Byla 2A-704-653/2014
Dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui – AAS „Gjensidige Baltic“, trečiasis asmuo byloje G. J

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl 2013-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui – AAS „Gjensidige Baltic“, trečiasis asmuo byloje G. J..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 68 597,75 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

5Ieškovas nurodė, jog 2008-07-15 Kaune, Birželio 23-iosios g. įvyko eismo įvykis. G. J., vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) pažeidė KET, susidūrė su S. P. vairuojamu automobiliu ir padarė sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą. Kauno m. apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžiu kaltu dėl eismo įvykio pripažintas G. J.. G. J. automobilis eismo įvykio metu privalomuoju draudimu buvo apdraustas atsakovo. Dėl eismo įvykio S. P. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-19 buvo nedarbingas, jam paskirta 16500,01 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa. Dalį žalos atsakovas atlygino 2011-08-25 pervesdamas 13115,90 Lt. Likusi neatlyginta ieškovui padaryta žala, išmokėjus ligos pašalpą, yra 3384,11 Lt. Dėl patirtų sužalojimą S. P. neteko 75 proc. darbingumo, jam buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2013-05-16. Laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2012-05-31 išmokėjus netekto darbingumo periodinę kompensaciją, fondo biudžetui buvo padaryta 32197,44 Lt žala. 2008-12-22 nustačius 75 proc. netektą darbingumą S. P. nuo 2008-12-19 iki 2009-06-30 buvo paskirta netekto darbingumo pensija. 2009-05-22 nustatytas 80 proc. netektas darbingumas laikotarpiu nuo 2009-05-18 iki 2011-05-17. 2009-05-22 paskirta netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2011-05-31. 2011-05-24 pakartotinai nustatytas 80 proc. netektas darbingumas nuo 2011-05-17 iki 2013-05-16 ir paskirta netekto darbingumo pensija. Laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2012-05-31 išmokėjus netekto darbingumo pensiją fondo biudžetui padaryta 33016,20 Lt žala. Viso laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2012-05-31 VSDFV Kauno skyriui padaryta 68597,75 Lt žala, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.

6Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal pareikštą pretenziją ieškovui 2011-08-25 išmokėjo 13 115,90 Lt draudimo pašalpą už S. P. išmokėtą ligos pašalpą laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-19, todėl dėl šio reikalavimo nesutiko dalyje dėl 3384,11 Lt sumos. Taip pat ieškovas nesutiko su kitais ieškovo pareikštais reikalavimais t.y. sumokėti netekto darbingumo kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją. Ieškinys pateiktas 2011-08-11, todėl prašo taikyti senatį visoms išmokoms, kurios sumokėtos iki 2010-08-11.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

82013-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo ieškovui 68597,75 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo valstybei

92090,05 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 15 d., Birželio 23-iosios g. G. J., vairuodamas automobilį „Audi 100“ valst. Nr. ( - ) pažeidė KET 53, 199 p. reikalavimus, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam vairuotojui S. P. ir su juo susidūrė, ko pasėkoje S. P. padarė sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą. G. J. Kauno m. apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d. Automobilio „Audi 100“ valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic“ (draudimo liudijimas AFA 0683421). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo.

11Ieškovas vadovaudamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, S. P. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-19 paskyrė 16500,01 Lt dydžio ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpą, o atsakovas 2011-08-25 ieškovui atlygino 13115,90 Lt ligos pašalpos dalį.

12Dėl patirtų sužalojimą S. P. buvo nustatyta 75 proc., vėliau 80 proc. netektas darbingumas. VSDFV Kauno skyriaus sprendimais S. P. paskirtos ir mokamos netekto darbingumo kompensacija ir netekto darbingumo pensija. Nuo 2008-12-19 iki 2012-05-31 ieškovas S. P. išmokėjo 32197,44 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir 33016,20 Lt netekto darbingumo pensijos išmokų.

13Byloje kilo ginčas tik dėl atsakovo neatlygintos 3384,11 Lt ligos pašalpos dalies priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl eismo įvykio nedarbingam S. P. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-19 paskyrė 16500,01 Lt dydžio ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpą. Išmokėdamas paskaičiuotas ligos pašalpos sumas, ieškovas iš jų išskaičiavo ir į valstybės biudžetą sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, todėl pripažintina, kad išmokėdamas ligos pašalpą ieškovas patyrė 16500,01 Lt dydžio žalą. Eismo įvykio metu nukentėjusio S. P. turtinę žalą galėtų sudaryti jo pajamų sumažėjimas ieškinyje nurodytu laikotarpiu (nuo 2008-07-15 iki 2012-05-31), priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu. Bylos duomenimis, S. P. vidutinis darbo užmokestis iki eismo įvykio (atskaičius pajamų ir socialinio draudimo mokesčius) buvo - 2270,64 Lt (b. l. 111). Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovo mokamos išmokos nekompensuoja iki eismo įvykio S. P. turėtų pajamų ir dėl to ieškovas turi teisę reikalauti viso 68597,75 Lt žalos atlyginimo.

14Ieškovas 2011-03-08 pareiškė pretenziją atsakovui, kuris 2011-08-03 pranešime atsisakymą atlyginti žalą siejo su LR Konstituciniame teisme nagrinėjamais prašymais dėl LR 6.290 str. 1 ir 3 d. atitikimo LR Konstitucijos nuostatoms (b.l. 26-27).

15Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 ir darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką pagal pateiktą ieškovo pretenziją. Tuo pačiu matyti, kad nuo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką (2011-08-03) iki ieškinio pareiškimo (2011-08-11) nepraėjo vieneri metai, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad yra praleistas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CPK 178, 185 str.).

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

18Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį ir gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą reglamentuojančias teisės normas.

19Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą subrogacijos pagrindu, jis turi būti įgyvendintas vadovaudamasis tomis taisyklėmis, kuriomis ją įgyvendinti gali nukentėjusysis asmuo

20(S. P.). Eismo įvykis įvyko 2008-07-15, todėl ieškinio senatis pasibaigė 2011-07-15. Kadangi ieškinys pareikštas 2011-08-11, ieškinio senaties terminas praleistas. Ieškinio senaties skaičiavimui neturi įtakos aplinkybė, kad išmokos buvo sumokėtos vėliau nei eismo įvykio dieną. Šiuo aspektu apeliantas vadovaujasi LAT 2012-11-08 nutartimi Nr. 3K-3-73/2012.

21Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 7 p. numato, kad ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ir žalai kompensuoti, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Dėl to teismas nepagrįstai priteisė gyventojų pajamų mokesčio sumą. Šią aplinkybę apeliantas grindžia Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimu, pridėtų prie apeliacinio skundo.

22Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23Nurodė, kad ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos. Šiuo atveju ieškovas vadovaujasi LAT 2013-02-14 nutartimi Nr. 3K-3-15/2013. Ieškinio senaties eiga prasidėjo 2011-08-05, ieškinys pateiktas 2011-08-11, t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

24Draudiko pareiga atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra reglamentuota įstatymais. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ligos pašalpa yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Ieškovo sumokėta 3384,11 Lt gyventojų pajamų mokesčių suma remiantis CK 6.251 str. 1 d. priskirtina prie atlygintinos žalos, nustatytos CK 6.290 str. bei LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str. Atsižvelgus į tai, kad dėl nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja prarastas pajamas, S. P. buvo išmokėta 16500 Lt ligos pašalpa, kaip negautų pajamų kompensavimas, todėl turėjo būti apmokestinama.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino taikymo bei dėl ieškovo prievolės sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį nuo nukentėjusiajam asmeniui sumokėtos ligos pašalpos.

29Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą arba jį patenkinus iš dalies, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

30Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2008-07-15. Ieškovas pretenziją atsakovui (eismo įvykio kaltininko draudikui) pareiškė 2011-03-08. Atsakovas 2011-08-03 raštu, kuris ieškovui buvo įteiktas 2011-05-05, atsisakė tenkinti reikalavimą atlyginti ieškovui žalą.

31Pažymėtina, kad nors TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad pretenzija dėl padarytos žalos turi būti pareiškiama per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos (šiuo atveju eismo įvykio dienos), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

32Vadovaujantis minėta teismų praktika, įvertinus atsisakymo patenkinti pretenziją datą (2011-08-03) bei ieškinio pareiškimo teismui datą (2011-08-12 – b.l. 38), taip pat atsižvelgus į tai, kad šioje byloje atsakovas neginčijo ieškovo teisės pareikšti pretenziją realizavimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį tik reikalavimams dėl išmokų, kurios sumokėtos iki 2010-08-11, todėl ir apeliacinis nagrinėjimas apsiriboja šiuo laikotarpiu.

33Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. nustato, jog gyventojų pajamų mokesčio objektas – gyventojo pajamos. To paties įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Taigi ligos pašalpa yra gyventojo pajamos, kurios yra apmokestinamos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal minėto įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Remdamasis minėtomis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ligos pašalpa yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, kurį apskaičiuoti ir sumokėti turi jas mokantis asmuo, todėl ieškovas, paskyręs S. P. ligos pašalpą ir sumokėjęs į biudžetą įstatymu nustatytą mokesčių sumą, patyrė žalą, kurią ir privalo atlyginti atsakovas. Apelianto pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte išdėstyta šios institucijos nuomonė dėl kitos situacijos, kuri nėra identiška nagrinėjamam atvejui, taip pat rašte nėra aptartas ligos pašalpos apmokestinimo klausimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis minėtame rašte pateikta nuomone. Be to, apelianto pridėto Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto data – 2012-12-18 (b.l. 148), tačiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas, turėdamas galimybę šį įrodymą pateikti, šiuo įrodymu nesirėmė, todėl pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti tokį naują įrodymą.

34Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

35Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

362013-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 68... 5. Ieškovas nurodė, jog 2008-07-15 Kaune, Birželio 23-iosios g. įvyko eismo... 6. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagal pareikštą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 2013-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį... 9. 2090,05 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių... 10. Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 15 d., Birželio 23-iosios g. G. J.,... 11. Ieškovas vadovaudamasis LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų... 12. Dėl patirtų sužalojimą S. P. buvo nustatyta 75 proc., vėliau 80 proc.... 13. Byloje kilo ginčas tik dėl atsakovo neatlygintos 3384,11 Lt ligos pašalpos... 14. Ieškovas 2011-03-08 pareiškė pretenziją atsakovui, kuris 2011-08-03... 15. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą... 18. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį ir... 19. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą subrogacijos pagrindu, jis turi būti... 20. (S. P.). Eismo įvykis įvyko 2008-07-15, todėl ieškinio senatis pasibaigė... 21. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 7 p. numato, kad ne... 22. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė... 23. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo... 24. Draudiko pareiga atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo fondo... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio... 29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudžiamojo įvykio... 30. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2008-07-15. Ieškovas pretenziją... 31. Pažymėtina, kad nors TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad pretenzija... 32. Vadovaujantis minėta teismų praktika, įvertinus atsisakymo patenkinti... 33. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 1 d.... 34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 35. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 36. 2013-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą....