Byla 2-569-713/2016
Dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovei G. S. ir jos atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei A. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą,

Nustatė

2ieškovė G. S. ieškiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas patalpas – butą ( - ) Kaune, pagal Lietuvos Respublikos „Butų privatizavimo įstatymą“ lengvatinėmis sąlygomis (3-4 b.l.).

3Ieškovė ir jos atstovė advokatė Vida Tarutienė posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad ieškovė yra buto, esančio ( - ) Kaune, pagrindinė nuomininkė. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, Kauno miesto savivaldybei. Ieškovė pagrindine nuomininke tapo 2006 m., po sutuoktinio J. S. mirties. Butas šeimai suteiktas 1989 m. Šeima nutarė butą privatizuoti ieškovės vardu. Buvo pradėti rinkti dokumentai, ieškovė kreipėsi į Kauno m. savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą, pateikė prašymą ir visus būtinus dokumentus buto privatizavimui ieškovės vardu, kaip ir buvo susitarę sutuoktiniai. Dokumentai, pareiškimas buvo priimti, užregistruoti, ieškovė sumokėjo už pradedamas privatizavimo procedūras ir įmokos kvitą pateikė tarnybai. Tarnybos darbuotoja ieškovei išaiškino, kad privatizavimo procedūros pradedamos, ieškovė bus informuojama apie privatizavimo eigą. Ieškovė buvo iškviesta į tarnybą ir supažindinta su Buto techninės apskaitos byla, kurią buvo paruošęs tuometinis Inventorizacijos biuras, suderino duomenis ir nurodė toliau laukti iškvietimo. Ilgą laiką negavusi informacijos kreipėsi į savivaldybę, kur buvo patikinta, jog atėjus laikui ieškovė anksčiau ar vėliau butą privatizuos ir taps jo savininke. 1998-07-01 butų privatizavimo įstatymui netekus galios, ieškovei buvo paaiškinta, kad bus priimtas papildomas įstatymas ir privatizavimo procedūros bus pratęstos. Ieškovė informacijos apie galimumą tęsti privatizavimo procedūras negavo, mano, kad ji išreiškė nuomonę dėl buto privatizavimo, privatizavimo procedūra buvo pradėta, butas liko neprivatizuotas ne dėl jos kaltės. Prašo ieškinį tenkinti ir pripažinti jos teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Nurodo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo informuota, jog negalės buto privatizuoti. Terminai, padavus pareiškimą savivaldybei, nebuvo nustatyti, o ieškovė negalėjo turėti įtakos savivaldybės darbui. Ieškovė buvo rūpestinga, atidi, pagal savo išsilavinimą atliko visus veiksmus, pasitikėjo institucija, todėl nesutinka su atsakovės priešinga nuomone ir kaltinimu, kad ji nesiėmė veiksmų, siekiant privatizuoti butą.

4Atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį (25-29 b.l.). Tokios pat pozicijos laikėsi ir teismo posėdžio metu. Nurodė, jog gyvenamosios patalpos, esančios ( - ) Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

52006-04-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1273 pagrindu su ieškove G. S. 2006-04-19 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) Kaune, nuomos sutartis. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-11-23 raštu Nr. 66-3-664 informavo, kad skyriuje nėra ieškovės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, tačiau yra sudaryta šių gyvenamųjų patalpų techninės apskaitos byla. Atsakovė nesutinka su ieškovės keliamu reikalavimu privatizuoti būstą, kadangi ieškovė nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo suteikta teise privatizuoti butą, neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti. Ieškovė turėjo Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka iki 1992-12-01 pareikšti norą gyvenamąsias patalpas įsigyti nuosavybėn, tokio noro nepareiškė. Buto bylos sudarymas nereiškia, kad ieškovės valia privatizuoti butą buvo išreikšta laiku ir tinkamai. Atsakovė ieškinio reikalavimams prašo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą, kurį skaičiuoja nuo LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos.

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, jog gyvenamosios patalpos, esančios ( - ) Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (21 b.l.).

81989-12-22 ieškovės sutuoktiniui A. S. buvo išduotas orderis į butą, esantį ( - ) šiuo adresu ieškovė nuo 1990-07-03 yra deklaravusi gyvenamąją vietą (13, 16, 17, 19, 40, 41 b.l.).

92006-01-30 mirus pagrindiniam nuomininkui sutuoktiniui A. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-07 įsakymo Nr. A-1273 pagrindu, nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės vardu, ji tapo buto, esančio ( - ) Kaune, pagrindine nuomininke (38, 14-15 b.l.). Ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi, bute gyvena nuo 1989-12-22 ( 33-32 b.l.).

10Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieškovė G. S. ir sutuoktinis A. J. S. Lietuvos Respublikos teritorijoje nekilnojamų daiktų neturi ir neturėjo (20 b.l.). 1992-01-20 sudaryta buto, esančio ( - ) Kaune, techninės apskaitos byla, buto savininke nurodant S. G. (9-12 b.l.).

11Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, kadangi ji 1991 m. lapkričio mėnesį pradėjo ginčo buto privatizavimo procedūrą: pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą, kitus dokumentus, sumokėjo pinigus taupomojoje kasoje ir įmokos kvitą už pradedamą privatizacijos procedūrą pateikė privatizavimo tarnybai; privatizavimo procedūra iki šiol neužbaigta. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė remiasi ginčo buto techninės apskaitos byla, sudaryta 1992 m. sausio 20 d. ir gauta iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (9-12 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2015-10-05 raštu, kuriame nurodoma, kad Skyriuje išlikusi buto ( - ) Kaune, Buto apskaitos byla, parengta Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o pareiškimo ir kitų dokumentų privatizuoti butą Skyriuje nėra išlikę (8 b.l.), taip pat teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. K. parodymais.

12Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu buvo pradėtos ginčo buto privatizavimo procedūros, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kurį teismo prašo taikyti.

13Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta „LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnyje (toliau- VPBĮIDNAMĮ. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).

14Kasacinis teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis bei viena valstybės socialinės ekonominės politikos krypčių, turinčios tikslą sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti nuomojamas gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Butų privatizavimu buvo siekiama, kad gyvenamosios patalpos taptų privačia nuosavybe, t.y., kad savininkas būtų joje gyvenantis asmuo. Kita vertus, teisė privatizuoti nėra prigimtinė žmogaus teisė. Asmens teisė privatizuoti valstybės (savivaldybės) turtą atsiranda tik atitinkamo teisės akto pagrindu. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikrą laikotarpį užtrunkantis procesas. Tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, specifiką ir sudėtingumą, o teismui sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – pareigą aiškinti bei taikyti butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, vertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-183/2013)

151991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2000 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1025; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2012 kt.).

16Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, suformavo praktiką, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

17Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nuomojamas butas gali būti privatizavimo objektas, tačiau šalys nesutaria dėl to, ar buvo išreikšta valia pasinaudoti Butų privatizavimo įstatyme įtvirtinta teise galiojant šiam įstatymui.

18Byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-07 įsakymas Nr. A-1273; nuomos sutartis, pakeista ieškovės vardu, kurios pagrindu ir šiuo metu ieškovė gyvena ginčo bute ir yra pagrindinė nuomininkė (33-32 b.l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2015-10-05 raštas, duomenys apie ieškovės registracijos ir deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtina, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui; nuo 1989 metų ieškovė gyveno šiame bute ir gyvena iki šiol. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad ieškovė taip pat Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi. Taigi, teismas konstatuoja, kad ginčo butas galėjo būti privatizavimo objektu, o ieškovė, kaip pagrindinė nuomininkė turėjo teisę privatizuoti šį butą. Byloje esanti ginčo Buto techninės apskaitos byla patvirtina, kad ji buvo parengta 1992 m. sausio 20 d. ir iki šiol yra saugoma pas atsakovę Kauno miesto savivaldybę. Atsakovė šių faktų neginčija. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu valstybiniam butų fondui priklausančių butų techninės apskaitos bylos buvo rengiamos tuometiniame Inventorizacijos biure (dabar – VĮ „Registrų centras“) tik esant nuomininko pateiktam prašymui leisti privatizuoti butą kartu su kitais būtinais dokumentais ir gyventojui apmokėjus nustatyto dydžio rinkliavą už buto inventorizavimą. Teismo posėdyje apklausti liudytoja J. K. patvirtino, kad 1992 metais jos kaimynė (ieškovė) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo, tvarkėsi dokumentus, vaikščiojo į savivaldybę dėl buto privatizavimo, žinojo, kad ieškovei buvo siūloma kantriai laukti kada bus pakviesta pasirašyti sutartį. Todėl teismas, 1992-01-20 parengtą Buto techninės apskaitos bylą, vertindamas kartu su kitais įrodymais daro išvadą, jog G. S., galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į atsakovę įstatymo nustatyta tvarka su prašymu privatizuoti ginčo butą.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2010, išaiškino, kad, sprendžiant, kada asmuo, siekiantis privatizuoti butą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, jog gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo–pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugelį šių veiksmų turėjo atlikti atsakovė, be to, tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).

20Nagrinėjamoje byloje ieškovei G. S. ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. spalio 5 d., kai ieškovė buvo informuota apie negalėjimą privatizuoti butą, kadangi savivaldybė turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butą įgyvendinimą. Savivaldybei to nepadarius, ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ji ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), dėl to atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

21Taigi, remiantis byloje nustatytais faktais, aukščiau išdėstytais motyvais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas (LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. , CPK 178 str.).

22Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė turėjo 641,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis (5 b.l.), ir 600,00 Eur už ieškovės procesinio dokumento parengimą, atstovavimą teisme (48-49 b.l.). Turėtos išlaidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas, todėl išlaidos iš atsakovės priteistinos (CPK 79 str., 93 str. 1 d.)

23Valstybė taip pat patyrė 2,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau jos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).

24Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

25ieškinį tenkinti visiškai.

26Pripažinti G. S., a.k. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) Kaune, pagal Lietuvos Respublikos „Butų privatizavimo įstatymą“ lengvatinėmis sąlygomis.

27Priteisti G. S., a.k. ( - ) iš Kauno miesto savivaldybės, įm.k.111106319, 641,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant... 2. ieškovė G. S. ieškiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti... 3. Ieškovė ir jos atstovė advokatė Vida Tarutienė posėdžio metu ieškinio... 4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį,... 5. 2006-04-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta,... 8. 1989-12-22 ieškovės sutuoktiniui A. S. buvo išduotas orderis į butą,... 9. 2006-01-30 mirus pagrindiniam nuomininkui sutuoktiniui A. S., Kauno miesto... 10. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieškovė G. S. ir... 11. Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą pagal... 12. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų,... 13. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m.... 14. Kasacinis teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra pasisakęs,... 15. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo... 16. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Butų privatizavimo... 17. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nuomojamas butas... 18. Byloje esantys Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovei G. S. ieškinio senaties terminas... 21. Taigi, remiantis byloje nustatytais faktais, aukščiau išdėstytais motyvais... 22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 23. Valstybė taip pat patyrė 2,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 24. Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,... 25. ieškinį tenkinti visiškai.... 26. Pripažinti G. S., a.k. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias... 27. Priteisti G. S., a.k. ( - ) iš Kauno miesto savivaldybės, įm.k.111106319,... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...