Byla 2A-1644/2012
Dėl hipotekos pabaigos, pripažinus hipotekos sutartį negaliojančia, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos projektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos projektas“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Miravista“ dėl hipotekos pabaigos, pripažinus hipotekos sutartį negaliojančia, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Palangos projektas“ pareikštu atsakovui BUAB „Miravista“ ieškiniu prašė: 1) panaikinti hipotekos sutartis butams, esantiems adresu ( - ), ir ( - ), bei išregistruoti iš hipotekos registro; 2) panaikinti turto areštus minėtiems butams, areštuotiems Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo; 3) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į minėtus butus.

5Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2005 m. lapkričio 24 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui parengti pastato, adresu ( - ), techninio projekto korektūrą, suderinti projektą įstatymų nustatyta tvarka, pagal atsakovo išduotą įgaliojimą gauti leidimą statybai bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus. Sutarties kaina buvo nustatyta 100 000 Lt, kurią atsakovas avansu įsipareigojo sumokėti 10 000 Lt iki 2005 m. lapkričio 28 d., o likusią kainą per 5 darbo dienas nuo leidimo statybai išdavimo dienos. Tarp šalių 2006 m. kovo 21 d. buvo pasirašyta Preliminarioji statomo buto pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartimi šalys įsipareigojo sudaryti pastatyto 32 m2 buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios kaina 100 000 Lt. Darbų priėmimo perdavimo aktu 2007 m. kovo 6 d. atsakovas patvirtino, jog priėmė ieškovo atliktus darbus pagal 2005 m. lapkričio 24 d. Projektavimo darbų sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui iškilo finansinių problemų atsiskaityti pagal Projektavimo darbų sutartį, o ieškovas pagal 2006 m. kovo 21 d. Preliminariąją statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį buvo įsipareigojęs pasirašyti buto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas taikė vienarūšių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 str., 6.131 str.). Nekilnojamojo turto registre 2007 m. liepos 12 d. buvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Tokiu būdu šalių prievolių vienos kitai pabaigą šalys patvirtino 2007 m. liepos 19 d. pranešimu apie tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą ir 2007 m. liepos 26 d. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu (CK 6.123 str. 1 d.). Nuo šio momento ieškovas tapo sąžiningu buto, esančio adresu ( - ), įgijėju (CK 4.47 str. 1 p.). Pradėjus teisėtai valdyti nekilnojamą turtą neskubėta išviešinti savo teises į jį, t. y. nebuvo pakeistas įrašas Nekilnojamojo turto registre. Tik pasidomėjus, po kurio laiko ieškovas sužinojo, kad ieškovo turtui 2008 m. lapkričio 28 d. įregistruota hipoteka.

6Šalys 2007 m. kovo 6 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui parengti pastato, adresu ( - ), techninio projekto korektūrą, suderinti projektą įstatymų nustatyta tvarka, pagal atsakovo išduotą įgaliojimą gauti leidimą statybai bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus. Atsakovas 2007 m. liepos 2 d. Darbų priėmimo – perdavimo aktu patvirtino tinkamą Projektavimo darbų sutarties įvykdymą. Šalys 2007 m. gruodžio 5 d. sudarė Preliminariąją statomo buto pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartimi šalys aptarė visas esmines 52 m2 buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas (CK 6.401 str. 2 d.), taip pat ir kainą – 300 000 Lt. Tik 2009 m gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registre buvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir butui, esančiam ( - ), buvo suteiktas unikalus numeris. Vėluojant atsiskaitymams už atliktus darbus, o pagal Preliminariosios busto pirkimo – pardavimo sutarties 6.2.1, 7.2 ir 7.51 straipsnius ieškovui grėsus netesyboms ir baudai, 2009 m. liepos 8 d. jis pasinaudojo įskaitymo institutu ir taikė vienarūšių reikalavimų (piniginės prievolės) įskaitymą (CK 6.130 str., 6.131 str.). 2009 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktu atsakovas perdavė ieškovui 51,08 m2 butą, esantį adresu ( - ). Nuo šio momento ieškovas tapo sąžiningu minėto buto įgijėju (CK 4.47 str. 1 p.).

7Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu (CK 1.94 str.), todėl ieškovo nuosavybės teisė į abu minėtus butus yra galiojanti.

8Gyvenamųjų namų, kuriuose yra ieškovui priklausantys butai, statybą finansavo trečiasis asmuo AB „SEB bankas“, suteikdamas tam tikslui atsakovui kreditą. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas busimų turtinių vienetų įkeitimu. Trečiasis asmuo, suteikdamas atsakovui kreditą, privalėjo atidžiai vertinti kredito riziką, gauti iš atsakovo informaciją apie jo mokumą, faktiškai valdomą turtą (Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 1 d. 2 p., 3 d. 1 p.). Atsakovas, sudarydamas kredito sutartį, privalėjo sąžiningai atskleisti savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, informaciją apie ieškovui nuosavybės teise perleistus butus (CK 6.163 str. 4 d.). Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas šių pareigų tinkamai neįvykdė, todėl jų sudaryta kredito sutartis prieštarauja CK 1.5 ir 6.158 straipsniams, UNIDROT principų 1.7 straipsniui. Ieškovas, remiantis CK 1.90, 1.91, 6.66, 6.228 straipsniais, turi teisę ginčyti minėtą sandorį dalyje, apimančioje jo teisių suvaržymą. Ieškovo, kaip sąžiningo butų įgijėjo, teisės turi būti ginamos CK 4.96 straipsnio 1 dalies pagrindu. Remiantis CK 4.197 straipsnio 2 dalimi, 568 straipsniu, kredito sutarties sąlygos, kurių pagrindu daiktas apsunkintas hipoteka, dalyje dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių butų, pripažintinos negaliojančiomis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovo UAB „Palangos projektas“ ieškinį atmetė.

11Teismas, įvertinęs visų tarp šalių sudarytų sandorių sąlygas, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą kredito sutartį, byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, nustatė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo hipotekos neatsisako, sutikimo atsakovui perleisti ginčo butus tretiesiems asmenims (ieškovui) nedavė, o ieškovas tokio sutikimo neprašė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo sudarytos pagrindinės ginčo būtų pirkimo – pardavimo sutartys, o įskaitymo aktai negali būti laikomi pagrindinėmis minėtų butų pirkimo – pardavimo sutartimis. Šalys, perleidžiant ginčo butus, nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorių notarinės formos (CK 1.74 str.), todėl minėtais ieškovo įskaitymais perduoti butai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti hipoteką ginčo butams yra nepagrįstas ir netenkintinas, nes patenkinus ieškovo reikalavimus būtų pažeistos trečiojo asmens, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisės.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Palangos projektas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai neišnagrinėjus bylai reikšmingų įrodymų ir aplinkybių, jis yra nepakankamai išsamus ir neatitinka teismo sprendimams įstatymo keliamų procesinių ir materialinių teisinių reikalavimų. Apelianto nuomone jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo butus, kadangi už juos pilnai atsiskaitė, juos faktiškai valdė, o šalys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė tokią savo valią. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai vertino ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių turinį ir reikšmę teisiniam situacijos įvertinimui, todėl neatskleidė ginčo turinio ir esmės. Skundžiamo sprendimo motyvai neatitinka ieškovo rašytinio pasirengimo by1os nagrinėjimui stadijoje ir teismo posėdžio metu išdėstytiems motyvams Konstitucijos 109 str., CPK 259 str. 1 d., 263 str. 1 d., 265 str. 2 d., 329 str. 2 d. 4 p.). Apeliantas savo, kaip sąžiningo įgijėjo, teises gynė ir nuosavybės teisę pripažinti į ginčo butus prašė remdamasis ne tik priėmimo – perdavimo aktais, bet ir preliminariosiomis butų pirkimo – pardavimo sutartimis, kuriose buvo aptartos visos būtinosios butų pirkimo – pardavimo sąlygos, bei vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Jeigu ginčo šalys, būtų sudarę pirkimo – pardavimo sandorius notarine tvarka, tai apeliantui apskritai nebūtų buvę tikslo tarp pateiktų reikalavimų teismo prašyti pripažinti nuosavybės teisę į butus. Apeliantas nuosavybės teisės atsiradimo momentą sieja su butų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymu, nes būtent nuo šio momento jam teko faktinis butų valdymas, tačiau vertinant apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją kompleksiškai, matoma, jog pateiktame dublike yra nurodoma, jog apeliantas siekia preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis pripažinti pagrindinėmis. Atsižvelgiant į šalių veiksmų turinį, tarp šalių buvo aiškiai susitarta dėl perleidžiamo turto ir jo priklausinių, viena šalis tinkamai įvykdė savo atsiskaitymo pareigą, t. y. atlikti vienarūšių įsipareigojimų įskaitymai, kita šalis, perduodama butus faktiškai valdyti, aiškiai akceptavo susitarimą, tačiau dėl apeliantui tik vėliau paaiškėjusių aplinkybių, kilusių dėl atsakovo veiksmų, sandoriai notarine forma sudaryti nebuvo. Taigi apeliantas mano, jog CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kurioms esant teismas gali pripažinti sandorį galiojančiu, objektyviai egzistavo, tačiau teismas tik formaliai įvertinęs aplinkybes, nevertino ieškovo pateiktų argumentų minėto CK straipsnio kontekste. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino tik kai kuriuos apelianto argumentus, dėl kitų argumentų nepasisakė, neatsižvelgė į tikrąją susiklosčiusių teisinių santykių šalių valią, iš kuriuos turinio matomas aiškus ir sistemingas šalių siekis atlygintinai perleisti turtą, o kitos šalies siekis jį perimti, todėl teismas neišsprendė visų ieškovo pateiktų reikalavimų.

14/•

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Miravista“ prašo atmesti apelianto skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų apelianto pareikštų reikalavimų bei išdėstė sprendimo motyvus. Pažymėtina, kad apeliantas ieškinyje ir dublike nekėlė reikalavimo pripažinti preliminariąsias statomų butų pirkimo – pardavimo sutartis pagrindinėmis pirkimo – pardavimo sutartimis. Teismas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino faktinių aplinkybių visumą, jų turinį bei iš esmės išsprendė ginčą.

172. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikia deklaratyvius teiginius, neva teismas neatskleidė ginčo turinio, neįsigilino į ginčo esmę, neišpresnė visų pateiktų reikalavimų ir pan. Šiais motyvais teikdamas apeliacinį skundą apeliantas piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkina atsakovo bankroto procesą. Bankroto administratorius negali skelbti ginčo butų pardavimo iš varžytynių, taip yra pažeidžiami atsakovo ir jo kreditorių interesai, dar labiau užtęsiamos bankroto procedūros. CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, apelianto teisės neturėtų būti ginamos.

183. Sudarant sandorius, susijusius su ginčo nekilnojamojo turto perleidimu, buvo pažeista visa eilė imperatyvių teisės normų. Šalys sudarė paprastos rašytinės formos Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktus, kuriuose nenurodyta apie turto perdavimą pirkėjui nuosavybėn, neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypo dalį, tenkančią butams. Pagal CK 6.394 straipsnio 2 dalį sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. Net jeigu minėti Perdavimo – priėmimo aktai būtų laikytini pagrindinėmis nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimis, jas reikėtų laikyti niekinėmis, kaip neatitinkančias imperatyvių įstatymo normų (CK 1.80 str.), t. y. CK 1.74 ir 6.394 straipsnių reikalavimų. Minėti aktai buvo sudaryti šalių tarpusavio prievolių pagal Projektavimo darbų sutartis ir Preliminariąsias sutartis įskaitymo pagrindu. Šiuo atveju šalių priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai pagal Projektavimo darbų sutartis ir Preliminariąsias sutartis, kuriuos šalys galėjo įskaityti, galėjo būti tik piniginiai reikalavimai. Įskaičius šalių tarpusavio pinigines prievoles, po to turėjo būti sudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys.

194. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo informacija, ginčo butų Perdavimo – priėmimo aktų pasirašymo metu kiekvienas iš šių butų jau buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jais galėjo būti disponuojama, atsakovas buvo įvykdęs abiejų Preliminariųjų statomo buto pirkimo – pardavimo sutarčių 3.1 punkte nustatytus įsipareigojimus, taigi teisinės prielaidos sudaryti notarinės formos pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis egzistavo. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios sudaryti pagrindines nekilnojamojo turto perleidimo sutartis, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas vengė įforminti sutartis notarine tvarka. Pagrindo Preliminariąsias sutartis pripažinti pagrindinėmis pirkimo – pardavimo sutartimis pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį nėra.

205. Panaikinti ginčo butų hipoteką nėra teisinio pagrindo, nes hipoteka buvo įregistruota anksčiau, nei butai buvo perduoti apeliantui. Apeliantui turėjo būti žinoma, kad ginčo butai Perdavimo – priėmimo aktų pasirašymo metu buvo įkeisti bankui. Preliminariosiose sutartyse buvo nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame statomas namas, yra įkeistas bankui. Pagal CK 4.171 straipsnio 12 dalį, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Abiejose Preliminariosiose sutartyse buvo nurodyta, kad, įregistravus namą kaip nebaigtą statybą, jis bus įkeistas statybą finansuojančiam bankui, numatyta pardavėjo teisė be atskiro pirkėjo sutikimo įkeisti nebaigtą statyti namą ar jo dalį, butą. Jeigu apeliantas pasirašė butų Perdavimo – priėmimo aktus nepatikrinęs Nekilnojamojo turto registro ir/ar Hipotekos registro informacijos, nepareikalavęs trečiojo asmens sutikimo dėl butų perleidimo, galima teigti, kad jis nurodytuose sutartiniuose santykiuose elgėsi nerūpestingai. Taigi jis negali būti pripažintas sąžiningu butų įgijėju (CK 4.96 str.). Trečiasis asmuo hipotekos neatsisakė, sutikimo skolininkui perleisti ginčo butus tretiesiems asmenims nedavė, apeliantas tokio sutikimo neprašė, todėl panaikinti hipoteką nėra pagrindo (CK 4.197 str. 2d. 2 p., 3 d.).

216. Dokumentų, kuriais apeliantas grindžia savo reikalavimus, buvęs atsakovo vadovas bankroto administratoriui neperdavė, minėti dokumentai nėra apskaityti atsakovo buhalterinėje apskaitoje, šių dokumentų pagrindu įvykusios ūkinės operacijos taip pat nėra atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, todėl tikėtina, kad jie buvo surašyti atgaline data.

22Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Laikydamasis CPK 7 straipsnyje nustatytų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, teismas nenukrypo į bylos dalyvių keliamų prielaidų analizę.

242. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktai negali būti laikomi pagrindinėmis pirkimo – pardavimo sutartimis, nes jie neatitinka minėtų sandorių turinio ir formos reikalavimų: aktuose nenurodyta apie turto perdavimą nuosavybėn, jie surašyti paprasta rašytine forma (CK 1.74 str. 6.394 str. 2 d.). Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo turtas jam buvo perduotas ir šį turtą jis valdo. Pažymėtina, kad turto savininkas negalėjo perleisti ginčo turto, įkeisto trečiajam asmeniui, be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Pripažinus sandorius, sudarytus įskaitymo pagrindu, būtų pažeistos kitų atsakovo kreditorių teisės, o tai sudarytų prielaidas sandorius ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu.

253. Pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo panaikinti hipotekos sutartis, nes: Preliminariosios sutartys nebuvo registruotos viešajame Nekilnojamojo turto registre; hipotekos kreditorius nebuvo informuotas apie preliminariųjų sutarčių sudarymą; hipotekos lakštuose nurodoma, kad įkeičiamo daikto savininkas užtikrina, kad įkeičiami daiktai kitiems asmenims neperleisti, neareštuoti, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti turtu; ginčo žemės sklypai trečiajam asmeniui yra įkeisti anksčiau nei pasirašyti ginčo butų perleidimo aktai. Kaip jau minėta, atsakovas trečiajam asmeniui buvo įsipareigojęs neperleisti įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Apeliantas negalėjo teismui pateikti įrodymų, jog toks trečiojo asmens sutikimas buvo gautas, nes sutikimo nebuvo. Apeliantas tą privalėjo žinoti, nes hipoteka buvo įregistruota viešame registre. Todėl net ir tuo atveju, jei pirkimo – pardavimo sandoriai būtų pripažinti, hipoteka turėtų išlikti CK 4.171 straipsnio 9 dalies pagrindu.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

27teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

29Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą – du butus, ir hipotekos šiems nekilnojamojo turto objektams panaikinimo. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos projektas“ skundžia pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos teiktas ieškinys.

30Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonei „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

32Taigi vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

33Konstatuotina, kad gali būti įskaitomi tik vienarūšiai reikalavimai, t.y. jeigu šalys viena kitai yra skolingos pinigines lėšas ar kitus akivaizdžiai vienarūšius reikalavimus, tuo pačiu teisėjų kolegija vertina, kad atskirais atvejais gali būti įskaitomi ir kitokie reikalavimai, kurių vertė yra tapati ar juos nesunkiai galima išreikšti pinigų suma ir toks sandoris neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Nagrinėjamu atveju, ieškovo teigimu, ginčo šalys sutarė dėl 1) teisės į tinkamą atlyginimą pagal Projektavimo darbų sutartis, pasirašytas tarp ieškovo ir atsakovo 2005 m. lapkričio 24 d. (b.l. 11-13) ir 2007 m. kovo 6 d. (b.l.26-28) už atliktas paslaugas ir 2) teisės į atlyginimą už du butus įskaitymo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos duomenimis įskaitymo momentu ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atlyginimą pagal paslaugų suteikimo sutartį – ieškovas ir atsakovas buvo pasirašę Darbų perdavimo – priėmimo aktus, pasirašytus atitinkamai 2007 m. kovo 6 d. (b.l. 21) ir 2007 m. liepos 2 d. (b.l. 36). Tuo tarpu atsakovui vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo momentu nebuvo atsiradusi teisė į atlyginimą pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, kadangi ginčo butai dar nebuvo perduoti ieškovui, t.y. įskaitymas būtų buvęs teisėtas tik tuo atveju, jeigu įskaitymo momentu atsakovas jau būtų perdavęs ir ieškovas jau valdytų ginčo butus ir to pagrindu atsakovas turėtų neginčytiną reikalavimo teisę į atlyginimą pagal šių butų pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Bylos duomenimis, tuo momentu, kai ieškovas informavo atsakovą apie vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t.y. 2007 m. liepos 19 d. ir 2009 m. liepos 8 d. Pranešimais apie tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą (b.l. 22, 37), atsakovas jokių reikalavimo teisių neturėjo, nes nebuvo pagrindo tokiom teisėm atsirasti, t.y. tarp šalių nebuvo sudarytos pagrindinės butų pirkimo pardavimo sutartys, pagal kurias ieškovas privalėtų sumokėti atsakovui atitinkamą sutartyje numatytą kainą, o iš Preliminariųjų statomų butų pirkimo-pardavimo sutarčių, pasirašytų 2006 m. kovo 21 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. (b.l. 14-20, 29-35) tokia pareiga ieškovui nekilo. Atitinkamai Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktai, pasirašyti 2007 m. liepos 26 d. (b.l. 23) ir 2009 m. liepos 20 d. (b.l. 38) negali būti vertinami, kaip tinkamas pagrindas įgyti nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus ( - ), esantį ( - ) ir butą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kadangi jie gali būti tik priedai prie notarine forma sudarytų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorių, nagrinėjamu atveju - pagrindinių buto pirkimo-pardavimo sutarčių, kurias šalys buvo sutarę sudaryti preliminariosiomis statomo buto pirkimo-pardavimo sutartimis, pasirašytomis 2006 m. kovo 21 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. (CK 1.74 str.), o ne savarankiškos nekilnojamojo daikto perleidimo sutartys.

