Byla 2-85-794/2011
Dėl įpareigojimo nugriauti dalį pastato ir administracinio akto panaikinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovui J. Ž., jo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovei J. M., jos atstovei advokatei Vidai Šeikienei, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ingai Pilibaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovei J. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo nugriauti dalį pastato ir administracinio akto panaikinimo,

Nustatė

2ieškovas J. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydamas įpareigoti atsakovę J. M. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ( - ) Klaipėdos m. žemės sklype esančią dalį ūkinio pastato, unikalus ( - ), plane pažymėto 5I2p, esančio ( - )taip, kad likusi šio ūkinio pastato dalis liktų atsakovės J. M. žemės sklype ties riba tarp ( - ) ir esančių žemės sklypų, pažymėta taškų koordinatėmis x 6181998,917 y - 319980,66 ir x - 6181988,23/y - 320009,47 ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei J. M. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo nurodyti, kad ieškovas turi teisę tuos veiksmus atlikti ir iš šių atsakovės išieškoti reikiamas išlaidas; įpareigoti atsakovę J. M. pertvarkyti šį ūkinį pastatą, kad jis atitiktų Klaipėdos miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1994-05-19 išduotą Architektūrinę - planinę užduotį Nr. 358, UAB „Valerija" 1994.07 parengtą ir suderintą ūkinio pastato ( - ), Klaipėda projektą bei 1994-07-18 išduotą leidimą statybos darbams ( - ),o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo nurodyti, kad ieškovas turi teisę tuos veiksmus atlikti ir iš šių atsakovų išieškoti reikiamas išlaidas; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus 2000-08-30 išduotą pažymą ( - ). Nurodo, kad 2001-10-26 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, garažą, du ūkinius priestatus ir šiltnamį adresu ( - ), Klaipėda, žemės sklypo plotas yra 0,0618 ha. Žemės sklypas ribojasi su kaimyniniu atsakovei J. M. priklausančiu sklypu, esančiu ( - ). Teigia, kad atsakovė rekonstravo savo ūkinį pastatą nesilaikydami parengto projekto ir išduoto statybos leidimo ( - ), jų rekonstruotas garažas - ūkinis pastatas patenka į ieškovo žemės sklypo ribas, be to šio statinio dalis, t.y. galinė siena yra sumūryta ant ieškovo garažo šiaurinės sienos.

3Atsiliepimu į ieškinį atsakovė J. M. su ieškiniu nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad J. Ž. įsigijęs valdą ( - ), Klaipėda, apie metus laiko negyveno, vykdė statybos, rekonstrukcijos ir vidaus remonto darbus. Papildomai pasistatė prie gyvenamo namo du priestatus: verandą-pietrytinėje namo pusėje bei katilinę kūrenimui kietu kuru ir gamtinėmis dujomis šiaurės-vakarų pusėje. Ant šios katilinės statinio pastatė du dūmtraukius savo lango ir stogo šlaito aukštyje, katilinės statinio ventiliacinis vamzdis remiasi tiesiai į savo namo pastogę. Užkūrus vieną ar kitą krosnį, dūmai veržiasi, dažnai su kibirkštimis tiesiai į atsakovės langus, o dar labiau į namo pastogę, tuo sukeliama grėsmė gaisrui kilti. Ieškovas nugriovė namo stogą, jį perstatė paaukštindamas ir padidindamas stogo šlaitų nuolydį. Perstatė garažo antra aukštą-pakeitė stogo konstrukciją, prieš tai paprašęs sutikimo pritvirtinti garažo stogo konstrukcijas prie mūsų ūkinio-verslo pastato sienos. Ant kanalizacijos šulinio pastatė vištidę. Pažymi, kad visus statybos-rekonstrukcijos darbus vykdė savavališkai, neturėdamas statybai atitinkamo leidimo. Savo valdą (namą su ūkiniu pastatu) atsakovė su savo sutuoktiniu įsigijo 1978-07-31, kurie buvo pastatyti 1961 metais 0,0630 ha valstybinės žemės sklype. Visi rekonstravimo klausimai suderinti su kaimynais, gaunant kaimynų rašytinius sutikimus. Tarp kitų kaimynų L. rašytinius sutikimus, todėl statinio vakarinė siena yra pastatyta L ir atsakovės sklypų ribos. J. Ž., prieš nupirkdamas iš A. L. valdą, ją apžiūrėjo ir matė, kad atsakovės pastato vakarinė siena ir L garažas su ūkiniu pastatu yra sublokuoti ant L ir atsakovės žemės sklypų ribos, tačiau ta pastato buvimo vieta jį tenkino. J. Ž. nusprendė paaukštinti ir pakeisti garažo su ūkiniu pastatu dvišlaičio stogo konstrukciją į vienšlaitį stogą bei naują paaukštintąją dalį su stogu įjungti į atsakovės pastato vakarinę sieną. Taip jis ir padarė 2002 m. vasarą. 1994 m. liepos 18d. atsakovei su sutuoktiniu išduotas statybos leidimas Nr. 17/94, pagal 1994-07-15 Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto pavaduotojo suderintą projektą „Ūkinis - verslo pastatas su garažu", rekonstruojant garažo, ūkinio ir šiltnamio pastatus. Statybos projektas koreguotas 1998 m. liepos l dieną ir leidimas statybai pratęstas iki 2001 m. liepos 18d. Ūkinio-verslo pastato su garažu rekonstrukcija užbaigta 2001 m. birželio mėn., t. y. statybos leidimo termino ribose. Teigia, kad visi ieškovo J. Ž. ieškinyje išvardinti neva atsakovės padaryti pažeidimai, rekonstruojant ūkinį pastatą, niekaip nepažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atvirkščiai, ieškovas J. Ž. pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Jis įsijungė savo paaukštintą garažą su ūkiniu pastatu pastato vakarinę sieną. Nurodo, kad jis tokiais savo veiksmais sutrukdė atsakovei laiku statinį priduoti eksploatacijai. Tuo atsakovei padarė ir tebedaro materialinę ir moralinę žalą.

4Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškinio reikalavimais nesutinka (2010-02-10 teismo nutartimi Klaipėdos apskrities Viršininko administracija pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Nurodo, kad ieškovas teigia, kad žemės sklypą bei statinius įsigijo 2001-10-26 pirkimo - pardavimo sutartimi, atsakovė 1994 m. parengė ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, gavo statybos leidimą. Todėl darytina išvada, kad ūkinis atsakovei priklausantis pastatas buvo rekonstruotas po 1994 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. VSI-P523, patvirtinanti, kad V. M. garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcija vykdoma be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto, buvo išduota 2000-08-30, todėl galima teigti, kad J. Ž., įsigydamas turtą 2001-10-26 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, apie atsakovės ir jos sutuoktinio jau tuo metu vykdomą rekonstrukciją žinojo, bei tam neprieštaravo, ką ir patvirtino pasirašydamas minėtą 2001-10-26 sutartį. Ieškovas teigia, kad jo žemės sklypas suformuotas 2003-04-18, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos skyriui išduodant minėtą 2000-08-30 pažymą 2003-04-18 atliktais kadastriniais matavimais negalėjo būti ir nebuvo vadovautasi. Pažymi, kad 2000-08-30, vertinant tuo metu buvusius kadastrinius matavimus bei sklypo ribas, nebuvo nustatyta, kad atsakovės pastato dalis patenka į ieškovo sklypo dalį, todėl statyba tuo pagrindu nebuvo vertintina kaip savavališka, nukrypimas nuo projekto (įvertinant atliktą 1998-07-01 projekto korektūrą) nebuvo užfiksuotas. Teigia, kad pažyma apie nebaigtą statybą yra viešojo administravimo subjekto išduodamas dokumentas, kuris neįtakoja ieškovo teisių ir pareigų, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Kadangi l ir 2 ieškinio reikalavimai nėra susiję su savavališka statyba ir jos padariniais, tačiau yra reiškiami ginant galimai pažeistas ieškovo, kaip pastato savininko, teises, todėl dėl šių reikalavimų tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra, o ieškinio dalyje dėl 2000-08-30 pažymos Nr. VSI-P523 panaikinimo (3-iasis ieškinio reikalavimas) atmesti.

5Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašo ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad įsigijęs pastatą, norėjo jį pastatyti gyvenamojo namo priestatą. Projektas buvo paruoštas, patvirtintas, bet statybos leidimas neišduotas, nes skiriasi žemės sklypų planai. Ieškovui nusipirkus žemės sklypą po dešimt dienų buvo pakeistos žemės sklypo plano ribos. Teigia, kad 1967 metais ūkiniai pastatai nebuvo sublokuoti, o tai padaryta rekonstruojant atsakovės pastatą. Nurodė, kad įsigijęs sklypą ieškovas rekonstrukcijos nevykdė, tik apkalė pastato fasadą ir apskardino stogą. Nurodo, kad ekspertizė atlikta nekokybiškai, nekvalifikuotai ir prašo teismo ekspertizės aktu nesiremti.

6Teismo posėdžio metu atsakovė J. M. ir jos atstovė palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė atliko statybos darbus, gavusi leidimus ir laikydamasi projektų. Teigia, kad blokuojama siena, tada, kai esant vienai sienai, pusę tos sienos užima naujas pastatas. O šiuo atveju, sklypuose esantys statiniai turi keturias sienas, todėl blokavimas neįmanomas. Ieškovo interesai negali būti pažeisti, nes jis žemės sklypą su pastatais įgijo kai buvo baigti statybos darbai. Nurodė, kad žemės sklypo ribos atsakovei buvo įregistruotos 1994, tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų ginčo nebuvo dėl jų nustatymo. Be to ieškovo teiginiai yra priešingi eksperto išvadoms.

7Bylos nagrinėjimo metu atsakovės Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė Inga Pilibaitytė prašo ieškinio trečiąjį reikalavimą dėl akto panaikinimo netenkinti, o kitus ieškovo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

8Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (2 t. b.l. 51), todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

9Ieškinys atmestinas.

10Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1994 metais atsakovė J. M. su sutuoktiniu rekonstravo mūrinį garažą su ūkiniu pastatu, kurio vakarinė siena, gavus kaimynų leidimus, yra pastatyta prie tuometinių savininkų J. ir A. L. garažo. (1 t. b. l. 61-68,75-79). 2000-08-30 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba pažymoje nurodė, kad V. M. garažo ir ūkio pastato rekonstrukcija vykdoma be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto, leidimas statybos darbams Nr. 17/94 išduotas 1994-07-18 (1 t. b. l. 34) . 2008-01-14 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė V. M. savavališkos statybos aktą, kuriame nurodoma, kad statybos leidimo Nr. 17/94 išduotas 1994-07-18, galiojimo laikas pasibaigė 2001-07-18. 2010-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolė Brigita Tamkevičienė nuotraukose užfiksavo, kad garažo šiaurinėje sienoje, esančio ( - ), per atidengtą skylę matosi pastato, esančio ( - ), Klaipėdoje, baltų plytų siena, bei užfiksavo vaizdus, kuriuose matosi abiejų pastatų padėtis iš įvairių pusių (1 t. b. l. 169-170). Byloje ieškovo prašymu atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte nurodyta, jog 1) ūkinio pastato, esančio ( - ), Klaipėdos m., rekonstrukcijos projektas atitinka Klaipėdos miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1994-05-19 architektūrinėje - planinėje užduotyje Nr. 358 nurodytus projektavimo reikalavimus bei projekto rengimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus statinių projektavimui, 2) UAB „Valerija" parengtame ūkinio pastato, esančio ( - ), Klaipėdoje, rekonstrukcijos projekte nenumatytas rekonstruojamo pastato sublokavimas su garažu, esančiu ( - ), Klaipėda, 3) ūkinio pastato ( - ), Klaipėda projektavimui ir rekonstrukcijai buvo gauti visi reikiami kaimyninių sklypų ir pastatų savininkų sutikimai, ir jie yra tinkamo turinio ir parengtas UAB „Valerija" projektas atitiko sutikimų sąlygas, 4) 1994-07-18 Klaipėdos miesto statybos kontrolės tarnybos V. M. išduotas leidimas Nr. 17/94 atitinka parengtą ūkinio pastato, esančio ( - ), rekonstrukcijos projektą bei Klaipėdos miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1994-05-19 architektūrinę - planinę užduotį Nr. 358, 5) ūkinio pastato, esančio ( - ), rekonstrukcija atlikta su neesminiais nukrypimais nuo Klaipėdos miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1994-05-19 architektūrinėje - planinėje užduotyje Nr. 358 nurodytų projektavimo reikalavimų, UAB „Valerija" parengto ūkinio pastato projekto bei 1994-07-18 Klaipėdos miesto statybos kontrolės tarnybos V. M. išduoto leidimo Nr. 17/94 reikalavimų, 6) ūkinio pastato, esančio ( - ), rekonstrukcija atlikta nepažeidžiant rekonstrukcijos metu galiojusių statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, 7) statybos leidime Nr. 17/94 vartojamas pavadinimas „garažo rekonstrukcija ir ūkinis pastatas" bei UAB „Valerija" nurodytas pavadinimas „Ūkinis - verslo pastatas su garažu" yra skirti tam pačiam objektui - ūkiniam pastatui ( - ), 8) ūkinis pastatas, esantis ( - ). nėra sublokuotas su garažu, esančiu ( - )., 9) ūkinio pastato ( - )siena ties sklypu ( - ), Klaipėda, pradedant nuo antro aukšto nėra sumūryta su garažo, esančio ( - ), Klaipėda, siena ir toks eksploatavimas yra saugus (2 t. b.l. 26-27, 46)

11CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.

12Šioje byloje ieškovas, gindamas savo kaip savininko nuosavybės teisę, ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.95 straipsnį ir CK 4.98 straipsnį. Teismo posėdžio metu tai patvirtino ir ieškovo atstovas (2 t. b.l. 71). Tiek iš ieškinio dalyko – įpareigoti atsakovą nugriauti neteisėtai dalį pastatyto statinio, esančio pagal ieškovo žemės sklypo planą ant jo namų valdos ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų, tiek iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovas, prašydamas pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį, todėl teismas neturi taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintų vindikacinio ieškinio nuostatų. Pažymėtina, jog LAT išaiškino, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, kad: 1) jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; 2) daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą neteisėtai valdo atsakovas; 4) daiktas yra natūra; 5) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. Ž. neįrodė šių sąlygų, todėl pažeistos teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-452/2010). Teismas pažymi, kad, teismui sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina įvertinti ieškovo nurodomas faktines aplinkybes bei pareikštus reikalavimus. Iš ieškovo ieškinio turinio matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigodamas atsakovę nugriauti dalį pastato ir jį pertvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus 2000-08-30 išduotą pažymą, kurios pagrindu buvo įregistruotas atsakovei J. M. priklausantis ūkinis pastatas. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad ieškovas savo teises gindamas pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.). Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008). Teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog ieškovo kaip nuosavybės teisės subjekto teisės yra pažeistos. Ieškovas reikšdamas ieškinį kaip esminę aplinkybę nurodo atsakovės pastatyto ūkinio pastato neteisėtumą, pažeidžiant jo teises, tačiau iš byloje esančių įrodymų neabejotinai nustatyta, jog ieškovas žemės sklypą su statiniais įsigijo 2001 m. t.y. jau gerokai po to, kai atsakovė atliko statybos darbus (1994 m.) ir į teismą kreipėsi tik po to, kai jam pačiam nepavyko gauti visų reikiamų leidimų statybai (1 t. b.l. 10-21, 75-86, 2 t. b.l. 75). Atsakovė turėjo visus reikiamus gretimų savininkų sutikimus, todėl ieškovui J. Ž. įsigijus žemės sklypą su statiniais perėjo visos anksčiau buvusio savininko teisės ir pareigos (CK 4.48 str.). Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatomi normuojami atstumai tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Taigi statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovės pastatyto statinio teisėtumą aktualus Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“, kurio 9 priedo 4 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Iki 2004-03-05 galiojęs Statybos ir Urbanistikos ministro patvirtintas RSN 151-92 “Miestų ir gyvenviečių sodybos” nustatė panašias sąlygas. Tame pačiame reglamente nustatyta, kad mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Kaip minėta, atsakovė J. M., prieš atlikdama statybos darbus turėjo reikiamus statybos leidimus. Tai, kad jie buvo reikiamo turinio ir atitiko teisės aktų reikalavimus patvirtino ir ekspertas (2 t. b.l. 46). Gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo faktą patvirtinančių duomenų byloje taip pat nėra. Ieškovas taip pat nurodo, jog atsakovei priklausantis ūkinis pastatas, esantis ( - ) pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, statinys neatitinka rekonstrukcijos projekto ir kad statinys yra sublokuotas su ieškovui priklausančiu garažu, esančiu ( - ). Tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ekspertizės akte vienareikšmiškai nurodyta, jog ūkinis pastatas, esantis ( - ). nėra sublokuotas su garažu, esančiu Kretingos 129, Klaipėda ir kad 1994-07-18 Klaipėdos miesto statybos kontrolės tarnybos išduotas leidimas Nr.17/94 atitinka parengtą ūkinio pastato, esančio ( - ) rekonstrukcijos projektą bei Klaipėdos miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1994-05-19 architektūrinę – planinę užduotį Nr.358 ir rekonstrukcija atlikta nepažeidžiant jokių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nors ieškovas ir pateikė antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jo priedus – fotonuotraukas ir kitus įrodymus (t. 1, b.l. 54, 40-69), tačiau šiuo atveju šie įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių ir nepaneigia eksperto išvadų. Ekspertizė buvo atlikta remiantis ieškovo prašymu ir ekspertizę atliko ekspertas įrašytas į ekspertų sąrašą asmuo, kurį pasiūlė pats ieškovas. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.) Tačiau, nagrinėjamu atveju, teismui nėra jokio pagrindo nesutikti su eksperto išvada, kurią atliko kvalifikuotas į eksperto sąrašą įrašytas habil. Dr. Leonas Ustinovičius, kurį pasiūlė pats ieškovas. Be to, eksperto išvadą patvirtina ir daugelis kitų byloje esančių ir ištirtų įrodymų. Tai, kad atsakovei J. M. priklausantis ūkinis pastatas, esantis ( - ) yra pastatytas laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžia kitų savininkų teisių ir interesų patvirtina daugelis kitų byloje esančių įrodymų – 1991 m. leipos 18 d. statybos leidimas Nr. 17/91 leidimas, suteikiantis teisę rekonstruoti garažą i ūkinį pastatą, esantį ( - ) (1 t. b.l. 61-68), gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai (1 t. 75-80), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus 2000-08-30 išduota pažyma Nr.VSI-P523, kurioje nurodyta, jog V. M. garažo ir ūkio pastato rekonstrukcija ( - ) vykdoma be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto (1t. b.l. 34), Nekilnojamojo turto ir registro duomenų išrašai apie ieškovo ir atsakovės įregistruotas nuosavybės teises ir kitus juridinius faktus (1 t. 10-25), atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimai, kuriuose nurodė, jog atsakovė J. M. statinys atitinka visus teisės aktų reikalavimus (2 t. b.l. 76) ir kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovas reikšdamas reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus 2000-08-30 išduotą pažymą Nr.VSI-P523 nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir reikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovę J. M. nugriauti dalį pastato ir jį pertvarkyti. Todėl teismui, nustačius, kad prašomas nugriauti ir pertvarkyti statinys atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir ieškovo ieškinys šio dalyje yra nepagrįstas, plačiau dėl šio reikalavimo nebepasisako. Tiek iš pareikšto ieškinio, tiek iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad abiejų savininkų, ieškovo ir atsakovės, nuosavybės teisė į dalį žemės yra ginčytina, nes jų statiniai persidengia ir abiejų savininkų nuosavybės teisė yra ginčytina, tačiau nė viena šalis šioje byloje nepareiškė reikalavimo nustatyti tarpusavio žemės sklypų ribą (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Nesant reikalavimo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemę ir nustatinėti ieškovo J. Ž. ir atsakovės J. M. žemės sklypų ribos. Esant tokiai teisinei situacijai, kol neišspręstas šalių ginčas dėl ginčytino žemės ploto, teismas negali ginti ieškovo teises ir tenkinti ieškinį, kiek jis susijęs su nuosavybės teise į žemę, ant kurios stovi atsakovės statinys. Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

13Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turėjo įrodyti savo ieškinyje nurodytą pagrindą, kad ūkinis pastatas, unikalus ( - ), plane pažymėto 5I2p, esantis ( - ) yra pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia ieškovo interesus, taip pat tai, kad 2000-08-30 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba pažyma yra neteisėta. Ieškovas nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių duomenų pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl remiantis šių įrodymų visuma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovui nepateikus jokių įrodymų dėl byloje turėtų išlaidų, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 93 str.).

15Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-05 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę areštuoti ūkinį pastatą, esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį V. M., asmens kodas ( - ) ir J. M., asmens kodas ( - ) (1 t. b.l. 98-99). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 4 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsniu, teismas

Nutarė

17ieškinį atmesti.

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ūkinį pastatą, esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį V. M., asmens kodas ( - ) ir J. M., asmens kodas ( - ), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

19Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai