstančius trylika eurų 22 ct) žalai subrogacijos tvarka atlyginti, 158,18 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 18 ct) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 171,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 409 Eur (keturis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

62Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. būsto draudimo liudijimo LD Nr.... 8. 3.... 9. Atsakovė UAB ,,E47“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 10. 4.... 11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė;... 12. 5.... 13. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos... 14. Teismas konstatuoja:... 15. Ieškinys tenkintinas. ... 16. 6.... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo... 18. 6.1.... 19. 2018 m. birželio 27 d. būsto draudimo liudijimu ieškovė AB ,,Lietuvos... 20. 6.2.... 21. 2018 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės apdraustas butas buvo užlietas vandeniu... 22. 6.3.... 23. 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštu atsakydama į ieškovės paklausimą,... 24. 6.4.... 25. 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 2048750 ieškovė... 26. 6.5.... 27. 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002064861... 28. 7.... 29. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, neginčija fakto, kad... 30. 8.... 31. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė... 32. 9.... 33. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 34. 10.... 35. Taigi, apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų... 36. 11.... 37. Nagrinėjamu atveju atsakovė, neigdama savo civilinės atsakomybės sąlygas,... 38. 12.... 39. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste atsakovės nurodytos... 40. 13.... 41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina esant nustatytas visas... 42. 14.... 43. Padarytos žalos dydį ieškovė įrodinėjo pateikdama 2018 m. rugsėjo 13 d.... 44. Dėl kompensacinių palūkanų... 45. 15.... 46. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius... 47. 16.... 48. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos... 49. 17.... 50. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 158,18 Eur... 51. Dėl procesinių palūkanų... 52. 18.... 53. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. 19.... 56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 57. 20.... 58. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) neviršija... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 60. ieškinį tenkinti.... 61. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ (j. a. k.... 62. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...