Byla 2A-382/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-364-154/2013 pagal ieškovo Viešosios įstaigos „Salarium“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kardos“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Balsių vystymo grupė“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ritava“, dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - T. Š., V. Š., M. Č., G. Č..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Viešoji įstaiga (toliau tekste – VšĮ) „Salarium“, kuriam 2012 m. spalio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis Nr.20121008/01, Nr.20121008/02, Nr.20121008/03, Nr.20121008/04 buvę ieškovai T. Š., V. Š., M. Č. ir G. Č. perleido savo kreditorinius reikalavimus į skolininką - bankrutavusią UAB „Balsių vystymo grupė“, Šiaulių apygardos teismui 2013 m. sausio 10 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Kardos“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) Šiaulių skyriui ir bankrutavusiai UAB „Balsių vystymo grupė“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Ritava“, bei tretiesiems asmenims T. Š., V. Š., M. Č., G. Č., kuriuo prašo:

61) pripažinti niekine ir negaliojančia VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“ 2012 m. kovo 30 d. sudarytą Sutartį Nr. 2012/03-13/2012RPS-1 nuo jos sudarymo momento;

72) taikyti niekinio sandorio pasekmes – grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo: 1 714,04 Lt kreditorinį reikalavimą grąžinti VSDFV Šiaulių skyriui, o 1 714,04 Lt sumokėtą sumą grąžinti UAB „Kardos“.

8Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d.iškėlė UAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto bylą. 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas VSDFV Šiaulių skyriaus 1 714,04 Lt kreditorinis reikalavimas. VšĮ „Salarium“ yra bankrutavusios UAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorius, kurio 362 404,67 Lt dydžio reikalavimas patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi. VSDFV Šiaulių skyrius 2012 m. kovo 30 d. Sutartimi Nr. 2012/03-13/2012RPS-1 perleido savo 1 714,04 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje atsakovui UAB „Kardos“.

9Ieškovas teigia, kad tarp VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“ 2012 m. kovo 30 d. sudaryta kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2012/03-13/2012RPS-1 pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, kurių pagrindu tokio reikalavimo perleidimui turėjo būti gautas VSD Fondo tarybos pritarimas. Ieškovas nurodė, jog vadovaujantis VSDFV 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 patvirtintais VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatais (toliau tekste ir Aukciono nuostatai), tais atvejais, kai VSDFV reikalavimo teisę arba jos dalį į skolininkus perleidžia atlygintinai, organizuojamas viešasis pardavimo (perleidimo) aukcionas. VSDFV priėmus sprendimą parduoti (perleisti) konkrečią reikalavimo teisę aukciono būdu, jis teikiamas tvirtinti VSDF Tarybai (nuostatų 3 punktas). Reikalavimo perleidimo aukcionas gali būti skelbiamas ir vykdomas tik esant Tarybos pritarimui (nuostatų 5 punktas). Kadangi VSDFV teritoriniai skyriai vadovaujasi tais pačiais norminiais aktais, tai jiems turi būti taikomos tos pačios imperatyvios teisės normos dėl reikalavimo teisės pardavimo (perleidimo). Ieškovo teigimu, šiuo atveju sudarant ginčo sandorį VSDFV Šiaulių skyrius neturėjo nei VSDF Valdybos leidimo, nei VSDF Tarybos pritarimo, taip pat nepaskelbė aukciono.

10Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius savo triplike patvirtino, kad iš tikrųjų 2012 m. kovo 30 d. Sutartimi tarp VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“ įvyko ne kreditorinio reikalavimo perleidimas, o prievolės įvykdymo priėmimas (CK 6.50 str.), kas, ieškovo manymu, reiškia, jog tarp šalių buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Sudarydamas sandorį, atitinkantį CK 6.50 straipsnio reikalavimus, VSDFV Šiaulių skyrius turėjo gauti bankroto administratoriaus sutikimą dėl tokio įvykdymo, tačiau ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžia vykdyti visas finansines prievoles, kurios nebuvo įvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo ir ši teisės norma yra imperatyvi. Prašydamas leidimo dėl reikalavimo perleidimo, VSDFV Šiaulių skyrius suklaidino bankroto administratorių, todėl skolininko BUAB „Balsių vystymo grupės“ duotas sutikimas negali būti laikomas tinkamu sutikimu prievolės įvykdymui pagal CK 6.50 straipsnį.

11Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad 2012 m. kovo 30 d. reikalavimas naujajam kreditoriui UAB „Kardos“ buvo perleistas teisėtai, nes VSDFV Šiaulių skyrius, 2012 m. kovo 15 d. gavęs UAB „Kardos“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo perėmimo, dėl šio sandorio sudarymo kreipėsi į VSDFV, kuri 2012 m. kovo 15 d. raštu Nr. (9.24) I-1669 „Dėl reikalavimo teisės perleidimo“ išaiškino, jog tuo atveju, kai trečiasis asmuo sutinka sumokėti 100 proc. reikalavimo sumos, turi būti taikomos CK 6.50 straipsnio nuostatos, kurias įvykdžius, teritorinis skyrius gali priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens, nesuderinęs tai su VSDFV. Vykdydamas CK 6.50 straipsnio nuostatas, VSDFV Šiaulių skyrius 2012 m. kovo 22 d. kreipėsi į BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorių UAB „Ritava“ dėl išankstinio raštiško sutikimo šiam veiksmui atlikti ir UAB „Ritava“ 2012 m. kovo 27 d. raštu Nr. 12/03-27-01 neprieštaravo, kad kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius savo kreditorinio reikalavimo teisę perleistų kitam asmeniui.

12Atsakovas UAB „Kardos“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia, nepagrindė nei viešojo, nei privataus intereso pažeidimo sudarant ginčijamą sutartį, todėl naikinti sutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

13Atsakovas mano, kad VSDFV 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 patvirtinti Aukciono nuostatai yra taikomi tik pačiai VSDFV, ir netaikomi VSDFV Šiaulių skyriui, nes skyrius yra savarankiškas juridinis asmuo. Be to, aukciono skelbimas nebūtų turėjęs jokios prasmės, nes UAB „Kardos“ iš karto pasiūlė VSDFV Šiaulių skyriui sumokėti visą įsiskolinimo sumą, todėl organizuoti aukcioną reikalavimui perleisti nebuvo jokios prasmės.

14Atsakovas teigia, kad ginčijamas sandoris nėra apsimestinis, nes sutarties šalys neturėjo jokios priežasties pridengti kitą sandorį ar nuslėpti savo tikruosius ketinimus. UAB „Kardos“ dar prieš sudarydamas sutartį su VSDFV Šiaulių skyriumi bei pastarajam gavus skolininko BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratoriaus sutikimą, už skolininką sumokėjo buvusiam kreditoriui visą skolą. Įvykdęs prievolę už skolininką BUAB „Balsių vystymo grupė“, atsakovas UAB „Kardos“ įgijo teisę reikšti kreditorinį reikalavimą į skolininką, kaip tai numatyta CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, todėl nei sutarties šalių, nei skolininko, nei kitų kreditorių teisės nebuvo pažeistos. 2012 m. kovo 30 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis, atsakovo manymu, atliko dvejopą paskirtį: ja buvo išreikštas pirminio kreditoriaus sutikimas su įsiskolinimo apmokėjimu už BUAB „Balsių vystymo grupė“ ir ji buvo reikalinga siekiant bankroto administratoriui ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įrodyti aplinkybę, kad atitinkamu kreditoriniu reikalavimu disponuoja nebe VSDFV Šiaulių skyrius, o UAB „Kardos“. Todėl teigia, kad tarp šalių net nebuvo susiklostę reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai, ir tokiems santykiams įforminti nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios reikalavimo perleidimą. Pažymėjo, kad įstatymai nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti mokestinę prievolę už kitą asmenį, išskyrus atvejus, kai prievolę skolininkas turi įvykdyti asmeniškai (CK 6.50 str. 1 d.). Šiuo atveju, prievolė nebuvo asmeninio pobūdžio, todėl atsakovui UAB „Kardos“ įstatymas nedraudė ją įvykdyti už skolininką BUAB „Balsių vystymo grupė“, juolab, kad buvo gautas išankstinis skolininko sutikimas.

15Atsakovas mano, kad ginčo sutarties sudarymu nebuvo pažeistos Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste -ĮBĮ) nuostatos, tame tarpe ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, nes atsakovui UAB „Kardos“ atsiskaičius už skolininką BUAB „Balsių vystymo grupė“ su kreditoriumi VSDFV Šiaulių skyriumi, skolininko BUAB „Balsių vystymo grupė“ turto ir lėšų nuo to nesumažėjo, todėl kitų kreditorių interesai nenukentėjo, kreditorių teisių apimtis nesumažėjo, tuo pačiu nebuvo pažeistos ieškovo (kreditoriaus) VšĮ „Salarium“ teisės. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis numato teisę bankroto proceso metu perleisti kreditorinius reikalavimus kitam kreditoriui, tik draudžia bankrutuojančiai įmonei pačiai vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau šiuo atveju, bankrutuojanti įmonė pati jokių įsipareigojimų nevykdė.

16Atsakovas laiko nepagrįstais ieškovo nurodytus argumentus dėl, neva, ieškovo teisinio suinteresuotumo dalyvauti viešame aukcione, kuriame būtų perleidžiamas kreditorinis reikalavimas, nes patikslintame ieškinyje toks suinteresuotumas nebenurodomas. Tam, kad atsirastų ieškovo teisė dalyvauti pagal Aukciono nuostatus rengiamame aukcione dėl bet kurios reikalavimo teisės perleidimo, pirmiausia būtinas sprendimas organizuoti atitinkamą viešą aukcioną (Aukciono nuostatų 3 p.). Jeigu tokio sprendimo nėra, tai ieškovo teisė dalyvauti aukcione objektyviai negali atsirasti ir egzistuoti. Vadinasi, teisė dalyvauti viešame aukcione dėl kreditorinio reikalavimo įsigijimo negalėjo būti pažeista, kadangi ji niekada neegzistavo.

17Atsakovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ su VšĮ „Salarium“ ieškiniu sutiko. Paaiškino, jog bankroto administratorius UAB „Ritava“, duodamas sutikimą dėl VSDFV Šiaulių skyrius kreditorinio reikalavimo perleidimo UAB „Kardos“ buvo suklaidintas, nes paaiškėjo, kad tai nebuvo kreditorinio reikalavimo perleidimas, kurį numato ir leidžia ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, o buvo CK 6.50 straipsnyje numatytas trečiojo asmens prievolės įvykdymas už VSDFV Šiaulių skyrių. Šiuo atveju buvo reikalingas skolininko sutikimas (CK 6.50 str. 2 d.), tačiau bankroto administratorius UAB „Ritava“ tokio sutikimo, kad UAB „Kardos“ padengtų BUAB „Balsių vystymo grupė“ skolą pradiniam kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui, nėra davęs ir negalėjo duoti, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarkai ir suteiktų nepagrįstą prioritetą patenkinti 100 proc. vieno kreditoriaus reikalavimą, pažeidžiant kitų tos pačios eilės kreditorių interesus. Be to, reikalavimo teisės perleidimas ir skolos padengimas skirtingai sprendžiamas procesiniais aspektais: reikalavimo perleidimo atveju pagal ĮBĮ reikalavimo teisės perėmėjas iš karto tampa kreditoriumi, o asmuo, padengęs atitinkamą skolą už bankrutuojančią įmonę, turi pateikti teismui prašymą, kad jis būtų pripažintas kreditoriumi. Tokio prašymo iš UAB „Kardos“ nei administratorius, nei bankroto bylą nagrinėjantis teismas nėra gavęs, todėl UAB „Kardos“ į kreditorių sąrašą buvo įrašytas neteisėtai, suklaidinus bankroto administratorių.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.

20Pripažino niekine ir negaliojančia VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“ 2012 m. kovo 30 d. sudarytą Sutartį Nr. 2012/03-13/2012RPS-1 nuo jos sudarymo momento. Taikė restituciją ir 1 714,04 Lt kreditorinį reikalavimą grąžino VSDFV Šiaulių skyriui ir įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių grąžinti 1 714,04 Lt atsakovui UAB „Kardos“.

21Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors ginčijamas sandoris yra įvardintas kaip kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sandoris, tačiau iš tiesų buvo įvykdytas trečiojo asmens (UAB „Kardos“) skolos padengimas kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui už skolininką - bankrutavusią UAB ,,Balsių vystymo grupė“ ir tai yra apsimestinis sandoris. Kadangi CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, o BUAB ,,Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius sutikimo tokiam prievolės įvykdymui už bankrutuojančią įmonę nedavė, be to ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, kadangi buvo sudarytas prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms.

22Teismas taip pat nustatė, jog pagrindinis atsakovo UAB „Kardos“ tikslas sudarant ginčo sutartį buvo ne padengti VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinį reikalavimą, o šios sutarties pagrindu įgyti kreditoriaus teises į skolininką - bankrutavusią UAB ,,Balsių vystymo grupė“. Sprendžiant dėl UAB „Kardos“ pripažinimo kreditoriumi buvo pažeistos kitų kreditorių, tame tarpe kreditoriaus VšĮ „Salarium“ interesai, nes buvo pažeista ĮBĮ įtvirtinta kreditorių teisė paduoti atskirąjį skundą dėl bankroto byloje priimtos teismo nutarties, kuria patvirtinti kito kreditoriaus reikalavimai.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kardos“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinio reikalavimų netenkinti. Apeliantas taip pat prašo bylą pagal jo pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti naujus su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus.

25Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas VSDFV Šiaulių skyriaus 2012 m. kovo 22 d. raštas, kuriuo buvo kreiptasi į BUAB ,,Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorių dėl sutikimo sandoriui, įrodo, jog administratorius buvo informuotas būtent apie trečiojo asmens ketinimą įvykdyti už bankrutuojančią įmonę prievolę kreditoriui - VSDFV Šiaulių skyriui ir administratorius tokiam prievolės įvykdymui neprieštaravo.

272. Teismo teiginiai dėl to, jog apelianto įtraukimas į BUAB ,,Balsių vystymo grupė“ kreditorių sąrašą pažeidė kitų įmonės kreditorių teises skųsti tokį veiksmą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apelianto kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2012 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kurios teisėtumo klausimą vertinęs apeliacinės instancijos teismas paliko ją nepakeistą.

283. Ieškovas siekdamas įrodyti savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą teigė, jog ne aukciono tvarka perleidus kreditorinį reikalavimą į bankrutuojančią įmonę, buvo pažeista jo teisė dalyvauti aukcione, nors realiai tai yra deklaratyvūs teiginiai, kadangi apeliantui sutikus už perleidžiamą reikalavimą mokėti 100 procentų perleidžiamo reikalavimo vertės, aukcionas net nebuvo privalomas. Šios aplinkybės rodo, jog nepriklausomai nuo to, ar tarp šalių buvo sudarytas reikalavimo teisių perleidimas ar apeliantas įvykdė prievolę už bankrutuojančią įmonę, ieškovo teisių apimtis nuo to nesikeičia.

294. Pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis pripažinta, jog sandoriu buvo pažeistos imperatyvios CK 6.50 straipsnio ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiančios bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, paremtos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria priimtos priešingos skundžiamam sprendimui išvados - pripažinta teisė CK 6.50 straipsnio pagrindu padengti skolą už bankrutuojančią įmonę, todėl ginčijama nutartis naikintina ir dėl to, jog nesuderinama su aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika.

305. VSDFV Aukciono nuostatų turinys rodo, jog jie nėra taikytini VSDFV skyriams, todėl pastarasis neprivalėjo jais vadovautis perleisdamas kreditorinį reikalavimą. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadas, jog VSDFV Šiaulių skyrius sudarydamas ginčijamą sandorį pažeidė teisės aktų, tarp ir jų „Aukciono nuostatų“ normas, be to minėti nuostatai skirti reglamentuoti vidinę VSDFV veiklą ir neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų, sąlygojančių sandorio negaliojimą CK 1.80 straipsnio tvarka.

31Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kardos“ apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Balsių vystymo grupė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ritava“, prašo sprendimą palikti nepakeistą.

32Atsiliepime pažymima, jog administratorius nedavė VSDFV Šiaulių skyriui sutikimo, jog jis galėtų perimti iš UAB „Kardos“ prievolės įvykdymą. Iš rašto turinio galima aiškiai suprasti, jog juo duodamas sutikimas dėl kreditorių pasikeitimo ĮBĮ 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta tvarka.

33Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kardos“ apeliacinį skundą ieškovas VšĮ „Salarium“, prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

34Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos ir pagrindo jas naikinti apeliacinio skundo pagrindu nėra.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo

37Atsakovas UAB „Kardos“ apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau motyvų, dėl ko byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, bylos šalys yra atstovaujamos pakankamą teisinę patirtį turinčių asmenų (advokatų, bankroto administratoriaus bei teisės ir personalo skyriaus vedėjos), šalys pateikė išsamius rašytinius procesinius dokumentus, teisėjų kolegija nemano, kad šiuo atveju būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, kadangi visų bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimą užtikrins ir bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka.

38Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

39Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas pateikia duomenis patvirtinančius, jog prieš sudarant su atsakovu UAB „Kardos“ ginčijamą sandorį atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius kreipėsi į BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorių, norėdamas gauti sutikimą sandorio sudarymui. Įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, nes apeliantas jais nedisponavo, be to, tik pirmosios instancijos teismui padarius priešingą byloje esantiems įrodymams išvadą (jog atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius neprašė administratoriaus sutikimo priimti prievolės įvykdymą iš UAB „Kardos“) su kuria apeliantas nesutinka ir siekia paneigti, iškilo būtinybė įrodymą pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes bei susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apelianto duomenis, kadangi jie, teismo vertinimu, yra reikšmingi ir būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui.

40Dėl ginčijamo sandorio teisinio kvalifikavimo

41Įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus teisėjų kolegija išskiria, jog esminiai byloje keliami klausimai yra: ar atsakovai VSDFV Šiaulių skyrius ir UAB „Kardos“ 2012 m. kovo 30 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo (CK 6. 101 str.) sandorį, ar atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius priėmė iš atsakovo UAB „Kardos“ prievolės už BUAB „Balsių vystymo grupė“ įvykdymą CK 6.50 straipsnio prasme; ar reali ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia atsispindi 2012 m. kovo 30 d. sutartyje, ar sandorio sudarymas nepažeidė įstatymo reikalavimų. Be to, nagrinėjant šiuos klausimus turi būti įvertinta tai, jog ginčijamo sandorio dalykas yra VSDFV Šiaulių skyriaus 1 714,04 Lt dydžio reikalavimas, patvirtintas BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje ir atitinkamai nuo sandorio kvalifikavimo bus galima nustatyti, ar šio sandorio sudarymui buvo būtinas skolininko (šiuo atveju BUAB „Balsių vystymo grupė“) sutikimas sandoriui.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; kt.).

43Nagrinėjamu atveju ginčo objektu yra tarp atsakovų VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“ 2012 m. kovo 30 d. sudaryta sutartis Nr. 2013/03-13/2012RPS-1, kuria VSDFV Šiaulių skyrius perleido, o UAB „Kardos“ įgijo 1 714,04 Lt dydžio VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimo teisę į jo skolininką BUAB „Balsių vystymo grupė“ (t. 1, b. l. 8). Lingvistiškai aiškinant 2012 m. kovo 30 d. sutartį, galima daryti išvadą, jog šalys sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį (CK 6.101 str.), tačiau teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, o turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK6.193 str.). Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju tarp šalių buvo įvykdytas trečiojo asmens (atsakovo UAB „Kardos“) skolos padengimas kreditoriui (atsakovui VSDFV Šiaulių skyriui) už skolininką – BUAB „Balsių vystymo grupė“ CK 6.50 straipsnio tvarka. Pritardamas šiai išvadai apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog 2013 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu VSDFV Šiaulių skyriaus atstovė nurodė, jog skyrius gavo iš UAB „Kardos“ siūlymą perimti reikalavimą, patvirtintą BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje. Kadangi anksčiau tokių siūlymų skyrius nebuvo gavęs, todėl patarimo, kaip tokiu atveju turėtų pasielgti, VSDFV teritorinis skyrius kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau tekste – VSD Fondo valdyba) (t. 2, b. l. 54). VSD Fondo valdyba informavo, jog tuo atveju, jei trečiasis asmuo sutinka sumokėti 100 procentų reikalavimų sumos, turėtų būti taikomos CK 6.50 straipsnio nuostatos, suteikiančios teisę trečiajam asmeniui už skolininką įvykdyti prievolę kreditoriui (t. 1, b. l. 90), todėl akivaizdu, jog vadovaujantis VSD Fondo valdybos išaiškinimais, VSDFV Šiaulių skyrius tokias teisines pasekmes ginčijamu sandoriu ir siekė sukurti, t. y. priimti iš UAB „Kardos“ prievolės įvykdymą už skolininką BUAB „Balsių vystymo grupė“. Be to, naujai į bylą apelianto pateiktas įrodymas patvirtina, jog kreipiantis į BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorių, siekiant gauti pritarimą dėl prievolės įvykdymo priėmimo, buvo nurodytas būtent toks (prievolės įvykdymo priėmimo) sudaromo sandorio tikslas (t. 2, b. l. 86). Byloje esantis VSD Fondo valdybos išaiškinimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, atskleidžia, jog tokiais atvejais, kai trečiasis asmuo, siekiantis perimti (nupirkti) reikalavimo teises, sutinka mokėti 100 procentų reikalavimo sumos, sutartis nėra sudaroma, pakanka, kad VSDFV teritorinis skyrius, kaip kreditorius, ir trečiasis asmuo apsikeistų raštais dėl prievolės įvykdymo už skolininką ir šio įvykdymo priėmimo (t. 1, b. l. 166-167). Akivaizdu, jog prievolės įvykdymo priėmimo išraiškos formai VSD Fondo valdyba nekėlė ypatingų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus nurodytomis aplinkybėmis, jog remiantis VSD Fondo valdybos išaiškinimais bei siekiant įforminti prievolės įvykdymą, buvo pasirinkta sandorio forma, atitinkanti reikalavimo teisių perleidimo sandorio formą, nors sandorio turinys ir šalių valia buvo nukreipta būtent prievolės įvykdymo priėmimui CK 6.50 straipsnio prasme.

44Dėl sandorio šalių valios ir sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu

45Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs sudarytą sandorį visgi sprendė, jog jis yra apsimestinis, kadangi atsakovo UAB „Kardos“ tikslas sudarant sandorį buvo ne padengti VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinį reikalavimą, o ginčijamos sutarties pagrindu įgyti kreditoriaus teises BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje.

46Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama praktika, apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. balandžio 26d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Išdėstytos aplinkybės nustato ne tik pasekmes taikytinas sandorį pripažinus apsimestiniu, bet ir tai, jog apsimestinis sandoris sudaromas sandorio, kurie siekiama pripažinti apsimestiniu, šalių valia ir bendromis pastangomis, ketinant sukurti kitą, tikrąją šalių valią ir ketinimus atspindintį sandorį. Teisėjų kolegija nemano, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamą sandorį yra pagrindas vertinti apsimestiniu, kadangi ne tik aukščiau atskleistos sandorio sudarymo aplinkybės, bet ir žemiau išdėstyti argumentai leidžia manyti, jog sandoris atspindėjo tikrąją sandorio šalių valią – trečiojo asmens (UAB „Kardos“) siekį padengti skolininko (BUAB „Balsių vystymo grupė“) prievolę kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui.

47Bankroto bylose kreditoriai turi bendrą siekį – patenkinti teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Todėl akivaizdu, jog VSDFV Šiaulių skyriui turint 1 714,04 Lt dydžio BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą – šio kreditoriaus siekis buvo atgauti skolą iš bankrutuojančios įmonės. Todėl, gavus pasiūlymą iš UAB „Kardos“ perimti šį reikalavimą, VSDFV Šiaulių skyrius su juo sutiko. Toks sandorio sudarymo tikslas, kaip jau aptarta, atsispindi šalių ikisutartiniuose santykiuose, atitinka kreditoriaus valią, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog VSDFV Šiaulių skyrius sandorį sudarė turėdamas kitokį, nei nurodyta, tikslą. Vertindamas kitos ginčijamo sandorio šalies – atsakovo UAB „Kardos“ tikslą sudarant sandorį, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis ir pripažino, jog ši sandorio šalis sutiko įvykdyti prievolę už skolininką tik tam, jog įgytų kreditorinį reikalavimą bei kreditoriaus teises BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Kardos“ yra susijęs su didžiausiu BUAB „Balsių vystymo grupė“ debitoriumi UAB „LNTV“ ir jo siekis dalyvauti šios įmonės bankroto procese yra susijęs su tikslu vilkinti bankroto procesą tam, kad būtų sutrukdyta išieškoti iš nurodyto debitoriaus skolą. Teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos išvados dėl UAB „Kardos“ siekio tapti kreditoriumi ir sandorio apsimestinumo, paremtos niekuo nepagrįstais ieškovo teiginiais. Ieškovas nurodydamas, jog atsakovas UAB „Kardos“ yra susijęs su bankrutuojančios įmonės debitoriumi UAB „LNTV“ nenurodo, kuo pasireiškia tos sąsajos ir jų nepagrindžia. Nepagrįsti ir teiginiai, jog į kreditorių sąrašą ginčijamos sutarties pagrindu įstojęs atsakovas UAB „Kardos“ siekia vilkinti bankroto procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Aplinkybės, jog atsakovas ginčija BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimus, tik rodo, jog kreditorius naudojasi įstatymo jam suteiktomis teisėmis (ĮBĮ 21 str.), be to, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-592-267/2013 UAB „Kardos“ reikalavimas dėl BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais, buvo tenkintas, kas rodo, jog teismas atsakovo skundus laikė pagrįstais. Nesant įrodymų ir pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti atsakovų sudaryto sandorio tikslu, teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos išvadas priimtas šiuo klausimu nepagrįstomis ir mano, jog išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti apsimestiniu.

48Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu

49Ieškiniu tarp atsakovų VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“ 2012 m. kovo 30 d. sudarytą sandorį buvo siekiama pripažinti negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sandoris, vadovaujantis CK1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Ieškovo teigimu, VSDFV Šiaulių skyrius sudarydamas ginčijamą sandorį pažeidė jam privalomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei kitų jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų pardavimo (perleidimo) tvarką bei, nesant bankrutuojančios įmonės administratoriaus sutikimo, vykdė bankrutuojančios įmonės prievoles, taip pažeisdamas imperatyvią ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą, po bankroto bylos iškėlimo draudžiančią įmonei vykdyti finansines prievoles.

50Tam, kad būtų galima įvertinti šių ieškovo teiginių pagrįstumą, pirmiausia teisėjų kolegija nustato, kokia tvarka galimas VSDFV turimų kreditorių reikalavimų atsisakymas ar perleidimas ir kas ją reglamentuoja. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, VSD Fondo valdyba turi teisę VSD Fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba VSD Fordo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių reikalavimų. Ši tvarka nustatyta VSD Fondo valdybos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 dėl VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatų patvirtinimo, pagal kuriuos reikalavimo teisės ar jos dalies perleidimas vykdomas viešo reikalavimo teisės pardavimo būdu (aukcionu). Kadangi VSD Fondo valdyba užtikrina ir kontroliuoja VSDFV teritorinių skyrių veiklą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 str. 1 d. 4 p.), jie yra atskaitingi ir pavaldūs VSD Fondo valdybai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 str. 1 d.), akivaizdu, jog VSD Fondo valdybos nustatytos kreditorinių reikalavimų perleidimo tvarkos turi būti laikomasi perleidžiant ir VSDFV teritorinio skyriaus bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą. Remiantis išdėstytu atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VSDFV Šiaulių skyrius nebuvo saistomas 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-346, kadangi VSDFV teritorinių skyriai savo veikloje vadovaujasi ne tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, bet ir jų veiklą kontroliuojančios VSD Fondo valdybos priimamais poįstatyminiais teisės aktais.

51Minėtu 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 nustatyta, jog sprendimą perduoti (perleisti) konkrečią reikalavimo teisę aukciono būdu priima VSD Fondo valdyba. Vadinasi, VSD Fondo valdyba, vykdanti VSD Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, turi teisę ir nepriimti sprendimo dėl aukciono vykdymo. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, jog sprendimą organizuoti aukcioną ar ne, lemia asmens, siūlančio perimti reikalavimą, sutinkama mokėti už reikalavimo perleidimą suma. Kai trečiasis asmuo siekia perimti (nupirkti) VSD Fondo biudžeto turimą kreditorinį reikalavimą į skolininką ir siūlo sumokėti mažiau negu 100 procentų reikalavimo sumos, turi būti vykdomas viešas reikalavimo teisės pardavimas, dėl kurio vykdymo sprendimą priima VSD Fondo valdyba. Tokiu atveju teritorinis skyrius gavęs pasiūlymą dėl kreditorinio reikalavimo perėmimo, persiunčia šį siūlymą svarstyti ir aukciono vykdymo būtinumo klausimą spręsti VSD Fondo valdybai. Tačiau tais atvejais, kai trečiasis asmuo už perimamą (perkamą) reikalavimą sutinka mokėti 100 procentų reikalavimo sumos, siekiant išvengti papildomų su aukciono organizavimu susijusių išlaidų, leidžiama nevykdyti aukciono, o prievolės įvykdymą priimti CK 6.50 straipsnio tvarka tiesiogiai VSDFV teritoriniam skyriui, gavus bankrutuojančios įmonės, kurios bankroto byloje patvirtintas reikalavimas perimamas, administratoriaus sutikimą, tokio veiksmo atlikimui (t. 1, b. l. 90, 166-167). Kadangi UAB „Kardos“ už perimamą reikalavimą sutiko mokėti 100 procentų jo vertės, todėl remiantis aukščiau išdėstyta tvarka, VSDFV Šiaulių skyrius neprivalėjo kreiptis į VSD Fondo valdybą dėl leidimo sandoriui.

52Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius taip pat atliko privalomą sandoriui sudaryti sąlygą – kreipėsi į BUAB „Balsių vystymo grupė“ administratorių siekiant gauti leidimą prievolės priėmimui (t. 2, b. l. 86), tačiau BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius neigia davęs leidimą tokio sandorio sudarymui, todėl, jo teigimu, sandoris negalėjo būti sudarytas. Be to, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas draudžia bankrutavusiai įmonei vykdyti finansines prievoles.

53CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dėl įvairių priežasčių už skolininką prievolę gali įvykdyti kitas asmuo tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje BAB ,,Ekinsta“ bankroto byloje Nr. 3K-3-583/2005, išaiškino, kad, esant iškeltai bankroto bylai, turi būti vadovaujamasi ne tik CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta bendrąja norma, bet ir specialiosiomis normomis, įtvirtintomis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte. Šioje nuostatoje įtvirtinta taisyklė, draudžianti vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos. Vadovaujantis šia norma bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles. Šis draudimas taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai pastarasis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles be kreditoriaus sutikimo po bankroto bylos iškėlimo. Apibendrinant šiose teisės normose nustatytas sąlygas prievolės už skolininką įvykdymui, matyti, jog esant kreditoriaus, kuriam sutinkama padengti skolininko prievolę, sutikimui, bei skolininko, kurio prievolę siekiama padengti, pritarimui, trečiojo asmens prievolės kreditoriui įvykdymas už skolininką galimas net ir tuo atveju, jei skolininkui iškelta bankroto byla, ir tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių ir interesų.

54Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog tokiu būdu (įvykdžius prievolę už skolininką) įgijus reikalavimą į bankrutuojančią įmonę, pažeidžiamos kreditorių teisės, nes jie praranda galimybę ginčyti teismo nutartį, kuria tokie kreditoriniai reikalavimai patvirtinti. Šiuo atveju VSDFV Šiaulių skyrių išbraukus iš BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorių sąrašų Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi į juos įtraukė UAB „Kardos“, kuris savo reikalavimus bankrutuojančiais įmonei kildino iš ginčijamos 2012 m. kovo 30 d. sutarties. BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditoriai nesutikdami su UAB „Kardos“ įtraukimu į kreditorių sąrašą pateikė atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 42-46), todėl akivaizdu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodyta grėsmė kreditorių teisių pažeidimui nepasitvirtino, kreditorių teisės skųsti teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai, nėra pažeistos.

55Kaip minėta, siekiant įsitikinti, ar atsakovai turėjo teisę sudaryti ginčijamą sandorį, būtina nustatyti ar BUAB „Balsių vystymo grupė“ administratorius davė sutikimą sandoriui, kurio pagrindu UAB „Kardos“ įvykdytų už bankrutuojančią įmonę prievolę jos kreditoriui. Nors administratorius neigia davęs tokį sutikimą, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikti apelianto įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. VSDFV Šiaulių skyriui gavus iš UAB „Kardos“ siūlymą įvykdyti už BUAB „Balsių vystymo grupė“ prievolę, jis remiantis VSD Fondo valdybos rekomendacijomis ir išaiškinimais, kreipėsi į minėtos įmonės administratorių prašydamas leidimo priimti prievolės už bankrutuojančią įmonę įvykdymą (t. 2, b. l. 86), tuo tarpu į šį prašymą atsakydamas bankroto administratorius nurodė, jog neprieštarauja kreditorių pasikeitimui (t. 2, b. l. 87), taip leisdamas suprasti, jog tenkina VSDFV Šiaulių skyriaus prašymą. Bankroto administratorius laikytinas pakankamą teisinę ir profesinę patirtį turinčiu asmeniu, todėl turėjo suprasti pateikto prašymo esmę, bei tai, jog prašoma leidimo ne reikalavimo teisių perleidimui CK 6.101 straipsnio prasme, bet leidimo kreditoriui priimti iš trečiojo asmens prievolės įvykdymą už skolininką (bankrutuojančią įmonę) (CK 6.50 str.), todėl tai, kad administratorius neišreiškė prieštaravimo, prašomam įvykdyti prievolės priėmimui, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškė jo pritarimą tokio veiksmo atlikimui (CK 6.50 str. 2 d.).

56VSDFV Šiaulių skyrius įvykdė visus reikalavimus, siekiant priimti trečiojo asmens prievolės įvykdymą, teisėjų kolegijos manymu, bankroto administratorius tokiam veiksmui neprieštaravo, sandorio pagrindu bankrutuojančios įmonės prievolės nepasikeitė, o kreditorių teisės nebuvo pažeistos, todėl šalys turėjo teisę sudaryti ginčijamą 2012 m. kovo 30 d. sandorį ir pagrindo jį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju aplinkybė, jog VSDFV Šiaulių skyrius kreipdamasis į bankroto administratorių nurodė ne tą asmenį, kuris siūlė įvykdyti skolininko prievolę, nesudaro pagrindo laikyti, jog VSDFV teritorinis skyrius pažeidė CK 6.50 straipsnio reikalavimą dėl skolininko informavimo, kadangi vėliau administratorius buvo informuotas apie įvykusią klaidą, pretenzijų dėl to nereiškė bei argumentų, jog jam buvo svarbus trečiojo asmens įvykdžiusio prievolę už bankrutuojančią įmonę asmuo, nenurodė.

57Apibendrinant nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, tačiau nepagrįstai 2012 m. kovo 30 d. sandorį pripažino apsimestiniu ir sudarytu pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sandorio sudarymo aplinkybės bei sandorių šalių veiksmai buvo nukreipti siekiant atlikti prievolės įvykdymą CK 6.50 straipsnio prasme, ir jo sudarymo tvarka nebuvo pažeista, dėl ko pagrindo tenkinti ieškinį, jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškinys netenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui, nepasisakoma.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

59Apeliantas skundu prašė priteisti iš ieškovo bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, prašant iš antrosios šalies priteisti išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, teismui turi būti pateikiamas prašymas kartu su jį pagrindžiančiu išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Apeliantas teigė, jog bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai bus pateikti teismo posėdžio metu, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka buvo netenkintas, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliantas duomenų apie prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį ir jas pagrindžiančių paskaičiavimų nepateikė, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

60Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 101,33 Lt, priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Ieškovas taip pat įpareigojamas atlyginti atsakovui UAB „Kardos“ jo už apeliacinio skundo padavimą sumokėtą žyminį mokestį – 72 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

62Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

63Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos „Salarium“, įmonės kodas 302668916, valstybės naudai 101,33 Lt (vieną šimtą vieną litą ir 33 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“, įmonės kodas 124137827, naudai 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Viešoji įstaiga (toliau tekste – VšĮ) „Salarium“, kuriam... 6. 1) pripažinti niekine ir negaliojančia VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB... 7. 2) taikyti niekinio sandorio pasekmes – grąžinti šalis į padėtį,... 8. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 30... 9. Ieškovas teigia, kad tarp VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“ 2012 m.... 10. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius savo... 11. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad 2012 m. kovo 30 d.... 12. Atsakovas UAB „Kardos“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad... 13. Atsakovas mano, kad VSDFV 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 patvirtinti... 14. Atsakovas teigia, kad ginčijamas sandoris nėra apsimestinis, nes sutarties... 15. Atsakovas mano, kad ginčo sutarties sudarymu nebuvo pažeistos Įmonių... 16. Atsakovas laiko nepagrįstais ieškovo nurodytus argumentus dėl, neva,... 17. Atsakovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ su VšĮ „Salarium“ ieškiniu... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 20. Pripažino niekine ir negaliojančia VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB... 21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors ginčijamas sandoris yra... 22. Teismas taip pat nustatė, jog pagrindinis atsakovo UAB „Kardos“ tikslas... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kardos“ prašo panaikinti Šiaulių... 25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 26. 1. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas VSDFV Šiaulių skyriaus 2012 m.... 27. 2. Teismo teiginiai dėl to, jog apelianto įtraukimas į BUAB ,,Balsių... 28. 3. Ieškovas siekdamas įrodyti savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą... 29. 4. Pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis pripažinta, jog sandoriu... 30. 5. VSDFV Aukciono nuostatų turinys rodo, jog jie nėra taikytini VSDFV... 31. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kardos“ apeliacinį skundą atsakovas BUAB... 32. Atsiliepime pažymima, jog administratorius nedavė VSDFV Šiaulių skyriui... 33. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Kardos“ apeliacinį skundą ieškovas VšĮ... 34. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 36. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir naujų įrodymų priėmimo... 37. Atsakovas UAB „Kardos“ apeliaciniu skundu prašė bylą nagrinėti žodinio... 38. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 39. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo... 40. Dėl ginčijamo sandorio teisinio kvalifikavimo... 41. Įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad kai kyla ginčas... 43. Nagrinėjamu atveju ginčo objektu yra tarp atsakovų VSDFV Šiaulių skyriaus... 44. Dėl sandorio šalių valios ir sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.87... 45. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs sudarytą sandorį visgi... 46. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama praktika,... 47. Bankroto bylose kreditoriai turi bendrą siekį – patenkinti teismo... 48. Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio... 49. Ieškiniu tarp atsakovų VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“ 2012 m.... 50. Tam, kad būtų galima įvertinti šių ieškovo teiginių pagrįstumą,... 51. Minėtu 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-346 nustatyta, jog sprendimą... 52. Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius taip pat atliko privalomą sandoriui sudaryti... 53. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dėl įvairių... 54. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog tokiu būdu (įvykdžius... 55. Kaip minėta, siekiant įsitikinti, ar atsakovai turėjo teisę sudaryti... 56. VSDFV Šiaulių skyrius įvykdė visus reikalavimus, siekiant priimti trečiojo... 57. Apibendrinant nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 59. Apeliantas skundu prašė priteisti iš ieškovo bylos nagrinėjimo... 60. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus,... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir... 63. Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos „Salarium“, įmonės kodas...