Byla 2S-1566-230/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Dalės Burdulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Eugidijaus Stracko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5374-192/2011 pagal ieškovės Marijos Strackaitės ieškinį atsakovui Eugidijui Strackui, trečiajam asmeniui Vilmai Kemzūraitei dėl išlaikymo priteisimo,

2kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-01-01 ir bylinėjimosi išlaidas.

4Kauno miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo Eugidijui Strackui priklausantį 0,4081 ha žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., Jadagonių k., unikalus Nr. 5201-0005-0087, ne didesnei nei 14400 Lt sumai.

5Nutartyje nurodoma, jog yra susidaręs 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimas ieškovei, kuri mokosi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, jai reikalingos specialios mokymosi priemonės. Todėl, siekiant apsaugoti pilnamečio vaiko, besimokančio konservatorijos dieniniame skyriuje, interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendė, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia atsakovo sutuoktinės interesus, kadangi areštuotas žemės sklypas, priklauso jam ir jo sutuoktinei Irenai Jurna bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas, priimdamas nutartį, neišsiaiškino tėvo ir dukters (atsakovo ir ieškovės) santykių, atsakovo turtinės padėties, gaunamų pajamų, nevertino aplinkybių, dėl ko nemokamos išmokos ieškovei.

7Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

8Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

9Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

10Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Atsakovas skunde nurodo, kad teismas neišsiaiškino jo turtinės padėties, gaunamų pajamų, o rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais. Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia egzistavimą objektyvios grėsmės įvykdyti būsimam sprendimui dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-336/2009, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-782/200, 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr2-105/2006). Tačiau atsakovas, turėdamas galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, nepateikė jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, įrodančių, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą, dėl ko nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

11Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ne didesnei nei 144000 Lt sumai. Skundo argumentas, jog nutartimi areštuotas žemės sklypas, priklausantis ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl teismo nutartis pažeidžia ir sutuoktinės interesus, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas (CPK 145 str. 5 d.).

12Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 str. 3 d., yra vertinamoji, todėl teismas sprendžia ir vertina byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį, pašalpas ir pan.), konstatuoja aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybes gauti paskolą mokslui finansuoti, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.), taip pat įvertina tai, kad nustatytoji parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-188/2007). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui skundo argumentai, jog teismas neišsiaiškino tėvo ir dukters santykių, nevertino aplinkybių dėl ko nemokamos išmokos ieškovei, kadangi šie argumentai svarbūs ir tokio aplinkybės nustatytinos, nagrinėtinos bei vertintinos nagrinėjant bylą iš esmės.

13Atsakovui taip pat išaiškinama, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15atskirąjį skundą atmesti.

16Kauno miesto apylinkės teismo 2011 balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai