Byla 2-36/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiltas miestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5046-611/2011 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Retasys“, uždarosios akcinės bendrovės „Algos garantas“, uždarosios akcinės bendrovės „Eurorenovacijos“, O. S. ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas miestas“, trečiaisiais asmenimis dalyvauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Perfonus“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai UAB „Retasys“, UAB „Algos garantas“, UAB „Eurorenovacijos“ ir O. S. kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Šiltas namas“. Civilinės bylos pagal šiuos ieškinius buvo sujungtos ir nagrinėjamos kartu (2 t., 71 b. l.). Ieškovai teigė, kad atsakovas su jais neatsiskaito, dėl to manė, kad jis yra nemokus.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, kurią 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino ir atsisakė šią bylą iškelti.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad byloje yra nenustatyta atsakovo mokumo būsena.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Šiltas namas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Šiltas miestas“ 2010 m. balansą įmonės turtas ir gautinos lėšos sudaro 1 053 010 Lt, o mokėtinos lėšos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 948 421 Lt, bendra skola tiekėjams yra 1 043 286,56 Lt. Taip pat nustatė, kad atsakovas, be kita ko, yra skolingas valstybei: 74 201,92 Lt VSDFV biudžetui, 21 523,47 Lt Vilniaus apskrities VMI. Dėl to, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau IBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 8 punktu, konstatavo, kad įmonė yra nemoki.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas UAB „Šiltas miestas“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei nustatyti protingą 45 dienų terminą trūkstantiems finansiniams dokumentams pateikti. Skunde pateikiami tokie argumentai:

121. Teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartyje pateiktų nurodymų išsiaiškinti bendrovės mokumą. Teismas 2011 m. balandžio 5 d., 2011 m. liepos 13 d., 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimis buvo įpareigojęs jį pateikti 2011-06-01 finansinės atskaitomybės dokumentus, 2011-07-01 kreditorių ir skolininkų sąrašus, informaciją apie bendrovei iškeltas bylas, įkeistą turtą ir kt., paaiškinti, iš kokių lėšų kreditoriui V. D. (D.) buvo grąžinta 550 000 Lt paskola. Didžioji dalis šių teismo reikalavimų buvo įvykdyta 2011-07-29, o finansinės atskaitomybės dokumentų jis negalėjo pateikti laiku, nes bendrovė dėl finansinių sunkumų neturi buhalterės. Tačiau teismas nenustatė protingo termino jiems pateikti. Be to, dėl aukščiau paminėtų teismo nutarčių neva nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jam nepagrįstai buvo paskirtos 500 Lt ir 1 000 Lt baudos, kurios panaikintinos.

132. Teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2011-09-09 rašytinio proceso tvarka jam buvo įteiktas 2011-09-15, o nutartis be teisėjo parašo atsiųsta elektroniniu paštu 2011-09-15.

14Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas yra nemokus ĮBĮ prasme. Atsakovo socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m. vasario mėn., siekiant išieškoti skolą atsakovo vadovui buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės, kurios buvo neveiksmingos.
2. Apeliantas be teisėto pagrindo prašo skirti jam papildomą terminą finansiniams dokumentams pateikti, nes tokią galimybę teismas jau buvo suteikęs, tačiau jis ja nesinaudojo. Be to, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį tokius dokumentus atsakovo vadovas privalėjo pateikti teismui per 5 dienas nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą gavimo dienos.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta yra teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria atsakovui UAB ,,Šiltas namas“ iškelta bankroto byla.

17Kaip žinoma, teismas gali iškelti bankroto bylą įmonei dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Šis faktas (nemokumas), kaip teisingai nurodė teismas, nustatomas išanalizavus atsakovo ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės mokumo būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos, ir kt.).

18Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus ir tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartyje pateiktą nurodymą išsiaiškinti atsakovo mokumą. Tačiau įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais skundo motyvus, kad teismas tiek paminėtą pareigą, tiek apeliacinės instancijos teismo nurodymus įvykdė netinkamai. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, beje to neginčija ir apeliantas, jog teismo 2011-04-05 nurodymu ir 2011-07-13 pakartotiniu nurodymu jis buvo įpareigotas pateikti bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, 2010 m., 2011-04-01 ir 2011-06-01 finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitą pirmiau šioje nutartyje paminėtą informaciją (2 t., 67 b. l.). Pagal bylos medžiagą atsakovo vadovas tik po to, kai jam buvo paskirta bauda ir pakartotinio įpareigojimo, pateikė dalį šių dokumentų: 2009 m. ir 2010 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, kreditorių sąrašą 2010-02-01 dienai be adresų, atsiskaitymo terminų, 2011-03-17 debitorių sąrašą ir paaiškino, kad dėl finansinių problemų įmonė neturi buhalterio, kad buvusiam akcininkui V. D. grąžino nepanaudotą 500 000 Lt kreditą (2 t., 76, 77-78, 81, 82, 83-100 b. l.). Priešingai nei nurodo apeliantas, jis neprašė teismo suteikti papildomą terminą reikalaujamiems dokumentams pateikti. Be to pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui yra nagrinėjamas jau nuo 2009-12-24. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantas, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo turėjo pakankamai laiko pateikti dokumentus, kurie, jo manymu, yra reikšmingi nagrinėjamam klausimui.

19Atsižvelgdama į šias konkrečias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, rinkdamas skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, o spręsdamas dėl atsakovo mokumo būsenos kompleksiškai įvertino įrodymų visetą (CPK 185 str.).

20Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas neneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog pagal 2010-03-31 balanso duomenis turimo ilgalaikio turto vertė yra 30 622 Lt, o trumpalaikio – 1 022 388 Lt, iš kurio išankstiniai apmokėjimai sudaro 753 886 Lt, per vienerius metus gautinos lėšos – 268 427 Lt ir 75 Lt grynųjų pinigų, kad per vienerius metus mokėtinos lėšos ir įsipareigojimai sudaro 398 421 Lt, kad bendra skola tiekėjams yra 1 043 286,56 Lt, kad yra susidariusios pradelstos skolos valstybės ir savivaldybių biudžetams, kad vykdomi išieškojimai iš atsakovo turto priverstine tvarka (2 t., b. l. 129-134). Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovo darbuotojai jam taip pat yra pareiškę ieškinius dėl darbo užmokesčio priteisimo (Vilniaus rajono apylinkės teismo bylos Nr. 2-1494-647/2011, 2-317-494/2011, 2-45-723/2011, 2-44-723/2011), kiti kreditoriai reiškia ieškinius dėl skolų priteisimo, dėl bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus rajono apylinkės teismo bylos Nr.2-3810-860/2011, 2-2471-855/2011, Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2-7116-611/2011 ir kt.). Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, jog įmonė yra veikiantis ir komercinę veiklą vykdantis asmuo, kurio finansiniai sutrikimai yra laikini.

21Kaip yra žinoma, nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Minima taisyklė taip pat taikoma tokią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011). Tai reiškia, kad atsakovas, būdamas įsitikinęs tuo, jog dėl proceso teisės normų pažeidimų iš jo buvo atimta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius įmonės mokumą, apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, turėjo galimybę pateikti tokius įrodymus, tai yra, kad įmonė moki, atsiskaito su kreditoriais, veikia, bet turi laikino pobūdžio finansinių sunkumų ir kt. Tačiau jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tuo pačiu paneigiančių teismo nustatytas faktines aplinkybes, šiam teismui nėra pateikta (CPK 178, 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, tai leidžia spręsti, kad apeliantas proceso teisėmis naudojasi nesąžiningai, pažeidžia proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, bendradarbiavimo principus (CPK 42 str. 5 d., 7, 8 str., 306 str. 3 d., 338 str.).

22Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pripažintina, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo turimu turtu, finansine padėtimi, pradelstais įsipareigojimais, vykdoma veikla ir padarė teisingas išvadas apie atsakovo mokumą (CPK 183, 185 str., ĮBĮ 2 str. 8 d., 6 str. 4 d.). Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).

23Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto nurodytų argumentų, neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat nenagrinėja teisėtumo ir pagrįstumo teismo 2011 m. gegužės 4 d. ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarčių, kuriomis atsakovo vadovui buvo paskirtos baudos už teismo nurodymų nevykdymą, nes tai nėra šios apeliacijos dalykas (2 t., 13-14, 153 b. l.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.