Byla 2A-257-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ ir uždarosios akcinės bendrovės „KG Constructions“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-491-254/2015 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“, uždarajai akcinei bendrovei „KG Constructions“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl įpareigojimo pašalinti darbų trūkumus, baudos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno arena“, individuali įmonė E. Miliūno studija, uždaroji akcinė bendrovė „Archiplanas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika‘, AAS „Balticums“ Lietuvos filialas, IF&C insurance AS.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-9), kurį patikslinusi (t. 6, b. l. 56-57, 71-72; t. 7, b. l. 62-72), prašė: 1) įpareigoti atsakoves RUAB „Vėtrūna“ ir UAB ,,KG Constructions“ solidariai, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus objekte adresu Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, pakeičiant šiuo stiklus naujais: 1.1. Lygis 1, fasadas tarp kampų 2-3, pirmas stiklas prie 3 kampo (laiptinė); 1.2. Lygis 1, fasadas tarp kampų 2-3, dešimtas stiklas nuo 2 kampo; 1.3. Lygis 1, fasadas tarp kampų 8-9, prie žurnalistų įėjimo; 1.4. Lygis 1, fasadas tarp kampų 8-9, ketvirtas stiklas nuo VIP įėjimo durų; 1.5. Lygis 2, fasadas tarp kampų 6-7, stiklo pertvara į terasą prie laiptinės; 1.6. Lygis 2, fasadas tarp kampų 4-5, antras stiklas nuo 5 kampo; 1.7. Lygis 2, fasadas tarp kampų 4-5, septintas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.8. Lygis 2, fasadas tarp kampų 1-2, trečias stiklas nuo 2 kampo; 1.9. Lygis 2, fasadas tarp kampų 1-9, įėjimo durys ties 105 sekt.; 1.10. Lygis 2, fasadas tarp kampų 7-8, antras stiklas nuo baro išorinės sienos; 1.11. Lygis 3, fasadas tarp kampų 3-4, pirmas stiklas nuo 4 kampo (laiptinė); 1.12. Lygis 3, fasadas tarp kampų 6-7, trečias stiklas nuo 6 kampo (ofisas); 1.13. Lygis 3, fasadas tarp kampų 7-8, pirmas stiklas ties 3 lygio perdanga; 1.14. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 2 kampo (Impuls sporto klubas); 1.15. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, aštuntas stiklas nuo 1 kampo (laiptinė); 1.16. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 1 kampo (Impuls sporto klubas); 1.17. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-9, pirmas stiklas nuo 1 kampo (Impuls sporto klubas); 1.18. Lygis 4, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, pirmas langas nuo 8 kampo; 1.19. Lygis 4, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, ketvirtas langas nuo 8 kampo; 1.20. Lygis 4, fasadas tarp kampų 4-5, penktas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.21. Lygis 4, fasadas tarp kampų 4-5, šeštas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.22. Lygis 5, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 1 kampo (nuomininko patalpos); 1.23. Lygis 5, fasadas tarp kampų 1-2, antras stiklas nuo 2 kampo (nuomininko patalpos); 1.24. Lygis 5, fasadas tarp kampų 1-2, aštuntas stiklas nuo 1 kampo (laiptinė); 1.25. Lygis 5, fasadas tarp kampų 2-3, stiklo pertvara prie laiptinės (nuomininko patalpos); 1.26. Lygis 5, fasadas tarp kampų 2-3, antras stiklas nuo 3 kampo; 1.27. Lygis 3, fasadas tarp kampų 4-5, pirmas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.28. Lygis 3, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, trečias langas nuo 8 kampo; 2) atsakovėms savo sąskaita neatlikus trūkumų šalinimo darbų per nustatytą terminą arba juos atlikus netinkamai, priteisti ieškovei: 2.1 solidariai iš atsakovių RUAB „Vėtrūna“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „KG Constructions“ 83 608,24 Eur sumą, reikalingą statybos darbų trūkumų šalinimo darbams atlikti, įpareigojant priteistą sumą sumokėti avansu; 2.2. iš atsakovės UAB „Vėtrūna“ 16 721,65 Eur dydžio baudą už laiku nepašalintus defektus; 3) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių UAB „Vėtrūna“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „KG Constructions“ 5 proc. palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės UAB „Vėtrūna“ (toliau – ir rangovė) 2008-09-01 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 201-2-1747 (toliau – ir rangos sutartis), kuria rangovė įsipareigojo pastatyti Kauno pramogų ir sporto rūmus Nemuno saloje, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune. Pagal rangos sutarties 16.3 punktą rangovė įsipareigojo sutarties vykdymo laikotarpiui apdrausti savo civilinę atsakomybę ne mažesnei kaip 3 000 000 Lt sumai. Atsižvelgiant į rangos sutarties 16.3 p., tarp rangovo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-29 buvo sudaryta rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis TIA Nr.118963032, pagal kurią išduotas rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas LD Nr. 5067995. Vėliau sutartis pratęsta ir 2010-12-30 išduotas naujas rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas LD Nr.94241116. Taip pat, atsižvelgiant į rangos sutarties 16.5 p., tarp rangovės ir AB „Lietuvos draudimas“ 2008-09-29 buvo sudaryta draudimo sutartis TIA Nr.118377087, pagal kurią išduotas statybos ir montavimo visų rizikų draudimo liudijimas LD Nr.5068406). Vėliau ir ši sutartis pratęsta, o 2010-12-30 išduotas naujas statybos ir montavimo visų rizikų draudimo liudijimas LD Nr. 94241136. Draudimo sutarties laikotarpis pagal išduotą draudimo polisą apima laikotarpį iki 2011-05-31, o garantinio termino laikotarpis – 24 mėn. nuo objekto statybos darbų pabaigos. Pažymėjo, kad pagal Rangos sutartį (4.3 p.) rangovė įsipareigojo darbus galutinai užbaigti per 24 mėn. nuo darbų pradžios, t. y. iki 2010-10-03, tačiau darbai nebuvo baigti laiku. Todėl šalys 2010-08-26 papildomu susitarimu Nr.1 ir 2011-01-31 papildomu susitarimu Nr.2 susitarė pratęsti galutinį darbų terminą iki 2011-05-01. Kauno pramogų ir sporto rūmų statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas tik 2011-08-16 ir su sąlyga, kad rangovas per protingą terminą pašalins darbų trūkumus.

6Taip pat rangovė UAB „Vėtrūna“, vadovaudamasi rangos sutarties 11.24 punktu, su UAB „KG Constructions“ (toliau – ir subrangovė) 2009-09-30 buvo sudariusi statybos subrangos sutartį Nr. 830-64 (toliau – ir subrangos sutartis) dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybos darbų, kurios pagrindu subrangovė įsipareigojo (3 p.), be kita ko, atlikti aliuminio – stiklo fasadų sistemų įrengimus ir atliktiems darbams suteikti, atliktų darbų garantijas (7 p.).

7Ieškovės teigimu, po darbų perdavimo paaiškėjo, kad dalis arenos stiklų yra suskilę, bet rangovė atsiradusius defektus pašalinti atsisakė motyvuodama tuo, kad defektai yra atsiradę ne dėl jos kaltės. Ieškovės iniciatyva 2012 metų liepos mėnesį buvo atlikta ekspertizė ir teismo ekspertas prof. habil. dr. L. U. pateikė išvadą, kad didžioji dalis stiklų yra dužę (skilę, suaižėję) dėl statybos montavimo darbų klaidų. Gavusi šią išvadą ieškovė kreipėsi į rangovę dėl defektų pašalinimo, bet nei rangovė, nei subrangovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų garantiniu laikotarpiu pašalinti defektai (suskilę langai pakeisti naujais). Trūkumų bei defektų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo ir / arba kompensavimo tvarka įtvirtinta subrangos sutarties 7.4 punkte. Pasak ieškovės, defektų faktą įrodo ne tik defektų apžiūros aktas su nuotraukomis, eksperto L. U. ekspertizės aktas, bet ir pačios rangovės atsakymai, kuriais ji neneigia defektų atsiradimo fakto. Subrangos sutarties 20.2 punkte numatyta, kad visos pagal šią sutartį subrangovės suteikiamos darbų garantijos automatiškai galioja užsakovei (ieškovei) ir ji turi teisę savarankiškai, be atskiro šios sutarties šalių sutikimo, kreiptis į subrangovę dėl šių garantijų įgyvendinimo. Todėl ieškovė turi savarankišką teisę reikalauti iš subrangovės, kad pastaroji įgyvendintų subrangos sutartimi subrangovės suteikiamas darbų garantijas. Taip pat nurodė, kad rangos sutarties 12.4.1 p. numato, kad, garantiniu laikotarpiu nustačius statinio defektus ar trūkumus, rangovė privalo pradėti šalinti defektus savo sąskaita per 5 dienas nuo užsakovės pranešimo apie atsiradusius defektus dienos. Rangos sutarties 12.4.2 punktas numato, kad rangovė privalo ne tik atlyginti defektų pašalinimo išlaidas, bet ir sumokėti 20 procentų nuo defektų ištaisymo darbų vertės dydžio baudą. Prašomų priteisti defektų šalinimo išlaidų dydį ieškovė pagrindė statybos objekte stiklinimo darbus atlikusio subrangovo sąmata. Kadangi statybos ir montavimo visų rizikų draudimo sutartimi buvo apdrausti visi galimi turtiniai nuostoliai, kylantys dėl netinkamai atliktų statybos ir montavimo darbų, ieškovė 2013-03-04 raštu kreipėsi į draudiką AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos, tačiau draudikas 2013-03-18 raštu atsisakė ją sumokėti nurodęs dvi priežastis: kad pranešimas apie įvykį yra pavėluotas ir kad įvykis pripažintinas nedraudiminiu. Ieškovės vertinimu, pranešimas pateiktas ne per vėlai ir iki šiol draudikui nėra sudaryta jokių kliūčių apžiūrėti draudimo objektą ir pačiam įvertinti žalos mastą bei galimas defektų kilimo priežastis. Ieškovės įsitikinimu, net jeigu teismas nuspręstų, kad pranešimas pateiktas pavėluotai, draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes nepranešimas apie draudiminį įvykį šiuo atveju neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 str. 2 d.). Pažymėjo, kad draudiko atsakomybės nešalina ir statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 5.1.2 ir 5.2.8 punktai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Remiantis šia taisykle ir draudimo polise numatyta taisykle dėl frančizės išskaitos, ieškovė prašė iš atsakovių solidariai priteisti visą defektų pašalinimui reikalingą sumą, o tik iš rangovės - frančizės sumą bei kitas sumas, už kurias neatsako draudikas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2015-07-03 sprendimu (t. 8, b. l. 62-77) ieškinį patenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakoves RUAB „Vėtrūna“ ir UAB ,,KG Constructions“ solidariai, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus objekte adresu Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, pakeičiant šiuo stiklus naujais: 1.1. Lygis 1, fasadas tarp kampų 2-3, pirmas stiklas prie 3 kampo (laiptinė); 1.4. Lygis 1, fasadas tarp kampų 8-9, ketvirtas stiklas nuo VIP įėjimo durų; 1.5. Lygis 2, fasadas tarp kampų 6-7, stiklo pertvara į terasą prie laiptinės; 1.6. Lygis 2, fasadas tarp kampų 4-5, antras stiklas nuo 5 kampo; 1.8. Lygis 2, fasadas tarp kampų 1-2, trečias stiklas nuo 2 kampo; 1.9. Lygis 2, fasadas tarp kampų 1-9, įėjimo durys ties 105 sekt.; 1.10. Lygis 2, fasadas tarp kampų 7-8, antras stiklas nuo baro išorinės sienos; 1.11. Lygis 3, fasadas tarp kampų 3-4, pirmas stiklas nuo 4 kampo (laiptinė); 1.12. Lygis 3, fasadas tarp kampų 6-7, trečias stiklas nuo 6 kampo (ofisas); 1.13. Lygis 3, fasadas tarp kampų 7-8, pirmas stiklas ties 3 lygio perdanga; 1.14. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 2 kampo (Impuls sporto klubas); 1.15. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, aštuntas stiklas nuo 1 kampo (laiptinė); 1.16. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-2, pirmas stiklas nuo 1 kampo (Impuls sporto klubas); 1.17. Lygis 4, fasadas tarp kampų 1-9, pirmas stiklas nuo 1 kampo (Impuls sporto klubas); 1.18. Lygis 4, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, pirmas langas nuo 8 kampo; 1.19. Lygis 4, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, ketvirtas langas nuo 8 kampo; 1.20. Lygis 4, fasadas tarp kampų 4-5, penktas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.21. Lygis 4, fasadas tarp kampų 4-5, šeštas stiklas nuo sustumiamu durų; 1.24. Lygis 5, fasadas tarp kampų 1-2, aštuntas stiklas nuo 1 kampo (laiptinė); 1.26. Lygis 5, fasadas tarp kampų 2-3, antras stiklas nuo 3 kampo; 1.28. Lygis 3, fasadas tarp kampų 7-8, įgilintas fasadas, trečias langas nuo 8 kampo; 2) atsakovėms RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ savo sąskaita neatlikus trūkumų šalinimo darbų per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“, RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ 77 230,39 Eur nuostolių atlyginimo ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (77 230,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė solidariai iš atsakovių RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ 2 896,20 Eur nuostolių atlyginimo ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2896,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisė iš atsakovės RUAB „Vėtrūna“ 16 025,32 Eur baudą ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 025,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniu AAS „Baltikums“ 275 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą; 6) priteisė iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“, RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ trečiajam asmeniui E.Miliūno studijai po 447,42 Eur iš kiekvienos atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą; 7) priteisė iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“, RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ trečiajam asmeniui UAB „Ekspertika“ po 257,77 Eur iš kiekvienos atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą; 8) priteisė iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 33,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 611 Eur žyminio mokesčio, sumokant Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 9) priteisė iš atsakovės UAB „KG Constructions“ valstybei 33,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 655 Eur žyminio mokesčio, sumokant Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

10Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad 28 stiklų defektai atsirado dėl pastato naudojimo metu atsiradusių neprojektinių poveikių, t. y. dėl priežasčių, atsiradusių pastatą naudojant. Tiek L. U. atliktos ekspertizės akto išvada, kad stiklai skilo dėl statybos montavimo klaidų, tiek ir teismo skirtos ekspertizės, kurią atliko S. S., akto išvada, nepaisant šio akto aprašomosios dalies nepakankamo išsamumo, leido teismui pripažinti, jog defektų atsiradimo priežastimi yra būtent statybos montavimo darbų klaidos.

11Pasisakydamas dėl subrangovės UAB „KG Constructions“ atsakomybės teismas nurodė, kad rangos sutarties 11.25 punkte pati rangovė įsipareigojo visais atvejais pilnai atsakyti ir už trečiųjų asmenų darbus, jų kokybę bei kitus veiksmus ir žalą užsakovei ar kitiems tretiesiems asmenims. Kita vertus, subrangos sutarties 20.2 punkte buvo įtvirtinta ir tokia išlyga, kad rangovas visas šioje sutartyje numatytas teises bei įsipareigojimus turi teisę be atskiro subrangovo sutikimo perleisti užsakovui ar jo teisių perėmėjui, taigi visos pagal šią sutartį subrangovo suteiktos darbų garantijos automatiškai galioja užsakovui ir jo teisių perėmėjams, o užsakovas turi teisę savarankiškai, be atskiro šios sutarties šalių sutikimo, kreiptis į subrangovą dėl šių garantijų įgyvendinimo. Dėl šios subrangos sutartyje numatytos išlygos apie užsakovo teisę reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui teismas nesutiko su subrangovo UAB „KG Constructions“ pozicija, kad šis neturi atsakyti ieškovui dėl atliktų darbų defektų

12Rangovė 2008-09-29 buvo sudariusi su draudiku Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį, kurios objektas yra statybos ir montavimo turtiniai nuostoliai, ir kuri galiojo statybos darbų laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2011-05-31. Be to, buvo nustatytas ir 24 mėnesių darbų garantinio termino laikotarpis. Tokiu atveju šios sutarties pagrindu draudikui taip pat tenka pareiga atlyginti draudėjo turtinius nuostolius dėl statybos ir montavimo darbų, kai draudimo suma 160 288 695 Lt, o besąlyginė išskaita (frančizė) – 10 000 Lt. Teismas nesutiko su draudiko argumentais, jog įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju pagal Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 055 II dalies 5.1.2. ir 5.1.3. punktų nuostatas, draudikui neįrodžius, kad nuostoliai atsirado būtent dėl šiuose taisyklių punktuose nurodytų priežasčių. Nors byloje buvo keliamos įvairios stiklų skilimo versijos, tačiau jos nepagrįstos jokiais leistinais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios reikalavimai sutampa, jie tenkinami solidariai.

13Spręsdamas dėl prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad rangos sutartis numatė 24 mėnesių garantinį terminą ir byloje nėra ginčo, kad apie trūkumus buvo pareikšta būtent per garantinį terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad statybos darbų trūkumai, kurių pasekmė yra stiklų trūkimai, turi tęstinio pobūdžio požymių, nes tų pačių darbų trūkumai paaiškėjo per tam tikrą laiko tarpą suskilus 28 vnt. stiklų. Taigi reikalavimas atsakovėms, įskaitytinai ir draudikui, buvo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, juolab kad į draudiką buvo kreiptasi 2013-03-04, o šiam atsisakius išmokėti draudimo išmoką, reikalavimas teisme buvo pareikštas 2013-05-30.

14Teismas pripažino pagrįstu ir nuostolių dydį, paskaičiuotą pagal paties subrangovo pateiktą 2014-09-09 komercinį pasiūlymą, galiojusį iki 2015-09-01, ir kurio suma 83 608,24 Eur (288 682,52 Lt). Tačiau nustačius, jog tarp koncesininko ir subrangovo 2014-09-04 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo pakeisti ieškovės ieškinyje nurodyti stiklai Nr. 1.2, 1/3, 1.7, 1.22, 1.23 ir 1.25 ir jų pakeitimo kaina yra 62 792,94 Lt vietoje komerciniame pasiūlyme nurodytos 72 131,84 Lt, teismas pagrįsta nuostolių suma pripažino 80 126,59 Eur (276 661,08 Lt). Be to, rangovės su draudiku 2008-09-29 sudarytoje Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartyje ( 1 t., b.l. 42-47) numatyta 10 000 Lt besąlyginė išskaita (frančizė), todėl taikant visiems atsakovams solidariąją atsakomybę, teismas iš jų priteisė sumą be 2896,20 Eur frančizės, o ši suma solidariai priteista tik iš rangovo ir subrangovo, kurių atsakomybė buvo apdrausta šia sutartimi.

15Ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo iš rangovo teismas tenkino iš dalies, t. y. priteisė 16 025,32 Eur baudą (80 126,59 Eur x 20 proc.), atsižvelgęs į rangos sutarties 12.4.2 punktą, numatantį, kad jeigu per nustatytą terminą, bet ne trumpesnį negu įmanoma technologiškai, terminą rangovas nepašalina arba nepagrįstai atsisako šalinti defektus, užsakovas turi teisę pareikalauti sumokėti 20 proc. dydžio baudą nuo defektų ištaisymo vertės, ir tik jeigu nuostoliai šią baudą viršija, užsakovas turi teisę pareikalauti ir nuostolių.

16III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17Atsakovė RUAB „Vėtrūna“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 82-89) prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą: 1) iš sprendimo rezoliucinės dalies, kuria RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ solidariai per 3 mėnesius įpareigojamos pakeisti Kauno „Žalgirio“ arenos 28 vnt. stiklus naujais, pašalinant RUAB „Vėtrūna“; 2) iš sprendimo rezoliucinės dalies, kuria RUAB „Vėtrūna“, UAB „KG Constructions“ ir UAB „Lietuvos draudimas“ solidariai įpareigojamos sumokėti sumas nuostolių atlyginimui, pašalinti RUAB „Vėtrūna“ ir AB „Lietuvos draudimas“; 3) sprendimo rezoliucinę dalį, kuria RUAB „Vėtrūna“ įpareigota sumokėti ieškovei sutartines 16 025,32 Eur netesybas, panaikinti; 4) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

181. Skundžiamo sprendimo išvada, kad RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ yra solidariai atsakingos dėl defektų šalinimo, yra nepagrįsta. UAB „KG Constructions“ stiklo – aliuminio fasado konstrukciją montavo savarankiškai, todėl jungtinės veiklos teisinių santykių ar paslaugų tiekimo ar nedalaus prievolės dalyko nagrinėjamu atveju nėra (CK 6.6 str. 3 d.). Subrangos sutarties 20.2 punkte ieškovei numatyta išlyga reikalavimus reikšti tiesiogiai UAB „KG Constructions“, be to, CK 6.257 straipsnis leidžia sutartinės prievolės pažeidimo neigiamas pasekmes perkelti tiesiogiai pažeidimą padariusiam subjektui. Teismas konstatavo, kad darbų defektus nulėmė UAB „KG Constructions“ padarytos montavimo klaidos, tačiau RUAB „Vėtrūna“ veiksmai, galimai lėmę padarytas montavimo klaidas, nebuvo nustatyti.

192. Ieškovė, siekdama apginti pažeistas teises, turi pasirinkti reikalavimą reikšti generaliniam rangovui arba subrangovui, tačiau negali reikšti tapataus reikalavimo abiejų asmenų atžvilgiu solidariai (CK 6.6 str., 6.191 str., 6.257 str., 6.650 str.).

203. Sprendimas įpareigoti pakeisti 28 vienetus Kauno „Žalgirio“ arenos stiklų negalėjo būti priimtas, kadangi 7 iš sprendime nurodytų stiklų yra pakeisti. Nors teismas į šią faktinę aplinkybę atsižvelgė spręsdamas dėl atlygintino nuostolių dydžio, tačiau jos tinkamai neįvertino spręsdamas dėl defektų šalinimo apimties.

214. Teismas solidariai iš atsakovių priteisdamas 77 230,39 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, jo tinkamai nepagrindė. Pareiga pašalinti defektų trūkumus, kaip minėta, galėjo būti nustatyta tik UAB „KG Constructions“. Be to, nors buvo įvertintos 7 stiklų keitimo išlaidos ir nustačius, kad jos yra mažesnės nei nurodytos komerciniame pasiūlyme, kurio pagrindu ieškovė ir reiškė reikalavimą, priteisiama suma sumažinta, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė reikalauja pinigus priteisti avansu ir kad tokiu atveju, būtina itin kruopščiai įvertinti reikalaujamos sumos pagrįstumą. Be to, teismas sprendime nevertino RUAB „Vėtrūna“ 2015-05-29 rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir nenurodė atisakymo juos vertinti motyvų.

225. AB „Lietuvos draudimas“ negali būti laikoma atsakove nei pagal RUAB „Vėtrūna“ civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, nei pagal statybos visų rizikų draudimo liudijimą. Draudiminiu įvykiu laikytina tik RUAB „Vėtrūna“ statybos rangos darbų metu padaryta žala tretiesiems asmenims, o nagrinėjamu atveju reikalaujama pašalinti darbų defektus, o ne statybos darbų metu dėl darbų defektų padarytos žalos pašalinimo. AB „Lietuvos draudimas“ statybos visų rizikos draudimo taisyklių 5.2.8 punkte nustatyta, kad draudiminė išmoka nemokama, jei žala turtui atsiranda dėl darbų atlikimo klaidų. Be to, teismui pripažinus, kad RUAB „Vėtrūna“, UAB „KG Constructions“ ir AB „Lietuvos draudimas“ turi solidarią prievolę sumokėti ieškovei, sprendimo dalyje dėl įpareigojimo pašalinti darbų defektus natūra taip pat turėtų būti įtrauktas ir AB „Lietuvos draudimas“.

236. Teismas nepagrįstai atmetė RUAB „Vėtrūna“ argumentus dėl sutrumpintos ieškinio senaties taikymo ir priteisė ieškovei iš RUAB „Vėtrūna“ 16 025,32 Eur baudą. Klaidingai nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2013-03-18 bei klaidingai aiškino CK normas dėl ieškinio senaties taikymo draudiminiuose teisiniuose santykiuose, t. y. CK 1.127 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad tuo atveju, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Vadovaujantis šia nuostata, ieškinio senaties terminas prasidėjo pareiškus reikalavimus dėl defektų šalinimo (imant vėliausią reikalavimą 2012-08-24), ir baigėsi (2012-08-24 + 6 mėn.) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2013-05-30).

247. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia 2013-03-18, t. y. nuo momento, kai AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ apskritai jokios prievolės mokėti sutartines netesybas rangos sutarties pagrindu neturėjo, tokios pareigos nenustato nei teisės aktai, nei draudimo taisyklės.

258. Teismas, priteisdamas pinigų sumą defektams šalinti, nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.73 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, jog kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių, jam priteisima didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ieškovė prašė priteisti 83 608,24 Eur defektų šalinimo išlaidas (t. y. nuostolius) bei vienkartinę 16 721,65 Eur baudą, todėl teismas turėjo įskaityti netesybas į nuostolius ir priteisti tik pinigų sumą, reikalingą defektų pašalinimui.

26Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 105-109) prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą dalyje dėl 77 230,39 Eur ir procesinių palūkanų priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ ir priimti naują sprendimą – ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmesti; 2) priteisti AB „Lietuvos draudimas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

271. Teismas nepagrįstai pripažino, kad įvyko draudžiamasis įvykis pagal Statybų ir montavimo rizikų draudimo sutartį. Nustačius, kad RUAB „Vėtrūna“ (tiksliau jos subrangovas UAB „KG Constructions“) darbus atliko netinkamai (nesilaikė medžiagų gamintojų reikalavimų, nukrypo nuo technologijos ir pan.), toks įvykis, vadovaujantis Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 055 II dalies 5.1.2 ir 5.1.3 nuostatomis, negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju - pažeidus statybos produktų gamintojų reikalavimus, draudikas kilusių nuostolių neatlygina.

282. Teismo išvada, kad draudikas neįrodė nuostolių atsiradimo būtent dėl draudimo taisyklių 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose nurodytų priežasčių, nepagrįsta, nes pats teismas keliose sprendimo vietose teigia, kad atsakovai darbus atliko nekokybiškai.

293. Teismas visiškai nevertino AB „Lietuvos draudimas“ argumento, kad pagal draudimo taisykles yra nedraudžiama nuo išlaidų dėl broko ištaisymo.

304. Iš pareikšto ieškinio darytina išvada, kad stiklai skilo skirtingu metu. Pagal sudarytą Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį garantinio termino draudimas galioja tik 24 mėnesius nuo 2011-07-31, t. y. iki 2013-07-31. Įvertinus patikslinto ieškinio padavimo laiką, darytina išvada, kad nauji 9 stiklų skilimai yra atsiradę vėliau nei 2013-07-31. Tačiau teismas ir šių argumentų nevertino bei dėl jų nepasisakė.

315. Labiausiai tikėtina, kad kiekvienas iš 28 stiklų skilo skirtingu laiku, todėl laikytina, kad įvyko skirtingi 28 įvykiai. Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartyje numatyta 2 896,20 Eur (10 000 Lt) besąlyginė išskaita (franšizė) dėl kiekvieno įvykio, taigi net ir darant prielaidą, kad stiklų skilimai yra draudžiamieji įvykiai, iš bendros draudimo išmokos turėtų būti atimta bendra 81 093,61 Eur (280 000 Lt) besąlyginių išmokų suma. Reikalaujama priteisti defektų pašalinimo išlaidų suma yra mažesnė už besąlyginių išmokų sumą, todėl draudimo išmoka nebūtų mokama vien dėl šios priežasties.

326. Visų 28 stiklų skilimų traktavimas kaip vieno įvykio neturi jokio loginio ar teisinio pagrindo, prieštarauja draudimo sąlygoms ir šimtmečius egzistuojančiai draudimo praktikai.

33Atsakovė UAB „KG Constructions“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 140-145) prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą ir visą bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) priteisti UAB „KG Constructions“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Teismas vadovavosi dviem ekspertizės aktais ir nors nurodė, kad yra tam tikri neatitikimai jų išvadose, tačiau sprendė, kad esminių prieštaravimų nėra, nors abu ekspertai, nustatydami stiklų skilimo priežastis, padarė visiškai skirtingas išvadas, t. y. ekspertas L. U. padarė išvadą, kad 1 stiklo defekto atsiradimo priežastis yra dėl pastato naudojimo metu patirtų neprojektinių poveikių, o kitų 11 stiklų – statybos montavimo darbų klaidos. Ekspertas S. S. nustatė, kad stiklo skilimo priežastis yra Schuco sistemos reikalavimų nesilaikymas. Taigi ekspertų išvados prieštarauja viena kitai.

352. Teismas vadovavosi ekspertizės išvadomis, nors pripažino, kad eksperto S. S. išvada yra neaiški, neišsami, nepagrįsta. Akivaizdu, jog teismo sprendimo išvados, paremtos šia ekspertize, negali būti laikomos pagrįstomis. Be to, abiejų ekspertų tyrimo objektas buvo skirtingas – tirtas skirtingas skaičius skilusių stiklų, todėl be pagrindo pripažinta, jog ir L. U. netirtų stiklų skilimo priežastys yra analogiškos.

363. Nors teismas nurodo, kad abiejų ekspertų išvados sutampa, tačiau sprendime remiasi tik L. U. išvada, kurią pateikė ieškovė su ieškiniu. Tuo tarpu toks įrodymas civiliniame procese, kaip eksperto išvada, yra tik teismo paskirto eksperto atlikta ekspertizė. Teismas turėjo atmesti S. S. išvadą, kurią laikė neišsamia, o pripažinus, kad konstrukcijų gamybai buvo naudotos tinkamos medžiagos, turėjo prieiti išvadą, kad UAB „KG Constructions“ nėra atsakinga dėl atsiradusių defektų.

374. Paaiškėjus, kad teismo paskirtas ekspertas tinkamai darbo neatliko, UAB „KG Constructions“ prašė paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti kitam ekspertui, tačiau teismas prašymą atmetė. CPK 219 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai kyla abejonių dėl eksperto išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją kitam ekspertui. Kadangi esminės aplinkybės nebuvo nustatytos, byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

385. Ieškovė ir RUAB „Vėtrūna“ yra susitarusios, jog tuo atveju, jei rangovė RUAB „Vėtrūna“ pasitelkia subrangovus, užsakovei (ieškovei) atsako tiesiogiai UAB „Vėtrūna“, o ne subrangovas. Dėl šios priežasties, reikalavimus UAB „KG Constructions“ gali reikšti tik atsakovė RUAB „Vėtrūna“, o ne ieškovė. Be to, įvertinus subrangos sutarties nuostatas yra akivaizdu, kad garantijas subrangovė UAB „KG Constructions“ išimtinai teikė tik RUAB „Vėtrūna“. Taigi reikalavimai UAB „KG Constructions“ atžvilgiu turėjo būti atmesti vien tuo pagrindu, kad ji yra netinkama atsakovė.

396. Teismas nepagrįstai UAB „KG Constructions“ komercinį pasiūlymą laikė pagrindžiančiu reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo dydį, kadangi komercinis pasiūlymas buvo teiktas ne ieškovei, o UAB „Kauno arena“; teismas neatsižvelgė į eksperto L. U. išvadoje pateiktą lokalinę darbų sąmatą; nebuvo pateiktas su byla nesusijusių asmenų pasiūlymas.

407. Teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto vienerių metų senaties termino reikalavimams dėl darbų trūkumų, kadangi šis terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo sužinojimo apie interesų pažeidimą, šiuo atveju – nuo pirmojo skilusio stiklo nustatymo.

41Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į RUAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 174-188) prašo šį apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

421. Teismas įpareigojo pakeisti ne 28 stiklus, o 21 stiklą, kadangi 7 stiklai buvo pakeisti UAB „Kauno arena“ lėšomis, todėl akivaizdu, jog RUAB „Vėtrūna“ siekia suklaidinti teismą teigdama, jog sprendimas įpareigoti pakeisti 28 stiklus negalėjo būti priimtas, nes 7 stiklai yra pakeisti.

432. Apeliacinio skundo teiginiai dėl neva nepagrįstai rangovei ir subrangovei taikytos solidariosios atsakomybės yra nepagrįsti, kadangi tiek teisės aktai, ties šalių sudarytos rangos sutarties nuostatos įpareigojo rangovę RUAB „Vėtrūna“ pilnai visais atvejais atsakyti ir už trečiųjų asmenų darbus, jų kokybę, bei kitus veiksmus, darbų atlikimo terminus bei žalą užsakovei ar kitiems asmenims (rangos sutarties 11.25 punktas). Rangos sutarties nuostatų RUAB „Vėtrūna“ neginčijo, jos yra galiojančios ir taikytinos sprendžiant kilusį ginčą.

443. Skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris skyriumi, todėl akivaizdu, jog ieškovės reikalavimai solidariems skolininkams yra pagrįsti.

454. Nuostolių atlyginimas pagal skundžiamą sprendimą priteistas tik tam atvejui, jei atsakovės per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nepašalins defektų. Šią aplinkybę būtina įvertinti ir nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kad priteista suma nuostoliams atlyginti yra neapgrįsta. RUAB „Vėtrūna“ defektus gali pašalinti už jos manymu pagrįstą kainą. Be to, teiginiai, jog priteistoji suma yra per didelė, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais.

465. Draudiko atsakomybės nešalina Statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 5.2.8 punktas, nes jame yra aiškiai nurodyta, kad išimtis, šalinanti draudiko atsakomybe, negalioja, jeigu defektų atsiradimo priežastis yra darbų klaidos.

476. Pašalinti darbų trūkumus atsisakyta 2013-03-18 raštu, todėl 2013-05-30 pareiškus reikalavimą dėl baudos priteisimo, 6 mėnesių senaties terminas praleistas nebuvo.

487. Ieškovės nuostoliai dėl rangos sutarties įsipareigojimų nevykdymo – atsisakymo pašalinti defektus – sudaro ne tik išlaidos, reikalingos defektų šalinimui, tačiau ir ieškovės išlaidos defektų pašalinimo administravimui. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė priteisti ieškovei ne tik nuostolių atlyginimą, bet ir rangos sutarties 12.4 punkte nustatytą baudą.

49Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 10-19) prašo ir šį apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

501. Draudiko atsakomybės nešalina statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 5.1.2 ir 5.2.8 punktai, nes juose yra aiškiai nurodyta, kad išimtis, šalinanti draudiko atsakomybę, negalioja, jeigu defektų atsiradimo priežastys yra darbų klaidos. Todėl teiginiai, jog įvykęs įvykis nėra draudiminis, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

512. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl stiklų skilimo laiko, tačiau jokie leistini įrodymai, pagrindžiantys, jog stiklai skilo nedraudiminiu laikotarpiu, nebuvo pateikti.

523. Draudiko skundo teiginys, kad įvykio pripažinimas vienu draudiminiu įvykiu prieštarauja šimtmečius egzistuojančiai draudimo praktikai, nesudaro pagrindo pripažinti šio teiginio klaidingumo. Teismas, spręsdamas ginčus, nėra įpareigotas vadovautis niekuo nepagrįstu AB „Lietuvos draudimas“ teiginiu apie neva egzistuojančią praktiką.

53Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „KG Constructions“ apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 20-31) taip pat prašo atmesti ir šį apeliacinį skundą, o Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

541. UAB „KG Constructions“ nepagrįstai nurodo, kad abu ekspertai padarė visiškai skirtingas išvadas. Ekspertas L. U. padarė išvadą, kad stiklo defektai yra atliktų montavimo darbų defektai. Teismas nurodė, kad eksperto S. S. išvada taip pat susijusi su statybos montavimo darbų klaidomis, todėl pagrįstai nenustatytas prieštaravimas tarp šių išvadų. Nesutikimą su išvadomis apeliantė grindžia tik spėlionėmis bei prielaidomis. Be to, L. U. ekspertizę atliko draudiko Seesam Insurance AB Lietuva filialo prašymu, jis yra įrašytas ir į teismo ekspertų sąrašą, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jo atlikta ekspertize.

552. UAB „KG Constructions“ sudaryta subrangos sutartimi prisiėmė tiesioginę atsakomybę (subrangos sutarties 20.2 p.), todėl teiginiai, jog ji yra netinkama atsakovė byloje, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

563. Teiginius dėl netinkamai apskaičiuotų nuostolių priteisimo paneigia aplinkybė, jog UAB „KG Constructions“ gali pašalinti defektus už kainą, kuri, jos nuomone, yra tinkama ir pagrįsta. Tokiu atveju nekils pareiga sumokėti priteistas sumas nuostoliams atlyginti. Be to, teismas pagrįstai rėmėsi pačios UAB „KG Constructions“ komerciniu pasiūlymu, kadangi jis galiojo ir ginčo metu nebuvo atšauktas.

574. Ieškovė apie visus nustatytus defektus UAB „KG Constructions“ informavo 2015-04-15 raštu Nr. (33.2000), todėl ši diena laikytina senaties termino pradžia, būtent šią dieną ieškovė pareikalavo pašalinti trūkumus.

58Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į RUAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 127-136) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės RUAB „Vėtrūna“ patirtas 347,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „Ekspertika“ nuomone, RUAB „Vėtrūna“ nepagrįstai nurodo, kad subrangos sutarties 20.2 punkte numatyta išlyga reiškia ieškovės pareigą pasirinkti, į kurį asmenį nukreipti reikalavimą, t. y. į rangovę ar subrangovę, tačiau negali reikšti tapataus reikalavimo abiejų asmenų atžvilgiu. Minėta nuostata nepašalina rangovės pareigos visais atvejais pilnai atsakyti už trečiųjų asmenų darbus, jų kokybę. Teiginiai, jog draudimo taisyklių 5.2.8 punkto nuostata reiškia, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, jeigu žalos kilimą sąlygojo darbų atlikimo klaidos, prieštarauja šalių, sudariusių Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo sutartį, tikriesiems ketinimams. RUAB „Vėtrūna“ prašo pašalinti ją iš sprendimo rezoliucinės dalies, kuria atsakovai solidariai įpareigojami sumokėti sumas nuostolių atlyginimui, taigi RUAB „Vėtrūna“ neginčija priteistos sumos dydžio, todėl argumentai, susiję su nepagrįstu dydžiu, nevertintini.

59Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 150-157) prašo atmesti šį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ patirtas 260,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai teigia, kad stiklų skilimas nėra draudiminis įvykis, vadovaujantis taisyklių 5.2.8 punktu. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į šalių ketinimus. Būtent vykdant rangos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą „apsidrausti statybos darbų visų rizikų savanorišku draudimu, apimančiu visas galimas rizikas, įskaitant bet kokius nuostolius atsiradusius statybos objektui“, ir buvo sudaryta sutartis su AB „Lietuvos draudimas“. Be to, būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta ir teismas neturėjo pagrindo konstatuoti esant aplinkybes, šalinančias draudiko atsakomybę. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat nepagrindė teiginių, kad stiklai skilo skirtingu metu bei kad 9 stiklai neva skilo nedraudiminiu laikotarpiu.

60Trečiasis asmuo UAB „Kauno arena“ atsiliepime į RUAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 163-173) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

611. RUAB „Vėtrūna“ nepagrįstai teigia, kad ji ir subrangovė UAB „KG Constructions“ nėra solidariai atsakingos prieš ieškovę, kadangi subrangos sutarties 20.2 punkto nuostata neatleidžia rangovės atsakomybės prieš užsakovę (ieškovę) dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo. Minėta nuostata tik suteikia ieškovei papildomą teisę kreiptis dėl defektų pašalinimo tiesiogiai į subrangovę, tačiau nenustato įpareigojimo tokį reikalavimą reikšti tik vieno iš galimų atsakomybės subjektų atžvilgiu.

622. Statybos montavimo klaidos, dėl kurių skilo stiklai, buvo padarytos veikiant tiek UAB „KG Constructions“, kuri faktiškai įrenginėjo stiklus, tiek RUAB „Vėtrūna“, kuri prižiūrėjo darbus, taigi jų solidarioji atsakomybė yra preziumuojama CK 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu.

633. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant ginčą dėl atsiradusių statybos darbų trūkumų, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Atsakovės šių aplinkybių neįrodė.

644. Draudiko atsakomybės nešalina taisyklių 5.1.2 ir 5.2.8 punktai, nes juose yra aiškiai nurodyta, kad išimtis, šalinanti draudiko atsakomybę, negalioja, jeigu defektų atsiradimo priežastys yra darbų klaidos. Byloje nėra jokių duomenų, kad statyboms buvo naudojami nekokybiški statybos produktai, įrenginiai ar medžiagos, priešingai, buvo konstatuotos statybos montavimo klaidos, todėl akivaizdu, kad AB „Lietuvos draudimas“ taikytina solidarioji atsakomybė.

655. RUAB „Vėtrūna“, teigdama, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė, turėjo įrodyti, jog rinkoje nagrinėjami defektų šalinimo darbai gali būti atlikti už mažesnę kainą. Šiai tokių aplinkybių neįrodžius, pripažintina, jog teismas visiškai pagrįstai vadovavosi UAB „KG Constructions“ komerciniame pasiūlyme nurodytomis sumomis. Be to, tiek RUAB „Vėtrūna“, tiek UAB „KG Constructions“ gali defektų šalinimo darbus atlikti pačios, už kainą, kuri, jų nuomone, yra pagrįsta.

666. Teismas įpareigojo pakeisti ne 28 stiklus, o 21 stiklą, kadangi 7 stiklai buvo pakeisti UAB „Kauno arena“ lėšomis, todėl akivaizdu, jog RUAB „Vėtrūna“ siekia suklaidinti teismą.

677. Terminas pareikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo privalo būti skaičiuojamas nuo momento, kai atsakovė RUAB „Vėtrūna“ galutiniu raštu Nr. S-1076 atsisakė ištaisyti defektus, t. y. nuo 2013-03-18. Skundo teiginiai dėl netinkamo ieškinio senaties termino skaičiavimo yra akivaizdžiai nepagrįsti.

688. Rangos sutarties 12.4.2 punktas baudą apibrėžia kaip žalą, kuri ieškovei gali kilti dėl defekto šalinimo administravimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad bauda turi būti įskaityta į tiesiogines defektų šalinimo išlaidas.

69Trečiasis asmuo UAB „Kauno arena“ atsiliepime į AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 4-9) prašo ir šį apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovės skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, kurie jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. AB „Lietuvos draudimas“ neginčija aplinkybės, kad ginčo stiklų montavimo darbai buvo atlikti netinkamai, tačiau teigia, kad toks įvykis nėra draudžiamasis. Teismų praktikoje nurodoma, jog nedraudiminiai įvykiai draudimo rūšies taisyklėse turi būti apibrėžti nedviprasmiškai, o kilus abejonių, sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Be to draudikas turi įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ tokių aplinkybių neįrodė. Kadangi stiklai skilo dėl statybos montavimo klaidų, įvykis laikytinas tęstiniu ir pagrįstai aiškintas kaip vienas draudiminis įvykis.

70Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į UAB „KG Constructions“ apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 33-43) prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės UAB „KG Constructions“ patirtas 347,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „Ekspertika“ nesutinka su atsakovės pozicija, kad teismas pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ši nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurių pagrindų galėjo būti priimtas kitoks pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teiginiai, jog teismas nepagrįstai rėmėsi L. U., kuris byloje nebuvo paskirtas ekspertu, ekspertizės išvada, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Byloje esančių įrodymų visuma pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyta pakankama, todėl pripažintina, jog pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nebuvo.

71Trečiasis asmuo UAB „Kauno arena“ atsiliepime į UAB „KG Constructions“ apeliacinį skundą (t. 9, b. l. 71-81) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2015-07-03 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog atliktų ekspertizių išvados vienos kitoms prieštarauja, priešingai, abu ekspertai defektų priežastimi pripažino netinkamą darbų atlikimą. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis ir ekspertų išvadomis, pripažino, jog visų stiklų skilimo priežastis yra tapati, tuo tarpu apeliantė šią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikia. Kadangi byloje yra pakankamai kitų įrodymų, pakartotinės ekspertizės skyrimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Subrangos sutarties pagrindu reikalavimas pagrįstai reiškiamas ir UAB ‚KG Constructions“, kita vertus, rangovės RUAB „Vėtrūna“ atsakomybės subrangos sutartis taip pat nepaneigia. Todėl pripažintina, jog ieškovė reikalavimus pareiškė tinkamoms atsakovėms.

72IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

73Apeliaciniai skundai netenkintini.

74Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos darbų trūkumų šalinimo pareigos, atsakomybės tarp rangovo bei subrangovo paskirstymo bei draudiko atsakomybės pagal statybų ir montavimo rizikų draudimo sutartį nustatymo. CPK 320 straipsnio nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo visus reikšmingus tam konkrečiam ginčui išspręsti faktinius aspektus, ar juos tinkamai teisiškai kvalifikavo ir ar ginčą išsprendė teisingai. Nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar poreikio peržengti skundų ribas, teisėjų kolegija įvertina apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus.

75Dėl defektų priežasčių nustatymo

76Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto, surašyto eksperto L. U., išvadas bei teismo paskirtos statybos ekspertizės akto, surašyto S. S., išvadas, sprendė, jog ir vienoje, ir kitoje ekspertizėje defektų atsiradimas yra siejamas su ta pačia priežastimi, t. y. su statybos montavimo darbų klaidomis, todėl esminio prieštaravimo tarp šių išvadų nenustatė ir jomis abejomis rėmėsi. Šio teismo vertinimu, abiejuose ekspertizės aktuose nėra užfiksuota jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ginčo stiklų defektai atsirado dėl pastato naudojimo metu atsiradusių kurių nors neprojektinių poveikių, kitaip tariant, dėl priežasčių, atsiradusių pastatą naudojant arba jį eksploatuojant. Nors apeliantė UAB „KG Constructions“ vertina ekspertų nustatytas stiklų skilimo priežastis kaip visiškai skirtingas, todėl suponavusias dar vienos teismo ekspertizės paskyrimo poreikį, ko jį ir prašiusi pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais negali sutikti. Jokio esminio ekspertų pozicijos dėl atsiradusių defektų išsiskyrimo ar, juo labiau, prieštaringumo teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014-09-11 nutartimi tenkindamas apeliantės prašymą paskirti teismo ekspertizę, teismas nutartyje aptarė ir ginčo šalių nuomonę dėl byloje jau esančios ekspertizės akto vertinimo. Darytina išvada, jog teismo ekspertizė ir buvo paskirta siekiant išsklaidyti kilusius ginčo šalių nesutarimus dėl šio dokumento, kaip rašytinio įrodymo, patikimumo. Ekspertizės akte, surašytame 2012-07-10, ekspertizę atlikęs ekspertas L. U. nurodė, kad defektai yra dviejų rūšių, t. y. atliktų statybos darbų defektai ir defektai dėl konstrukcijų naudojimo ne pagal paskirtį, t. y. dėl patirtų neprojektinių poveikių (ekspertizės 25 l.). Ekspertas nustatė, kad vieno išdaužyto stiklo I lygyje prie persirengimo kambario defekto atsiradimo priežastis nėra projektavimo ar statybos montavimo darbų klaidos, šis defektas atsirado dėl pastato naudojimo metu patirtų neprojektinių poveikių. Tačiau kitų defektų priežastimi yra būtent statybos montavimo darbų klaidos. Tuo tarpu teismo statybos ekspertizės akte, surašytame 2014-11-11, ją atlikęs ekspertas nurodė, kad jis ištyrė statinio statybos projektą, faktiškai atliktus statybos darbus, jų atitikimą norminiams dokumentams, aliuminio – stiklo fasado sutrūkimų (skilimų) priežastis ir jiems pašalinti būtinas išlaidas. Ekspertas nustatė, kad fasado stiklų defektų atsiradimo priežastis yra IĮ „E. Miliūno studija“ TPK nurodytuose techninėse specifikacijose numatytos Schuco sistemos reikalavimų nesilaikymas faktiškai atliktuose statybos darbuose. Darbai atlikti netinkamai pagal statinio projektinius dokumentus ir / ar kitus statybos darbus reglamentuojančius norminius dokumentus, t. y. IĮ „E. Miliūno studija“ fasadų aliuminio stiklo visi elementai nurodyti (suprojektuoti) Schuco sistemos, o faktiškai atliekant statybos darbus buvo panaudoti Kinijoje, Ukrainoje, Belgijoje gaminti gaminiai (elementai); normatyvinę kokybę užtikrinantys dokumentai atitikties sertifikatai tvirtinami pardavėjų, montuotojų, jie neturi reikiamų patikrų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek teismo ekspertizės akte nustatyta defektų atsiradimo priežastis, kaip ją bepavadinsi, iš esmės yra analogiška, o būtent - langų montavimo statinyje darbų vienokios ar kitokios klaidos, pavyzdžiui, neoriginalių (ne Schuco sistemos) elementų naudojimas. Nuoroda į vos vieno lango kitokią defekto priežastį rangovo ir subrangovo atsakomybės už garantiniu terminu atsiradusius trūkumus neeliminuoja ir pati savaime teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo nepatvirtina, juolab kad keli langai buvo pakeisti dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir ginčo apimtis, dėl kurios nuspręsta skundžiamu sprendimu, sumažėjo.

77Kita vertus, teisėjų kolegija negali visiškai pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad teismo eksperto išvada nėra išsami (t. y. su trūkumais). Teismo statybos ekspertizės akte, kaip minėta pirmiau, yra nurodyta, kad IĮ „E. Miliūno studija“ fasadų aliuminio stiklo visi elementai nurodyti ir suprojektuoti Schuco sistemos, o faktiškai atliekant statybos darbus buvo naudoti kitose šalyse pagaminti, tikėtina - dėl to ir pigesni, gaminiai. Tačiau realiai panaudotų gaminių (ar gamino elementų) kokybė ir jos įtaka defektų atsiradimui byloje nebuvo nustatinėjama, nes šiuo aspektu nebuvo teikiami šalių argumentai. Be to, kartu su ekspertizės aktu buvo pateikti architektūriniai sprendiniai, t. y. aliuminio – stiklo fasadinių sistemų, lango, stiklo durų techninės specifikacijos (4 priedas), kur nurodoma, kad „SD“ konstrukcijos suprojektuotos naudojant Schuco WF 70HI – Sonder (arba analogišką) sistemą arba analogišką, tai yra kai profilių rėmų gylis yra 70 mm su šilumą izoliuojančiomis tarpinėmis, HI. Vadinasi, iš esmės buvo galimas ir analogiškos sistemos montavimas. Analogiškų sistemų taikymo galimybė numatyta ir kitų dalių architektūriniuose sprendiniuose. Tokiu atveju spręstina, kad Schuco sistemų naudojimas buvo tik rekomenduojamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog panaudojus ir kitas nedraudžiamas sistemas, buvo iš esmės nukrypta nuo projekto. Tai nustačius, konstatuotini būtent montavimo darbų, o ne kiti trūkumai.

78Dėl apeliantės UAB „KG Constructions“ skundo argumentų, susijusių su netinkamu klausimo dėl papildomos ekspertizės skyrimo išsprendimu, pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismas 2014-09-11 nutartimi patenkino atsakovės RUAB „Vėtrūna“ pakartotinį prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kadangi 2013-09-27 nutartimi skyrus ekspertizę ekspertas dėl neaiškių priežasčių delsė ją atlikti. 2014-09-11 pakartotinai išsprendus ekspertizės skyrimo klausimą, ekspertui pateikti šalių suformuluoti klausimai. Pažymėtina, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių, kad galimos kitos stiklų skilimo priežastys, leistinais įrodymais neįrodinėjo, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir atliktų ekspertizių metu. Apeliantė taip pat tvirtina, kad teismas nustatęs, jog ekspertizės išvada nėra išsami, privalėjo paskirti pakartotinę ekspertizę. Tačiau, kaip kolegija jau pasisakė, byloje esančių dviejų ekspertų padarytos išvados iš esmės nebuvo prieštaringos, todėl vien pirmosios instancijos teismo teiginys, kad teismo eksperto išvada nėra išsami, nepagrindžia būtinumo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad eksperto išvada, kaip ir bet kuris kitas įrodymas, neturi didesnės įrodomosios galios ir teismui neprivaloma, ji įvertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų be išimties byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 str., 218 str.). Todėl net pirmosios instancijos teismui ir pripažinus, jog eksperto S. S. surašytame ekspertizės akte nurodytų galutinių išvadų iš dalies nepagrindžia ekspertizės akto aprašomosios dalies turinys, bet byloje esant kitų įrodymų, įskaitytinai ir L. U. atliktos ekspertizės aktui, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai informacijos savo vidiniam įsitikinimui dėl defektų atsiradimo tikrųjų priežasčių susiformuoti, Aktualu ir tai, kad CPK 219 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo atvejus, įstatymų leidėjo valia suformuluotos dispozityviai, o ne imperatyviai, taigi teismas turi diskrecijos teisę pats kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti tokios ekspertizės paskyrimo reikalingumą ir tikslingumą.

79Vertinant rangovo ar subrangovo atsakomybę per garantinį laikotarpį, esminė aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovas, yra defektų buvimas. Toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas nurodomas ir kasacinio teismo praktikoje – užsakovas privalo įrodyti tik patį defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-561/2009). Kaip nutartyje buvo aptarta pirmiau, byloje nesama visiškai jokių įrodymų, objektyviai leidžiančių nuspręsti, jog defektai, kurių atsiradimo per garantinį terminą faktas yra akivaizdus ir neginčijamas (užsakovo įrodyta aplinkybė), atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Tokių aplinkybių nenustatė ir ekspertai, todėl subrangovės UAB „KG Constructions“ apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu byloje esančių ekspertizių aktų įvertinimu, iš esmės net nėra teisiškai reikšmingi. Pačios apeliantės UAB „KG Constructions“ ir RUAB „Vėtrūna“ jokių kitų galimų ar bent labai tikėtinų defektų atsiradimo priežasčių nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame teisme neįrodinėjo, kiekviena ginčydama tik savo asmeninės atsakomybės užsakovui (ieškovui) už konstatuotus statinio defektus buvimą. Ekspertizėse nustatytų defektų priežasčių detali analizė, teisėjų kolegijos nuomone, gali būti reikšminga nustatant nebent draudiko atsakomybę, t. y. sprendžiant dėl įvykio pripažinimo (ne)draudiminiu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pasisakys atskirai.

80RUAB „Vėtrūna“ apeliacinio skundo teiginiai, kad sprendimas įpareigoti pakeisti 28 vienetus Kauno „Žalgirio“ arenos stiklų negalėjo būti priimtas, kadangi 7 iš sprendime nurodytų stiklų jau pakeisti, yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatęs per garantinį terminą atsiradusius defektus ir visų atsakovų solidarią atsakomybę už jų pašalinimą, skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakoves pakeisti 21 arenos stiklą.

81Dėl draudiko atsakomybės

82Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rangovės su draudiku sudarytos statybos ir montavimo visų rizikų draudimo sutarties nuostatas, statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių nuostatas bei rangos sutartyje nustatytus rangovo įsipareigojimus, konstatavo, jog būtent statybos ir montavimo visų rizikų draudimo sutarties pagrindu draudikui tenka pareiga atlyginti draudėjo turtinius nuostolius dėl statybos ir montavimo darbų, kai draudimo suma 160 288 695 Lt ir besąlyginė išskaita (frančizė) – 10 000 Lt.

83Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos solidarios atsakomybės, tvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatė draudžiamojo įvykio pagal statybų ir montavimo rizikų draudimo sutartį buvimą. Apeliantės teigimu, nustačius, kad UAB „KG Constructions“ darbus atliko netinkamai (nesilaikė medžiagų gamintojų reikalavimų, nukrypo nuo technologijos ir pan.), teismas turėjo vadovautis statybų ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 055 II dalies 5.1.2 ir 5.1.3 nuostatomis (išimtimis) bei pripažinti, kad įvykis nėra draudžiamasis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad kilus šalių ginčui dėl konkrečios sutarties turinio ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2011). Todėl nustatant draudimo apimtį bei apibrėžiant draudžiamuosius įvykius, pirmiausiai įvertintini rangovo įsipareigojimai rangos sutartyje, kurių pagrindu buvo sudaryta aptariama draudimo sutartis. Rangos sutarties 16 punkte nustatyta, kad rangovas, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, įsipareigoja savo sąskaita apsidrausti statybos darbų visų rizikų savanorišku draudimu. Nurodyta, kad statybos darbų visų rizikų savanoriškas draudimas privalo apimti visas galimas rizikas, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius nuostolius, atsiradusius statybos objektui, jo sudedamosioms dalims, prekėms ir / ar įrangai, statybvietės sutvarkymo išlaidas po draudiminio įvykio ir pan; draudimo apsauga turi galioti visam sutartyje numatytam darbų atlikimo laikotarpiui ir 24 mėnesių garantiniu laikotarpiu po statybos objekto pripažinimo tinkamu naudotis dienos. Taigi rangovas įsipareigojo apdrausti visas galimas rizikas, įskaitant bet kokius nuostolius statybos objektui ar jo sudedamosioms dalims. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo polise sulygtos sąlygos atitinka minėtą rangovo įsipareigojimą: statybų ir montavimo visų rizikų draudimo liudijimo priedo 4 punkte apibrėžtas draudimo objektas - tai statybos / montavimo darbai (įskaitant paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus bei panaudotus statybos produktus, medžiagas ir įrenginius); garantinio termino rizika ir kt. Garantinio termino rizikos draudimo suma yra 169 900 557 Lt, besąlyginė išskaita (franšizė) 10 000 Lt. Tokiu atveju draudimo objektas yra konkrečiai apibrėžtas draudimo liudijime – statybos montavimo darbai, įskaitant produktus medžiagas bei įrenginius, atskirai nurodytas ir garantinio termino rizikos draudimas. Įvertinus šias konkrečiai draudimo sutarties šalių sulygtas sąlygas, pripažintina, jog apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ nurodomos išlygos, nustatytos draudimo taisyklių 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, nepaneigia atsakomybės draudikui taikymo, kitaip susitarus draudimo sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis. Draudimo sutarties šalys įprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.), todėl kilus abejonių dėl sutarties sąlygų jos aiškintinos draudėjo naudai. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti aiškiai nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, todėl taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-450/2014). Aiškinant sutartį, sudarytą prisijungimo būdu, taikoma ir contra proferentem taisyklė, t. y. neaiškiai ar dviprasmiškai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esant draudimo sutarties šalių ginčui dėl atskirų sutarties sąlygų įpareigojamojo pobūdžio buvimo bei nevienodam sutarties sąlygų aiškinimui, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tikrąją išreikštą šalių valią, joms susitariant dėl visų sutarties sąlygų, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Be kita ko, šios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo, jų privalomos galios šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-229/2014). Šiame kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliaciniame skunde nurodyti draudiko atsakomybės netaikymo atvejai, įtvirtinti draudimo taisyklių 5.1.2 ir 5.1.3 punktuose, įvertinus sutarties šalių valią bei tikslą sudaryti tokią sutartį, kas buvo išreikšta specialiai draudimo polise aptartose sąlygose, yra suformuluoti dviprasmiškai ir klaidinančiai, todėl negali paneigti sutarties šalių valios. Aptariamos sąlygos aiškintinos prisijungusios šalies naudai, ir nors draudėja RUAB „Vėtrūna“ (rangovė) šiuo konkrečiu atveju palaiko savo draudiko poziciją dėl jo atsakomybės netaikymo pagal draudimo sutartį, ši draudimo sutartis yra sudaryta realizuojant ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) susitarimus, todėl, aiškinant sutartį, būtina atsižvelgti ir į pastarosios interesus.

84Apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir jos atsikirtimų į ieškinį argumentų, kad pagal draudimo taisykles yra nedraudžiama nuo išlaidų dėl broko ištaisymo. Apeliantė RUAB „Vėtrūna“ taip pat nurodo, kad statybos ir montavimo visų rizikų draudimo taisyklių 5.2.8 punkte nustatyta, kad draudiminė išmoka nemokama, jei žala turtui atsiranda dėl darbų atlikimo klaidų. Su tokiu šių sąlygų aiškinimu taip pat nesutiktina. Kolegija atkreipia dėmesį, jog draudimo taisyklių 5.2.8 punkte (t. 1, b. l. 190) nustatyta, kad draudikas neatlygina išlaidų dėl nekokybiškų statybos produktų, montuotinų įrenginių, medžiagų pakeitimo, remonto ir defektų pašalinimo, o ši išimtis galioja tik nekokybiškiems statybos produktams, montuotiniems įrenginiams, medžiagoms, bet neapima kokybiškų statybos produktų, montuotinų įrenginių, medžiagų sunaikinimo ar sugadinimo, įvykusio panaudojus nekokybišką statybos produktą, montuotiną įrenginį, medžiagą ar padarius darbų klaidų. Nagrinėjamu atveju panaudotų medžiagų, statybos produktų ar montuotinų įrenginių netinkama kokybė byloje net nebuvo įrodinėjimo dalyku, todėl pripažintina, jog statybos produktai ir įrenginiai buvo kokybiški. Vadinasi, aptariamas draudimo taisyklių 5.2.8 punktas taip pat neeliminuoja draudiko atsakomybės.

85Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl stiklų skilimo momento, nors jokie objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys apeliantės teiginius, jog šie defektai atsirado nedraudiminiu laikotarpiu, nebuvo pateikti. Be to, šie skundo argumentai, susiję su stiklų skilimo laiko nustatymu ir besąlyginės išskaitos išskaičiavimu už kiekvieną langą kaip atskirą draudžiamąjį įvykį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog draudžiamasis įvykis buvo tęstinis. Teisėjų kolegija šiuo ginčo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams ir jų nekartoja.

86Dėl rangovės ir subrangovės atsakomybės bei solidariosios atsakovių atsakomybės taikymo

87Apeliantė RUAB „Vėtrūna“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG Constructions“ yra solidariai atsakingos už defektų pašalinimą. Skunde nurodoma, jog UAB „KG Constructions“ stiklo – aliuminio fasado konstrukciją montavo savarankiškai, todėl nedalaus prievolės dalyko nagrinėjamu atveju nėra. Tokią savo poziciją ji grindžia subrangos sutarties 20.2 punkte ieškovei numatyta išlyga reikalavimus reikšti tiesiogiai UAB „KG Constructions“, akcentuodama, jog pirmosios instancijos teisme RUAB „Vėtrūna“ veiksmai, galimai lėmę padarytas montavimo klaidas, nebuvo nustatyti. Atitinkamai kita apeliantė - UAB “KG Constructions” savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad reikalavimus UAB „KG Constructions“ gali reikšti tik pati atsakovė RUAB „Vėtrūna“, o ne ieškovė (užsakovė), atsižvelgus į ieškovės ir RUAB „Vėtrūna“ susitarimą, jog tuo atveju, jei rangovė RUAB „Vėtrūna“ pasitelkia subrangovus, užsakovei atsako tiesiogiai RUAB „Vėtrūna“ (rangovė), o ne subrangovė.

88Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 str. 1 d.). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai, nes įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK6.697 str. 1 d., 3 d.). Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą numato CK 6.665 straipsnis. Nurodytų teisės normų kontekste akivaizdu, jog rangovo (RUAB „Vėtrūna“) atsakomybė už defektus jam patikėtame statybos objekte nustatyta ne tik sutartyje, bet ir įstatyme. Dar daugiau, tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą atsiranda ir be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Todėl net ir pasitelkdamas subrangovus rangovui yra privaloma užtikrinti darbų kontrolę ir saugumą, jam išlieka atsakomybė prieš užsakovą ir kitus asmenis nepriklausomai nuo subrangos sutartimi subrangovui suteiktų teisių ir pareigų apimties.

89Rangos sutarties šalių santykius reglamentuojančiame CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šios įstatymo nuostatos teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, aiškinamos taip, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali arba jos šalys, arba kiti asmenys, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-257/2014). Nustačius, kad subrangos sutarties 20.2 punkte sulygta, kad visos pagal šią sutartį subrangovo suteikiamos darbų garantijos automatiškai galioja užsakovui (ieškovui) ir jis turi teisę savarankiškai, be atskiro šios sutarties šalių sutikimo, kreiptis į subrangovą dėl šių garantijų įgyvendinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog subrangos sutartyje yra išlyga dėl užsakovo teisės reikšti reikalavimus ne tik rangovui, bet tiesiogiai ir subrangovui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog subrangos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad subrangovas atsako genrangovui ir trečiosioms šalims dėl bet kokių pretenzijų, nuostolių turtui ir t.t., jeigu to priežastimi yra subrangovo įsipareigojimų pagal šią sutartį ar teisės aktus nevykdymas arba netinkamas vykdymas, arba tokių pretenzijų, nuostolių ar išlaidų atsiradimas pagal šią sutartį arba taikytinus teisės aktus yra priskirtas subrangovui.

90Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė rangovės, subrangovės ir draudiko solidarią atsakomybę, kadangi būtent solidariosios atsakomybės taikymas užtikrina visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimą (CK 6.263 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tuo atveju, kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios reikalavimai sutampa, jie tenkinami solidariai. Įvertinus draudimo sutarties specifiką, pripažintina, jog toks aiškinimas labiausiai atitinka nagrinėjamų santykių esmę. Rangovės ir subrangovės solidarios atsakomybės nustatymo teisėtumą pagrindžia šioje nutartyje jau išdėstyti apeliacinės instancijos teismo argumentai, tuo tarpu draudiko solidariąją atsakomybę su šiais subjektais visų pirma pagrindžia draudimo sutarties nuostatos. Statybų ir montavimo visų rizikų draudimo liudijimo Nr. 5068406 priedo 5 punkte „Papildomos sąlygos“ nustatyta, kad šia draudimo sutartimi apdraustaisiais laikomi ir visi subrangovai, pasirašę statybos darbų subrangos sutartis su rangovu (5.3 p.). Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog solidari atsakomybė taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-118-219/2015). Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti žalą atsirado skirtingu pagrindu, t. y. netinkamai atlikus darbus pagal rangos bei subrangos sutartis, rangovui turint pareigą užtikrinti ir subrangos darbų tinkamumą, bei draudimo sutarties pagrindu.

91Dėl žalos dydžio

92Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinių skundų argumentus, kad ieškovei reikalaujant už būsimus darbus priteisti avansu, teismas nepakankamai išsamiai įvertino prašomos priteisti sumos dydį ar kad teismas neturėjo remtis ne ieškovei adresuotu subrangovo komerciniu pasiūlymu dėl tokių darbų įkainių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, rėmėsi subrangovo 2014-09-09 pateiktu komerciniu pasiūlymu (t. 6, b. l. 77-79), kurio suma 83 608,24 Eur (288 682,52 Lt), įvertinęs ir tarp koncesininko bei subrangovo 2014-09-04 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu buvo pakeisti ieškovo ieškinyje nurodyti stiklai Nr. 1.2, 1/3, 1.7, 1.22, 1.23 ir 1.25, pakeitimo darbų 62 792,94 Lt kainą bei 2896,20 Eur besąlyginę išskaitą (frančizę), kurią solidariai priteisė tik iš rangovės bei subrangovės. Apeliantės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir pačios galėjo teikti ieškovės apskaičiavimus paneigiančius įrodymus, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Todėl vien išsakytos, bet jokiais objektyviais duomenimis neparemtos jų abejonės dėl ieškovės reikalaujamos nuostolių atlyginimo sumos yra aiškiai nepagrįstos ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų pašalinimo kaštų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, sumažino priteistiną sumą, atskaitė sumas dėl franšizės taikymo (CK 6.249 str. 3 d. ir 4 d.). Teisėjų kolegija sutinka ir su tokiais ieškovės atsikirtimų į šiuos argumentus teiginiais, jog atlyginimo pagal skundžiamą sprendimą apeliantės gali apskritai išvengti, pačios įvykdžiusios joms nustatytą prievolę natūra už joms priimtiną kainą.

93Dėl ieškinio senaties taikymo

94Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškinio senaties instituto netinkamu taikymu. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliančių prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodęs, kad atsižvelgiant į statybos darbų trūkumų tęstinį pobūdį (po pirmosios pretenzijos rangovei pareiškimo skilo vis nauji stiklai) bei šalių susirašinėjimo dėl atsakingo už juos asmens trukmę, CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pareiškiant teisme ieškinį 2013-05-30, nebuvo praleistas, o draudiko atžvilgiu jis skaičiuotinas nuo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką momento ir taip pat nebuvo suėjęs. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškovė pareikalavo pašalinti atsirandančius tuos pačius defektus (sutrūkusius ir suskilusius stiklus) 2012-03-09 (t. 2, b. l. 30, 30-31), 2012-06-06 (t. 1, b. l. 116, 117), 2013-03-04 (t.1, b. l. 181-183), tačiau rangovei atsisakius tai padaryti ir ginčijant savo atsakomybę dėl atsiradusių defektų (t. 1, b. l. 121, 124), jų atsiradimo priežastys buvo tiriamos ekspertų (t. 1, b. l. 125-155). Dėl tų pačių defektų ir atsakomybės už juos subjekto vyko susirašinėjimas ir tarp rangovės bei subrangovės, tačiau ir jis nebuvo rezultatyvus (t. 2, b. l. 172-174, 175-176). Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią pagrįstai susiejo su 2013-03-18 galutinio atsisakymo pašalinti trūkumus momentu. Pažymėtina, kad teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Ir nors ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo šiuo atveju siejama su pareiškimo apie trūkumus diena (CK 6.667 str. 3 d.), ieškovė apie teisių pažeidimą galėjo spręsti tik vadovaujantis sąžiningumo, protingumo kriterijais bei vertindama apeliančių veiksmų adekvatumą situacijai, juolab kad asmuo gali įgyvendinti teisę ginti teisme savo pažeistus interesus tik aiškiai žinodamas ir suvokdamas, kad šie yra pažeisti.

95Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad siekiant sukurti stabilius civilinius teisinius santykius ieškinio senaties negalima taikyti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, todėl privalu atsižvelgti į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-234/2013). Ieškinio senaties taikymo klausimai buvo analizuojami ir panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje, kurioje ieškovui buvo pripažinta teisė rangovo nesutikimo su užsakovo pretenzija nevertinti kaip atsakovo galutinio atsisakymo šalinti darbų trūkumus ir savo teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-633/2013).Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymas neatsitiktinai sukuria prielaidas net ir nustačius, kad ieškinio senatį šalis praleido, ginti pažeistąją teisę. CK 131 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės aktyvus elgesys, ginant pažeistą teisę, būtų leidęs taikyti ir termino atnaujinimo institutą jo praleidimo konstatavimo atveju.

96Dėl netesybų priteisimo

97Statybos rangos sutarties 12.4.2 punktas numato, kad jeigu per nustatytą terminą, bet ne trumpesnį negu įmanoma technologiškai, terminą rangovas nepašalina arba nepagrįstai atsisako šalinti defektus, užsakovas turi teisę pareikalauti sumokėti 20 proc. dydžio baudą nuo defektų ištaisymo vertės, o jeigu nuostoliai šią baudą viršija, užsakovas turi teisę pareikalauti ir nuostolių.

98Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės RUAB „Vėtrūna“ pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pinigų sumą defektams šalinti, nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir turėjo įskaityti netesybas į nuostolius bei priteisti tik pinigų sumą, reikalingą defektų pašalinimui. Viena vertus, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali kartu reikalauti netesybų ir prievolės realaus įvykdymo, nebent jos būtų nustatytos už prievolės termino praleidimą, kaip kad yra nagrinėjamu atveju (CK 6.258 str. 2 d.). Ieškovė reikalavo būtent realaus prievolės įvykdymo natūra arba teisės jai suteikimo pačiai pašalinti defektus apeliančių sąskaita, o netesybų – už šios prievolės termino pažeidimą. Antra, be tiesioginių nuostolių į juos įskaičiuojamos ir kitos CK 6.249 straipsnio 4 dalyje išvardintos išlaidos, o šiuo konkrečiu atveju netesybų nustatymą ieškovė siejo su defektų šalinimo administravimo kaštais. Ir trečia, sutarties laisvės principas yra vienas esminių civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumo principų, leidžiantis civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti ne tik tai, ar sudaryti sutartį, bet ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kiek tai neprieštarauja įstatymui (CK 1.2 str., 6.156 str.). Sutarties laisvė gali būti ribojama tik imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 str. 1 d.). Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas nekliudė rangos sutarties šalims susitarti ir dėl netesybų kaip skatinančių laiku vykdyti savo prievoles, nustatytas tiek įstatyme, tiek ir sutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino teisingai. CK 6.251 straipsnyje nustatyta, kad ribota atsakomybė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nustato tokią atsakomybę. Kaip matyti iš rangos sutartie nuostatų, šalys susitarė ne tik dėl pareigos pašalinti trūkumus, tačiau, trūkumų nepašalinus, nustatytas ir baudos mokėjimas. Šiame kontekste akcentuotina, kad rangovė yra verslininkė, užsiimanti statybos darbų vykdymu, taigi jai taikytini aukštesni standartai bei pripažintina, jog rangos sutarties nuostatos rangovei buvo / turėjo būti suprantamos. Tokiu atveju konstatuotina, jog sudarydamos sutartį jos šalys turėjo teisę susitarti, kad, nevykdant įsipareigojimų, rangovė privalės mokėti ir baudą. Sutiktina ir su ieškovės atsikirtimais į apeliacinių skundų argumentus, kad nuostolius dėl rangos sutarties įsipareigojimų nevykdymo – atsisakymo pašalinti defektus – sudaro ne tik išlaidos, reikalingos defektų šalinimui, tačiau ir ieškovės išlaidos defektų pašalinimo administravimui, kurios aiškiai apibrėžtos rangos sutarties 12.2.2 punkte. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai kas nurodyta, bei įvertinusi sutarties laisvės principo apimtį, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įskaityti baudos į tiesiogines defektų šalinimo išlaidas.

99Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

100Netenkinus apeliacinių skundų, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 98 str.).

101Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija įsigaliojusi 2015-03-20), pripažįsta, kad trečiojo asmens UAB „Ekspertika“ prašomi priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai neviršija rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos sumos, t. y. 699,8 Eur (2015 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (rekomendacijų 8.11 p.), todėl UAB „Ekspertika“ naudai iš RUAB „Vėtrūna“ priteistina 347,56 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas;; iš AB „Lietuvos draudimas“ 260,67 Eur; iš UAB „KG Constructions“ 347, 56 Eur.

102Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

103Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

104Priteisti UAB „Ekspertika“ naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: iš RUAB „Vėtrūna“ 347,56 Eur; iš AB „Lietuvos draudimas“ 260,67; iš UAB „KG Constructions“ 347, 56 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės UAB „Vėtrūna“ (toliau –... 6. Taip pat rangovė UAB „Vėtrūna“, vadovaudamasi rangos sutarties 11.24... 7. Ieškovės teigimu, po darbų perdavimo paaiškėjo, kad dalis arenos stiklų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2015-07-03 sprendimu (t. 8, b. l. 62-77) ieškinį... 10. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog byloje nėra... 11. Pasisakydamas dėl subrangovės UAB „KG Constructions“ atsakomybės teismas... 12. Rangovė 2008-09-29 buvo sudariusi su draudiku Statybų ir montavimo visų... 13. Spręsdamas dėl prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad... 14. Teismas pripažino pagrįstu ir nuostolių dydį, paskaičiuotą pagal paties... 15. Ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo iš rangovo teismas tenkino iš... 16. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 17. Atsakovė RUAB „Vėtrūna“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 82-89) prašo... 18. 1. Skundžiamo sprendimo išvada, kad RUAB „Vėtrūna“ ir UAB „KG... 19. 2. Ieškovė, siekdama apginti pažeistas teises, turi pasirinkti reikalavimą... 20. 3. Sprendimas įpareigoti pakeisti 28 vienetus Kauno „Žalgirio“ arenos... 21. 4. Teismas solidariai iš atsakovių priteisdamas 77 230,39 Eur dydžio... 22. 5. AB „Lietuvos draudimas“ negali būti laikoma atsakove nei pagal RUAB... 23. 6. Teismas nepagrįstai atmetė RUAB „Vėtrūna“ argumentus dėl... 24. 7. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia... 25. 8. Teismas, priteisdamas pinigų sumą defektams šalinti, nepagrįstai... 26. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l.... 27. 1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad įvyko draudžiamasis įvykis pagal... 28. 2. Teismo išvada, kad draudikas neįrodė nuostolių atsiradimo būtent dėl... 29. 3. Teismas visiškai nevertino AB „Lietuvos draudimas“ argumento, kad pagal... 30. 4. Iš pareikšto ieškinio darytina išvada, kad stiklai skilo skirtingu metu.... 31. 5. Labiausiai tikėtina, kad kiekvienas iš 28 stiklų skilo skirtingu laiku,... 32. 6. Visų 28 stiklų skilimų traktavimas kaip vieno įvykio neturi jokio... 33. Atsakovė UAB „KG Constructions“ apeliaciniame skunde (t. 8, b. l. 140-145)... 34. 1. Teismas vadovavosi dviem ekspertizės aktais ir nors nurodė, kad yra tam... 35. 2. Teismas vadovavosi ekspertizės išvadomis, nors pripažino, kad eksperto S.... 36. 3. Nors teismas nurodo, kad abiejų ekspertų išvados sutampa, tačiau... 37. 4. Paaiškėjus, kad teismo paskirtas ekspertas tinkamai darbo neatliko, UAB... 38. 5. Ieškovė ir RUAB „Vėtrūna“ yra susitarusios, jog tuo atveju, jei... 39. 6. Teismas nepagrįstai UAB „KG Constructions“ komercinį pasiūlymą... 40. 7. Teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto vienerių metų senaties termino... 41. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į RUAB... 42. 1. Teismas įpareigojo pakeisti ne 28 stiklus, o 21 stiklą, kadangi 7 stiklai... 43. 2. Apeliacinio skundo teiginiai dėl neva nepagrįstai rangovei ir subrangovei... 44. 3. Skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti,... 45. 4. Nuostolių atlyginimas pagal skundžiamą sprendimą priteistas tik tam... 46. 5. Draudiko atsakomybės nešalina Statybos ir montavimo visų rizikų draudimo... 47. 6. Pašalinti darbų trūkumus atsisakyta 2013-03-18 raštu, todėl 2013-05-30... 48. 7. Ieškovės nuostoliai dėl rangos sutarties įsipareigojimų nevykdymo –... 49. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į AB... 50. 1. Draudiko atsakomybės nešalina statybos ir montavimo visų rizikų draudimo... 51. 2. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl stiklų skilimo laiko, tačiau... 52. 3. Draudiko skundo teiginys, kad įvykio pripažinimas vienu draudiminiu... 53. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „KG... 54. 1. UAB „KG Constructions“ nepagrįstai nurodo, kad abu ekspertai padarė... 55. 2. UAB „KG Constructions“ sudaryta subrangos sutartimi prisiėmė... 56. 3. Teiginius dėl netinkamai apskaičiuotų nuostolių priteisimo paneigia... 57. 4. Ieškovė apie visus nustatytus defektus UAB „KG Constructions“... 58. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į RUAB „Vėtrūna“... 59. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į AB „Lietuvos... 60. Trečiasis asmuo UAB „Kauno arena“ atsiliepime į RUAB „Vėtrūna“... 61. 1. RUAB „Vėtrūna“ nepagrįstai teigia, kad ji ir subrangovė UAB „KG... 62. 2. Statybos montavimo klaidos, dėl kurių skilo stiklai, buvo padarytos... 63. 3. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant ginčą dėl... 64. 4. Draudiko atsakomybės nešalina taisyklių 5.1.2 ir 5.2.8 punktai, nes juose... 65. 5. RUAB „Vėtrūna“, teigdama, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra... 66. 6. Teismas įpareigojo pakeisti ne 28 stiklus, o 21 stiklą, kadangi 7 stiklai... 67. 7. Terminas pareikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo privalo būti... 68. 8. Rangos sutarties 12.4.2 punktas baudą apibrėžia kaip žalą, kuri... 69. Trečiasis asmuo UAB „Kauno arena“ atsiliepime į AB „Lietuvos... 70. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ atsiliepime į UAB „KG Constructions“... 71. Trečiasis asmuo UAB „Kauno arena“ atsiliepime į UAB „KG... 72. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 73. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 74. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos darbų trūkumų šalinimo... 75. Dėl defektų priežasčių nustatymo ... 76. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akto, surašyto... 77. Kita vertus, teisėjų kolegija negali visiškai pritarti pirmosios instancijos... 78. Dėl apeliantės UAB „KG Constructions“ skundo argumentų, susijusių su... 79. Vertinant rangovo ar subrangovo atsakomybę per garantinį laikotarpį, esminė... 80. RUAB „Vėtrūna“ apeliacinio skundo teiginiai, kad sprendimas įpareigoti... 81. Dėl draudiko atsakomybės... 82. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rangovės su draudiku sudarytos... 83. Apeliantė AB „Lietuvos draudimas“, siekdama paneigti pirmosios instancijos... 84. Apeliantės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas... 85. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl stiklų skilimo momento, nors... 86. Dėl rangovės ir subrangovės atsakomybės bei solidariosios atsakovių... 87. Apeliantė RUAB „Vėtrūna“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 88. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad statybos rangos sutartimi rangovas... 89. Rangos sutarties šalių santykius reglamentuojančiame CK 6.650 straipsnio 3... 90. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė... 91. Dėl žalos dydžio ... 92. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinių skundų argumentus,... 93. Dėl ieškinio senaties taikymo ... 94. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus,... 95. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad siekiant sukurti stabilius... 96. Dėl netesybų priteisimo... 97. Statybos rangos sutarties 12.4.2 punktas numato, kad jeigu per nustatytą... 98. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės RUAB „Vėtrūna“ pozicija, kad... 99. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 100. Netenkinus apeliacinių skundų, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos... 101. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26... 102. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 103. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 104. Priteisti UAB „Ekspertika“ naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: iš...