Byla 2A-325/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Aivarui Raišučiui, administratoriaus UAB „Avere“ įgaliotam asmeniui R. P. , atsakovo atstovei advokatei Ramutei Bimbirienei, trečiojo asmens atstovui G. Š. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2143-104/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BTA Draudimas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų viešajai įstaigai „Plačiajuostis internetas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas BUAB „Telesta“ 2008 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Telesta“ ir UAB „BTA Draudimas“ 2007 m. spalio 31 d. susitarimą, sudarytą kaip priedas Nr. 1 prie Draudimo liudijimo (poliso) serija SĮLD Nr. 019665.

4Ieškinyje (b. l. 1-4) ir dublike (b. l. 52-53) ieškovas nurodė, kad jis su trečiuoju asmeniu 2006 m. liepos 4 d. pasirašė rangos sutartį Nr. SVP-8. 2006 m. liepos 14 d. bylos šalys pasirašė Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) serija SĮLD Nr. 008639 trečiojo asmens – VšĮ „Plačiajuostis internetas“ – naudai (b. l. 9). Vėliau Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas) serija SĮLD Nr. 008639 buvo pratęstas, išduodant draudimo liudijimus (polisus) serija SĮLD Nr. 015255 ir serija SĮLD Nr. 019665 (b. l. 10-11). Prie Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimo (poliso) serija SĮLD Nr. 019665 2007 m. spalio 31 d. bylos šalys kaip priedą Nr. 1 pasirašė atskirą Susitarimą (toliau – ginčo Susitarimą), kuriuo draudikas įsipareigojo, remdamasis Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimu (polisu) serija SĮLD Nr. 019665, naudos gavėjui pagal jo pirmą pareikalavimą sumokėti sumą, neviršijančią 973 015 Lt, net ir tuo atveju, jei naudos gavėjas nenurodys pateikto reikalavimo pagrindo arba priežasties, tačiau nurodys, kurios sutarties sąlygos nebuvo vykdomos, o ieškovas savo ruožtu įsipareigojo per 15 d. [...] grąžinti atsakovui jo išmokėtas pinigų sumas (b. l. 6). 2008 m. vasario 26 d. atsakovas išmokėjo naudos gavėjui 973 015 Lt žalos atlyginimą ir tuo pagrindu siekia būti įtrauktas į ieškovo, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių sąrašą.

5Ieškovo nuomone, ginčo Susitarimas jo sudarymo momentu pažeidė ieškovo kreditorių teises (CK 6.66 str.), prieštaravo ieškovo tikslams (CK 1.82 str.), Draudimo įstatymui ir Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisyklėms Nr. 024 (toliau – Draudimo taisyklėms). Draudimo išmokos išmokėjimas pagal Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį yra susijęs su tuo, ar buvo pažeisti naudos gavėjo turtiniai interesai (Draudimo taisyklių 3.1 p.) ir ar naudos gavėjo pretenzija gali būti laikoma draudiminiu įvykiu (Draudimo taisyklių 3.3 p.). Be to, Draudimo taisyklių 10.1 punktas numatė, jog draudikas draudimo sumos ribose atlygina tiesioginius nuostolius, kuriuos naudos gavėjas patyrė dėl to, kad draudėjas neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartines prievoles, dėl kurių buvo sudaryta draudimo sutartis. Kitaip tariant, tai reiškia, jog draudikas privalo išmokėti naudos gavėjui draudimo išmoką tik jeigu pastarasis pateikia draudikui įrodymus apie tiesiogines išlaidas. Nesant ginčo Susitarimo, atsakovas neturėtų teisės išmokėti naudos gavėjui draudimo išmoką, jeigu šis neįrodytų tiesioginių nuostolių dydžio. Tuo tarpu pagal ginčo Susitarimą ieškovas prisiėmė besąlyginę pareigą kompensuoti draudiko išlaidas, susijusias su draudimo išmokos išmokėjimu trečiajam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo patirs tiesioginių nuostolių dėl ieškovo prievolių neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Vadinasi, ginčo Susitarimas pažeidė ieškovo kreditorių teises, kadangi ieškovas neturėjo pareigos sudaryti ginčo Susitarimą; trečiajam asmeniui suteiktas nepagrįstas pranašumas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, neatsižvelgiant į patirtų tiesioginių nuostolių pagrįstumą ir dydį; ieškovas prisiėmė nepagrįstą riziką kompensuoti draudikui draudimo išmoką ir taip padidino savo įsipareigojimus kitiems tretiesiems asmenims.

6Atsakovas UAB „BTA Draudimas“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 33-35) ir tripliku (b. l. 56-58) ieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovas dalyvavo viešame konkurse ir jį laimėjo, todėl pasirašydamas rangos sutartį kartu privalėjo apdrausti savo įsipareigojimų vykdymą užsakovo naudai. Ginčijamas Susitarimas – sudėtinė draudimo sutarties dalis; be draudimo sutarties ieškovas nebūtų galėjęs gauti 9 730 144 Lt vertės užsakymo. Mano, jog tarp bylos šalių susiklostė laidavimo santykiai, tarp atsakovo ir trečiojo asmens – laidavimo draudimo santykiai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl draudimo sutarties ir/ar ginčo Susitarimo sudarymo ieškovas būtų tapęs nemokus. Taip pat nėra atsakovo nesąžiningumo – atvirkščiai, būtų galima kalbėti apie ieškovo nesąžiningumą, kai jis prisiėmė sutartines prievoles, tačiau 2007 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į užsakovą nutraukti rangos sutartį Nr. SVP-8, netaikant sutartyje numatytų sankcijų. Ginčo Susitarimas neprieštarauja Draudimo taisyklėms Nr. 024 nei Draudimo įstatymui, nes sąlygos buvo aptartos individualiai (CK 6.187 str.), bylos šalys vadovavosi sutarčių laisvės principu (CK 6.156 str.).

7Trečiasis asmuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 40-43) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius 2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtino pirkimo dokumentą „Atviro konkurso darbams pirkti sąlygos (PS). Šviesolaidinių kabelių linijų statybos darbų pirkimas Vilniaus apskrityje“. Pirkimo sąlygos, be kita ko, iš tiekėjo reikalavo užtikrinti sutarties įvykdymą laidavimu. Laidavimo rašto formoje buvo numatyta, kad laiduotojas įsipareigoja nedelsiant sumokėti perkančiajai organizacijai nurodytą pinigų sumą (10 % nuo rangos sutarties vertės), gavęs perkančiosios organizacijos pirmą raštišką pareikalavimą. Perkančioji organizacija neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kokios sutarties sąlygos nebuvo vykdomos. 2006 m. liepos 4 d. ieškovas tapo konkurso nugalėtoju, o 2008 m. sausio 14 d. rangos sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės. Trečiojo asmens įsitikinimu, pasirinkta laidavimo suma reiškia ieškovo sutartinę atsakomybę (baudą) (CK 6.245 str. 1 d.). Netesybos – preziumuojami kreditoriaus nuostoliai, nes jos nustatomos iš anksto, tad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš naudos gavėjo pateikti patirtų nuostolių dydį patvirtinančius dokumentus.

8Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 165-169) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas dalyvaujančių byloje asmenų civilinius teisinius santykius kvalifikavo kaip sutartinį tiesioginio laidavimo draudimą (Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. 15 p.). Teismas nustatė, jog konkurso sąlygos reikalavo iš laimėtojo pateikti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo raštą. Ieškovas pateikė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (serija SĮLD Nr. 019665). Šiuo draudimo liudijimu bylos šalys susitarė dėl draudimo objekto bei draudiminių įvykių. Draudimo objektas – tai naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo sutartinių prievolių neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Draudiminiu įvykiu laikomi draudėjo darbai, neatitinkantys rangos sutarties sąlygų; numatytų terminų pažeidimas, nebent dėl to nėra draudėjo kaltės; draudėjo neteisėtas atsisakymas toliau vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Draudimo liudijimas (polisas) serija SĮLD Nr. 019665 2007 m. spalio 31 d. buvo papildytas ginčijamu susitarimu, kuris iš esmės atitiko konkurso sąlygų 8 punktą, t. y. ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamą susitarimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, pasirašydamas ginčo susitarimą, ieškovas vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Veiksmai, susiję su sutartinių prievolių įvykdymu, nėra laikomi prieštaraujančiais ieškovo tikslams. Teisėtos prievolės įvykdymas kitų bendrovės kreditorių teisių nepažeidė.

9Ieškovas taip pat kelia draudiminio įvykio kaip ginčijamos laidavimo draudimo sutarties sąlygos aiškinimo klausimą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas atsisakė vykdyti rangos sutartį ir ji buvo nutraukta, taigi atsakovas, kaip laiduotojas, privalėjo sumokėti kreditoriui netesybas - 10 % rangos sutarties vertės (CK 6.70 str., Draudimo taisyklių Nr. 024 2.4 p.). Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Todėl ieškovo argumentą, kad perkančiajai organizacijai buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, teismas vertino kritiškai.

10Ieškovas BUAB „Telesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b. l. 173-176). Ieškovas apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

111. pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2007 m. spalio 31 d. susitarimą sutapatino su Sutarties įvykdymo laidavimo raštu Nr. 15255 bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštu Nr. 19665 (b. l. 142, 150) ir ginčijamame sprendime nepasisakė, kokias teisines pasekmes ieškovui sukėlė ginčo susitarimas, o ne minėtas laidavimo raštas ir laidavimo draudimo raštas;

122. pagal konkurso sąlygas ieškovas privalėjo pateikti perkančiajai organizacijai ir jai pateikė Sutarties įvykdymo laidavimo raštą ir Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, bet neturėjo pareigos sudaryti ginčo susitarimo;

133. Sutarties įvykdymo laidavimo raštas bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas pagal savo esmę ir pobūdį traktuotini kaip garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/ 2004 ir 2005 m. birželio 27 d. nutartis 3K-3-346/ 2005). Laidavimo raštas ir laidavimo draudimo raštas neapibrėžė teisinių santykių, susiklosčiusių tarp bylos šalių po garantijos išmokėjimo, nes garantija yra vienašalis sandoris. O ginčo susitarimu bylos šalys susitarė dėl garanto besąlyginio regreso, kas pažeidžia kreditorių interesus. Garanto regreso teisė į skolininką negali būti absoliuti ir, sprendžiant klausimą dėl garanto regreso teisių ribų, yra svarbios aplinkybės, susijusios su naudos gavėjo realiai patirtų nuostolių dydžiu, jo kalte;

144. Sutarties įvykdymo laidavimo raštu bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštu nebuvo užtikrintas netesybų mokėjimas. Draudimo taisyklių 2.4 punktas sako, jog su naudos gavėju sudarytoje (rangos) sutartyje nustatytos netesybos dėl draudėjo prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo laikomos draudimo objektu, jei tai numatyta draudimo sutartyje. Nei draudimo sutartyje, nei rangos sutartyje nebuvo numatytos netesybos, todėl negalima teigti, kad draudimo išmoka buvo išmokėta kaip netesybos.

15Atsakovas UAB „BTA Draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 179-182) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad ieškovas pareiškė actio Pauliana, tačiau neįrodinėja, kaip ginčo Susitarimas įtakojo jo nemokumą; atsakovo nesąžiningumo. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad buvo pažeistos ieškovo kreditorių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. apžvalga).

16Konkurso sąlygų 12.5 punktas numatė, kad pirkimo sutarties įvykdymas turi būti užtikrintas banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu, pateiktu kartu su laidavimo draudimo liudijimo (poliso) kopija. Pirkimo sąlygų 8 priede pateikti užtikrinimo formų pavyzdžiai, kuriuos privalo užpildyti konkurso laimėtojas. Taigi ieškovas neturėjo teisės pasirinkti, už kokią sumą turi būti sudaryta laidavimo bei laidavimo draudimo sutartis. Palyginus pavyzdinio laidavimo rašto, Atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašto Nr. 19665 (kurio ieškovas nekvestionuoja) ir ginčo Susitarimo sąlygas (išskyrus dėl regreso teisės) matyti, jog jos identiškos. Kalbant apie regreso teisę į pagrindinį skolininką, ją turi tiek laiduotojas, tiek garantas pagal įstatymą, t. y. nepriklausomai nuo ginčo Susitarimo 3 punkto buvimo ar nebuvimo. Kitaip tariant, netgi nesant ginčo Susitarimo, ieškovui, kuris atsisakė vykdyti rangos sutartį, būtų kilusios analogiškos teisinės pasekmės, kurios atsirado dabar.

17Atsakovo tvirtinimu, draudimo suma pagal savo esmę yra rangos sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo sutartinės netesybos (CK 6.70 - 6.71 str., 6.245 str.).

18Trečiasis asmuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 185-188) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pabrėžia, jog ginčo Susitarime nurodyta laidavimo suma yra rangos sutartimi Nr. SVP-8 nustatyta bauda konkurso laimėtojui už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą. Bauda – minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių dydžio nereikia atskirai įrodinėti.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

21Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ organizavo šviesolaidinių kabelinių linijų statybos darbų Vilniaus apskrityje pirkimo atvirą konkursą, kurį laimėjo ieškovas UAB „Telesta“. Perkančioji organizacija VšĮ „Plačiajuostis internetas“, mokėtojas Matematikos ir informatikos institutas ir konkurso laimėtojas UAB „Telesta“ 2006 m. liepos 4 d. sudarė rangos sutartį dėl šviesolaidinių kabelinių linijų statybos darbų Vilniaus apskrityje, kurioje numatytų darbų atlikimo terminas 2007 m. spalio 31 d. pasirašytu sutarties priedu Nr. 2 buvo pratęstas iki 2008 m. vasario 28 d. (b. l. 80-81). Konkurso sąlygų 12.5 punkte numatyta pareiga konkurso laimėtojui pateikti 10 procentų sutarties vertės nustatytos formos banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą ir laidavimo draudimo liudijimą (polisą) pirkimo sutarties įvykdymui užtikrinti (b. l. 147-150). Dėl to ieškovas ir atsakovas 2006 m. liepos 14 d. sudarė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir draudikas išdavė draudimo liudijimą (polisą) 973 015 Lt draudimo sumai užsakovo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ naudai pagal Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo taisykles Nr. 024 (toliau - Taisyklės), kuri galiojo iki 2007 m. liepos 13 d. Kelis kartus nustačius vėlesnius draudimo sutarties galiojimo terminus draudiminė apsauga galiojo iki 2008 m. vasario 28 d. (b. l. 9-11, 15-23). 2007 m. spalio 31 d. atsakovas UAB „BTA draudimas“ išdavė draudėjui atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą, kuriuo įsipareigojo, gavęs naudos gavėjo pirmą raštišką pareikalavimą, nedelsiant sumokėti naudos gavėjui neatšaukiamai 973 015 Lt, jei draudėjas UAB „Telesta“ nevykdo rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų (b. l.142). Rašte numatyta, kad naudos gavėjas neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kokios sutarties sąlygos buvo nevykdomos. 2008 m. sausio 14 d. rangos sutartis buvo nutraukta pagal sutarties FIDIC Bendrųjų sąlygų 15.2 punkto „b“ papunktį, nes rangovas nevykdė ar vykdė netinkamai sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Užsakovas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ 2008 m. sausio 18 d. raštu pareikalavo, kad draudimo bendrovė UAB „BTA Draudimas“ pagal Taisyklių nuostatas ir atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą išmokėtų draudimo sumą, nes rangovas UAB „Telesta“ neįvykdė rangos sutarties 4 punkte numatyto esminio įsipareigojimo (b. l.12-13). Draudikas naudos gavėjo reikalavimą 2008 m. vasario 26 d. įvykdė - sumokėjo 973 015 Lt draudimo išmoką ir pareiškė šios sumos kreditinį reikalavimą draudėjui UAB „Telesta“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla (b. l. 5, 7-8, 14).

22Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo byloje dalyvaujančių asmenų civilinius teisinius santykius kaip sutartinį tiesioginio laidavimo draudimą ir pagrįstai taikė draudimą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas bei Draudimo įstatymo nuostatas.

23Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrintas Civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Prievolių įvykdymas šalių susitarimu gali būti užtikrinamas kitais CK neįtvirtintais, bet šalių sutartyje aptartais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (CK 6.70 straipsnio 1 dalis).

24Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, vykdydamas viešąjį konkursą šviesolaidinių kabelinių linijų statybos darbams Vilniaus apskrityje pirkti, pagal Konkurso sąlygų 12.5 punktą reikalavo iš konkurso laimėtojo - ieškovo - pateikti sutartinių prievolių (statybos darbų) užtikrinimą – 10 procentų sutarties vertės banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą, pateikiamą kartu su laidavimo draudimo liudijimo (poliso) kopija. Dėl to ieškovas ir atsakovas sudarė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo sutartį, kurios sudėtinės dalys yra draudiko UAB „BTA draudimas“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo laidavimo draudimo taisyklės Nr. 024, įsipareigojimų dokumentai – atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštai, galiojantys tik su draudimo liudijimais (polisais). Iš šių dokumentų matyti, kad pagal laidavimo draudimo sutartį atsakovas (draudikas) už draudėjo UAB „Telesta“ sumokėtas draudimo įmokas įsipareigojo trečiajam asmeniui (naudos gavėjui ir draudėjo kreditoriui) sumokėti 973 015 Lt (sudarančius 10 procentų rangos sutarties vertės) draudimo išmoką, jeigu draudėjas neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo prievoles pagal šviesolaidinių kabelių linijų statybos Vilniaus apskrityje rangos sutartį. Laidavimo draudimo liudijimus (polisus) ir laidavimo draudimo raštus ieškovas (draudėjas ir rangovas) pateikė trečiajam asmeniui (naudos gavėjui ir užsakovui). Trečiasis asmuo nesudarė nurodytos laidavimo draudimo sutarties, jis tik priėmė šios sutarties pagrindu atsakovo išduotus laidavimo draudimo raštus bei laidavimo draudimo liudijimus (polisus) ir taip sutiko, kad ieškovo įsipareigojimas atlikti statybos darbus būtų užtikrintas laidavimo draudimu, t. y. prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, nenumatytu Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau numatytu Konkurso sąlygų 12.5 punkte. Iš draudimo sutarties kilę bylos šalių teisiniai santykiai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus autobusai“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-320/2008, pateiktą laidavimo draudimo sutarties sampratą, todėl remtis apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir nagrinėjamu atveju taikytą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą pripažinti garantija nėra pagrindo. Tai, kad laidavimo draudimo rašte draudimo bendrovė įsipareigoja išmokėti naudos gavėjui konkrečią sumą, nereikalaudama naudos gavėjo pateikti nuostolius pagrindžiančius įrodymus, nesudaro pagrindo šį raštą pripažinti garantija, nes atsakovo pateiktas laidavimo draudimo raštas atitiko perkančiosios organizacijos parengtą laidavimo rašto formą, kuri yra sudėtinė konkurso sąlygų dalis, neatsiejama nuo konkurso pagrindu sudarytos statybos rangos sutarties, ir šios sąlygos konkurse dalyvavęs ieškovas neginčijo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, pagal konkurso sąlygas pirkimo sutarties objektas turėjo būti užtikrintas draudimo bendrovės laidavimo raštu su laidavimo draudimo liudijimu (polisu) arba banko garantija, kuriai buvo parengta kitokio, nei laidavimo rašto, turinio forma. Be to, perkančiosios organizacijos nustatytos atlikimo užtikrinimo garantijos ir laidavimo rašto formos atitiko FIDIC Konkrečių sąlygų, kurios yra sudėtinė rangos sutarties dalis, prieduose nustatytų šių dokumentų formų turinį (b. l. 198-200). Rangos sutarties sąlygų, laidavimo draudimo sutarties ir jos pagrindu išduoto laidavimo draudimo rašto ieškovas neginčija.

25Tęsdami rangos ir laidavimo draudimo sutarčių galiojimo terminus draudėjas UAB „Telesta“ ir draudikas UAB „BTA Draudimas“ 2007 m. spalio 31 d. pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, kad draudikas išduoda draudėjui jo prašymu sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimą (polisą) Serija SĮLD Nr. 019665 973 015 Lt draudimo sumai ir įsipareigoja pagal jį, esant pirmam pareikalavimui, sumokėti naudos gavėjui VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ne daugiau kaip 973 015 Lt net ir tuo atveju, jei naudos gavėjas nenurodys pateikto reikalavimo pagrindo ar priežasties, tačiau nurodys, kurios sutarties sąlygos buvo pažeistos, o draudikas įsipareigoja per 15 dienų po draudiko pranešimo apie išmoką naudos gavėjui išsiuntimo dienos grąžinti draudikui jo išmokėtas pinigų sumas (b. l. 6).

26Draudėjas bankrutuojanti UAB „Telesta“ pareikštu ieškiniu ginčijo šį susitarimą ir prašė pripažinti jį negaliojančiu CK 1.82 ir 6.66 straipsniuose numatytais pagrindais.

27Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs CK 6.66 straipsnio nuostatomis siekiamus tikslus bei šių teisinių nuostatų taikymo sąlygas, nurodydamas, jog actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių sudaryti jis neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 ir kt.). Actio Pauliana taikoma esant tam tikroms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas šio sandorio neprivalėjo sudaryti; ketvirta, skolininkas elgiasi nesąžiningai, sudaro sandorį, siekdamas sumažinti savo mokumą ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi perleidžiamu turtu; penkta, ieškinys dėl sandorio negaliojimo pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

29Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad prie laidavimo draudimo sutarties pasirašytu ginčo susitarimu šalys susitarė dėl nuostatų, nustatytų konkurso sąlygose, t. y., jei klientas nevykdo rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų, laiduotojas įsipareigoja nedelsiant sumokėti perkančiajai organizacijai 10 procentų sutarties vertės, gavęs perkančiosios organizacijos pirmą raštišką pareikalavimą, kuriame perkančioji organizacija neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurios sutarties sąlygos buvo nevykdomos (Konkurso sąlygų 8 priedas) (b. l. 148-150). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad, pasirašydamas ginčo susitarimą, ieškovas vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; veiksmai, susiję su sutartinių įsipareigojimų vykdymu nelaikomi prieštaraujančiais ieškovo veiklos tikslams; teisėtos prievolės įvykdymas kitų įmonės kreditorių teisių nepažeidžia. Remdamasis šiomis išvadomis, teismas sprendė, kad pripažinti ginčo susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.82 ir 6.66 straipsnius nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinį laikė nepagrįstu ir neįrodytu ir jį atmetė. Apeliaciniame skunde nėra išdėstyti argumentai, kuriais būtų siekiama paneigti teismo išvadas dėl ieškinio CK 1.82 ir 6.66 straipsnių pagrindu nepagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų (ieškovas jų nenurodė ir nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui), kad ginčijamas susitarimas prieštarauja ieškovo tikslams, kad atsakovas veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams ir kad yra visos būtinos sąlygos, leidžiančios susitarimą pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

30Byloje nustatyta, kad ginčo susitarime numatyti šalių įsipareigojimai pakartoja konkurso sąlygų, kurių pagrindu buvo sudaryta laidavimo draudimo sutartis ir išduotas laidavimo draudimo raštas, nuostatas, kurios nebuvo ginčijamos. Ieškovas neginčija laidavimo draudimo sutarties ir neatsiejamos jos dalies – įsipareigojimų dokumentų (laidavimo draudimo raštų). Nagrinėjamoje byloje iškeltas teisminis ginčas tik dėl draudiko ir draudėjo sudarymo susitarimo, kuriuo draudikas net negrindžia reikalavimo draudėjui kompensuoti išmokėtą draudimo išmoką, o šis reikalavimas yra nagrinėjamas ieškovo bankroto byloje (b. l. 7-8). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad draudiko regresinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas, todėl dėl pirmosios instancijos teismo atlikto draudimo objekto ir draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumo vertinimo nepasisako.

31Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo ir atsiliepimų į jį motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su sandorio negaliojimu, todėl skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

32Apeliacinio proceso metu atsakovas UAB „BTA Draudimas“ advokatei R. Bimbirienei sumokėjo 4 130 Lt honorarą (b. l. 184, 196). Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į nedidelę ginčo apimtį, iškeltus nesudėtingus materialinės teisės klausimus, ruoštų procesinių dokumentų rūšį ir skaičių (atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą), advokatės dalyvavimą viename teismo posėdyje, kas atitinkamai sąlygojo nedideles advokatės darbo ir laiko sąnaudas, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 nustatytus rekomenduojamus maksimalius atlygintinus dydžius bei ieškovo teisinį statusą ir pripažįsta, kad yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti iki 2 000 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

33Apeliacinės instancijos teismas turėjo 10,25 Lt dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims (b. l. 192), ir jos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą, nes nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ieškovas pagal įstatymą nėra atleistas (CPK 83 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telesta“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BTA Draudimas“ 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų už advokato apeliacinės instancijos teisme suteiktą teisinę pagalbą.

37Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telesta“ į valstybės biudžetą 10,25 Lt (dešimt litų 25 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas BUAB „Telesta“ 2008 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismui... 4. Ieškinyje (b. l. 1-4) ir dublike (b. l. 52-53) ieškovas nurodė, kad jis su... 5. Ieškovo nuomone, ginčo Susitarimas jo sudarymo momentu pažeidė ieškovo... 6. Atsakovas UAB „BTA Draudimas“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 33-35) ir... 7. Trečiasis asmuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atsiliepimu į ieškinį... 8. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 165-169)... 9. Ieškovas taip pat kelia draudiminio įvykio kaip ginčijamos laidavimo... 10. Ieškovas BUAB „Telesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2007 m. spalio 31 d. susitarimą... 12. 2. pagal konkurso sąlygas ieškovas privalėjo pateikti perkančiajai... 13. 3. Sutarties įvykdymo laidavimo raštas bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo... 14. 4. Sutarties įvykdymo laidavimo raštu bei Atlikimo užtikrinimo laidavimo... 15. Atsakovas UAB „BTA Draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l.... 16. Konkurso sąlygų 12.5 punktas numatė, kad pirkimo sutarties įvykdymas turi... 17. Atsakovo tvirtinimu, draudimo suma pagal savo esmę yra rangos sutarties... 18. Trečiasis asmuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ atsiliepimu į... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ „Plačiajuostis... 22. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 23. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį perkančioji... 24. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, vykdydamas viešąjį konkursą... 25. Tęsdami rangos ir laidavimo draudimo sutarčių galiojimo terminus draudėjas... 26. Draudėjas bankrutuojanti UAB „Telesta“ pareikštu ieškiniu ginčijo šį... 27. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs CK 6.66... 29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė,... 30. Byloje nustatyta, kad ginčo susitarime numatyti šalių įsipareigojimai... 31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi... 32. Apeliacinio proceso metu atsakovas UAB „BTA Draudimas“ advokatei R.... 33. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 10,25 Lt dydžio išlaidų, susijusių... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 35. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti... 36. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 37. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės...