Byla 2A-1301-259/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramūno Mitkaus, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. B. atstovo advokato Vytauto Gusto apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-601-454/2012 pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims viešajai įstaigai S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui, asociacijai „Kauno S. Dariaus ir S. Girėno vardo aerodromo aviatorių draugija“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, V. L., S. Ž., A. D. dėl neteisėtų administracinių aktų, sandorio panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.4, b.l.4-8) prašė: 1) panaikinti iš dalies nurodytus administracinius aktus ir valstybinės žemės panaudos sutartį – dalyje dėl 0,88 ha, į kuriuos ieškovės motinos vardu turi būti atkurta nuosavybės teisė natūra: 1996-07-16 Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 772, kuriuo patvirtintas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo detalusis planas; 2006-03-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-107, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų ir įrenginių ( - ) detalusis planas; 2006-04-13 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-02-4118 dėl kitos paskirties žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis; 2006-04-13 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M19/2006-122, sudarytą tarp atsakovų dėl žemės sklypo, esančio ( - ), 189,3385 ha dalies perdavimo naudotis panaudos pagrindais Kauno miesto savivaldybei; 2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įsiteisėjus teismo sprendimui per 6 mėnesius atlikti visus kompetencijoje esančius sklypo ženklinimo, matavimo veiksmus ir atkurti nuosavybės teises ieškovės mamos vardu natūra į jai tenkančią 0,88 ha žemės dalį buvusioje J. V. nuosavybėje buvusiame ( - ); 3) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės mama Z. S. B. (dabar jau mirusi) 1992-01-30 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - į 0,88 ha jai tenkančios žemės dalį natūra iš bendro jos seneliui J. V. ( - ) nuosavybės teise valdyto 2,64 ha žemės sklypo. Atsakovas - tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija atsisakė įvykdyti restituciją ir atkurti nuosavybės teises į ieškovės motinai priklausančią 0,88 ha žemės dalį, motyvuodamas tuo, kad Kauno miesto savivaldybė 2006-03-23 sprendimu Nr. T-107 (t.1, b.l.91) patvirtino Kauno S. Dariaus ir S .Girėno aerodromo detalųjį planą (pakeitusį 1996-07-16 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 772 (t.1, b.l.40) patvirtintą Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo detalųjį planą), kuris apima 191,9643 ha, ir dalis šio sklypo - 189,3385 ha 2006-04-23 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr.M19/2006-122 (t.1, b.l.27-29) ir Kauno apskrities viršininko 2006-04-13 įsakymo Nr.02-01-4118 (t.1, b.l.30) pagrindu 10 metų laikotarpiui perduotas Kauno miesto savivaldybei, todėl visa šio sklypo žemė pateko į valstybės išperkamos žemės kategoriją, kaip aerodromas, kultūros paveldo objektas, ir negali būti grąžinta natūra. Ieškovės nuomone, kadangi atsakovai jau nuo 1992 m. žinojo apie ieškovės motinos siekimą atkurti nuosavybės teises į žemę būtent toje vietoje, vėlesnis ginčo teritorijos planavimas ir perdavimas panaudos pagrindu jos reikalavimų dalyje, neatkūrus jai nuosavybės teisių, buvo neteisėtas ir nepagristas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 156 Lt pašto išlaidų valstybei (t.4, b.l.147-153).

7Teismas nustatė, jog Kauno miesto valdybos 1996-07-16 sprendimo Nr. 772 priėmimo metu galioję teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių atkūrimą, nesuteikė ieškovei galimybės atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemę natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos pavedimu SĮ „Kauno planas“ išnagrinėjo ginčo teritoriją, bet laisvos (neužstatytos) žemės, kuri nebūtų priskirta valstybės išperkamai, nenustatė. Ieškovės motina apie tai buvo informuota. Teismas nustatė, jog aerodromo žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka detaliojo plano pagrindu, o detalusis planas yra teisėtas pagrindas priskirti žemę valstybės išperkamai: suformuotas žemės sklypas jame esančių statinių eksploatavimui, taip pat visa suplanuota teritorija yra saugoma valstybės kaip nekilnojamojo kultūros paveldo vietovė, t. y. ginčo teritorija reikalinga užtikrinti kultūros vertybių apsaugą. Aerodromas įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą aerodromų sąrašą. Ieškovė nėra pateikusi jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas, į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra laisvas (neužstatytas). Ieškovė vadovaujasi tik prielaida, kad jai priklausanti atkurti 0,88 ha žemės dalis patenka į tą žemės sklypo dalį, kuri yra suplanuota detaliuoju planu ir panaudos pagrindais ja naudojasi Kauno miesto savivaldybė. Pagal išlikusią kartografinę medžiagą nustatyti tikslių Žagariškės kaimo ribų nėra galimybės. Teismas pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija yra išanalizavusi ginčo teritoriją ir teisės aktų nustatyta tvarka nustačiusi, kad joje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Ši informacija buvo pateikta Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui. Tačiau sprendimų, kuriais yra nustatyta, jog ginčo teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ieškovė neginčija ir pripažinti tam tikrą teritoriją esant laisva (neužstatyta) teismo neprašo. Detaliųjų planų patvirtinimo tvarkos pažeidimų teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis LAT 2003-04-17 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-267/2003, teismas konstatavo, jog neginčijant nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų nežymėti teritorijos kaip laisvos (neužstatytos) žemės, ieškovės reikalavimai dėl 1996-07-16 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 772 ir 2006-03-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-107, kuriais buvo tvirtinami detalieji planai, laikytini nepagrįstais. Be to, teismas pažymėjo, jog teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriui ex officio nustačius, kad ginčo žemė nėra laisva (neužstatyta), nėra aišku, pagal kokią kartografinę informaciją yra siekiama įpareigoti parengti žemės sklypo planą.

8Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė ginčija 1996-07-16 Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 772, teismui pateikdama ieškinį 2007-07-13, todėl laikė, kad šio reikalavimo teikimui yra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, kadangi ieškovei apie motyvuotą atsisakymą žymėti žemę kaip laisvą (neužstatytą) buvo žinoma. Todėl teismas šiam reikalavimui taikė ieškinio senatį. Ieškovės reikalavimą dėl 2006-04-13 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-02-4118 panaikinimo teismas atmetė kaip neįrodytą, kadangi ieškovė nenurodė jokio pagrindo šiam įsakymui panaikinti. Spręsdamas reikalavimą dėl 2006-04-13 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M19/2006-122 panaikinimo, teismas nurodė, jog panaudos sutartis nėra administracinis aktas, panaudos sutarties pasibaigimą reglamentuoja Civilinio kodekso XXXII skyriaus nuostatos bei XVIII skyriaus nuostatos. Teismas nustatė, jog jokių pagrindų dėl sutarties panaikinimo ar pripažinimo negaliojančia ieškovė nenurodė, todėl ir šį ieškovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovės E. B. atstovas advokatas Vytautas Gustas apeliaciniu skundu (t.4, b.l.169-175) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl atmestų 4 ieškinio reikalavimų, išskyrus atmestą reikalavimą panaikinti Kauno miesto valdybos 1996-07-16 sprendimą Nr.772, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį dėl likusių 4 reikalavimų patenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iš atsakovų išreikalauti buvusio ( - ) ir J. V. buvusios žemės sklypo kartografinį planą: archyvinio buvusio ( - ) plano ir J. V. žemės sklypo, esančio tame kaime, plano grafinį atžymėjimą dabartiniame vietovės žemėlapyje su pažymėtais ten esančiais dabartiniais pastatais, statiniais, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo tuo pačiu - ir kultūros paveldo objekto, sklypu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismo sprendimas tendencingas ir vienpusiškai ginantis tik atsakovų bei trečiųjų asmenų interesus. Teismas, pažeisdamas esminius civilinio proceso principus: asmenų lygiateisiškumo (CPK 6 str.), procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.), rungimosi (CPK 12 str.), įrodinėjimo, įrodymų vertinimo (CPK 177 str., 185 str.), neatskleidė bylos esmės, tinkamai neįvykdė teisingumo, pažeisdamas ieškovės konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.).

122. Teismas, neteisingai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai teigia, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklypas yra laisvas, bei kad ieškovė vadovaujasi tik prielaida, jog šis sklypas iš viso patenka į detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pagal išlikusią kartografinę medžiagą nėra galimybės nustatyti tikslių Žagariškės kaimo ribų. Tiksliai nustatyti laisvos ar valstybės išperkamos žemės vietą ir plotą yra atsakovų, o ne ieškovės įstatyminė pareiga, kurią jie privalėjo įvykdyti iki teismo, ar jam pareikalavus, tačiau to nepadarė. Atsakovai yra įstatymų įpareigoti vykdyti restituciją, yra aprūpinti techninėmis priemonėmis, kurių pagalba galima tiksliai nustatyti buvusių žemės sklypų dislokaciją. Visi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo sklypas (visas ( - ) ir ieškovės prosenelio žemė) yra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje. Ieškovei siųstuose raštuose atsakovai ne kartą nurodė, jog išnagrinėjus turimą kartografinę medžiagą, padaryta išvada, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra, o ne kad ši žemė yra kažkur kitoje - ne ginčo teritorijoje.

133. Teismo sprendimas grindžiamas nepateiktu, teismo neišreikalautu ir neištirtu rašytiniu įrodymu - kartografiniu planu, kurį ieškovė savo patikslintame ieškinyje prašė teismo išreikalauti, tačiau pateikti šį planą teismas atsakovų neįpareigojo. Todėl šis planas išreikalautinas apeliacinės instancijos teismo.

144. Ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti aiškiai ir konkrečiai - pašalinti kliūtis restitucijai, t. y. panaikinti administracinius aktus dėl detalaus plano patvirtinimo ir tolimesnio disponavimo suplanuotu sklypu. Todėl teismo argumentai, jog ieškovė neginčija sprendimų, kuriais yra nustatyta, kad ginčo teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ir neprašo teismo pripažinti tam tikrą teritoriją esant laisva (neužstatyta), nėra reikšmingi.

155. Teismo argumentas, jog ieškovė nenurodė jokio pagrindų, kodėl turėtų būti panaikinti 2006-04-13 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-02-4118 ir 2006-04-13 valstybinės žemės panaudos sutartis Nr.M19/2006-122, nepagrįstas. Ieškovė išsamiai nurodė faktines ieškinio aplinkybes, ieškinio reikalavimus grindė teisės aktais: Konstitucija, Žemės reformos įstatymu, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (restitucijos) įstatymu, Konstitucinio Teismo nutarimu. Ginčijama sutartis turi būti panaikinta dalyje dėl grąžintinų 0,88ha, nes sudaryta disponuojant sklypu, bet neįvykdžius įstatyminės pareigos - restitucijos, o ši aplinkybė byloje įrodyta.

166. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno miesto valdybos 1996-07-16 sprendimą Nr.772, pritaikydamas sutrumpintą 30 dienų ieškinio senaties terminą. Ieškovė savo teises gynė tada, kai sužinojo apie jų pažeidimą, nepraleisdama senaties termino.

17Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4, b.l.184-185) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

181. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p., nuosavybės teisės į žemę gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar yra išlikusios laisvos (neužstatytos) žemės, visų pirma turi būti aiškios buvusio savininko turėtos žemės ribos. Tačiau šiuo atveju nei ieškovė, nei atsakovai neturi duomenų, kurioje konkrečiai vietoje yra buvusio savininko J. V. iki nacionalizacijos turėta žemė. Todėl teismas teisingai nustatė, jog pagal išlikusią kartografinę medžiagą nėra galimybės nustatyti tikslių ( - ) ribų.

192. Skundo argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė turėjo rasti laisvos (neužstatytos) žemės, nepagrįsti. Apytiksliais duomenimis dalis ( - ) patenka į S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijos ribas (šiaurės vakarinėje dalyje), kita dalis užstatyta gyvenamųjų namų kvartalais, esamomis namų valdomis, taip pat užimta šlaitų bei valstybinio miško plotų. Taigi, ginčo teritorija atitinka valstybės išperkamos žemės kriterijus (Atkūrimo įstatymo 12 str.).

203. Ginčo teritorija buvo priskirta ir naudojama S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui eksploatuoti ne tik iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo, t. y. iki detaliųjų planų, kuriais buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinimo, bet dar prieš pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 1993-12-12 Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro direktorius patvirtino 193 ha Žagariškių aerodromo teritorijos plotą. LR kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1995-07-10 įsakymu Nr. 103 aerodromas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šiame teisės akte taip pat nurodytas teritorijos plotas – 193 ha. Kauno miesto valdybos 1996-01-09 sprendimu Nr. 13 „Dėl Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo sklypo ribų projekto tvirtinimo“ (t.1, b.l.36-39) buvo patvirtintas S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo sklypo ribų projektas, pagal kurį visą teritoriją sudaro 193,4 ha. Teismas šias faktines aplinkybes įvertino tinkamai, teismo teiginiai, jog ieškovei nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra teritorijoje, patenkančioje į aerodromo žemės sklypo ribas, yra teisingi ir pagrįsti.

214. Skunde suformuluotas prašymas išreikalauti iš atsakovų buvusio ( - ) ir J. V. buvusios žemės sklypo kartografinį planą yra nepagrįstas. Joks teisės aktas, reglamentuojantis nuosavybės teisių atkūrimą, nenumato būtinybės teikti papildomus įrodymus tuo atveju, kai laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai, nenustatyta, t. y. atlikti ieškovės prašomus veiksmus ir rengti kartografinę medžiagą, pagrindžiančią ginčo teritorijos priskyrimą valstybės išperkamos žemės kategorijai - pažymint dabartinius pastatus, statinius bei aerodromo ribas. Tokių teritorijų planavimo dokumentų rengimas (buvusių žemės sklypų kartografavimas ir šių sklypų detaliųjų planų rengimas) nėra numatytas jokiuose teisės aktuose ir nėra priskirtas savivaldybės kompetencijai. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas, į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra laisvas, neužstatytas, ir į jį nuosavybės teisės natūra gali būti atkurtos, tuo tarpu pati reiškia reikalavimą Kauno miesto savivaldybei atlikti jos kompetencijai nepriskirtus veiksmus. Be to, nesant duomenų apie buvusio ( - ) bei J. V. turėtos žemės ribas, tokios kartografinės medžiagos nėra galimybės parengti.

22Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4, b.l.187-189) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

231. Ieškovė ieškinio leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kadangi nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas, į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra laisvas (neužstatytas).

242. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 str.), laisvos (neužstatytos) žemės jame nėra.

253. Ieškovė nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl ginčijamo Kauno apskrities viršininko 2006-04-13 įsakymo Nr. 02-02-4118 bei 2006-04-13 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M19/2006-122 panaikinimo.

264. Ieškovė ne kartą buvo informuota, jog ginčo teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, visa žemė įtraukta į detaliuoju planu suformuotą istorinio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo žemės sklypo ribas, todėl skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas realiai nesiekė išsiaiškinti ginčo esmės, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, atmestini.

27Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4, b.l.181-182) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

281. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra laisvas (neužstatytas). 0,88 ha žemės plotas buvusiame ( - ), į kurį norima atkurti nuosavybės teises, patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo su įrangos liekanomis, ( - ), Kaune (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 16943; buvęs kodas - U8) teritoriją.

292. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, už ginčo žemę turi būti kompensuojama lygiaverčiu žemės sklypu ne nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje.

303. Byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių prašomų panaikinti administracinių teisės aktų bei sandorių neteisėtumą.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nagrinėjamas ieškovės prašymas atkurti natūra nuosavybės teises į buvusio savininko V. iki nacionalizacijos valdyto 0, 88 ha ploto žemės sklypą buvusiame ( - ), Kauno mieste (1 t. b.l. 170, 4 t. b.l. 4-8). Ieškovė E. B. yra asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą miesto žemę, teisių perėmėja. Ji pareiškė ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juo prašė: panaikinti iš dalies nurodytus administracinius aktus ir valstybinės žemės panaudos sutartį – dalyje dėl 0,88 ha, į kuriuos ieškovės motinos vardu turi būti atkurta nuosavybės teisė natūra: 1996-07-16 Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 772, kuriuo patvirtintas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo detalusis planas; 2006-03-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-107, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų ir įrenginių ( - ) detalusis planas; 2006-04-13 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-02-4118 dėl kitos paskirties žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis; 2006-04-13 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M19/2006-122, sudarytą tarp atsakovų dėl žemės sklypo, esančio ( - ), 189,3385 ha dalies perdavimo naudotis panaudos pagrindais Kauno miesto savivaldybei; įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įsiteisėjus teismo sprendimui per 6 mėnesius atlikti visus kompetencijoje esančius sklypo ženklinimo, matavimo veiksmus ir atkurti nuosavybės teises ieškovės mamos vardu natūra į jai tenkančią 0,88 ha žemės dalį buvusioje J. V. nuosavybėje buvusiame ( - ).

33Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė.

34Nagrinėjamoje byloje apeliantė, siekdama įgyvendinti savo teises atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizavimo valdytą miesto žemės sklypo dalį (0,88 ha) natūra, ginčija įgaliotų institucijų administracinius aktus, kuriais ginčo žemė priskirta valstybės išperkamai, ginčija valstybinės žemės panaudos sutartį, prašo juos panaikinti, taip pat prašo įpareigoti viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus teisinius veiksmus jos pažeidžiamoms teisėms įgyvendinti . Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismui nusprendus, jog asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra teisės ir teisėti interesai negali būti ginami, nes ginčo žemės sklypas yra įstatymo nustatyta tvarka priskirtas valstybės išperkamai žemei, apeliaciniame skunde keliamas taip pat klausimas ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo procedūras.

35Apeliacinis skundas atmestinas.

36Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise.... išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Taigi, pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą natūra turėtoje vietoje žemė grąžinama, jei ji nėra užstatyta (išskyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais statiniais) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei kitais pagrindais, išvardytais 12 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju aktualu, jog pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, užimta valstybės ir savivaldybės kelių, aerodromų; pagal 3 punktą – žemė, kuri yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta, be kita ko, pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.

37Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantės pageidaujamas atgauti natūra žemės sklypas buvusiame ( - ) šiuo metu yra Kauno miesto ribose ir patenka į S. Girėno vardo Aerodromo teritorijai priskirtą ir tos teritorijos detaliajame plane suformuotą (1996-07-16 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 772, kuriuo patvirtintas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo detalusis planas ir 2006-03-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107, kuriuo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų ir įrenginių ( - ) detalusis planas) žemės sklypą (1 t. b.l. 155). Ieškovė ieškinyje (4 t. b.l. 4-8) ir apeliaciniame skunde įrodinėja, jog atsakovai nepagrįstai atsisako vykdyti įstatymo nustatytą prievolę grąžinti jai natūra 0. 88 ha ploto žemės sklypą Kauno mieste, buvusiame ( - ). Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog žemės sklypas yra toje teritorijoje, kuri galiojančiais teisės aktais priskirta valstybės išperkamai žemei ir pagrįstai sprendė, kad natūra nuosavybės teisė ieškovei negali būti atkuriama. Ieškovė tiek ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo ir teigia, kad atsakovai nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir nagrinėjant bylą teisme nepateikė tikslių buvusio ( - ) kartografinio plano su grafiškai atvaizduotu ginčo žemės sklypu jame, kad tiksliai nustatyti ginčo žemės sklypo ribas ir jo dislokaciją. Teisėjų kolegija laiko, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra buvusio ( - ) kartografinio plano atkūrimas ir jame buvusio ginčo žemės sklypo pavaizdavimas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog ( - ) buvo 1996-07-16 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 772 ir 2006-03-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107 patvirtintais detaliaisiais planais suplanuotoje teritorijoje (1 t. b.l. 42, 155), ši teritorija minėtais poįstatyminiais aktais yra priskirta įregistruotam aerodromui, patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo su įrangos liekanomis, ( - ), Kaune (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 16943; buvęs kodas - U8) teritoriją (LR kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1995-07-10 įsakymas Nr. 103), yra detaliaisiais planais priskirta pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Ieškovė pati apeliaciniame skunde įrodinėja, ir teigia, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo sklypas (visas ( - ) ir ieškovės prosenelio žemė) yra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje (skundo 2 p.). Esant nustatytai aplinkybei, kad ginčo žemės sklypas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio I dalies 1 ir 3 punktą yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, į šį žemės sklypą negali būti nuosavybės teisė atkurta natūra. Dėl to apeliacinio skundo motyvai dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir jo neatitikimo faktinėms aplinkybėms (skundo 3,4,5,6 punktais) atmestini (LR CPK 178 str.).

