Byla 2A-1885-657/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. ir atsakovo akcinės bendrovės „Alvito žemdirbys“ apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-831/2012 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Alvito žemdirbys“, Valstybės įmonei „Registrų centras“ Marijampolės filialui, tretiesiems asmenims G.U. individualiai įmonei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovės akcinės bendrovės „Alvito žemdirbys“ priešieškinį dėl servituto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą AB „Alvito žemdirbys“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: kelio servituto, nustatyto 2000-10-24 Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. 474ŽV, naudojimo pažeidimus: iš servitutinės teritorijos savo lėšomis pašalinti sandėliuojamą medieną, gelžbetonines plokštes; savo lėšomis pašalinti ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ) , kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančius atsakovui priklausančius daiktus ir įrenginius: metalinę talpą sandėliuojamą medieną, medienos šiukšles (atliekas); uždrausti atsakovui: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalyje, lygioje 1,51 ha, kurioje AB „Alvito žemdirbys“ yra nustatytas kelio servitutas, atlikti pačiam asmeniškai ar per kitus asmenis (civilinių sutarčių (nuomos, panaudos ir pan.) ar kitokių sandorių pagrindu) servituto tiksliniai paskirčiai prieštaraujančius bet kokius veiksmus,- tame tarpe, žemės sklypo dalyje, kurioje yra nustatytas AB „Alvito žemdirbys“ servitutas sandėliuoti, saugoti medieną ar kitokiu būdu naudoti šią žemės sklypo dalį medienos laikymui, kitokiai medienos perdirbimo veiklai; žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalyje, kurioje AB „Alvito žemdirbys“ nenustatytas servitutas, atlikti pačiam asmeniškai ar per kitus asmenis (civilinių sutarčių (nuomos, panaudos ir pan.) ar kitokių sandorių pagrindu) servituto tiksliniai paskirčiai prieštaraujančius bet kokius veiksmus, tame tarpe, žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalyje, kurioje nėra nustatytas AB „Alvito žemdirbys“ servitutas, sandėliuoti, saugoti medieną bei jos gaminius ar kitokiu būdu naudoti šią žemės sklypo dalį medienos laikymui, kitokiai medienos perdirbimo veiklai, laikyti šioje sklypo dalyje kitus daiktus; įpareigoti atsakovę per šešiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti (nugriauti) unikaliu numeriu ( - ) pažymėtus statinius: lauko tualetą (plane pažymėtą v simboliu), baseiną (plane pažymėtą 17 H l/b simboliu), šulinį (plane pažymėtą k simboliu), tvoros atkarpas: 1t1 nuo UAB „RK matavimai“ 2010-05-12 žemės sklypo plane (b.l. 99, 2 tome) žalia spalva pažymėto taško „2“ iki ten pat ir tos pačios spalvos taško „9“, taip pat nuo 2010-04-15 antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo plane (b.l. 89, 2 tome) atkarpos, pažymėtos simboliu ,,G“, šiaurės vakarinio galo (tvoros linijos lūžio taško) iki UAB „RK matavimai“ 2010-05-12 žemės sklypo plane violetine spalva pažymėto taško „32“, (išskyrus 1t1 tvoros 36,53 m ilgio atkarpą, kuri UAB „RK Matavimai“ horizontalioje nuotraukoje pažymėta taškais 1-2) ir visą tvorą 1t10 esančius ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - )ir panaikinti šių objektų kadastro duomenų ir daiktinių teisių įregistravimą nekilnojamojo turto registro įstaigoje; įpareigoti atsakovę per šešiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti ieškovui priklausant sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame( - ). Savavališkai pastatytą tvorą (37, 90 m x 1, 80 m) tarp UAB „RK matavimai“ 2010-05-12 žemes žemės sklypo plane violetine spalva pažymėtų taškų“21“ ir „22“ (tas pats -2010-04-15 antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo plane pažymėta simboliu „A“ bei į pirminę padėtį atstatyti gamybinį pastatą 1 P 1/p , unikalus Nr. ( - ) (nugriauti medinius laiptus su stogeliu, vietoj naujai įrengtų lauko durų įrengti langą); priteisti iš atsakovės kompensaciją už naudojimąsi nustatytu 1,5 ha kelio servituto nuo 2007 m. liepos 12 d. po 2949,00 Lt kas mėnesį iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti AB „Alvito žemdirbys“ mokėti V. J. periodinę kompensaciją po 2949 Lt už naudojimąsi nustatytu kelio servituto kas mėnesį pervedant pinigus iki einamojo mėnesio 28 dienos į V. J. banko sąskaitą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kelio servituto pabaigos; bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nuo bylos iškėlimo teisme (T.7, b.l. 4-8; T.4, b.l. 30-40).

5Nurodė, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype yra nustatytas 1,51 ha kelio servitutas, leidžiantis atsakovui privažiuoti prie jam priklausančių pastatų. Ginčo žemės sklype G.U. individuali įmonė vykdo medienos apdirbimo veiklą, pažeisdama ieškovo teises, sandėliuoja medieną ir medžio atliekas tiek servitutinėje sklypo dalyje, tiek ir neservitutinėje ieškovo žemės sklypo dalyse. Atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ neteisėti veiksmai, t.y. ieškovui priklausančiame žemės sklype vykdomos statinių ir priestatų statybos, bei jų registracija, trukdo ieškovui naudotis jo nuosavybe ir daro neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui. Be to, atsakovas už naudojimąsi servitutu privalo mokėti kompensaciją ieškovui.

6Atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ patikslintu priešieškiniu prašė patikslinti Marijampolės apskrities viršininko įsakymu 2000-10-24 Nr.474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį: nustatyti žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) kadastrinėje vietovėje, unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotame registro Nr. ( - ) tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, tame skaičiuje, 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. ( - ) registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal Žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011-05-16, bei nustatyti už naudojimąsi servitutu žemės savininkui kompensaciją 1,9635 ha indeksuotos žemės sklypo vertės 6 procentus - iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos; leisti atsakovei ieškovo V. J. žemės sklype pastatyti savo kiemo aikštelės ploto sąskaita 2 (dvi) stacionarios tvoros atkarpas iki 1,80 m. aukščio tiesiomis linijomis žemės sklypo vakarinėje ir rytinėje pusėse, kaip pažymėta 2010-05-12 UAB „RK matavimai“ sudarytame žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) violetine spalva tarp taškų „21“ ir „22“ (rytuose) bei „31“ ir „32“ (vakaruose); priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 132-135).

7Nurodė, jog ieškovui priklausančiame sklype yra nustatytas kelio servitutas, tačiau dėl naudojimosi žeme, esančia po AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kiemo aikštele pastoviai su ieškovu kyla ginčas. Ieškovui atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo, kad buvo nustatytas netikslus servituto plotas. Esant tokioms aplinkybėms, tikslinga servitutą patikslinti išlaikant žemės sklypo savininko teisių ir pastatų savininko teisių pusiausvyrą. Be to, siekiant nepažeisti ieškovo interesų, nustatytinas apmokamą periodine kompensacija servitutą (CK 4.129 str.), mokant kiekvienais metais servituto ploto indeksuotos vertės 6 procentus sumokant kompensaciją iki einamųjų metu gruodžio 31 dienos. Pažymėjo, jog pradinių priešieškinio reikalavimų (T.2, b.l. 131-133) – be ieškovo V. J. sutikimo leisti nugriauti tvoros 1t1 dalį 23,52 m vakarinėje dalyje, perkelti tvoros dalį 59,20 m tarp taškų „E“ ir „P“ perkelti ant atsakovo naudojamos žemės sklypo dalies, pastatyti stacionarią 1,80x36,10 tvorą „A“, bei atlikti įrašų patikslinimą nekilnojamojo turto registre – atsisako (T.3, b.l. 141).

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ priešieškinį tenkino visiškai (T.8, b.l. 136-160). Teismas įpareigojo atsakovą AB „Alvito žemdirbys“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius atsakovui priklausančius daiktus ir įrenginius: metalinę talpą sandėliuojamą medieną, medienos šiukšles (atliekas). Uždraudė atsakovui žemės sklypo dalyje, kurioje nenustatytas servitutas, atlikti pačiam asmeniškai ar per kitus asmenis (civilinių sutarčių (nuomos, panaudos ir pan.) ar kitokių sandorių pagrindu) servituto tiksliniai paskirčiai prieštaraujančius bet kokius veiksmus, tame tarpe, sandėliuoti, saugoti medieną bei jos gaminius ar kitokiu būdu naudoti šią žemės sklypo dalį medienos laikymui, kitokiai medienos perdirbimo veiklai, laikyti šioje sklypo dalyje kitus daiktus. Įpareigojo atsakovę per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo V. J. žemės sklype nusikelti (nusigriauti) Nekilnojamo turto registre įregistruotos tvoros atkarpas - 1t1 60,16 m ilgio atkarpą, pažymėtą 2010-04-15 antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole simboliu „B“, tapačiai pažymėtą 2010-05-12 sudarytame UAB „RK matavimai“ žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) žalios spalvos linija tarp taškų „2“ ir „3“, tvoros 1t1 51,72 m. ilgio atkarpą, pažymėtą 2010-04-15 antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole simboliu „E“, tvoros 1t1 31 m ilgio atkarpą, pažymėtą 2010-04-15 antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole simboliu „F“, tvorą 1t10, pažymėtą Valstybės įmonės „Registrų centras“ 1991-07-25 (su 1995-06-30 pakeitimais) statinių išdėstymo plane. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas patikslino Marijampolės apskrities viršininko įsakymu 2000-10-24 Nr.474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį: nustatė žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) ( - )kadastrinėje vietovėje, unikalus Nr. ( - ), tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, tame skaičiuje, 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. ( - ) registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal Žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011-05-16 ir įpareigojo atsakovę AB „Alvito žemdirbys“ įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka šiuo teismo sprendimu daromą servituto turinio pakeitimą (praplėtimą); leido atsakovei ieškovo V. J. žemės sklype ( - ), unikalus Nr. ( - ), pastatyti savo kiemo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), ploto sąskaita 2 (dvi) stacionarios tvoros atkarpas iki 1,80 m. aukščio tiesiomis linijomis žemės sklypo vakarinėje ir rytinėje pusėse, kaip pažymėta 2010-05-12 UAB „RK matavimai“ sudarytame žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) violetine spalva tarp taškų „21“ ir „22“ (rytuose) bei „31“ ir „32“ (vakaruose) ir nustatė, kad už naudojimąsi servitutu žemės savininkui mokama 6 procentų kompensacija įpareigojant atsakovą kompensaciją sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Priteisė iš ieškovo V. J. 1818,09 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad nustatytas servitutas - leisti privažiuoti prie atsakovui priklausančių pastatų, tačiau iš esmės servitutine teritorija yra naudojamasi siekiant vykdyti gamybinę veiklą, kas ir buvo pagrindas nustatyti servitutą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, laikydamas daiktus ir įrenginius: metalinę talpą, sandėliuojamą medieną, medienos šiukšles (atliekas), ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pažeidžia ieškovo teises ir pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, todėl yra pagrindas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus ateityje, kurie užkirstų kelią ieškovo teisių pažeidimui. Teismas konstatavo, jog reikalaujami griauti statiniai, išskyrus tvorą 1t10, buvo pastatyti, suformuoti nekilnojamais daiktais ir įregistruoti nekilnojamo turto registre teisėtai, - teisėtai ir pagrįstai remiantis mero potvarkiu, nuo 1980 m. galiojusiomis statinių inventorizavimo taisyklėmis bei centrinės inventorizavimo įstaigos buvusia suformuota ilgalaike ir suvienodinta praktika. 1995 metais, kai ginčo statiniai buvo suformuoti nekilnojamais daiktais ir atlikta jų bei atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ daiktinių teisių į juos teisinė registracija, ieškovas V. J. nebuvo žemės, ant kurios buvo suformuoti ir įregistruoti ginčo statiniai, nei savininkas, nei valdytojas, nei naudotojas, - nebuvo jokiame teisiniame santykyje nei su ginčo statiniais, nei su žeme po jais, nebuvo net ir netiesioginių jo teisių ir pareigų sąsajų su minimais daiktais, todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo kaip nors pažeistos ieškovo teisės. Teismas sprendė, jog ieškovas aptariamu aspektu neturi šioje byloje reikalavimo teisės ginčyti statinių statybos teisėtumą, jų suformavimą nekilnojamais daiktais, jų ir daiktinių teisių į juos įregistravimą įstatymo nustatyta tvarka, todėl atmetė ieškovo reikalavimus dėl šių statinių teisinės registracijos panaikinimo ir jų nugriovimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, dar nuo 2002 m. atstovavo buvusį savininką, o tai leidžia teigti, kad 2007 m. nusipirkdamas iš jo šią žemę, ant kurios stovi ginčo statiniai, jis žinojo ir turėjo žinoti tikrąją padėtį su ginčo statiniais, kurie neišvengiamai apsunkins žemės savininko teisių įgyvendinimą. Teismas sprendė, jog pagal CK 4.112 str. 4 d. išimties taisyklę, pripažintina, kad ieškovo, tarnaujančio daikto savininko, jo daikto (žemės) naudojimas yra nesuderinamas su nustatytuoju servitutu (nėra įmanoma naudoti po kiemo aikštele esančią žemę pagal jos žemės ūkio paskirtį), todėl padarė išvadą, jog žinomo turinio servituto nustatymas šioje konkrečioje faktinėje situacijoje atėmė iš ieškovo, tarnaujančio daikto, žemės, savininko, galimybę naudotis pagal paskirtį šia dalimi savo žemės ir kartu nesuteikė jam naudojimosi teisės į atsakovės statinius – kiemo aikštelę ar kt. Aukščiau jau minėtos trys tvoros 1t1 atkarpos faktiškai yra padalinę tą ieškovo žemės dalį, į kurią atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ servituto neturi, į keturias atskiras dalis ir akivaizdžiai bei neadekvačiai apsunkina ieškovo daiktinių teisių įgyvendinimą (galimybę laisvai naudotis, judėti po sklypą ir t.t.). Kadangi šioje aptariamo reikalavimo dalyje ginčo nėra, šioje dalyje ieškovo reikalavimą patenkino. Kadangi tvora 1t10 yra pastatyta savavališkai ir ieškovas V. J. neduoda ir neketina ateityje duoti sutikimo šio statinio statybos legalizavimui, įpareigojo ieškovą jį pašalinti. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl tvoros (37, 90 m x 1, 80 m) tarp UAB „RK matavimai“ 2010-05-12 žemės sklypo plane violetine spalva pažymėtų taškų „21“ ir „22“ pašalinimo bei gamybinį pastato 1 P 1/p , unikalus Nr. ( - ) (nugriauti medinius laiptus, vietoj naujai įrengtų lauko durų įrengti langą) atstatymo į pirminę padėtį, kadangi minimų objektų įrengimas niekaip ieškovo, kaip žemės savininko, teisių realiame gyvenime nepažeidžia. Vertindamas, kad žemės savininkams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ už naudojimąsi servitutu moka 6 proc. dydžio kompensaciją nuo žemės kainos ir mokestis sumokėtas iki 2011-12-31, atmetė ieškovo reikalavimus dėl kitokio dydžio kompensacijos priteisimo, bei nustatė, kad tokio dydžio kompensacija turėtų būti mokama ir ateityje. Teismas pripažino, jog dėl šioje byloje ieškovo keliamų ir dalies tenkinamų reikalavimų, susijusių su tvorų nugriovimu, atsiranda tokių esminių aplinkybių, dėl kurių atsakovei, kaip servituto turėtojai, tampa labai sudėtinga įgyvendinant servituto teises užtikrinti savo, taip pat ir kt. asmenų turto apsaugą ir gamybos procesų saugumą, todėl aptariamas reikalavimas laikomas pareikštu teisėtu pagrindu, todėl darė išvadą, jog formalus esamo servituto pavadinimas (kelio servitutas), taip pat reiškiamo reikalavimo gramatinio užrašymo formalus netikslumas, neturėtų būti kliūtis ginti teisėtą atsakovės interesą, kartu jį derinant su ieškovo įstatymu saugomais interesais ir nė vienam, nė antram neteikiant išskirtinių gynybos privilegijų. Įvertinti statinių tikslinę paskirtį ir nustatęs, jog atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ yra aktyviai dirbanti įmonė, vykdo ūkinę gamybinę veiklą savo ginčo statiniuose, tame tarpe teikia ūkininkams agrochemijos paslaugas, - prekiauja chemikalais, žemės ūkio trąšomis, beicuoja (chemiškai apdoroja) grūdus ir pan., o pastatuose ir prie jų saugomas tiek įmonės, tiek jos verslo klientų turtas, teismas, sprendė, kad yra pagrindas leisti atsakovei pastatyti tvoros atkarpas atsakovės kiemo aikštelių ploto sąskaita (tvoros konstrukciją statant nuo aikštelės krašto vertikalios linijos į aikštelės gilumą).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo skundžiamoje dalyje (dėl 4-10 punktų) ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (T.8, b.l. 179-197). Apeliantas savo skundą grindžia tokiais argumentais:

131. Teismas neturėjo priimti patikslinto priešieškinio, kadangi juo buvo pakeistas ir priešieškinio pagrindas ir priešieškinio dalykas. Atsakovas prašydamas patikslinti Marijampolės rajono apskrities viršininko 2000-10-24 įsakymu Nr. 474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį, leisti atsakovei pastatyti savo kiemo aikštelės ploto sąskaita dvi stacionarios tvoros atkarpas, nukrypo nuo pradinio priešieškinio, kuriame buvo keliami reikalavimais dėl tvoros 1t1 dalies vakarinėje pusėje nugriovimo ir perkėlimo ant atsakovės naudojamos žemės sklypo ribos be ieškovo sutikimo, pašalinti šios tvoros dalies likučius rytinėje pusėje, pastatyti stacionarią tvorą rytinėje dalyje ir atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Patikslintas priešieškinis, apelianto nuomone, buvo reiškiamas visai kitu pagrindu, t.y. aplinkybėmis, dėl kurių būtina pakeisti servituto turinį, o ne pradiniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su esamų tvorų naudojimu ir buvimo vieta.

142. Teismas nepagrįstai pakeitė Marijampolės rajono apskrities viršininko 2000-10-24 įsakymu Nr. 474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Be to, teismas neteisingai vertino aplinkybes, kad atsakovė yra aktyviai dirbanti įmonė, kuri vykdo gamybinę veiklą – prekiauja chemikalais, trąšomis, chemiškai apdoroja grūdus ir pan., kas yra nesuderinama su žemės sklypo naudojimo paskirtimi. Servituto ploto ir turinio pakeitimas leidžia atsakovui netrukdomai vykdyti tokią veiklą kaip medienos ir jos atliekų, trąšų, pesticidų ir kt. sandėliavimas, tuo pažeidžiant ieškovo teisės. Be to, teismas netyrė, ar iš esmės pasikeitė ar atsirado naujų nenumatytų aplinkybių, dėl kurių buvo būtina keisti servituto turinį ir nesiaiškino tų aplinkybių, jog atsakovas dėl servituto turinio pakeitimo nesitarė su ieškovu. Be to, teismas įpareigojo atsakovę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti teismo sprendimu daromą servituto turinio pakeitimą, nors tokio reikalavimo nei viena iš šalių nereiškė.

153. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2949,00 Lt kas mėnesį kompensacijos už naudojimąsi servitutu priteisimo ir patenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą, įpareigodamas AB „Alvito žemdirbys“ už 1,9635 ha indeksuotos žemės sklypo vertės mokėti 6 procentų kompensaciją ieškovui, kompensaciją sumokant iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Teismas kompensacijos dydį nustatė atsižvelgdamas į tai, kokio dydžio žemės mokestis egzistavo servituto nustatymo metu, tačiau neanalizuodamas kitų reikšmingų aplinkybių: kokiai žemės sklypo daliai nustatomas servitutas, koks servituto turinys, pobūdis, trukmė, kokio pobūdžio suvaržymai tenka ieškovui, ir kokia naudą gauna viešpataujančio daikto savininkas. Teismas spręsdamas apie kompensacijos dydį rėmėsi negaliojančiomis LR žemės nuomos įstatymo normomis. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė nuomodama trečiajam asmeniui G.U. įmonei gaudavo po 1180,00 Lt kas mėnesį už 1040 kv.m kiemo aikštelę, todėl ieškovo prašoma suma po 2949,00 Lt kas mėnesį yra pagrįsta, nes servituto plotas yra žymiai didesnis. Nustačius kelio servitutą Marijampolės rajono apskrities viršininko 2000-10-24 įsakymu Nr. 474ŽV nebuvo išspręstas klausimas dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu, todėl kompensacija už praėjusį laikotarpį nuo 2007 m. liepos 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos turėjo būti priteista.

164. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo per šešiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti (nugriauti) unikaliu numeriu ( - ) pažymėtus statinius: lauko tualetą (plane pažymėtą v simboliu), baseiną (plane pažymėtą 17 H l/b simboliu), šulinį (plane pažymėtą k simboliu) nepagrįstai vadovavosi 1980 m. galiojusiomis statinių inventorizavimo taisyklėmis, nes ginčo statiniai 2002 m. Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkyje Nr. 131 nebuvo minimi, be to, Kauno apygardos teismas 2011-03-15 nutartyje pažymėjo, jog atsakovas šiuo administraciniu aktu neįgijo nuosavybės teisių į ginčo statinius. Apelianto nuomone, kadangi statiniai pastatyti neturint statybos leidimo, jie pažeidžia apelianto teises ir turėtų būti pašalinti, jie negalėjo būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

175. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą tvorą (37, 90 m x 1, 80 m) tarp UAB „RK matavimai“ 2010-05-12 žemės sklypo plane violetine spalva pažymėtų taškų „21“ ir „22“ bei į pirminę padėtį atstatyti gamybinį pastatą 1 P 1/p, (nugriauti medinius laiptus, vietoj naujai įrengtų lauko durų įrengti langą) nepagrįstai rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. balandžio 16 d. išvada NR. ( - ), kurioje šie daiktai įvardinti kaip kilnojamieji, nes ji prieštarauja 2009 m. balandžio 16 d. ir 2009 m. kovo 24 d. išvadoms, kur atsakovas buvo įpareigotas šią tvorą išmontuoti. Teismas spręsdamas šį klausimą nenurodė statybos darbų atlikimo laiko bei nedavė tokiems faktams reikiamos kvalifikacijos, neanalizavo techninio reglamento nuostatų, kur nustatyta, jog nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik nuosavybės ar kitais pagrindais valdomame žemės sklype, todėl ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatyti statiniai, pažeidžia jo teises. Teismas netinkamai taikė teisinius aktus dėl lango angos padidinimo ir medinės aikštelės įrengimo, laikydamas kad tai yra statinio paprastasis remontas, nes iš esmės buvo pakeistas pastato fasadas, todėl tam buvo reikalingas žemės sklypo savininko sutikimas, kurio atsakovas neturėjo.

186. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo reikalavimą dėl tvoros dalies pastatymo savo aikštelės sąskaita, motyvuodamas tuo, kad siekiama išvengti galimo pavojaus aplinkai, tačiau nenurodė jokios teisės normos, kuri leistų atsakovui jam nepriklausančiame žemės sklype atlikti statybos darbus. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja teismo konstatuotai aplinkybei, kad buvo nustatytas kelio servitutas. Teismas neteisingai taikė įstatymo normas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl sandėliuojamos medienos ir gelžbetonio plokščių pašalinimo, konstatuodamas, kad byloje nėra nustatyta, kad šių daiktų buvimas pažeistų ieškovo interesus, nes atsakovas servitutą naudoja ne pagal paskirtį, kas trukdo ir ieškovui naudotis nustatytu kelio servitutu. Visi šis klausimai, apelianto teigimu, turėtų būti sprendžiami kitais įstatyme nustatytais būdais – ilgalaike nuoma, užstatymo teise ir kt.

19Apeliaciniu skundu apeliantė akcinė bendrovė „Alvito žemdirbys“ prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo trečio punkto 4 dalį – įpareigoti atsakovę per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusikelti Nekilnojamojo turto registre Nr. ( - ) unikaliu Nr. ( - ) tvorą 1t10, pažymėtą valstybės įmonės „Registrų centras“ 1991-07-25 (su 1995-06-30) pakeitimais) statinių išdėstymo plane, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.8, b.l. 166-169). Nurodo, kad su teismo sprendimu šioje dalyje nesutinka, kadangi ši tvora pastatyta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra pastatyta ant atsakovės naudojamos aikštelės, kuriai nustatytas servitutas. Ši tvora nepažeidžia ieškovo interesų, be to, atsižvelgiant į atsakovės vykdomą ūkinę gamybinę veiklą (prekiauja chemikalais, trąšomis, chemiškai apdoroja grūdus), tvoros pašalinimas neužtikrintų aplinkos apsaugos, bei sudarytų realią grėsmę aplinkiniams. Panaikinus šią tvorą atsakovės teritorijos dalis rytinėje pusėje taptų neaptverta.

20Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo skundžiamoje dalyje nekeisti (T.9, b.l. 13-15). Nurodė, jog tvora pažymėta indeksu 1t10 pirmą kartą pažymėta VĮ „Registro centras“ duomenyse 2002 m. vasario 7 d., o ne kaip nurodo atsakovas 1991 m. liepos 25 d., kas leidžia daryti išvadą. Jog 1995 m. birželio 30 d. ši tvora neegzistavo. Net jeigu teismas pripažintų, jog tai yra nesudėtingas statinys, jis galėjo būti statomas tik nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu valdomame žemės sklype. Be to, ši tvora nepatenka į kelio servituto teritoriją, todėl atsakovas neturi teisės naudotis ta žemės dalimi.

21Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir sprendimo skundžiamoje dalyje nekeisti (T.9, b.l. 27-33). Nurodė, jog servitutas buvo nustatytas remiantis preliminariais matavimais, tikslus plotas paaiškėjo, tik atlikus geodezinius matavimus, tačiau servituto faktinės ribos nekito. Nepatikslinus servituto yra pažeidžiama atsakovės teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais pagal paskirtį. Pažymima, jog servitutu nėra apribotos savininko teisės, nes prieš nuosavybės teisių atkūrimą ieškovui buvo žinoma, jog ant grąžintinos žemės yra atsakovui priklausantys statiniai, tokiu būdu jis galėjo pasirinkti kitą nuosavybės atkūrimo būdą. Teismas, atsakovės nuomone pagrįstai nustatė kompensaciją už naudojimąsi servitutu, bei atmetė ieškinio reikalavimus dėl lauko tualeto, baseino, šulinio, tvoros atkarpų 1t1 ir 1t10 nugriovimo, nes šie daiktai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atsakovo nuosavybė, o ieškovas neturi į juos jokios teisės. Be to, tvoros rytų pusėje užtvėrimas, atsakovo aikštelės sąskaita, neturės įtakos ieškovo interesams. Atsiliepime teigiama, jog teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl pastatų fasado pakeitimo, laiptų, vielos tinklo tvoros nugriovimo, dėl medienos ir gelžbetonio plokščių ar kito turto laikymo aikštelėje uždraudimo, nes nėra pažeidžiami ieškovės interesai.

22Atsiliepimais į ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (T.9, b.l. 24; 9-11) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (T.9, 20-21; 43-44) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, dalyvaudamos byloje trečiaisiais asmenims neturėjo teisinio intereso bylos baigtimi, todėl teismo sprendimas įtakos jų teisėms ir pareigoms neturės.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

25AB „Alvito žemdirbys“ apeliacinis skundas tenkintinas.

26Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

27Dėl patikslinto priešieškinio priėmimo

28Nustatyta, kad byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė leisti be žemės savininko, ieškovo V. J., sutikimo: a) nugriauti ginčo statinio – tvoros 1t1, atkarpas sklypo vakarinėje dalyje, pažymėtas antstolio plane simboliais „E“ ir „F“, bei jų 59,20 m dalį perkelti tiesia linija ant servituto ribos, kaip ji pažymėta RK matavimai plane violetine linija tarp taškų „31“ ir „32“, b) nugriauti likučius ginčo statinio – tvoros 1t1, atkarpos sklypo rytinėje dalyje, pažymėtos antstolio plane simboliu „B“, c) pastatyti stacionarią tvorą iki 1,80 m aukščio, 36,10 m ilgio, kaip pažymėta antstolio plane simboliu „A“ ir RK plane violetine linija tarp taškų „21“ ir „22“, rytinėje sklypo pusėje, ieškinį (T.2, b.l. 131-133). Patikslintu priešieškiniu atsakovas padidino priešieškinio reikalavimus ir prašė: 1) patikslinti Marijampolės apskrities viršininko įsakymu 2000-10-24 Nr.474 ŽV nustatytą servituto plotą ir turinį: nustatyti žemės sklype kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) kadastrinėje vietovėje, unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotame registro Nr. ( - ) tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, tame skaičiuje, 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. ( - ) registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal Žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011-05-16, bei nustatyti už naudojimąsi servitutu žemės savininkui kompensaciją 1,9635 ha indeksuotos žemės sklypo vertės 6 procentus - iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos; 2) leisti atsakovei ieškovo V. J. žemės sklype pastatyti savo kiemo aikštelės ploto sąskaita 2 (dvi) stacionarios tvoros atkarpas iki 1,80 m. aukščio tiesiomis linijomis žemės sklypo vakarinėje ir rytinėje pusėse, kaip pažymėta 2010-05-12 UAB „RK matavimai“ sudarytame žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) violetine spalva tarp taškų „21“ ir „22“ (rytuose) bei „31“ ir „32“ (vakaruose) (T.3, b.l. 132-135).

29Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti patikslinto priešieškinio, nes atsakovas pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, šio Kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti. CPK 135 straipsnis nustato ieškinio reikalavimus turiniui. Jame inter alia turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 2, 3, 4 punktai). Taigi, pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Būtent šie svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas bei faktinis ieškinio pagrindas ir sudaro teisminio nagrinėjimo dalyką bei apibrėžia nagrinėjimo ribas. Be faktinio ieškinio pagrindo yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti.

30Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 13 str., 42 str. 1 d.). Ieškovas, kartu ir atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, disponuodamas savo teisėmis, savarankiškai sprendžia, kokiu pagrindu ir kokius reikalavimus reikšti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto V. J. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė patikslintą priešieškinį, nes remiantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi ieškovas (šiuo atveju atsakovas) turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus. Nustatyta, kad faktinio priešieškinio pagrindo atsakovas nekeitė, nes procesiniuose dokumentuose (tiek pirminiame, tiek patikslintame) jis reikalavimus dėl būtinumo perstatyti tvoras grindė ribota galimybe naudotis atsakovui priklausančiais pastatais ir statiniais, būtinybe apsaugoti atsakovo teritoriją, remdamasi CK 4.98 straipsnio nuostatomis, ir tikslino priešieškinio dalyką, padidindamas reikalavimą dėl nustatyto servituto turinio ir apimties pakeitimo, kartu nurodydamas faktines, šį padidintą reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, kartu patikslindamas reikalavimą dėl tvorų nugriovimo ir pastatymo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo patikslintą priešieškinį, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimą.

31Dėl servituto turinio pakeitimo ir kompensacijos už servitutą

32Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl servituto, prašant atsakovui pakeisti servituto nustatyto Marijampolės apskrities viršininko 2000-10-24 įsakymu Nr. 474ŽV turinį ir nustatyti žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - )k. v.) tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, tame skaičiuje, 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. ( - ) registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal 2011-05-16 V. Š. įmonės parengtą žemės sklypo planą, bei nustatyti, kad už naudojimąsi servitutu žemės savininkui mokama kasmet kompensacija - 6 procentai nuo 1,9635 ha indeksuotos žemės sklypo vertės, sumokant ją iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.

34Kolegija pažymi, kad pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalies nuostatas servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutu suteikiama ribota naudojimosi svetimu daiktu teisė, kuri skiriasi apimtimi, tačiau visais atvejais ši teisė yra mažesnė už savininko teises. Dėl to servitutas teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais. CK 4.126 straipsnis numato, kad servitutą teismo sprendimu galima nustatyti tik tais atvejais, kai savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

35Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė pagrįsti servituto turinio pakeitimo būtinumą. Bylos medžiaga nustatyta, kad Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 39-9587-10581 ir 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474ŽV ieškovui V. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ) yra nustatytas 1,51 ha servitutas, suteikiantis AB „Alvito žemdirbys“ teisę privažiuoti prie esamų pastatų. Šiais administraciniais aktais sklype Nr. ( - ) nustatytas servitutas, suteikiantis atsakovui teisę naudotis teritorija, reikalinga esamų pastatų aptarnavimui ir funkcionavimui – 0,30 (T.1, b.l. 9-11). Nors ieškovas teigia, kad yra nustatytas kelio servitutas ir atsakovas gali tik privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau byloje faktiškai pateikti įrodymai (Marijampolės viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įsakymas dėl servituto nustatymo) sklypo ribų planai (pastatų išsidėstymo planas ir apskaitos kortelė iš namų valdos techninės apskaitos bylos, T.1, b.l. 105, 109; T.4, b.l. 94; UAB „RK matavimai“ parengtas planas, T.2, 99, V. Š. įmonės parengtas planas, T.3, b.l. 136; dangų plotų skaičiavimo brėžinys, T.45, b.l. 51; kt.) akivaizdžiai patvirtina kitokį servituto turinį, t.y. servitutu nustatytoje žemės sklypo dalyje atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ pastatyti statiniai užima visą teritoriją (18792 kv.m), todėl ji ir naudojama esamų pastatų aptarnavimui ir funkcionavimui.

36Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovo galimybė naudotis jau nustatytu kelio servitutu apsunkinta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl formalaus esamo servituto pavadinimo (kelio servitutas), taip pat reiškiamo reikalavimo gramatinio užrašymo formalaus netikslumo, todėl tai neturėtų būti kliūtis ginti teisėtą atsakovės interesą, kartu jį derinant su ieškovo įstatymu saugomais interesais ir nė vienam, nė antram neteikiant išskirtinių gynybos privilegijų. Kolegija iš esmės sutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovas žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas naudoja esamų pastatų tinkamam aptarnavimui ir funkcionavimui užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas taip pat užsiima verslu, turi administracines, sandėliavimo patalpas. Šią aplinkybę patvirtina ne tik aukščiau išvardinti įrodymai – planai, namų valdos apskaitos bylos kopija, bet ir pateiktos nuotraukos (T.2, b.l. 64-88; T.6, b.l. 19-27).

37Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog atsakovas nesitarė dėl servituto turinio pakeitimo su ieškovu, iš karto pareikšdamas priešieškinį teisme. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys gali servitutą nustatyti sandorio pagalba be teismo proceso, tačiau šalių pozicija šioje byloje patvirtina, kad egzistuoja esminių nesutarimų tiek dėl naudojimosi atsakovui priklausančiais statiniais būtinumo, tiek dėl tokio naudojimosi apimties, todėl šis apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo pakeisti servituto turinį teisėtumą ir pagrįstumą (T.3, b.l. 11-24; T.4, b.l. 1-7). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto V. J. argumentus, jog civilinio kodekso normos nenumato tokios servituto rūšies, kuriuo būtų nustatomas servitutas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančių pastatų / statinių tinkamam naudojimui užtikrinti. Pažymėtina, jog CK 4.123 straipsnyje yra numatyta galimybė nustatyti kitus servitutus. Iš byloje esančio abriso ir žemės sklypo ribų plano (T.1, b.l. 12-13) nėra galimybės nustatyti pastatais užimtos žemės sklypo dalies ploto, koordinačių taškų ir pan. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje V. Š. įmonės, UAB „RK matavimai“ parengtus žemės sklypo planus, atlikus geodezinius matavimus, kuriuose nurodyti atsakovui priklausančių pastatų ir statinių (dangų) užimami plotai (CPK 178 str.). Be to, kolegija pažymi nustatytas servitutas nepažeidžia ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisių, kadangi ne visą jam priklausantį žemės sklypą užima atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Pažymėtina ir tai, jog įsigydamas šį žemės sklypą ieškovas žinojo, jog jame yra atsakovo statiniai, sklype yra nustatytas servitutas ir atsakovas čia vykdo ūkinę veiklą.

38Atsakovui priklausantiems pastatams ir statiniams reikalinga nuolatinė priežiūra ir aptarnavimas. LR Statybos įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios statinių naudotojų pareigos. Tam, kad atsakovas galėtų tinkamai vykdyti statinio naudotojo pareigą, o taip pat įgyvendinti savo teisę naudoti ir eksploatuoti statinius, jis turi turėti galimybę ne tik prieiti ar privažiuoti prie ieškovo sklype esančių pastatų, juos valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Siekiant tinkamai eksploatuoti pastatą ir kitus statinius, atsakovui būtina naudotis po jais esančia ieškovo žemės sklypo dalimi. Nors atsakovui naudojantis ginčo sklypu nuomos teisinių santykių pagrindu ieškovo teisės buvo varžomos mažiau nei nustačius servitutą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ilgą laiką vyksta ginčai, administraciniu aktu nustatyto servituto turinio pakeitimas yra stabiliausias bylos šalių tarpusavio santykių sureguliavimo būdas. Nepakeitus servituto turinio, atsakovas negalėtų užtikrinti tinkamos pastatų priežiūros. Todėl ieškovo prašymas nustatyti tarnaujantį servitutą 1,9635 ha žemės sklypo dalyje, tame skaičiuje, 0,0843 ha žemės sklypo dalyje kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir 1,8792 ha žemės sklypo dalyje servitutą AB „Alvito žemdirbys“ nuosavybės teise priklausančių Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. ( - ) registruotų pastatų, statinių ir kiemo aikštelės tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal Žemės sklypo planą, parengtą V. Š. įmonės 2011-05-16 yra pagrįstas. Tuo tarpu ieškovo nurodyti argumentai dėl kelio servituto turinio pakeitimo negali būti pripažinti pakankamu pagrindu atsakovo reikalavimui atmesti.

39Sutinkamai su CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Kadangi servituto pakeitimas šiuo atveju nustatomas teismo sprendimu, patenkinus priešieškinio reikalavimus, todėl atsakovas ir privalo įregistruoti jo prašymu atliktus servituto turinio pakeitimus. Todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą ir kitą apelianto V. J. argumentą, jog teismas įpareigodamas atsakovą įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka teismo sprendimu daromą servituto turinio pakeitimą (praplėtimą), išėjo už priešieškinio ribų.

40Nors ieškovas nesutinka su servituto turinio pakeitimu, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad esant nustatytam servitutui, jis pageidauja gauti atlyginimą už jį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2010/2012).

41Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjamas ginčas tarp šalių yra privataus pobūdžio, t. y. kiekviena iš šalių privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, teismas negali imtis įrodinėjimo veiksmų savarankiškai (CPK 178 str.). Sprendžiant atlygintinumo klausimą turi būti atsižvelgiama turtinius ir neturtinius tarnaujančiojo daikto savininko netekimus: galimybės naudotis daikto dalimi netekimu, nepatogumų atsiradimą dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, ilgalaikį tokių nepatogumų pobūdį ir kita, įvertinta pinigais. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytas neatlygintinis servitutas. Atsakovas sutinka mokėti ieškovui kompensaciją už naudojimąsi servitutu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo prašomas kompensacijos už servitutą dydis – 2949,00 Lt per mėnesį laikytinas per dideliu, neproporcingu, net ir įvertinus, jog atsakovas ginčo žemės sklype vysto medienos ar kitą verslą, nes iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Be to, ieškovas neįrodė savo nuostolių negautų nuomos pajamų ar kita forma realumo, orientuodamasis tik į aikštelės nuomos kainą, todėl pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą atsakovui mokėti periodinę kompensaciją už nustatytą servitutą 6 procentus nuo žemės kainos kas mėnesį iki servituto pabaigos, padarė tai ne formaliai, nustatyta periodinė kompensacija yra proporcinga naudojimuisi tarnaujančiu daiktu, teisinga ir pakankama ieškovo patiriamiems nepatogumams dėl servituto nustatymo atlyginti. Kadangi įrodymų apie galimų nuostolių atsiradimą, prašomos kompensacijos už servitutą dydžio pagrįstumą teismui nebuvo pateikta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai apie per mažą kompensaciją už naudojimąsi servitutu priteisimo, ar nuostolių atsiradimo galimybę yra hipotetiški, pagrįsti tik ieškovo prielaidomis, todėl juos atmeta.

42Dėl statinių

43Apelianto V. J. teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą įpareigoti atsakovą per šešiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti (nugriauti) unikaliu numeriu ( - ) pažymėtus statinius: lauko tualetą (plane pažymėtą v simboliu), baseiną (plane pažymėtą 17 H l/b simboliu), šulinį (plane pažymėtą k simboliu) ir panaikinti jų teisinę registraciją. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, ir pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė tinkamą išvadą, kad ginčo statiniai lauko tualetas (plane pažymėtas v simboliu), baseinas (plane pažymėtas 17 H l/b simboliu), šulinys (plane pažymėtas k simboliu), yra pastatyti ir įregistruoti iki ieškovui 2007-07-12 įsigyjant žemės sklypą. Nepagrįsti yra apelianto argumentai, kad šie daiktai negalėjo būti įteisinti, nes nėra minimi Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 131 d. potvarkyje Nr. 131 ir yra savavališka statyba. Byloje nėra savavališkos statybos akto, kuris konstatuotų tokio fakto buvimą, todėl apelianto argumentai, kad aukščiau nurodyti ginčo statiniai yra savavališka statyba atmestini kaip nepagrįsti.

44Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais įstatymo pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12 str., 4.13 str.). Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t.y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011; kt.).

45Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 153 straipsnyje buvo nustatyta, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas nepriklausomai nuo to, aptartas priklausinys sutartyje ar ne (2000 m. CK 4.14 str. 1 d.). Specialiai aptarti pagrindinio daikto priklausinio likimą buvo reikalaujama tik tuo atveju, jeigu buvo siekiama priešingo rezultato, t.y. kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (T.1, b.l. 17-19) matyti, jog pagrindinis daiktas yra pastatas – dirbtuvės (unikalus Nr. ( - )), o statiniai – lauko tualetas (plane pažymėtas v simboliu), baseinas (plane pažymėtas 17 H l/b simboliu), šulinys (plane pažymėtas k simboliu), tvora pastatyti iki 1995 m. – pagal savo specifiškumą buvo skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir susiję su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirti tenkinti pagrindinio daikto poreikius, ir vertintini kaip pagrindinio pastato – dirbtuvių priklausiniai. Teisėjų kolegija pažymi, kad daikto savininko teisė įregistruoti visą savo nuosavybės teisės objektą ar jo dalį, ar tik CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, neeliminuoja pagrindinio daikto ir priklausinio santykio. Dėl to tais atvejais, kai sutartyse, įstatymuose ar šiuo atveju Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 131 d. potvarkyje Nr. 131 nepadaryta išlygos, kad priklausiniai nepriklauso ir neregistruojami kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Be to, pagal šios normos prasmę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tokia pagrindinio daikto ir priklausinio teisinį statusą nustatančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008). Todėl apelianto argumentai, kad šie daiktai negalėjo būti suformuoti kaip savarankiški Nekilnojamojo turto objektai, kad jie nebuvo įvardinti Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 131 d. potvarkyje Nr. 131 atmestini kaip nepagrįsti.

46Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog tvora 1t10 atsakovės VĮ „Registrų centras“ duomenimis buvo pastatyta 2002 metais, neturint tam tuometinio žemės savininko T. S. rašytinio sutikimo, kaip to reikalaujama statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto ieškovo reikalavimo nugriauti tvorą 1t10, pažymėtą Valstybės įmonės „Registrų centras“ 1991-07-25 (su 1995-06-30 pakeitimais) statinių išdėstymo plane. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ji pastatyta pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, t.y. savavališkos statybos akto. Duomenys apie tvoros pastatymą statinių pastatymo plane jau yra užfiksuoti 1995 m. birželio 30 d., gerokai anksčiau nei sklypui buvo nustatytas servitutas ar ieškovas nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą. Tai leidžia daryti išvadą, jog atkuriant nuosavybės teises T. S. ir nustatant žemės sklypui servitutą ši tvora jau buvo, pradinis žemės sklypo savininkas nei dėl statinių, nei dėl tvoros pastatymo, servituto nustatymo, pretenzijų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog ieškovas V. J. nebūdamas žemės, ant kurios buvo suformuoti ir įregistruoti ginčo statiniai, nei savininkas, nei valdytojas, nei naudotojas, - nebuvo jokiame teisiniame santykyje nei su ginčo statiniais, nei su žeme po jais, nebuvo net ir netiesioginių jo teisių ir pareigų sąsajų su minimais daiktais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teise įgijęs žemės sklypą neįgavo daugiau teisių nei turėjo pradinis savininkas. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, įpareigojanti atsakovę AB „Alvito žemdirbys“, įmonės kodas – 185211530, buveinės adresas – Alvito km Vilkaviškio r. sav., per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo V. J. žemės sklype ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - )k.v., nusikelti (nusigriauti) Nekilnojamo turto registre Nr. ( - ) unikaliu Nr. ( - ) įregistruotos tvoros atkarpą tvorą 1t10, pažymėtą Valstybės įmonės „Registrų centras“ 1991-07-25 (su 1995-06-30 pakeitimais) statinių išdėstymo plane. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas – šis ieškovo reikalavimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

47Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). Šios teisės pažeidimo atveju jos apsaugą užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas (Konstitucijos 30 str. 1 d.), kuris gali būti įgyvendinamas CK 1.138 str. įvardytais civilinių teisių gynimo būdais. Kai nuosavybės teisė, kaip šiuos atveju, į tam tikrus daiktus (žemę ir statinius) priklauso keliems asmenims, ir į vieną ir tą patį daiktą nukreipiama ne vieno savininko, bet ir kitų daiktų savininkų nuosavybės teisės, jos tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitą ir pan. Ieškovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie būtų pagrindu spręsti apie jo, kaip žemės savininko, teisių atsiradusius pažeidimus. Kartu pažymėtina, jog tvora stovi servitutinėje žemės sklypo dalyje, byloje nėra įrodymų apie šios statybos savavališkumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs savavališkos statybos fakto ir ieškovo teisių pažeidimo dėl laiptų, stogelio, vielos tinklo užtvaro, bei 2003 metais atliktas pastato lango angos padidinimo ir durų įrengimo (iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą) pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pašalinti vielos tinklo užtvarą, nugriauti medinius laiptus, vietoj naujai įrengtų lauko durų įrengti langą.

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal tai, kam nuosavybės teise priklauso statiniai ir žemės sklypas, pagal faktinio naudojimo aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar kitus svarbius faktus, pagal principines nuostatas, kad servitutinio žemės sklypo naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje, patenkindamas atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ priešieškinį ir leisdamas atsakovei ieškovo V. J. žemės sklype pastatyti savo kiemo aikštelės ploto sąskaita 2 (dvi) stacionarios tvoros atkarpas iki 1,80 m. aukščio tiesiomis linijomis žemės sklypo vakarinėje ir rytinėje pusėse, kaip pažymėta 2010-05-12 UAB „RK matavimai“ sudarytame žemės sklypo plane (horizontalioje nuotraukoje) violetine spalva tarp taškų „21“ ir „22“ (rytuose) bei „31“ ir „32“ (vakaruose) įstatymų nuostatų nepažeidė, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai aiškiai motyvavo spendimą, todėl nėra pagrindo šioje dalyje naikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo ieškovo V. J. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

49Su apelianto V. J. argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 177 str. nustato, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis – šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įvertinusi surinktus byloje įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime iš esmė padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamame teismo sprendime yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas V. J. nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

50Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Kitais apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą taip pat nėra pagrindo (CPK 320 str., 327 str., 329 str., 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui AB „Alvito žemdirbys“ iš ieškovo V. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 142,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (T.8, b.l. 170) ir 1100,00 Lt advokato išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (T.8, b.l. 173-175; T.9, b.l. 36-38), kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str., 98 str.). Viso 1242,00 Lt.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1d., 2 p., 2 d., teisėjų kolegija

Nutarė

53Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas AB „Alvito žemdirbys“, įmonės kodas – 185211530, buveinės adresas – Alvito km Vilkaviškio r. sav., įpareigotas per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo V. J. žemės sklype ( - )., unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v., nusikelti (nusigriauti) Nekilnojamo turto registre Nr. ( - ) unikaliu Nr. ( - ) įregistruotos tvoros atkarpą tvorą 1t10, pažymėtą Valstybės įmonės „Registrų centras“ 1991-07-25 (su 1995-06-30 pakeitimais) statinių išdėstymo plane ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškovo reikalavimą atmesti.

54Likusią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

55Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas ( - ) atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, įmonės kodas – 185211530, buveinės adresas – Alvito km Vilkaviškio r. sav. 1242,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas... 5. Nurodė, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype yra nustatytas 1,51 ha... 6. Atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ patikslintu priešieškiniu prašė... 7. Nurodė, jog ieškovui priklausančiame sklype yra nustatytas kelio servitutas,... 8. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad nustatytas servitutas - leisti privažiuoti prie... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono... 13. 1. Teismas neturėjo priimti patikslinto priešieškinio, kadangi juo buvo... 14. 2. Teismas nepagrįstai pakeitė Marijampolės rajono apskrities viršininko... 15. 3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2949,00 Lt kas... 16. 4. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo per... 17. 5. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytą... 18. 6. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo reikalavimą dėl tvoros dalies... 19. Apeliaciniu skundu apeliantė akcinė bendrovė „Alvito žemdirbys“ prašo... 20. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo... 21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė AB „Alvito... 22. Atsiliepimais į ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus Nacionalinė... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. V. J. apeliacinis skundas atmestinas.... 25. AB „Alvito žemdirbys“ apeliacinis skundas tenkintinas.... 26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 27. Dėl patikslinto priešieškinio priėmimo... 28. Nustatyta, kad byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė... 29. Apeliantas V. J. apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios... 30. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė... 31. Dėl servituto turinio pakeitimo ir kompensacijos už servitutą... 32. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl servituto,... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas šioje... 34. Kolegija pažymi, kad pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalies nuostatas servitutas... 35. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė pagrįsti servituto... 36. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovo galimybė naudotis jau... 37. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, jog atsakovas nesitarė dėl servituto... 38. Atsakovui priklausantiems pastatams ir statiniams reikalinga nuolatinė... 39. Sutinkamai su CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog iš servituto... 40. Nors ieškovas nesutinka su servituto turinio pakeitimu, tačiau iš bylos... 41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nagrinėjamas... 42. Dėl statinių... 43. Apelianto V. J. teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą... 44. Daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais... 45. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 153 straipsnyje buvo nustatyta, jog priklausinį... 46. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius... 47. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal tai, kam... 49. Su apelianto V. J. argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai... 50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 51. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir patenkinus atsakovo apeliacinį... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 53. Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d.... 54. Likusią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d.... 55. Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas ( - ) atsakovei AB „Alvito...