Byla 2-1486/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Anatolija“ likvidatoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties paskirti bankroto administratorių civilinėje byloje Nr. B2-4321-104/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anatolija“ likvidatoriaus D. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Anatolija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Anatolija“ likvidatorius pateikė ieškinį atsakovui UAB „Anatolija“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad vykdant bendrovės likvidavimo veiksmus, siekiant parduoti bendrovės turtą paaiškėjo, kad šio nekilnojamojo turto buhalterinė vertė neatitinka rinkos vertės arba tiesiog nėra norinčių šį turtą įsigyti. Sudarius įmonės finansinę atskaitomybę už 2011 m. paaiškėjo, kad per 2011 m. patirtas 100 000 Lt nuostolis. Vykdant prekių pardavimą, gautos pajamos buvo mažesnės už pardavimo savikainą, o pridėjus dėl turto pardavimo bei finansinės ir investicinės veiklos patirtus nuostolius, bendra nuostolių suma be pelno mokesčio siekė net 4 050 132,23 Lt. Todėl prašė bendrovei iškelti bankroto bylą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovui UAB „Anatolija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė kreditoriaus UAB „MTL Group“ pasiūlytą UAB „Bankroto centras“. Nurodė, jog bendrovė nemoka skolų, pradelsti įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę, todėl sprendė, kad UAB „Anatolija“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Skirdamas bankroto administratorių, teismas atsižvelgė į tai, kad bankroto bylos iškėlimą inicijavo paties atsakovo likvidatorius ir vienintelis akcininkas, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, aplinkybė, kada bankroto administratoriumi yra paskiriamas asmuo, kurį siūlo ieškinį dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pareiškiantys jos vadovai, akcininkai, dažniausiai yra vertinama neigiamai, nes bankroto procese tai dažniausiai sukelia abejones dėl galimai šališkos ir suinteresuotos minimo asmens veiklos ir nereikalingai komplikuoja šias procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2-315/2007, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1739/2010). Todėl siekdamas išvengti nereikalingų komplikacijų bankroto procedūros metu ir užtikrinti įmonės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą bankroto administratoriumi paskyrė kreditoriaus UAB „MTL Group“ pasiūlytą kandidatą - UAB „Bankroto centras“.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6Ieškovas UAB „Anatolija“ likvidatorius D. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto centras“ ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Bankroto procesas“.

7Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino siūlomas bankroto administratorių kandidatūras, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl administratoriaus skyrimo, nėra tinkamai pagrįsta ir turi būti keičiama. Abu pasiūlyti bankroto administratoriai neturi jokių teismui ar šalims žinomų ryšių su nemokia bendrove, jos savininku ar buvusiu direktoriumi, todėl nėra priežasčių abejoti siūlomų kandidatų nešališkumu.
  2. Kadangi abiejų administratorių buveinės atitinka tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek bankroto bylą nagrinėjančio teismo buveinės vietą, administratorių kandidatūra turi būti svarstoma vertinant daug svarbesnius užimtumo bei profesionalumo kriterijus.
  3. Svarbiausią reikšmę turi bankroto administratorių užimtumas. UAB „Bankroto procesas“ šiuo metu nevykdo nė vienos bankroto procedūros, o UAB „Bankroto centras“ vykdo net 14 bankroto procedūrų, todėl vienam fiziniam bankroto administratoriui vidutiniškai tenka 4,67 bankroto procedūros. Teismas, skirdamas bankroto administratorių, turėjo atsižvelgti, kad UAB „Bankroto procesas“ dirbantys fiziniai bankroto administratoriai vykdo tik 2 bankroto procedūras, o UAB „Bankroto centras“ dirbantys fiziniai asmenys vykdo 21 ir 24 bankroto procedūras. Todėl pasiūlyto bankroto administratoriaus užimtumas yra labai didelis. UAB „Bankroto procesas“, turintis kvalifikuotus ir mažą užimtumą turinčius fizinius bankroto administratorius, sugebėtų užtikrinti labai operatyvų ir skaidrų bankroto procesą. Taip pat būtina sudaryti sąlygas naujiems rinkos dalyviams, įgijusiems reikiamą kvalifikaciją, vykdyti bankroto procedūras.

8Kreditorius UAB „MTL Group“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apelianto siūlomo bankroto administratoriaus patirtis yra labai maža, o pats apeliantas nurodo, kad svarbu atsižvelgti į bankroto administratoriaus kvalifikaciją ir patirtį. Apelianto siūlomas bankroto administratorius neturi ir neturėjo nei vienos administruojamos įmonės. Vienas iš dviejų šioje bendrovėje dirbančių administratorių neturi ir nėra baigęs nė vienos bankroto procedūros, o kitas administratorius taip pat nėra baigęs nė vienos bankroto procedūros, o šiuo metu vykdo tik dvi bankroto procedūras. Taip pat abejoja apelianto siūlomo bankroto administratoriaus šališkumu.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taip pat taikomos minėtos įstatymo nuostatos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas, bei pasisakyti dėl teismo nutarties dalies, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

11Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Teismas nurodė, kad likvidatoriaus sudarytas balansas neatitinka tikrovės, todėl juo teismas nesivadovauja, o remiasi paties likvidatoriaus nurodytomis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų, o pradelsti įsipareigojimai viršija balanse nurodyto turto vertę, todėl pripažino atsakovą nemokiu ir iškėlė jam bankroto bylą. Teisėjų kolegija mano, kad teismas minėtą išvadą padarė nesant byloje įrodymų, suponuojančių tokią teismo išvadą.

12Bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta įmonės nemokumo sąvoka – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Finansinę būklę visa apimtimi parodo finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinys, į kurį įeina balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, kuris sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Vadinasi, įmonės balansas laikytinas pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu jos finansinę padėtį (2009 m. gegužės 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-440/2009).

13Nagrinėjamoje byloje likvidatorius teismui pateikė bendrovės balansą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 20 d., kuriame nurodyta, kad bendrovė turi 1 504 466 Lt vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 563 175 Lt, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos – 393 081 Lt, per vienerius metus – 170 094 Lt (b. l. 5). Balanse nurodyta, kad bendrovė turi 570 795 Lt vertės ilgalaikio turto, tame tarpe 369 795 Lt vertės materialaus turto, trumpalaikio turto – 933 671 Lt vertės, iš kurio 156 426 Lt sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, debitoriniai įsiskolinimai siekia 777 245 Lt. Taigi pagal balanso duomenis bendrovė yra moki (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad balansas sudaromas remiantis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Likvidatorius sudarė ir pateikė teismui nurodyto turinio balansą, tačiau tą pačią dieną taip pat pateikė teismui bendrovės balansui prieštaraujančius duomenis: kreditorių sąrašą, kuriame nurodė, kad įsiskolinimai kreditoriams sudaro ne 563 175 Lt, kaip nurodyta balanse, bet siekia net 4 500 000 Lt (b. l. 7); pažymas, kuriose nurodė, kad debitoriniai įsiskolinimai nenustatyti, taip pat nenustatyta, ar bendrovė turi turto (b. l. 8-9), tuo tarpu balanse nurodė, jog debitoriniai įsiskolinimai siekia 777 245 Lt, o bendrovė turi netgi ilgalaikio materialaus turto (b. l. 5). Taigi likvidatoriaus pateikta informacija visiškai neatitinka turtinės bendrovės padėties atspindėtos balanse. Kaip jau buvo minėta, balansas sudaromas remiantis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Todėl neaišku, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai netyrė, kokiais dokumentais vadovaudamasis likvidatorius sudarė bendrovės balansą, ir kuo remdamasis pateikė teismui jo paties sudarytam balansui prieštaraujančius duomenis apie 4 500 000 Lt bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, kad bendrovės debitoriniai įsiskolinimai nenustatyti, taip pat nenustatyta, ar bendrovė turi turto.

14Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Nagrinėjamu atveju nei iš pateiktų dokumentų, nei iš teismo nutarties nėra aišku, kiek turto bendrovė turi ir kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, todėl darytina išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus teismas negalėjo objektyviai nustatyti bendrovės nemokumo fakto ir vadovaudamasis minėtais dokumentais iškelti atsakovui bankroto bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartyje, kuria iškėlė bankroto bylą, nenurodė, kokie tiksliai yra bendrovės įsipareigojimai, kokia bendrovės balanse nurodyta turto vertė (b. l. 43-44), todėl pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 183 str., 185 str.).

15Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bankroto administratoriui taip pat perduodami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 9 p.). Nežinant, kokio turto turi įmonė, nežinant bendrovės skolininkų bei tikslių kreditorių, nebūtų įmanoma įgyvendinti minėtų Bankroto įstatymo nuostatų (b. l. 9).

16Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinės būklės įvertinimui reikalingus įrodymus ir tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 179 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-36/2012, 2011 m. spalio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2576/2011 ir t.t.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo siekti nustatyti realų įmonės nemokumą, išsiaiškinti pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį, bei įpareigoti ieškovą pateikti minėtų klausimų sprendimui reikalingus įrodymus.

17Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo teismui pateikti įrodymai apie bendrovės finansinę būklę yra prieštaringi, todėl nelaikytini objektyviais ir realiai atspindinčiais bendrovės mokumą (nemokumą).

18Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių ir faktų lemiančių atsakovo bankroto bylos iškėlimą, netinkamai taikė proceso teisės normas bei vadovavosi pateiktais byloje įrodymais, todėl yra pagrindas naikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Be to, teismas nesiėmė aktyvių veiksmų bei Įmonių bankroto įstatyme numatytų priemonių papildomiems įrodymams dėl kreditorių sąrašo, bendrovės turto vertės bei pradelstų įsipareigojimų nustatymo surinkti (CPK 179 str. 2 d., ĮBĮ 9 str. 2 d.).

19Atsakovui neiškėlus bankroto bylos nėra pagrindo nagrinėti atskirojo skundo dėl bankroto administratoriaus paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismas nepasisako dėl atskirojo skundo bei atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Anatolija“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Anatolija“ likvidatorius pateikė ieškinį atsakovui UAB... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovui UAB... 6. Ieškovas UAB „Anatolija“ likvidatorius D. L. prašo panaikinti Vilniaus... 7. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Teismas... 8. Kreditorius UAB „MTL Group“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 11. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Lietuvos Respublikos įmonių... 12. Bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta įmonės nemokumo... 13. Nagrinėjamoje byloje likvidatorius teismui pateikė bendrovės balansą už... 14. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą... 15. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo... 16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad viešojo... 17. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 18. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 19. Atsakovui neiškėlus bankroto bylos nėra pagrindo nagrinėti atskirojo skundo... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir...