Byla e2A-2061-343/2016
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1044-800/2016 pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovėms B. J., E. A., trečiajam asmeniui D. J. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas ieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp jo ir atsakovės E. A. sudarytą 2013 01 29 beprocentinę paskolos suteikimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp atsakovių E. A. ir B. J. 2015 01 29 sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2015-01-28, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovė E. A. ieškovui skolinamos 120 000 Lt sumos pagal 2013 01 29 paskolos sutartį jos pasirašymo momentu neperdavė, nurodydama, kad tokio dydžio pinigų sumos su savimi nesinešioja. Šalys susitarė susitikti sekančią dieną ir ieškovui pinigai turėjo būti perduoti būtent tada. Šalims susitikus kitą dieną, atsakovė jau buvo pakeitusi savo nuomonę ir nurodė, kad ieškovui skolina ne sutartimi sulygtą 120 000 Lt sumą, bet tik 100 000 Lt, o likusi 20 000 Lt suma atsakovei turi būti sumokėta kaip palūkanos. Atsakovei staiga ir netikėtai pakeitus pirmines sutarties sąlygas, t. y. pareikalavus sumokėti 20 000 Lt palūkanų ieškovas atsisakė sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis. Kadangi skolinami pinigai ieškovui nebuvo perduoti, todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Pripažinus negaliojančia paskolos sutartį, turi būti pripažinta negaliojančia ir reikalavimo perleidimo sutartis, nes pradinis kreditorius gali perleisti naujam kreditoriui tik tokį reikalavimą, į kurį pats turi teisę.
  3. Atsakovė E. A. su ieškiniu nesutiko, kadangi 120 000 Lt sumos gavimo faktą ieškovas patvirtino pats savo ranka surašydamas skolos raštelį ir jame nurodydmas, kad pinigus gavo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei E. A. 350 Eur, atsakovei B. J. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 6,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 2016 m. birželio 30 d. papildomu sprendimu iš ieškovo atsakovei E. A. priteisė 350 Eur advokato pagalbos išlaidų.
  2. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad 2013 01 29 ieškovas ir atsakovė E. A. sudarė rašytinį susitarimą, kuriame užfiksuota, jog atsakovė skolina ieškovui 120000 Lt, paskola yra beprocentė, jos grąžinimo terminas – 2015 01 29. Šiame rašytiniame susitarime ieškovas nurodė, kad „Pinigus sumoje 120000 (šimtas dvidešimt tūkstančių) gavau“ ir pasirašė susitarimą du kartus padėdamas savo parašą. 2015 01 28 Reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 2015-01-28 atsakovė E. A. perleido atsakovei B. J. visas kreditoriaus reikalavimo teises, kylančias iš 2013 01 29 paskolos sutarties.
  3. Teismas, nustatęs, kad paskolos sutartyje užfiksuotas faktas, jog ieškovas pinigus gavo, remdamasis atsakovių, trečiojo asmens paaiškinimais dėl pinigų skolinimo ieškovui aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, jog nepaisant ieškovo tvirtinimo, kad pinigai jam nebuvo perduoti, o paskolos sutarties originalas liko pas atsakovę E. A., pats ieškovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, numatytus LR BK 182 str. 2 d., tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius aplinkybių, kad atsakovė E. A. neperdavė skolinamų pinigų sutarties sudarymo metu, atmetė reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Atmetęs šį reikalavimą, taip pat atmetė ir reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovių sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį.
  4. Teismas 2016 m. birželio 29 d. sprendimu atmesdamas ieškovo ieškinį, išsprendė bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo klausimą, tačiau atsakovei E. A. priteisė ne visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl 2016 m. birželio 30 d. papildomu sprendimu iš ieškovo papildomai priteisė 350 Eur už advokato pagalbą.

7II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti 2016 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o šio reikalavimo netenkinus, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nevisiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino įrodymų viseto ir kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, ignoravo įrodymus, patvirtinančius atsakovių nesąžiningumą, todėl darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog pinigų pagal sutartį negavo. Teismas neįvertino, jog atsakovės 34 754,40 Eur suma nedisponavo, kadangi nebuvo šių lėšų deklaravusios mokesčių administratoriui, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, jog šią pinigų sumą E. A. būtų gavusi iš B. J..

98.2 Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovių ir trečiojo asmens duotais parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, galimai melaginti.

108.3 Teismas turėjo įvertinti, ar trečiasis asmuo D. J. iš viso galėjo laisvai disponuoti itin didele grynųjų pinigų suma ir ar šią sumą galėjo perduoti sutuoktinei B. J.. Teismas, tinkamai neįvertinęs atsakovės B. J. ir trečiojo asmens D. J. turto ir pajamų deklaracijų, taip pat neįvertinęs, kad šie asmenys turi išlaikyti vaiką, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, nesant duomenų apie lėšų skyrimą pragyvenimui, kasdieninių poreikių tenkinimui nepagrįstai darė išvadą, jog trečiojo asmens ir jo sutuoktinės pajamos buvo pakankamos laisvai disponuoti 34 754,40 Eur suma. Kadangi byloje nebuvo išreikalauta D. J. vardu bankuose atidarytų visų sąskaitų išrašų, kuriuose atsispindėtų pajamos ir išlaidos, todėl kelia pagrįstų abejonių teismo išvada, kad sutuoktiniai galėjo laisvai disponuoti itin didele grynųjų pinigų suma.

118.4 Teismas nesiaiškino ir nevertino, ar skolinti pinigai buvo investuoti miško pirkimui, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas pirko mišką, o tai akivaizdžiai rodo, jog paskolos pinigai, skirti investuoti į miško pirkimą, niekada nebuvo perduoti.

  1. Atsakovės ir trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
  2. Tikslu užtikrinti galimybę išsamiau ir teisingiau išspręsti bylą, betarpiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus, apeliantas apeliaciniame skunde reiškia prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš trečiojo asmens D. J. jo vardu kredito įstaigose Nationwide, Flex Acount, Cashbuilder ir kituose bankuose atidarytų sąskaitų už laikotarpį nuo 2011 11 30 iki 2013 01 29 operacijų išrašus ir AB „Swedbank" banke sąskaitos Nr. ( - ) operacijų išrašą už laikotarpį nuo 2012 01 22 iki 2013 01 29. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės ir teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais, byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenustatyta. Šioje byloje nagrinėjimo dalyką nesudaro aplinkybės dėl trečiojo asmens D. J. piniginių operacijų, atliktų bankiniais pavedimais ar mokėjimo kortelėmis, todėl apelianto prašymas iš kredito įstaigų išreikalauti trečiojo asmens turimų sąskaitų išrašus vertintinas kaip neturintis ryšio su nagrinėjama byla (CPK 180 str.). Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir išreikalauti naujus įrodymus netenkintinas (CPK 320 str. 1 d.).
  3. Apeliantas teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, apelianto skundą vertina nepagrįstu.
  4. Ieškovas reikalavimą 2013 01 29 paskolos sutartį pripažinti negaliojančia grindžia aplinkybe, jog pagal šią sutartį jam pinigai nebuvo perduoti, t. y. paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Taigi, šios bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su tuo, buvo ieškovui perduota skolos raštelyje nurodyta pinigų suma ar ne.
  5. Sudarant ginčo paskolos raštelį galiojusio CK 6.871 straipsnyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt (579,24 Eur). Įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (CK 1.72 str. 1 d., 1.73 str. 2 d., 6.192 str. 2 d.).
  6. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Taigi sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai, paskolos gavėjui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  7. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2013 01 29 savo ranka surašė ir pasirašė beprocentinės paskolos suteikimo sutartį, kurioje nurodė, kad skolinasi iš E. A. 120 000 Lt, paskola yra beprocentinė, jos grąžinimo terminas – 2015 01 29. Papildomai parašu patvirtino, kad pinigus sumoje 120 000 Lt gavo. Ieškovas neginčija, kad jis pats surašė visą paskolos raštelio tekstą ir jį pasirašė bei papildomai parašu patvirtino, kad pinigus gavo, tačiau siekia įrodyti, jog realiai paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigai jam nebuvo perduoti. Tokiu atveju, įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui, t. y. ieškovui (CPK 12 str. 178 str.). Ieškovas pinigų perdavimo prezumpciją ginčija argumentuodamas tuo, jog atsakovė B. J. neįrodė, kad disponavo 120000 Lt suma, kurią galėjo paskolinti atsakovei E. A., atsakovės nebuvo šių lėšų deklaravusios mokesčių administratoriui, nėra nustatyta aplinkybė, kad pinigai panaudoti pagal paskolos paskirtį.
  8. Pirmosios instancijos teismas faktą, jog atsakovė B. J. ir jos sutuoktinis D. J. turėjo galimybes paskolinti giminaitei E. A. 120 000 Lt laikė įrodytu atsakovių ir trečiojo asmens paaiškinimais, išrašais iš kredito įstaigų. Apelianto teiginiai, kad, galbūt, D. J. išimtų grynųjų pinigų reikėjo šeimos poreikiams, todėl tokios sumos paskolinti E. A. negalėjo, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nepaneigia sutuoktinių galimybės tokią sumą paskolinti atsakovei E. A.. Todėl laikytina apelianto nepaneigta byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė turėjo galimybę tokią pinigų sumą paskolinti apeliantui (CPK 178 str.).
  9. Apeliantas teigia, kad sutuoktiniai Jakovlevai paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos nebuvo deklaravę mokesčių administratoriui, tačiau, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia sutuoktinių galimybės disponuoti tokia pinigų suma. Pinigų turėjimas ir disponavimas byloje įrodytas bankiniais išrašais, patvirtinančiais, kad laikotarpiu 2011 11 30 – 2013 01 23 iš trečiojo asmens sąskaitų nuimta 145 286 Lt grynų pinigų. Tačiau aplinkybė, kad šių pinigų Jakovlevai nebuvo deklaravę nepaneigia jų perdavimo ieškovui fakto. Pažymėtina, kad kita atsakovė E. A., faktą, jog 2013 01 10 gavo iš B. J. 120 000 Lt yra deklaravusi Valstybinei mokesčių inspekcijai.
  10. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir apelianto argumentą, kad teismas turėjo aiškintis, ar paskolos pinigai buvo investuoti į miško pirkimą. Apeliantas reikalavimą pripažinti paskolos sutartį nesudaryta grindė argumentu, kad kreditorė neturėjo (arba negalėjo turėti) tokios pinigų sumos, kurią paskolino, tačiau šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Paskolos sutartimi paskolos davėjas pinigus paskolos gavėjui perduota jo nuosavybėn (CK 6.870 str.), paskolos gavėjas pinigais disponuoti gali savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Todėl aplinkybių, kuriam tikslui panaudotos paskolos dalyku esančios lėšos nustatinėjimas ir vertinimas nėra susijęs su paskolos gavimo fakto nustatymu.
  11. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir dėl to, kad rėmėsi nenuosekliais, galimai melagingais atsakovių paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo atsakovių duotus paaiškinimus vertinti nenuosekliais ar galimai melagingais (CPK 178 str. 185 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 11 24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010 05 10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, todėl apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 176 str. 178 str. 185 str.).
  12. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, teisingai išsprendė ginčą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimas ir 2016 m. birželio 30 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  13. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovėms ir trečiajam asmeniui atlygintinos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios iš ieškovo priteistinos šią sumą sumokėjusiai atsakovei B. J. (CPK 93, 98 str.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Apeliacinį skundą atmesti.

15Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą ir 2016 m. birželio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

16Priteisti iš A. U., asmens kodas ( - ) B. J., asmens kodas ( - ) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

17Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai