Byla 2-2238/2011
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei B. M. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas, ar įsiteisėjusi hipotekos teisėjo nutartis, kuria tenkintas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš daikto, kuriam įregistruota hipoteka, sudaro pagrindą nutraukti civilinę bylą, kurioje nagrinėjamas ieškinys dėl tos pačios skolos priteisimo iš to paties skolininko ginčo teisenos tvarka.

6Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės B. M. 196 000 Lt skolą, 17 640 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog pagal 2008 m. vasario 25 d. sudarytą su atsakove paskolos sutartį, kuri buvo pakeista 2008 m. balandžio 3 d. ir 2008 m. lapkričio 7 d., atsakovas ieškovei suteikė 196 000 Lt paskolą, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 7 d., o to laiku nepadarius, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną paskolos grąžinimo termino praleidimo dieną. Atsakovės prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įregistruota 0,1166 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., hipoteka. Atsakovei paskolos negrąžinus, ieškovas kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto daikto, dėl ko 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Nr. 183-2N/2010 buvo nutarta už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą žemės sklypą. Tačiau paaiškėjo, kad šis žemės sklypas yra bevertis, nes ant jo pastatyti 2 butai, kurie įkeisti kito kreditoriaus reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 196 000 Lt skolą bei 17 640 Lt dydžio delspinigius.

7Atsakovė B. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi šią civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad ieškovas tos pačios paskolos sutarties, dėl kurios neįvykdymo pareiškė ieškinį šioje byloje, pagrindu vykdo skolos išieškojimą ne ginčo tvarka iš atsakovės turto, įkeisto hipoteka. Teismas siūlė pateikti papildomus įrodymus apie sutartines hipotekas ir vykdomas procedūras, tačiau apie proceso eigą įrodymų nebuvo nepateikta (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, Hipotekos skyriaus teisėjo nutartis dėl skolos ieškojimo nukreipimo į įkaitą vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, į tai atsižvelgdamas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, kai yra pradėtos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka, tačiau dar nėra baigtas išieškojimas iš įkeisto turto, laikytina, kad byla dėl skolos išieškojimo bendra tvarka negali būti nagrinėjama, todėl turi būti nutraukta (CPK 87 str. 1 d. 4 p., 293 str. 1 p.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovo teigimu, faktas, kad ieškovas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto žemės sklypo, neeliminuoja kreditoriaus teisės kreiptis su ieškiniu į teismą dėl negrąžinto kredito priteisimo iš pagrindinio skolininko. Priešingu atveju būtų apribota ieškovo absoliuti teisė į teisminę gynybą. Prievolės įvykdymą užtikrinus hipoteka ir hipotekos kreditoriui pasirinkus savo teisių gynybos būdą pagal CPK XXXVI skyriaus normas, hipotekos kreditoriaus reikalavimai ginčo teisenos tvarka gali būti nagrinėjami tik kai paaiškės, ar įkeisto turto nepakako skolininko prievolei įvykdyti. Iš šių aplinkybių ieškovas daro išvadą, kad tarp šios bylos ir vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto pardavimo procedūra, egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl ši byla turi būti stabdoma iki bus parduotas įkeistas turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-112/2010).

12Atsakovė B. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį. Nurodo, kad nėra baigta ieškovo skolos išieškojimo iš atsakovės turto procedūra pagal CPK XXXVI skyrių, todėl ši byla negali būti nagrinėjama. Priešingu atveju būtų priteista skola du kartus pagal tą pačią hipotekos sutartį.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas netenkinamas.

15CK 4.170 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta hipotekos sąvoka, pagal kurią hipoteka apibrėžiama kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Taigi, hipotekos pagrindu neatsiranda naujas ar papildomas skolinis įsipareigojimas. Hipoteka yra tik užtikrinamas skolinio įsipareigojimo (dėl kurio kreditorius ir skolininkas jau susitarė) įvykdymas.

16Skolininkui neįvykdžius iki šalių nustatyto termino pareigos grąžinti įsiskolinimą kreditoriui, pastarasis turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (CPK 5 str.). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas aiškiai įtvirtino, jog teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama ne bet kokiu būdu, o įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Tuo atveju, kuomet kreditorius kreipiasi į teismą dėl skolinio įsipareigojimo, kuris nėra užtikrintas įkeitimu ar hipoteka, įvykdymo, jis (įvertinęs ginčo faktines aplinkybes bei turimus įrodymus) gali pasirinkti vieną iš alternatyvių civilinio proceso teisenos tvarkų, pavyzdžiui, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka (CPK 135 str., CPK XIV skyrius), su ieškiniu dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka (CPK XXII skyrius) arba su pareiškimu dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka (CPK XXIII skyrius). Tuo tarpu jei kreditorius kreipiasi į teismą dėl skolinio įsipareigojimo, kuris yra užtikrintas įkeitimu ar hipoteka, įvykdymo, jis šią savo teisminės gynybos teisę privalo įgyvendinti vadovaudamasis CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka, tai yra kreiptis į hipotekos skyriaus teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.). Hipotekos teisėjas nutartį, kuria nutarta už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą išsiunčia vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui (CPK 558 str. 4 d.). Tuo atveju, jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, aiškindamas CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisines nuostatas, konstatavo: „Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytinėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto“.

17Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas teisės normas bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, daro išvadą, kad kreditorius, kreipęsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka, laikomas įgyvendinusiu savo teisę kreiptis į teismą dėl visos skolos (užtikrintos hipoteka ar įkeitimu) iš skolininko priteisimo, nepaisant to, kad įkeistą turtą pardavus iš varžytinių, skola (jos dalis) nebuvo padengta. Kaip aukščiau nutartyje minėta, tokiu atveju antstolis, vykdydamas įsiteisėjusią hipotekos teisėjo nutartį, tęsia skolos išieškojimą iš kito skolininko turto. Taigi, iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kreditorius, kuris kartu yra ir hipotekos ar įkaito turėtojas, savo teisminės gynybos teisę dėl priverstinio skolos išieškojimo įgyvendina CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka, dėl ko toks kreditorius negali pakartotinai kreiptis į teismą dėl tos pačios skolos (jos dalies) priteisimo iš to paties skolininko ieškinio (ginčo) teisenos, dokumentinio proceso ar bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 str. 2 d. 4 – 5 p.). Priešingu atveju susiklostytų tokia teisinė situacija, jog tas pats kreditorius iš to paties skolininko prisiteistų tą pačią skolą dviem skirtingais teismo procesiniais sprendimais, kurie įsiteisėję būtų lygiagrečiai privalomai vykdomi.

18Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 196 000 Lt negrąžintos paskolos ir 17 640 Lt delspinigių iš atsakovės B. M. priteisimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės skolinis įsipareigojimas yra užtikrintas 0,1166 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteka, todėl jis taip pat kreipėsi į Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Nr. 183-2N/2010 nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistą žemės sklypą. Byloje esanti hipotekos teisėjo nutartis yra įsiteisėjusi (b.l. 18). Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Nr. 183-2N/2010. Todėl ši civilinė byla turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, tai yra esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovo atskirojo skundo argumentus, jog minėtose civilinėse bylose vyksta ne tapatūs ginčai, o nagrinėjamos aplinkybės, kurių nustatymas turi prejudicinį ryšį, atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius teisės normoms, apibrėžiančioms hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo įgyvendinimo tvarką.

19Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ir kitą ieškovo atskirojo skundo argumentą, jog ieškovui nutraukus šią civilinę bylą, būtų apribota ieškovo teisė kreiptis į teismą. Kaip aukščiau nutartyje buvo minėta, teisė kreiptis į teismą tesiminės gynybos yra įtvirtinta CPK 5 straipsnyje. Suinteresuotam asmeniui realizavus teisminės gynybos teisę, tai yra kreipusis į teismą su reikalavimu dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, kiekvienu atveju yra priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas, kuris įsiteisėjęs įgyja res judicata galią, tai yra tampa privalomu ir vykdytinu (CPK 18 str.). Galutiniam teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys teisę kreiptis į teismą realizavo, todėl įstatymo leidėjas draudžia tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.). Taigi, ieškovas (kaip kreditorius) kreipęsis į hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovės (kaip skolininkės) CPK XXXVI skyriaus nustatyta tvarka, realizavo visa apimtimi savo teisę kreiptis į teismą dėl pažeisto turtinio intereso atgauti iš atsakovės paskolą gynimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, minėti ieškovo atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys CPK įtvirtintos teisės kreiptis į teismą sampratos (CPK 5 str., 12 str. ir 178 str.).

20Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo atskirajame skunde minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112/2010 buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2011. Todėl teisėjų kolegija ieškovo atskirojo skundo argumentus, susijusius su minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje prieitomis išvadomis dėl teisės normų, reglamentuojančių hipotekos teisinius santykius, taikymo, atmeta kaip prieštaraujančius šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai vienodai teismų praktikai (CPK 4 str.).

21Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, nustatančias kaip bylos nutraukimo pagrindą įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko priėjo teisingos išvados, jog ši civilinė byla turi būti nutraukta. Taigi, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas, ar įsiteisėjusi hipotekos teisėjo nutartis, kuria... 6. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 7. Atsakovė B. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi šią civilinę... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos... 12. Atsakovė B. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas netenkinamas.... 15. CK 4.170 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta hipotekos sąvoka, pagal kurią... 16. Skolininkui neįvykdžius iki šalių nustatyto termino pareigos grąžinti... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas teisės normas bei... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 196... 19. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ir kitą ieškovo... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo atskirajame skunde minėta Lietuvos... 21. Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą....