Byla 2A-1269/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ ir atsakovo AS „Reverta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-328-124/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ ieškinį atsakovams T. Š., M. Č., V. Š., AS „Reverta“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Balsių vystymo grupė“ (tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio vystymo grupė“ (šiuo metu išregistruota), akcinė bendrovė „Citadele“ bankas ir viešoji įstaiga „Salarium“) dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, skolos bei palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kardos“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnį pripažinti negaliojančia tarp bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „Balsių vystymo grupė“ (toliau – ir įmonė, bendrovė, skolininkas, atsakovas Nr. 1) ir atsakovų T. Š., V. Š. bei M. Č. (toliau – ir atsakovai Nr. 2) 2009 m. gruodžio 17 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Sutartis, ginčijama sutartis, sandoris) dėl 541 667 Lt skolos perleidimo, taikyti restituciją natūra, iš atsakovo AS Parex banka (šiuo metu AS „Reverta“) (toliau – ir Bankas, atsakovas Nr. 3) atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“ priteisti 561 350 Lt ir 315 324,16 Lt palūkanų (tokius ieškovo ieškinio reikalavimus šioje byloje nagrinėjo Šiaulių apygardos teismas).

5Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovo UAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorius pagal 2012 m. kovo 30 d. tarp ieškovo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyriaus reikalavimo perleidimo sutartį, kuria jam buvo perleista teisė iš BUAB „Balsių vystymo grupė“ reikalauti 1 714,04 Lt skolos.

6Ieškovas paaiškino, kad tarp atsakovų Nr. 2 ir UAB „Balsių vystymo grupė“ sudaryta Sutartimi atsakovams Nr. 2 buvo perleista 541 667 Lt dydžio reikalavimo teisė į Banke esančias BUAB „Balsių vystymo grupė“ lėšas, kuri kildinama iš Banko ir trečiojo asmens BUAB „Pajūrio vystymo grupė“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. sudaryto susitarimo Nr. KS/684.3 „Dėl 2007 m. birželio 26 d. kreditavimo sutarties Nr. KS/684 sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Susitarimas) 4 punkto, kurį Bankas pažeidė, nes BUAB „Pajūrio vystymo grupė“ įkeitus nebaigtą pastatą–valgyklą ir žemės sklypo nuomos teisę, esančius (duomenys neskelbtini), skolininkui UAB „Balsių vystymo grupė“ nebuvo leista disponuoti įmonės įkeistoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis – 561 350 Lt. Ieškovas tvirtino, kad nurodytą sumą Bankas nepagrįstai nurašė BUAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditui padengti. Perkeliant reikalavimą, BUAB „Balsių vystymo grupė“ turėjo prievolę grąžinti atsakovams 2 500 000 Lt paskolą ir sumokėti 41 667 Lt palūkanas pagal 2009 m. kovo 13 d. paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis). Ieškovas akcentavo, kad nors Sutartimi buvo perleista dalis UAB „Balsių vystymo grupė“ reikalavimo į Banką (541 667 Lt iš 561 350 Lt), tačiau šios sumos įmonė negavo, pagal Sutartį ji buvo įskaityta skolininko prievolei pagal Paskolos sutartį grąžinti atsakovams 2 500 000 Lt paskolą bei 41 667 Lt palūkanų.

7Ieškovas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos Sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes Sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, suteikiant prioritetą UAB „Balsių vystymo grupė“ kreditoriams, kurie asmeniniais ryšiais susiję su įmone, paneigiant kitų skolininko kreditorių galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Atsakovai yra akcininkai, valdantys 45 procentus UAB „Balsių vystymo grupė“ akcijų, galbūt artimi giminaičiai. Ieškovo įsitikinimu, abi Sutarties šalys neturėjo pareigos sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį, nes šis sandoris nepagrįstas įstatymu, teismo sprendimu ar vienašališko įsipareigojimo pagrindu. Be to, tokio sandorio sudarymas negalėtų būti pateisinamas ir ketinimu išsaugoti skolininko, kaip įmonės, veiklą ar siekiu išvengti šios įmonės nemokumo padarinių, nes tai buvo daroma pažeidžiant skolininko kreditorių interesus. Pati įmonė galėjo reikšti reikalavimą Bankui, tačiau akcininkai patys nusprendė pasisavinti vienintelį realų skolininko turtą, perimdami iš įmonės reikalavimą prieš Banką ir skolininko turtą, tokiu būdu suteikdami prioritetą savo pačių finansiniams reikalavimams prieš skolininką patenkinti. Ieškovas teigė, kad turi būti taikoma restitucija natūra, skolininkui grąžinant 541 667 Lt reikalavimo teisę į Banką, o atsakovams Nr. 2 – 541 667 Lt reikalavimo teisę į skolininką – atsakovą Nr. 1, ir jų reikalavimai turi būti tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka. Įgyvendinus reikalavimo teisę, atsakovai Nr. 2 turėtų grąžinti Bankui, ką gavo pagal Sutartį, o tada jau skolininkas galėtų nukreipti savo reikalavimą prieš atsakovą Nr. 3.

8Ieškovas taip pat paaiškino, kad tarp atsakovo Nr. 3 ir trečiojo asmens BUAB „Pajūrio vystymo grupė“ 2007 m. birželio 26 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KS/684, pagal kurią kredito grąžinimas užtikrintas įkeitimo sandoriais, kurie nuolat buvo keičiami, pakeičiant įkeitimo objektą. Susitarimu laikinai buvo užtikrinta 561 350 Lt BUAB „Balsių vystymo grupė“ priklausančia pinigų suma už BUAB „Pajūrio vystymo grupė“ prievolę, kol ši įkeis Bankui nebaigtą statyti valgyklą, esančią (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio ten pat, nuomos teisę. Ieškovas pažymėjo, kad nepaisant to, jog trečiasis asmuo 2009 m. gegužės 21 d. įvykdė Bankui savo prievolę ir įkeitė minėtą turtą, tačiau atsakovas Nr. 3 neleido skolininkui naudotis įkeistomis lėšomis, jų neatlaisvino ir be savininko žinios 2009 m. spalio 6 d. panaudojo trečiojo asmens BUAB „Pajūrio vystymo grupė“ paskolai grąžinti pagal 2007 m. birželio 26 d. kreditavimo sutartį, t. y. be skolininko žinios susigrąžino trečiojo asmens BUAB „Pajūrio vystymo grupė“ paskolos dalį iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kurią atsakovas Nr. 3 vėliau neteisėtai pasisavino ir skolininkui negrąžino. Ieškovo teigimu, paminėtos aplinkybės rodo, kad skolininkas turi 561 350 Lt dydžio reikalavimo teisę į Banką.

9Kadangi atsakovas Nr. 3 tinkamai nevykdė sutartinių prievolių, nesilaikė CK 6.38 straipsnyje įtvirtintų prievolių vykdymo principų (prievolės vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais, vadovaujantis protingumo kriterijais), todėl Bankui turi būti taikomos CK 6.213 straipsnyje įtvirtintos sutartinių prievolių neįvykdymo teisinės pasekmės ir atsakovas Nr. 3 turi grąžinti bankrutuojančiai įmonei be pagrindo valdomą 561 350 Lt sumą, o remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, CK 6.210 straipsniu taip pat priteista 315 324,16 Lt palūkanų, kurios skaičiuotinos nuo pareigos grąžinti skolą, t. y. nuo 2009 m. gegužės 21 d., taikant 2008 m. gruodžio 31 d. galiojusį vieno mėnesio VILIBOR palūkanų dydį 15,21 procentus (7 + 8,21) (561 350 Lt x 15,21 procentai / 365 = 233,92 Lt už dieną; 233,92 Lt x 1 348 = 315 324,16 Lt).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė, o kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo AS „Reverta“ 23 627,15 Lt atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“.

12Teismas, remdamasis actio Pauliana sąlygomis, suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos faktinius bei teisinius aspektus, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti visų sąlygų, nustatytų CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal pareikštą actio Pauliana ieškinį.

13Spręsdamas klausimą dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininką, kaip vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, bei nustatęs, kad ieškovas šiuo metu turi reikalavimo teisę, jo finansinis reikalavimas iki šiol nepatenkintas; buvęs BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius 2011 m. gruodžio 28 d. buvo pareiškęs tapatų ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir 561 350 Lt bei 87 550,39 Lt palūkanų priteisimo iš Banko, kuris Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-292-267/2013, kreditorių susirinkimui nutarus ir bankroto administratoriui atsiėmus ieškinį, buvo paliktas nenagrinėtas, teismas konstatavo, jog ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę, o tuo pačiu ir teisę reikšti ieškinį. Teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl ieškinio senaties termino ieškiniui pagal CK 6.66 straipsnį pareikšti, priėjo prie išvados, kad ieškovas nėra praleidęs 1 (vienerių) metų ieškinio senaties termino, nes reikalavimo teisę ieškovas įgijo tik 2012 m. kovo 30 d., perimdamas VSDFV Šiaulių skyriaus kreditorinius reikalavimus, o kreditoriumi patvirtintas 2012 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi, ieškinį pareiškė 2013 m. vasario 8 d., BUAB „Balsių vystymo grupė“ administratoriui atsisakius ieškinio dėl kreditorių interesų gynimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas gina ne tik savo, bet ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, siekdamas atkurti ginčijamais sandoriais pažeistą bankrutuojančios įmonės mokumą (galimybę bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus).

14Išnagrinėjęs ieškovo argumentus dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo, kreditorių teisių pažeidimo ir sandorio šalių nesąžiningumo, atsakovų Nr. 2 ir skolininko atsikirtimus į šiuos argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas bylos aplinkybes, susijusias su Banko ir UAB „LNTV“ veiksmais, priėjo prie išvados, jog Sutartis buvo naudinga bendrovei, nes įskaitant įmonės skolą ir perleidžiant reikalavimo teisę, buvo išvengta didesnių nuostolių, sumažinta skola įmonei, nutrauktas žymaus dydžio palūkanų skaičiavimas, dėl to sumažėjo įmonės patiriami nuostoliai. Teismas, įvertinęs tai, kad bankroto byloje 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovams Nr. 2 patvirtinti likę nepatenkinti finansiniai reikalavimai, kurie yra žymiai didesni nei kitiems kreditoriams (išskyrus Banką), t. y. T. Š. – 62 136,64 Lt, V. Š. – 31 990,28 Lt, M. Č. – 160 315,03 Lt, iš viso 254 441,95 Lt, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas suteikė pirmenybę kitam kreditoriui ir jog sandorio nebuvo būtina sudaryti. Kartu teismas vertino, kad UAB „Balsių vystymo grupė“ veiksmai, sudarant ginčijamą sandorį, atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių; UAB „Balsių vystymo grupė“ veiksmai šiuo konkrečiu atveju buvo pateisinami, nes tokiu būdu buvo išvengta didesnių nuostolių, sandoris buvo naudingas pačiai įmonei, ginčo sandorį sudaryti buvo būtina, tam, jog būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos.

15Teismas akcentavo, kad nors įmonės finansinė būklė buvo bloga ir artima ĮBĮ įtvirtintai bankroto bylos iškėlimo ribai, tačiau ginčo atveju ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti ieškovo nemokumą kaip actio Pauliana taikymui būtiną aplinkybę, nes po Sutarties sudarymo įmonė dar apie 2 metus vykdė ūkinę veiklą. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-445-368/2014, kuriuo priteisė iš UAB „LNTV“ 2 285 000 Lt be pagrindo įgytą sumą bei 571 250 Lt palūkanų, o tai leidžia teigti, jog yra tikimybė, kad gali būti patenkinti kreditorių reikalavimai.

16Padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos bendrovės ar jos kreditorių teisės, kad atsakovams Nr. 2 buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, jų nesąžiningumo, t. y. nenustatęs actio Pauliana taikyti būtinų sąlygų viseto, nei sudarant Sutartį, nei bankroto bylos iškėlimo metu ieškovas nebuvo bendrovės kreditoriumi, sudarant ginčijamą sandorį bendrovės kreditoriais buvo tik Bankas ir akcininkai – atsakovai Nr.2, atsakovas kreditoriaus teises įgijo tik 2012 m. kovo 30 d., o byloje yra pateikti įrodymai, jog yra realios galimybės patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus, teismas ieškinį atmetė.

17Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs aplinkybes, susijusias su reikalavimais, pareikštais BUAB „Balsių vystymo grupė“ vardu atsakovui AS „Reverta“, nustatęs, kad šioje byloje pripažinta, jog ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į savo skolininką, skolininkas neįgyvendino savo teisių; AS „Reverta“ pripažinta kreditoriumi UAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje; įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5170-450/2011 konstatuoti Banko neteisėti veiksmai prieš skolininką, Sutartimi grįstas reikalavimas į 541 667 Lt patenkintas, priėjo prie išvados, jog ieškovas nebegali reikšti reikalavimų priteistiems 541 667 Lt. Įvertinęs tai, kad iš viso į AB „Parex bankas“ įkeistą banko sąskaitą UAB „Balsių vystymo grupė“ už parduotą žemės sklypą pervedė 561 350 Lt, Bankas be savininko sutikimo panaudojo šias lėšas kitos įmonės UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditui dengti; 541 667 Lt pirmiau nurodytu teismo sprendimu buvo priteista pagal Sutartį, šią teisę perėmusiems atsakovams Nr. 2, sprendė, jog iš Banko BUAB „Balsių vystymo grupė“ priteistina be teisėto pagrindo ir savininko sutikimo nurašyta trečiojo asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ negrąžintam kreditui dengti suma sudaro 19 683 Lt. Be kita ko, teismas sprendė, kad ginčo atveju taikytinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, nustatytos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, kurios iki ieškinio pateikimo dienos – 2013 m. vasario 8 d. – sudaro 3 944,15 Lt (19 683x6/365=3,235x1219=3944,15 Lt), o ne Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normos.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19Ieškovas UAB „Kardos“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kurioje nepatenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.66–6.67 straipsniai), be to, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana taikymo sąlygos, nes ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę prieš skolininką ir ši laikytina buvusia sudarant Sutartį; nėra jokių prielaidų teigti, kad skolininkas dėl kokių nors priežasčių privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį su savo akcininkais, įskaitant buvusį vadovą; ieškinys pareikštas nesuėjus 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminui; Sutartis neabejotinai pažeidė skolininko kreditorių teises; skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikė pirmenybę savo akcininkams; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo apie savo nemokumą, apie VSDFV teisę reikalauti įsiskolinimo, o taip pat ir apie tai, kad po Sutarties sudarymo skolininkas turės ir kitų kreditorių, su kuriais nebegalės atsiskaityti; atsakovai Nr. 2 – akcininkai (tarp jų ir buvęs vadovas) taip pat buvo nesąžiningi, nes žinojo visas aplinkybes, kurios buvo žinomos skolininkui, bei siekė, kad pirmiausia būtų patenkintas būtent jų reikalavimas; skolininko reikalavimas bus nukreiptas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
  2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos bendrovės ar jos kreditorių teisės, kad nei sudarant Sutartį, nei bankroto bylos iškėlimo metu ieškovas nebuvo bendrovės kreditoriumi, sudarant ginčijamą sandorį bendrovės kreditoriais buvo tik Bankas ir akcininkai – atsakovai Nr. 2, atsakovas kreditoriaus teises įgijo tik 2012 m. kovo 30 d. Tarp ieškovo ir VSDFV Šiaulių skyriaus 2012 m. kovo 30 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2012/03-13/2012 RPS-1, pagal kurią ieškovas padengė skolininko įsiskolinimą VSDFV Šiaulių skyriui, todėl absoliučiai visos VSDFV teisės, įskaitant ir teisę ginčyti sandorį vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, perėjo ieškovui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Sutartis neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos ieškovui ir kitiems kreditoriams, nes jeigu nebūtų buvę atitinkamo sandorio, tai tiek ieškovo, tiek kitų kreditorių galimybės realizuoti savo kreditorinius reikalavimus būtų kitokios, įmonė galbūt būtų turėjusi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Bankas sąmoningai nusprendė negrąžinti skolininkui lėšų, o lėšas žinomai neteisėtai panaudojo padengti trečiojo asmens (UAB „Pajūrio vystymo grupė“) prievolėms įvykdyti. Tokiu būdu buvo sumažintos visų esamų kreditorių galimybės atgauti įsiskolinimą iš skolininko, nes Banko reikalavimai prieš skolininką išliko, o pats skolininkas savo reikalavimą prieš Banką perleido akcininkams – atsakovams Nr. 2.
  3. Teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog Sutarties atsakovai Nr. 2 neprivalėjo sudaryti. Teismas nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog ginčo sandorį sudaryti buvo būtina, tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos, bet konkrečiai nenurodė, kokių sutarčių sąlygos lėmė skolininko pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Teismas turėjo nustatyti ne aplinkybes, kurios „pateisintų“ ginčijamos Sutarties sudarymą, o aplinkybes, kurios rodytų skolininko pareigą sudaryti ginčijamą sandorį, tačiau tokių aplinkybių nenurodė bei nenustatė.
  4. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad Sutartimi nebuvo pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Atsakovai Nr. 2 sąmoningai sudarė kitų kreditorių interesus pažeidžiantį sandorį, siekdami bet kokiais būdais patenkinti bent dalį savo kreditorinių reikalavimų, todėl buvo pažeisti tiek ieškovo, tiek kitų skolininko kreditorių interesai. Be to, teismas nepagrįstai Banko pasisakymą dėl bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio tapačioje byloje Nr. 2-558-267/2012 nutraukimo, traktavo, kaip atsakovo Nr. 3 pripažinimą, kad Sutartimi neva nebuvo pažeistos skolininko kreditorių teisės. Ginčo atveju, akivaizdu, kad be kreditorių Banko ir atsakovų Nr. 2 – akcininkų, skolininkas turėjo ir kreditorių – VSDFV, o tai tik dar kartą patvirtina, jog Sutartis vienareikšmiškai pažeidė kreditorių teises. Teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo atveju yra realios galimybės kreditorių reikalavimams patenkinti dėl to, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-445-368/2014, bendrovei priteisė iš UAB „LNTV“ 2 285 000 Lt be pagrindo įgytą sumą bei 571 250 Lt palūkanų.
  5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sandorio šalys buvo sąžiningos. Atsakovai Nr. 2 valdė 30 procentų skolininko akcijų, atsakovus Nr. 2 – akcininkus, kitus skolininko akcininkus bei skolininko vadovą siejo artimi ryšiai, be to, Sutarties šalių nesąžiningumą įrodo taip pat visos kitos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės (įskaitant faktinį skolininko nemokumą).
  6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nebegali reikšti reikalavimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5170-450/2011 atsakovams Nr. 2 priteistų 541 667 Lt. Patenkinus ieškinio dalį dėl actio Pauliana taikymo, spręstina dėl restitucijos taikymo ir aplinkybė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos sprendimu atsakovams pagal Sutartį buvo priteistos skolininkui priklausančios lėšos, neturi reikšmės šios bylos kontekste, ypatingai įvertinus tai, jog ieškovas nebuvo minėtos civilinės bylos dalyviu. Priešingu atveju, bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynyba tam tikrais atvejais taptų neįmanoma arba būtų itin apsunkinta, o nesąžiningo sandorio šalims būtų sudaryta galimybė išvengti atitinkamo sandorio negaliojimo pasekmių taikymo.

21Atsakovas AS „Reverta“ atsiliepime į ieškovo UAB „Kardos“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

22Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog Bankas suinteresuotas įkeisto turto perėmimu, o ne piniginių lėšų susigrąžinimu iš skolininko. Atsakovas pabrėžia, kad jis, kaip sąžiningas ir rūpestingas kreditorius, siekia išsiieškoti kuo didesnes sumas iš skolininko, tačiau šis tikslas negali būti pateisintas nepagrįstu teisminių ginčų inicijavimu. Atsakovas, išanalizavęs pradinio kreditoriaus (AB „Citadele“ banko) veiksmus, taip pat ieškovo ginčijamus sandorius, priėjo prie išvados, kad sudarant Sutartį, nebuvo pažeisti įstatymų reikalavimai, todėl atitinkamai balsavo bendrovės bankroto byloje. Šią atsakovo poziciją patvirtina ir Šiaulių apygardos teismo sprendimas, kuriuo dalis dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia atmesta.

23Atsakovas AS „Reverta“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl 23 627,15 Lt priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

24Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis reikalavimo teises į UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Pajūrio vystymo grupė“ įgijo tik 2010 m. liepos 31 d., neteisėtų veiksmų bei žalos padarymo metu nebuvo materialiųjų teisinių santykių dalyvis, neatliko jokių įstatymams ar sudarytoms sutartims prieštaraujančių veiksmų, kita vertus, teismas neanalizavo ir nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo Nr. 3 nuomone, už neva neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą žalą turi atsakyti AB „Citadele“ bankas, nes Bankas nei kreditavimo santykiuose, nei suteikiant kreditus, nei derantis dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, taip pat nurašant pinigines lėšas nedalyvavo, todėl negali atsakyti už pirminį kreditorių. Bankas nėra tinkamas atsakovas ginčo atveju. Banko, kaip naujojo kreditoriaus, veiksmais UAB „Balsių vystymo grupė“ nebuvo padaryta jokia žala, jis nėra atsakingas pagal ieškinį.

25Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai aiškino 2010 m. liepos 31 d. kreditų portfelio perleidimo sutarties nuostatas. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu, kuriuo dalis reikalaujamos sumos buvo priteista iš AS „Reverta“, jokiu būdu nereiškia, jog tinkamu atsakovu už pradinio kreditoriaus padarytą žalą turi būti Bankas ir dėl 19 683 Lt, nes jis neprieštaravo atlyginti Vilniaus apygardos teismo sprendimu priteistų sumų minėtos bylos ieškovams, tačiau šioje byloje reikalaujamų sumų nesutinka atlyginti, tokią pareigą turi prisiimti pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas, kuris ir atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas pažymi, kad šalys nesusitarė, jog naujasis kreditorius prisiima pareigą atlyginti žalą, kilusią dėl pradinio kreditoriaus neteisėtai atliktų veiksmų, ir šią nuostatą patvirtina pirmiau nurodytos kreditų portfelio perleidimo sutarties 6.5.4 punktas, kuriame nustatyta, kad atsiradus 6.5 punkte nenumatytiems atvejams, sprendimai dėl jų bus priimami atskirais šalių susitarimais, o jokie papildomi susitarimai nėra priimti. Atsakovas nurodo ir tai, kad AB „Citadele“ bankas nesutinka atlyginti sprendimu iš jo skolininkui priteistos sumos.

26Ieškovas UAB „Kardos“ atsiliepime į atsakovo AS „Reverta“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kurioje priteista 23 627,15 Lt iš atsakovo AS „Reverta“, palikti nepakeistą.

27Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad atsakovas Nr. 3 nepagrįstai teigia, jog jis nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, nes ne jis neteisėtai panaudojo skolininko pinigus. Ieškovo nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, jis yra tinkamas atsakovas ir teismas pagrįstai iš jo skolininkui priteisė sprendime nurodytas lėšas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendime, priimtame išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5170-450/2011, atsakovas Nr. 3 neprieštaravo dėl savo, kaip atsakovo, statuso, nors ieškovai (šioje byloje atsakovai T. Š., V. Š. ir M. Č.) buvo pareiškę iš skolininko perimtą reikalavimą ir byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl tų pačių skolininko lėšų priteisimo, kurios buvo priteistos iš Banko.

28Be to, ieškovo vertinimu, atsakovo Nr. 3 nurodoma aplinkybė, kad AB „Citadele“ bankas nesutinka atlyginti sprendimu skolininkui priteistos sumos, tik patvirtina, jog AB „Citadele“ bankas taip pat laikosi pozicijos, kad kartu su teisėmis pagal kreditavimo sutartis atsakovui Nr. 3 perėjo ir su tuo susijusi atsakomybė.

29Atsakovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovo UAB „Kardos“ apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, o atsakovo AS „Reverta“ apeliacinį skundą atmesti.

30Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad yra išsiskyrusios ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl ieškinio perspektyvų, prašo ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra. Pasisakydamas dėl atsakovo AS „Reverta“ apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, atsakovas pažymi, kad AS „Reverta“ yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas dėl netinkamo lėšų panaudojimo, todėl turi pareigą BUAB „Balsių vystymo grupė“ grąžinti 23 627,15 Lt.

31Atsakovai T. Š., V. Š. ir M. Č. atsiliepime į ieškovo UAB „Kardos“ ir atsakovo AS „Reverta“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Atsakovai, atsiliepdami į atsakovo Nr. 3 apeliacinį skundą, laikosi nuomonės, kad teismas pagal AS „Reverta“ pateiktus dokumentus ir apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, turėtų nustatyti, kas ir kaip perėmė pareigas ir / ar teises po AB „Parex bankas“ reorganizavimo. Be kita ko, atsakovai Nr. 2 pažymi, kad įstatymas nustato ieškovui pareigą ne tik suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, bet pasirinkti ir tam tinkamą atsakovą.

33Atsiliepdami į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovai tvirtina, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nes bylą išnagrinėjo atsakovo Nr. 1 bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriam yra žinomos bendrovės bankroto priežastys bei kitos įmonės veiklos aplinkybės. Atsakovai Nr. 2 vertina, kad teismas Sutarties teisėtumo klausimą išsprendė objektyviai ir visapusiškai, vadovaudamasis protingumo bei sąžiningumo principais, išnagrinėjęs ir įvertinęs visas aplinkybes, šalių motyvus bei jų atliktų veiksmų priežastis.

34Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas atsiliepime į ieškovo UAB „Kardos“ ir atsakovo AS „Reverta“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Trečiasis asmuo teigia, kad atsakovas Nr. 3 apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą turi atsakyti trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo akcentuoja, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu atsakovams Nr. 2 iš atsakovo Nr. 3 yra priteistos tam tikros sumos, taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti neteisėti veiksmai bei už juos atsakingas asmuo, t. y. AS „Reverta“, o Šiaulių apygardos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

36Pasisakydamas dėl ieškovo apeliacinio skundo, trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo actio Pauliana ieškinį ir konstatavo, jog ginčo atveju nėra nustatyta visų sąlygų, įtvirtintų CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal pareikštą actio Pauliana ieškinį.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Ieškovo UAB „Kardos“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo AS „Reverta“ apeliacinis skundas atmestinas.

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniuose skunduose turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio (-ių) skundų pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

40Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo UAB „Kardos“ ir atsakovo AS „Reverta“ apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, kuriomis remiantis nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į kiekvieno iš apeliantų (ieškovo ir atsakovo Nr. 3) apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

41Primintina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį actio Pauliana pagrindu buvo grindžiamas tuo, kad Sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, suteikiant prioritetą atsakovo Nr. 1 kreditoriams – atsakovams Nr. 2, t. y. akcininkams, kurie asmeniniais ryšiais susiję su įmone, tokiu būdu paneigiant kitų skolininko kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus; atsakovas Nr. 1 pats galėjo reikšti reikalavimą Bankui, tačiau akcininkai (atsakovai Nr. 2) patys nusprendė pasisavinti vienintelį realų skolininko turtą, perimdami iš įmonės reikalavimą prieš Banką; Sutartimi buvo pažeistos ne tik ieškovo, bet ir kitų bendrovės kreditorių teisės, nes bendrovė, būdama faktiškai nemoki, patenkino išimtinai atsakovų Nr. 2 finansinius reikalavimus, o kiti įmonės kreditoriai prarado galimybę atgauti reikalaujamas sumas iš skolininko; atsakovai Nr. 2 žinojo apie bendrovės sunkią turtinę padėtį, nes atsakovas T. Š. iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo UAB „Balsių vystymo grupė“ direktorius, jis pasirašė kredito sutartį; pasirašant Sutartį, buvo pasibaigęs 661 781 eurų kredito galutinis grąžinimo terminas Bankui. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo Nr. 3 atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“ 561 350 Lt ir 315 324,16 Lt palūkanų, teigė, kad Bankas neteisėtai pasisavino ir negrąžino BUAB „Balsių vystymo grupė“ 561 350 Lt ir todėl skolininkas BUAB „Balsių vystymo grupė“ turi reikalavimo teisę į Banką, kuri buvo perleista Sutartimi atsakovams Nr. 2, o Bankas turi grąžinti BUAB „Balsių vystymo grupė“ be pagrindo valdomą nurodytą sumą ir sumokėti 315 324,16 Lt dydžio palūkanas.

42Atsakovai Nr. 2, atsikirsdami į nurodytus ieškovo argumentus, tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų viseto; ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės Sutartimi nebuvo pažeistos, nes jis reikalavimo teisę įgijo jau po bankroto bylos iškėlimo, be to, ieškovas neįrodė, jog buvo pažeistos bendrovės ir / ar jos kreditorių teisės. Atsakovai Nr. 2 akcentavo, kad Sudarant Sutartį įmonė turėjo du kreditorius – Banką ir bendrovės akcininkų grupę, t. y. T. Š. su sutuoktine ir M. Č. (kurie Sutarties sudarymo metu kartu valdė 30 procentų bendrovės akcijų); Bankas, nurašydamas įkeistas už trečiąjį asmenį UAB „Pajūrio vystymo grupė“ lėšas ir nesutikdamas jų grąžinti įmonei, pats pažeidė savo teises; atsakovai Nr. 2 siūlė Bankui grąžinti lėšas, jas pervedant į sąskaitą, iš kurios jis (Bankas) būtų galėjęs lėšas nurašyti įmonės kreditui apmokėti, t. y. siekė, kad šios lėšos būtų panaudotos įmonės kreditui dengti; Bankui apie Sutartį buvo žinoma; atsiskaityti su kreditoriais buvo pasiūlyta abiem kreditoriams (Bankui ir atsakovams Nr. 2). Be kita ko, atsakovai Nr. 2 pažymėjo, kad įvertinus tai, jog nebuvo daugiau kreditorių, suinteresuotų įgyti reikalavimo teisę į Banką ir priimti atsiskaitymą iš bendrovės tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, kad akcininkams, kaip kreditoriams, buvo suteiktos išskirtinės teisės priimti prievolės įvykdymą tokiu būdu. Atsakovų Nr. 2 nuomone, ginčijamas sandoris buvo naudingas įmonei, nes sumažino įmonės įsiskolinimus. Atsakovai Nr. 2 taip pat nurodė, kad atsakovas Nr. 1, vykdydamas 2007 m. spalio 10 d. sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „LNTV“, šiai įmonei sumokėjo 2 285 000 Lt (ši suma buvo gauta kaip kreditas iš Banko pagal 2007 m. spalio 11 d. kredito sutartį, o jo grąžinimas užtikrintas UAB „NTV“ nekilnojamojo turto įkeitimu), tačiau UAB „LNTV“ pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį nevykdė, patalpų neperdavė. Per visą 2007 m. spalio 11 d. kredito sutartyje nurodytą laikotarpį atsakovas Nr. 1, iš savo akcininkų – atsakovų Nr. 2 paėmęs paskolas, mokėjo Bankui palūkanas, iš viso atsakovai Nr. 2 tam, kad įmonė vykdytų savo įsipareigojimus ir nebankrutuotų iki tol, kol UAB „LNTV“ perduos patalpas, į įmonę investavo apie 860 000 Lt: 2008 m. kovo 4 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi perdavė 2,6590 ha žemės ūkio paskirties sklypą 500 000 Lt vertės, už kurį mokėjimas buvo atidėtas iki 2008 m. birželio 4 d., vėliau mokėjimas pratęstas iki 2009 m. gegužės 13 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad akcininkai nesiekė, jog jiems būtų sumokėta už žemės sklypą iki tol, kol bendrovė atsiskaitys su kreditoriais, t. y. buvusiu vieninteliu kreditoriumi – Banku, kuris buvo suteikęs nurodyto dydžio kreditą, o likusi suma buvo suteikta kaip paskola. Atsakovai Nr. 2 sutiko, kad bendrovei iš Banko būtų priteista 19 683 Lt su palūkanomis, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti neteisėti Banko veiksmai. Atsakovas Nr. 3, nesutikdamas su jam šioje byloje pareikštais reikalavimais, teigė, kad UAB „Kardos“ neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į skolininką, taip pat laikėsi pozicijos, jog ieškinio reikalavimas dėl 561 350 Lt ir palūkanų priteisimo yra nepagrįstas ir pareikštas netinkamam atsakovui (tinkamas atsakovas yra AB „Citadele“ bankas).

43Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai, susiję su Sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį, taip pat dėl 561 350 Lt ir palūkanų priteisimo, išanalizavęs bylos rašytinių įrodymų ir kitų bylos įrodymų (bylos šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus) visumą, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos bendrovės ar jos kreditorių teisės, kad atsakovams Nr. 2 buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, jų nesąžiningumo, t. y. nenustatęs actio Pauliana taikyti būtinų sąlygų viseto, bei nustatęs, kad nei sudarant Sutartį, nei bankroto bylos iškėlimo metu ieškovas nebuvo bendrovės kreditoriumi, sudarant ginčijamą sandorį bendrovės kreditoriais buvo tik Bankas ir akcininkai, iš jų ir atsakovai Nr. 2, atsakovas kreditoriaus teises įgijo tik 2012 m. kovo 30 d., o byloje yra pateikti įrodymai, jog yra realios galimybės patenkinti bendrovės kreditorių reikalavimus, t. y. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-445-368/2014, kuriuo priteisė iš UAB „LNTV“ 2 285 000 Lt be pagrindo įgytą sumą bei 571 250 Lt palūkanų, sprendė, kad ši ieškinio dalis atmestina. Pirmosios teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs aplinkybes, susijusias su reikalavimu, pareikštu atsakovui Nr. 3 (AS „Reverta“), nustatęs, kad šioje byloje pripažinta, jog ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką, skolininkas neįgyvendino savo teisių; AS „Reverta“ pripažinta kreditoriumi UAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje; įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5170-450/2011 konstatuoti Banko neteisėti veiksmai prieš skolininką, Sutartimi grįstas reikalavimas į 541 667 Lt patenkintas, priėjo prie išvados, jog ieškovas nebegali reikšti reikalavimų priteistiems 541 667 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iš viso į AB „Parex bankas“ įkeistą banko sąskaitą UAB „Balsių vystymo grupė“ už parduotą žemės sklypą buvo pervesta 561 350 Lt, Bankas be savininko sutikimo panaudojo šias lėšas kitos įmonės UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditui dengti; 541 667 Lt pirmiau nurodytu teismo sprendimu buvo priteista pagal Sutartį, šią teisę perėmusiems atsakovams Nr. 2, sprendė, jog iš Banko BUAB „Balsių vystymo grupė“ priteistina be teisėto pagrindo ir savininko sutikimo nurašyta trečiojo asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ negrąžintam kreditui dengti suma sudaro 19 683 Lt, o kartu su 6 procentų dydžio metinėmis palūkanomis – 23 627,15 Lt.

44Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kuria remdamasis teismas atmetė ieškinio reikalavimus, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatytas CK 6.66–6.67 straipsniuose, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana taikymo sąlygos; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esą ieškovas nebegali reikšti reikalavimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5170-450/2011 atsakovams Nr. 2 priteistų 541 667 Lt. Atsakovas Nr. 3 apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo Nr. 3 priteisė 23 627,15 Lt, nes jis pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus nėra atsakingas, savo veiksmais nepadarė jokios žalos atsakovui Nr. 1, už neva neteisėtus veiksmus yra atsakingas AB „Citadele“ bankas, beje, kuris nesutinka atlyginti teismo skundžiamu sprendimu priteistos sumos.

45Prieš pradėdama nagrinėti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose išdėstytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus, kurie, ieškovo nuomone, patvirtina šiai bylai teisingai išspęsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo momento nustatymu, atsakovų Nr. 2 tarpusavio ryšiais, turinčiais įtakos sprendžiant klausimą dėl jų nesąžiningumo, t. y. 2011 m. rugsėjo 30 d. Ataskaitą apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-382/2014, 2014 m. kovo 24 d. UAB „Kardos“ prašymą VSDFV Vilniaus skyriui „Dėl informacijos pateikimo“, 2014 m. kovo 25 d. UAB „Kardos“ prašymą VSDFV Šiaulių skyriui „Dėl informacijos pateikimo“, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 25 d. raštą Nr. (7.2)3-37299 „Dėl duomenų apie UAB „Balsių vystymo grupė“ pateikimo“, VSDFV Šiaulių skyrius 2014 m. kovo 27 d. raštą Nr. (8.24) S-14474 „Dėl duomenų pateikimo apie UAB „Balsių vystymo grupė“, 2009 m. birželio 15 d. UAB „Pajūrio vystymo grupė“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ prašymą AB „Parex bankas“, 2012 m. kovo 30 d. Sutartį Nr. 2012/03-13/2012 RPS-1, kuria UAB „Kardos“ VSDFV Šiaulių skyrius perleido reikalavimo teisę į 1 714,04 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje (V t., b. l. 11-13, 14-23, 24, 25, 26, 27, 28, 31). Taip pat apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi atsakovo BUAB „Balsių vystymo grupė“ ir atsakovo M. Č. paaiškinimai ir juos patvirtinantys įrodymai, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį.

46Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytinas aplinkybes, daro išvadą, kad pateiktuose apeliacinės instancijos teismui įrodymuose esantys duomenys yra susiję su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl papildomi paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 ir 314 straipsniai).

47Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertindamas įrodymus ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalo tinkamai pritaikyti materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o priimdamas sprendimą turi konstatuoti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 330 straipsnis), o apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas, kaip pirmiau šioje nutartyje nurodyta, iš esmės būtent ir yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana). Be to, iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su Sutarties, kurią šioje byloje prašoma pripažinti negaliojančia, sudarymo aplinkybėmis. Teisėjų kolegija ad hoc pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję, nes tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia nustatytinos šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.

48Iš bylos rašytinių ir kitų įrodymų (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų), Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko), viešuose registruose esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Balsių vystymo grupė“ buvo įsteigta 2007 m. gegužės 31 d., šios įmonės veikla buvo nekilnojamo turto projektų vystymas. UAB „Balsių vystymo grupė“ kartu su UAB „Verantas“ 2007 m. spalio 10 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „LNTV“, pagal kurią iš šios įmonės ketino įsigyti negyvenamąsias patalpas su kiemo statiniais, esančias (duomenys neskelbtini); pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2007 m. lapkričio 11 d. (IV t., b. l. 23-23), o vykdant šią sutartį, UAB „Balsių vystymo grupė“ turėjo sumokėti UAB „LNTV“ 2 285 000 Lt. UAB „Balsių vystymo grupė“ UAB „LNTV“ nurodytą pinigų sumą sumokėjo, tačiau UAB „LNTV“ savo pareigos neįvykdė, pagrindinės sutarties nesudarė, patalpų nepardavė, patalpos buvo parduotos kitiems asmenims. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-445-368/2014, 2 285 000 Lt su palūkanomis (571 250 Lt) priteisė iš UAB „LNTV“ bendrovei (IV t., b. l. 44-57). Šis Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1198/2014, paliktas nepakeistas. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „LNTV“ 2 285 000 Lt dydžio avansui sumokėti UAB „Balsių vystymo grupė“ iš AB „Parex bankas“ 2007 m. spalio 11 d. kredito sutartimi Nr. KS/752 paėmė 661 781 eurų kreditą, kurio grąžinimą savo nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrino UAB „NTV“ (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“), įkeisdama Bankui negyvenamąsias patalpas ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 8 370 500 Lt). Pastebėtina, kad nurodytas turtas buvo įkeistas iki tol, kol Bankui bus įkeistos įgytos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), be to, kredito grąžinimas buvo užtikrintas dar ir 10 400 eurų įkeitimu (IV t., b. l. 50-54, 55-62).

49Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, konstatavus UAB „Balsių vystymo grupė“ nemokumą, bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“, kuri buvo atstatydinta teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi bei BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Ritava“ (I t., b. l. 45-46). Bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus UAB „AJ Invest“ ieškinį, nutartyje nurodyta, kad skola kreditoriams – 3 127 828,64 Lt, finansinių įsipareigojimų terminai yra suėję ir pradelsti daugiau kaip 3 mėnesius, o įmonės skolos viršija daugiau kaip pusę į jos balanso įrašyto turto vertės.

50Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, iš kurių VSDFV Šiaulių skyriaus 1 714,04 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 25 d. raštu Nr. (7.2)3-37299 „Dėl duomenų apie UAB „Balsių vystymo grupė“ pateikimo“, skola VSDFV biudžetui – 1 707,60 Lt, nes draudėjas nesumokėjo VSD įmokų, apskaičiuotų nuo apdraustųjų draudžiamųjų pajamų nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d.; draudėjo skola 2009 m. gruodžio 17 d. buvo 1 010,78 Lt (V t., b. l. 25). VSDFV Šiaulių skyrius 2014 m. kovo 27 d. rašte Nr. (8.24) S-14474 „Dėl duomenų pateikimo apie UAB „Balsių vystymo grupė“ nurodė, kad įmonės įsiskolinimas nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. VSDF biudžetui keitėsi – 1 714,04 Lt; UAB „Balsių vystymo grupė“ nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. VSD įmokų už apdraustuosius nemokėjo (V t., b. l. 26).

51Ieškovo UAB „Kardos“ 1 714,04 Lt dydžio finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi (I t., b. l. 48), šį reikalavimą ieškovui perėmus iš VSDFV Šiaulių skyriaus pagal 2012 m. kovo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį (I t., b. l. 82-83; II t., b. l. 22; V t., b. l. 31). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta VSDFV Šiaulių skyriaus ir UAB „Kardos“, buvo pripažinta teisėta, pagrįsta bei palikta galioti (II t., b. l. 23-28; IV t., b. l. 90-100; V t., b. l. 14-23). Taigi UAB „Kardos“ yra BUAB „Balsių vystymo grupė“ kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę iš VSDFV Šiaulių skyriaus.

52Viešoji įstaiga „Salarium“ apeliacinės instancijos teismui pateikė informaciją apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės kasacinį skundą dėl 2012 m. kovo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ir prašo tai įvertinti tuo aspektu, ar nėra pagrindo sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovo UAB „Kardos“ ieškinį nagrinėjimą (V t., b. l. 86-97). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi šiuos pateiktus duomenis ir atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis yra įsiteisėjusi, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo sustabdyti šią apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėtas minėtas kasacinis skundas (CPK 163, 164 straipsniai).

53Bankrutuojanti UAB „Balsių vystymo grupė“ Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kaip matyti iš šios nutarties, visų bendrovės patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 3 018 454,21 Lt: Valstybės įmonės Turto banko finansinis reikalavimas – 38 750,73 Lt, Banko – 2 653 755,50 Lt, UAB „Vox Juris“ – 580 Lt, V. Š. – 31 990,28 Lt, G. Č. – 107 962,72 Lt, T. Š. – 62 136,64 Lt, M. Č. – 160 315,03 Lt ir UAB „Kardos“ – 1 714,04 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartimi į BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto bylą vietoje atsakovų Nr. 2 buvo įtrauktas trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Salarium“, patvirtinant jo 362 404,67 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.

54UAB „Balsių vystymo grupė“ ir jos akcininkai – atsakovai Nr. 2, valdantys 30 procentų bendrovės akcijų (kiekvienas iš jų po 10 akcijų), 2009 m. gruodžio 17 d. sudarė Sutartį, kuria jiems buvo perduota reikalavimo teisė į dalį AB „Parex bankas“ neteisėtai panaudotų laikinai įkeistų 541 667 Lt (iš 561 350 Lt) lėšų, kurias UAB „Balsių vystymo grupė“ buvo įkeitusi, tokiu būdu užtikrindama UAB „Pajūrio vystymo grupė“ prievolę iki tol, kol ji AB „Parex bankas“ grąžins pirminę kredito užtikrinimo priemonę (I t., b. l. 49-51). Pažymėtina, kad pagal 2009 m. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodytus duomenis atsakovas T. Š. iki 2009 m. liepos 2 d. buvo UAB „Balsių vystymo grupė“ vadovu (I t., b. l. 52). Kaip matyti iš Sutarties, atsakovams Nr. 2 buvo perleista teisė į AB „Parex bankas“: T. Š. ir V. Š. – į 270 833,50 Lt, M. Č. – į 270 833,50 Lt, be kita ko, šalys susitarė, kad UAB „Balsių vystymo grupė“ prievolė atsakovams Nr. 2 pagal Paskolos sutartį (2009 m. kovo 13 d.) grąžinti 500 000 Lt paskolą ir sumokėti palūkanas (41 667 Lt) iki visiško prievolės įvykdymo – pasibaigia.

55Liudytojas M. K., kuris nuo 2009 m. liepos 2 d. buvo paskirtas UAB „Balsių vystymo grupė“ vadovu (I t., b. l. 52), o Juridinių asmenų registre nurodyta, kad paskirtas 2009 m. liepos 14 d., ir duomenys įregistruoti 2009 m. rugpjūčio 17 d. (I t., b. l. 101-103), parodė (parodymai duoti pas notarą), kad Sutartis buvo sudaryta įvertinus visų kreditorių interesus. Kreditoriais buvo Bankas ir akcininkai. Bankas bendrovei buvo suteikęs paskolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. Įmonė iš gaunamų lėšų, akcininkų paskolų mokėjo Bankui palūkanas pagal kredito sutartį. Atsakovai Nr. 2 bendrovei buvo pardavę žemės sklypą, taip pat atsakovai Nr. 2 ir G. Č. buvo suteikę paskolas, tačiau bendrovė su šiais asmenimis nebuvo visiškai atsiskaičiusi. Kai UAB „LNTV“ neįvykdė savo pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nepaisant to, kad UAB „Pajūrio vystymo grupė“ buvo sumokėjusi visą pastato pirkimo kainą; įmonė patyrė didelių finansinių sunkumų ir negalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais, būtent UAB „LNTV“ veiksmai lėmė bendrovės nemokumą. Bankas nevykdė savo įsipareigojimų ir neatlaisvino lėšų įkeitimo, jas panaudojo savo nuožiūra – UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditui dengti. Bankui negrąžinus lėšų, pasiūlymas atsiskaityti reikalavimo teise į Banką buvo pasiūlytas kitiems kreditoriams, tokiu būdu nors iš dalies atsiskaitant su jais. Sudarius Sutartį, apie jos sudarymą buvo pranešta Bankui tą pačią dieną. Įvykdžius įskaitymą, akcininkai gavo teisę reikalauti iš Banko virš 500 000 Lt, o bendrovės prievolė to paties dydžio suma šiems kreditoriams pasibaigė. Sudarant Sutartį nebuvo žinoma, ar pavyks išsiieškoti nurodytą sumą iš Banko, tačiau prievolės atsakovams Nr. 2 pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė. Pasibaigė ir Paskolos sutartyje nustatytų palūkanų skaičiavimas, tokiu būdu buvo sumažinti bendrovės nuostoliai. Liudytojas nurodė, kad Bankui lėšas panaudojus kitos bendrovės kreditui dengti, reikalavimo teisė į lėšas (kaip vienas iš atsiskaitymo būdų) buvo perleista kitam esančiam kreditoriui ir tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti įmonės veiklą, tai pasiteisino, nes įmonei bankrotas iškeltas tik po 2 metų po Sutarties sudarymo (IV t., b. l. 67-69).

56Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai Nr. 2 2008 m. kovo 4 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta notaro, pardavė, o atsakovas Nr. 1 nupirko 2,6590 ha žemės sklypą (I t., b. l. 92), už kurį pagal 2009 m. kovo 13 d. susitarimą, patvirtintą taip pat notaro, įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. balandžio 12 d.; UAB „Balsių vystymo grupė“ su atsakovais Nr. 2 sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią šalys pakeitė atsakovo Nr. 1 prievolę sumokėti 500 000 Lt už žemės sklypą, ir susitarė, kad atsakovo Nr. 1 prievolė sumokėti už žemės sklypą pasibaigia novacija. Pagal Paskolos sutartį su atsakovais Nr. 2 bendrovė turėjo atsiskaityti iki 2009 m. gegužės 13 d., mokant 10 procentų dydžio palūkanas (I t., b. l. 49-51).

57Pagal bylos duomenis apie Sutartį tą pačią dieną, t. y. 2009 m. gruodžio 17 d., buvo pranešta AB „Parex bankas“ (IV t., b. l. 71-72). Byloje nėra pateikti duomenys, kad atsakovas Nr. 3 būtų prieštaravęs Sutarties sudarymui. Bylos medžiaga tvirtina ir tai, kad UAB „Balsių vystymo grupė“ direktorius T. Š. 2009 m. birželio 4 d. kreipėsi į AB „Parex bankas“, prašydamas grąžinti UAB „Balsių vystymo grupė“ 561 350 Lt, lėšas pervesti į UAB „Balsių vystymo grupė“ sąskaitą, taip pat prašė sudaryti 6 mėnesių terminuoto indėlio sutartį (IV t., b. l. 70). AB „Parex bankas“ lėšų į UAB „Balsių vystymo grupė“ sąskaitą nepervedė, jų taip pat nepanaudojo bendrovės kreditui dengti, terminuoto indėlio sutarties nesudarė (V t., b. l. 28).

58Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. įsiteisėjusiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-5170-450/2011 pagal ieškovų T. Š., V. Š. ir M. Č. ieškinį AB „Parex bankas“ teisių perėmėjui AS Parex banka (dabar AS „Reverta“), nustatyta, kad UAB „Balsių vystymo grupė“ buvo užtikrinusi kito juridinio asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kredito grąžinimą Bankui, laikinai įkeičiant 561 350 Lt lėšas iki anksčiau buvusio UAB „Pajūrio vystymo grupė“ įkeitimo sugrąžinimo. AS Parex banka priėmė įkeitimą, tačiau UAB „Pajūrio vystymo grupė“ įvykdžius 2008 m. rugpjūčio 8 d. susitarimo Nr. KS/684.3 4 punkte nustatytus įpareigojimus, neatsisakė kitų užtikrinimo priemonių – trečiųjų asmenų turto įkeitimo, t. y. nepagrįstai neatsisakė įkeitimo, BUAB „Balsių vystymo grupė“ įkeistos sąskaitos piniginių lėšų disponavimo ribojimo ir šias lėšas be pagrindo, be savininko sutikimo, nurašė (2009 m. spalio 6 d.) kito juridinio asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditui dengti (III t., b. l. 18-20). Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu T. Š. ir V. Š. iš AS Parex banka (dabar AS „Reverta“) priteista 270 833,50 Lt, M. Č. – 270 833,50 Lt. Sprendimas neįvykdytas.

59Buvęs BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius 2011 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia Sutartį actio Pauliana pagrindu ir priteisti 561 350 Lt bei 87 550,39 Lt palūkanų iš AS Parex banka, tačiau ieškinys Šiaulių apygardos teismo 2013 sausio 16 d nutartimi, kreditorių susirinkimui nutarus ir bankroto administratoriui atsiėmus ieškinį, buvo paliktas nenagrinėtas (I t., b. l. 74-77, 80-81, 148-149). Kaip matyti iš ieškinyje išdėstytų faktinių ir teisinių aspektų, bankroto administratorius ieškinį iš esmės grindė tuo, kad 2009 metais įmonės turtas sudarė 2 973 042 Lt, trumpalaikis turtas – 2 944 708 Lt, ilgalaikis turtas – 28 334 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, įskaitant ir pagal 2007 m. spalio 11 d. kredito sutartį Nr. KS/752 suteiktą Banko kreditą (661 781 eurų), kurio galutinis grąžinimo terminas buvo suėjęs jau 2009 m. birželio 30 d., sudarė 3 134 561 Lt, 2009 metais įmonės nuostoliai sudarė 293 684 Lt, taigi jau 2009 metais bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną, kaip ji apibrėžiama ĮBĮ (I t., b. l. 104, 105), todėl Sutartis, kuria buvo pirmenybė suteikta atsakovams Nr. 2, akivaizdžiai pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, Sutarties sudaryti nebuvo privalu. Bankas, būdamas kredito įstaiga, sąmoningai pažeidė kredito įstaigų principus bei standartus, savo nuožiūra disponavo kitų asmenų lėšomis išimtinai savo naudai, be atsakovo Nr. 1 žinios, trečiojo asmens UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditą padengė bendrovei priklausančiomis lėšomis, o dėl tokių Banko neteisėtų veiksmų buvo akivaizdžiai pažeistos įmonės teisės ir ji patyrė nuostolių bei negalėjo tinkamai vykdyti veiklos (I t., b. l. 52, 53, 54-67).

60Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2009 m. rugsėjo 18 d. audito, kuris buvo atliktas tam, kad būtų įvertinta įmonės finansinė padėtis ir pareikšta nepriklausoma nuomonė, kaip ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu atstatyti įmonės mokumą, ataskaitos matyti, kad per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. įmonė patyrė 295 120 Lt nuostolį, dėl UAB „LNTV“ ir AB „Parex bankas“ veiksmų 2 846 350 Lt lėšų naudojimas buvo apribotas. Audito ataskaitoje nurodyta, kad būtina spręsti bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimo klausimą, padidinant įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais (buvo nustatyta, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo). Audito ataskaitoje pateikta išvada, kad ekonomiškiausia įstatinį kapitalą padidinti tokiu būdu: 1) padengti bendrovės skolą V. Š. ir M. Č. už žemės sklypą perleidžiant jiems atitinkamo dydžio reikalavimo teisę į AB „Parex bankas“ esančias įmonės lėšas, kurių naudojimą Bankas yra neteisėtai apribojęs; 2) V. Š. ir M. Č., pasinaudoję perleista reikalavimo teise ir gavę pinigines lėšas iš Banko, įpareigojami gauta suma padidinti įmonės įstatinį kapitalą. Šia audito ataskaita ir joje nurodytomis rekomendacijomis buvo remiamasi 2009 m. lapkričio 28 d. neeiliniame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo ir atsakovai Nr. 2.

61Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus įrodymus, daro išvadą, kad sudarant ginčijamą 2009 m. gruodžio 17 d. Sutartį, buvo susidėjusios šios aplinkybės, o būtent: 1) 2007 m. spalio 10 d. tarp UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „LNTV“ sudaroma preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis dėl negyvenamųjų patalpų su kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijimo, BUAB „Balsių vystymo grupė“ avansu UAB „LNTV“ sumoka 2 285 000 Lt, kuriuos UAB „Balsių vystymo grupė“ iš Banko gauna kaip kreditą pagal 2007 m. spalio 11 d. kredito sutartį Nr. KS/752 (kredito grąžinimas užtikrinamas UAB „NTV“ (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) nekilnojamojo turto įkeitimu, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 8 370 500 Lt, taip pat ir 10 400 eurų įkeitimu), tačiau pagrindinė sutartis iki 2007 m. lapkričio 11 d. nesudaroma; 2) 2008 m. kovo 4 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai Nr. 2 bendrovės nuosavybėn perduoda 2,6590 ha žemės 500 000 Lt vertės sklypą, mokėjimą už jį atidedant iki 2008 m. birželio 4 d., vėliau už kurį pagal 2009 m. kovo 13 d. susitarimą įmonė įsipareigojo sumokėti iki 2009 m. balandžio 12 d.; UAB „Balsių vystymo grupė“ su atsakovais Nr. 2 2009 m. kovo 13 d. sudaro Paskolos sutartį, pagal kurią šalys pakeitė atsakovo Nr. 1 prievolę sumokėti 500 000 Lt už žemės sklypą, ir susitarė, kad atsakovo Nr. 1 prievolė sumokėti už žemės sklypą (grąžinti 500 000 Lt paskolą ir sumokėti palūkanas (41 667 Lt) pasibaigia novacija; pagal Paskolos sutartį su atsakovais Nr. 2 bendrovė turėjo atsiskaityti iki 2009 m. gegužės 13 d., mokant 10 procentų dydžio palūkanas; 3) pagal 2007 m. spalio 11 d. kredito sutartį Nr. KS/752 Bankui suteikto kredito (661 781 eurų) grąžinimo terminas sueina 2009 m. birželio 30 d.; 4) UAB „Balsių vystymo grupė“ direktorius T. Š. bendrovės vardu 2009 m. birželio 4 d. kreipiasi į Banką, prašydamas grąžinti UAB „Balsių vystymo grupė“ 561 350 Lt lėšas, pervesti jas į UAB „Balsių vystymo grupė“ sąskaitą, taip pat sudaryti 6 mėnesių terminuoto indėlio sutartį; 5) Bankas lėšų į UAB „Balsių vystymo grupė“ sąskaitą neperveda, jų taip pat nepanaudoja bendrovės kreditui dengti, terminuoto indėlio sutarties nesudaro; 6) Bankas 2009 m. spalio 6 d. UAB „Balsų vystymo grupė“ priklausančias lėšas (561 350 Lt) nurašo UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditui dengti; 7) apie Sutartį tą pačią dieną 2009 m. gruodžio 17 d pranešama Bankui; 8) Sutarties sudarymo momentu bendrovė yra skolinga Bankui – 2 653 755,50 Lt, akcininkams – atsakovams Nr. 2 ir akcininkui G. Č. – 860 000 Lt; 9) sudarant sutartį UAB „Balsių vystymo grupė“ turi du debitorius: Bankas bendrovei skolingas 561 350 Lt, o UAB „LNTV“ – 2 285 000 Lt; 10) Sutarties sudarymo momentu bendrovės skola VSDFV biudžetui sudarė 1 010,78 Lt; 11) UAB „Balsių vystymo grupė“ turto turėjo už 2 973 042 Lt, trumpalaikis turtas – 2 944 708 Lt, ilgalaikis turtas – 28 334 Lt.

62Nagrinėjant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nurodytina, kad šalys turi teisę laisvai sudarinėti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, jei sudaryti – tai kokiomis sąlygomis. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą. Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

63Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012.). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

64Minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visas šios konkrečios bylos faktines bei teisines aplinkybes, nenustatęs, kad ad hoc egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. jog sudarant šioje byloje ieškovo UAB „Kardos“ ginčijamą Sutartį buvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, skolininkas ir / ar tretieji asmenys, sudarę ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi, ieškinį atmetė. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra keliamas klausimas dėl antros, trečios, ketvirtos ir penktos actio Pauliana taikymo sąlygų (ne)egzistavimo šioje byloje, apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paminėtų actio Pauliana sąlygų buvimo nagrinėjamu atveju aspektu.

65Kadangi byloje dalyvavusių asmenų pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių išsiskiria, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal apeliacinius skundus privalo tikrinti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytų aplinkybių pagrįstumą, pirmiausia nurodo, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo suformuota praktika, nagrinėja ir vertina byloje dalyvaujančių asmenų nurodomus argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis šiai bylai išspręsti.

67Dėl ieškovo UAB „Kardos“ ieškinio reikalavimų

68CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

69Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme.

70Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; kt.). Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; kt.).

71Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su anksčiau nurodytu sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; kt.).

72Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje nustatyti ir įvertinti, kada ir kokį tikslą turint, buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan.

73Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde dėstomus bylos faktinius ir teisinius aspektus, pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl actio Pauliana taikymo, atsakovų Nr. 1 ir Nr. 2 atsikirtimus į ieškinį bei apeliacinį skundą, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), kasacinio teismo suformuotą praktiką šiais klausimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje nustatė, jog skolininkas BUAB „Balsių vystymo grupė“ ginčijamu sandoriu nepažeidė kitų įmonės kreditorių teisių, kad sandorį buvo būtina sudaryti ir kad tokiu būdu atsakovams Nr. 2 nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos, leidžiančios patenkinti jų kreditorinius reikalavimus, esant įmonei nemokiai, bei atsakovas Nr.1 ir atsakovai Nr. 2 buvo sąžiningi.

74Šioje byloje proceso šalių pateikti ir pirmiau aptarti įrodymai, susiję su UAB „Balsių vystymo grupė“ finansine būkle Sutarties sudarymo metu, akivaizdžiai patvirtina, kad Sutarties sudarymo metu bendrovė buvo faktiškai nemoki, t. y. negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, nevykdė ūkinės komercinės veiklos, o sudarius Sutartį bendrovės finansinė būklė nebuvo pagerinta, nebuvo atstatytas jos gebėjimas bent iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais, sumokėti mokesčius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, taip pat priėjo prie išvados, kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga, bendrovė iš esmės atitiko nemokios būsenos požymius, nustatytus ĮBĮ. Kita vertus, šios aplinkybės neneigia nei patys atsakovai Nr. 2, nei Sutarties sudarymo dieną ir bendrovei bankroto bylos iškėlimo dieną direktoriaus pareigas ėjęs M. K., kuris parodė, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki, o tokiai įmonės finansinei situacijai įtakos turėjo iš esmės neteisėti (kalti) bendrovės debitoriaus UAB „LNTV“ veiksmai.

75Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sudaryta Sutartis nesukėlė bendrovės nemokumo, nes ji buvo sudaryta jau de facto įmonei esant nemokiai. Taigi šioje byloje buvo būtina nustatyti, ar sudarant Sutartį nebuvo „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“, t. y. nustatyti aplinkybes, kurios jau buvo nurodytos šioje nutartyje, aptariant kasacinio teismo suformuotą ir šiai bylai išspręsti aktualią praktiką.

76Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodomais argumentais, kad sudarant Sutartį buvo pažeistos kreditorių teisės, nes esant įmonei nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, UAB „Balsių vystymo grupė“ sudarė Sutartį su dalimi kreditorių ir tokiu būdu užtikrino išskirtines teises šiems kreditoriams. Kaip jau buvo minėta, Sutartyje buvo nustatyta, kad UAB „Balsių vystymo grupė“ prievolė atsakovams Nr. 2 pagal Paskolos sutartį (2009 m. kovo 13 d.) grąžinti 500 000 Lt paskolą ir sumokėti palūkanas (41 667 Lt) iki visiško prievolės įvykdymo – pasibaigia. Taigi su šiais kreditoriais tokiu būdu buvo iš dalies atsiskaityta, nors kaip jau buvo minėta, UAB „Balsių vystymo grupė“ buvo skolinga ir kitiems kreditoriams, su kuriais nebuvo atsiskaitoma nei iki Sutarties sudarymo, nei po Sutarties sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo. Byloje nebuvo pateikti jokie realūs įrodymai, kad Sutarties sudarymas buvo reikalingas tam, jog būtų plėtojamas verslas ir būtent šios Sutarties, pagal kurią bendrovės akcininkai įgijo teisę reikalauti iš Banko neteisėtai bendrovės nurašytas pinigines lėšas savo poreikiams tenkinti, sudarymas užtikrino bendrovės ūkinę komercinę veiklą, o Sutarties sudarymas atitiko protingą verslo praktiką.

77UAB „Kardos“ Sutarties sudarymo metu nebuvo kreditorius, tačiau kreditoriumi buvo VSDFV Šiaulių skyrius, kurio galiojančią reikalavimo teisę yra perėmęs būtent ieškovas. Byloje atsakovai Nr. 2 akcentuoja aplinkybę, kad kreditoriai (Bankas, akcininkas G. Č.) jokių prieštaravimų nereiškė ir nereiškia, todėl nėra bendrovės ir / ar kreditorių teisių pažeidimo, tačiau su tokia atsakovų pozicija nesutiktina, nes tam, kad būtų taikomas actio Pauliana institutas, pakanka, jog bent vienas kreditorius turėtų galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę atsakovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2014). Be to, vien tų kreditorių, kurie neprieštaravo Sutarties sudarymui, kreditorinių reikalavimų (ir pakankamai didelių) patvirtinimas UAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje reiškia, kad kreditorių teisės buvo pažeistos, nes UAB „Balsių vystymo grupė“ prievolių jiems nevykdė. VSDFV Šiaulių skyrius net nebuvo informuotas apie Sutarties sudarymą ir galimybę perimti reikalavimo teisę į Banką.

78Byloje nurodoma, kad atsakovui Nr. 1 Banko suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas prekybos centro su vaistinės, kirpyklos ir kavinės patalpų, lošimo automatų salono patalpų, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka, kurio vidutinė bendra rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis – 8 370 500 Lt, o Banko pareikštas kreditorinis reikalavimas BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje yra 2 653 755,50 Lt, jis pats atsisakė savo žinioje turimas bendrovės lėšas panaudoti įmonės kreditui dengti, o dėl Banko neteisėtų veiksmų, kurie, beje, yra nustatyti minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5170-450/2011, bendrovė ir norėdama negalėjo atsiskaityti šiomis lėšomis ne tik su atsakovais Nr. 2, bet ir su pačiu Banku, todėl Banko interesai nebuvo pažeisti. Šios nurodomos aplinkybės nepripažintinos pagrįstomis, nes pagal bylos duomenis Banko kreditorinis reikalavimas nėra patenkintas, jis yra galiojantis, o tai būtent ir patvirtina, kad bendrovė nevykdė įsipareigojimų Bankui.

79Atsakovai Nr. 2 atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad apie skolą VSDFV biudžetui jie nežinojo, galbūt bendrovės finansininkas padarė klaidą apskaičiuodamas įmokas VSDFV biudžetui ir dėl to VSDFV Vilniaus skyrius fiksavo įsiskolinimą, tačiau kartu pažymi, jog bendrovės buveinė buvo perkelta iš Vilniaus į Šiaulių rajoną, persikeliant į kitą rajoną, nė vienas iš VSDFV skyrių nepranešė UAB „Balsių vystymo grupė“, kad ji turi sumokėti įsiskolinimą VSDFV biudžetui. Su tokia atsakovų pozicija nesutiktina, nes UAB „Balsių vystymo grupė“ privalėjo tinkamai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius, iš jų ir į VSDFV biudžetą. Pažymėtina, kad akcininkai taip pat privalėjo domėtis bendrovės turtine padėtimi, ypač priimdami sprendimą dėl Sutarties sudarymo. Be to, vienas iš atsakovų Nr. 2 (T. Š.) buvo bendrovės vadovas, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimą ir tokios veiklos priežiūrą. Bankroto administratorius iš bendrovės dokumentų apeliacinės instancijos teismui pateikė 2009 m. vasario 10 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raginimą sumokėti 137,14 Lt skolą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra ypač svarbi ir ta aplinkybė, kad bendrovė neatsiskaitinėjo ir su Šiaulių apskrities mokesčių inspekcija ir dėl to bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės skola biudžetui yra 38 765,73 Lt.

80Nesutinkant su ieškovo pozicija, byloje akcentuojamos aplinkybės, kad bendrovės debitoriai UAB „LNTV“ ir AB „Parex bankas“ buvo skolingi, t. y. UAB „LNTV“ – 2 285 000 Lt (ši suma bei 571 250 Lt yra jau priteista), o AB „Parex bankas“ – 561 350 Lt (dalis šios sumos su palūkanomis yra priteista skundžiamu sprendimu bendrovei), kredito grąžinimas Bankui buvo užtikrintas vertingo nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų įkeitimu, taip pat nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad sudarant Sutartį nebuvo pažeistos kreditorių teisės bei bendrovė privalėjo sudaryti Sutartį su akcininkais – atsakovais Nr. 2, nes, kaip jau buvo nurodyta, su kreditoriais nėra atsiskaityta. Tai, kad nebuvo pažeistos kreditorių teisės, nepatvirtina ir 2012 m. gruodžio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas (I t., b. l. 75-77) nutraukti procesą Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-292-267/2013 (buvęs Nr. 2-559-267/2012), nes bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai nėra patenkinti (nepaisant to, kad priteista skola iš UAB „LNTV“), susirinkimo protokole nėra nurodyta jokių faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis pagrįstų motyvų.

81Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo, nurodė, kad Sutarties sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir skolininko veiksmai buvo pateisinami, sandoris buvo naudingas ir pačiai įmonei, nes buvo išvengta didesnių nuostolių (nutrauktas palūkanų skaičiavimas), t. y. atsakovai privalėjo sudaryti Sutartį. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad po Sutarties sudarymo įmonė dar 2 metus vykdė ūkinę veiklą. Su tokiais argumentais nesutiktina dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas buvo suteikęs galimybę atsakovams pateikti įrodymus, susijusius su vykdyta ūkine veikla, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti.

82Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sandorio šalys buvo sąžiningos.

83Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; kt.). Prezumpcijos pagal CPK 182 straipsnio 4 punktą turi reikšmės paskirstant įrodinėjimo naštą. Kadangi CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos yra bendrosios sąžiningumo prezumpcijos išimtys, tai kreditorius, siekdamas ieškinio patenkinimo turi dvi alternatyvas: pirma, įrodyti atsakovų nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka (šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekdamas paneigti atsakovų sąžiningumo prezumpciją turi ieškovas (kreditorius); antra, kreditorius, užuot įrodinėjęs atsakovų nesąžiningumą bendra tvarka, gali įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą.

84Akcentuotina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.).

85Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus pažeidžiant kreditoriaus interesus, tenka pareiga įrodyti, kad skolininkas ir tretieji asmenys, su kuriais buvo sudaryta ginčijama sutartis, buvo nesąžiningi, nes žinojo, ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Ieškovas atleidžiamas nuo minėtų aplinkybių įrodinėjimo tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais. Šioje byloje taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją nėra teisinių prielaidų, nes atsakovai Nr. 2 valdė 30 procentų skolininko akcijų. Nagrinėjamu atveju tiek skolininkas, tiek atsakovai Nr. 2 pripažintini nesąžiningais, nes šiems asmenims buvo žinoma bendrovės finansinė būklė, t. y. kad bendrovė faktiškai nemoki, turi kreditorių ir negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai jau suėję. Atsakovai Nr. 2 dalyvavo 2009 m. lapkričio 28 d. neeiliniame akcininkų susirinkime, kuriame buvo nutarta nelikviduoti įmonės, o atkurti įmonės kapitalą, padengiant nuostolius akcininkų įnašais, sumažinti kreditorinius reikalavimus atsakovams Nr. 2, M. Č. ir V. Š. su sutuoktiniu buvo įpareigoti pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį gautomis piniginėmis lėšomis iš AB „Parex bankas“ padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, M. Č. ir V. Š. buvo įpareigoti gautomis lėšomis apmokėti naujai išleistas akcijas, t. y. šie asmenys įgijo pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas bendrovės akcijas. Pažymėtina, kad netgi, jei atsakovai Nr. 2, gavę pinigus iš Banko, būtų vykdę minėto susirinkimo nutarimus, tai būtų patenkinti tik jų interesai, nes jie būtų įgiję akcijų (vertybinių popierių), kurios jiems būtų priklausę nuosavybės teise (CK 1.102 straipsnis) ir būtų suteikusios teisę formuoti bendrovės politiką ir valdymą (CK 2.45 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad akcininkų investicijos į bendrovę nėra susijusios su jokiu bendrovės turtu (akcininkai nėra bendrovės turto savininkai, o nuosavybės teisėmis valdo tik turimas akcijas).

86Taigi atsakovai Nr. 2 dalyvavo priimant sprendimą, kad ne bendrovė gautų prarastas pinigines lėšas iš Banko, o kad jie (akcininkai) galėtų gauti pinigines lėšas, kuriomis apmokėtų naujai išleidžiamas akcijas, t. y. atsakovai Nr. 2 iš esmės veikė savo interesais, o ne įmonės interesais, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais skolininko turtinių teisių į Banką įgijėjais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-329/2009).

87Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo UAB „Kardos“ netiesioginio ieškinio reikalavimas dėl BUAB „Balsių vystymo grupė“ ir atsakovų T. Š., V. Š. bei M. Č. 2009 m. gruodžio 17 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento tenkintinas. Kaip jau buvo minėta, pagal šią Sutartį atsakovai T. Š., V. Š. bei M. Č. įgijo teisę reikalauti iš buvusios AB „Parex bankas“ 541 667 Lt skolos. Pripažinus Sutartį negaliojančia ir taikant restituciją teisė reikalauti skolos priteisimo grąžintina BUAB „Balsių vystymo grupė“, o atsakovams Nr. 2 grąžintina teisė reikalauti 541 667 Lt skolos iš BUAB „Balsių vystymo grupė“.

88Kaip jau buvo minėta, šioje byloje ieškovas UAB „Kardos“ yra pareiškęs ir reikalavimą priteisti iš AS „Reverta“ (AS Parex banka teisių perėmėjo) 541 667 Lt skolą tuo pačiu pagrindu, kuriuo šią skolą (be palūkanų) prašė priteisti T. Š., V. Š. bei M. Č. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje 2011 m. spalio 12 d. buvo priimtas sprendimas, ir jiems, kaip BUAB „Balsių vystymo grupė“ teisių perėmėjams pagal Sutartį, kuri pripažinta negaliojančia, buvo priteista 541 667 Lt. Šiuo metu 2011 m. spalio 12 d. teismo sprendimas, pagal kurį Bankas turi sumokėti 541 667 Lt atsakovams Nr. 2, yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, tačiau ieškovo prašymu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovams uždrausta realizuoti 541 667 Lt reikalavimo teisę į AS Parex banka, o AS Parex banka uždrausta išmokėti pinigines lėšas. Remiantis šioje byloje pateiktais įrodymais ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl Banko neteisėtų veiksmų, nurašant 561 350 Lt sumą, kuri apima ir minėtą 541 667 Lt skolą, ieškovo reikalavimas priteisti 541 667 Lt skolą iš Banko yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas.

89Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtą ieškovo reikalavimą, atkreipia dėmesį į restitucijos taikymo specifiką, kai kalbama apie actio Pauliana institutą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens–kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

90Taigi atsižvelgiant į restitucijos taikymo sąlygas, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu, šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, kai atsakovai Nr. 2 yra realizavę jiems perleistą reikalavimo teisę į Banką, o ši teisė yra grąžinta BUAB „Balsių vystymo grupė“, atsakovams Nr. 2 yra priteista ta pati pinigų suma, kuri pagal ieškovo šioje byloje pareikštą reikalavimą turi būti priteista ir BUAB „Balsių vystymo grupė“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikant restituciją tikslinga ir protinga yra įpareigoti atsakovą AS „Reverta“ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-51709-450/2011, priteistą 541 667 Lt sumą išmokėti BUAB „Balsių vystymo grupė“ tam, kad būtų patenkinti šios bendrovės kreditorių reikalavimai. Dėl šios aplinkybės atskirai nutartyje nenurodoma, kad tenkinamas ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“ 541 667 Lt iš atsakovo AS „Reverta“, nes šis ieškovo reikalavimas iš esmės patenkintas, taikant restituciją, pripažinus Sutartį negaliojančia. Taip pat nutartyje papildomai nenurodoma, kad teisė reikalauti skolos iš Banko priteisimo grąžintina BUAB „Balsių vystymo grupė“, nes ši sąlyga transformuota į minėtą įpareigojimą atsakovui AS „Reverta“ tam, kad nebūtų pakartotinio tos pačios skolos priteisimo iš Banko.

91Ieškovas ieškinyje taip pat prašė priteisti ir 315 324,16 Lt palūkanas, remdamasis tuo, kad AS Parex banka pareiga grąžinti 561 350 Lt sumą atsirado 2009 m. gegužės 21 d., tačiau AS Parex banka negrąžino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Bankas už dalį sumos iš 561 350 Lt sumos (19 683 Lt) turi mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, ir palūkanos skaičiuotinos už 1 219 dienų, iš atsakovo Banko atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“ taip pat priteisia tokio pat dydžio bei už tokį pat laikotarpį palūkanas ir už 541 667 Lt sumą, t. y. priteisia 108 539,76 Lt palūkanų. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normas, nurodydamas, kad šis įstatymas sietinas su subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytomis komercinėmis sutartimis, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami mokėjimai, o šiuo atveju nėra tokių aplinkybių. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo ieškinio reikalavimus, iš jų ir dėl 315 324,16 Lt palūkanų priteisimo, tačiau nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurių pagrindu minėta pirmosios instancijos teismo išvada dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo turėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl teisėjų kolegija taip pat netaiko minėto įstatymo normų.

92Dėl atsakovo AS „Reverta“ apeliacinio skundo

93Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo AS „Reverta“ apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš jo priteisė 23 627,15 Lt dėl to, kad nurašant pinigines lėšas AS „Reverta“ nedalyvavo ir todėl negali atsakyti už dėl pirminio kreditoriaus veiksmais vienam iš kredito gavėjų padarytą žalą. Apeliantas iš esmės teigia, kad nėra tinkamas atsakovas ir jis nėra AB „Parex bankas“ teisių perėmėjas, o pareigą sumokėti likusius 19 683 Lt (be palūkanų) turi AB „Citadele“ bankas.

94Primintina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pagal ieškovo šioje byloje pareikštą ieškinį turi atsakyti AS „Reverta“, rėmėsi AB „Parex bankas“ (pradinis kreditorius), atstovaujamo NIF Lietuva, ir AS Parex banka (naujasis kreditorius) 2010 m. liepos 31 d. kreditų portfelio perleidimo sutarties sąlygomis (II t., b. l. 34-50). Šios sutarties 1.2, 2.3 punktų nuostatos nustato, kad naujajam kreditoriui pereina visos pradinio kreditoriaus teisės ir nuostatos, kurių kreditorius privalo laikytis, jeigu tokių būtų, pagal Kreditavimo sutartis, prievolių pagal Kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimo dokumentus, skolos grąžinimo sutartis ir kitus dokumentus, išvardytus šios sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose, naujasis kreditorius įsipareigoja vykdyti nuostatas, kurių pradinis kreditorius turi laikytis skolininko bei užtikrinimo priemonių tiekėjų atžvilgiu bei užtikrinimo priemonių tiekėjų atžvilgiu pagal sutarties 5.6 ir 5.7 punktuose išvardytus dokumentus, tokia pat apimtimi, kaip jas būtų privalėjęs vykdyti pradinis kreditorius. Naujam kreditoriui taip pat pereina visos pradinio kreditoriaus teisės ir kitų nuostatų vykdymas, esančios ir / ar atsirasiančios ateityje pagal kreditavimo sutartyje numatytų skolininkų įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių užtikrinimo dokumentus, įskaitant bei ne tik garantijas, laidavimus, įkeitimo ir / ar hipotekos lakštus, finansinio užtikrinimo susitarimus, vekselius ir kitos su kreditoriniu reikalavimu susijusios savarankiškos ir papildomos teisės (2.4 punktas). Nuo sutarties pasirašymo perėjo visos sutarties 2 skyriuje (2.1-2.5 punktai) nurodytos teisės ir nuostatos, kurių kreditorius privalo laikytis, vykdymas. Pradinis kreditorius perleido kreditorinį reikalavimą pagal sąraše nurodytas Kredito sutartis, tarp jų ir pagal kredito sutartį Nr. KS/684, sudarytą 2007 m. birželio 26 d. su UAB „Pajūrio vystymo grupė“, bei Nr. KS/752, sudarytą 2007 m. spalio 11 d. su UAB „Balsių vystymo grupė“.

95Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5170-450/2011 541 667 Lt suma iš 561 350 Lt sumos, kuri buvo neteisėtai nurašyta, priteista T. Š., V. Š. ir M. Č. iš AS Parex banka (dabartinis pavadinimas AS „Reverta“), kaip teisių perėmėjo. Būtent šiame sprendime nustatytos ir šiai bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. kad AS Parex banka (dabartinis pavadinimas AS „Reverta“) neatsisakė įkeistos sąskaitos disponavimo teisės ir be UAB „Balsių vystymo grupė“ žinios 2009 m. spalio 6 d. neteisėtai be teisinio pagrindo ir be savininko sutikimo panaudojo 561 350 Lt kitos įmonės UAB „Pajūrio vystymo grupė“ kreditui dengti. Be to, atsakovas AS „Reverta“, kaip AB „Parex bankas“ teisių perėmėjas, yra pripažintas kreditoriumi ir BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje. Pažymėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo nustatinėjamos aplinkybės ne tik dėl neteisėto 541 667 Lt nurašymo, bet dėl visos 561 350 Lt sumos nurašymo, dalyvavo tiek UAB „Balsių vystymo grupė“ (trečiuoju asmeniu), kurio interesais šioje byloje UAB „Kardos“ yra pareiškusi netiesioginį ieškinį, tiek AS „Reverta“ (atsakovu), todėl minėtos nustatytos faktinės aplinkybės šioje byloje turi ir prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

96Atsakovas AS „Reverta“ apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo tinkamumo turėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, atsakovo nurodomas kreditų portfelio perleidimo sutarties 6.5.4 punktas taip pat nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo klausimu, skundžiamą sprendimo dalį, kurioje priteista 23 627,15 Lt iš atsakovo AS „Reverta“ atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“, palieka nepakeistą.

97Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkintas ieškovo reikalavimas dėl dalies palūkanų (108 539,76 Lt) priteisimo iš atsakovo AS „Reverta“ atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“ už neteisėtai nurašytą 541 667 Lt sumą, todėl šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo AS „Reverta“ atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“ 23 627,15 Lt suma padidinama iki 132 166,91 Lt.

98Dėl bylinėjimosi išlaidų

99Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo AS „Reverta“ 708,81 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas ir iš atsakovo AS „Reverta“ atsakovui BUAB „Balsių vystymo grupė“ priteista 23 627,15 Lt suma padidinta iki 132 166,91 Lt, todėl atitinkamai ir padidintinas priteistas žyminis mokestis iki 3 643 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

100Atsižvelgiant į taikytos restitucijos ypatybes, pripažinus Sutartį negaliojančia, į tai, kad viena iš Sutarties šalių yra bankrutavusi įmonė, kita šalis yra fiziniai asmenys, kurie nėra realiai gavę pinigų ir jų negaus, iš atsakovų T. Š., V. Š. bei M. Č. nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

101Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

102Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti.

103Panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir šį reikalavimą tenkinti.

104Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Balsių vystymo grupė“ (dabar bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Balsių vystymo grupė“) ir T. Š., V. Š. bei M. Č..

105Taikyti restituciją:

1061) grąžinti T. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) teisę reikalauti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balsių vystymo grupė“ (juridinio asmens kodas 300861674) 270 833,50 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt trijų litų ir 50 ct) sumą, M. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) – 270 833,50 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt trijų litų ir 50 ct) sumą;

1072) įpareigoti atsakovą AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas 40003074590) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-51709-450/2011, priteistą 541 667 Lt (penkių šimtų keturiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt septynių litų) sumą T. Š., V. Š. bei M. Č., išmokėti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Balsių vystymo grupė“ (juridinio asmens kodas 300861674), skiriant šią pinigų sumą atsiskaityti su bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balsių vystymo grupė“ kreditoriais.

108Priteistą iš atsakovo AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas 40003074590) atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Balsių vystymo grupė“ (juridinio asmens kodas 300861674) 23 627,15 Lt sumą padidinti iki 132 166,91 Lt (vieno šimto trisdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt šešių litų ir 91 ct).

109Priteistą iš atsakovo AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas 40003074590) 708,81 Lt žyminio mokesčio sumą į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) padidinti iki 3 643 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt trijų litų) sumos.

110Pakeisti sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 12 d. ir 2013 m. vasario 14 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nurodant, jog laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki bus įvykdyta sprendimo dalis, kurioje AS „Reverta“ įpareigota Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-51709-450/2011, priteistą 541 667 Lt sumą T. Š., V. Š. bei M. Č. išmokėti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Balsių vystymo grupė“.

111Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kardos“... 5. Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovo UAB „Balsių vystymo grupė“... 6. Ieškovas paaiškino, kad tarp atsakovų Nr. 2 ir UAB „Balsių vystymo... 7. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos... 8. Ieškovas taip pat paaiškino, kad tarp atsakovo Nr. 3 ir trečiojo asmens BUAB... 9. Kadangi atsakovas Nr. 3 tinkamai nevykdė sutartinių prievolių, nesilaikė CK... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį dėl... 12. Teismas, remdamasis actio Pauliana sąlygomis, suformuluotomis kasacinio teismo... 13. Spręsdamas klausimą dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios... 14. Išnagrinėjęs ieškovo argumentus dėl ginčijamo sandorio sudarymo... 15. Teismas akcentavo, kad nors įmonės finansinė būklė buvo bloga ir artima... 16. Padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamu sandoriu buvo... 17. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs aplinkybes, susijusias su... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 19. Ieškovas UAB „Kardos“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 21. Atsakovas AS „Reverta“ atsiliepime į ieškovo UAB „Kardos“ apeliacinį... 22. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog Bankas suinteresuotas... 23. Atsakovas AS „Reverta“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos... 24. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis... 25. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai aiškino 2010 m. liepos 31... 26. Ieškovas UAB „Kardos“ atsiliepime į atsakovo AS „Reverta“ apeliacinį... 27. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad atsakovas Nr. 3... 28. Be to, ieškovo vertinimu, atsakovo Nr. 3 nurodoma aplinkybė, kad AB... 29. Atsakovas BUAB „Balsių vystymo grupė“ atsiliepime į apeliacinius skundus... 30. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad yra išsiskyrusios ieškovo ir atsakovo... 31. Atsakovai T. Š., V. Š. ir M. Č. atsiliepime į ieškovo UAB „Kardos“ ir... 32. Atsakovai, atsiliepdami į atsakovo Nr. 3 apeliacinį skundą, laikosi... 33. Atsiliepdami į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovai tvirtina, kad... 34. Trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas atsiliepime į ieškovo UAB... 35. Trečiasis asmuo teigia, kad atsakovas Nr. 3 apeliaciniame skunde nepagrįstai... 36. Pasisakydamas dėl ieškovo apeliacinio skundo, trečiasis asmuo laikosi... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Ieškovo UAB „Kardos“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo... 41. Primintina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m.... 42. Atsakovai Nr. 2, atsikirsdami į nurodytus ieškovo argumentus, tvirtino, kad... 43. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių... 44. Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą,... 45. Prieš pradėdama nagrinėti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo... 46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytinas... 47. Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertindamas įrodymus ir... 48. Iš bylos rašytinių ir kitų įrodymų (byloje dalyvaujančių asmenų... 49. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, konstatavus UAB... 50. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas... 51. Ieškovo UAB „Kardos“ 1 714,04 Lt dydžio finansinis reikalavimas buvo... 52. Viešoji įstaiga „Salarium“ apeliacinės instancijos teismui pateikė... 53. Bankrutuojanti UAB „Balsių vystymo grupė“ Šiaulių apygardos teismo 2012... 54. UAB „Balsių vystymo grupė“ ir jos akcininkai – atsakovai Nr. 2,... 55. Liudytojas M. K., kuris nuo 2009 m. liepos 2 d. buvo paskirtas UAB „Balsių... 56. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai Nr. 2 2008 m. kovo 4 d. žemės... 57. Pagal bylos duomenis apie Sutartį tą pačią dieną, t. y. 2009 m. gruodžio... 58. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. įsiteisėjusiame sprendime,... 59. Buvęs BUAB „Balsių vystymo grupė“ bankroto administratorius 2011 m.... 60. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto 2009 m. rugsėjo 18 d. audito,... 61. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus įrodymus, daro išvadą,... 62. Nagrinėjant ir vertinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir... 63. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana instituto taikymo... 64. Minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visas... 65. Kadangi byloje dalyvavusių asmenų pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis proceso teisės normomis ir... 67. Dėl ieškovo UAB „Kardos“ ieškinio reikalavimų ... 68. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 69. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar... 70. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad sprendžiant, ar buvo... 71. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę... 72. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas... 73. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde... 74. Šioje byloje proceso šalių pateikti ir pirmiau aptarti įrodymai, susiję su... 75. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sudaryta Sutartis nesukėlė bendrovės... 76. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodomais argumentais, kad sudarant... 77. UAB „Kardos“ Sutarties sudarymo metu nebuvo kreditorius, tačiau... 78. Byloje nurodoma, kad atsakovui Nr. 1 Banko suteikto kredito grąžinimas buvo... 79. Atsakovai Nr. 2 atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad apie skolą... 80. Nesutinkant su ieškovo pozicija, byloje akcentuojamos aplinkybės, kad... 81. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo, nurodė, kad... 82. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus,... 83. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad taikant actio Pauliana... 84. Akcentuotina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri... 85. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais,... 86. Taigi atsakovai Nr. 2 dalyvavo priimant sprendimą, kad ne bendrovė gautų... 87. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo UAB... 88. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje ieškovas UAB „Kardos“ yra pareiškęs... 89. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtą ieškovo reikalavimą, atkreipia... 90. Taigi atsižvelgiant į restitucijos taikymo sąlygas, kai sandoris... 91. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė priteisti ir 315 324,16 Lt palūkanas,... 92. Dėl atsakovo AS „Reverta“ apeliacinio skundo... 93. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais... 94. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pagal... 95. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. sprendimu... 96. Atsakovas AS „Reverta“ apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai... 97. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkintas ieškovo reikalavimas dėl dalies... 98. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 99. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo AS „Reverta“ 708,81 Lt... 100. Atsižvelgiant į taikytos restitucijos ypatybes, pripažinus Sutartį... 101. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 102. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti.... 103. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo uždarosios akcinės... 104. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. gruodžio 17 d.... 105. Taikyti restituciją:... 106. 1) grąžinti T. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) V. Š. (asmens kodas... 107. 2) įpareigoti atsakovą AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas 40003074590)... 108. Priteistą iš atsakovo AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas 40003074590)... 109. Priteistą iš atsakovo AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas 40003074590)... 110. Pakeisti sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo... 111. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....