Byla 2A-1162-104/2014
Dėl vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo netesėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Eura” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23981-912/2013 pagal ieškovo UAB „Eura“ ieškinius atsakovui AB DNB bankui dėl vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo netesėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir

Nustatė

2ieškovas UAB „Eura” pareikštais atsakovui AB DNB bankui ieškiniais (civilinė byla Nr. 2-31742-129/2013 sujungta su civiline byla Nr. 2-23981-912/2013, 3t., b.l. 107) prašė:

31) pripažinti atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. raštą, juo atliktą 2006 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties Nr. 9594, jos papildymų ir pakeitimų, taip pat 2006 m. spalio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. 11138, jos papildymų ir pakeitimų nutraukimą negaliojančiu ab initio;

42) pakeisti 2006 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties Nr. 9594 ir 2006 m. spalio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. 11138 sąlygas taip: 2.1) iki 2015 m. vasario 26 d. atidėti kredito įmokų grąžinimą pagal abi kreditavimo sutartis; 2.2) iki 2014 m. vasario 26 d. sumažinti pagal 2012 m. vasario 22 d. susitarimą Nr. 9594/4 dėl 2006 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo 1.2 punktą bei pagal 2012 m. vasario 22 d. susitarimą Nr. 11138/3 dėl 2006 m. spalio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. 11138 sąlygų pakeitimo 1.2 punktą mokamų palūkanų dydį 50 proc.; 2.3) nustatyti, kad nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 26 d. mokamos 100 proc. pagal kreditavimo sutartis priklausančios mokėti palūkanos; 2.4) nustatyti, kad nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 26 d. kredito įmokos pagal kreditavimo sutartis mokamos kas mėnesį tokia tvarka: vienuolika mėnesių grąžinama po 5000 Lt kredito, o dvyliktą mėnesį grąžinama visa likusi kredito suma pagal kreditavimo sutartis; 2.5) nustatyti, kad iki šio ieškinio susidaręs įsiskolinimas (mokėtina kredito dalis, palūkanos, delspinigiai) sumokami 2016 vasario 26 d.; 2.6) nustatyti, kad iki 2014 vasario 26 d. atidėta 50 proc. palūkanų pagal kreditavimo sutartį dalis sumokama 2016 m. vasario 26 d.;

53) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad šalys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui iki 2008 m. vasario 28 d. suteikė 1 100 000 Lt kreditą; 1,3 proc. banko marža. Šalys 2006 m. spalio 19 d. sudarė antrą kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui iki 2008 m. vasario 28 d. suteikė 220 000 Lt kreditą; 1,8 proc. banko marža. Kreditai skirti dviem 1,9777 ha ir 2,3683 ha žemės ūkio paskirties sklypams pirkti Kaune, Užliedžių s., jų infrastruktūrai įrengti, statinių projektavimo darbams finansuoti. Ieškovas žemės sklypus pirko ketindamas parengti jų detalųjį planą, pakeisti žemės paskirtį, statyti gyvenamuosius namus, autobusų – sunkvežimių servisą ir motelį su greito maisto restoranu. Suteikdamas kreditus, atsakovas tikino, kad nedarys kliūčių kreditavimo sutartims pratęsti. Ieškovas vykdė nekilnojamojo turto plėtros projektą, sudarė sutartis su rangovais, kurie atliko darbus, įrengė sklypų infrastruktūrą – įvažas į kelią „Via Baltika“, nutiesė 10 kV elektros linijos kabelius, renovavo melioracijos rinktuvą. Detaliojo plano rengimo procedūra užsitęsė keturis metus dėl biurokratinių kliūčių. Dėl to kreidavimo sutarys tris kartus keistos, pratęstas kreditų grąžinimo terminas. Keisdamas kreditavimo sutartis, atsakovas vilkino pakeitimo procesą, keitė ne tik kredito grąžinimo terminą, bet taip pat ir kitas sąlygas – vienašališkai padidino banko maržą iki 3,69 proc. ir palūkanų normą iki 7 proc. Kreditavimo sutarčių sudarymo metu atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, kad, pratęsiant kreditų grąžinimo terminą, bus keičiamos taip pat ir kitos sąlygos. Šiuo metu dėl objektyvių priežasčių vykdyti kreditavimo sutartis ieškovui tapo sunkiau negu atsakovui, nes 2007–2010 metais įvyko ekonomikos recesija, bet VILIBOR palūkanų norma buvo aukščiausia. Dėl to sumažėjo ieškovo apyvartinių lėšų. Nepaisydamas nurodytų aplinkybių, ieškovas atsakovui iki 2013 m. gegužės mėn. sumokėjo 598 238 Lt palūkanų, t. y. 1/2 kreditų sumos, iki 2010 metų grąžino 76 000 Lt kredito. Ieškovei reikia apie 250 000 Lt komunikacijoms sklypuose įrengti, todėl ieškovas negali vykdyti kreditavimo sutarčių visa apimtimi. Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas atidėti ir pratęsti kredito grąžinimo terminą. Atsakovas po trijų mėnesių siūlė laikinai sumažinti kreditų dengimą 35 000 Lt, pratęsti sutartis 12 mėn., neatidedant termino kreditams grąžinti. Ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą su tokiu pat prašymu, bet atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. raštu pranešė apie kreditavimo sutarties nutraukimą nuo 2013 m. gegužės 25 d.

7Ieškovas pasisakydamas dėl sąlygų kreditavimo sutartims pakeisti nurodė, kad yra visos CK 6.204 str. 2 d. nustatytos sąlygos kreditavimo sutartims pakeisti, nes apie aplinkybes, dėl kurių ieškovas negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų, jis sužinojo po kreditavimo sutarčių sudarymo. Sudarydamas 2006 m. kreditavimo sutartis, atsakovas negalėjo numatyti, kad 2008 m. prasidės ekonominė krizė, kad keturis metus bus rengiamas detalusis planas, taip pat kad atsakovas, pasinaudodamas situacija, vienašališkai padidins palūkanų normą. Ieškovas mano, kad pakeitus kreditavimo sutartis, jos būtų išsaugotos ir tai atitiktų sąžiningumo principą, nes ieškovas jau yra sumokėjęs 598 238 Lt palūkanų, kurios atitinka 1/2 bendros kreditų sumos. Taip pat ieškovas į atsakovui įkeistus sklypus investavo 477 185,39 Lt. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad iki kreditavimo sutarčių nutraukimo ieškovo pradelstų mokėjimų suma buvo 52 226,14 Lt, t. y. nedidelė dalis.

8Ieškovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartis, nes neatsižvelgė į tai, jog buvo galima pratęsti sutartis. Ieškovo nuomone, atsakovas nededa maksimalių pastangų sutartims išsaugoti, nes renkasi lengvesnį ir neproporcingą savo interesų užtikrinimo kelią – nutraukti sutartį ir pradėti išieškojimą iš įkeistų žemės sklypų. Taip pat nurodo, kad atsakovas netinkamai informavo apie sutarčių nutraukimą, nes nesivadovavo Kreditavimo sutarčių bendrųjų dalių 38 punkte nustatyta vienašališko sutarčių nutraukimo tvarka. Ieškovas teigia, kad atsakovo 2013 m, balandžio 18 d., raštas yra ne pranešimas apie sutarčių nutraukimą, bet įspėjimas (informacinis pranešimas) apie galimus atsakovo veiksmus.

9Atsakovas AB DNB bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kreditavimo sutartims esant nutrauktoms, jų negalima pakeisti. Ieškovas pažeidė CK 6.204 straipsnį, todėl negali juo remtis. Ieškovas pažeidė CK 6.59 straipsnį, kuriame nustatytas draudimas vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sąlygas, taip pat pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalį, nes tinkamai neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Kreditavimo sutartis šalys kelis kartus keitė esant ieškinyje nurodytoms aplinkybėms (ekonominė krizė, valdžios institucijų veiksmai, banko vienašališkai didinta palūkanų normos marža, komercinių bankų padidinta VILIBOR), dėl to kreditavimo sutartys negali būti dar kartą keičiamos CK 6.204 straipsnio pagrindu. Ekonominė krizė nėra pagrindas keisti kreditavimo sutartis, nes ji nėra ieškovą individualizuojanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Ieškovas, sudaręs kreditavimo sutartis ir įsipareigojęs mokėti jose nustatytas įmokas, prisiėmė nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką. Prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, asmuo turi įvertinti, sugebės juos laiku ir tinkamai įvykdyti, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-161/2013). Be to, jis yra verslininkas, veikiantis rinkoje ir siekiantis pelno. Jis veikia savo rizika ir visi padariniai, susiję su pelnu ir nuostoliais, yra jo veiklos rizikos analizės ir įvertinimo rezultatas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1079-56/2010). Ieškovas, gaudamas kreditus ir už juos įsigydamas nekilnojamojo turto bei jį gerindamas, sutarčių sudarymo metu galėjo numatyti dėl projekto įgyvendinimo galinčius atsirasti sunkumus. Ekonominė krizė nėra nenugalima jėga, dėl kurios atleidžiama nuo prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad įsipareigojimų pagal sutartis vykdymas negali būti perkeliamas į neribotą laiką, negali būti nepagrįstai nutolinami sutarčių nevykdymo teisiniai padariniai, nes taip būtų pažeidžiami kitos sutarties šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340/2012). Atsakovas akcentavo, kad, ieškovo prašymu, kreditavimo sutartys keistos tris kartus ir terminas kreditui grąžinti atidėtas 5 metams. Ieškovo siūlomas kreditavimo sutarčių pakeitimo būdas iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, nes ieškovas laiku negrąžintų kreditų, todėl atsakovas patirtų papildomų išlaidų ieškodamas ir gaudamas papildomų finansinių išteklių, taip pat atsakovas turi laiku atsiskaityti su indėlininkais ir investuotojais. Be to, ieškovas neįrodė, kad pakeitus kreditavimo sutartis jo siūlomu būdu, ieškovas sugebės tinkamai vykdyti sutartį. Taip pat nurodė, kad tinkamai informavo ieškovą apie kreditavimo sutarčių nutraukimą, nes prieš išsiųsdamas 2013 m. balandžio 18 d. pranešimą apie kreditavimo sutarčių nutraukimą ir termino įsipareigojimams įvykdyti, atsakovas du kartus įspėjo ieškovą apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus: 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raštais. Atsakovas nurodė, kad būtent pastarieji raštai buvo įspėjamieji, o 2013 m. balandžio 18 d. raštas – tai pranešimas apie sutarčių nutraukimą. Apie tai, kad sutartys nutrauktos, atsakovas patvirtinto 2013 m. gegužės 27 d. raštu.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad šalys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 1 100 000 Lt kreditą iki 2008 m. vasario 28 d. Už gautą kreditą ieškovas įsigijo 1,9777 ha ir 2,3683 ha žemė sklypus Kaune, Užliedžių s. Ieškovas įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palūkanas, bankui įkeitė nurodytus sklypus. Kreditavimo sutartis buvo keturis kartus keista. 2006 m. balandžio 27 d. susitarimu šalys atsisakė sutarties sąlygos dėl lėšų rezervavimo palūkanoms mokėti. 2008 m. kovo 14 d. susitarimu galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2010 m. vasario 28 d. 2010 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2012 m. vasario 26 d., nustatyti tarpiniai kredito grąžinimo terminai, pakeistas palūkanų dydis. 2012 m. vasario 22 d. susitarimu galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2014 m. vasario 26 d., nustatyti tarpiniai kredito grąžinimo terminai, pakeistas palūkanų dydis, susitarta dėl papildomo turto įkeitimo (administracinių patalpų su rūsiu Kaune, Kęstučio g. 57).

12Šalys 2006 m. spalio 19 d. sudarė dar vieną kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 220 000 Lt kreditą iki 2008 m. vasario 28 d., kredito paskirtis: 175 000 Lt dalis – pirmiau nurodytų žemės sklypų infrastruktūrai įrengti, 45 000 Lt dalis – garažo paskirties statinio projektavimo darbams. Ieškovas įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palūkanas. Prievolių pagal nurodytą sutartį užtikrinimui ieškovas įkeitė administracines patalpas su rūsiu Kaune, Kęstučio g. 57–3. Antroji sutartis keista 2008 m. kovo 14 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2012 m. vasario 22 d. susitarimais analogiškomis, kaip ir pirmoji sutartis, sąlygomis. Ieškovas laiku nemokėjo palūkanų ir kredito grąžinimo įmokų. Paskutinį kartą palūkanas ir įmoką kreditams grąžinti sumokėjo 2012 m. lapkričio 15 d. Atsakovas 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raštais įspėjo ieškovą apie netinamai vykdomas sutartis. Atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. raštu nustatė ieškovui terminą sumokėti pradelstus mokėjimus iki 2013 m. gegužės 24 d. ir nurodė, kad, per nustatytą terminą nesumokėjus skolų, kitą dieną vienašališkai nutraukia abi kreditavimo sutartis. Ieškovas 2013 m. gegužės 17 d. pateikė atsakovui prašymą pratęsti kreditavimo sutarčių terminus atidėti įmokas. Atsakovas 2013 m. gegužės 27 d. raštu atsisakė patenkinti ieškovo prašymą ir nurodė, kad kreditavimo sutartys jau nutrauktos.

13Teismas pasisakydamas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, nurodė kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo keisti šalių kreditavimo sutarčių sąlygų dėl pasikeitusių aplinkybių, nes nėra visų CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų sąlygų rebus sic stantibus institutui taikyti. Pažymėjo, kad ieškovas pažeidė CK 6.59 straipsnį, kuriame nustatytas draudimas vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sąlygas, taip pat pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalį, nes tinkamai neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis. Šią išvadą pagrindžia byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas nuo 2012 m. lapkričio 30 d. nemoka palūkanų ir įmokų kreditui grąžinti. Prašymą pakeisti sutartis, ieškovas pateikė atsakovui po penkių mėnesių nuo to laiko, kai nustojo vykdyti kreditavimo sutartis, ir atsakovui ieškovą du kartus įspėjus apie netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei 2013 m. balandžio 18 d. nustačius terminą pradelstiems mokėjimams sumokėti. Atsižvelgiant į tai padarė išvadą, kad sutarties šalių pareigą bendradarbiauti pažeidė ieškovas, bet ne atsakovas, nes pastarasis, prieš nustatydamas papildomą terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, du kartus ieškovą įspėjo, kad imsis veiksmų sutartims nutraukti. Ieškovas, pradėjęs netinkamai vykdyti sutartis, priešingai - nebendradarbiavo su atsakovu ir nedelsdamas nepranešė apie kilusius sunkumus kreditavimo sutartims tinkamai vykdyti.

14Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog, sudarant kreditavimo sutartis, buvo numanoma, kad žemės sklypų paskirties keitimas ir viso nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimas gali užtrikti dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių. Pateikdamas žemės pirkimo ir panaudojimo planą, ieškovas prašė atsakovo nustatyti kintamų arba fiksuotų palūkanų normą, nurodydamas konkrečius dydžius. Dėl to teimas padarė išvadą, kad ieškovas suprato, jog, nustačius kintamas palūkanas, jos gali tiek didėti, tiek mažėti. Šalių kreditavimo sutartyse ir jų pakeitimuose nenustatyta draudimo vėlesniais pakeitimas abiejų šalių valia keisti palūkanų sudėtines dalis, taip pat ir banko maržą, jeigu tokius susitarimus pasirašo abi sutarties šalys. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad atsakovas vienašališkai didino maržą, kaip palūkanų elementą, ir tai buvo aplinkybė, kurios ieškovas negalėjo numatyti sutarčių sudarymo metu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovo prašymu, kreditavimo sutartys jau pakeistos atitinkamai tris ir keturis kartus, terminas kreditui grąžinti atidėtas iš viso šešeriems metams.

15Pasisakydamas dėl vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo, teismas pažymėjo, kad kredito gavėjas nustatytais terminais nemokėjo įmokų kreditui grąžinti, palūkanų, delspinigių, todėl atsirado skola. Vienas iš pagrindų nutraukti kreditavimo sutartis nustatytas šalių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 41.1 punkte: „kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų ir kitų sutartyje nustatytų mokėjimų. Be to, pagal šalių kreditavimo sutarčių 42 punktą, pirmiau nurodytas sutarčių pažeidimas laikomas esminiu. Aptariamos sutarčių sąlygos nenuginčytos, jas kartu su sutartimis pasirašė ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. pranešimo turinys atitinka šalių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 41.1 punkte nustatytą sutarties nutraukimo pagrindą, todėl atsakovas teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. raštas kvalifikuotinas kaip pranešimas apie papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymą ir vienašalį kreditavimo sutarčių nutraukimą pasibaigus nurodytam terminui ir sutartinei kredito gavėjo prievolei esant neįvykdytai, nes atsakovas prieš tai, t.y. 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raštais du kartus įspėjo ieškovą apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus.

16Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovo ieškinius tenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas taip pat 2014-05-23 pateikė prašymą dėl o

17Nurodė, kad nesutinka su teismo teigimu, kad ieškovas prisiėmė nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką remiantis iš esmės vien ta aplinkybė, jog ieškovas yra verslininkas ir būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas privalėjo atsakingai įvertinti, sugebės juos laiku ir tinkamai įvykdyti, ar ne. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nėra pagrindo teigti, kad vien dėl tos aplinkybės, jog ieškovas yra verslininkas jis prisiėmė pasikeitusių aplinkybių atsiradimo riziką. Priešingai - toks rizikos pasiskirstymas nebuvo nei tiesiogiai nurodomas kreditavimo sutartyse, nei numanomas iš šių sutarčių turinio. Atsakovas neginčijo, jog kreditavimo sutarčių sudarymo metu jis tikino ieškovą, kad pratęsti kreditavimo sutartis nebus jokių kliūčių, kadangi buvo numanoma, kad žemės sklypų paskirties keitimas bei viso nekilnojamojo turto vystymo projekto įgyvendinimas gali užtrukti dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių. Be to, atsakovas, anksčiau pratęsdamas sutartis su ieškovu, sutiko, kad tokios aplinkybės kaip ekonominė krizė ir užsitęsęs detaliojo plano tvirtinimas suteikė teisėtą pagrindą ieškovui reikalauti sutarčių sąlygų pakeitimo ir mokėjimo terminų atidėjimo.

18Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovas pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalį, nes sužinojęs, kad negali tinkamai vykdyti Kreditavimo sutarčių, apie tai nedelsdamas neinformavo atsakovo, nesikreipė į jį prašydamas pakeisti sutartis, nes aiškinant CK 6.204 str. 3 d. laikomasi pozicijos, kad prašymo nepateikimas per kiek įmanoma trumpesnį terminą neatima iš šalies teisės reikalauti pradėti tokias derybas. Raštiškas kreipimasis dėl sutarčių sąlygų keitimo atsakovui nebuvo įteiktas iš karto dėl to, kad dar iki vienašalio sutarčių nutraukimo, t. y. 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje, tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos dėl šių sutarčių.

19Nėra pagrindo sutikti su teismo pozicija, kad ieškovas nesugebės įvykdyti sutartis pagal pakeistas sąlygas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad paties atsakovo pateikti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010, 2011 ir 2012 metus rodo, kad skirtingai nei 2010 m. 2011 m. ir velėsniais laikotarpiais ieškovas dirbo pelningai - 2010 m. ieškovo grynasis nuostolis buvo 226 681 Lt, tuo tarpu 2011 m. ieškovas jau turėjo 30 921 Lt grynojo pelno, o 2012 m. - 95 112 Lt grynojo pelno. Taigi, ieškovo turimų lėšų kitimo tendencijos rodo, kad tiek ieškovo turtas, tiek ir jo veiklos pelningumas nuosekliai didėja.

20Pasisakydamas dėl vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad 2013-04-18 rašto turinys nebuvo aiškus ne tik ieškovui, bet ir kitiems subjektams. Kadangi atsakovas taip pat nesilaikė reikalavimu aiškiai ir konkrečiai nurodyti sutarčių nutraukimo pagrindo (konkretaus sutarčių punkto), prie 2013-04-18 rašto turinio ir juo siekiamų padarinių neaiškumo prisidėjo ir jame įtvirtintas nukrypimas nuo šalių sutarto 10 dienų termino, pranešant apie vienašalį sutarties nutraukimą. Kreditavimo sutartyse nėra nustatyta, kad sutarčių nutraukimas turi būti pareikštas nemažiau kaip per 10 dienų, todėl kitokio, nei kreditavimo sutartyse numatyto termino pranešti apie sutarčių nutraukimą parinkimas patvirtina, kad atsakovas savo raštu tik informavo ieškovą apie ateityje ieškovui galėsiančias kilti pasekmės, tačiau nereiškė besąlyginio sutarčių nutraukimo. Tuo labiau, kad atsakovas anksčiau ieškovui siųstais dvejais iš esmės analogiško turinio raštais taip pat įspėjo apie galimą vienašalį sutarčių nutraukimą ir nustatė konkrečius terminus įsipareigojimams įvykdyti. Teismų praktikoje analizuojant pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą institutą yra pažymima, kad net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimą, bet ne „siurprizinio" elgesio. Analizuojant visų trijų raštų turinį matyti, kad visais šiais trimis atvejais atsakovas žada imtis ieškovo atžvilgiu veiksmų, jeigu nebus įvykdytos tam tikros sąlygos. Atsakovui pateikus ieškovui tris iš esmės analogiško turinio raštus nėra aišku, kodėl prieš pirmieji du raštai laikomi tik įspėjimais, o trečiasis (2013-04-18 raštas) jau traktuojamas kaip pranešimas apie vienašalį sutarčių nutraukimą.

21Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovui pavėlavus sumokėti dalį įmokų atsakovui, sutartys buvo nutrauktos kreditavimo sutarčių bendrųjų dalių 41.1 p. pagrindu., aiškiai skiriasi nuo CK 6.217 str. aiškinimo ir taikymo, pateikto kasacinio teismo civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje, kurioje buvo suvienodinta kasacinio teismo ir kitų valstybės teismų praktika sprendžiant dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Ieškovui keliant šį klausimą (dėl formalaus, bet ne realaus esminio sutarties pažeidimo) ieškinyje, pirmosios instancijos teismas savo sprendime šių svarbių aplinkybių net neanalizavo. Be to, 2013-10-10 teismo posėdžio metu ieškovas reiškė prašymą įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus apie jo prognozuojamą nuostolį, susijusį su kreditavimo sutarčių vykdymu, tačiau teismas šį ieškovo prašymą atmetė. Pagal kasacinio teismo praktiką, vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J.Z. v. UAB „Baldras", VĮ „Registrų centras" Klaipėdos filialas, Nr. 3K-P-346/2004).

22Apeliantas taip pat 2014-05-23 pateikė prašymą kviesti liudytuojais atsakovo darbuotuojus G. B. ir M. P..

23Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Anot atsakovo, apeliantas neįrodė, jog dėl ekonominės krizės būtų pagrindas keisti kreditavimo sutarties Nr. 9594 ir kreditavimo sutarties Nr. 11138 sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog apeliantas, sudarydamas minėtas kreditavimo sutartis, prisiėmė tų nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką, kuriomis grindžia savo reikalavimą keisti kreditavimo sutarčių sąlygas. Kreditavimo sutarčių sąlygos, t.y. mokėjimų terminai, apeliantui buvo žinomos iš karto sudarius kreditavimo sutartis. Apeliantas sudarydamas kreditavimo sutartis, vėliau sudarydamas jų sąlygas keičiančius susitarimus, žinojo, kada reikės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, žinojo prisiimamų finansinių įsipareigojimų dydžius. Nuo pat kreditavimo sutarčių sudarymo apeliantas pasirinko kintamą palūkanų dydį, todėl turėjo ir galėjo numatyti galimus VILIBOR svyravimus. Priešingai, nei teigia apeliantas, banko marža nebuvo banko keičiama vienašališkai, o su tuo sutiko ir apeliantas, pasirašydamas su banku susitarimus dėl kreditavimo sutarčių sąlygų keitimo.

24Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog apeliantas pažeidė CK 6.59 str., kuriame nustatytas draudimas vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sąlygas, taip pat pažeidė CK 6.204 str. 3 d., nes tinkamai nevykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis. Įsipareigojimai bankui pagal kreditavimo sutartis buvo vykdomi netinkamai dar nuo 2012 m. lapkričio mėn., t.y. apeliantas yra visiškai sustabdęs įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymą. CK 6.204 str. 3 d. numato, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą.

25Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti įrodymai, jog tenkinus ieškinį ir pakeitus kreditavimo sutarčių sąlygas apelianto pageidaujamu būdu, jis turėtų galimybes tinkamai vykdyti ir pilnai įvykdyti visus įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 9594 bei Kreditavimo sutartį Nr. 11138. Iš apelianto 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, jog apelianto finansinė padėtis yra gera ir jis galės tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal pakeistas kreditavimo sutartis.

26Pasisakydamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, atsakovas nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog prieš apeliantui išsiųstą 2013-04-18 pranešimą dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo, bankas net du kartus apeliantą įspėjo apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus. Tiek taikant lingvistinį šio pranešimo aiškinimo būdą, tiek jį vertinant sistemiškai kartu su kitas banko apeliantui siųstas pranešimais, akivaizdu, jog, priešingai nei įspėjamojo pobūdžio 2013-02-25 ir 2013-03-15 raštais, šiuo 2013-04-18 pranešimu bankas aiškiai ir nedviprasmiškai informavo apeliantą, kad per nustatytą papildomą terminą neįvykdžius įsipareigojimų kreditavimo sutartys bus laikomos nutrauktomis kitą dieną po termino suėjimo. Priešingų išvadų nesudaro pagrindo daryti apelianto akcentuojamas faktas, jog šiame banko pranešime buvo nurodytas ilgesnis nei kreditavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 38 p. nustatytas 10 dienų terminas įspėjimui apie kreditavimo sutarčių nutraukimą pateikti. Papildomas terminas pradelstų skolinių įsipareigojimų įvykdymui nustatytas ir tuo pačiu ankstesnis įspėjimas apie kreditavimo sutarčių nutraukimą, jei pradelsti įsipareigojimai nebus įvykdyti, pateiktas skolininko naudai.

27Apeliacinis skundas atmetamas.

28Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

29Apeliantas UAB „Eura” prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (Lietuvos Respublikos CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

30Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra procesinio pagrindo tenkinti apelianto 2014-05-23 pateiktą prašymą kviesti liudytuojais atsakovo darbuotuojas G. B. ir M. P., nes minėtų liudytojų parodymai būtų nauji įrodymai, kurių pateikimą apeliacinės instancijos teismui ribuoja įstatymas (CPK 314 str.). Kadangi tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tai apeliacinės instancijos teismas atsisako jas priimti, nes aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė minėtus įrodymus priimti arba kad šių įrodymų pateikimo būtinybę iškylo vėliau, apeliantas neįrodinėja.

31Dėl bylos esmės ir apeliacinio skundo teiginių

32Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 1 100 000 Lt kreditą iki 2008 m. vasario 28 d. 2006 m. balandžio 27 d. susitarimu šalys atsisakė sutarties sąlygos dėl lėšų rezervavimo palūkanoms mokėti. 2008 m. kovo 14 d. susitarimu galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2010 m. vasario 28 d. 2010 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2012 m. vasario 26 d., nustatyti tarpiniai kredito grąžinimo terminai, pakeistas palūkanų dydis. 2012 m. vasario 22 d. susitarimu galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2014 m. vasario 26 d., nustatyti tarpiniai kredito grąžinimo terminai, pakeistas palūkanų dydis, susitarta dėl papildomo turto įkeitimo.

33Šalys 2006 m. spalio 19 d. sudarė dar vieną kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 220 000 Lt kreditą iki 2008 m. vasario 28 d. Antroji sutartis keista 2008 m. kovo 14 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. ir 2012 m. vasario 22 d. susitarimais analogiškomis, kaip ir pirmoji sutartis, sąlygomis.

34Byloje nustatyta, kad ieškovas laiku nemokėjo palūkanų ir kredito grąžinimo įmokų, paskutinį kartą palūkanas ir įmoką kreditams grąžinti sumokėjo 2012 m. lapkričio 15 d. Todėl atsakovas 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raštais įspėjo ieškovą apie netinamai vykdomas sutartis. Atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. raštu nustatė ieškovui terminą sumokėti pradelstus mokėjimus iki 2013 m. gegužės 24 d. ir nurodė, kad, per nustatytą terminą nesumokėjus skolų, kitą dieną vienašališkai nutraukia abi kreditavimo sutartis. Ieškovas 2013 m. gegužės 17 d. pateikė atsakovui prašymą pratęsti kreditavimo sutarčių terminus atidėti įmokas, tačiau atsakovas 2013 m. gegužės 27 d. raštu atsisakė patenkinti ieškovo prašymą ir nurodė, kad kreditavimo sutartys jau nutrauktos.

35Taigi, byloje neginčitinai nustatyta, kad kredito sutartys buvo keičiamos kelis kartus, jų grąžinimo pradžios terminas buvo nukeltas, ieškovui nevykdant susitarimų, atsakovas 2013-04-18 pranešimu dėl sutarčių nutraukimo nurodė galūtinį terminą 2013 m. gegužės 24 d. (1t. b.l. 53), tačiau ieškovas 2013 m. gegužės 21 d pareiškė ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o 2013-07-26 pareiškė ieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ( 1 t., b. l. 1, 3 t. b.l. 1).

36Dėl sutarčių nutraukimo

37Kaip teisingai nurodė atsakovas, negali būti keičiamos sutarties sąlygas, kai sutartys nutrauktos, todėl teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl ieškovo reikalavimo sutarčių nutraukimą pripažinti negaliojančiu.

38Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas nurodytą ieškovo reikalavimą, padarė išvadą, kad kredito gavėjui nustatytais terminais nesumokėjus įmokų kreditui grąžinti, palūkanų, delspinigių, atsakovas teisėtai nutraukė sutartis šalių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 41.1 punkto (kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų ir kitų sutartyje nustatytų mokėjimų) pagrindu, nes pagal šalių kreditavimo sutarčių 42 punktą, pirmiau nurodytas sutarčių pažeidimas laikomas esminiu. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada, nes CK 6.217 straipsnio 5 dalyje suteikta teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais. Ieškovas minėtų sutarčių sąlygų neginčija, todėl sutiktina su teismo išvada, kad nurodyta kreditavimo sutarčių sąlyga yra teisėta, iš esmės atitinka CK 6.874 straipsnio, Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatas, neprieštarauja imperatyviosios teisės normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

39Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie sutarčių nutraukimą - 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. kovo 15 d. raštais įspėjo ieškovą apie netinamai vykdomas sutartis 1t., b. l. 133–136), o 2013 m. balandžio 18 d. raštu nustatė ieškovui terminą sumokėti pradelstus mokėjimus iki 2013 m. gegužės 24 d. ir nurodė, kad, per nustatytą terminą nesumokėjus skolų, kitą dieną vienašališkai nutraukia abi kreditavimo sutartis ( 1t., b. l. 53), kad 2013 m. balandžio 18 d. pranešimo turinys atitinka šalių kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 41.1 punkte nustatytą sutarties nutraukimo pagrindą. Į ieškovo 2013 m. gegužės 17 d. prašymą pratęsti kreditavimo sutarčių terminus atidėti įmokas (1t. b. l. 54), atsakovas 2013 m. gegužės 27 d. raštu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad kreditavimo sutartys jau nutrauktos.

40Esant tokioms įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi ieškovo argumentai dėl neaiškaus atsakovo 2013-04-18 rašto turinio yra atmestini, kaip nepagrįsti, o atsakovo nukrypimas nuo šalių kreditavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 38 p. sutarto 10 dienų termino, pranešant apie vienašalį sutarties nutraukimą nepažeidžia ieškovo teisių, nes papildomas terminas pradelstų skolinių įsipareigojimų įvykdymui nustatytas skolininko naudai.

41Taigi, nustačius, kad bankas nutraukė sutartis teisėtai, nėra pagrindo svarstyti ieškovo reikalavimų dėl sutarčių sąlygų pakeitimo. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo keisti šalių kreditavimo sutarčių sąlygų dėl ieškovo nurodytų aplinkybių (ekonominė krizė, valdžios atstovų veiksmai – keturis metus užsitęsusi bankui įkeistų sklypų detaliojo planavimo procedūra, atsakovo vienašališkai padidinta banko marža, Lietuvos komercinių bankų padidinta VILIBOR palūkanų norma), nes nėra visų CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų sąlygų rebus sic stantibus institutui taikyti. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas pažeidė CK 6.59 straipsnį, kuriame nustatytas draudimas vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar keisti jos vykdymo sąlygas, taip pat pažeidė CK 6.204 straipsnio 3 dalį, nes tinkamai neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis - ieškovas nuo 2012 m. lapkričio 30 d. nemokėjo palūkanų ir įmokų kreditui grąžinti.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad visi apelianto teiginiai dėl šios teismo sprendimo dalies yra nepagrįsti ir neįtakuoja pirmosios instancijos išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pažymėina, kad Bankų veiklai taikomas ir Lietuvos Respublikos Finansinių įstaigų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 str. 38 d. 1 p., pinigų perdavimas skolininkui pagal kreditavimo sutartį yra skolinimas. Skolinimas – tai finansinė paslauga. Suteikiant šią paslaugą finansinė įstaiga privalo laikytis verslo rizikos ribojimo taisyklių, tarpe kurių yra ir pareiga privalomai nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (Lietuvos Respublikos Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p. nurodo, kad finansų įstaigos turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį. Teisės aktai įpareigoja banką, kaip ypatingos grupės verslo atstovą, nuolat stebėti paskolintų pinigų judėjimą ir rūpintis, kad jų gražinimas būtų garantuotas, todėl pokyčiai ekonomikoje ar kitos sutarties pusės verslo apsunkinimas dėl pokyčių rinkoje ir ekonomikoje, neturėtų būti aiškinamas besąlygiškai skolininko naudai.

43Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsipareigojimų pagal sutartis vykdymas negali būti perkeliamas į neribotą laiką.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo teiginiu, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti įrodymai, jog ir pakeitus kreditavimo sutarčių sąlygas apelianto pageidaujamu būdu, jis turėtų galimybes tinkamai vykdyti ir pilnai įvykdyti visus įsipareigojimus Bankui pagal Kreditavimo sutartis, nes iš iš apelianto 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, jog apelianto finansinė padėtis yra gera ir jis galės tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal pakeistas kreditavimo sutartis.

44Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010), todėl dėl kitų apeliacinio skundo teiginių teisėjų kolegija nepasisako.

45Taigi, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimus, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl paliekamas galioti, nes naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

46Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą turėjo 968 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovas turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, kaip numato Civilinio proceso kodekso 98 str. Todėl iš apelianto atsakovui priteisiami 968 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti atsakovui AB DNB bankui (j.a.k. 112029270) iš ieškovo UAB „Eura” (j.a.k. 132411815) 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas UAB „Eura” pareikštais atsakovui AB DNB bankui ieškiniais... 3. 1) pripažinti atsakovo 2013 m. balandžio 18 d. raštą, juo atliktą 2006 m.... 4. 2) pakeisti 2006 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties Nr. 9594 ir 2006 m.... 5. 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.... 6. Nurodė, kad šalys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal... 7. Ieškovas pasisakydamas dėl sąlygų kreditavimo sutartims pakeisti nurodė,... 8. Ieškovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartis,... 9. Atsakovas AB DNB bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kreditavimo... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad šalys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo... 12. Šalys 2006 m. spalio 19 d. sudarė dar vieną kreditavimo sutartį, pagal... 13. Teismas pasisakydamas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, nurodė... 14. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė,... 15. Pasisakydamas dėl vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo, teismas... 16. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 17. Nurodė, kad nesutinka su teismo teigimu, kad ieškovas prisiėmė nepalankių... 18. Teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovas pažeidė CK 6.204 straipsnio 3... 19. Nėra pagrindo sutikti su teismo pozicija, kad ieškovas nesugebės įvykdyti... 20. Pasisakydamas dėl vienašalio kreditavimo sutarčių nutraukimo apeliantas... 21. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovui pavėlavus... 22. Apeliantas taip pat 2014-05-23 pateikė prašymą kviesti liudytuojais atsakovo... 23. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo,... 25. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, nagrinėjant bylą... 26. Pasisakydamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, atsakovas nurodo, kad... 27. Apeliacinis skundas atmetamas.... 28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio... 29. Apeliantas UAB „Eura” prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 30. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra procesinio pagrindo tenkinti... 31. Dėl bylos esmės ir apeliacinio skundo teiginių ... 32. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2006 m. vasario 20 d. sudarė kreditavimo... 33. Šalys 2006 m. spalio 19 d. sudarė dar vieną kreditavimo sutartį, pagal... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovas laiku nemokėjo palūkanų ir kredito... 35. Taigi, byloje neginčitinai nustatyta, kad kredito sutartys buvo keičiamos... 36. Dėl sutarčių nutraukimo... 37. Kaip teisingai nurodė atsakovas, negali būti keičiamos sutarties sąlygas,... 38. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas nurodytą ieškovo... 39. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie... 40. Esant tokioms įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi ieškovo... 41. Taigi, nustačius, kad bankas nutraukė sutartis teisėtai, nėra pagrindo... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi apelianto teiginiai dėl šios teismo... 43. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos... 44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 45. Taigi, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo... 46. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti... 49. Priteisti atsakovui AB DNB bankui (j.a.k. 112029270) iš ieškovo UAB...