Byla 2A-365-340/2012
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei Jurgitai Čepaitienei, atsakovo (apelianto) atstovei Sandrai Novikaitei-Želvei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo regreso tvarka taikytino senaties termino.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 466,07 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, jog 2008-03-01 įvykusio eismo įvykio metu nukentėjęs apdraustasis dėl patirtų sužalojimų laikinai, nuo 2008-03-01 iki 2008-05-10 buvo nedarbingas, todėl iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų jam buvo skirta 4 466,07 Lt ligos pašalpa. Eismo įvykio metu kaltojo dėl autoįvykio asmens vairuotas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas atsakovo, tačiau atsakovas atlyginti ieškovui patirtą žalą 2011-01-20 raštu atsisakė motyvuodamas tuo, kad ieškovas dėl padarytos žalos atlyginimo, praleido vienerių metų terminą pretenzijai pareikšti. Ieškinyje teigiama, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui skirta ligos pašalpa buvo išmokėta kaip valstybinio socialinio draudimo išmoka, todėl ieškovo pareikštas reikalavimas yra kilęs dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo. Ieškovo ir atsakovo nesieja draudiminiai santykiai, todėl reikalavimui dėl žalos atlyginimo turi būti taikomas ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminas.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui atlyginus dalį nukentėjusiojo patirtos žalos, perėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens, t. y. įvyko asmenų pasikeitimas prievolėje. Kai už žalą atsakingam transporto priemonės valdytojui kyla atsakomybė, pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas įstojęs į žalos atlyginimo prievolę, perėmė visas teises ir pareigas, kurias turėjo nukentėjęs asmuo, ieškovui perėjusi žalos atlyginimo prievolė įgyvendinama vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, priešingu atveju ieškovas įgytų daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius, o tai prieštarautų subrogacijos instituto esmei. Nukentėjęs trečiasis asmuo apie padarytą žalą sužinojo 2008-03-01, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo jis turėjo pareikšti per vienerius metus, t. y. iki 2009-03-01. Atsakovo prievolė atlyginti žalą regreso tvarka yra pasibaigusi, dėl ieškovo praleisto termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ regreso tvarka 4 466,07 Lt žalos atlyginimą ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai bei 134 Lt žyminio mokesčio ir 5,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

10Teismas nustatė, kad autoįvykis buvo sukeltas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo D. R. vairuojant automobilį Toyota Avensis, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Autoįvykio metu sužalojimus patyrė ir laikinai buvo nedarbingas automobilį Toyota Yaris vairavęs S. M., kuriam VSDFV Vilniaus skyriaus priimtais sprendimais buvo paskirtos ir išmokėtos laikinojo nedarbingumo pašalpos iš viso 4 466,07 Lt. Ieškovo reikalavimas yra kilęs dėl padarymo žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo. Ieškovo ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja, nes atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą kyla iš draudimo sutarties, sudarytos su D. R. dėl automobilio Toyota Avensis civilinės atsakomybės. Dėl to ginčo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.125 str. 7 d. numatytą vienerių metų senaties terminą. VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. gegužės 27 d. priimtais sprendimais išmokėjęs nukentėjusiam nedarbingumo pašalpas, įgijo regreso teisę ir pretenziją atsakovui pareiškė 2010 m. lapkričio 23 d., t. y. nepraleidęs CK 1.125 str. 8 d. numatyto trejų metų senaties termino, tokiam reikalavimui pareikšti. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl socialinių įstaigų teisės regreso tvarka susigrąžinti išmokėtas išmokas ir atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl trečiųjų asmenų kaltės padarytą žalą (LAT 2006-05-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-255/2006 bei 2007-02-19 nutartis civ. byloje Nr.3K-7-73/2007).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nurodo, jog nukentėję tretieji asmenys, siekiantys gauti dėl eismo įvykio patirtos žalos atlyginimą, privalo laikytis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu nustatytos procedūros tokio pobūdžio reikalavimams reikšti. Ieškovui, atlyginusiam dalį žalos, perėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens, t. y. įvyko subrogacija. Įstojęs į prievolę ieškovas perėmė ne tik visas nukentėjusio trečiojo asmens turėtas teises apelianto atžvilgiu, bet ir prisiėmė visas pareigas, susijusias su prisiimtų teisių realizavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-29 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1 nurodo, kad subrogacijos atveju naujas kreditorius perima pradinio kreditoriaus jau egzistuojančios prievolės teises. Tokiu atveju nesikeičia nei taikytinų terminų skaičiavimo tvarka, nei taikytina teisė. Skundžiamas sprendimas neatitinka suformuotos teismų praktikos. Teismas neatsižvelgė į ieškinio dalyko esmę – akivaizdu, jog tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su įprastine transporto priemonių privalomojo draudimo sutartimi, jos vykdymu, o ne deliktiniais teisiniais santykiais. Nukentėjęs asmuo apie padarytą žalą sužinojo 2008-03-01, atitinkamai reikalavimą dėl žalos, įskaitant negautas darbo pajamas, atlyginimo privalėjo pareikšti iki 2009-02-28; vadovaujantis CK 1.128 str., ieškovui taikomi tie patys terminai. Teismo pateiktas materialinių teisės normų aiškinimas prieštarauja pačiai subrogacijos esmei. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2006-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2006 bei 2007-02-19 civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007, bet nesivadovavo paskutine ir aktualiausia suformuota praktika byloje nagrinėjamais klausimais.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, sprendime konstatavęs, kad VSDFV Vilniaus skyrius regreso teisę įgijo 2008-05-27 sprendimais paskyręs ligos pašalpas ir pretenziją atsakovui pareiškė nepraleidęs CK 1.125 str. 8 d. numatyto trejų metų senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovo reikalavimas kilęs iš deliktinių santykių, iš žalos Fondo biudžetui atsiradimo fakto, tarp šalių nekyla ginčas dėl draudimo sutarties, šalių nesieja draudiminiai santykiai. Apelianto motyvas, kad ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo eismo įvykio dienos prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, kadangi negali būti pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, kurios dar nėra ir kurios atsiradimas gali priklausyti nuo tam tikros sąlygos atsiradimo (nukentėjusysis gali ir nesikreipti dėl ligos pašalpos skyrimo, nedarbingas gali būti labai ilgą laiką ir kt.). Teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, apelianto nurodoma praktika negali būti remiamasi, dėl skirtingo pobūdžio nagrinėtų klausimų.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

15Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

16Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį kalto dėl avarijos padarymo asmens draudikui bendrais žalos atlyginimo pagrindais, neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

17Ieškovas kreipėsi dėl 4 466,07 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, jog 2008-03-01 įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam, apdraustajam socialiniu draudimu, dėl patirtų sužalojimų laikinai, iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo skirta 4 466,07 Lt ligos pašalpa; išmokėtą pašalpą ieškovas prašo priteisti iš kalto dėl avarijos asmens draudiko – atsakovo UADB „Seesam Lietuva“.

18Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas netinkamai kvalifikavo savo reikalavimo atsakovui pagrindą kaip regresą. Ieškovas – VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs avarijos metu nukentėjusiajam asmeniui ligos pašalpą, perėmė nukentėjusiojo avarijoje asmens reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo į kaltąjį dėl avarijos padarymo asmenį, t. y. įvyko reikalavimo perleidimas, subrogacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje aiškinama, kad subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, kt.). Tokiu būdu subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 str. įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimui kaltajam asmeniui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o apelianto teiginys, jog šalių ginčo santykiams turėtų būti taikomas CK 1.125 str. 7 d. numatytas 1 metų ieškinio senaties terminą teisiškai nepagrįstas ir atmetamas.

19Kita vertus, atmetus apelianto argumentus dėl taikytino senaties termino, negalima vienareikšmiškai pripažinti, kad ieškinys teismo buvo patenkintas pagrįstai. Atsakovas UADB „Seesam Lietuva“ yra įtrauktas į žalos atlyginimo santykius kaip kalto dėl delikto asmens draudikas, jo atsakomybė, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, yra susijusi su įprastinės transporto priemonių draudimo sutarties sąlygomis tarp atsakovo ir neįtraukto į bylos nagrinėjimą autoavarijos kaltininko. Bylą nagrinėjęs teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, iš esmės buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ieškinio senaties taikymo, t. y. šalių ginčo esmė liko neatskleista. Dėl paminėtų priežasčių byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; nagrinėjant bylą iš naujo ir aiškinantis, ar atsakovui kilo pareiga sumokėti už avarijos kaltininką drausimo išmoką, tikslinga apsvarstyti, ar teismo sprendimas įtakos avarijos kaltininko teises ir pareigas (bylos duomenimis tai – D. R.) ir spręsti jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą procesinį klausimą.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB... 3. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 466,07 Lt... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui atlyginus dalį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad autoįvykis buvo sukeltas dėl Kelių eismo taisyklių... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 15. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.... 16. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 17. Ieškovas kreipėsi dėl 4 466,07 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė,... 18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad... 19. Kita vertus, atmetus apelianto argumentus dėl taikytino senaties termino,... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą...