Byla 2-2088/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „VITI“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-995-357/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „VITI“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pasiūlymą.

5Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo.

6Ieškovas AB „VITI“ kreipėsi ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. balandžio 18 d. atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ viešojo pirkimo komisijos sprendimą atmesti ieškovo AB „VITI“ pasiūlymą. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti atvirojo konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ procedūras. Ieškinyje nurodė, kad dalyvavo perkančiosios organizacijos UAB „Šiaulių vandenys“ vykdomame atvirajame konkurse „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ (toliau – Konkursas). 2011 m. balandžio 18 d. ieškovas gavo atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ pranešimą, kad AB „VITI“ pasiūlymas Konkursui buvo atmestas. Pranešime nurodyta, kad ieškovo ir jo pasitelktų subrangovų (UAB „Vėsa ir partneriai“) kvalifikacija neatitinka Konkurso sąlygų 3.1.3 p. nurodytų kvalifikacinių reikalavimų. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, 2011 m. gegužės 3 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, tačiau 2011 m. gegužės 6 d. gavo pranešimą apie tokios pretenzijos atmetimą. Ieškovas su tokiais perkančiosios organizacijos sprendimais nesutiko, manė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai ir neteisingai aiškina nurodyto subrangovo UAB „Vėsa ir partneriai“ atestate nurodytą kvalifikaciją ir leidžiamas atlikti darbų sritis ir tokiu būdu nepagrįstai riboja ieškovo galimybę dalyvauti konkurse. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, kol bus išnagrinėta civilinė byla, atsakovas, remdamasis neteisėtu ir byloje ginčijamu sprendimu, priims sprendimus tiek dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, tiek dėl konkurso nugalėtojo paskelbimo, tiek dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tolimesnis sprendimo ginčijimas neteks prasmės, o pirkimo sutartis bus sudaryta su kitu Konkurso dalyviu, kurio kaina yra ženkliai didesnė. Tokiu būdu valstybė patirs realią žalą, o tai būtų akivaizdus viešojo intereso ir ekonomiškumo principo pažeidimas.

7Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas: sustabdytos atvirojo konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ pirkimo (toliau – Pirkimo) procedūros iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždrausta atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“ sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, o jeigu pirkimo-pardavimo sutartis su konkurso laimėtoju jau yra pasirašyta – sustabdytas sutarties bei visų sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymas.

8Atsakovas UAB „Šiaulių vandenys” teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeis viešąjį interesą, nes neįgyvendinus projekto per numatytus terminus bus padaryta žala visuomenės interesams, o taip pat bus padaryta ir neigiama įtaka žmonių gerovei.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras gana ilgam laikui, sutriks visas UAB „Šiaulių vandenys“ planuoto projekto įgyvendinimas. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negalės įsisavinti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų, laiku nebus įgyvendinta veikla ir dėl neveikiančios centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos nukentės visuomenė. Padarė išvadą, kad tokiu atveju būtų pažeisti Šiaulių miesto gyventojų teisėti lūkesčiai, susiję su jų poreikių tenkinimu. Konstatavo, kad patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, jos pažeistų viešąjį interesą ir proporcingumo principą. Teismas nurodė, kad, jeigu būsimas teismo sprendimas būtų nepalankus ieškovui, atsakovas patirtų didžiulę žalą. Būsimam teismo sprendimui esant palankiam ieškovui, jis, VPĮ 96 straipsnio pagrindu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų užbaigtos, pirkimo sutartis būtų sudaryta ne su mažiausią kainą darbams atlikti pasiūliusiu ieškovu, o su kitu konkurso dalyviu, o pažeistos ieškovo teisės nebegalėtų būti apgintos. Liktų tik galimybė kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, o pats sprendimas netektų prasmės.
  2. Nei atsakovo atskirajame skunde, nei skundžiamoje nutartyje neatskleidžiama ir nepagrindžiama, kaip laikinosios apsaugos priemonės byloje sutrikdys Konkurso projekto plėtrą. Nepateikti ir neanalizuojami jokie įrodymai, kad Europos Sąjungos finansavimas bus prarastas, kokios kliūtys gali sutrikdyti tokių lėšų įsisavinimą, kokia galima atsakovo žala.
  3. Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia lėšų gavėjui kreiptis į atitinkamas institucijas, kad lėšų įsisavinimo terminas būtų pratęstas. Lėšų įsisavinimo terminų pratęsimas yra labai plačiai praktikuojamas ir vyksta didžiojoje daugumoje konkursų, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad jis būtų kreipęsis į įgyvendinančiąją instituciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl galimo konkurso termino pratęsimo galimybės ir būtų gavęs neigiamą atsakymą.
  4. Pareikšti ieškinio reikalavimai atitinka ir gina viešąjį interesą, kad imperatyvios VPĮ nuostatos būtų vykdomos, o lėšos būtų naudojamos skaidriai ir griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovui ginant savo teises civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, būtų pažeistas viešasis interesas, nes tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų mokėti už perkamus darbus brangiau. Be to, perkančioji organizacija patirtų papildomas išlaidas atlygindama ieškovo patirtus nuostolius. Dėl šių priežasčių teismo pozicija, kad ieškovas galėtų bylinėtis dėl nuostolių atlyginimo, taip pat neatitinka viešojo intereso.

13Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovo perkamos paslaugos yra svarbios atitinkamos vietovės gyventojų daliai, florai ir faunai, taigi jos yra susijusios su viešuoju interesu. Teismas teisingai nusprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras bus pažeistas viešasis interesas ir šiuo atveju viešo intereso apsaugai turi būti teikiamas prioritetas, lyginant su privačių asmenų (ieškovo) galimai pažeistų teisių gynyba.
  2. Pagal projekto veiklų įgyvendinimo grafiką, darbai turi būti pradėti 2011 m. birželio mėnesį, darbų nepradėjimas laiku laikomas „Projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“, projekto kodas Nr. VP-3.1-AM-01V-02-084, finansavimo ir administravimo sutartis“ (toliau – Sutartis) pažeidimu, kuris turės įtakos Sutarties finansavimui. Terminas darbams atlikti yra tik 22 mėnesiai. Sustabdžius pirkimą, didelė tikimybė, kad nukentėtų darbų kokybė, nes laimėjusiam Konkursą dalyviui terminas darbams atlikti ženkliai sutrumpėtų. Be to, laiku nepradėjus įgyvendinti projekto, atsakovas rizikuoja, kad projekto finansavimas gali būti sustabdytas ir (ar) net nutraukta projekto finansavimo ir administravimo sutartis.
  3. Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas gali būti pasiektas ir VPĮ 96 straipsnio pagrindu, t.y. ieškovas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
  4. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino, kokius padarinius sukeltų laikinosios apsaugos priemonės atsakovui, jei jos būtų pritaikytos – nebūtų laiku įgyvendintas projektas, nebūtų įsisavintos lėšos, visuomenė negautų naudos, nebūtų įgyvendinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategija.
  5. Pirkimas susideda iš dviejų dalių, todėl ir ieškovas į teismą su ieškiniu gali kreiptis tik dėl tos dalies, kurioje jis pateikė pasiūlymą. Ieškovas pateikė teismui ieškinį tik dėl 2 pirkimo dalies, todėl teismui tenkinus ieškovo prašymą ir panaikinus 2011 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį ir palikus galioti 2011 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos nutartį, kuria būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos Konkurso pirkimo procedūros, būtų pažeistas ne tik viešasis interesas, bet ir ekonomiškumo, proporcingumo principai, nes tokiu atveju teismas išeitų už ieškinio ribų ir sustabdytų viso Pirkimo procedūrų vykdymą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

15Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo patikrinti ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Sąvoka „viešasis interesas“ apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Sąvoka „viešasis interesas” yra vertinamasis kriterijus, todėl jos taikymas turi būti siejamas su konkrečios bylos aplinkybėmis.

17Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ paskelbto konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“. Bylos duomenys patvirtina, kad pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą. Pažymėtina, kad specialusis įstatymas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, yra Viešųjų pirkimų įstatymas. Minėtame įstatyme numatyta galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio penktoji dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu; teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas, nes tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų mokėti už perkamus darbus brangiau. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų) biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Taigi viešasis interesas, visų pirma, reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą. Tačiau ši taisyklė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose nėra absoliuti. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, pavyzdžiui, pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jeigu iš bylos duomenų matyti, kad dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo organizuotas pirkimas apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos lėšos, kurių didžioji dalis skiriama iš Europos Sąjungos fondų, teismas gali ir nestabdyti pirkimo procedūrų. Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai pirkimui skirtos lėšos įsisavinamos iš Europos Sąjungos lėšų ir dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, galima netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymo, tačiau, jeigu sustabdžius užtrukusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos ir gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentės visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai, taip pat nebus sukurtos naujos darbo vietos, kurios atsirastų įsisavinus lėšas ir įvykdžius pirkimą, galima laikyti, kad prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyvių teisės normų pažeidimai.

19Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. balandžio 7 d. UAB „Šiaulių vandenys“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri atsakinga už Sanglaudos skatinimo veiksmų ir programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ įgyvendinimą, sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“ (projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-084) finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – Sutartis). Šios sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad projekto biudžeto didžiausia finansuojama suma – 30 400 000 Lt, iš kurios 25 624 716,55 Lt skiriama iš Europos Sąjungos fondų lėšų, 3 014 672,54 iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o ne mažiau kaip 1 760 610,91 Lt iš projekto vykdytojo (arba partnerio) lėšų (Sutarties 2.2.1-2.2.3 p.). Projektui finansavimas skiriamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos, o projekto finansavimo pabaiga – 2014 m. (Sutarties 3.3-3.4 p.). Iš projekto aprašymo 6 straipsnio matyti, kad projekto veiklos įgyvendinimo pradžia – 2011 m. birželio mėnuo, o pabaiga – 2014 m. kovo mėn. Taigi šiuo projektu siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus tiekiamo vandens ir nuotekų kokybės gerinimui, užtikrinant regiono, šiuo atveju – Šiaulių miesto, gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą bei valymą, šių paslaugų plėtrą. Geresne viešai tiekiamo vandens kokybe suinteresuota visuomenė, kadangi tai tiesiogiai lemia ir gyventojų sveikatą. Kokybiškas nuotekų tvarkymas gerina aplinkos būklę, taip pat užtikrina visuomenės narių poreikių kokybiškesnį tenkinimą. Dėl to tinkamas šio projekto įgyvendinimas yra prioritetiškai ginama vertybė. Neįsisavinus projektui skirtų lėšų, nukentėtų didelė visuomenės dalis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimo procedūras, nepagrįstai užtruks projekto, didžiąja dalimi finansuojamo iš Europos Sąjungos lėšų, įgyvendinimas, gali būti neįsisavintos tam skirtos lėšos, tuo pačiu nebus užtikrinta viešai tiekiamo tinkamos kokybės geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugų plėtra ir prieinamumas vartotojams Šiaulių mieste, o tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to paties projekto jau buvo sprendžiama pagal kito tiekėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1969/2011), šioje byloje daryti kitokios išvados nėra pagrindo, kadangi naujų aplinkybių nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju netaikymo.

20Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

21Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.).

22Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo... 5. Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta... 6. Ieškovas AB „VITI“ kreipėsi ieškiniu į Šiaulių apygardos teismą,... 7. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovo prašymas... 8. Atsakovas UAB „Šiaulių vandenys” teismui pateikė atskirąjį skundą,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino teismo... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011... 13. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 15. Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9... 16. Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ paskelbto... 18. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad... 19. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. balandžio 7 d. UAB „Šiaulių... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra... 21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu ieškinys būtų... 22. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą....