Byla 2A-168-265/2012
Dėl įpareigojimo nugriauti dalį pastato ir administracinio akto panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-794/2011 pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovei J. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo nugriauti dalį pastato ir administracinio akto panaikinimo ir

Nustatė

2ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydamas įpareigoti atsakovę J. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Kretingos g. 129, Klaipėdos m., žemės sklype esančią dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 2196-1006-3025, plane pažymėto 5I2p, esančio Kretingos g. 131, Klaipėdos m. taip, kad likusi šio ūkinio pastato dalis liktų atsakovės J. M. žemės sklype ties riba tarp Kretingos g. 129 ir Kretingos g. 131, Klaipėdos m. esančių žemės sklypų, pažymėta taškų koordinatėmis x 6181998,917 y - 319980,66 ir x - 6181988,23/y - 320009,47 ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei J. M. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo nurodyti, kad ieškovas turi teisę tuos veiksmus atlikti ir iš atsakovės išieškoti reikiamas išlaidas; įpareigoti atsakovę J. M. pertvarkyti šį ūkinį pastatą, kad jis atitiktų Klaipėdos miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1994-05-19 išduotą Architektūrinę - planinę užduotį Nr. 358, UAB „Valerija" 1994.07 parengtą ir suderintą ūkinio pastato Kretingos g. 131, Klaipėda, projektą bei 1994-07-18 išduotą leidimą statybos darbams Nr.17/94, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo nurodyti, kad ieškovas turi teisę tuos veiksmus atlikti ir iš šių atsakovų išieškoti turėtas išlaidas; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus 2000-08-30 išduotą pažymą Nr.VSI-P523. Nurodo, kad 2001-10-26 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, garažą, du ūkinius priestatus ir šiltnamį adresu Kretingos g. 129, Klaipėda, sklypo plotas 0,0618 ha. Žemės sklypas ribojasi su kaimyniniu atsakovei J. M. priklausančiu sklypu, esančiu Kretingos g. 131, Klaipėda. Teigia, kad atsakovė rekonstravo savo ūkinį pastatą nesilaikydama parengto projekto ir išduoto statybos leidimo Nr. 17/94, jų rekonstruotas garažas - ūkinis pastatas patenka į ieškovo žemės sklypo ribas, be to, šio statinio dalis, t.y. galinė siena yra sumūryta ant ieškovo garažo šiaurinės sienos.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-16 sprendimu atmetė ieškovo ieškinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas savo teises gindamas pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.). Dėl to turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog ieškovo, kaip nuosavybės teisės subjekto, teisės yra pažeistos, kadangi ieškovas žemės sklypą su statiniais įsigijo 2001 m. t.y. jau gerokai po to, kai atsakovė atliko statybos darbus (1994 m.), ir į teismą kreipėsi tik po to, kai jam pačiam nepavyko gauti visų reikiamų leidimų statybai. Atsakovė turėjo visus reikiamus gretimų savininkų sutikimus, todėl ieškovui J. Ž., įsigijus žemės sklypą su statiniais, perėjo visos anksčiau buvusio savininko teisės ir pareigos (CK 4.48 str.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje vertindamas atsakovės pastatyto statinio teisėtumą konstatavo, jog ginčo teisiniam santykiui išspręsti aktualus Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“, kurio 9 priedo 4 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Iki 2004-03-05 galiojęs Statybos ir Urbanistikos ministro patvirtintas RSN 151-92 “Miestų ir gyvenviečių sodybos” nustatė panašias sąlygas. Tame pačiame reglamente nustatyta, kad mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė J. M. prieš atlikdama statybos darbus turėjo reikiamus statybos leidimus ir visų kaimynų sutikimus. Aplinkybę, jog jie buvo reikiamo turinio ir atitiko teisės aktų reikalavimus, patvirtino ir ekspertas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kitus ieškovo pateiktus įrodymus, taip pat ir antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jo priedus – fotonuotraukas, konstatavo, jog šie įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių ir nepaneigia eksperto išvadų.

4Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog jis neįrodė savo teisių pažeidimo. Kaip nurodo apeliantas, atsakovas pastatė rekonstruojamą pastatą peržengdamas jam priklausančio sklypo ribas, neteisėtai sublokavo jo garažo šiaurinės pusės sieną ir dėl to jis tapo sublokuoto pastato bendrasavininku. Taip pat 2008-01-14 savavališkos statybos akte nurodoma, kad atsakovas nukrypo nuo suderinto projekto. Be to, projektuojant atsakovės ūkinį pastatą nebuvo numatyta jį sublokuoti su kaimyniniu – apelianto garažu. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kurioje nurodoma, jog pastatas su garažu nėra sublokuotas. Taip pat apeliantas šiuo pagrindu ginčija ir ekspertizės išvadas, kuriose taip pat buvo konstatuota, jog apelianto garažas su atsakovės pastatu nėra sublokuotas. Nurodo, jog ekspertizė atlikta paviršutiniškai, ignoruojant akivaizdžius objektyvius faktus bei esančius byloje įrodymus. Dėl to teismo buvo prašoma nesivadovauti ekspertizės aktu ir leisti pateikti papildomus įrodymus paneigiančius eksperto išvadas, tačiau teismas šių įrodymų nepriėmė. Atsižvelgdamas į tai apeliantas teikia teismui statybos vadovo 2011-07-13 išduotą aktą – pažymą, kurioje nurodoma, jog ieškovo pastatas su garažu yra sublokuotas su kaimyniniu pastatu, kuris stovi sklype Kretingos g. 131, Klaipėdoje. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sukūrė paradoksalią situaciją, kai byloje ginčijamą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus pažymą Nr. VSI-P523 laikė įrodymu, įrodančiu atsakovės statybos teisėtumą. Nurodo, jog šios pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas neteisėtai suformuotas statinys, kuris pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 4.103 str. normas atsakovė neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Dėl to prašo įpareigoti atsakovę pertvarkyti šį ūkinį pastatą, kad jis atitiktų Klaipėdos miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros 1994-05-19 išduotą Architektūrinę – planinę užduotį. Jo apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, jog nėra pagrindo nelaikyti teismo paskirtos ir atliktos ekspertizės išvadų kaip įrodymo. Tuo labiau, kad ekspertizė buvo atlikta paties ieškovo pagal jo paties suformuluotus klausimus. Taip pat atsakovė nurodo, jog dėl ieškovo apeliaciniame skunde minimo savavališkos statybos akto, kuriame minimas priestatas–laiptinė nebėra vertinamas kaip savavališkos statybos aktas, nes inspekcija 2011-04-14 panaikino reikalavimą pašalinti savavališkos priestato statybos padarinius. Taip pat nurodo, jog ieškovui perkant turtą 2001-01-26, atsakovo pastatas jau buvo įregistruotas kaip nebaigta statyba, todėl apie V. M. vykdomą rekonstrukciją žinojo ir jai neprieštaravo, tai patvirtino pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to, remiantis CK 4.48 str. 2 d., jis įgijo į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Be to, atsakovė nurodo, jog nepagrįstas ieškovo reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus 2000-08-30 išduotą pažymą Nr.VSI-P523, kadangi ši pažyma apie statinį gali būti vertinama tik kaip įrodymas sprendžiant kitų pareiškėjo pareikštų prašymų pagrįstumą. Be to, 2000-08-30 vertinant faktines sklypo ribas, nebuvo nustatyta, kad atsakovės pastato dalis patenka į ieškovo sklypo dalį, dėl šios priežasties esminių nukrypimų nuo projektinės dokumentacijos nebuvo užfiksuota.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą J. M. nurodė, jog ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistu. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai remiasi Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skyriaus 2008-01-14 savavališkos statybos aktu bei reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šie aktai buvo surašyti ne dėl ūkinio-verslo pastato dalies, kurį nugriauti šioje byloje reikalauja ieškovas, o dėl kitoje pastato dalyje pastatyto priestato – laiptinės. Be to, atsakovė nurodo, jog šiuo metu galiojantis Statybos įstatymo 28 straipsnis leidžia jai parengus projektą ir gavus leidimą priestatą – laiptinę įteisinti. Taip pat nurodo, jog ankstesnis savininkas, kurio sklypą nupirko ieškovas, buvo davęs sutikimą nesilaikant STR numatytų atstumų statyti ūkinį pastatą ant sklypo ribos, kadangi jo ūkinis pastatas – garažas taip pat pastatytas prie pat atsakovės sklypo ribos. Dėl to pastatai, esantys skirtingose žemės sklypuose, atsirado šalia vienas kito. Apie šią situaciją ieškovas žinojo sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį su buvusiu savininku. Taip pat atsakovė nesutiko su ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad pastatai yra sublokuoti. Pasak atsakovės, tai patvirtina ir eksperto išvada, kuria pagrįstai vadovavosi teismas. Eksperto išvados suformuluotos pagrįstai, motyvuotos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Tuo tarpu ieškovas jas kritikuoja dėl to, jog jos jam nepalankios. Ieškovo minimi įrodymai, kuriais jis remiasi įrodinėdamas, jog abu pastatai yra sublokuoti, nėra tokie išsamūs kaip eksperto išvada. Kadangi Valstybinė statybos inspekcija 2008-11-28 ir 2009-04-29 raštuose, kuriuos ieškovas laiko įrodymais, įrodančiais pastatų sublokavimą, netyrė sienų, pamatų ir kitų pastatų konstrukcijų, o tik apžiūrėjo statinius, o antstolės pažyma tik konstatavo faktines aplinkybes, kurios nepaneigia eksperto išvados. Taip pat prašo nepriimti apelianto pateikiamo akto–pažymos kaip naujai pateikiamo įrodymo.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9Kaip matyti iš apelianto apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis neįrodė savo teisių pažeidimo. Kaip nurodo apeliantas, jo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog atsakovė pastatė rekonstruojamą pastatą peržengdama jam priklausančio sklypo ribas, taip pat neteisėtai sublokavo jo garažo šiaurinės pusės sieną ir dėl to jis tapo sublokuoto pastato bendrasavininkiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė ūkinio pastato rekonstrukciją pradėjo 1994 m. ir ją, kaip nebaigtą statybą, 2000-08-30 įregistravo Registrų centre. Tuo tarpu ieškovas nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir sklypą įgijo 2001-10-26, t. y. tada, kai atsakovės rekonstruotas ūkinis pastatas didžiąja dalimi buvo pastatytas (baigtumas 87 proc.). Byloje esantys kaimyninių sklypų savininkų sutikimai patvirtina, jog atsakovei rekonstruojant savo ūkinį pastatą buvo leista nesilaikyti atstumų ir statyti ūkinį pastatą nesilaikant jų, numatytų tuo metu galiojusiuose teisės aktuose. Esant šiai aplinkybei yra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas CK 4.48 straipsnio 2 dalies pagrindu įgijo į jam perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Tiek nagrinėjamu atveju, tiek teisės požiūriu būtų netoleruotina situacija, jeigu asmuo, užsitikrinęs teisėtais būdais savo interesų apsaugą, pasikeitus atitinkamoms aplinkybėms jų netektų. Be to pastebėtina, jog ieškovas savo teisių pažeidimą grindžia matavimais, kurie buvo atlikti 2008-06-03, tačiau kaip matyti iš šių matavimų, jie buvo atlikti vienasmeniškai ieškovo, jų nesuderinus su atsakove. Šie matavimai apibrėžia tik ieškovo žemės sklypo ribas ir nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovei J. M. priklausantis ūkinis pastatas patenka į jo žemės sklypą. Dėl to, įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir atsakovės, konstatuotina, jog ieškovo pretenzijos atsakovei dėl jo teisių pažeidimo yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu ieškovas mano, jog jis nusipirko žemės sklypo mažiau nei numatyta jo su pardavėju pirkimo–pardavimo sutartyje, jis turi teisę pasinaudoti pirkėjo teisių gynimo būdais prieš pardavėją. Taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovės ūkinis pastatas yra sublokuotas su ieškovo garažu, dėl to jis neva tapo sublokuoto pastato bendrasavininkiu. Kaip matyti iš registro centro duomenų, tiek ieškovo garažas, tiek atsakovės ūkinis pastatas yra du atskiri objektai, vienas nuo kito nepriklausomi ir vienas su kitu nesusiję. Vien tik aplinkybė, kad jie stovi greta, neleidžia jų nei teisiškai, nei faktiškai laikyti neatskiriamais objektais. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju šalys gali atskirai be viena kitos sutikimo valdyti, naudoti bei disponuoti jiems priklausančiais nekilnojamojo turto objektais. Dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog jo nuosavybė buvo sujungta prieš jo valią, pažeidžiant jo teisių apsaugą. Be to, ekspertizės akte, kurį ginčija ieškovas, taip pat nurodoma, jog pastatai nėra sublokuoti. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas vadovaujasi šiuo aktu kaip vienu iš įrodymų ir konstatuoja, jog jis, priešingai nei nurodo ieškovas, yra tinkamas įrodymas šioje byloje. Nepaisant to, jog CPK 218 straipsnyje numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir ji įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau tuo pačiu tenka pastebėti, jog teismas, nesutikdamas su eksperto išvada, turi motyvuoti, kodėl su ja nesutinka ar ja nesiremia. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su eksperto išvadomis bei jomis nesivadovauti, priešingai, nei nurodo ieškovas, ji atlikta išsamiai, ekspertizės išvados paremtos tyrimo medžiaga, pati ekspertizė atlikta kompetentingo asmens. Ieškovas, kritikuodamas ekspertizės išvadas nurodo, jog jos atliktos ignoruojant akivaizdžius objektyvius faktus bei esančius byloje įrodymus, tačiau konkrečiai nenurodo, kokius faktus ignoruojant ji buvo atlikta. Taip pat pastebėtina, jog ši ekspertizė neturėjo būti atlikta vertinant byloje esančius įrodymus, kadangi kas yra byloje įrodymai, kokia jų reikšmė bei juridinė galia, išimtinai sprendžia teismas, o ne ekspertas (CPK 177 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pats ieškovas prašė atlikti šią ekspertizę, pats suformulavo klausimus bei pasiūlė ekspertą. Vien tik aplinkybė, kad ši ekspertizė buvo nepalanki jam, nesuteikia teisinio pagrindo jos nelaikyti tinkamu įrodymu bei ja nesivadovauti nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu apteikė aktą – pažymą, kuria įrodinėja, jog garažas yra sublokuotas su atsakovo ūkiniu pastatu. Vertinant šią pažymą konstatuotina, jog ji nepaneigia byloje surinktų įrodymų bei ekspertizės akto. Ieškovo pateiktas aktas negali prilygti eksperto išvadai. Ieškovo pateikta pažyma – aktas surašytas nepateikiant konkrečių klausimų jį surašiusiam asmeniui, neapibrėžta tyrimo apimtis bei paskirtis, taip pat neaišku, kokiais kriterijais bei tyrimo metodika buvo vadovaujamasi surašant šį aktą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovas skiria daug dėmesio pastatų sublokavimui, tačiau kaip minėta anksčiau, ši aplinkybė ir jos įrodinėjimas yra teisiškai nereikšmingas, kadangi pastatai teisiškai laikomi kaip atskiri turtiniai vienetai, kurie vienas nuo kito nepriklauso.

10Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sukūrė paradoksalią situaciją, kai byloje ginčijamą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus pažymą Nr. VSI-P523 laikė įrodymu, įrodančiu atsakovo statybos teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas, prieš laikydamas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus pažymą įrodymu, turėjo pasisakyti dėl jos kaip įrodomosios reikšmės, tuo labiau kai tokį klausimą kėlė ieškovas. Ši pažyma, kurią ginčija ieškovas, yra individualus teisės taikymo aktas, pažymėtina, jog jis nebuvo nuginčytas administracine tvarka, todėl yra teisėtas ir galiojantis, todėl jo pripažinti negaliojančiu nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame šis aktas buvo įvertintas kaip įrodymas, nepasisakant dėl jo teisėtumo, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 328 str.).

11Taip pat atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys neteisėtai suformuotas, dėl to šis ūkinis pastatas turėtų būti pakoreguotas taip, kad atitiktų Klaipėdos miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros 1994-05-19 išduotą Architektūrinę – planinę užduotį. Aplinkybę, jog ūkinio pastato rekonstrukcija atlikta pagal architektūrinę planinę užduotį ir parengtą projektą, patvirtino ekspertas savo išvadose. Tuo tarpu ekspertizės akte nurodomi pastato viduje esantys neatitikimai neturi įtakos ieškovo teisėms. Taip pat ieškovo teisių nepažeidžia ir nukrypimo nuo projekto rekonstruojant ūkinį pastatą neįrodo 2008-01-14 savavališkos statybos aktas, kadangi jis surašytas dėl kito objekto, kuris netgi nėra ieškovo pusėje ir su ieškovo sklypu nesiriboja. Įvertinus visas šias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir įpareigoti atsakovą pertvarkyti ūkinį pastatą taip, kad jis atitiktų projektinę architektūrinę planinę užduotį ir parengtą projektą.

12Taip pat netenkintinas ieškovo prašymas nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi žodinis procesas nagrinėjamu atveju nėra būtinas, nes byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (CPK 322 str.).

13Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistina atsakovei J. M. 800 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba (CPK 98 str.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš ieškovo J. Ž. atsakovei J. M. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusiu su advokato teisine pagalba.

Proceso dalyviai
Ryšiai