Byla e2-562-433/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui O. R., atsakovo atstovui L. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui UAB „TransRental“, trečiajam asmeniui G. K. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis su atsakovu UAB „TransRental“ 2011 m. birželio 18 d. sudarė Atlygintinų paslaugų preliminarią teikimo sutartį, kuria sutarė nuo 2011 m. spalio mėn. perduoti atsakovui teleskopinius krautuvus. Nuo 2011 m. spalio 3 d. su atsakovu buvo susitarta dėl krautuvo AUSA perdavimo. Už naudojimąsi krautuvu AUSA atsakovas turėjo mokėti po 2 000,00 Lt be PVM už kiekvieną mėnesį. Nuo 2012 m. sausio 10 d. susitarė su atsakovu perduoti krautuvą „Manitou“. Už naudojimąsi krautuvu „Manitou“ atsakovas turėjo mokėti jam po 3 000,00 Lt be PVM už kiekvieną mėnesį. Paslaugų sutartis įsigaliojo nuo pasirašymo dienos ir galiojo iki 2016 m. Atsakovas jam grąžino krautuvus pagal priėmimo-perdavimo aktą. Per laikotarpį iki krautuvų grąžinimo, atsakovas krautuvus buvo išnuomojęs ir gavo pajamas. Ieškovas 2014 m. birželio 15 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 14/06/15-2 su Sasnavos ŽŪB, pagal kurią buvo išnuomotas krautuvas „Manitou“, ir tai patvirtina, kad atsakovas krautuvą „Manitou“ naudojo iki 2014 m. birželio 15 d. Ieškovas 2015 m. kovo 10 d. sudarė Atlygintinų paslaugų sutartį Nr. 15/03/10-01 su D. S. individualia įmone dėl krautuvo AUSA nuomos, ir tai patvirtina, kad atsakovas krautuvą AUSA naudojo iki 2015 m. kovo 15 d. Nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. (už 7 mėn.) už suteiktas paslaugas pagal su atsakovu sudarytą sutartį nebuvo atsiskaityta. Atsakovo skolą patvirtina 2014 m. sausio 23 d. atsakovo elektroniniu paštu siųstas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo debetas sudarė 22 912,30 Lt. Ieškovas 2014 m. sausio 27 d. išsiuntė atsakovui elektroninį pranešimą, jog negali pasirašyti suderinimo akto, nes už 7 mėnesius nėra išrašytų sąskaitų. Atsakovo skolą sudaro 12 265,41 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo 12 265,41 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad už laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. (už 7 mėn.) suteiktas paslaugas atsakovas yra atsiskaitęs. Pažymi, kad buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-417-357/2018, kurioje yra tos pačios šalys – ieškovu yra UAB „TransRental“, o atsakovu yra M. K.. Šioje byloje nustatyta, kad tarp UAB „TransRental“ ir atsakovo M. K. 2011 m. kovo 15 d. buvo sudaryta preliminarioji paskolos sutartis Nr. 2 ir 2011 m. birželio 18 d. jos pakeitimas. 2011 m. birželio 18 d. atlygintinų paslaugų preliminari teikimo sutartis, 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra 1 088,62 Lt palūkanoms pagal paskolos sutartį Nr. 2 (pasirašyta ieškovo buhalterės), 2011 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas. Atsakovo 2013 m. birželio 7 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas 1 373,62 Lt sumai. Taigi minėtame teismo sprendime yra konstatuota, jog jau 2013 m. birželio 7 d. tarp šalių buvo suderinta 1 373,62 Lt skola. Taigi šioje byloje ieškovo M. K. reikalaujama 12 265,41 Eur skola yra negalima. Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta ne vienoje nutartyje. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Ieškovas, įrodinėdamas prievolės neįvykdymo faktą ir skolos dydį, pateikė teismui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Šis dokumentas patvirtina ne tik skolos dydį, bet ir faktą, jog atsakovo atstovai pripažino, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Esant kreditoriaus pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems prievolės neįvykdymo faktą ir skolos dydį, skolininkas, teigdamas, kad prievolė yra įvykdyta tinkamai, privalo paneigti tokio teiginio įrodymus. Taigi atsakovas, norėdamas paneigti ieškovo pateiktais dokumentais patvirtintus faktus, privalėjo įrodyti savo teiginius. Atkreipia dėmesį, jog minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-417-3587/2018 atsakovas M. K. pateikė apeliacinį skundą, tačiau jame neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, jog yra pasirašytas 2013 m. birželio 7 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas 1 373,62 Lt sumai. Nagrinėjamu atveju ieškovas M. K. šioje civilinėje byloje Nr. e2-17193-433/2018 teismui pateikė seną 2011 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kai tuo tarpu kitoje civilinėje byloje Nr. e2-417-3587/2018 teismas yra konstatavęs, jog yra pasirašytas 2013 m. birželio 7 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas 1 373,62 Lt sumai. Darytina išvada, jog ieškovas M. K. nagrinėjamoje byloje bando suklaidinti teismą. Civilinėje byloje Nr. e2-417-3587/2018 teismo yra nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, kurias ieškovas šioje nagrinėjamoje byloje nuslėpė nuo teismo. Civilinėje byloje Nr. e2-417-3587/2018 pateikti dokumentai patvirtina, ieškovo UAB „TransRental“ nurodomos aplinkybės apie paskolos suteikimą apima tik dalį tarp šalių sutartinių santykių. Šalys per trumpą kelių mėnesių laikotarpį sudarė preliminarias paskolos ir paslaugų sutartis, pirkimo pardavimo sutartis, paskolos sutartį ir paslaugų teikimo sutartis. Dalis šių dokumentų buvo pateikta Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartį Nr. 2 išduota paskola, jos grąžinimas, palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka buvo susietas su kita ieškovo UAB „TransRental“ ir atsakovo M. K. ūkine veikla ir sudarytomis sutartimis. Tuo pačiu metu, kai ieškovas UAB „TransRental“ suteikė paskolą atsakovui M. K., ieškovas UAB „TransRental“ pardavė atsakovui M. K. krautuvą „Ausa“, o suteikta paskola buvo panaudota sumokėti krautuvo kainą pačiam ieškovui UAB „TransRental“. Pagal Paslaugų sutartį ieškovas UAB „TransRental“ privalėjo sumokėti krautuvų nuomos kainą atsakovui M. K.. Kaip teigia atsakovas M. K., jis sutiko sumažinti krautuvų nuomos kainą su sąlyga, kad ieškovas UAB „TransRental“ atsisakys palūkanų pagal Paskolos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. 2011 m. birželio 18 d. Atlygintinų paslaugų sutartimi susitarta, kad atsakovas M. K. pateiks 2 vnt. statybinius mechanizmus (teleskopinius krautuvus) įmonės reikmėms atitinkamai už 2 000,00 be PVM ir 3 000,00 Lt be PVM. Šalys sutarė, kad nuo 2012 m. sausio mėn. pagal Paskolos sutartį nebus kiekvieną mėnesį skaičiuojamos palūkanos. Tai įrodo, kad per 2012 metus ir 2013 metus iki paskolos grąžinimo ieškovas UAB „TransRental“ paskolos gavėjui M. K. neskaičiavo palūkanų ir nebuvo pateikęs reikalavimo prievolei įvykdyti. Atsakovas M. K. pateikė komercinių pasiūlymų pavyzdžius bei nurodė, kad dėl rinkoje sumažėjusios paklausos, egzistavo finansavimo sąlygos, kai technikos pardavėjai perkantiems techniką siūlo pasinaudoti finansavimo galimybėmis su 0 proc. palūkanų. Atsakovas norėdamas būti konkurencingu ir išlikti rinkoje pasirinko verslo strategiją finansuoti M. K. projektą be palūkanų, jeigu bus įgyti 2 vnt. teleskopinių krautuvų. Ieškovas M. K. kelia tuos pačius reikalavimus, kurie buvo kelti nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-417-3587/2018, kuriuos teismas jau nagrinėjo. Ieškovas M. K. nurodo, kad paskola buvo grąžinta anksčiau termino, t. y. 2013 m. balandžio 4 d., apmokėta / sudengta iki 2013 m. sausio 31 d. ir nuo 2013 m. liepos 12 d. UAB „TransRental“ periodiškai atliko apmokėjimus už paslaugas. Nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai, nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. įskaitytinai ir nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2014 m. spalio mėn. įskaitytinai už suteiktas paslaugas pagal Paslaugų sutartį nebuvo atsiskaityta. O už 2013 m. birželio mėn., 2013 m. birželio mėn. įskaitytinai ir už 2013 m. spalio mėn. įskaitytinai buvo atsiskaityta ne pagal Paslaugų sutartyje numatytas sąlygas. Tokiu būdu susidarė atsakovo UAB „TransRental“ įsiskolinimas 12 265,41 eurų, kuris nebuvo įskaitytas į pagal paskolos sutartį mokėtinas palūkanas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6Trečiasis asmuo G. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad pilnai palaiko ieškinio reikalavimus.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.

8Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus.

9Ieškinys atmestinas.

10Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. K. ir atsakovas UAB „TransRental“ 2011 m. birželio 18 d. sudarė Atlygintinų paslaugų preliminarią teikimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nuo 2011 m. spalio mėn. pateikti atsakovui teleskopinius krautuvus (2 vnt.) (Sutarties II dalies 1 p.; Sutarties III dalies 1.1 p.; T. I, b. l. 5-7.). Ieškovas 2011 m. spalio 3 d. perdavė atsakovui krautuvą AUSA (priėmimo-perdavimo aktas; T. I, b. l. 9). Už naudojimąsi krautuvu AUSA atsakovas turėjo mokėti po 2 000,00 Lt be PVM už kiekvieną mėnesį. 2012 m. sausio 10 d. ieškovas priėmimo – perdavimo aktu perdavė atsakovui krautuvą „Manitou“ (T. I, b. l. 10). Už naudojimąsi krautuvu „Manitou“ atsakovas turėjo mokėti jam po 3 000,00 Lt be PVM už kiekvieną mėnesį. Paslaugų sutartis įsigaliojo nuo pasirašymo dienos ir galiojo iki 2016 m. Ieškovas teigia, kad atsakovas grąžino krautuvus ieškovui pagal priėmimo-perdavimo aktą ir ginčo dėl to byloje nėra. Tačiau ieškovas tvirtina, kad atsakovas per laikotarpį iki krautuvų grąžinimo, juos buvo išnuomojęs ir gavo pajamas; nurodo, jog ieškovo 2014 m. birželio 15 d. sudaryta Nuomos sutartis Nr. 14/06/15-2 su Sasnavos ŽŪB, pagal kurią buvo išnuomotas krautuvas „Manitou“, ir 2015 m. kovo 10 d. sudaryta Atlygintinų paslaugų sutartis Nr. 15/03/10-01 su D. S. individualia įmone dėl krautuvo AUSA nuomos – patvirtina, jog atsakovas krautuvus naudojo iki šių sutarčių sudarymo, atitinkamai krautuvą „Manitou“ – iki 2014 m. birželio 15 d., o krautuvą AUSA – iki 2015 m. kovo 15 d.

11Ieškovo teigimu laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. (už 7 mėn.) už suteiktas paslaugas pagal aukščiau minėtą 2011 m. birželio 18 d. sutartį atsakovas neatsiskaitė. Ieškovo manymu, atsakovo skolą patvirtina 2014 m. sausio 23 d. atsakovo elektroniniu paštu siųstas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovo debetas sudarė 22 912,30 Lt; taip pat ieškovo atsakovui 2014 m. sausio 27 d. siųstas elektroninis pranešimas, jog negali pasirašyti suderinimo akto, nes už 7 mėnesius nėra išrašytų sąskaitų. Tvirtina, jog atsakovo skolą sudaro 12 265,41 Eur.

12Atsakovo teigimu šioje byloje ieškovo M. K. reikalaujama 12 265,41 Eur skola yra negalima, nes Šiaulių apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-417-357/2018, kurioje yra tos pačios šalys – ieškovu yra UAB „TransRental“, o atsakovu yra M. K.. Šioje byloje nustatyta, kad tarp UAB „TransRental“ ir atsakovo M. K. 2011 m. kovo 15 d. buvo sudaryta preliminarioji paskolos sutartis Nr. 2 ir 2011 m. birželio 18 d. jos pakeitimas, 2011 m. birželio 18 d. atlygintinų paslaugų preliminari teikimo sutartis, 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra 1 088,62 Lt palūkanoms pagal paskolos sutartį Nr. 2 (pasirašyta ieškovo buhalterės), 2011 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas. Ieškovo 2013 m. birželio 7 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas 1 373,62 Lt sumai. Taigi minėtame teismo sprendime yra konstatuota, jog jau 2013 m. birželio 7 d. tarp šalių buvo suderinta 1 373,62 Lt skola.

13Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 26 d., išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-417-357/2018 pagal ieškovo UAB „TransRental“ ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir, be kita ko, priteisti iš atsakovo M. K. ieškovui UAB „TransRental“ 978,15 skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 789,20 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje teismas, be kita ko, nustatė, jog tarp šalių 20111 m. kovo 15 d. buvo sudaryta preliminarioji paskolos sutartis Nr. 2 ir 2011 m. birželio 18 d. jos pakeitimas; 2011 m. birželio 18 d. – atlygintinų paslaugų preliminari teikimo sutartis; 2011 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra 1 088,62 Lt palūkanoms pagal paskolos sutartį Nr. 2 (pasirašyta ieškovės buhalterės); 2011 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas; atsakovo (M. K.) 2013 m. birželio 7 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas 1 373,62 Lt sumai. Teismas taip pat nustatė, jog 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo pasirašyta Pirkimo pardavimo sutartis Nr. 11/09/22-M. K. (Sutartis Nr. 1), kurioje nurodyta, kad šalys Ūkininkas M. K. perka, o UAB „TransRental“ parduoda teleskopinį krautuvą AUSA T204H už 203 280,00 Lt su PVM. Pardavėjas 2011 m. spalio 3 d. pristatė Pirkėjui Sutartyje Nr. 1 nurodytą transporto priemonę, šalys pasirašė priėmimo perdavimo aktą, o 2011 m. spalio 3 d. buvo apmokėta pagal Sutartį Nr. 1. Tarp šalių 2011 rugsėjo 22 d. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 2, dėl kurios palūkanų išieškojimo sąlygų bei dydžio kilo ginčas Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje byloje. Sutarties 1.1. punktu ieškovas (UAB „TransRental“) įsipareigojo perduoti atsakovui (M. K.) nuosavybėn sutarties 1.2. punkte numatytą pinigų sumą, o atsakovas (M. K.) įsipareigojo grąžinti ieškovui (UAB „TransRental“) paskolos sumą ir sumokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas tuo atveju, jei būtų NMA prie ŽŪM patvirtintas projektas įgyvendinamas pagal Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos supaprastintąsias taisykles. Sutarties 1.2. punktu šalys susitarė, kad paskolos suma yra 203 280 Lt. Sutarties 2.1.1. punktu ieškovas (UAB „TransRental“) įsipareigojo iki 2011 m. spalio 3 d. perduoti atsakovui (M. K.) 203 280 Lt sumą. UAB „TransRental“ sutartį įvykdė tinkamai ir 2011 m. spalio 3 d. bankiniu pavedimu į M. K. atsiskaitomąją sąskaitą pervedė visą paskolos sumą – 203 280 Lt. Viešai Nacionalinės mokėjimo agentūros skelbiamais duomenimis atsakovui M. K. buvo suteikta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Sutarties 3.2 punkte nurodoma, kad už kiekvieną mėnesį iki visos paskolos sutarties grąžinimo M. K. skaičiuojamos 3,5 proc. dydžio palūkanos. Visa priskaičiuotų palūkanų suma sumokama ieškovui (UAB „TransRental“) suėjus paskolos sumos grąžinimo terminui. Atsakovas (M. K.) 2013 m. birželio 30 d. paskolą UAB „TransRental“ grąžino. Kaip žinia, pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, teismo nustatyti faktai turi prejudicinę galią.

14Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, kaip paminėta aukščiau, ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., atsakovas neatsiskaitė už krautuvų nuomą ir yra skolingas 12 265,41 Eur; tuo tarpu atsakovas tvirtina, jog skolos už ieškovo nurodytą laikotarpį nėra ir būti negali, o šias aplinkybes patvirtina Šiaulių apygardos teisme aukščiau paminėta nagrinėta byla bei tai, kad šalys dar 2013 m. birželio 7 d. suderino 1 373,62 Lt dydžio skolą.

15Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

16Antra, prieš pradedant nagrinėti šalių ginčą iš esmės, paminėtini aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos. Taigi, sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

17Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais, kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

18Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).

19Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

20Teismas nagrinėjamoje byloje pažymi, kad ginčo dėl tarp šalių 2011 m. birželio 18 d. pasirašytos Atlygintinų paslaugų preliminarios teikimo sutarties fakto bei jos turinio nėra. Šios sutarties IV dalies 1 ir 2 punktuose šalys nustatė, kad paslaugų teikėjas (ieškovas) teikia klientui (atsakovui) paslaugas už tokią kainą (toliau – prekių kaina): 2 000,00 Lt be PVM ir 3 000,00 Lt be PVM už 2 vnt. statybinius mechanizmus – teleskopinius krautuvus; paslaugų teikėjas, suteikęs paslaugas klientui, įsipareigoja pastarajam pateikti sąskaitą paslaugų suteiktai sumai (toliau – sąskaita) bei ataskaitą apie suteiktas paslaugas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 26 d., išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-417-357/2018, be kita ko, nustatė, jog „Šalys sutarė, kad nuo 2012 m. sausio mėn. pagal Paskolos sutartį nebus kiekvieną mėnesį skaičiuojamos palūkanos. Tai įrodo, kad per 2012 metus ir 2013 metus iki paskolos grąžinimo ieškovas (UAB „TransRental“) paskolos gavėjui (atsakovui M. K.) neskaičiavo palūkanų ir nebuvo pateikęs reikalavimo prievolei įvykdyti.“. Teismas taip pat konstatavo, jog „Byloje pateikti dokumentai patvirtina, ieškovės (UAB „TransRental“) nurodomos aplinkybės apie paskolos suteikimą apima tik dalį tarp šalių sutartinių santykių. Šalys per trumpą kelių mėnesių laikotarpį sudarė preliminarias paskolos ir paslaugų sutartis, pirkimo pardavimo sutartis, paskolos sutartį ir paslaugų teikimo sutartis. Dalis šių dokumentų buvo pateikta Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Pagal 2011 09 22 paskolos sutartį Nr. 2 išduota paskola, jos grąžinimas, palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka buvo susietas su kita ieškovės ir atsakovo (M. K.) ūkine veikla ir sudarytomis sutartimis. Tuo pačiu metu, kai ieškovė suteikė paskolą atsakovui, ieškovė pardavė atsakovui krautuvą „Ausa“, o suteikta paskola buvo panaudota sumokėti krautuvo kainą pačiai ieškovei. Atsakovo įsigyti krautuvai liko ieškovės valdyme, juos ieškovė nuomojo kitiems asmenims, tikslu gauti nuomos pajamas. Pagal Paslaugų sutartį ieškovė privalėjo sumokėti krautuvų nuomos kainą atsakovui. Kaip teigia atsakovas, jis sutiko sumažinti krautuvų nuomos kainą su sąlyga, kad ieškovė atsisakys palūkanų pagal Paskolos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).“

21Taigi, nagrinėjamu atveju iš byloje surinkto įrodymų viseto, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 12 265,41 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. išnuomotus krautuvus, yra visiškai nepagrįstas. Be aukščiau išdėstytų aplinkybių, paneigiančių ieškovo reikalavimą, ieškovas pats nurodo, jog „už 7 mėnesius nėra išrašytų sąskaitų“, t. y. būtent jo reikalavimo skolos susidarymo laikotarpiu atsakovui išrašytų sąskaitų, galinčių patvirtinti paslaugų teikimo faktą – nėra, nors jos tiek pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, tiek pagal aukščiau paminėtos Sutarties IV dalies 2 punktą, yra privalomos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, jog ieškovas sąskaitas buvo išrašęs, bet vėliau jas sunaikino, tačiau šią aplinkybę taip pat paneigia ir jo paties pateikta buhalterinė sąskaitų suvestinė, iš kurios aiškiai matyti, jog ūkininkas M. K. laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. jokių sąskaitų neišrašė (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Dar daugiau, byloje pateiktas ieškovo 2013 m. birželio 7 d. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktas 1 373,62 Lt sumai taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovas nebuvo skolingas ieškovui pastarojo šiuo ieškiniu reikalaujamą sumą (12 265,41 Eur).

22Pažymėtina, kad ieškovas yra ūkininkas, o ūkininkui, kaip verslininkui, taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai. Kadangi ieškovui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, jam kilo pareiga atidžiai vertinti savo buhalterinės apskaitos dokumentus, tame tarpe ir atsakovui teikiamas PVM sąskaitas faktūras; nesutikdamas su atsakovo elgesiu po PVM sąskaitų faktūrų išrašymo bei jų neapmokėjimo, jis galėjo Sutartyje nustatytu terminu reikšti pretenzijas atsakovui. Nepasinaudojęs minėta teise laiku, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl dėl tokio jo elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika. Teismas konstatuoja, jog, ginčo laikotarpiu susiklosčius situacijai, kai atsakovas nuomojo krautuvus kitiems asmenims, o ieškovas šių aplinkybių neginčijo ir toliau teikė paslaugas pagal 2011 m. birželio 18 d. Sutartį atsakovui, darytina išvada, kad šalių valia toks Sutarties vykdymas abiem šalims buvo priimtinas ir vykdomas. Todėl visi ieškovo argumentai, susiję su atsakovo skola jam, yra atmestini kaip nepagrįsti ir todėl ieškinys yra netenkinamas.

23Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas pakartotinai keldamas tuos pačius klausimus teismui pateiktame ieškinyje, iš esmės siekia paneigti Šiaulių apygardos teismo sprendimo privalomumo bei vykdytinumo (res judicata) principus (CPK 18 str.), siekia tų pačių aplinkybių kitokio teisinio įvertinimo, nors įstatymas draudžia kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, kitokio šios situacijos vertinimo nesuponuoja ir ieškovo pateikti banko sąskaitos operacijų išrašai bei juolab 2014 m. sausio 23 d. atsakovo elektroniniu paštu siųstas skolų suderinimo aktas ir ieškovo atsakovui 2014 m. sausio 27 d. siųstas elektroninis pranešimas, kuriame nurodoma, jog jis negali pasirašyti suderinimo akto, kadangi už 7 mėnesius nėra išrašytų sąskaitų, – nes šie įrodymai niekaip nepagrindžia skolos, už laikotarpį nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., susidarymo (CPK 185 straipsnis). Nors Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-417-357/2018 ir nėra šiuo metu įsiteisėjęs, tačiau teismas daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje būtina atsižvelgti į Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes jos yra labai panašios į šios civilinės bylos faktines aplinkybes.

24Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 12 265,41 Eur skolos priteisimo, reikalavimas dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo – taip pat atmestinas.

25Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

26Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas UAB „TransRental“ šioje byloje advokatui sumokėjo 1 331,00 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

27Valstybė patyrė 5,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei ieškinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

28Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškinį atmesti.

31Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „TransRental“, juridinio asmens kodas 300545345, 1 331,00 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt vienas euras) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

32Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,51 Eur (penki eurai 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

33Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K.... 3. Teismas... 4. ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis su atsakovu UAB „TransRental“ 2011 m.... 5. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad už laikotarpį nuo... 6. Trečiasis asmuo G. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad pilnai... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės... 8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M.... 11. Ieškovo teigimu laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.... 12. Atsakovo teigimu šioje byloje ieškovo M. K. reikalaujama 12 265,41 Eur skola... 13. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis... 14. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, kaip paminėta aukščiau, ieškovo... 15. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo... 16. Antra, prieš pradedant nagrinėti šalių ginčą iš esmės, paminėtini... 17. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią,... 18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu... 19. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu... 20. Teismas nagrinėjamoje byloje pažymi, kad ginčo dėl tarp šalių 2011 m.... 21. Taigi, nagrinėjamu atveju iš byloje surinkto įrodymų viseto, darytina... 22. Pažymėtina, kad ieškovas yra ūkininkas, o ūkininkui, kaip verslininkui,... 23. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas... 24. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 12 265,41 Eur skolos priteisimo,... 25. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo... 26. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas... 27. Valstybė patyrė 5,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 28. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 30. ieškinį atmesti.... 31. Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB... 32. Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės... 33. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...