Byla 2A-53-553/2015
Dėl veiksmų, sukeliančių realią žalos padarymo grėsmę

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės, Liudos Uckienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Olkusjana“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos „Liaudis-Tvarka-Teisingumas“ prevencinį ieškinį atsakovui UAB „Olkusjana“ dėl veiksmų, sukeliančių realią žalos padarymo grėsmę.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Olkusjana“ sustabdyti ūkinę-komercinę veiklą – mėsos perdirbimą patalpose, esančiose Šalčininkų r. sav. Jašiūnų mstl. Lydos g. 32. Nustatyti, kad UAB „Olkusjana“ sustabdyti šią veiklą privalo per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

5Nurodė, kad ieškovo tikslas yra telkti asociacijos narius bendroms ekonominėms, socialinėms, ūkinėms, aplinkosauginėms problemoms Šalčininkų rajone spręsti. Asociacijos nariams, kurie gyvena arba plėtoja verslą Šalčininkų rajono Jašiūnų miestelyje, kelia susirūpinimą šiame miestelyje veikiančios įmonės „Olkusjana“, kuri užsiima mėsos perdirbimu adresu Šalčininkų r. sav. Jašiūnų mstl. Lydos g. 32, nuolat daromi teisės normų pažeidimai. Šios bendrovės veiklą prižiūrinčios valdžios institucijos nuolat fiksuoja įvairius pažeidimus aplinkosaugos srityje ir taiko bendrovei įvairias sankcijas. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra duomenų apie tai, kad žemės sklype, kuriame atsakovas skerdžia gyvulius ir gamina mėsos produkciją, būtų nustatyta sanitarinė apsaugos zona. Darytina išvada, kad ūkinė veikla vykdoma be nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. Mėsos ir mėsos produktų gamyba, perdirbimu ir konservavimu užsiimančioms įmonėms nustatoma 500 m. dydžio apsaugos zona. Atsakovas vykdo veiklą tankiai apgyvendintoje teritorijoje, atstumas iki gyvenamųjų namų – apie 20 m. Aplinkiniai gyventojai patiria visų rūšių taršos įtaką savo sveikatai, gyvenamai aplinkai. Pažymi, kad žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė veikla yra vos 30 m iki Merkio upės, todėl kyla grėsmė, kad teršalai pateks į upę.

6Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad gamybinės mėsos perdirbimo veiklos pradėjimui nebuvo nustatyta privalomoji sąlyga dėl sanitarinės apsaugos zonos, kadangi įmonė veiklą pradėjo vykdyti 1994 metais, o Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas įsigaliojo 2003-01-01. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas galioja nuo 2008-01-01 ir numato, kad vykdant veiklą, kuri reikalauja sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, sanitarinės apsaugos zona nustatoma tuo atveju, kai rengiami bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijos, į kurią patenka gamybinė zona, planai ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Nei vieno įvykio, su kuriais siejamas sanitarinės apsaugos zonos nustatymas, bendrovėje įvykę nebuvo. Ieškovas savo argumentams dėl realios taršos poveikio gyventojams nepateikia jokių įrodymų. Įmonėje yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema, kuri eliminuoja bet kokių galimai atsirasiančių teršalų patekimą į aplinką. Ši sistema pagal specialų projektą yra įrengta Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nurodymu ir oficialiai aprobuota. Todėl ieškovo argumentas, kad atsakovas vykdydamas veiklą, nesant nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, šiurkščiai pažeidžia aplinkosauginius reikalavimus ir kelia grėsmę Jašiūnų gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei, yra visiškai neįrodytas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šalčininkų rajono apylinkės teismas sprendimu prevencinį ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą UAB „Olkusjana“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ūkinę-komercinę veiklą – mėsos perdirbimą patalpose, esančiose Lydos g. 32, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Olkusjana“ ieškovui asociacijai „Liaudis-Tvarka-Teisingumas“ 3143 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nurodė, kad atsakovui 2010-05-13 išduotas leidimas vykdyti gyvulių skerdimą, mėsos išpjaustymą, mėsos pusgaminių gamybą, produktų perdirbimą, smulkintos mėsos gamybą, šaltąjį sandėliavimą, stambiųjų laukinių medžiojamų gyvūnų tvarkymą. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir taisyklių (toliau- taisyklių) priedo 4.1. punktu tokiai veiklai nustatoma 500 metrų sanitarinės apsaugos zona dėl cheminės, fizikinės ir biologinės taršos bei dėl kvapų. Atsakovas veiklą vykdo tankiai apgyvendintoje teritorijoje, atstumai iki artimesnių gyvenamųjų namų sudaro vos apie 20 m., tai yra šie atstumai žymiai mažesni nei tokiai veiklai nustatyta 500 m sanitarinės apsaugos zonos riba. Tačiau taisyklių priedo 4.1. punkte numatytas sanitarinės apsaugos zonos nustatymo būdas negali būti taikomas, nes neįmanoma iš 500 m. sanitarinės apsaugos zonos iškeldinti visų į ją patenkančių gyvenamųjų namų gyventojų. Teismas nurodė, kad atsakovas gali pasinaudoti kitu sanitarinės apsaugos zonos nustatymo būdu – atlikti vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Tačiau atsakovas neįvykdė įstatymo reikalavimų, nors šie reikalavimai galioja jau pakankamai ilgą laiką – daugiau nei 10 metų. Taigi, nenustačius sanitarinės apsaugos zonos, atsakovo vykdoma veikla kelia realią žalos padarymo grėsmę. Tokios žalos pavojaus galimybė gali būti paneigta tik kitu sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo būdu – atliekant vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliantas UAB „Olkusjana“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas turėtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos procesuose.

13Nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką. CK 6.255 str. 1 d. nustato tik sąlygas prevenciniam ieškiniui pareikšti, o ne nustato konkrečius veiksmus, kaip teismas gali išspręsti tokį ieškinį. CK 6.255 str. 2 d. nurodomos teismo teisės sustabdyti ar nutraukti veiklą arba ieškinio netenkinti. Teismo sprendimo pagrindimas tik CK 6.255 str. 1 d. daro teismo sprendimą visiškai teisiškai ydingu, nes sprendimo rezoliucinė dalis nėra teisiškai pagrįsta. Nei ieškinio reikalavimas dėl veiklos sustabdymo, nei teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl veiklos sustabdymo, nesiejami su jokiais įvykiais ar sąlygomis, dėl ko neaišku, kada ir kokiomis sąlygomis atsakovas galėtų atnaujinti veiklą, jeigu ji būtų sustabdyta. Apeliantas nurodė, kad dar atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad atsakovas savo veiklą pradėjo dar iki Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo atsiradimo. Per visą įmonės veiklos vykdymo laikotarpį nebuvo atsiradusios privalomosios sąlygos, kada atsakovas būtų turėjęs suprojektuoti sanitarinės apsaugos zonas. Sprendimo motyvas dėl papildomos sąlygos, kai rekonstrukcija tampa pagrindu sanitarinės apsaugos zonos projektavimui - tai rekonstrukcijos metu pasikeičianti planuojamos ūkinė veiklos rūšis ar jos intensyvumas, iškreipia įstatymo esmę ir yra nepatvirtintas jokiais bylos įrodymais. Atsakovo pateiktame rekonstrukcijos projekte nėra net užuominos, kad dėl rekonstrukcijos keisis gamybos profilis ar padidės gamybos intensyvumas. Atlikto rekonstrukcijos tikslas buvo vidinių patalpų perplanavimas, vykdant Europos Sąjungos higieninius veterinarinius reikalavus tokio profilio įmonėms. Veikla ir jos apimtys išliko tapačios buvusioms iki rekonstrukcijos. Todėl nesant įstatyminio pagrindo nustatyti sanitarines apsaugos zonas UAB „Olkusjana“ naudojamam žemės sklypui, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pažeidžia įstatymo nuostatas dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo.

14Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmetamas.

17CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

19Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

20Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

21Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas negalėjo priimti sprendimo pagal ieškinio dalyko formuluotę. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą sustabdyti tam tikrą konkrečią ūkinę – komercinę veiklą, įstatyminiu pagrindu nurodydamas CK 1.138 straipsnio 3 punktą bei 6.255 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo prevencinį ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ūkinę – komercinę veiklą – mėsos perdirbimą patalpose, esančiose Lydos g. 32, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r., motyvuojamojoje sprendimo dalyje pasisakydamas, kad veikla stabdoma iki sprendime nurodytos sanitarinės apsaugos zonos nustatymo. Teismas nurodė, kad ieškinys tenkinamas, vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 3 punktu bei 6.255 straipsnio 1 dalimi.

23CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Žibutis v. V. Budrys, bylos Nr. 3K-3-415/2009; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Vilniaus Sigma“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-147/2013; kt.). Nagrinėjamuoju atveju ieškovas pasirinko tinkamą teisių gynimo būdą ir, nepaisant aplinkybės, kad ieškinyje jis nenurodė CK 6.255 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios teisių gynimą veiklos sustabdymu ar nutraukimu, ieškinio dalyką suformulavo aiškiai, konkrečiai ir pagal įstatymo nuostatas. Apelianto argumentai, jog teismas savo sprendimą grindė tik CPK 6.255 straipsnio 1 dalimi ir nenurodė aplinkybių, kurioms išnykus atsakovas vėl galės tęsti savo veiklą, nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad atsakovo veikla stabdoma iki tol, kol bus nustatyta sanitarinė apsaugos zona. Todėl abu šie neesminiai trūkumai gali būti pašalinti, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodant papildomą įstatyminį pagrindą - CK 6.255 straipsnio 2 dalį, bei patikslinant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį.

24Pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat nėra.

25Pirmos instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, nustatė, kad atsakovas maisto produktų gamybą vykdo tankiai apgyvendintoje teritorijoje, atstumai iki artimesnių gyvenamųjų namų sudaro vos apie 20 metrų ir tai yra dvidešimt penkis kartus mažesnis atstumas nei nustatomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 dienos įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse. Atsakovui ne kartą buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai dėl nustatytų aplinkosauginių pažeidimų bei šeši privalomi nurodymai dėl nustatytų pažeidimų likvidavimo, kuriuos atsakovas įvykdė iš dalies arba visai neįvykdė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos departamento rašte nurodyta, kad atsakovo UAB „Olkusjana“ vykdomos veiklos metu susidarančias dideles užterštumo gamybines nuotekas neteisėtai ir savavališkai laistė ūkininkų žemėje, dirvos paviršiuje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatyti pasikartojantys atsakovo pažeidimai sudaro pagrindą manyti, kad, nenustačius sanitarinės apsaugos zonos, atsakovo vykdoma veikla kelia realią žalos padarymo grėsmę. Skundžiamame sprendime teismas išdėstė motyvus, kad atsakovo veiklai negali būti nustatyta 500 metrų sanitarinės apsaugos zona, tačiau atsakovas gali pasinaudoti kitu sanitarinės apsaugos zonos nustatymo būdu – atlikus vykdomos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Tokį sprendimą teismas priėmė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – VSPĮ) 24 straipsnio bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis.

26VSPĮ 24 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., nustatė pareigą asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, valdantiems ar turintiems nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoti ir įrengti aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Tokį pat sanitarinės apsaugos zonos reikalavimą nustato ir šiuo metu galiojanti VSPĮ 24 straipsnio 1 dalies redakcija.

27Vyriausybė 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1610 įgaliojo Sveikatos apsaugos ministeriją parengti ir patvirtinti teisės aktą dėl ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžių, režimo reikalavimų. Vykdydamas šį įpareigojimą, sveikatos apsaugos ministras 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtino Taisykles, kuriose buvo reglamentuoti šie sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo būdai: 1) atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, sanitarinių apsaugos zonų tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis (6.1 punktas); 2) pagal teisės aktų nustatytus sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius (Taisyklių priedas) (6.2 punktas). Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-231, įsigaliojusiu nuo 2014 m. vasario 15 d., Taisyklės buvo pakeistos, tačiau nuostata, kad sanitarinių apsaugos zonų ribos gali būti nustatytos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, išliko.

28Apelianto skunde nurodytas motyvas, kad UAB „Olkusjana“ savo veiklą pradėjo dar iki VSPĮ atsiradimo ir kad per visą įmonės veiklos vykdymo laikotarpį nebuvo atsiradusios privalomosios sąlygos, kada atsakovas būtų turėjęs suprojektuoti sanitarinės apsaugos zonas, nepagrįstas. VSPĮ nenumatė ir nenumato jokių išimčių įmonėms, kurios veiklą, pripažįstamą epidemiologiškai svarbia arba susijusia su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, pradėjo vykdyti iki šio įstatymo priėmimo. Šių zonų nustatymo tikslas –apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos, suformuoti sveiką gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, suderinti valstybės, savivaldybės, įmonių, kitų fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus nustatant sanitarinių apsaugos zonų tvarkymo režimus (Taisyklių 5 punktas). Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs šį teisinį reguliavimą, vienoje iš nagrinėtų bylų yra pasisakęs, kad sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą galima laikyti viena iš viešojo reguliavimo priemonių, kuria siekiama užtikrinti saugią asmenų gyvenamąją aplinką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K.Ž. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-415/2009).

29Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą pagal VSPĮ 24 straipsnio 1 dalį sanitarinės apsaugos zonos ribas nustatyti, atliekant bendrovės skerdyklos ir mėsos perdirbimo cecho rekonstrukciją, kurios atlikimo fakto atsakovas nepaneigė.

30Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, papildant sprendimo motyvuojamąją dalį, kad ieškinys tenkinamas ir CK 6.255 straipsnio 2 dalies pagrindu, bei patikslinant jo rezoliucinę dalį, kad atsakovo veikla stabdoma iki tol, kol bus nustatyta sanitarinė apsaugos zona.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. p., teisėjų kolegija

Nutarė

32Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimą palikti nepakeistą.

33Patikslinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo rezoliucinės dalies dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

34Įpareigoti atsakovą UAB „Olkusjana“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ūkinę-komercinę veiklą – mėsos perdirbimą patalpose, esančiose Lydos g. 32, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r., iki tol, kol bus nustatyta sanitarinė apsaugos zona.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Olkusjana“... 5. Nurodė, kad ieškovo tikslas yra telkti asociacijos narius bendroms... 6. Atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir... 7. Nurodė, kad gamybinės mėsos perdirbimo veiklos pradėjimui nebuvo nustatyta... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šalčininkų rajono apylinkės teismas sprendimu prevencinį ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad atsakovui 2010-05-13 išduotas leidimas vykdyti gyvulių... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliantas UAB „Olkusjana“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 13. Nurodė, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi... 14. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas atmetamas.... 17. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 18. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 20. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 21. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio... 23. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo... 24. Pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 25. Pirmos instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, nustatė, kad atsakovas... 26. VSPĮ 24 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki... 27. Vyriausybė 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1610 įgaliojo Sveikatos apsaugos... 28. Apelianto skunde nurodytas motyvas, kad UAB „Olkusjana“ savo veiklą... 29. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo... 30. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. p.,... 32. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimą palikti... 33. Patikslinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo... 34. Įpareigoti atsakovą UAB „Olkusjana“ per šešis mėnesius nuo teismo...