Byla e2A-248-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos šilumos tinklai“ dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nevykdytinais bei be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kranservis“, Austrijos ribotos atsakomybės bendrovė Polytechnik Luft-und Feuerungdtechnik GmbH, viešoji įstaiga „Technikos priežiūros tarnyba“, uždaroji akcinė bendrovė „BLLC“, akcinė bendrovė SEB bankas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės 2014 m. lapkričio 14 d. mokėjimo reikalavimą pagal garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą neteisėtu ir nevykdytinu, priteisti ieškovei iš atsakovės 216 903,67 Eur (748 925 Lt), kuriuos atsakovė gavo pagal neteisėtą ir nevykdytiną mokėjimo reikalavimą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad laimėjo atsakovės paskelbtą konkursą dėl termofikacinės elektrinės statybos Utenoje. Šalys 2010 m. gruodžio 30 d. pasirašė statybos rangos sutartį. Ieškovė veikė kartu su Austrijos įmone, kuri atliko kai kuriuos darbus. Visus statybos darbus pagal rangos sutartį ieškovė atliko laiku ir tinkamai. Atsakovė priėmė atliktus darbus ir įrenginius ir visą laiką eksploatuoja termofikacinę elektrinę. Atsakovei buvo sumontuotas atraminis viensijinis tiltinis kranas (toliau – kranas), kuris įrengtas pagal visus reikalavimus, atsakovės priimtas be pastabų, pripažintas tinkamu naudoti ir 2012 m. rugsėjo 21 d. įregistruotas Potencialiai pavojingų įrenginių (toliau ir – PPĮ) valstybės registre. Trečiasis asmuo VšĮ Technikos priežiūros tarnyba (toliau ir – TPT) raštais informavo, kad kranas nebetinkamas naudoti, kad būtina dar viena prieiga, kad trūksta krano dokumentų, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų ir pan. Pasinaudodamas TPT raštais dėl krano netinkamumo, atsakovas 2014 m. lapkričio 14 d. pateikė AB SEB bankui mokėjimo reikalavimą pagal garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą ir gavo 216 903,67 Eur be teisinio pagrindo. Atsakovės reikalavimas išmokėti garantijos sumą neteisėtas, todėl negaliojantis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovei iš atsakovės 81 283,30 Eur garantinės sumos pagal 2014 m. lapkričio 14 d. reikalavimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų 81 283,30 Eur, nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2014 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 3 107 Eur advokato pagalbos išlaidų.

8Spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo ribų, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad sprendžiant ieškinio reikalavimą pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai pareikalavo banko sumokėti banko garantijoje nurodytą sumą, ir, atsižvelgdami į ieškinio pagrindą, teismai turi nagrinėti, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą pagrindinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014), todėl pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad ieškinio dalyką sudaro tik klausimo sprendimas ar pagrįstai atsakovė nusirašė banko garantiją ir nagrinėti buvusius krano defektus šioje byloje nereikia. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl darbo rezultato ir jo kokybės yra būtina atsižvelgti, kokios sąlygos buvo keliamos pirkimo dokumentuose ir kokį rezultatą tikėjosi gauti atsakovė (perkančioji organizacija). Atsižvelgęs į tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, teismas pabrėžė, kad ieškovės pareiga yra įrodyti, kad krano defektai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ji nepagrįstai pateikė reikalavimą garantijos nurašymui ir taip nepagrįstai praturtėjo. Teismas nustatė, kad nuo pat krano ekploatacijos pradžios jis pradėjo gęsti. Gedimo laikotarpiu kranas nedirbo, šilumą ir karštą vandenį atsakovė gyventojams tiekė kitų avarinių įrenginių pagalba. Šis faktas leido teismui daryti išvadą, kad nebuvo įvykdytas viešojo pirkimo reikalavimas – pasiektas tikslas be trukdžių tiekti šilumą ir karštą vandenį.

9Ieškovės teiginių, kad krano gedimai atsirado dėl to, jog atsakovė nebuvo sudariusi su atitinkama organizacija nuolatinės krano priežiūros sutarties, teismas nepripažino pagrįstais. Žurnalo įrašai apie krano techninę priežiūrą leido teismui daryti išvadą, kad buvo atliekama savaitinė ir mėnesinė techninė priežiūra; atsakovė turėjo darbuotojus, kurių kvalifikacija leido tą priežiūrą vykdyti; krano techninį aptarnavimą nuo 2012 m. rugsėjo 4 d. vykdė krano gamintojas. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė nebuvo sudariusi krano aptarnavimo sutarties, nepatvirtina, jog buvo netinkamai atliekamas krano techninis aptarnavimas. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog visi krano gedimai nuo jo eksploatacijos pradžios atsirado dėl netinkamai vykdomos krano techninės priežiūros. Trečiojo asmens krano gamintojos UAB „Kranservis“ parengtą greiferio gedimo nustatymo ir šalinimo aktą, kuriuo ieškovė įrodinėjo krano gedimo priežastis dėl netinkamos krano priežiūros – laiku nesutepamo lyno, teismas pripažino prieštaraujančiu pačios krano gamintojos teiginiams, kuri rašte nurodė, jog lyno klotuvas sugadintas dėl laiku nedefektuoto lyno, taip pat nurodė, kad lynas sudilęs natūraliai. Teismas atsižvelgė į tai, kad krano gamintoja negalėjo nurodyti, kaip ir kada reikėtų defektuoti lyną, jei pati vykdydama krano techninę priežiūrą to nepastebėjo.

10Teismas vertino atsakovės pateiktus įrodymus – TPT raštus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto transporto technologinių įrenginių katedros vedėjo profesoriaus habilituoto daktaro M. B. atsakymą, kuriais atsakovė įrodinėjo, jog biokuro pernešimui kranas yra netinkamas naudoti, nes jis yra nepajėgus dirbti tokiu režimu, kuris buvo nurodytas pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje. Teismas atsižvelgė į prof. M. B. išvadas, kuriose nurodyta, kad esminis krano konstrukcijos trūkumas yra pakabinamos standartinės talės naudojimas darbui greiferiu, kad talės gamintojo instrukcijoje draudžiama šia tale dirbant atlaisvinti lynus ar sudaryti šoninį lyno kreipimą, kas atsitinka dirbant greiferiu, kad krano konstrukcijos trūkumus galima būtų ištaisyti sumontuojant mechanines sistemas, tačiau tai prilygtų visos krano konstrukcijos keitimui, kad krano gamintojas nurodytiems trūkumams išvengti nepriėmė techninių sprendimų, todėl konstatuota, kad krano konstrukcija netinkama darbui greiferiniu režimu. Teismas nurodė, kad prof. M. B. išvada dėl krano netinkamumo dirbti termofikacinėje elektrinėje biokuro pernešimui pagal tuos dokumentus ir skaičiavimus, kurie yra pateikti pridavus kraną eksploatacijai, nenuginčyta, todėl pripažino pagrįstais atsakovės teiginius, kad ji negavo to, ko tikėjosi, ir kad nėra įvykdyti viešųjų pirkimų tikslai.

11Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokie duomenys dėl biokuro pernešimo įrenginio pagaminimo buvo perduoti krano gamintojui, o iš 2011 m. lapkričio 21 d. su UAB „BLLC“ sudarytos rangos sutarties teismas negalėjo spręsti, kokie atsakovės pirkimo sąlygose nurodyti darbo režimo parametrai buvo perduoti krano gamintojui, todėl negalėjo daryti išvados, kad pagamintas kranas yra pagal atsakovės pirkimo dokumentuose nurodytus pageidavimus. Dėl šių priežasčių teismas atmetė UAB „Kranservis“ teiginį, jog kranas yra tinkamas ir gali dirbti.

12Teismas pabrėžė, kad buvo nustatyti ne tik paties krano, bet ir jo valdymo programos trūkumai, kurie nurodyti žurnale. Nors šie trūkumai buvo taisyti, tačiau 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu atsakovė dar kartą informavo ieškovę, kad ne visi trūkumai yra ištaisyti. Teismas nurodė, kad krano valdymo sistemos trūkumai atsirado ne dėl to, kad kranas netinkamai eksploatuojamas ar netinkamai vykdoma jo techninė priežiūra.

13Teismas pabrėžė, kad 2014 m. balandžio 15 d. TPT raštu neuždraudė krano naudoti, tik pateikė savo išvadas dėl krano kokybės ir jo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o pirmą kartą atliko tik dalinį krano patikrinimą netikrindama visų reikalavimų ir nerevizuodama UAB „Inspekta“ atlikto pirminio patikrinimo. Krano neatitikimus ir išvadą dėl jo pavojingumo sveikatai bei turtui TPT pateikė 2014 m. balandžio 10 d. raštu, analogiškas išvadas dėl krano tinkamumo naudoti pateikė ir prof. M. B., tačiau ieškovė šių įrodymų nepaneigė. Šių įrodymų nepaneigia krano gamintojo teiginiai, kad kranas yra geras ir gali dirbti, bei aplinkybės, kad kranas buvo pripažintas tinkamu naudoti, ir kad atsakovė nepareiškė pretenzijų dėl jo tinkamumo.

14Teismas pabrėžė, kad garantija dėl krano kokybės ir visų kitų įrenginių kokybės bei atliktų statybos darbų kokybės buvo išduota po statybos darbų priėmimo akto pasirašymo, kad paaiškėjus paslėptiems trūkumams, būtų garantuotas užsakovo teisių pažeidimo pašalinimas.

15Teismas kritiškai vertino krano gamintojo paaiškinimus, kad kranas yra geras ir juo galima dirbti, nes krano gamintojas negalėjo pateikti išsamios dokumentacijos apie krano konstrukciją, t. y. kiekvieno mechanizmo atskirai ir bendrą krano instrukciją, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus. Teismas sutiko su ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Kranservis“ teiginiu, kad kranas yra geras ir gali dirbti, tačiau pabrėžė, kad byloje sprendžiamas klausimas, ar toks kranas, koks jis yra, tinka termofikacinės elektrinės nenutrūkstamam darbui vykdyti, dirbti tokiu režimu, koks buvo nurodytas pirkimo dokumentuose, ar tinkamai įvykdyta rangos sutartis ir pasiektas darbų rezultatas bei kokybė pagal VPĮ nuostatas ir atsakovo vykdyto viešojo konkurso tikslus.

16Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad kranas buvo naudojamas 2014 m. spalio mėnesio 15, 16, 17, 22, 23, 24, 31 dienomis, tačiau sprendė, kad faktas, jog kranas dirbo kelias dienas per spalio mėnesį, nepaneigia faktų, jog jis neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, taip pat nepaneigia atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl nustatytų krano defektų ir jo nepajėgumo dirbti tokiu darbo režimu, kurio pageidauja atsakovė.

17Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad savo raštais TPT negalėjo nustatyti krano trūkumų ir konstatuoti jo netinkamumą naudoti, kad aktus galėjo surašyti ekspertas. Teismas pabrėžė, kad atsakovės iniciatyva buvo bandoma išsiaiškinti, ar kranas yra tinkamas elektrinės darbui, nes tik pradėjus kraną eksploatuoti, jis pradėjo gęsti. Įvertinęs visus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovė nepagamino tinkamo įrenginio kuro pernešimui, pagamintas įrenginys yra nepajėgus dirbti tokiu darbo režimu, kuris užtikrintų nepertraukiamą biokuro perstūmimą, todėl ieškovė pažeidė rangos sutarties 6 skyriaus reikalavimus bei skelbto viešojo konkurso reikalavimus ir atsakovė negavo tinkamos kokybės produkto, kuris tenkintų jos poreikius.

18Teismas atsižvelgė į tai, kad išduotos garantijos suma yra didesnė, tačiau joje nenurodyta už kokį įrenginį ji išduodama. Teismas nustatė, kad sutarties 7.3 punktas nenumatė garantijos išdavimo tik dėl krano, ji išduota dėl visų atliktų darbų pagal sutartį, todėl atsakovei nepateikus įrodymų, kad krano pakeitimas ar jo remontas kainuotų daugiau nei jo vertė, nepateikus patirtų nuostolių įrodymų, sprendė, kad atsakovė be teisinio pagrindo pareikalavo visos garantijos sumos, todėl priteisė ieškovei skirtumą tarp išduotos garantijos sumos ir krano vertės – 81 283,30 Eur.

19Teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės 2014 m. lapkričio 14 d. mokėjimo reikalavimą pagal garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą neteisėtu ir nevykdytinu, kadangi atsakovė turėjo teisę pateikti reikalavimą garantijos sumai gauti. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog teismas mažino garantinės sumos dydį, nedaro mokėjimo reikalavimo neteisėtu.

20Vadovaudamasis CK 6.210 straipsniu teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti mokėjimo reikalavimo administravimo išlaidas, kadangi atsakovė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą teikti mokėjimo reikalavimą bankui. Ta aplinkybė, kad teismas sumažino atsakovei garantinės sumos nurašymą, nėra pagrindas mažinti administravimo išlaidas. Be to, ieškovė nepateikė paskaičiavimų ir duomenų, kokio dydžio administravimo išlaidos būtų, jei būtų nurašyta mažesnė nei visa garantijos suma.

22Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė tarp šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24Ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės 2014 m. lapkričio 14 d. mokėjimo reikalavimą pagal garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą neteisėtu ir nevykdytinu; priteisti iš atsakovės ieškovei 135 620,37 Eur, šešių procentų metines palūkanas už priteistus 135 620,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi susidarė situacija, kai atsakovė turi kraną ir atgavo visą krano kainą. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį ir rangos sutarties 6.3, 6.4 punktus ieškovė įsipareigojo arba pašalinti išaiškėjusius darbų defektus arba atlyginti darbų defektų šalinimo pasitelkiant trečiuosius asmenis išlaidas. Ieškovei nesutinkant su nurodomais defektais ir atsisakant vykdyti reikalavimus juos ištaisyti, atsakovė turėjo teisę juos ištaisyti pati, arba pasitelkti trečiuosius asmenis ir reikalauti iš ieškovės trūkumų šalinimo išlaidų, tačiau neteisėtai ir nesąžiningai kreipėsi į banką ir pateikė reikalavimą išmokėti visą garantijos sumą, kuri beveik du kartus viršijo viso krano vertę.

262. Teismas paneigė garantijos kaip prievolės užtikrinimo priemonės esmę, kadangi garantijos suma išmokėta nesant prievolės atlyginti defektų šalinimo išlaidas, nes jos realiai nebuvo patirtos. Pateikdama ginčijamą reikalavimą, atsakovė nenurodė nei aiškios ieškovės prievolės atsakovei, nei jos dydžio. Rangos sutarties 7.3 punkte numatyta garantija buvo užtikrinti būtent (ir tik) garantinio laikotarpio įsipareigojimus, susijusius su galimais darbų defektais, paaiškėjusiais per pirmus 24 mėnesius po darbų priėmimo. Garantija nebuvo skirta nei darbų atlikimo, nei jų kokybės perdavimo metu užtikrinimui, kadangi tam galiojo kita garantija – sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija. Ieškovei garantiniu laikotarpiu neištaisius darbų defektų, atsakovė turėjo teisę juos ištaisyti arba pati, arba trečiųjų asmenų pagalba ir reikalauti ieškovės atlyginti konkrečias trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovė iki šiol nėra ištaisiusi nurodytų krano defektų, todėl ieškovei nekilo pareiga kompensuoti to, kas nėra patirta.

273. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi sprendimas paremtas aplinkybe, jog kranas neatitiko pirkimo dokumentų, tačiau bylos nagrinėjimo dalyką sudaro reikalavime išmokėti garantijos sumą nurodyti krano defektai, t. y., ar reikalavimo išmokėti garantijos sumą metu egzistavo 2014 m. balandžio 15 d. rašte nurodyti penki defektai, arba vos vienas defektas – esą nebuvo pateikta krano instrukcija. Teismas neturėjo tirti aplinkybių ir argumentų, kuriais nebuvo remiamasi ginčijamame reikalavime.

284. Ankstesni krano defektai nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes visi jie buvo ištaisyti ir dėl to tarp šalių nebuvo ginčo. Jais nebuvo grindžiamas ginčijamas reikalavimas. Ankstesni gedimai nelėmė to, kad reikalavimo pateikimo metu krano nebuvo galima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Ankstesnių ištaisytų gedimų faktą teismas panaudojo prieš ieškovę, pripažindamas, kad kranas neatitinka pirkimo dokumentų. Tokiu būdu teismas paneigė ankstesnes ieškovės pastangas tinkamai vykdyti garantinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad reikalavimo išmokėti visą garantijos sumą momentu būtų egzistavęs bent vienas reikšmingas defektas, kuris pateisintų visos krano kainos grąžinimą atsakovei.

295. Konstatavęs krano neatitikimą pirkimo dokumentams, teismas išsprendė viešųjų pirkimų ginčą, tačiau bylos nagrinėjimo dalykas buvo reikalavimas išmokėti garantijos sumą ir jame aiškiai nurodyti atsakovės penki (vėliau keturi) krano defektai. Bylos nagrinėjimo ribos buvo grindžiamos pozicija, esą kranas yra netinkamas naudoti ir tik prasidėjus teisminiam procesui atsakovė išdėstė naują poziciją dėl krano neatitikimo viešojo pirkimo dokumentams. Bylos nagrinėjimo ribas nubrėžė ieškinio reikalavimai, o atsakovė nepareiškė savarankiško reikalavimo pripažinti viešųjų pirkimų pažeidimą.

306. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ignoravo krano tinkamumą naudoti patvirtinančius oficialius įrodymus, vadovavosi išskirtinai nuomonės pobūdžio informacija. Termofikacinei elektrinei bei garo katilo agregatui su visa sudėtimi – tarp jų ir kranui – yra išduotas sertifikatas apie jo ženklinimą CE ženklu. Teismas nepasisakė, kaip galėjo susidaryti situacija, kai tas pats subjektas (TPT) pirmiau sertifikuoja kraną CE ženklu kaip atitinkantį taikytinus Europos Sąjungos teisės aktus, o vėliau teigia, kad kranas yra netinkamas naudoti, nes nėra pateikti visi krano naudojimo bylos dokumentai. UAB „Inspecta“ atliko krano techninį patikrinimą ir pripažino jį tinkamu naudoti.

317. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, jog ieškovė nepateikė įrodymo, kuris patvirtintų, kad UAB „Inspekta“, atlikusi pirminį krano techninį patikrinimą po jo pagaminimo ir sumontavimo, įvykdė visus reglamento „Mašinų sauga“ 4 skyriaus keliamus reikalavimus ir kėlimo kranų naudojimo taisyklių 45 straipsnio reikalavimus. Ieškovė neprivalėjo įrodyti, kad institucija, kurią pats teismas laikė turinčia teisę tikrinti pavojingų įrenginių techninę būklę ir surašyti aktą, kurio pagrindu kranas buvo pripažintas tinkamu naudoti, tai atliko netinkamai. UAB „Inspecta“ atliktų veiksmų atžvilgiu galioja teisėtumo prezumpcija, kurią paneigti turi ne ieškovė, o atsakovė, teigianti, kad kranas yra netinkamas naudoti.

328. Teismas nepakankami įvertino aplinkybę, kad kranas buvo, galbūt yra ir gali būti naudojamas. Antstolio 2014 m. spalio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad net likus neilgam laikotarpiui iki reikalavimo apmokėti garantijos sumą pateikimo kranas buvo faktiškai naudojamas pagal paskirtį įprastais režimais. Atsakovės atstovas patikino, kad krano naudojimo duomenys yra fiksuojami ir kaupiami, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad kranas nebuvo naudotas. Šiuo atveju būtų galima taikyti contra spoliatorem taisyklę, pagal kurią aplinkybė aiškinama tos šalies nenaudai, kuri nepateikia įrodymo, pagrindžiančio priešingą faktą.

339. TPT 2014 m. balandžio 15 d. raštas ir jame pateikta subjektyvi nuomonė neturi įtakos šiai bylai, kadangi reikalavimo pateikimo metu TPT nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi krano patikrinimo ir nebuvo suformulavusi išvados, kad kranas nėra tinkamas naudoti. Byloje nėra įrodymų, kokiomis aplinkybėmis buvo atliktas patikrinimas, kas jį atliko, kokios išvados buvo suformuluotos, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu buvo sudarytas 2014 m. balandžio 15 d. raštas. Reikalavimas išmokėti garantijos sumą nebuvo pagrįstas realiais faktiniais duomenimis, kad kranas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

3410. TPT nuomonė dėl tariamų krano defektų yra nepagrįsta. Reikalavimo pateikimo metu nei vienas iš TPT 2014 m. balandžio 15 d. rašte nurodytų krano trūkumų neegzistavo, kadangi arba jie buvo nurodyti nepagrįstai, arba dalis defektų buvo ištaisyti. Naujos prieigos aikštelės įrengimas nėra būtinas tinkamam krano naudojimui. Kranas buvo įrengtas pagal statybos techninį projektą, kurį patvirtino tiek bendrosios ekspertizės vadovas, tiek atsakovės vadovas, tiek statinio projekto vadovas. Statybos techniniame projekte nebuvo numatyta krano ir jo įrangos techninei priežiūrai dvi atskiros prieigos, o šiuo metu reikalaujama iš ieškovės įrengti prieigą. Antros krano prieigos nebuvimas negali būti laikomas paslėptu defektu, todėl su tuo susijusios pretenzijos turėjo būti reiškiamos krano perdavimo-priėmimo metu. Paskutiniuose savo raštuose atsakovė nebekėlė reikalavimo įrengti prieigą.

3511. Byloje nėra įrodymų apie krano neatitikimą pirkimo dokumentams. Teismas nėra technikos (kranų) ekspertas ir negali pasakyti, ar kranas suprojektuotas pagal pirkimo dokumentus, ypač kai užduotis pirkimo dokumentuose buvo apibendrinto pobūdžio ir joje nebuvo konkrečių krano parametrų, kuriuos lyginant teismas galėtų nustatyti neatitikimą.

36Atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

371. Aplinkybė, jog kranas liko pas atsakovę, nelemia sprendimo neteisėtumo, kadangi ji nekeičia esminio fakto, jog kranas turi esminių trūkumų, dėl kurių jis negali būti saugiai, tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų naudojamas pagal numatytą paskirtį, ir kad ieškovė pažeidė savo garantinio pobūdžio įsipareigojimus, todėl atsakovė teisėtai pasinaudojo teise į garantiją. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nereiškė reikalavimų ar paaiškinimų, susijusių su tolimesniu krano eksploatavimu išnagrinėjus bylą.

382. Priešingai nei teigia ieškovė, įstatymas nesieja garantijos išimtinai su prievole kompensuoti defektų šalinimo išlaidas ar su kokia nors konkrečia prievole, todėl ieškovė netinkamai aiškina garantijos esmę. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog būtent prievolė kompensuoti defektų pašalinimo išlaidas buvo užtikrinta. Ieškovės įsipareigojimai ir atsakovei suteiktos garantijos yra pačios plačiausios apimties, orientuoti į rezultatą, taigi garantiniu laikotarpiu nustatantys ieškovei pačią plačiausią (rangovo ir projektuotojo) atsakomybę. Eksploatuojant kraną išaiškėjo, jog ieškovė sutartyje išvardytų prievolių neįvykdė – įrengtas kranas turi paslėptų trūkumų, yra netinkamas dirbti numatytu režimu, todėl ieškovei kilo pareiga šiuos trūkumus pašalinti. Nepašalinus nustatytų trūkumų, atsakovė įgijo teisę pasinaudoti garantija, kaip garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimu.

393. Atsakovė tinkamai įvykdė visas garantijos išmokėjimo sąlygas, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog pateikdama reikalavimą bankui atsakovė nenurodė nei aiškios ieškovės prievolės atsakovei, nei jos dydžio. Argumentas dėl prievolės dydžio nėra teisiškai reikšmingas, kadangi ginčas dėl garantijos sumos išspręstas teismo sprendimu. Garantija buvo panaudota pagal paskirtį ir tikslą. Joje buvo užtikrinti ieškovės garantiniu laikotarpiu galiojančios prievolės ir garantijos, susijusios su galimais darbų defektais, paaiškėjusiais per pirmus 24 mėnesius po darbų perdavimo-priėmimo. Defektai buvo paslėpti, jie paaiškėjo per garantinį laikotarpį, šiuos defektus ieškovė pripažino, pasirašė 2014 m. balandžio 17 d. defektinį aktą, tačiau nustatytų trūkumų nepašalino. Atsakovės įgyvendinta garantijos panaudojimo tvarka yra teisėta ir nepaneigia garantijos esmės.

404. Krano neatitikties pirkimo dokumentams faktas nėra naujas faktinis pagrindas. Ši išvada pagrįsta tais pačiais faktiniais pagrindais ir nelemia naujų faktinių aplinkybių, negu remtasi garantijos panaudojimo metu, atsiradimo. Pirkimo dokumentai, techninė specifikacija yra rangos sutarties dalis. Rangos sutartimi ieškovė tiesiogiai garantavo, kad darbai atitiks pirkimo dokumentuose numatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę ir nustatė atitinkamus garantinius terminus. TPT atliko krano atitikties vertinimą iš įstatymo kylantiems techniniams, saugos ir kitiems reikalavimams, konstatavo krano defektų faktą, tačiau nevertino krano atitikties pirkimo dokumentams, todėl ieškovės argumentai esą krano neatitiktis pirkimo dokumentams yra siurprizinis argumentas, neturi teisinės reikšmės.

415. Teismas pagrįstai vadovavosi ankstesnių krano gedimų faktu. Byloje nustatyta, jog nuo pat krano eksploatacijos pradžios kranas nuolat gedo – pirmieji gedimai buvo fiksuojami nepraėjus net mėnesiui po krano perdavimo atsakovei ir kartojosi dažniau negu kas mėnesį. Nuolatiniai krano gedimai paskatino TPT detaliai išnagrinėti krano duomenų bylą bei pareikalauti krano gamintojo pateikti papildomus dokumentus. TPT patvirtino faktą, jog įrengtas kranas netinkamas ir nepajėgus dirbti numatytu režimu.

426. Teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Teismas nesivadovavo formaliu situacijos vertinimu, sistemiškai ir teisingai išsprendė šalių ginčą. Pirkimo dokumentai/techninė specifikacija yra rangos sutarties priedas. Nagrinėdamas bylą teismas atsižvelgė į pirkimo dokumentų nuostatas ir jas vertino kaip rangos sutarties sudėtinę dalį, o ne nagrinėjo iš viešųjų pirkimų kylančius ieškovės ir atsakovės santykius. Ieškovės teiginiai, jog teisminio ginčo dalykas buvo krano defektai, tačiau ginčas turėjo būti sprendžiamas neatsižvelgiant į techninius ginčo dalyko reikalavimus (techninę specifikaciją), prieštarauja teisinei logikai.

437. UAB „Inspecta“ 2012 m. liepos 3 d. išvada dėl krano tinkamumo naudoti bei įrašas apie krano tinkamumą naudoti PPĮ registre nepagrindžia ieškovės pozicijos ir nepaneigia krano paslėptų trūkumų fakto. Krano defektus neginčijamai ir vieningai patvirtina pateiktų įvairių rūšių įrodymų visuma. Atsakovės poziciją pagrindžiantys įrodymai atsirado gerokai po UAB „Inspecta“ išvados priėmimo, t. y. laiko požiūriu jie yra aktualesni. Krano trūkumai perdavimo metu nebuvo žinomi, todėl krano perdavimo metu surinkti įrodymai objektyviai negalėtų įrodyti paslėptų defektų fakto.

448. TPT yra kompetentinga įvertinti krano techninę būklę, todėl TPT išvados yra pakankamas pagrindas krano trūkumams konstatuoti. Vadovaujantis Pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 5 straipsniu bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Technikos priežiūros tarnybai buvo suteikti įgaliojimai tikrinti kėlimo kranų ir jų įrangos (8 grupė) techninę būklę, todėl TPT yra akredituota kontrolės įstaiga, kuriai suteikta teisė matuojant, stebint, atliekant bandymus ar tikrinant tam tikras charakteristikas įvertinti potencialiai pavojingų įrenginių, įskaitant krano, atitiktį teisės aktų reikalavimams bei techninę būklę.

459. Ieškovė neturi įgaliojimų vertinti TPT išvadų pagrįstumo, nepateikė įrodymų, kuriais paneigtų jų teisingumą, todėl ieškovės argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

4610. Pareiga įrodyti, jog kranas iš tikrųjų neturėjo trūkumų ir buvo tinkamas naudoti pagal numatytą paskirtį, tenka būtent ieškovei (rangovui). Rangovas yra laikomas kaltu dėl rezultato trūkumų tol, kol neįrodoma priešingai (CK 6.695 str. 1 d.). Ieškovė turėjo paneigti gausiais įrodymais pagrįstą išvadą, jog kranas yra netinkamas naudoti pagal numatytą paskirtį, tačiau šios procesinės pareigos neįvykdė.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

49Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad ieškovė laimėjo atsakovės organizuotą viešąjį konkursą dėl Utenos termofikacinės elektrinės statybos pirkimo. Šalys 2010 m. gruodžio 30 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė ir jungtinės sutarties pagrindu kartu veikianti ieškovės partnerė Austrijos įmonės Polytechnik Luft-und Feuerungdtechnik GmbH įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir sukomplektuoti termofikacinę elektrinę. Vienas iš sutarties objektų – termofikacinės elektrinės kuro sandėlio viensijinio atraminio tiltinio krano su greiferiu pagaminimas, sumontavimas ir pridavimas eksploatacijai. Kranas buvo skirtas kuro pernešimo transportavimo elektrinės kuro sandėlyje funkcijai atlikti. Sutarties 6.2 punktu ieškovė garantavo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu jos atlikti darbai atitiks pirkimo dokumentuose numatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų. Sutarties 7.3 punkto pagrindu, ieškovė pateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą – 24 mėnesių besąlyginę, neatšaukiamą ir pirmo pareikalavimo banko garantiją. Baigus termofikacinės elektrinės statybą, ji buvo priimta ir statinys pripažintas tinkamu naudoti. UAB „Inspekta“ 2012 m. liepos 3 d. atliko krano kaip potencialiai pavojingo įrenginio pirmą patikrinimą ir pripažino jį tinkamu naudoti. VšĮ Technikos priežiūros tarnyba 2012 m. rugsėjo 18 d. atliko dalinį krano techninį patikrinimą ir konstatavo, kad kranas tinkamas naudoti. Šios išvados pagrindu kranas 2012 m. rugsėjo 21 d. įregistruotas potencialiai pavojingų įrenginių registre. Po rangos sutartyje numatytų darbų perdavimo, atsakovei pradėjus eksploatuoti darbų rezultatą, prasidėjo nuolatiniai krano gedimai, kranas buvo nuolat taisomas, keičiamos jo dalys, todėl atsakovė kreipėsi į už krano techninę priežiūrą atsakingą TPT dėl krano techninės būklės patikrinimo. TPT 2014 m. kovo 17 d. raštu konstatavo krano trūkumus, 2014 m. balandžio 15 d. raštu konstatavo, kad kranas yra netinkamas naudoti, 2014 m. balandžio 22 d. rašte nurodė, kad kranas kelia pavojų nuolatinę priežiūrą atliekančių darbuotojų gyvybei ir sveikatai, taip pat turtui. Atsakovė 2014 m. balandžio 17 d. raštu pateikė ieškovei defektinį aktą, kuriuo prašoma pateikti papildomą dokumentaciją siekiant teigiamų TPT išvadų dėl krano naudojimo. Nuo 2014 m. gegužės 29 d. kranas įregistruotas kaip laikinai nenaudojamas. Siekdama išsiaiškinti krano plieninių konstrukcijų skaičiavimus ir krano mechanizmų naudojimo laiką, atsakovė kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto fakulteto Transporto technologinių įrenginių katedros vedėją, prof. habil. dr. M. B., kuris atlikęs krano techninės dokumentacijos peržiūrą ir preliminarius skaičiavimus 2014 m. spalio 5 d. rašte konstatavo, kad dėl krano konstrukcijos trūkumų kranas netinkamas naudoti greiferiniu režimu, kuris numatytas krano darbui termofikacinėje elektrinėje. Atsakovė 2014 m. lapkričio 14 d. pateikė AB SEB bankui reikalavimą pagal garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą išmokėti garantijoje nurodytą 216 903,67 Eur sumą. AB SEB bankas 2014 m. lapkričio 18 d. informavo ieškovę apie reikalavimą dėl garantinės sumos išmokėjimo, o 2014 m. lapkričio 25 d. rašte nurodė, kad pateiktas reikalavimas atitinka garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantinio rašto sąlygas, kad mokėjimą atliks per septynias dienas, o reikalavimo sumą nurašys nuo ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos.

50Nesutikdama su atsakovės mokėjimo reikalavimu, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės mokėjimo reikalavimą nepagrįstu. Teismas ieškovės reikalavimus pripažino nepagrįstais, konstatavęs, kad atsakovė turėjo pagrindą kreiptis dėl garantijos sumos išmokėjimo.

51Dėl bylos nagrinėjimo ribų

52Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas trimis aspektais. Pirma, sprendimą grindė esminiu argumentu, jog kranas neatitiko pirkimo dokumentų, nors pateikdama reikalavimą išmokėti garantijos sumą atsakovė šia aplinkybe nesivadovavo. Antra, krano gedimų ištaisymo faktą teismas panaudojo prieš ieškovę, pripažindamas, kad kranas neatitinka pirkimo dokumentų, ir tokiu būdu paneigė ankstesnes ieškovės pastangas tinkamai vykdyti garantinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį. Trečia, teismas išsprendė viešųjų pirkimų ginčą, nors atsakovė nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo pripažinti viešųjų pirkimų pažeidimo. Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

53Ieškinio nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas, t. y. ieškinio reikalavimas, bei ieškinio faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-114/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009). Nagrinėjimu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti atsakovės mokėjimo reikalavimą pagal garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantinį raštą neteisėtu ir nevykdytinu bei priteisti atsakovei išmokėtą garantijos sumą. Ieškovė įrodinėja, kad nebuvo teisinio pagrindo išmokėti garantijos sumą, kadangi krano defektų atsakovė neištaisė, todėl ieškovei neatsirado prievolė sumokėti defektų ištaisymo sumą, be to, reikalavimo išmokėti garantijos sumą pareiškimo bankui metu defektų nebuvo arba jie buvo nustatyti nepagrįstai. Atsikirsdama į ieškovės ieškinį atsakovė įrodinėjo, kad kranas nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl teismas pagrįstai vertino krano defektų pobūdį, jų įtaką krano naudojimui pagal paskirtį.

54Apeliantė nepagrįstai susiaurina bylos nagrinėjimo ribas, teigdama, jog šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinės aplinkybės, nurodytos reikalavime išmokėti garantijos sumą, ir turi būti tiriama tik tai, ar reikalavimo išmokėti garantijos sumą metu egzistavo 2014 m. balandžio 15 d. rašte nurodyti krano defektai. Šiuos argumentus apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014, pateiktais išaiškinimais, kurie, kolegijos vertinimu, nepagrindžia apeliantės teiginių, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia reikalavime sumokėti garantijos sumą nurodytų defektų tyrimas. Priešingai, nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo garanto įvykdyti prievolę ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę. Atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas ne tik vertino bankui pateiktame reikalavime išmokėti garantijos sumą nurodytus defektus, tačiau pagrįstai tyrė ir vertino, kokie ieškovės įsipareigojimai galiojo garantiniu laikotarpiu, kokias pareigas pagal sutartį prisiėmė ieškovė, todėl tarp šalių kilusį ginčą teismas išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, neperžengdamas šios bylos nagrinėjimo ribų. Teismas atsižvelgė į rangos sutarties 6.2 punktu ieškovės suteiktą garantiją, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu jos atlikti darbai atitiks pirkimo dokumentuose numatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę, todėl spręsdamas dėl atsakovės teisės į garantijos dalį teismas pagrįstai ieškovės įsipareigojimus nagrinėjo platesniame nei vien mokėjimo bankui reikalavime nurodytų krano defektų kontekste.

55Kolegijos vertinimu, šios bylos nagrinėjimo ribų nesąlygoja mokėjimo reikalavime bankui nurodyti defektai. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į mokėjimo reikalavimo paskirtį. Mokėjimo reikalavimas tai bankui skirtas dokumentas, kuris turi atitikti tam tikras sąlygas, kad būtų išmokėta reikalavimo suma. Teisėjų kolegija sutinka, kad reikalavime dėl garantijos sumos išmokėjimo atsakovė nenurodė, kad kranas neatitinka pirkimo dokumentų, ir kad ši aplinkybė buvo nurodyta tik bylos nagrinėjimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys į atsakovės gynybos poziciją, kuria teigiama, kad kranas nėra pajėgus dirbti tokiu darbo režimu, kurio buvo reikalaujama pagal rangos sutartį bei pirkimo dokumentus. Sprendžiant tarp rangovės ir užsakovės kilusį ginčą dėl garantijos sumos mokėjimo pagrįstumo, t. y. ieškovei įrodinėjant darbų ar objekto tinkamumą ir pagrindo mokėjimo reikalavimui nebuvimą, atsakovė savo poziciją gali grįsti turimų įrodymų, pagrindžiančių krano netinkamą kokybę, visuma.

56Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad teismas išnagrinėjo viešųjų pirkimų ginčą. Viešųjų pirkimų ginčai yra siejami su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas krano tinkamumo naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – kuro padavimui elektrinėje – klausimas. Rangos sutarties 1.4.1 punkte, apibrėžiančiame sutarties sąvokas, numatyta, kad darbai, tai visi pirkimo dokumentuose II skyriuje ir jų priede „Techninė specifikacija“ nurodyti darbai, paslaugos ir reikalingi patiekti energetikos ir visi kiti susiję įrenginiai. Sutarties 2.1 punkte ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti darbus (suteikti paslaugas, atlikti darbus ir patiekti energetikos įrenginius, nustatytus pirkimo dokumentuose – konkurso dokumentuose, techninėje specifikacijoje, rangovo/tiekėjo pasiūlyme – ir šios sutarties 1.4.1 punkte pateiktame darbų sąvokos apibrėžime), siekiant suprojektuoti, pastatyti ir sukomplektuoti tinkamai funkcionuojančią termofikacinę elektrinę, ir perduoti darbų rezultatą užsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sprendžiant dėl krano kokybės, sistemiškai vertinamos tiek rangos sutarties nuostatos, tiek neatsiejama rangos sutarties dalis – pirkimo dokumentuose bei techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai. Taigi bylos nagrinėjimo ribas sudaro krano defektų pobūdis, jų įtaka krano naudojimui pagal paskirtį. Aplinkybė, kad teismas vertino pirkimo dokumentuose numatytus reikalavimus kranui ir technines specifikacijas, nekeičia tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio ir nedaro šio ginčo viešųjų pirkimų ginču.

57Ieškovės teigimu, ankstesni krano gedimai neturi įtakos bylos išsprendimui, kadangi jais nebuvo grindžiamas ginčijamas reikalavimas jo pateikimo bankui metu, atsakovė neturėjo pretenzijų ieškovei dėl ankstesnių krano gedimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgdamas į ankstesnius krano defektus teismas bylos nagrinėjimo ribų neperžengė. Krano negalėjimo tinkamai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį aplinkybę atsakovė įrodinėjo nuolatiniais krano gedimais, jų taisymu, krano prastovomis bei būtinybe iš naujo įvertinti krano techninę būklę ir nuolatinių gedimų priežastis. Byloje neginčijama, jog ieškovė šalino krano defektus, tačiau defektų mastas buvo vertinamas kaip aplinkybė, kuri sąlygojo krano techninės būklės pakartotinį įvertinimą, kurio metu ir buvo nustatyti krano trūkumai.

58Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas išsamiai ištyrė ir įvertino ginčo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus, todėl neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo. Ieškovės nurodytos teismo tirtos ir vertintos aplinkybės įėjo į ginčo nagrinėjimo ribas, buvo reikšmingos vertinant šalių argumentų pagrįstumą.

59Dėl garantijos esmės paneigimo

60Apeliantės teigimu, teismas priimtu sprendimu paneigė garantijos kaip prievolės užtikrinimo priemonės esmę, kadangi garantijos suma išmokėta nesant prievolės atlyginti defektų šalinimo išlaidas, nes jos realiai nebuvo patirtos, o rezultato prasme buvo pasinaudota ne garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantija, o sutarties įvykdymo garantija, kuri nebegaliojo.

61Pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalį garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 str. 1 d.). Rangos sutarties 7.3 punkte numatyta, kad rangovas prieš pasirašant galutinį darbų priėmimo perdavimo aktą privalo pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą – Lietuvoje arba užsienyje registruoto banko garantiją 5 procentams nuo visos sutarties kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad darbų kokybės garantija yra užtikrinimas, kad darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus ir neturės kokybės trūkumų. Pastarieji – tai trūkumai dėl netinkamos įrenginio konstrukcijos, jo surinkimo, įrenginio komplektuojamųjų dalių ar kitokių įrenginio kokybės trūkumų. Garantinis užtikrinimas galioja tam tikrą įstatymo ar sutarties nustatytą laiką – garantinį terminą. Jo eigos metu atsiradus defektams atsiranda rangovo atsakomybė dėl darbų kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Rangos sutarties 6.2 punktu rangovas (ieškovė) garantavo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu jo atlikti darbai atitiks pirkimo dokumentuose numatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad rangovas CK nustatyta tvarka garantiniu laikotarpiu atsako už išaiškėjusius atliktų darbų defektus. Sutarties 6.4 punkte numatyta, kad garantiniu laikotarpiu nustačius, kad atlikti darbai yra nekokybiški ir rangovui sutarties 6.3 punkte nustatyta tvarka per protingą terminą nepašalinus trūkumų, užsakovas turi teisę pats arba pasitelkdamas kitus asmenis per protingą terminą pašalinti trūkumus ir reikalauti, kad rangovas atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas.

62Bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, t. y. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.664 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Kokybės garantija taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.664 str. 2 d.). Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 str. 3 d.). Atitinkamos nuostatos numatytos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiose nuostatose (CK 6.697 str., 6.699 str.). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šias įstatymo nuostatas aiškinant sistemiškai, negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad ji turėjo prievolę arba ištaisyti krano defektus, arba atlyginti krano defektų šalinimo išlaidas, o atsakovei nepateikus įrodymų, kad krano defektus ji ištaisė pati ar pasitelkdama trečiuosius asmenis ir dėl to patyrė kokių nors išlaidų, ieškovei nekyla prievolė atlyginti defektų ištaisymo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė per siaurai supranta savo prievoles garantiniu laikotarpiu. Apeliantė teisi, jog atsakovė krano trūkumų neištaisė, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo konstatuoto ieškovės garantiniu laikotarpiu netinkamų įsipareigojimų pagal rangos sutartį įvykdymo fakto bei ieškovės atsakomybės dėl išaiškėjusių krano trūkumų.

63Minėta, kad viena iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsakovo teisių paaiškėjus, kad darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai teisė reikalauti rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad kranas yra netinkamos kokybės, ieškovei garantavus, kad atlikti darbai atitiks pirkimo dokumentuose numatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę, ieškovei sutarties 6.3 punktu įsipareigojus garantiniu laikotarpiu atsakyti už išaiškėjusius atliktų darbų defektus, atsakovės mokėjimo reikalavimo pateikimas bankui laikytinas pasinaudojimu CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta teisių gynimo priemone, o atsižvelgiant į tai, kad krano trūkumai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisę kreiptis į garantą, užtikrinusį ieškovės įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu įvykdymą.

64Apeliantė nepagrįstai savo prievoles garantiniu laikotarpiu susiaurina tik iki įsipareigojimo pašalinti darbų defektus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas. Techninės specifikacijos 2.1 punkte buvo keliamas reikalavimas, kad iškrauto iš autotransporto kietojo biokuro sandėliavimas ir padavimas į katilą turi būti suprojektuotas darbui be nuolatinės priežiūros. Techninės specifikacijos 4.8 punktas numatė, kad minimali užtikrinta sandėliavimo talpa turi būti tokia, kad kuro užtektų 72 val. darbui pilna apkrova ir iki 36 val. darbo pilna apkrova be papildomo kuro pastūmimo. Tokie pat parametrai nurodyti ir ieškovės paruoštame techniniame projekte, kurio bendrajame aiškinamajame rašte skyriuje „šilumos gamybos sprendiniai“ nurodyta, jog ciklų skaičius per valandą turi būti 7,5 ciklo ir perkraunama 22,5 kubiniai metrai medienos. Profesoriaus habil. dr. M. B. išvadoje nurodyta, kad dėl krano konstrukcijos trūkumų kranas yra netinkamas naudoti greiferiniu režimu, kuris numatytas krano darbui termofikacinėje elektrinėje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė atliko tiek projektavimo, tiek statybos darbus, todėl turėjo parinkti tokį kraną, kuris tenkintų atsakovės poreikius. Ieškovė yra savo veiklos profesionalė, todėl jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat aukštesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Byloje nustatyta, kad dėl nuolatinių krano gedimų atsakovė kreipėsi į TPT, kad būtų atliktas krano techninės būklės patikrinimas. TPT 2014 m. balandžio 15 d. rašte konstatavo, kad kranas netinkamas naudoti dėl neįrengtos prieigos prie krano ir jo įrangos; krano projektinis darbo laikas yra didesnis už krano įrangos naudojimo laiką; krano naudojimo instrukcija neatitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1 priedo 1.7.4 punkte nurodytų reikalavimų; krano rizikos faktorių numatymas ir šalinimas yra neišsamus ir neatitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ 7 priede nurodytų reikalavimų; neaiškūs krano metalinių konstrukcijų skaičiavimai. TPT 2014 m. balandžio 22 d. rašte pabrėžė, kad nurodyti krano trūkumai kelia pavojų nuolatinę priežiūrą atliekančių darbuotojų gyvybei ir sveikatai bei turtui. Atsakovė 2014 m. balandžio 17 d. raštu pateikė ieškovei defektinį aktą bei reikalavimą ištaisyti jame nurodytus trūkumus. TPT, išanalizavusi krano gamintojo pateiktą papildomą krano techninę dokumentaciją, 2014 m. birželio 10 d. rašte pakartotinai nurodė, kad siekiant užtikrinti tinkamą techninę priežiūrą turi būti įrengta tinkama prieiga prie krano plieninių konstrukcijų ir krano įrangos; skaičiavimuose nenurodytas krano važiavimo mechanizmo ir kėlimo mechanizmo (talės) važiavimo mechanizmo naudojimo laikas; skaičiavimuose neįvertintas krano plieninių konstrukcijų atsparumas nuovargiui, nepateikti bėgių kelio sijos skaičiavimai; rizikos faktorių numatymas ir šalinimas yra neišsamus ir neatitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ 7 priede nurodytų reikalavimų. TPT 2014 m. birželio 23 d. rašte ieškovei nurodė, kad norint pradėti naudoti kraną su greiferiu, būtina pašalinti visus ankstesniuose TPT raštuose nurodytus trūkumus: suprojektuoti ir įrengti prieigą, atlikti plieninių krano konstrukcijų skaičiavimus, nustatyti krano mechanizmų naudojimo laiką. Atsakovė 2014 m. rugpjūčio 27 d. pateikė ieškovei pakartotinę pretenziją dėl defektų ištaisymo, tačiau krano trūkumai nebuvo pašalinti. Byloje konstatavus, kad kranas yra netinkamas atsakovės elektrinėje, galima pagrįstai teigti, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo prievolės suprojektuoti atsakovės elektrinei tinkamą kraną, todėl yra atsakinga už krano trūkumus.

65Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad buvo pasinaudota ne garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantija, o sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija, kuri užtikrino tiek pačių darbų atlikimą, tiek jų kokybę. Krano defektai ir jo trūkumai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu, po tam tikro krano eksploatavimo laiko, jie negalėjo būti žinomi krano priėmimo-perdavimo metu. Dėl paaiškėjusių defektų ištaisymo atsakovė kreipėsi į ieškovę, tačiau defektus taisyti ieškovė atsisakė, todėl atsakovė pasinaudojo garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo garantija. Teigti, kad tai sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija, kuomet darbai pagal sutartį perduoti ir priimti, o objektas eksploatuojamas, nėra pagrindo. Esminiai darbų ir objekto trūkumai paaiškėjo krano naudojimo laikotarpiu, todėl tokiems trūkumams paaiškėjus atsakovė kreipėsi pirmiausia į ieškovę, o po to į ieškovės prievoles garantiniu laikotarpiu užtikrinusį banką.

66Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

67Ieškovės teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepakankamai įvertino krano tinkamumą patvirtinančius oficialius įrodymus, vadovavosi TPT nuomone, nepaneigiančia oficialių įrodymų ir įrašų viešame registre. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

68Byloje nustatyta, kad termofikacinei elektrinei bei garo katilo agregatui su visa sudėtimi yra išduotas sertifikatas apie jos ženklinimą CE ženklu. UAB „Inspekta“ 2012 m. liepos 3 d. atliko krano kaip potencialiai pavojingo įrenginio patikrinimą ir pripažino jį tinkamu. TPT 2012 m. rugsėjo 18 d. atliko techninius patikrinimus ir išdavė ieškovei pažymą apie termofikacinėje elektrinėje sumontuotų potencialiai pavojingų įrenginių pripažinimą tinkamais naudoti. Šio patikrinimo pagrindu kranas buvo įregistruotas PPĮ registre. Pakeitus krano talę, 2013 m. gegužės 27 d. buvo atliktas techninis patikrinimas, kuriuo kranas pripažintas tinkamu naudoti. Šie įrodymai išties patvirtina, kad kranas buvo pripažintas tinkamu naudoti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius krano trūkumus, kurie paaiškėjo krano eksploatacijos metu, todėl aplinkybę, kad dar iki eksploatacijos pradžios kranas buvo pripažintas tinkamu naudoti, šioje byloje nėra esminė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertina byloje esančius ne pavienius įrodymus, o įrodymų visumą ir jais vadovaudamasis daro tam tikras išvadas dėl šalių įrodinėtinų faktų buvimo ar nebuvimo.

69Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kranas kaip pavojingas įrenginys buvo įregistruotas PPĮ registre, buvo pripažintas tinkamu naudoti, tačiau nuolatiniai krano gedimai sąlygojo šio krano pakartotinį įvertinimą, todėl atsakovė kreipėsi į TPT dėl krano būklės įvertinimo. Po darbų priėmimo nustatyti darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai perduodant ir priimant darbų rezultatą; užsakovė apie trūkumus rangovei pranešė per protingą terminą po jų nustatymo bei per suteiktą atliktiems darbams garantinį terminą. Nors viešuosiuose registruose nėra įrašo apie krano netinkamumą naudoti, tačiau byloje esančių įrodymų visuma, leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė pažeidė rangos sutarties 6 skyriaus reikalavimus ir atsakovė negavo tinkamos kokybės produkto, kuris tenkintų jos poreikius. Šiuo atveju teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą. CK 6.697 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Aiškindamas šias materialiosios teisės normos, kasacinis teismas akcentuoja, kad užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

70Byloje esantys TPT raštai patvirtina krano trūkumus. Ieškovė nepašalino TPT 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 2S-86 ir vėlesniuose 2014 m. birželio 10 d. bei 2014 m. birželio 23 d. raštuose nurodytų trūkumų, nesutikdama su nurodytais trūkumais ieškovė nepateikė šias išvadas paneigiančių įrodymų. Vadovaujantis aukščiau aptarta šioje byloje taikoma šalių įrodinėjimo pareiga, ieškovė neįrodė, kad dėl atsiradusių krano trūkumų yra kalta atsakovė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto fakulteto Transporto technologinių įrenginių katedros vedėją, prof. habil. dr. M. B., kuris atlikęs krano techninės dokumentacijos peržiūrą ir preliminarius skaičiavimus, 2014 m. spalio 5 d. rašte konstatavo, kad dėl krano techninės konstrukcijos trūkumų kranas yra netinkamas naudoti greiferiniu režimu, kuris numatytas krano darbui, nurodė, kad krano trūkumų šalinimas prilygsta krano konstrukcijos keitimui, todėl tikslingas visos krano konstrukcijos keitimas, taip pat nurodė, kad teorinis mechanizmo darbo resursas pasibaigs apytiksliai po 16 mėnesių. Teismas įvertino aplinkybę, jog krano gamintojas pagal teismo pareikalavimą pateikė atliktus skaičiavimus dėl plieninių krano konstrukcijų, tačiau viso krano darbo režimo ir kitų skaičiavimų gamintojas nepateikė, jų ir negalėjo pateikti, nes tokie skaičiavimai nebuvo atliekami prieš gaminant kraną. Teismas atsižvelgė į tai, kad krano gamintojas atliko skaičiavimus tik bylos nagrinėjimo metu, tokie skaičiavimai prieš gaminant kraną nebuvo atlikti, todėl jų pateikti iš karto krano gamintojas ir ieškovė negalėjo. Esant tokiai situacijai, teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenuginčyta ir nepaneigta atsakovės pateikta specialių žinių turinčio M. B. išvada dėl krano tinkamumo dirbti termofikacinėje elektrinėje biokuro pernešimui pagal tuos dokumentus ir skaičiavimus, kurie yra pateikti pridavus kraną eksploatacijai.

71Apeliantės teigimu, TPT raštais negalima vadovautis, kadangi jie nepaneigia oficialių byloje esančių įrodymų apie krano tinkamumą naudoti, byloje nėra eksperto išvados apie krano netinkamumą naudoti. TPT pateiktus raštus dėl krano trūkumų ieškovė nepagrįstai vertina kaip subjektyvią TPT nuomonę. Pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 punktą valstybės institucijos, atsakingos už atskirų kategorijų įrenginių priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka suteikia akredituotoms kontrolės įstaigoms įgaliojimus tikrinti atskirų kategorijų įrenginių techninę būklę arba juos panaikina. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 125 suteikti įgaliojimai viešajai įstaigai Technikos priežiūros tarnybai tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių tarp jų ir kėlimo kranų ir jų įrango (8 grupė) techninę būklę (Žin., 2001, Nr. 85-2979). Taigi TPT yra kompetentinga įvertinti krano techninę būklę, o jos pateiktos išvados yra pakankamas pagrindas krano trūkumams konstatuoti.

72Apeliantės teigimu, kranas buvo įrengtas pagal statybos techninį projektą, kurį patvirtino tiek bendrosios ekspertizės vadovas, tiek atsakovės vadovas, tiek statinio projekto vadovas; projekte nebuvo numatytos krano ir jo įrangos techninei priežiūrai dvi atskiros prieigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė krano prieiga vadina aikštelę per visą kuro sandėlį, kuri reikalinga valdymo spintos aptarnavimui įvykus gedimui. TPT 2014 m. balandžio 15 d. rašte nurodo, kad krano gamintojas rizikos analizėje nurodo, kad krano techninės priežiūros metu turi būti naudojamos mobilios kėlimo platformos. Krano savininkas, norėdamas užtikrinti tinkamą techninę priežiūrą, privalės įsigyti arba nuomotis mobilią kėlimo platformą, kurios paruošimas naudojimui užima tam tikrą laiką, todėl kyla rizika, kad krano savininkas dėl neplanuotų išlaidų, techninę priežiūrą gali atlikti nesilaikydamas techninės priežiūros grafiko. TPT 2014 m. birželio 10 d. rašte taip pat nurodyta įrengti tinkamą prieigą prie krano plieninių konstrukcijų ir krano įrangos, todėl darytina išvada, jog ieškovės nurodoma aikštelė nėra laikytina tinkama prieiga prie krano bei jo įrangos. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad tokie trūkumai galėjo ir turėjo būti pastebėti krano perdavimo metu ir nėra laikytini paslėptais, todėl jais atsakovė negali remtis. Tačiau net jei ir būtų laikoma, kad tokius trūkumus atsakovė privalėjo nustatyti krano priėmimo metu, tai nėra vienintelis krano trūkumas, byloje nustatyti liti krano trūkumai nėra paneigti, todėl teismo išvados dėl atsakovės teisės į garantijos sumos dalį ieškovei suprojektavus ir pagaminus netinkamos kokybės kraną yra pagrįsta.

73Apeliantės teigimu, pirkimo dokumentuose užduotis buvo apibendrinamo pobūdžio ir joje nebuvo konkrečių krano parametrų, kuriuos lygindamas teismas galėtų nustatyti neatitikimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad rangos sutarties 2.2 punkte ieškovė patvirtino, jog ji yra tinkamai informuota apie užsakovei reikalingus darbus, įrangą ir siekiamą rezultatą; įvertino pirkimo dokumentų, teisės aktų reikalavimus, užsakovo užduotį ir patvirtino, jog supranta, kad sudarydama rangos sutartį ji privalo pasiekti rangos sutartyje numatytą rezultatą ir dėl to privalo imtis visų veiksmų užtikrinant, kad užsakovas galėtų tinkamai ir visapusiškai naudotis šiuo rezultatu pagal tiesioginę ir rangos sutartyje numatytą paskirtį. Ieškovė taip pat garantavo, kad darbai atitiks pirkimo dokumentuose numatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų atliktų darbų vertę (rangos sutarties 6.2 p.) ir nustatė atitinkamus darbų garantinius terminus (rangos sutarties 6.1 p.). Prieš pasirašant galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovė pateikė garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą, kuriuo užtikrino, jog visi garantiniu laikotarpiu galiojantys rangovo įsipareigojimai bus tinkamai vykdomi (rangos sutarties 7.3 p.). Termofikacinės elektrinės techninė specifikacija (sudėtinė pirkimo dokumentų ir rangos sutarties dalis) patvirtina, jog kraną atsakovė pasirinko kaip įrenginį kietojo biokuro perstūmimo iš kuro paėmimo vietos į sandėliavimo patalpą funkcijai atlikti, kuriuo turėjo būti užtikrintas toks kietojo biokuro sutvarkymas, kad jo užtektų automatiniam elektrinės darbui ne mažiau kaip 36 valandoms, kad iškrauto iš autotransporto kietojo biokuro sandėliavimas ir padavimas į katilą turi būti suprojektuotas darbui be nuolatinės priežiūros, ir kuris turėjo atitikti ir taikytinų teisės aktų reikalavimus. Sutartimi ieškovė įsipareigojo ne tik atlikti elektrinės statybos darbus, tačiau įsipareigojo suprojektuoti ir tinkamai sukomplektuoti funkcionuojančią termofikacinę elektrinę, kurios vienas iš objektų buvo kranas, skirtas kuro pernešimui. Ieškovė, žinodama elektrinės darbui keliamus reikalavimus, turėjo suprojektuoti ir pastatyti tinkamą elektrinės darbui kraną, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šios savo prievolės tinkamai neįvykdė, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad garantijos dalis atsakovei buvo išmokėta be teisinio pagrindo.

74Ieškovė nurodo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kranas buvo ir gali būti naudojamas. Ieškovė pateikė antstolio 2014 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas krano naudojimas 2014 m. spalio 15, 16, 17, 22, 23, 24, 31 dienomis. Ieškovė šiuo įrodymu įrodinėjo, kad kranas iki reikalavimo apmokėti garantijos sumą pateikimo buvo faktiškai naudojamas pagal paskirtį. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas šią aplinkybę įvertino, į ją atsižvelgė, pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad kranas veikė bandymo tikslais, sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog kranas dirbo visą spalio mėnesį, ir padarė išvadą, kad aplinkybė, jog kranas dirbo kelias dienas per spalio mėnesį, nepaneigia faktų, kad kranas neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, nepaneigia atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl nustatytų krano defektų ir jo nepajėgumo dirbti tokiu darbo režimu, kurio pageidauja atsakovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai įvertino byloje nustatytą aplinkybę, kad kranas veikė kelias dienas spalio mėnesį, ir pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė nepaneigia nustatytų krano trūkumų ir jo nepajėgumo dirbti atsakovei reikalingu režimu.

75Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgė į byloje nustatytas su krano statyba ir projektavimu susijusias aplinkybes, kad trečiasis asmuo UAB „Kranservis“ subrangos sutartimi su ieškove nėra susijęs, kad spręsdama dėl įrenginio gamybos biokurui pernešti kuro sandėlyje sutartį ieškovė buvo sudariusi su trečiuoju asmeniu UAB „BLLC“, kad iš pateiktos sutarties negalima spręsti, kokie atsakovės pirkimo sąlygose nurodyti darbo režimo parametrai buvo perduoti krano gamintojui; kad trečiojo asmens UAB „Kranservis“ atstovas teisme pripažino, kad būtent jis nurodė, koks kranas bus gaminamas, tačiau negalėjo paaiškinti, kokie krano parametrai buvo nustatyti pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje.

76Dėl teismo sprendimo teisingumo

77Ieškovės teigimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi susidarė ekonominiu požiūriu neteisinga situacija – atsakovė turi kraną, kuris priklauso jai nuosavybės teise ir atgavo visą krano kainą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas krano grąžinimo ieškovei klausimas, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl teismą saistant ieškinio reikalavimams krano grąžinimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas.

78Ieškovės teigimu, sprendimo neteisingumas pasireiškia ir tuo, kad atsakovė pati krano defektų neištaisė, nepagrįstai kreipėsi į banką dėl visos garantijos sumos išmokėjimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė krano trūkumų neištaisė, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad garantijos išmoka jai sumokėta nepagrįstai. Byloje konstatuota, kad kranas yra netinkamos kokybės. Ši aplinkybė paaiškėjo garantijos metu, todėl teismas, sumažindamas išmokėtos garantijos sumą iki krano vertės, teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovė teisi, teigdama, kad ji neturėjo pareigos remontuoti krano, kuris iš esmės yra netinkamas termofikacinės elektrinės pajėgumams.

79Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš dalies ieškovės reikalavimas buvo patenkintas ir dalis išmokėtos garantijos sumos ieškovei grąžinta, o atsakovei palikta tik krano vertės dalis, darytina išvada, kad teismo sprendimu buvo atkurta šalių interesų pusiausvyra ir panaikinta teisinė situacija, kuomet atsakovei išmokėta visa garantijoje nurodyta suma, kuria buvo užtikrintas visų ieškovės atliktų darbų garantijos laikotarpiu tinkamumas.

80Išdėstytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, todėl patenkindamas ieškinį iš dalies priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

81Dėl bylinėjimosi išlaidų

82Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 str.).

83Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 461,87 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 909,74 Eur. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl mažintinos iki 909,74 Eur (CPK 98 str. 2 d.).

84Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

85Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

86Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos šilumos tinklai“, j. a. k. 183843314, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“, j. a. k . 133639191, 909,74 Eur (devynis šimtus devynis eurus ir 74 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės 2014 m.... 5. Ieškovė nurodė, kad laimėjo atsakovės paskelbtą konkursą dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo ribų, teismas vadovavosi Lietuvos... 9. Ieškovės teiginių, kad krano gedimai atsirado dėl to, jog atsakovė nebuvo... 10. Teismas vertino atsakovės pateiktus įrodymus – TPT raštus, Vilniaus... 11. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokie duomenys... 12. Teismas pabrėžė, kad buvo nustatyti ne tik paties krano, bet ir jo valdymo... 13. Teismas pabrėžė, kad 2014 m. balandžio 15 d. TPT raštu neuždraudė krano... 14. Teismas pabrėžė, kad garantija dėl krano kokybės ir visų kitų... 15. Teismas kritiškai vertino krano gamintojo paaiškinimus, kad kranas yra geras... 16. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė,... 17. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad savo raštais TPT... 18. Teismas atsižvelgė į tai, kad išduotos garantijos suma yra didesnė,... 19. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės 2014 m.... 20. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsniu teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6... 21. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti mokėjimo reikalavimo... 22. Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, teismas proporcingai patenkintų ir atmestų... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. Ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d.... 25. 1. Teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi susidarė situacija, kai... 26. 2. Teismas paneigė garantijos kaip prievolės užtikrinimo priemonės esmę,... 27. 3. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi sprendimas paremtas... 28. 4. Ankstesni krano defektai nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes visi... 29. 5. Konstatavęs krano neatitikimą pirkimo dokumentams, teismas išsprendė... 30. 6. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo... 31. 7. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, jog... 32. 8. Teismas nepakankami įvertino aplinkybę, kad kranas buvo, galbūt yra ir... 33. 9. TPT 2014 m. balandžio 15 d. raštas ir jame pateikta subjektyvi nuomonė... 34. 10. TPT nuomonė dėl tariamų krano defektų yra nepagrįsta. Reikalavimo... 35. 11. Byloje nėra įrodymų apie krano neatitikimą pirkimo dokumentams. Teismas... 36. Atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą... 37. 1. Aplinkybė, jog kranas liko pas atsakovę, nelemia sprendimo neteisėtumo,... 38. 2. Priešingai nei teigia ieškovė, įstatymas nesieja garantijos išimtinai... 39. 3. Atsakovė tinkamai įvykdė visas garantijos išmokėjimo sąlygas, todėl... 40. 4. Krano neatitikties pirkimo dokumentams faktas nėra naujas faktinis... 41. 5. Teismas pagrįstai vadovavosi ankstesnių krano gedimų faktu. Byloje... 42. 6. Teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Teismas nesivadovavo formaliu... 43. 7. UAB „Inspecta“ 2012 m. liepos 3 d. išvada dėl krano tinkamumo naudoti... 44. 8. TPT yra kompetentinga įvertinti krano techninę būklę, todėl TPT... 45. 9. Ieškovė neturi įgaliojimų vertinti TPT išvadų pagrįstumo, nepateikė... 46. 10. Pareiga įrodyti, jog kranas iš tikrųjų neturėjo trūkumų ir buvo... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 49. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad... 50. Nesutikdama su atsakovės mokėjimo reikalavimu, ieškovė kreipėsi į... 51. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 52. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas peržengė bylos... 53. Ieškinio nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas, t. y. ieškinio... 54. Apeliantė nepagrįstai susiaurina bylos nagrinėjimo ribas, teigdama, jog... 55. Kolegijos vertinimu, šios bylos nagrinėjimo ribų nesąlygoja mokėjimo... 56. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad teismas išnagrinėjo... 57. Ieškovės teigimu, ankstesni krano gedimai neturi įtakos bylos išsprendimui,... 58. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas... 59. Dėl garantijos esmės paneigimo... 60. Apeliantės teigimu, teismas priimtu sprendimu paneigė garantijos kaip... 61. Pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalį garantija laikomas vienašalis garanto... 62. Bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, t.... 63. Minėta, kad viena iš CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsakovo... 64. Apeliantė nepagrįstai savo prievoles garantiniu laikotarpiu susiaurina tik... 65. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad buvo pasinaudota ne garantinio... 66. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 67. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus,... 68. Byloje nustatyta, kad termofikacinei elektrinei bei garo katilo agregatui su... 69. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kranas kaip pavojingas įrenginys buvo... 70. Byloje esantys TPT raštai patvirtina krano trūkumus. Ieškovė nepašalino... 71. Apeliantės teigimu, TPT raštais negalima vadovautis, kadangi jie nepaneigia... 72. Apeliantės teigimu, kranas buvo įrengtas pagal statybos techninį projektą,... 73. Apeliantės teigimu, pirkimo dokumentuose užduotis buvo apibendrinamo... 74. Ieškovė nurodo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kranas buvo ir... 75. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo.... 76. Dėl teismo sprendimo teisingumo ... 77. Ieškovės teigimu, teismas priėmė neteisingą sprendimą, kadangi susidarė... 78. Ieškovės teigimu, sprendimo neteisingumas pasireiškia ir tuo, kad atsakovė... 79. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš dalies ieškovės reikalavimas... 80. Išdėstytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad... 81. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 82. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme... 83. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 1 461,87 Eur apeliacinės... 84. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 85. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti... 86. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos šilumos tinklai“,...