38Teisėjų kolegija todėl laiko, jog Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nurodė tuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, kurių pagrindu priėmė sprendimą byloje, dėl to apeliacinio skundo motyvai, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas (skundo 2 p.) ir pažeidė įrodinėjimo, bei įrodymų vertinimo taisykles (skundo 1 p.), yra nepagrįsti.

39Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų (skundo 1 p.), kuriuose nurodoma, jog skundžiamas teismo sprendimas yra tendencingas ir vienpusiškai ginantis tik atsakovų bei trečiųjų asmenų interesus, nes teismas, pažeisdamas esminius civilinio proceso principus: asmenų lygiateisiškumo (CPK 6 str.), procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.), rungimosi (CPK 12 str.), neatskleidė bylos esmės, tinkamai neįvykdė teisingumo, pažeisdamas ieškovės konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.), kadangi šiems deklaratyviems teiginiams pagrįsti apeliantė įrodymų nepateikė (LR CPK 178 str.).

40Dėl ieškinio senaties taikymo, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl Kauno miesto valdybos 1996-07-16 sprendimo Nr.772 panaikinimo.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovai šio reikalavimo atžvilgiu kėlė ieškinio senaties termino taikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šio reikalavimo teikimui yra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Šioje civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; kt.). Nustatyta, kad ieškovė administracinį aktą Kauno miesto valdybos 1996-07-16 sprendimą Nr.772 ginčija pateikdama ieškinį teismui 2007-07-13 dieną (1 t. b.l. 5), t.y praėjus 10 metų nuo šio akto priėmimo, kai tokiam reikalavimui pareikšti numatytas 1 mėnesio terminas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išvada, jog šio reikalavimo teikimui yra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą, turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jeigu teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas procesas teisme, todėl praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamo administracinio akto priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento yra pagrindas atmesti reikalavimą panaikinti administracinį aktą; senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

42Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

43Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44apeliacinį skundą atmesti.

45Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.4, b.l.4-8) prašė: 1) panaikinti iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, jog Kauno miesto valdybos 1996-07-16 sprendimo Nr. 772... 8. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė ginčija 1996-07-16 Kauno miesto... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovės E. B. atstovas advokatas Vytautas Gustas apeliaciniu skundu (t.4,... 11. 1. Teismo sprendimas tendencingas ir vienpusiškai ginantis tik atsakovų bei... 12. 2. Teismas, neteisingai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai... 13. 3. Teismo sprendimas grindžiamas nepateiktu, teismo neišreikalautu ir... 14. 4. Ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti aiškiai ir konkrečiai -... 15. 5. Teismo argumentas, jog ieškovė nenurodė jokio pagrindų, kodėl turėtų... 16. 6. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno miesto... 17. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.4,... 18. 1. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 19. 2. Skundo argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė turėjo rasti laisvos... 20. 3. Ginčo teritorija buvo priskirta ir naudojama S. Dariaus ir S. Girėno... 21. 4. Skunde suformuluotas prašymas išreikalauti iš atsakovų buvusio ( - ) ir... 22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 23. 1. Ieškovė ieškinio leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė,... 24. 2. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra... 25. 3. Ieškovė nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl ginčijamo Kauno... 26. 4. Ieškovė ne kartą buvo informuota, jog ginčo teritorijoje laisvos... 27. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 28. 1. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių,... 29. 2. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, už... 30. 3. Byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių prašomų panaikinti... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nagrinėjamas ieškovės prašymas... 33. Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė.... 34. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, siekdama įgyvendinti savo teises atkurti... 35. Apeliacinis skundas atmestinas.... 36. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo... 37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantės pageidaujamas atgauti natūra... 38. Teisėjų kolegija todėl laiko, jog Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai... 39. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų (skundo... 40. Dėl ieškinio senaties taikymo, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl Kauno... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovai šio reikalavimo atžvilgiu... 42. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija taip pat nenustatė... 43. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. apeliacinį skundą atmesti.... 45. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti...