Byla e2A-243-464/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-163-856/2019 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams S. R., G. P., E. R. dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo padalijimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų L. P., A. N., G. B. individuali įmonė, M. D., R. P., D. P., M. B., G. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė V. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams S. R., G. P. ir E. R., kurį patikslinusi prašė:

81.1.

9pripažinti, kad V. K. ir velionis E. R. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. vedė bendrą ūkį ir veikė jungtinės veiklos pagrindu, o šiuo laikotarpiu kiekvieno jų vardu registruotas turtas ir prisiimti įsipareigojimai buvo bendra dalinė jų nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės teisės dalį;

101.2.

11pripažinti visą V. K. ir velionio E. R. vardu laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. registruotą turtą ir prisiimtus įsipareigojimus ieškovės V. K. ir velionio E. R. vaikų, atsakovų E. R., S. R. ir G. P., bendra daline nuosavybe, kurioje V. K. priklauso ½ nuosavybės teisės dalis, o E. R., S. R. ir G. P. – po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam;

121.3.

131 100 Eur vertės transporto priemonę „Polaris sportsman 850 Touring“, 3 000 Eur vertės transporto priemonę „Polaris scrambler“, 25 815,29 Eur vertės saulės elektrinę (integruotą į pastatą), 7 950 Eur vertės butą, esantį adresu ( - ). (unikalus Nr. ( - )), priteisti V. K. asmeninės nuosavybės teise, atsakovams priteisiant po 6 310,88 Eur kompensaciją kiekvienam;

141.4.

15pinigines lėšas AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. ( - ) – (-) 0,58 Eur – padalinti natūra, V. K. priteisiant ½ nuosavybės teisės dalį, o atsakovams – po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam;

161.5.

17pinigines lėšas AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. ( - ) – 2 584,13 Eur – padalinti natūra, V. K. priteisiant ½ nuosavybės teisės dalį, o atsakovams – po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam;

181.6.

19pinigines lėšas AB „Citadele” banko sąskaitoje Nr. ( - ) – 229,70 Eur – padalinti natūra, V. K. priteisiant ½ nuosavybės teisės dalį, o atsakovams – po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam;

201.7.

21turtines teises į skolas pripažinti bendromis V. K. ir atsakovų reikalavimo teisėmis, kuriose V. K. priklauso ½ reikalavimo teisės dalis, o atsakovams – po 1/6 reikalavimo teisės dalį į šiuos asmenis: L. P. – 4 000 Eur, A. N. – 20 000 Eur, G. B. individualią įmonę – 4 000 Eur, M. D. – 6 500 Eur, R. P. ir D. P. – 74 000 Eur, M. B. – 14 000 Eur;

221.8.

23turtines teises į turtines prievoles pripažinti bendromis V. K. ir atsakovų turtinėmis prievolėmis, kuriose V. K. priklauso ½ prievolės dalis, o atsakovams – po 1/6 prievolės dalį šiems asmenims: G. K. – 3 000 Eur, S. R. – 2 000 Eur;

241.9.

25priteisti V. K. iš atsakovų po 518,97 Eur kompensaciją iš kiekvieno už velionio E. R. laidotuvių išlaidas;

261.10.

27priteisti V. K. iš atsakovų ½ nuosavybės teisės dalį į E. R. personalinės įmonės „( - )“ nuosavo kapitalo padidėjimą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d., t. y. 27 318,57 Eur;

281.11.

29priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

302.

31Ieškovė nurodė, kad su velioniu E. R. susipažino 2005 metais, kai šis dar buvo vedęs, nuo to laiko jiedu bendravę, o užsimezgę santykiai ilgainiui tapo labai artimi, E. R. įtraukė ieškovę ir į verslo reikalus. 2011 metais per Šv. Kūčias E. R. paliko šeimą, apsigyveno kartu su ieškove ir pradėjo vykdyti bendrą jungtinę veiklą, kūrė planus apie bendrus namus, bendrus darbus, projektus. 2016 m. lapkričio 2 d. jiedu susilaukė sūnaus E. (atsakovo E. R.). Kadangi su E. R. kartu gyveno ir dirbo beveik šešerius metus, gaunamų pajamų neskirstė – visas lėšas laikė bendromis. Taigi, kartu gyvendami, apjungdami materialiuosius ir nematerialiuosius išteklius, žinias, įgūdžius bei darbą, jie veikė bendros jungtinės veiklos pagrindu ir kūrė bendrą turtą. Bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą su E. R. pradėjo 2011 metų gruodį, todėl tvirtina nuo šio momento iki pat jo mirties 2017 m. rugpjūčio 15 d. jungtinės veiklos pagrindu įgijusi bendrą dalinę nuosavybę į mirusiojo ir jos pačios vardu registruotą turtą. Prašo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į velionio E. R. ½ turto dalį, o likusią turto dalį padalinti tarp jo paveldėtojų – E. R. vaikų.

32II.

33Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

343.

35Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei V. K. iš atsakovų G. P., S. R. ir mažamečio E. R. po 1 037,93 Eur iš kiekvieno velionio E. R. laidojimo išlaidų, šias išlaidas apmokant iš paveldėto turto; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės V. K. atsakovei G. P. 4 679,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei S. R. – 5 789,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei 1 828 Eur žyminio mokesčio bei 154,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

364.

37Nustatydamas jungtinės veiklos pradžią, teismas atsižvelgė į V. R. ir V. R. santuokos nutraukimo aplinkybes (santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės iniciavo V. R., bet sutuoktiniams pavyko nutraukti santuoką bendru susitarimu), į teismo sprendimo, kuriuo santuoka nutraukta ir sutuoktiniams padalintas bendras jungtine nuosavybės teise priklausęs turtas, įsiteisėjimo datą. Todėl, įvertindamas iki santuokos nutraukimo momento galiojusią sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ir E. R. bendro ūkio vedimas, iš kurio ieškovė kildina ir bendrą jungtinę veiklą, prasidėjo nuo 2012 m. liepos 19 d., bei pripažino, kad ieškovė V. K. ir velionis E. R. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. vedė bendrą ūkį.

385.

39Tačiau, teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad ji ir velionis E. R. bendro gyvenimo metu jungtinės veiklos pagrindu įgijo teises ar sukūrė bendrą nuosavybę, kurią būtų galima vertinti kaip bendrą dalinę jungtinės veiklos pagrindu įgytą nuosavybę, nes iš esmės visas turtas, kurį ieškovė prašo pripažinti bendra daline nuosavybe, įgyta E. R. jungtinės veiklos pagrindu, t. y. velionio E. R. buvo įgytas dar iki bendro gyvenimo su ieškove pradžios.

406.

41Teismas nustatė, kad E. R. personalinė įmonė „( - )“ buvo įregistruota 1991 m. sausio 14 d., t. y. jam esant santuokoje su V. R., ir tik po santuokos nutraukimo minėta įmonė atiteko asmeninėn E. R. nuosavybėn. Teismas pripažino, kad įmonės 2012 m. sausio 1 d. balansas bei antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas, kuriais buvo grindžiamas įmonės vertės padidėjimas, šioje situacijoje nėra tinkami įrodymai.

427.

43Taip pat teismas pažymėjo, kad nors transporto priemonės (keturračiai) yra nurodytos 2017 m. lapkričio 2 d. sudarytame paveldimo turto apyraše, tačiau nepateikta jokių duomenų, kada jos įsigytos (pirktos). Dėl velionio banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučių teismas pasisakė, kad į bylą nepateikti šių sąskaitų išrašai, iš kurių būtų galima spręsti, kuriuo laikotarpiu minėti pinigai atsirado sąskaitose ir kad šios piniginės lėšos yra jungtinės ieškovės ir velionio veiklos rezultatas.

448.

45Teismas padarė išvadą, kad saulės elektrinių įgyvendinimo idėja pradėta įgyvendinti dar iki bendro gyvenimo su ieškove pradžios, jų bendrai gyventas laiko tarpas (apie 4 mėnesiai) iki saulės elektrinės įsigijimo, atsižvelgiant į investicijų dydį, yra per trumpas konstatuoti, kad ši elektrinė buvo įgyta kaip ieškovės ir velionio jungtinės veiklos rezultatas. Ieškovei neįrodžius, kad ji turėjo pakankamai lėšų prisidėti prie tokios investicijos, teismas konstatavo, kad labiausiai tikėtina, jog už jos sumontavimą sumokėta iš lėšų, kurios buvo pervestos iš

46V. R. sąskaitos prieš santuokos nutraukimą.

479.

48Nustatęs bendro ūkio vedimo, iš kurio kildinama ir jungtinė veikla, pradžios momentą nuo 2012 metų liepos 19 d. (t. y. nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta E. R. ir V. R. santuoka, įsiteisėjimo), asmeninės nuosavybės teise 2012 m. liepos 4 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą vieno kambario butą teismas pripažino asmenine ieškovės nuosavybe.

4910.

50Įvertinęs ieškovės tuo metu gaunamas pajamas, teismas padarė ir tokią išvadą, kad ieškovė niekaip negalėjo savo lėšomis prisidėti prie turtinių reikalavimo teisių į kitų asmenų skolas ar prisiimti piniginių įsipareigojimų, todėl ir šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

5111.

52Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, nurodė, kad vienam iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojus palikėją savo lėšomis, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertinami kaip prievoliniai, kur skolininkas (šiuo atveju atsakovai) prievoliniame teisiniame santykyje turi prievolę atlyginti kreditoriui (ieškovei) jo reikalaujamą palikėjo laidojimo išlaidų dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1 ir 6.2 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

5312.

54Nagrinėjamu atveju, atmetant reikalavimus dėl turto dalies priteisimo ieškovei, jo turtą paveldi lygiomis dalimis E. R. vaikai – G. P., S. R. ir E. R., kuriems, iš ieškovės 3 417,80 Eur patirtų laidojimo išlaidų atėmus 304 Eur valstybės išmokėtą laidojimo pašalpą, ir tenka kompensuoti ieškovės turėtas laidojimo išlaidas. Todėl iš kiekvieno paveldėtojo teismas ieškovei priteisė po 1 037,93 Eur, nurodęs, kad šios sumos turi būti sumokėtos iš paveldėto turto. Į atsakovės G. P. argumentus, kad laidotuvių metu daugelis velionį pagerbti atėjusių asmenų parėmė ieškovę pinigine auka, kuria turėtų būti sumažintos jos prašomos priteisti išlaidos, teismas neatsižvelgė, pažymėjęs tokių įrodymų nebuvimo byloje aplinkybę.

5513.

56Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės G. P. ir S. R. pateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Teismui nustačius, kad šios išlaidos yra patirtos už teisines paslaugas, jos išsamiai detalizuotos, ir, atsižvelgiant į bylos specifiką, į byloje keltų reikalavimų apimtį, teiktų įrodymų apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, teismo nevertintos kaip akivaizdžiai per didelės, jos buvo priteistos iš ieškovės atsakovėms (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Mažamečio atsakovo E. R. patirtos kuratoriaus išlaidos neatlyginamos, nes šias išlaidas apmokėjo pati ieškovė V. K.. Taip pat iš ieškovės priteistos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei (atidėtas žyminis mokestis ir pašto išlaidos).

57I.

58Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5914.

60Ieškovė V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jos ieškinio reikalavimai, ir priimti dėl jų naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6114.1.

62Teismas, pripažinęs, kad ieškovė ir velionis E. R. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, neteisingai nustatė jos vykdymo pradžios momentą. Nei ieškovei, nei atsakovėms neginčijant aplinkybės, kad velionis šeimą paliko per 2011 m. Kūčias, būtent nuo šios datos turėtų būti pripažintas bendro gyvenimo pradžios momentas. Atsakovės

63G. P. teiginiai apie tėvų bandymą susitaikyti 2012 m. birželio mėnesį, plaukiant su draugais baidarėmis, nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

6414.2.

65Nustatęs bendros jungtinės veiklos vykdymo faktą, teismas kartu darė nepagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės ir velionio nebuvo susitarimo dėl bendro turto įsigijimo ir sukūrimo. Jeigu nustatoma, kad asmenys vykdė bendrą jungtinę veiklą, vadinasi, turėjo ir bendrą tikslą, tai išplaukia iš jungtinės veiklos sąvokos (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminis susitarimo bruožas buvo ieškovės ir E. R. bendras gyvenimas, bendro ūkio vedimas ir turto sukūrimas ne tik bendromis lėšomis, bet ir bendru darbu, žiniomis, įgūdžiais.

6614.3.

67Visas paveldimo turto apyraše nurodytas, tačiau nenurodytas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendime, kuriuo patvirtintas V. R. ir E. R. santuokos nutraukimas bendru sutarimu, turtas laikytinas įgytu E. R. ir ieškovei gyvenant kartu, nes bendras gyvenimo prasidėjo dar iki V. R. kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tokiu turtu laikytinas visas ieškovės ieškiniu bendrąją daline nuosavybe pripažinti prašomas turtas.

6814.4.

69Nei teisės doktrinoje, nei CK nenustatyta, kad prie jungtinės veiklos galimai prisidėti tik piniginiais įnašais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad net galimai konstatavus įmonės vertės padidėjimą nurodytu laikotarpiu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė su E. R. būtų susitarę veikdami kartu didinti įmonės turtą ar kad ieškovė prie to prisidėjo pinigais, darbu žiniomis ar kuo kitu. Savaime suprantama, kad ieškovė su velioniu, gyvenę kartu ir vykdę bendrą jungtinę veiklą, siekė, kad įmonė veiktų kuo pelningiau, turėtų daugiau turto, kadangi iš įmonės veiklos jų šeima gyveno.

7015.

71Atsakovė G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės V. K. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai iš ieškovės patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 847 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7215.1.

73Ieškovės teiginiai, kad, nustačius jungtinės veiklos faktą, atskirai nebereikia įrodinėti bendro tikslo sukurti bendrą nuosavybę, nes toks bendrosios jungtinės veiklos dalyvių tikslas yra savaime suprantamas ir aiškus, nepagrįsti. Skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai.

7415.2.

75CK 3.67 straipsnis suteikia teisę prašyti nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tačiau nei velionis E. R., nei jo sutuoktinė V. R. to neprašė ir Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. sprendimu, kuris šiuo atveju laikytinas prejudiciniu, nenustatė, kad santuokos nutraukimas kurio nors iš sutuoktinių teisėms ar pareigoms sukelia pasekmes nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ar nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios. Todėl atsakovės G. P. tėvų velionio E. R. ir jo sutuoktinės V. R. santuokoje įgytas turtas buvo bendra jų nuosavybė iki 2012 m. liepos 19 d. (sprendimo įsiteisėjimo), atitinkamai, negalėjo būti kartu dar ir ieškovės V. K. bendrąja daline nuosavybe su E. R..

7615.3.

77Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad velionis E. R. ir ieškovė veikė bendrosios jungtinės veiklos pagrindu ar kad vykdė bendrą jungtinę veiklą, o tik pripažino juos gyvenus kartu, vedus bendrą ūkį nuo 2012 m. liepos 19 d. iki E. R. mirties 2017 m. rugpjūčio 15 d. Susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Tai reiškia, kad ieškovė privalėjo įrodyti ne bendrą jungtinės veiklos (bendro gyvenimo) faktą kaip tokį, bet turėjo įrodyti buvusį ieškovės ir velionio E. R. susitarimą dėl konkrečių jos ieškinyje nurodytų turto vienetų, konkrečių turtinių teisių įgijimo.

7815.4.

79Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, jos teigimu, vykdytą buto nuomą, nuomininkus, nuompinigius ir pan. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina kad

80V. K. yra buvusi E. R. įmonės „( - )“ darbuotoja, ją ir įmonę siejo darbo santykiai, ji privalėjo atlikti ir atliko tam tikras funkcijas, susijusias su įmone „( - )“, pasirašinėjo dokumentus, žinojo (kaip ir visi įmonės darbuotojai) įmonės specifiką, pagrindines veiklos kryptis, pagrindinius komercinius partnerius, įmonės turto, lėšų judėjimą, įmonės savininko – E. R. – funkcijas įmonėje, įpročius ir kt. Už darbą ieškovei buvo mokamas darbo užmokestis, todėl negalima teigti, kad ieškovę ir įmonės vadovą tam tikru laikotarpiu sieję darbo santykiai gali būti vertinami kaip ieškovės indėlis į įmonės vertės padidėjimą. Jos gautos pajamos buvo minimalios ir nepakankamos ieškovei pragyventi, todėl neįmanoma, kad bent dalį jų ieškovė būtų investavusi į kokią nors bendrą nuosavybę, tame tarpe ir į saulės elektrines.

8116.

82Atsakovė S. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės V. K. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

8316.1.

84Ieškovės pozicija dėl bendro gyvenimo pradžios momento nustatymo prieštarauja loginiam bei teisiniam turto nuosavybės vertinimui, nes E. R. gyvenant santuokoje galiojo jo ir buvusios sutuoktinės santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Todėl iki santuokos nutraukimo dėl to paties turto, kuris buvo įgytas santuokoje, ieškovė negalėjo reikšti jokių reikalavimu, nes faktiškai neįmanoma, kad tas pats turtas vienam asmeniui priklausytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė, o kitu atveju, bet tuo pačiu metu – daline nuosavybe.

8516.2.

86V. R. kreipimosi į teismą momentas, priešingai nei teigia ieškovė, negali būti laikomas atskaitos tašku, apsprendžiančiu ieškovės prašomo pripažinti bendrąja daline nuosavybe įgyto turto pradžios momentą, nes nurodytu laikotarpiu, remiantis CK 3.53 straipsniu, dar nebuvo patvirtinta sutuoktinių V. R. ir E. R. pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai aptarė savo turtines teises ir pareigas.

8716.3.

88Ieškovės prašomas priteisti E. R. personalinės įmonės „( - )“ nuosavo kapitalo 27 318,57 Eur vertės pokytis laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. yra netikslus, nes ieškovė įmonės balanso duomenimis bando įrodyti įmonės vertę ir jos padidėjimą. Todėl šis ieškovės reikalavimas yra neparemtas jokiais įmonės vertei nustatyti taikomais metodais, yra nepagrįstas savo esme, net nevertinant kitų šiam ginčui reikšmingų aplinkybių, t. y. ieškovės prisidėjimo savo asmeninėmis lėšomis ir / ar darbu prie personalinės įmonės „( - )“ vertės padidėjimo.

8916.4.

90Byloje esantys rašytinai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad bendras buvo vien tik bendrų ieškovės ir atsakovės tėvo pagrindinių buities poreikių ir psichologinių poreikių tenkinimas, neturint jokio tikslo sujungti kiekvieno asmenines lėšas ir sukurti konkretų turtą, į kurio dalį ieškovė pretenduoja, nesant jungtinės veiklos susitarimo ir neturint jokio tikslo kiekvieno iš jų asmeninio turto paversti bendru daliniu turtu.

9117.

92Atsakovas mažametis E. R., atstovaujamas kuratorės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės V. K. apeliacinį skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Kuratorės nuomone, apeliacinis skundas yra pagrįstas, tačiau kuratorei dėl objektyvių priežasčių (atsakovo mažametystės) nėra žinoma mažamečio E. R. pozicija. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su visais apeliantės V. K. apeliacinio skundo argumentais.

93Teisėjų kolegija

konstatuoja:

94II.

95Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl jungtinės veiklos sutarties

9618.

97Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau, kaip ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę, bendrą dalinę nuosavybę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Nagrinėjamoje byloje būtent toks ginčas dėl dviejų asmenų (vienas jų miręs 2017 m. rugpjūčio 15 d.), nesudariusių santuokos, jungtinės veiklos vykdymo ir dalinės nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu sukurtą turtą pripažinimo ir buvo kilęs.

9819.

99Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

10020.

101Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvauja tokioje veikloje savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Pakankamas pagrindas pripažinti buvusį asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti ir nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).

10221.

103Nėra reikalaujama, kad susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, būtinai būtų rašytinis. Nerašytinis susitarimas įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

10422.

105Taip pat kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, taikytina įrodžius ir teismui nustačius, kad dėl konkrečių dalių jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo susitarusios. Kitu atveju sutarties šalių valia dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatytina vertinant bendras sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

10623.

107Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėjo, kad ji nuo 2011 m. gruodžio 24 d. apsigyveno kartu su E. R.. Gyvendami nesusituokę kartu, apeliantė V. K. ir E. R. 2016 m. lapkričio 2 d. susilaukė sūnaus E. Apeliantė mirusiojo E. R. įpėdiniams, įskaitytinai ir savo sūnui E. R., pareikštu ieškiniu prašo pripažinti, kad ji ir E. R. nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki jo mirties (2017 m. rugpjūčio 15 d.) vedė bendrą ūkį ir veikė jungtinės veiklos pagrindu, o šiuo laikotarpiu kiekvieno jų vardu įregistruotas turtas ir prisiimti įsipareigojimai buvo bendra dalinė nuosavybė, kurioje kiekvienam iš jų priklausė po ½ dalį.

10824.

109Pažymėtina, kad V. K. Mažeikių rajono apylinkės teisme yra iniciavusi dar vieną civilinę bylą, prašydama iš mirusio E. R. įpėdinių, jo dukterų S. R. ir G. P., priteisti iš jų paveldėto turto iš kiekvienos atsakovės po 100 Eur išlaikymą, indeksuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apeliantės ir E. R. sūnui E. R., iki šis taps pilnamečiu 2034 m. lapkričio 2 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinė byla Nr. e2-4-344/2020 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi yra sustabdyta pačios V. K. prašymu iki kol bus išnagrinėta ši byla dėl turto pripažinimo bendra daline jos ir velionio E. R. nuosavybe bei nustatyta, kokia palikimo dalis tenka nepilnamečiui E. R. (atitinkamai, ir kitiems mirusiojo vaikams, jo dukterims S. R. ir G. P., visiems vaikams paveldint turtą įstatymo pagrindu lygiomis dalimis), ir kokia nepilnamečiam vaikui atitenkančio turto vertė. Apeliantės vertinimu, iki nagrinėjamoje byloje ginčas nebus išspręstas, objektyviai negalima pasakyti, ar vaikui reikalingas išlaikymas (tokia pozicija yra suformuluota V. K. prašyme stabdyti bylą dėl išlaikymo). Kitaip tariant, jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, kad dalis į paveldimo turto masę įtraukto turto priklauso ir apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teise su E. R., tai visų įpėdinių, įskaitant ir nepilnametį E. R., paveldima šio turto dalis proporcingai sumažėtų, o tai, apeliantės įsitikinimu, reikštų ir išlaikymo vaikui būtinumą.

11025.

111Pareiškus reikalavimą pripažinti apeliantei nuosavybės teisę į ½ dalį jungtinės veiklos pagrindu sukurto / įgyto turto, gyvenat kartu su E. R., apeliantė byloje turėjo įrodyti, kad tarp jos ir E. R. buvo bendras susitarimas kartu sukurti bendrą turtą, o turto dalys nustatytinos pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lygių dalių prezumpciją. Teismas šią ieškinio dalį atmetė kaip neįrodytą, tenkindamas tik ieškinio dalį dėl E. R. laidojimo išlaidų apeliantei atlyginimo. Dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinis procesas nebuvo inicijuotas nė vienos iš šalių, todėl teisėjų kolegija šios sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo nevertina.

11226.

113Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. R. ir apeliantė V. K. bendrą ūkį, reikšmingą sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės galimo įgijimo, vedė ne nuo apeliantės įvardytos apsigyvenimo kartu dienos (t. y. nuo 2011 m. gruodžio 24 d.), o tik nuo 2012 m. liepos 19 d. iki E. R. mirties 2017 m. rugpjūčio 15 d. Šį teisiškai reikšmingą faktą teismas nustatė nuo to momento, kai pasibaigė bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių E. R. ir V. R. nuosavybė. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, teigia, kad pagrįstai pripažinęs, jog apeliantė ir velionis E. R. vedė bendrą ūkį ir vykdė jungtinę veiklą, neteisingai nustatė jos vykdymo pradžios momentą. Apeliantės įsitikinimu, bendros gyvenimo pradžios momentas pripažintinas nuo 2011 m. Šv. Kūčių, nes nei apeliantė, nei atsakovės neginčija aplinkybės, kad velionis šeimą paliko būtent tada, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta E. R. ir V. R. santuoka, įsiteisėjimo momento. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės skundo argumentais nesutinka.

11427.

115Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tik pripažino, kad apeliantė ir E. R. vedė bendrą ūkį, t. y. gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, kartu poilsiavo, jiems gimė vaikas, tačiau jungtinės veiklos vykdymo fakto nekonstatavo (žr. teismo sprendimo 46, 50 punktus). Kaip minėta pirmiau, nors nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvusį asmenų susitarimą ir dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau bendro ūkio tvarkymas yra tik vienas iš elementų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant, ar tarp sugyventinių egzistavo jungtinės veiklos vykdymo faktas. Kitaip tariant, vien tik bendro gyvenimo (buvimo sugyventiniais) faktas savaime nereiškia, kad tarp bendrai gyvenusių asmenų buvo sudarytas susitarimas dėl tokios veiklos vykdymo.

11628.

117Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad nei doktrinoje, nei CK nėra nustatytas reikalavimas prie jungtinės veiklos prisidėti tik piniginiais įnašais, todėl vien jos apsigyvenimo kartu su velioniu faktas savaime reiškia jungtinės veiklos sutarties sudarymą dėl bendro tikslo – bendros dalinės nuosavybės sukūrimo. Priešingai, vien gyvenimas drauge, laisvalaikio praleidimas, rūpinimasis vienas kitu aiškiai nepakankamas nei jungtinei veiklai konstatuoti, nei identifikuoti apeliantės įnašą bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokio nuosavybės įsigijimo būdo, kaip gyvenimas konkrečioje vietoje su konkrečiu asmeniu įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs.

11829.

119Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl buvusios E. R. santuokos nutraukimo aplinkybių svarbos bei reikšmės, sprendžiant dėl jungtinės veiklos nesusiklostymo tarp sugyventinių, kurių vienas tebėra santuokoje. CK 3.100 straipsnio 4 punkte yra įtvirtintas toks jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas, kaip santuokos nutraukimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bendro gyvenimo pradžios momentas ir susitarimo vykdyti bendrą jungtinę veiklą pradžios momentas gali nesutapti. Gyvenimiškose situacijose pasitaiko atvejų, kai vienam iš sutuoktinių teisiškai dar nenutraukus santuokos, šis pradeda bendrą gyvenimą su kitu asmeniu, tačiau tokios situacijos negali paneigti sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės teisinio režimo ir sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Kadangi pareziumuojant, kad santuokoje esančių sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), vienam iš sutuoktinių priklauso pusė turto, todėl tol, kol bendros jungtinės nuosavybės teisinis režimas tos dalies atžvilgiu nėra pasibaigęs, teisiškai negalima situacija, kad ta pati turto dalis tuo pačiu metu galėtų priklausyti ir sutuoktiniui, ir asmeniui, su kuriuo antrasis sutuoktinis pradeda bendrą gyvenimą, iki santuokos nutraukimas su esamu sutuoktiniu bus įteisintas.

12030.

121CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015).

12231.

123Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teismui paduotas 2012 m. kovo

12427 d., o V. R. ir E. R. santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2012 m. liepos 19 d.) abiejų sutuoktinių sutarimu supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galimas tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (CK 3.51 straipsnis). Tuo tarpu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendime, kuriuo patvirtinta V. R. ir E. R. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 24 d. Priešingai, paties E. R. atlikti santuokos nutraukimo procese veiksmai, jam įgyvendinant išimtinai savininkui priklausančias valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, t. y. nusprendžiant, kaip, kokiomis sąlygomis bei forma ir nuo kurio momento turtas turi būti pasidalintas su bendraturte (sutuoktine V. R.), akivaizdžiai patvirtina, kad E. R. turtu disponavo savo paties nuožiūra kaip jo vienintelis savininkas (neįskaitant sutuoktinei tenkančios dalies) ir nepripažino bendrosios nuosavybės su apeliante įsigijimo į kurią nors turto dalį fakto nuo jos nurodomo termino, t. y. nuo sugyventinių apsigyvenimo kartu 2011 m. gruodžio 24 d.

12532.

126Taigi, tebegaliojant sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisiniam režimui, galimo susitarimo vykdyti jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pradžios momentas, net jeigu jungtinė veikla ir būtų nustatyta, šiuo atveju negalėtų būti siejamas su sugyventinių faktinio bendro gyvenimo pradžia. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo

12733.

128Apeliantės įsitikinimu, visas paveldimo turto apyraše užfiksuotas turtas, nenurodytas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendime, kuriuo buvo patvirtintas

129V. R. ir E. R. santuokos nutraukimas bendru sutarimu, laikytinas įgytu nuo 2011 m. gruodžio 24 d. kartu E. R. ir apeliantės, nes bendras jų gyvenimas prasidėjo dar iki V. R. kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tokiu turtu, apeliantės vertinimu, pripažintinas visas apeliantės ieškiniu bendrąja daline jos ir E. R. nuosavybe pripažinti prašomas turtas.

13034.

131Apeliacinio skundo teiginiai dėl ginčo objektu tapusio turto (jo dalies) savaiminės priklausomybės apeliantei stokoja pagrįstumo. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Tokiu atveju apeliantės skundo argumentai, kad turtas, nenurodytas teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, automatiškai priskirtinas bendrai dalinei jos ir E. R. nuosavybei, atmestini kaip nepagrįsti.

13235.

133Taigi, kiekvieno konkretaus turto atžvilgiu apeliantė turėjo įrodyti buvusį susitarimą tą turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau susitarimas dėl turto bendrumo iš esmės įrodinėtas tik apeliantės ir E. R. bendro gyvenimo faktu, taip pat aplinkybėmis dėl bendro ūkio vedimo ir turto sukūrimas ne bendromis lėšomis, bet bendru darbu, žiniomis, įgūdžiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, leidžiančių teismui suformuoti pagrįstą vidinį įsitikinimą, kad E. R. su apeliante buvo sudarę susitarimą, kurio tikslas – sukurti ar įgyti bendrą dalinę nuosavybę, kurioje kiekvienam iš jų priklausė po ½ to turto dalį.

13436.

135Visų pirma, pažymėtina tai, kad individualios įmonės buvimo šeimos verslu, taigi ir buvimo sugyventinių, kaip jungtinės veiklos partnerių, verslu faktas nėra preziumuojamas. Siekdama įrodyti, kad prisidėjo prie E. R. personalinės įmonės „( - )“, iki santuokos nutraukimo priklausiusios sutuoktiniams V. R. ir E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertės ženklaus padidėjimo, apeliantė šį prisidėjimą grindė aktyvia savo veikla, įmonei įstojant į „Aibės“ aljansą, derinant klausimus su įmonės darbuotojais, sąskaitų išrašinėjimu, darbuotojų apmokymu, kaip užsakyti prekes specialiame tinklapyje web.aibe.lt, kaip naudotis „Perlo“ terminalu, derinant mokestinius klausimus su buhaltere, skolinant įmonei pinigų, mokant už prekes, pristatant į parduotuvę vaisius ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad vien pačios apeliantės sudarytas ir teismui pateiktas personalinės įmonės „( - )“ 2012 m. sausio 1 d. balansas ar antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas nėra tinkami (pakankami šioje situacijoje) įrodymai įmonės finansinės vertės padidėjimui pagrįsti, šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada, kadangi įmonės buhalteriniai dokumentai iš tiesų nėra pakankami įrodymai įmonės (verslo) vertės pokyčiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Tam tikros aplinkybės turi būti įrodinėjamos tik konkrečiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), o tokių įrodymų, kad dėl apeliantės prisidėjimo personalinės įmonės nuosavas kapitalas nuo 2011 m. gruodžio 31 iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. padidėjo net 54 637,14 Eur, todėl pusė šios vertės padidėjimo (t. y. 27 318,57 Eur suma) pripažintina jos dalimi šioje įmonėje, į bylą nepateikta.

13637.

137Nors tuo aspektu, kad nei teisės doktrinoje, nei CK nenustatyta, kad prie jungtinės veiklos galima prisidėti tik piniginiais įnašais, iš dalies ir sutiktina su apeliante, kita vertus, kaip buvo nurodyta pirmiau, ir vien bendro asmenų gyvenimo fakto aiškiai nepakanka. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nesuponuoja išvados nei apie jungtinę veiklą, nei apie apeliantės įnašą bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Prisidėjimas prie bendro turto sukūrimo ar įgijimo neturėtų būti suprantamas kaip pavieniai veiksmai, keletas elektroninių laiškų, keleto trumpalaikių paskolų suteikimas, buhalterinių dokumentų tvarkymas, juolab kad vienerius metus apeliantė buvo įdarbinta E. R. personalinėje įmonėje „( - )“ buhaltere ir už darbo funkcijų atlikimą jai buvo mokamas atlyginimas. Prisidėjimas prie bendro turto sukūrimo ar įgijimo turėtų būti pakankamai akivaizdus. Tuo atveju, jeigu prisidedama žiniomis ar įgūdžiais, tai tos žinios ar įgūdžiai to turto sukūrimui turėtų turėti esminę reikšmę. Keleto dokumentų užpildymas, vertėjavimas iš anglų kalbos ir pan., taip pat nelaikytini esminiais.

13838.

139Apeliantės teiginiai apie rūpinimąsi saulės elektrinių įrengimu, nesant jokių šiuos jos teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų ar nesuinteresuotų ginčo baigtimi asmenų paaiškinimų (liudijimų), nesudaro pagrindo vertinimui, kad apeliantė asmeniškai yra prisidėjusi prie šio turto įsigijimo.

14039.

141Kaip matyti iš Sodros duomenų bazės išrašo, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 19 d. apeliantė dirbo UAB „Mažeikių turgus“, už tai gaudama (neatskaičius mokesčių) vidutiniškai nuo 800 Lt iki 1000 Lt darbo užmokestį, vėliau vidutiniškai 300-350 Eur darbo užmokestį, nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. papildomai įsidarbino pas J. R., vykdantį individualią veiklą, kur jai buvo mokamas 200 Eur darbo užmokestis, taigi, ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį, neatskaičius mokesčių, buvo apie 500-550 Eur. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad kelionių bilietai, rezervacijos buvo apmokėti E. R., o apeliantė nepateikė įrodymų nei apie bendro turto išlaikymą (pvz., komunalinių mokesčių mokėjimą), nei apie kitų, nei darbo užmokestis, pajamų gavimą, santaupų turėjimą ir prisidėjimą prie bendros nuosavybės sukūrimo. Teisėjų kolegijai tokie duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad apeliantė, jai gyvenant su E. R., buvo jo materialiai išlaikoma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nei savo žiniomis, nei savo piniginėmis lėšomis niekaip neprisidėjo nei prie įmonės vertės padidėjimo (tokio fakto buvimo apeliantė net ir neįrodė), nei prie keturračių motociklų pirkimo, saulės elektrinės įrengimo, nei turtinių teisių į skolas įgijimo.

14240.

143Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė buvusio jos ir E. R. susitarimo veikti jungtinės veiklos pagrindu ir sukurti / įgyti bendrą turtą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra teisinga ir pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai tokios teismo išvados nepaneigia, todėl skundžiama Šiaulių apygardos teismo

1442019 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų

14541.

146CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

14742.

148Atsakovai S. R., G. P. ir mažametis E. R. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo kartu su šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Atsakovė S. R. prašo priteisti jai 1 306,80 Eur, atsakovė G. P. – 847 Eur, o mažametis E. R. – 300 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo dydžio, atsakovėms jų turėtos išlaidos kompensuotinos visiškai, tačiau mažamečio atsakovo E. R. patirtas kuratoriaus atstovavimo išlaidas jau yra apmokėjusi pati apeliantė V. K., taigi šių išlaidų priteisimo iš jos atsakovui E. R. klausimas objektyviai nekyla.

149Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

150Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

151Priteisti atsakovei S. R. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės V. K. (asmens kodas ( - ) 1 306,80 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešių eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

152Priteisti atsakovei G. P. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės V. K. 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė V. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu... 8. 1.1.... 9. pripažinti, kad V. K. ir velionis E. R. laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 31... 10. 1.2.... 11. pripažinti visą V. K. ir velionio E. R. vardu laikotarpiu nuo 2011 m.... 12. 1.3.... 13. 1 100 Eur vertės transporto priemonę „Polaris sportsman 850 Touring“, 3... 14. 1.4.... 15. pinigines lėšas AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. ( - ) – (-) 0,58... 16. 1.5.... 17. pinigines lėšas AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. ( - ) – 2 584,13... 18. 1.6.... 19. pinigines lėšas AB „Citadele” banko sąskaitoje Nr. ( - ) – 229,70 Eur... 20. 1.7.... 21. turtines teises į skolas pripažinti bendromis V. K. ir atsakovų reikalavimo... 22. 1.8.... 23. turtines teises į turtines prievoles pripažinti bendromis V. K. ir atsakovų... 24. 1.9.... 25. priteisti V. K. iš atsakovų po 518,97 Eur kompensaciją iš kiekvieno už... 26. 1.10.... 27. priteisti V. K. iš atsakovų ½ nuosavybės teisės dalį į E. R.... 28. 1.11.... 29. priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.... 30. 2.... 31. Ieškovė nurodė, kad su velioniu E. R. susipažino 2005 metais, kai šis dar... 32. II.... 33. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 34. 3.... 35. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį... 36. 4.... 37. Nustatydamas jungtinės veiklos pradžią, teismas atsižvelgė į V. R. ir V.... 38. 5.... 39. Tačiau, teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad ji ir velionis E. R. bendro... 40. 6.... 41. Teismas nustatė, kad E. R. personalinė įmonė „( - )“ buvo įregistruota... 42. 7.... 43. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors transporto priemonės (keturračiai) yra... 44. 8.... 45. Teismas padarė išvadą, kad saulės elektrinių įgyvendinimo idėja pradėta... 46. V. R. sąskaitos prieš santuokos nutraukimą.... 47. 9.... 48. Nustatęs bendro ūkio vedimo, iš kurio kildinama ir jungtinė veikla,... 49. 10.... 50. Įvertinęs ieškovės tuo metu gaunamas pajamas, teismas padarė ir tokią... 51. 11.... 52. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, nurodė, kad vienam iš... 53. 12.... 54. Nagrinėjamu atveju, atmetant reikalavimus dėl turto dalies priteisimo... 55. 13.... 56. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovės G. P. ir S. R. pateikė bylinėjimosi... 57. I.... 58. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 59. 14.... 60. Ieškovė V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 61. 14.1.... 62. Teismas, pripažinęs, kad ieškovė ir velionis E. R. vedė bendrą ūkį ir... 63. G. P. teiginiai apie tėvų bandymą susitaikyti 2012 m. birželio mėnesį,... 64. 14.2.... 65. Nustatęs bendros jungtinės veiklos vykdymo faktą, teismas kartu darė... 66. 14.3.... 67. Visas paveldimo turto apyraše nurodytas, tačiau nenurodytas Mažeikių rajono... 68. 14.4.... 69. Nei teisės doktrinoje, nei CK nenustatyta, kad prie jungtinės veiklos galimai... 70. 15.... 71. Atsakovė G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės V. K.... 72. 15.1.... 73. Ieškovės teiginiai, kad, nustačius jungtinės veiklos faktą, atskirai... 74. 15.2.... 75. CK 3.67 straipsnis suteikia teisę prašyti nustatyti, kad santuokos... 76. 15.3.... 77. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad velionis E. R. ir ieškovė... 78. 15.4.... 79. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių, jos teigimu,... 80. V. K. yra buvusi E. R. įmonės „( - )“ darbuotoja, ją ir įmonę siejo... 81. 16.... 82. Atsakovė S. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės V. K.... 83. 16.1.... 84. Ieškovės pozicija dėl bendro gyvenimo pradžios momento nustatymo... 85. 16.2.... 86. V. R. kreipimosi į teismą momentas, priešingai nei teigia ieškovė, negali... 87. 16.3.... 88. Ieškovės prašomas priteisti E. R. personalinės įmonės „( - )“ nuosavo... 89. 16.4.... 90. Byloje esantys rašytinai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad bendras buvo... 91. 17.... 92. Atsakovas mažametis E. R., atstovaujamas kuratorės, atsiliepime į... 93. Teisėjų kolegija... 94. II.... 95. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 96. 18.... 97. Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos,... 98. 19.... 99. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 100. 20.... 101. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktikoje... 102. 21.... 103. Nėra reikalaujama, kad susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės)... 104. 22.... 105. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, skirtingai nei... 106. 23.... 107. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodinėjo, kad ji nuo 2011 m. gruodžio 24... 108. 24.... 109. Pažymėtina, kad V. K. Mažeikių rajono apylinkės teisme yra iniciavusi dar... 110. 25.... 111. Pareiškus reikalavimą pripažinti apeliantei nuosavybės teisę į ½ dalį... 112. 26.... 113. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. R. ir apeliantė V. K.... 114. 27.... 115. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas... 116. 28.... 117. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad nei... 118. 29.... 119. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija... 120. 30.... 121. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių... 122. 31.... 123. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teismui paduotas... 124. 27 d., o V. R. ir E. R. santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo... 125. 32.... 126. Taigi, tebegaliojant sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisiniam režimui,... 127. 33.... 128. Apeliantės įsitikinimu, visas paveldimo turto apyraše užfiksuotas turtas,... 129. V. R. ir E. R. santuokos nutraukimas bendru sutarimu, laikytinas įgytu nuo... 130. 34.... 131. Apeliacinio skundo teiginiai dėl ginčo objektu tapusio turto (jo dalies)... 132. 35.... 133. Taigi, kiekvieno konkretaus turto atžvilgiu apeliantė turėjo įrodyti... 134. 36.... 135. Visų pirma, pažymėtina tai, kad individualios įmonės buvimo šeimos... 136. 37.... 137. Nors tuo aspektu, kad nei teisės doktrinoje, nei CK nenustatyta, kad prie... 138. 38.... 139. Apeliantės teiginiai apie rūpinimąsi saulės elektrinių įrengimu, nesant... 140. 39.... 141. Kaip matyti iš Sodros duomenų bazės išrašo, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos... 142. 40.... 143. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 144. 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl... 145. 41.... 146. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 147. 42.... 148. Atsakovai S. R., G. P. ir mažametis E. R. pateikė prašymus dėl... 149. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 150. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti... 151. Priteisti atsakovei S. R. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės V. K. (asmens... 152. Priteisti atsakovei G. P. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės V. K. 847 Eur...