Byla 2A-100-159/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. R., G. R., R. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo, pagal atsakovo G. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, turto padalijimo, trečiasis asmuo UAB „Šilalės vandenys“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė I. R. ir G. R. bei R. R. atstovė pagal įstatymą 2011-10-03 Šilalės rajono apylinkės teismui 2011-10-03 padavė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo (t. 1, b. l. 3–6). 2011-12-23 ir 2012-02-17 padavė patikslintus ieškinius. Jais teismo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1995-08-26 Šilalės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 118, tarp I. G. ir G. R., dėl sutuoktinio G. R. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių dukrų G. R., asmens kodas ( - ) ir R. R., asmens kodas ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove; 3) iš atsakovo G. R. priteisti išlaikymą dukrai G. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt, nuo 2011-06-01 iki jos pilnametystės, R. R. – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt nuo 2011-06-01 iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą pervesti į ieškovės sąskaitą banke iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) G. R. ir R. R. priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 5) ½ dalį 22 500 Lt vertės buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, 23/82 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pripažinti atsakovo G. R. asmenine nuosavybe. Padalyti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei priteisti: 1) ½ dalį 22 500 Lt vertės buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 2) 3 000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, iš viso turto už 25 500 Lt. Atsakovui G. R. priteisti: 5 000 Lt vertės automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) 500 Lt vertės automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) 2 000 Lt vertės valtį, 1 500 Lt vertės motorinę žoliapjovę, 2 600 Lt vertės spintą, 700 Lt vertės televizorių, 200 Lt vertės televizorių, 100 Lt vertės svarstykles, 600 Lt vertės „Zepter“ puodą, 400 Lt vertės virtuvinį kombainą, 600 Lt vertės konvekcinę krosnelę, 400 Lt vertės benzininį pjūklą, 120 Lt vertės šlifuoklį, 180 Lt vertės gręžtuvą, iš viso turto už 14 900 Lt. Iš atsakovo ieškovė prašė jai priteisti tokius asmeninius daiktus: 1 000 Lt vertės auksinį žiedą su akute, 600 Lt vertės 2 auksines grandinėles ant rankos, 100 Lt vertės auksinę grandinėlę ant kaklo, 100 Lt vertės sidabrinius papuošalus. R. R. iš atsakovo prašė priteisti 100 Lt vertės auksinį pakabuką, G. R. iš atsakovo priteisti 120 Lt vertės auksinius auskarus. Nustačius, kad atsakovas tokių papuošalų nebeturi, iš jo priteisti tų papuošalų vertės kompensaciją. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo pat santuokos sudarymo atsakovas jos negerbė kaip sutuoktinės, buvo jai neištikimas, galbūt turi nesantuokinį sūnų, dažnai negrįždavo į namus, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovas ne kartą baustas administracine bauda už vairavimą, esant neblaiviam. Jis nuolat vartojo ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, grasindavo ieškovę nušauti ir nužudyti. Atsakovas fizinį smurtą vartojo ir prieš ieškovės tėvus. Šilalės rajono apylinkės buvo iškelta baudžiamoji byla dėl jo tetos A. V. sumušimo, toje byloje ieškovė buvo iškviesta kaip liudytoja. Atsakovas po vieno tos bylos teismo posėdžio buvo atvykęs į ieškovės motinos darbovietę ir pareikalavo ieškovės motinos, kad ji, ieškovė, nevaikščiotų po teismus, bei pagrasino su ieškove susidoroti. Jis nebuvo ieškovei kaip sutuoktinei lojalus ir jos negerbė. Ieškovė mėgino viena išsaugoti šeimą, stengėsi būti itin gera žmona, rūpinosi ne tik vaikais, bet ir vyru, tačiau atsakovas nuolat žemindavo ieškovę, buvo neištikimas, nuolat girtavo, sukeldavo triukšmą, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės, stengdamasi dukroms užtikrinti saugią jų gyvenimo aplinką, 2011 m. birželio mėnesį paliko atsakovą ir su dukromis laikinai apsigyveno savo motinos name. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to jų bendras gyvenimas kartu tapo negalimas. Ieškovės manymu, jų santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, pritaikius vieno sutuoktinio kaltės institutą (CK 3.60 straipsnis).

4Dukrų G. ir R. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes dukros visą laiką gyveno ir gyvena su ieškove. Ieškovė viena rūpinasi dukromis, veža pas gydytojus, jas sieja itin glaudus ryšys. Abi dukros yra labai gabios. D. G. mokosi Šilalės r. P. S. Biržiškio gimnazijos 9 klasėje. Jos praeitų ir šių mokslo metų 1-ojo pusmečio pasiekimų vidurkis 9,92. G. taip pat mokosi Šilalės meno mokyklos fortepijono klasėje nuo 2006-09-15 ir tą mokyklą lanko du kartus per savaitę. Dukrai nuo paauglystės pradėjo silpti akys ir jai reikalinga dantų korekcija, todėl du kartus per metus vyksta į Tauragę pas gydytoją okulistą ir Kauną pas ortodontą vieną kartą per du mėnesius konsultacijoms. D. G. vieno mėnesio išlaikymo išlaidos rūbams, avalynei, maitinimui, vitaminams imuninei sistemai stiprinti, gydytojų konsultacijoms, akiniams, stomotologo paslaugoms, priemonėms mokyklai ir kt. reikmėms sudaro 1 493 Lt.

5D. R. mokosi Šilalės r. P. S. Biržiškio gimnazijos 6 klasėje. Jos praeitų ir šių mokslo metų 1-ojo pusmečio pasiekimų vidurkis 9,92. R. taip pat lanko Šilalės sporto mokykloje orientavimosi sporto treniruotes, labai dažnai dalyvauja varžybose ir sporto stovyklose, įvykdė II kvalifikacinę kategoriją. 2011 m. savo amžiaus grupėje tris kartus tapo Lietuvos čempione. 2011 m. liepos mėnesį 19–28 dienomis dalyvavo Slovėnijoje vykusiose varžybose, tai kainavo 1 500 Lt. R. nuo gimimo turi regos sutrikimų ir vieną kartą per metus stacionariai gydosi Kauno akių ligų klinikose, taip pat privačiai tris kartus per metus vežama į Tauragę pas okulistą. Dukros R. vieno mėnesio išlaikymo išlaidos rūbams, avalynei, maitinimui, vitaminams imuninei sistemai stiprinti, gydytojų konsultacijoms, akiniams, stomotologo paslaugoms, priemonėms mokyklai, mokyklos renginiams ir kt. reikmėms sudaro

61 596 Lt. 2011-11-21 mokykloje skėčiu buvo sužeista dukros kairioji akis. Dėl tokio sužeidimo jos kairiosios akies vokas iki galo nepasikelia ir tai labai bjaurina veidą. Bus reikalinga atlikti voko pakėlimo operaciją ir tai pakankamai brangiai kainuos. Ieškovės darbo užmokestį per mėnesį sudaro 1 500 Lt. Ieškovė savaitgaliais dirba pagal verslo liudijimą, tačiau viena nepajėgia išlaikyti dukrų. Atsakovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 1 700 Lt, jis turi nekilnojamojo turto, todėl privalo skirti dukros R. išlaikymui – po 700 Lt, dukros G. išlaikymui – po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės.

7Santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybe įgijo tokį turtą: 45 000 Lt vertės butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 2) 5 000 Lt vertės automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) 3) 500 Lt vertės automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) 4) 2 000 Lt vertės valtį; 5) 1 500 Lt vertės motorinę žoliapjovę; 6) 3 000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą; 7) 2 600 Lt vertės spintą; 8) 700 Lt vertės televizorių; 9) 200 Lt vertės televizorių; 10) 100 Lt vertės svarstykles; 11) 600 Lt vertės „Zepter“ puodą; 12) 400 Lt vertės virtuvinį kombainą; 13) 600 Lt vertės konvekcinę krosnelę; 14) 400 Lt vertės benzininį pjūklą; 15) 120 Lt vertės šlifuoklį; 16) 180 Lt vertės gręžtuvą, iš viso turto už 62 900 Lt. ½ dalis buto, esančio ( - ), buvo areštuota dėl atsakovo įmonės bankroto ir pardavinėjama iš varžytynių. Ieškovės tėvai varžytynių dieną – 2005-05-12 – už 17 000 Lt pardavė jiems priklausiusį butą Šilalės m. ir ieškovei asmeniškai padovanojo šią buto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. ½ dalis buto buvo išpirkta iš ieškovės asmeninių lėšų, todėl yra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ieškovė prašo jai priteisti kitą

825 500 Lt vertės buto dalį, kadangi kito gyvenamojo būsto, priešingai nei atsakovas, neturi. Priteisus ieškovei butą, dukroms bus užtikrintos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos, jos galėtų turėti atskirus kambarius. Atsakovo teisės nebūtų pažeistos, nes jis tame pačiame Pajūrio mst. turi gyvenamojo namo dalį. Kirpyklos įranga negali būti laikoma jų bendrąja jungtine nuosavybe, nes ieškovės motinai priklausančiame name ir už jos motinos lėšas buvo suremontuotas vienas kambarys name, supirkti reikiami baldai ir kirpyklos įranga, tačiau ieškovė neturi jokių kirpyklos įrengimą patvirtinančių dokumentų, o ieškovės motina tų dokumentų neišsaugojo. Ieškovės prašoma priteisti turto dalis yra šiek tiek didesnė ir ji turėtų atsakovui sumokėti 5 300 Lt kompensaciją. Prašo teismo nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui iš jos nepriteisti kompensacijos, nes su ja lieka gyventi dvi nepilnametės dukros (t. 2, b. l. 14–17, t. 3, b. l. 7–10).

9Atsakovas G. R. į bylą 2012-03-12 pateikė patikslintą priešieškinį. Juo teismo prašė: pripažinti, jog santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, ir sutiko teikti nepilnametėms dukroms išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai. Santuokoje įgytą turtą prašė padalyti tokiu būdu: jam asmeninės nuosavybės teise priteisti: 34 500 Lt vertės ½ dalį 66,61 kv. m buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir nustatyti naudojimosi butu tvarką: I. R. priskirti naudotis 13,99 kv. m kambarį, pažymėtą 12–6, jam priskirti naudotis 10,77 kv. m kambarį, pažymėtą 12–7. Jam ir I. R. priskirti bendrai naudotis patalpomis: 7,32 kv. m prieškambariu, pažymėtu 12–1, 1,16 kv. m tualetu, pažymėtu 12–2, 3,30 kv. m vonia, pažymėta 12–3, virtuve ir kambariu suformuotų iš patalpų 1,24 kv. m, pažymėtu 12–5, ir 27,22 kv. m, pažymėtu 12–4, ir 12,22 kv. m rūsiu R–14.Taip pat atsakovui prašė priteisti: 4 000 Lt vertės automobilį ( - ) valst. Nr. ( - ) kilnojamuosius – namų apstatymo daiktus: 200 Lt vertės viengulę lovą, 100 Lt vertės spintelę–lentyną, 50 Lt vertės šviestuvą, 600 Lt vertės puodą „Zepter“, iš viso daiktų už 950 Lt. Namų apyvokos daiktus prašė padalyti ir kiekvienam priteisti po: ½ dalį 6 000 Lt vertės virtuvinio baldų komplekto su virykle „Baumatik“, gartraukio „Gorenje“; ½ dalį 600 Lt vertės konvekcinės krosnelės, ½ dalį 50 Lt vertės mikrobangų krosnelės „Samsung“; ½ dalį 100 Lt vertės šaldytuvo „Snaigė“; ½ dalį 200 Lt vertės 2 baro kėdes; ½ dalį 200 Lt vertės televizoriaus „Sony“; ½ dalį 300 Lt vertės virtuvinio kombaino; ½ dalį 200 Lt vertės virtuvinio baro 3 vnt. šviestuvų; ½ dalį 200 Lt vertės odinio baldų komplekto; ½ dalį 100 Lt vertės laiptinės batų spintos; ½ dalį 100 Lt vertė skalbimo mašinos; iš viso jam tenkančių daiktų dalies vertė 4 025 Lt. Iš ieškovės jam prašė priteisti 10 000 Lt kompensaciją už jai atitenkančią kirpyklos įrangą. Iš viso priteisti turto už 53 475 Lt. Ieškovei I. R. prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį 34 500 Lt vertės buto, 66,61 kv. m, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); kilnojamuosius – namų apstatymo daiktus: 2 600 Lt vertės miegamojo spintą; 1 000 Lt vertės miegamojo lovą su „Dormeo“ čiužiniu ir 2 vnt. pagalvių; 2 000 Lt vertės kompiuterį; 100 Lt vertės siuvimo mašiną „Vika“; 100 Lt vertės svarstykles, iš viso daiktų už 5 800 Lt; ½ dalį 6 000 Lt vertės virtuvinio baldų komplekto su virykle „Baumatik“, gartraukio „Gorenje“; ½ dalį 600 Lt vertės konveccinės krosnelės; ½ dalį 50 Lt vertės mikrobangų krosnelės „Samsung“; ½ dalį 100 Lt vertės šaldytuvo „Snaigė“; ½ dalį 200 Lt vertės 2 vnt. baro kėdžių; ½ dalį 200 Lt vertės televizoriaus „Sony“; ½ dalį 300 Lt vertės virtuvinio kombaino; ½ dalį 200 Lt vertės virtuvinio baro 3 vnt. šviestuvų; ½ dalį 200 Lt vertės odinio baldų komplekto; ½ dalį 100 Lt vertės laiptinės batų spintos; ½ dalį 100 Lt vertės skalbimo mašinos, iš viso atsakovui tenkančių daiktų už 4 025 Lt. Atsakovas prašė pripažinti, kad jis asmeninės nuosavybės teise įgijo 23/82 dalis žemės sklypo, unikalus Nr( - ), kadastrinis Nr. 8750/0007:213 Pajūrio k. v., esančias ( - ), ( - ), bei prašė priteisti iš I. R. bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 82–90).

10Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-08-23 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, tarp G. R. ir I. G., įregistruotą 1995-08-26 Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 118; pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo G. R. paliko pavardę „R“, I. R. – pavardę „R“. Nustatė nepilnamečių vaikų G. R. ir R. R. gyvenamąją vietą su vaikų motina I. R.. Priteisė iš G. R. išlaikymą nepilnametėms dukroms G. R., gim. 1996-07-11, ir R. R., gim. 1999-06-07, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2011-10-03 – iki dukrų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskyrė vaikų motiną I. R.. Priteisė iš G. R. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms G. R. ir R. R. už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2011-10-03, t. y. už keturis mėnesius, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai, iš viso po 1600 Lt kiekvienai dukrai. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną I. R..Padalijo santuokos metu įgytą turtą: 1)

11I. R. pripažino asmeninės nuosavybės teisę į tokį turtą: a) į 28 500 Lt vertės ½ idealiąją dalį 66,61 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), buto su 12,22 kv. m rūsiu, esančių ( - ); b) į kilnojamuosius, namų apstatymo daiktus: 2 600 Lt vertės miegamojo spintą, 1 000 Lt vertės miegamojo lovą su „Dormeo“ čiužiniu ir 2 vnt. pagalvių; 65 Lt vertės siuvimo mašiną „Vika“, 600 Lt vertės puodą „Zepter“, 100 Lt vertės svarstykles, 2 250 Lt vertės ½ dalį virtuvinio baldų komplekto su virykle „Baumatik“, gartraukio „Gorenje“, 300 Lt vertės ½ dalį konvekcinės krosnelės, 50 Lt vertės ½ šaldytuvo „Snaigė“, 100 Lt vertės ½ dalį 2 vnt. baro kėdžių, 100 Lt vertės ½ dalį televizoriaus „Sony“, 175 Lt vertės ½ dalį virtuvinio kombaino, 65 Lt vertės ½ dalį virtuvinio baro 3 vnt. šviestuvų, 100 Lt vertės ½ dalį odinio baldų komplekto, 50 Lt vertės ½ dalį laiptinės batų spintos, 50 Lt vertės ½ dalį skalbimo mašinos. 2) G. R. pripažino asmeninės nuosavybės teisę į tokį turtą: a) į 28 500 Lt vertės ½ idealiąją dalį 66,61 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), buto su 12,22 kv. m rūsiu, esančių ( - ); b) į 4 500 Lt vertės automobilį ( - ) valst. numeris ( - ) registruotą I. R. vardu; c ) į kilnojamuosius, namų apstatymo daiktus: 50 Lt vertės šviestuvą, 2 250 Lt vertės ½ dalį virtuvinio baldų komplekto su virykle „Baumatik“, gartraukio „Gorenje“, 300 Lt vertės ½ dalį konvekcinės krosnelės, 50 Lt vertės ½ šaldytuvo „Snaigė“, 100 Lt vertės ½ dalį 2 vnt. baro kėdžių, 100 Lt vertės ½ dalį televizoriaus „Sony“, 175 Lt vertės ½ dalį virtuvinio kombaino, 65 Lt vertės ½ dalį virtuvinio baro 3 vnt. šviestuvų, ½ dalį 100 Lt vertės odinio baldų komplekto, 50 Lt vertės ½ dalį laiptinės batų spintos, 50 Lt vertės ½ dalį skalbimo mašinos. Perdavė I. R. tokius kilnojamuosius daiktus: 800 Lt vertės du dviračius, 3 000 Lt vertės pianiną „Petroff“, 2 000 Lt vertės kompiuterį, 100 Lt vertės spintelę– lentyną, 200 Lt vertės viengulę lovą, 50 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Samsung“, skirtus nepilnamečių dukrų G. R. ir R. R. poreikiams tenkinti, neišieškant kompensacijos G. R.. Nustatė naudojimosi butu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), tvarką, 1) I. R. paskyrė naudotis 13,99 kv. m dydžio kambariu, plane pažymėtu 12–6; 2) G. R. paskyrė naudotis kambariu, suformuotu iš patalpos, plane pažymėtos 12–7 (virtuvė – 10,77 kv. m); 3) I. R. ir G. R. paskyrė bendrai naudotis patalpomis: 7,32 kv. m koridoriumi, plane pažymėtu 12–1, 1,16 kv. m tualetu, plane pažymėtu 12–2, 3,30 kv. m vonia, plane pažymėta 12–3, virtuve–kambariu, suformuotais iš tokių patalpų: 1,24 kv. m sandėlio, plane pažymėta 12–5, ir 27,22 kv. m kambario, plane pažymėtu 12–4, ir 12,22 kv. m rūsiu, plane pažymėtu R–14. 4) Įpareigojo G. R. padaryti pertvarą patalpoje: virtuvėje–kambaryje, susidedančioje iš patalpų, 1,24 kv. m sandėlio, plane pažymėto 12–5, ir 27,22 kv. m kambario, plane pažymėto 12–4, suformuojant atskirą kambarį nepilnametėms dukroms G. R. ir R. R.. Pripažino, kad G. R. asmeninės nuosavybės teise įgijo turtą – 23/82 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr.8750/0007:213, Pajūrio k. v., esančias ( - ). Pripažino, kad 492,81 Lt įsiskolinimas kreditorei UAB „Šilalės vandenys“ yra G. R. asmeninė skola. Priteisė iš G. R. I. R. 2 000 Lt turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti 1 111,70 Lt žyminį mokestį ir 33,08 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš I. R. G. R. 1 905,5 Lt turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 33,08 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Reikalavimą dėl asmeninių daiktų priteisimo iš G. R. paliko nenagrinėtą. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

12Ieškovė I. R. 2012-09-19 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-08-23 sprendimo dalis ir dėl tų dalių priimti naują sprendimą: 1) nutraukti santuoką tarp I. R. ir G. R. dėl atsakovo G. R. kaltės; 2) priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą dukrai G. R. po 600 Lt, dukrai R. R. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2011-10-03 iki jų pilnametystės, šį išlaikymą pervedant į ieškovės I. R. sąskaitą banke iki kiekvieno mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms G. R. ir R. R. už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2011-10-03, t. y. už 4 mėnesius ir 2 dienas, skaičiuojant G. R. po 600 Lt per mėnesį, tai sudaro 2 440 Lt, o R. R. skaičiuojant per mėnesį po 700 Lt, tai sudaro 2 823 Lt; 4) 22 500 Lt vertės ½ dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pripažinti jos asmenine nuosavybe; 5) santuokoje įgytą turtą padalyti taip: a) jai priteisti likusią ½ 22 500 Lt vertės buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalį; bendros 3 000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą su virykle „Baumatik“, gartraukiu „Gorenje“ ir dviem baro kėdėmis, 30 Lt vertės siuvimo mašiną „Vika“, 100 Lt vertės laiptinės batų spintą, 90 Lt vertės 3 vnt. virtuvinio baro šviestuvų, iš viso turto už 25 720 Lt. A. G. R. priteisti

135 000 Lt vertės automobilį ( - ) valst, Nr. ( - ) 2 000 Lt vertės valtį, 1 500 Lt vertės motorinę žoliapjovę, 2 600 Lt vertės spintą, 700 Lt vertės televizorių LG, 200 Lt vertės televizorių „SONY“, 100 Lt vertės svarstykles, 600 Lt vertės puodą „Zepter“, 400 Lt vertės virtuvinį kombainą, 600 Lt vertės konvekcinę krosnelę, 400 Lt vertės benzininį pjūklą, 120 Lt vertės šlifuoklį, 180 Lt vertės gręžtuvą, 200 Lt vertės viengulę lovą, 200 Lt vertės odinį baldų komplektą, 200 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė“, 100 Lt vertės skalbimo mašiną, iš viso turto už 14 900 Lt. 6) papildomai perduoti ieškovei I. R. kilnojamuosius daiktus: 1 000 Lt vertės miegamojo lovą su „Dormeo“ čiužiniu ir 2 vnt. pagalvių, 50 Lt vertės šviestuvą, skirtus nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti, neišieškant kompensacijos iš atsakovo; 7) pridėti prie bylos įrodymus: UAB Šilalės psichikos sveikatos psichologinio konsultavimo centro pažymą bei viešame aukcione perduoto turto perdavimo akto Nr. 9-186 2010-04-14 kopiją; 8) priteisti iš atsakovo G. R. bylinėjimosi išlaidas; 9) kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Ieškovė nurodo, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog ji tendencingai rinko medžiagą santuokos nutraukimo bylai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę. Byloje pateiktas 2011-09-05 nutarimas patvirtina, kad atsakovas vartojo psichologinį smurtą tiek prieš ieškovę, tiek prieš nepilnametes dukras. Nepagrįstai

142012-01-28 įvykis įvertintas žodiniu konfliktu, dėl kurio kalti abu sutuoktiniai. Teismas nepagrįstai liudytojų E. S. ir I. S. parodymus įvertino kritiškai, kadangi jų parodymai apie atsakovo vartotą smurtą patvirtina kiti įrodymai. Ieškovė mano, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nepakankamai rūpinosi šeima, nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Visa tai įrodo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas sprendimu nepilnametėms dukroms priteisė per mažą išlaikymą, neatsižvelgė į dukrų sveikatos būklę, visiškai neanalizavo jų poreikių. Teismas, priteisdamas išlaikymą iš atsakovo, vertino tik jo gaunamą darbo užmokestį, tačiau nevertino, kad jis turi asmeninės nuosavybės teise priklausiančio turto, yra sveikas ir turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. ½ dalis buto su rūsiu, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo išpirkta už ieškovei asmeniškai mamos N. S. G. tam tikslui padovanotus pinigus. Butą išpirko, būdama įsitikinusi, jog ši buto dalis visam laikui priklausys jai vienai asmeninės nuosavybės teise, tai patvirtina ir byloje pateikti dokumentai, todėl sprendimo dalis dėl ½ dalies buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), priteisimo taip pat turi būti pakeista. Teismas nevertino ieškovės pateiktų ataskaitų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad buto vertė yra lygi sutuoktinių pateiktų verčių vidurkiui, t. y. 57 000 Lt. Ieškovės pateikta ataskaita yra objektyvesnė, joje atsispindi visi akivaizdūs buto defektai, kurie mažino jo vertę. Vertinamo buto stogas yra kiauras, dėl to buto būklė jau buvo bloga. Ieškovės nuomone, sprendimo dalis, kuria nustatyta buto su rūsiu vertė yra 57 000 Lt, turi būti pakeista nustatant, jog buto su rūsiu vertė yra 45 000 Lt. Būtų teisinga dukrų poreikiams palikti miegamojo lovą su „Dormeo“ čiužiniu ir dviem pagalvėms, o viengulę lovą priteisti atsakovui, kadangi jis to prašė teismo.

15Teismas butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), padalijo jai ir atsakovui po ½ idealiąją dalį, visiškai nepaisydamas nepilnamečių vaikų interesų bei to, kad pusė buto išpirkta už ieškovės asmenines lėšas. Atsakovas, būdamas jau du kartus baustas administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesais, gyvendamas su ieškove ir jų nepilnamečiais vaikais, pažeis jų teises į saugią bei ramią gyvenamąją aplinką. Teismui priėmus tokį sprendimą ieškovė su dukromis negalės grįžti į butą, kadangi jų psichologinė būklė iki šiol nėra gera, dukrų santykiai su tėvu yra įtempti. Ieškovė prašo teismo pridėti prie bylos UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro atsakymą dėl nepilnamečių dukrų psichologinės būklės ir santykių su tėvu. Teismo teiginys, kad ieškovė turi kur gyventi, t. y. pas mamą, yra neteisingas, kadangi tai yra ne jos, bet mamos namas. Teismas skundžiamame sprendime net nenurodė termino, per kiek laiko atsakovas turi padaryti pertvarą virtuvėje – kambaryje. Teismas nepagrįstai neįtraukė į santuokinio turto balansą: valties, motorinės žoliapjovės, benzininio pjūklo, šlifuoklio, gręžtuvo, televizoriaus LG. Teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu ieškovės liudytojų parodymų dėl šių daiktų įsigijimo, bet vertino atsakovo parodymus, kad tokių daiktų jie neturėjo. Teismas šalims nepagrįstai priteisė po ½ dalį tokių daiktų: virtuvinio baldų komplekto su virykle „Baumatik“, gartraukio „Gorenje“, konvekcinės krosnelės, šaldytuvo „Snaigė“, baro kėdžių, televizoriaus „Sony“, virtuvinio kombaino, virtuvinio baro šviestuvų, odinio baldų komplekto, laiptinės batų spintos, skalbimo mašinos. Teismas nevertino atsakovo nesąžiningumo, nurodant automobilio PEUGOT vertę. Nors ieškovei atitenkančio turto vertė yra didesnė nei atsakovui, dėl to ji turėtų sumokėti kompensaciją, tačiau atsižvelgiant į tai, jog su ieškove lieka gyventi dvi nepilnametės dukros, kompensacija iš ieškovės neturėtų būti priteista (t. 4, b. l. 72–77).

16Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas G. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-08-23 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovui netekus darbo užsienyje ir grįžus 2011 m. gegužės mėnesį, sutuoktiniai nebesutarė, ėmė konfliktuoti, negerbti vienas kito, po mėnesio ieškovė su dukromis išėjo gyventi pas savo mamą, nesiekdama išsaugoti šeimos. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo išdavos, tačiau apeliuoja į įvykius ir procesinius sprendimus, priimtus po to, kai šalys kartu nebegyveno. Teismo išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra teisėtos ir pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė materialinio išlaikymo dalis proporcingai šalių turtinei padėčiai. Tai, kad atsakovas turi 11/40 dalių paveldėto nekilnojamojo turto, esmingai nelemia geresnės jo turtinės padėties ir didesnės išlaikymo sumos priteisimo. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepaneigė turto bendrumo prezumpcijos, nustatytos CK 3.87 str. 2 d. Teismas išsamiai išanalizavo pinigų dovanojimo sutarties atsiradimo aplinkybes, nepažeidė tikimybių pusiausvyros principo ir pagrįstai nusprendė, jog sutartis buvo sudaryta po buto ½ dalies išpirkimo iš varžytynių. Sutuoktiniai bendrai remontavo butą ir apie ieškovės nuosavybės teise turimą ½ dalį buto nebuvo jokios kalbos. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jos turto vertės ataskaita yra objektyvesnė, išsamesnė. Ieškovė siekdama pagrįsti, jog reikia vadovautis žemesne rinkos verte, neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti. Teismas teisingai nustatė bendrą šalių turtą, sudarė turto balansą nepažeisdamas CK 3.118 straipsnio reikalavimų. Ieškovė nepagrindė savo reikalavimo nepriteisti atsakovui ½ dalies buto su rūsiu, nepagrindė galimybės sumokėti kompensaciją atsakovui už buto dalį, pati gauti kompensaciją atsisakė, neįrodė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos. Teismas pagrįstai neįtraukė į sutuoktinių turto balansą: valties, motorinės žoliapjovės, benzininio pjūklo, šlifuoklio, gręžtuvo, televizoriaus LG, kadangi negalima dalyti daiktų, kurių nėra. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl tariamo atsakovo nesąžiningumo nurodant automobilio PEUGOT vertę. Ieškinyje ieškovė šio automobilio vertės nenurodė, todėl atsakovas pateikė savo nuomonę dėl šio automobilio vertės. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai atitenkančio turto vertė yra didesnė nei atsakovo, tačiau nenurodo aiškių skaičių ir proporcijų, ginčijamos sumos, o tai esmės yra ieškovės pareiga. Įrodinėdama, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui kompensacijos, ieškovė kelia naujus reikalavimus, susijusius su tariamu sutuoktinio turto sumažėjimu, tai prieštarauja CPK 312 str. Ieškovės pateikta UAB Šilalės psichikos sveikatos psichologinio konsultavimo centro pažyma nėra naujas įrodymas byloje, o pirmosios instancijos teismo buvo nepridėta pagrįstai, kadangi ši pažyma paruošta kaip atsakymas į močiutės prašymą. Nenurodytas močiutės apsilankymo tikslas, močiutė nėra bylos šalis, mergaičių atstovė pagal įstatymą. Apeliaciniame skunde nėra paaiškinta, kokias aplinkybes šie įrodymai patvirtina (t. 4, b. l. 85–92).

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

20Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes bylos duomenys patvirtina atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

21Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

22Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, nagrinėjamu atveju tiek ieškovė privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo – sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovei tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas vartodavo alkoholį, nepreziumuoja atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo.

23Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuoja, jog šalių santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, žodiniai konfliktai, dėl jų kalti abu sutuoktiniai, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai. Ieškovė kaltina atsakovą piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, nesirūpinus namų ūkiu, jo tvarkymu. Atsakovas kaltina ieškovę buvus nelojalia, žiūrinčios tik savo interesų, nerodžiusia pagarbos sutuoktiniui, buvus neištikima, nes jam išvykus dirbti į užsienį, ji išsikėlė iš bendrų namų, išsiveždama visus baldus, buitinę techniką, net statybines medžiagas.

24Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas vartojo smurtą prieš ieškovę, nėra svarių įrodymų, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai neparodė noro taikytis ir tvirtai pareiškė savo valią nutraukti santuoką, bei įvertinus šalių buvusius tarpusavio santykius, teisėjų kolegijai yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių priešingas nusiteikimas vienas kitam, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebebuvimas nulėmė sutuoktinių santykius ir galiausiai santuokos nutraukimą. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

25Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

26CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

27Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dukrų išlaikymą (jo dydį), atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, t. y. tiek į dukrų amžių, jų poreikius normaliam vystymuisi, sveikatos būklę, specialius poreikius, tiek ir į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, kad ieškovės pajamos šiuo metu yra didesnės nei atsakovo. Remdamasi tuo kas išdėstyta, bei bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo šalių nepilnamečių dukrų išlaikymo klausimą ir nustatė išlaikymo dydį, atitinkantį šalių nepilnamečių dukrų poreikius ir tėvų finansines galimybes. Apeliacinio skundo motyvais pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Dėl turto padalijimo

29Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų privalomai spręstinų klausimų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl šiuo klausimu turėjo priimti sprendimą šalių santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116–3.129 straipsniai).

30Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią praktiką dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turto padalijimo bylose. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas klausimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-517/2011). Pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

31Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), padalijimo netinkamai vertino įrodymus. Apie aplinkybę, kad ieškovė išsipirko ½ dalį buto su rūsiu, esančio ( - ), tvirtino ne tik ieškovės motina, bet ir bankroto administratorius J. Ž.. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje privalo nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, bet ir argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina surinkti byloje daugiau įrodymų, susijusių su buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), išpirkimu ir tik tada bus galima tinkamai nustatyti sutuoktinių dalytino turto balansą, dalyti turtą bei spręsti kitus šalių reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, visapusiškas faktinių ginčo aplinkybių atskleidimas galimas tuo atveju, kai bus byloje surinkti įrodymai ir sudaryta šalims galimybė tinkamai ginti savo teises, kartu ir patikslinti savo reikalavimus. Pažymėtina, kad pripažinus nekilnojamąjį turtą, į kurį lėšos investuotos, asmenine ieškovės nuosavybe, nekiltų klausimo ir dėl šio turto padalijimo.

32Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), o tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

33Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvusiems sutuoktiniams priteisė po ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), taip pat kilnojamųjų daiktų – ½ virtuvinio baldų komplekto su virykle Baumatik, gartraukio „Gorenje“, ½ dalį konvekcinės krosnelės, ½ šaldytuvo „Snaigė“, ½ dalį baro kėdžių, ½ dalį televizoriaus „Sony“, ½ dalį virtuvinio kombaino, ½ dalį virtuvinio baro šviestuvų, ½ dalį odinio baldų komplekto, ½ dalį laiptinės batų spintos, ½ dalį skalbimo mašinos. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė ir naudojimosi butu, esančiu ( - )., tvarką ir įpareigojo atsakovą G. R. padaryti pertvarą patalpoje: virtuvėje – kambaryje, susidedančioje iš patalpų: 1,24 kv. m sandėlio, plane pažymėto 12–5, ir 27,22 kv. m kambario, plane pažymėto12–4, suformuojant atskirą kambarį nepilnametėms dukroms G. R. ir R. R.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad bylą nagrinėjęs teismas, pažeidęs CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, visiškai neteisingai padalijo santuokos metu šalių įgytus kilnojamuosius daiktus, taip pat visiškai neteisingai išsprendė klausimą dėl naudojimosi tvarkos butu, esančiu ( - ), nustatymo, nes į bylą nepateikta duomenų, ar apskritai yra tokia techninė galimybė iš esmės bute atlikti pertvarkymus, teismas sprendime nenurodė termino, per kiek laiko atsakovas turi atlikti tokius pertvarkymus.

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tarp jų nuolat vyksta konfliktai konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju kilnojamųjų daiktų padalijimas yra negalimas dėl subjektyvių priežasčių, nes padalijus beveik kiekvieną kilnojamąjį daiktą ir buvusiems sutuoktiniams priteisus po ½ kilnojamųjų daiktų dalį, bendraturčių santykiai išliktų konfliktiški, jų galimybės bendrai valdyti ir naudoti objektą būtų apsunkintos ir toks padalijimas pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus ir gyvenimo kokybę. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pakankamas pagrindas panaikinti sprendimo dalis dėl turto padalijimo, naudojimosi tvarkos butu nustatymo ir dėl atsakovo G. R. įpareigojimo padaryti pertvarą patalpoje: virtuvėje– kambaryje, susidedančioje iš patalpų: 1,24 kv. m sandėlio, plane pažymėto 12–5, ir 27,22 kv. m kambario, plane pažymėto12–4, suformuojant atskirą kambarį nepilnametėms dukroms G. R. ir R. R., pirmosios instancijos teismui pažeidus tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Nurodytų pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl minimos bylos dalys dėl turto padalijimo, naudojimosi tvarkos butu nustatymo ir dėl atsakovo G. R. įpareigojimo padaryti pertvarą patalpoje: virtuvėje–kambaryje, susidedančioje iš patalpų: 1,24 kv. m sandėlio, plane pažymėto 12–5, ir 27,22 kv. m kambario, plane pažymėto 12–4, suformuojant atskirą kambarį nepilnametėms dukroms G. R. ir R. R., perduotinos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 331 straipsnio 6 dalis).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

36panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria padalytas I. R. ir G. R. santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas –66,61 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), butas su 12,22 kv. m rūsiu, esantys ( - ).

37Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria padalyti I. R. ir G. R. santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai.

38Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi butu su rūsiu, esančiu ( - ), tvarka.

39Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas G. R. įpareigotas padaryti pertvarą patalpoje: virtuvėje–kambaryje, susidedančioje iš patalpų: 1,24 kv. m sandėlio, plane pažymėto 12–5, ir 27,22 kv. m kambario, plane pažymėto12–4, suformuojant atskirą kambarį nepilnametėms dukroms G. R. ir R. R..

40Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos, – ir tas bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41Kitas Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė I. R. ir G. R. bei R. R. atstovė pagal įstatymą 2011-10-03... 4. Dukrų G. ir R. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes dukros... 5. D. R. mokosi Šilalės r. P. S. Biržiškio gimnazijos 6 klasėje. Jos praeitų... 6. 1 596 Lt. 2011-11-21 mokykloje skėčiu buvo sužeista dukros kairioji akis.... 7. Santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybe įgijo tokį turtą: 45 000 Lt... 8. 25 500 Lt vertės buto dalį, kadangi kito gyvenamojo būsto, priešingai nei... 9. Atsakovas G. R. į bylą 2012-03-12 pateikė patikslintą priešieškinį. Juo... 10. Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-08-23 sprendimu ieškinį ir... 11. I. R. pripažino asmeninės nuosavybės teisę į tokį turtą: a) į 28 500 Lt... 12. Ieškovė I. R. 2012-09-19 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti... 13. 5 000 Lt vertės automobilį ( - ) valst, Nr. ( - ) 2 000 Lt vertės valtį, 1... 14. 2012-01-28 įvykis įvertintas žodiniu konfliktu, dėl kurio kalti abu... 15. Teismas butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), padalijo jai ir... 16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas G. R. prašo ieškovės... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo... 20. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada,... 21. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų... 22. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 23. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta... 24. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas vartojo smurtą... 25. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo... 26. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius... 27. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 28. Dėl turto padalijimo... 29. Įstatymuose nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų... 30. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant... 31. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą... 32. Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119... 33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvusiems sutuoktiniams... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių santykiai yra... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 36. panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d.... 37. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d.... 38. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d.... 39. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d.... 40. Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d.... 41. Kitas Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo...