Byla e2-605-769/2016
Dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovui J. P., ieškovo atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis, atsakovo UAB „Bonum Admin“ vadovui Virginijui Ruzgiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei UAB „Bonum Admin” dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą „Dėl nuobaudos", 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštą „Papeikimas Nr. 20150819/02", 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštą „Papeikimas Nr. 20150819/03", 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštą „Papeikimas Nr. 20150819/04", 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą „Papeikimas Nr. 20150911/01", 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymą „Dėl J. P. atleidimo iš darbo, pripažinti 2013 m. gruodžio 13 d. darbo sutarties Nr. 259 nutraukimą neteisėtu, negrąžinant ieškovo į darbą UAB „Bonum Admin”, nustatyti kad darbo sutartis Nr. 259 nutraukta pagal LR DK 300 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo po 1299,47 Eur už priverstinę pravaikštą nuo 2015-09-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2598,94 Eur išeitinę išmoką, 1000,00 Eur neturtinės žalos, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas nuo 2013-12-13 iki 2015-09-28 dirbo UAB „Bonum Admin“ ( - ). Nurodo, kad 2015-08-19 pranešimu darbdavio buvo paprašytas pasiiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, paaiškinimai pateikti 2015-08-24, drausminė nuobauda, - papeikimas, skirtas 2015-09-11 įsakymu „Dėl nuobaudos“, su kuriuo ieškovas supažindintas 2015-09-28. Teigia, kad 2015-09-28 gavo pranešimus apie paskirtus papeikimus Nr. 20150819/02, Nr. 20150819/03, Nr. 20150819/04, kurie parengti 2015-08-19 bei papeikimą Nr. 20150911/01, kurio data 2015-09-11. Nurodo, kad 2015-09-28 įsakymu buvo atleistas iš užimamų pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2015-09-08 iki 2015-09-25 sirgo. Mano, kad drausminės nuobaudos skirtos nesant faktinės priežasties, pažeidžiant LR DK reikalavimus, kadangi atsakovas prieš skirdamas papeikimus Nr. 20150819/01, Nr. 20150819/02, Nr. 20150819/03, Nr. 20150819/04 Nr. 20150911/01 bei atleisdamas ieškovą iš pareigų 2015-09-28 įsakymu turėjo paprašyti ieškovo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų, tačiau to nepadarė; ieškovui dėl ligos nebūnant darbe, atsakovas negalėjo skirti 2015-09-11 drausminių nuobaudų; drausminės nuobaudos skirtos nesant ieškovo kaltės; drausminės nuobaudos skirtos raštais Nr. 20150819/02, Nr. 20150819/03, Nr. 20150819/04, Nr. 20150911/01, 2015-09-11 įsakymu „Dėl nuobaudos“, skirtos praleidus drausminės nuobaudos skyrimo terminą; drausminės nuobaudos skirtos raštais Nr. 20150819/02, Nr. 20150819/03, Nr. 20150819/04, Nr. 20150911/01 privalėjo būti skirtos darbdavio įsakymais; ieškovas atleisdamas atsakovą iš darbo nenurodė konkretaus darbo drausmės pažeidimo. Nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y., drausminių nuobaudų skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo, ieškovas neteko nuolatinio pajamų šaltinio, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, todėl yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad atsakovas nutraukdamas darbo sutartį visiškai neatsiskaitė su ieškovu. Nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui susidarė dėl ieškovo už asmenines lėšas atsakovui pirktas medžiagas ir ieškovui neišmokėtą kompensaciją už kurą, kuri nebuvo kompensuota nutraukiant darbo sutartį su ieškovu. Teismo posėdžio metu ieškovas nebepalaikė savo teiginių dėl negautų išmokų už pirktas medžiagas ir kurą, teigė, kad visus papeikimus, įsakymus gavo grįžęs į darbą po ligos, nebuvo sąlygų gerai atlikti jam priskirtos techninės priežiūros: daug prižiūrimų objektų, o dirbo dviese, savo darbų negalėjo tinkamai atlikti dėl darbuotojų trūkumo, dėl blogo materialinio techninio aprūpinimo. Ieškovo teigimu, jis galėjo kažko nepadaryti, tačiau piktybiškumo nebuvo; po atleidimo patyrė stresą, dirbo nuo 2012 metų gegužės mėnesio ir „PCG valdos“ vyriausiu energetiku, ketvirtadaliu etato, antraeilėse pareigose, apie tai atsakovui nepranešė. Ieškovo teigimu, antraeilėse pareigose jis galėjo dirbti ir savaitgaliais.

3Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, nes negalima skirti drausminių nuobaudų, kai asmuo serga, nebuvo pareikalauta ieškovo pasiaiškinti skiriant nuobaudas, nuobaudos buvo skirtos praleidus 1 mėnesio terminą po nusiskundimų gavimo, nėra rašytinių pretenzijų dėl užfiksuotų pažeidimų, atsakovė neįrodė, kad buvo padaryti pažeidimai. Advokatės teigimu, galima atleisti iš darbo „jei esminės darbo funkcijos pažeistos“, o ne kai „eilinį kartą kažką netinkamai atliko“.

4Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas UAB „Bonum Admin” dirbo ( - ); netinkamai vykdė savo pareigas, į žodinius darbdavio įspėjimus nereagavo; buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ieškovas drausmės pažeidimus padarė tyčiniais veiksmais, o ne dėl aplaidumo, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad dėl ieškovo netinkamai atliekamų pareigų gavo klientų žodinius bei rašytinius nusiskundimus. Pažymėjo, kad dėl ieškovo netinkamai atliekamų pareigų jam, UAB “Bonum Admin” direktoriui, Valstybinės priešgaistrinės priežiūros skyriaus nutarimu paskirta bauda. Nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos nesilaikymas nėra pakankamas pagrindas panaikinti ieškovui paskirtas drausmines nuobaudas. Teimo posėdžio metu UAB “Bonum Admin” vadovas paaiškino, kad ieškovas buvo atsakingas už pastatų priežiūrą, konstrukcijų techninę būklę, jo pavaldume buvo trys darbuotojai, kaip vadovas P. buvo atsakingas už darbuotojų atranką, pats turėjo pasirūpinti, kad būtų užtektinai darbuotojų, tačiau to nepadarė, tinkamai darbų neatliko, vis aiškindavo, kad nespėja, todėl direktorius dalį ieškovo darbų perdavė kitai bendrovės darbuotojai, ieškovas nežinia kur darbo metu išvažiuodavo, į kai kuriuos prižiūrimus objektus nenuvykdavo nei karto per pusę metų, nebuvo darbų planavimo, neparuošdavo mėnesio plano, nepildydavo žurnalų objektuose, ieškovui labai dažnai buvo duodami žodiniai įspėjimai, tačiau darbas nuo to nepagerėdavo, todėl direktoriaus nurodymu buhalterė pradėjo raštu papeikimus rašyti. Direktoriaus teigimu, dėl blogai ieškovo vykdomos pastatų priežiūros atsakovės paslaugų atsisakė keletas klientų, todėl siekdamas užkirsti kelią klientų praradimui ieškovą atleido. Direktorius nebuvo informuotas apie kitą ieškovo atliekamą darbą tokią pat veiklą vykdančioje bendrovėje,- vien už darbą konkurentams ieškovą galima buvo atleisti. Dėl netinkamo ieškovo darbo du kartus direktorius mokėjo administracines baudas, šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo. UAB „Bonus Admin“ direktorius sutiko, kad galimai priimti įsakymai nebuvo surašyti tinkamai, nes įmonė neturi teisininkų, tačiau mano, kad ieškovas atleistas pagrįstai,- dėl pastoviai netinkamai atliekamų darbų, sistemingai pažeidinėjamos darbo drausmės, dėl darbo pas konkurentus. Apie ieškovo ligą direktorius nebuvo informuotas, nors tai padaryti ieškovas privalėjo; po to, kai buvo pasiūlyta ieškovui gražiuoju išeiti iš darbo, nes jokio noro dirbti P. neberodė, šis į darbą iš viso nebeatėjo; mano, kad nurodyta liga buvo tik vilkinimas, kad nereikėtų dirbti. Direktoriaus teigimu, ieškovas padarė bendrovei žalą, nes „Gargždų pramogos“ sumažino 20 proc. aptarnavimo mokestį, bendrovė mokėjo administracines baudas.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Bonum Admin” (ankščiau UAB „BV Dominus“) , atstovaujama direktoriaus Virginijaus Ruzgio, ir J. P. 2013-12-13 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią J. P., priimtas į UAB „Bonum Admin”, Klaipėdos padalinio ( - ) pareigas (e.b.l.12,13). 2015-08-19 UAB „Bonum Admin direktoriaus raštu „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ Nr.1 ieškovas J. P. įpareigotas paaiškinti dėl UAB „Gargždų pramogos“ teikiamų paslaugų kokybės (e.b.l.14). J. P. paaiškinimas UAB „Bonum Admin“ direktoriui pateiktas 2015-08-24 (e.b.l.14). 2015-08-19 UAB „Bonum Admin direktoriaus raštu „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ Nr.2 ieškovas J. P. įpareigotas paaiškinti dėl UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ teikiamų paslaugų kokybės (e.b.l.42). J. P. paaiškinimas UAB „Bonum Admin“ direktoriui pateiktas 2015-08-21(e.b.l.42). UAB „Bonum Admin“ direktoriaus 2015-09-11 įsakymu „Dėl nuobaudos“ ieškovui J. P. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28 (e.b.l.15). UAB „Bonum Admin“ direktoriaus 2015-08-19 papeikimu Nr. 20150819/04 ieškovui J. P. už netinkamą darbo pareigų vykdymą, t.y.netinkamai prižiūrimą gaisro gesinimo sistemą objekte „Manto namai“, paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28, pažymėdamas, kad sistema 2015-09-28 veikė (e.b.l.15). UAB „Bonum Admin“ direktoriaus 2015-08-19 papeikimu Nr.. 20150819/02 ieškovui J. P. už netinkamą darbo pareigų vykdymą, t.y.netinkamai parengtus brėžinius objekte „Narvija“, paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28, pažymėdamas, kad ieškovui nebuvo nurodyta, kodėl brėžiniai parengti netinkamai (e.b.l.17). UAB „Bonum Admin“ direktoriaus 2015-08-19 papeikimu Nr. 20150819/03 ieškovui J. P. už netinkamą darbo pareigų vykdymą, t.y. netinkamai prižiūrimą gaisro gesinimo sistemą objekte „Centrinis keleivių terminalas“, paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28, pažymėdamas, kad ieškovui nenurodytos nuobaudos skyrimo priežastys (e.b.l.18). UAB „Bonum Admin“ direktoriaus 2015-09-11 papeikimu Nr. 20150911/01 ieškovui J. P. už netinkamą darbo pareigų vykdymą, „ pasikartojanti objektų nepriežiūra, nuolatiniai klientų skundai dėl neatvykimų“, paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, su kuria ieškovas susipažino 2015-09-28, pažymėdamas, kad ieškovui pretenzijos dėl objektų nepriežiūros neįteiktos (e.b.l.19). UAB „Bonum Admin“ direktoriaus 2015-09-28 įsakymu „Dėl J. P. atleidimo iš darbo“ ieškovas nuo 2015-09-28 dėl darbo drausmės pažeidimų atleistas iš darbo pagal DK 136 str.3 d.2p.

8Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

9Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-08-19 atsakovė įpareigojo ieškovą paaiškinti dėl UAB „Gargždų pramogos“ ir dėl UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ teikiamų paslaugų kokybės, J. P. paaiškinimas pateikė 2015-08-24 ir 2015-08-21, kur nurodė beveik tas pačias aplinkybes, jog neturi pakankamai darbuotojų ( tik vienas technikas), pasenę automobiliai, nėra su kuo vežti kopėčių, neturi įrankių, prižiūri 50 objektų, nėra atsiskaitoma su tiekėjais. UAB „Bonum Admin“ direktoriaus 2015-09-11 įsakymu „Dėl nuobaudos“ ieškovui J. P. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28; 2015-08-19 papeikimu Nr. 20150819/04 ieškovui už netinkamai prižiūrimą gaisro gesinimo sistemą objekte „Manto namai“ paskirtas papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28, 2015-08-19 papeikimu Nr.. 20150819/02 ieškovui už netinkamai parengtus brėžinius objekte „Narvija“ paskirtas papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28. 2015-08-19 papeikimu Nr. 20150819/03 ieškovui už netinkamai prižiūrimą gaisro gesinimo sistemą objekte „Centrinis keleivių terminalas“ paskirtas papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28. 2015-09-11 papeikimu Nr. 20150911/01 ieškovui už pasikartojančią objektų nepriežiūrą, nuolatinius klientų skundus dėl neatvykimų, paskirtas papeikimas, su kuriuo ieškovas susipažino 2015-09-28. Iš aukščiau išdėstyto matyti, kad ieškovui papeikimai 2015-08-19 buvo paskirti nepaprašius ieškovo pasiaiškinti dėl nurodyto netinkamo darbo pareigų atlikimo. Papeikimai 2015-09-11 buvo paskirti ieškovo ligos metu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, kad skiriant aukščiau nurodytas penkias drausmines nuobaudas buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl paskirti papeikimai naikintini. Pažymėtina, jog teikdamas pasiaiškinimą dėl UAB „Gargždų pramogos“ ir dėl UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ teikiamų paslaugų kokybės ieškovas sutiko, kad nebuvo tinkamai atlikti darbai, tačiau nurodė, kad dėl to kaltę turi prisiimti UAB “Bonus Admin” direktorius, neaprūpinęs ieškovo darbo įrankais, darbo priemonėmis, darbuotojais ir kt.

10Ieškovas prašo panaikinti ir įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo. Šioje dalyje ieškinys atmestinas. UAB „Bonum Admin“ direktoriaus 2015-09-28 įsakymu „Dėl J. P. atleidimo iš darbo“ ieškovas nuo 2015-09-28 dėl darbo drausmės pažeidimų atleistas iš darbo pagal DK 136 str.3 d. 2 p. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo pareigų pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, jog apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; kt.). Tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ir tvarka, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių-darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbo pareigas ir tvarką šiurkščiai pažeidusiu darbuotoju ( LAT 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-199-695/2015). Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007). Pasitikėjimo darbuotoju praradimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra kriterijus, teismui vertinant, ar toks pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, dėl kurio darbdavys turėjo teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – darbo sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015).

11UAB „Bonus Admin“ direktorius savo sprendimą atleisti ieškovą iš darbo motyvavo tuo, kad J. P. netinkamai atlikdavo savo pareigas, dėl ko direktorius gaudavo iš užsakovų nusiskundimus dėl techninės priežiūros sutarčių nevykdymo/netinkamo vykdymo, ieškovas į žodines pastabas visiškai nereaguodavo, darbų neplanuodavo, tinkamai neorganizuodavo, nepaskirstydavo tarp jam pavaldžių darbuotojų, dėl ko kelis kartus už netinkamai atliktus ieškovui priskirtus darbus bendrovės direktorius buvo baustas administracine tvarka; matant, kad į žodines pastabas ieškovas nereaguoja, buvo rašomi papeikimai bei pasiūlyta ieškovui gražiuoju susitarti dėl darbo santykių nutraukimo. Direktoriaus teigimu, J. P. nesutiko išeiti iš darbo, tačiau po pokalbio, neinformavęs apie savo ligą, į darbą nebeatėjo. Teismo posėdžio metu UAB „Bonus Admin“ direktorius nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie ieškovo darbą kitoje, konkuruojančioje įmonėje, direktoriaus teigimu, vien už tai buvo galima ieškovą atleisti iš darbo, nes darbo valandomis ieškovas atlikdavo kito darbdavio nurodymus. Ieškovo teiginiai, kad bendrovėje „PCG valdos“ jis dirbo antraeilėse pareigose, galėjo dirbti ir savaitgaliais, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovės teigimu, „PCG valdos“ darbo valandos sutampa su UAB „Bonus Admin“, kas paaiškina tą faktą, jog ieškovo darbo vietoje dažnai nebūdavo.

12Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, jog sprendžiant drausminės nuobaudos teisėtumo klausimą visais atvejais turi būti nustatytas darbuotojo pareigų turinys ir apimtis. Principinės, privalomos visiems darbuotojams, pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje. Konkrečiau darbuotojų teisės ir pareigos apibrėžiamos įmonių, įstaigų organizacijų vietiniuose teisės aktuose (vidaus tvarkos taisyklėse, nuostatuose, pareigybių aprašymuose ir kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovas į darbą buvo priimtas ( - ) pareigoms, turėjo energetikos darbuotojo pažymėjimą ir buvo atsakingas už įmonės ar pastato šilumos įrenginių eksploatavimo organizavimą, už elektros ūkį; privalėjo vykdyti techninės priežiūros sutartyse, pasirašytose su užsakovais, numatytus darbus ( pateiktos tipinės atsakovo sudarytos sutartys su UAB „Narvija“, UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ ir kt), periodiškai kas mėnesį pildyti reikiamus žurnalus, atlikti apskaitos prietaisų vizualinę priežiūrą, vidaus instaliacijų sistemų techninę priežiūrą ir pan. Ieškovas, kaip ( - ), pagal savo kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja techninės priežiūros skyriaus darbuotojų darbą. Ieškovas buvo įpareigotas 2014-09-10 įsakymu kiekvienos darbo dienos pabaigoje paskirstyti „ sekančios darbo dienos darbus technikams“, užpildyti programoje informaciją apie atliktus darbus „iki sekančios darbo dienos 9.00 val. imtinai“, „suvesti sekančio mėnesio profilaktinių darbų grafiką“. Iš teismui pateiktų Elektros įrenginių apžiūrų, remontų, profilaktinių bandymų žurnalo, Gaisrinės automatikos įrenginio techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalo kopijų, iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-10-01 rašto, 2014-09-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.34-26, 2015-09-04 direktoriaus Virginijaus Ruzgio pranešimo dėl J. P. netinkamai atliekamų darbų, kitų užsakovų raštų, ieškovo ir atsakovės direktoriaus paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas, kaip technikos direktorius, netinkamai atliko jam pavestas darbines funkcijas. Ieškovo teiginiai, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamam darbų atlikimui,- nebuvo darbuotojų, įrankių, automobilių ir pan., atmestini, kaip nepagrįsti, nes nagrinėdamas civilinę bylą Nr.3K-3-134-469/2015 ( kur kasatorius buvo techninės priežiūros direktorius) Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog „vadovaujančio darbuotojo statusas lėmė tai, kad vykdydamas techninės priežiūros skyriaus darbo organizavimą ir kontrolę jis privalėjo ne tik pats vykdyti aptariamu atsakovo įsakymu nustatytas pareigas, bet ir užtikrinti, kad įsakymą tinkamai vykdytų jam pavaldūs darbuotojai, be kito – nustatyti ir kontroliuoti jų vykdymo tvarką. Atsakovo įmonės valdymo struktūra pagrįsta hierarchijos principu – kasatorius, būdamas vadovaujančiu darbuotoju, pats buvo pavaldus įmonės generaliniam direktoriui. Įmonės vadovas yra atsakingas už visos įmonės veiklą, į jo funkciją, inter alia, įeina žemesnių vadovaujančių darbuotojų darbo kontrolė, tačiau tai nereiškia, kad jis perima pavaldžių vadovų kompetenciją“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą darytina išvada, kad būtent ieškovas buvo atsakingas už tinkamą vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą, priežiūrą, kontrolę, ieškovas turėjo priimti atsakomybę už tai, kad neįdarbino pakankamai savo skyriuje darbuotojų, tinkamai neorganizavo savo skyriaus darbo, neplanavo savo darbų, dėl ko nebuvo vykdomi įsipareigojimai užsakovams dėl kasmėnesinių patikrų, nebuvo pildomi priežiūros ir remonto apskaitos žurnalai ir t.t.

13Ieškovo atstovė, prašydama panaikinti įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, teigė, jog galima atleisti iš darbo „jei esminės darbo funkcijos pažeistos“, o ne kai „eilinį kartą kažką netinkamai atliko“. Su tokiais teiginiais teismas sutikti negali. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad parenkant drausminės nuobaudos rūšį pirmiausia turi būti vertinamas darbuotojo elgesys ir jo atitiktis nustatytiems reikalavimams, o po to kitos, asmens atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas turi reikšmės darbdavio drausminės nuobaudos parinkimui, tačiau tik darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti, tikėti, kad darbuotojas pasitaisys, nereikės jo neteisėto elgesio saugotis. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus ( LAT 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prarado savo darbdavio pasitikėjimą, į pastabas nereagavo, jam priskirtų darbų tinkamai neatlikdavo, dėl ko UAB „Bonus Admin“ direktorius pasiūlė nutraukti darbo santykius. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, įvertinus bylos medžiagą, laikytina, kad darbdavio interesai iš esmės buvo pažeisti, jis pagrįstai prarado pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas, todėl ieškovo atleidimas iš darbo laikytina proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir teismo prerogatyva kvalifikuoti ir spręsti, ar darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nepaisant to, kaip jį kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2013; 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625-687/2015) Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo suformuotą praktiką, laikytina, jog yra pagrindas išvadai, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl tokio pažeidimo jam pagrįstai paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo ( DK 136 str.3d.2p., 237 str.1d.3punktas).

14Ieškovas prašo panaikinti 2015-09-28 įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo, nes nebuvo paprašyta ieškovo pasiaiškinti. Teismas sutinka, kad nebuvo tinkamai laikomasi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas žinojo apie darbdavio keliamas jam pretenzijas, apie siūlymą nutraukti darbo santykius dėl netinkamai atliekamų ieškovo darbo funkcijų, ieškovas rašė du pasiaiškinimus, dėl ko, jo nuomone, jis negali tinkamai vykdyti jam pavestų funkcijų ir pan. , todėl laikytina, kad ieškovo paaiškinimo nepareikalavimas priimant 2015-09-28 įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra formalus pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-1298/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, jog aplinkybė, kad iš ieškovo nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti ir jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su jam paskirta drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėto ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-590/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-115/2013; 2009 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-20/2009).

15Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą 2015-09-28 UAB „Bonus Admin“ direktoriaus įsakymą dėl J. P. atleidimo iš darbo. Atmestini, kaip nepagrįsti ir ieškovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

16Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo atstovė advokatė teismui nepateikė pažymos apie šioje byloje ieškovo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Iš bankinių pavedimų matyti, kad ieškovas 2015-10-02 du kartus pervedė advokatei Julijai Viktorijai Flis 400 eurų, nenurodydamas, už kokias suteiktas teisines paslaugas pervedami pinigai. Atsakovė pateikė sąskaitą-faktūrą 120,75 Eur, kurie buvo sumokėti F. K. pagal sutartį dėl teisinės pagalbos. Laikant, kad patenkinta 1/5 visų reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 160 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ją byloje atstovavo ne advokatas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas CPK 56 straipsnio normos taikymą nurodė, kad „griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios“, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistini 155 eurai už neturtinius reikalavimus dėl 5 nuobaudų panaikinimo ir 2,57 eurai už procesinių dokumentų įteikimą.

17Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas,

Nutarė

18ieškinį tenkinti iš dalies.

19Panaikinti Uždaros akcinės bendrovės „Bonus Admin“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymą „Dėl nuobaudos", 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštą „Papeikimas Nr. 20150819/02", 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštą „Papeikimas Nr. 20150819/03", 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštą „Papeikimas Nr. 20150819/04", 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą „Papeikimas Nr. 20150911/01".

20Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

21Priteisti iš atsakovės UAB „Bonus Admin“, a.k.300622350, ieškovui J. P., a.k. ( - ), 160 Eur ( vienas šimtas šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti iš atsakovės UAB „Bonus Admin“ , a.k.300622350, valstybei 157,57 Eur ( vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai 57 eur) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti 2015 m.... 3. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, nes negalima skirti drausminių... 4. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Bonum Admin” (ankščiau UAB „BV... 8. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš... 9. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-08-19 atsakovė įpareigojo ieškovą... 10. Ieškovas prašo panaikinti ir įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo. Šioje... 11. UAB „Bonus Admin“ direktorius savo sprendimą atleisti ieškovą iš darbo... 12. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, jog sprendžiant drausminės... 13. Ieškovo atstovė, prašydama panaikinti įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš... 14. Ieškovas prašo panaikinti 2015-09-28 įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo,... 15. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad nėra pagrindo... 16. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų... 17. Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas,... 18. ieškinį tenkinti iš dalies.... 19. Panaikinti Uždaros akcinės bendrovės „Bonus Admin“ direktoriaus 2015 m.... 20. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš atsakovės UAB „Bonus Admin“, a.k.300622350, ieškovui J. P.,... 22. Priteisti iš atsakovės UAB „Bonus Admin“ , a.k.300622350, valstybei... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...