34Todėl teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo sudaryti įskaitymą, toks ieškovo atliktas vienašalis aktas laikytinas, kaip nesukeliantis šalims jokių teisinių pasekmių, šio įskaitymo pagrindu ginčo butai neperėjo ieškovo nuosavybėn, taigi nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo pripažinti nuosavybės teisės į ginčo objektus. Atitinkamai ieškovui nuosavybės teisė į ginčo butus neatsirado ir Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktų pagrindu, kadangi šie Aktai neatitinka tokios rūšies sandorių formai keliamų reikalavimų.

35Tuo pačiu teisėjų kolegija pabrėžia, kad net jeigu abi šalys ir būtų turėję neginčytinas priešpriešines reikalavimo teises ir pagrįstai būtų sutarę dėl nevienarūšių reikalavimų įskaitymo, tai toks įskaitymas ir iš jo kylantys teisiniai padariniai turėjo būti tinkamai teisiškai įforminti (CK 4.254 str. 1 p.). Ieškovo, kaip atsakingo ir rūpestingo savininko nuosavybės teisės į ginčo butus nedeklaravimas, t.y. neregistravimas viešame registre, atima iš jo galimybę ginti šią nuosavybę prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str.).

36Teisėjų kolegija pastebi, kad preliminari sutartis – tai sutartis dėl kitos, pagrindinės sutarties sudarymo. Ją sudariusios šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą sutartį. Ieškovas teigia, kad atsakovas vengė sudaryti pagrindines butų pirkimo pardavimo sutartis, todėl jos nebuvo sudarytos ir dėl to šalys pasirašė Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktus. Dėl šių dokumentų teisinio vertinimo ir jų sukeliamų teisinių pasekmių teisėjų kolegija jau pasisakė aukščiau. Tuo pačiu konstatuotina, kad sudarius preliminarią sutartį šalims atsiranda prievolė sudaryti kitą sutartį, o šios prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, o nukentėjusios šalies interesas ginamas taikant nuostolių atlyginimo institutą (CK 6.165 str.).

37Apeliantas ieškiniu prašė panaikinti hipotekos sutartis butams ir išregistruoti šiuos objektus iš hipotekos registro bei panaikinti turto areštus butams. Teisėjų kolegija vertina, kad išsprendus klausimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atmetus šį ieškovo reikalavimą klausimai dėl hipotekos ir turto arešto ginčo butams nespręstini, kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo, o netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti jo nuosavybės teisę į ginčo butus, minėti reikalavimai vertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

38Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinių skundų motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Palangos projektas“ pareikštu atsakovui BUAB... 5. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas 2005 m. lapkričio 24 d. sudarė... 6. Šalys 2007 m. kovo 6 d. sudarė Projektavimo darbų sutartį, kuria ieškovas... 7. Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas nedaro sandorio... 8. Gyvenamųjų namų, kuriuose yra ieškovui priklausantys butai, statybą... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovo UAB... 11. Teismas, įvertinęs visų tarp šalių sudarytų sandorių sąlygas, atsakovo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Palangos projektas“ prašo panaikinti... 14. /•... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Miravista“ prašo... 16. 1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų... 17. 2. Apeliantas apeliaciniame skunde pateikia deklaratyvius teiginius, neva... 18. 3. Sudarant sandorius, susijusius su ginčo nekilnojamojo turto perleidimu,... 19. 4. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo... 20. 5. Panaikinti ginčo butų hipoteką nėra teisinio pagrindo, nes hipoteka buvo... 21. 6. Dokumentų, kuriais apeliantas grindžia savo reikalavimus, buvęs atsakovo... 22. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į apelianto apeliacinį... 23. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes,... 24. 2. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktai negali būti laikomi... 25. 3. Pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 27. teisiniai argumentai ir išvados... 28. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į... 30. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teismų praktikoje... 32. Taigi vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 33. Konstatuotina, kad gali būti įskaitomi tik vienarūšiai reikalavimai, t.y.... 34. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio... 35. Tuo pačiu teisėjų kolegija pabrėžia, kad net jeigu abi šalys ir būtų... 36. Teisėjų kolegija pastebi, kad preliminari sutartis – tai sutartis dėl... 37. Apeliantas ieškiniu prašė panaikinti hipotekos sutartis butams ir... 38. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą nepakeistą....