Byla e2A-920-212/2016
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams I. T., A. V., R. A., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarei V. P.. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (teisėjų pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-115-223/2016 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams I. T., A. V., R. A., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarei V. P.. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2015-03-30 Rimanto J. S. pasirašytą testamentą, patvirtintą Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarės V. P., notarinis registras Nr.1005. Nurodė, kad jo brolis R. J. S. pasirašė iš anksto notarės paruoštą testamentą vieną dieną iki mirties. Brolis sirgo plaučių vėžiu, išplitusiu į kepenis ir regioninius limfmazgius, kuris kliniškai nebuvo diagnozuotas. Jis niekur nesigydė, todėl mano, kad pasirašydamas testamentą, galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Su mirusiuoju palaike santykius, R. J. S. buvo ieškovo sūnaus E. krikšto tėvas, 2011 m. padovanojo jam 30‘000 Lt, o 2012 m. ieškovui pervedė 10‘500 Lt už tėvų paliktą mišką.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės I. T. naudai 1‘500 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
  2. Nustatė, kad 2015 m. kovo 30 d. Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarė V. P. patvirtino Rimanto J. S. testamentą, kuriuo jis savo turtą paliko I. T., A. V. ir R. A.. Testatorius R. J. S. mirė 2015 m. kovo 31 d. Po R. J. S. mirties pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė V. S., A. V., I. T., R. A..
  3. Nustatė, kad 2015-03-26 buvo surašytas testamento projektas, ant kurio testatorius pasirašė, kad tinka, bei pasirašė notarinėje knygoje. Iš greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelės nustatė, kad greitoji med. pagalba buvo kviečiama dėl staigaus sąmonės netekimo, čiuopiamos padidėję kepenys, diagnozė - koma, išeičių stadija, kepenų cirozė.
  4. Iš 2015 m. balandžio 29 d. patologoanatominės epikrizės ir diagnozės nustatė, kad R. J. S. sirgo plaučiu vėžiu, išplitusiu į kepenis ir regiono limfmazgius, apie 3 mėn. prieš mirtį pasireiškė kepenų funkcijos nepakankamumas , išryškėjo gelta, didėjo vėžinė intoksikacija. V. S. yra rašęs broliui R. J. S.. Iš R. J. S. sąskaitos išrašo nustatė, kad 2011 m. R. J. S. buvo pervedęs nemažas pinigų sumas V. S. ir A. S.. Iš 2016 m. kovo 22 – balandžio 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.87 TPK-34/2016 nustatė, kad R. J. S., sudarydamas 2015-03-30 testamentą, tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir dėl jam diagnozuotų ligų negebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti ir 2015-03-26, pasirašydamas testamento projektą.
  5. Liudytojų, kurie asmeniškai bendravo su testatoriumi R. J. S. iki testamento sudarymo momento, o taip pat testamento sudarymo dieną, pateiktus faktinius duomenis apie testatoriaus psichinę ir fizinę sveikatos būklę, jo norus ir siekius teismas laikė svarbiais. Nurodė, kad liudytojams R. T., J. P., D. K., R. P., D. A. R., bendraujant su R. J. S. jokių abejonių dėl jo psichinės būklės ir gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti neiškilo, nes testatorius orientavosi aplinkoje, pažindavo žmones, su jais normaliai ir adekvačiai bendraudavo. Liudytojai patvirtino, kad testatoriaus R. J. S. santykiai su broliu V. S. buvo gana konfliktiški. Šie liudytojai betarpiškai bendraudavo su R. J. S. gan ilgą laiką ir įvairiu metu bei įvairiu intensyvumu, todėl jų parodymų visuma teismui leido sudaryti pilną vaizdą apie gan ilgą R. J. S. gyvenimo laikotarpį iki testamento sudarymo.
  6. Notarė V. P., patvirtinusi R. J. S. testamentą, kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi paaiškino, kad sudarydamas testamentą R. J. S. buvo adekvatus, suprato savo veiksmus, pats išreiškė savo valią kaip testamentu turėtų būti padalintas jo turtas, pasirinko vieną iš dviejų testamento variantų, samprotavo, reiškė savo nuomonę. Notarė su testatoriumi bendravo du kartus: 2015-03-26 ir 2015-03-30, bendravimas buvo pakankamos trukmės, kad notarė galėtų objektyviai įvertinti testatoriaus būklę. Notarė testamento sudarymo momentu įsitikino R. J. S. veiksnumu, jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti jai nekilo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti notarės parodymais, ir laikėsi nuomonės, kad objektyviausiai testatoriaus būklę apibūdina būtent notarė, kuri nėra susijusi su bylos šalimis jokiais giminystės ryšiais, neturi jokio intereso bylos baigtimi.
  7. Liudytojų St. Kuprio ir A. S. paaiškinimus teismas nelaikė patikimais ir logiškais, kadangi jie artimiausiu laiku iki testamento sudarymo asmeniškai su testatoriumi nebendravo. Liudytojas J. S. nurodė, kad kai kurie R. J. S. veiksmai ir žodžiai sukėlė jam abejonių dėl pastarojo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau pakankamai tai pagrindžiančių faktų nenurodė. Liudytojas patvirtino, kad R. J. S. jį pažino, bendravo kaip su pažįstamu asmeniu.
  8. Įvertinęs visų liudytojų paaiškinimus, jų logiškumo, nuoseklumo, atitikimo vienas kitą aspektais, teismas padarė išvadą, kad patikimesni yra liudytojų R. T., J. P., D. K., R. P., D.A. R. parodymai, kurie sudaro vieningą visumą, vienas kitam neprieštarauja, atitinka atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimus, todėl jais teismas rėmėsi priimant sprendimą. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad testatorius suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Teismas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo atmetė, nurodydamas, jog įrodinėjimo procesas nėra begalinis ir privalo vykti vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, o pakartotinės ekspertizės skyrimas neišvengiamai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
  9. Teismas konstatavo, kad remtis vien ekspertizės akto išvadomis, nėra pakankamo pagrindo, nes testatorius, kad ir kokia buvo jo sveikatos būklė, visai nesilankė sveikatos priežiūros įstaigose ir nėra pakankamai išsamių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti jo būklę testamento sudarymo metu. Ekspertizės akto išvados paremtos tik VšĮ RPL stacionare ligos istorija, tačiau testatorius ligoninėje buvo gydomas tik truputį daugiau nei 2 val., atvyko jau be sąmonės, sunkios būklės, praktiškai vyko reanimacinis gydymas. R. J. S. diagnozės buvo nustatytos patologoanatomo atlikto skrodimo pagrindu. Medicininių duomenų apie testatoriaus ligos eigą, simptomus, gydymą ir naudotus medikamentus nėra. R. J. S. vartojo vaistus nuo skausmo ir skundėsi nugaros skausmais. Duomenų apie tai, kad testatorius naudojo medikamentus, galinčius paveikti jo psichinę būklę ir gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti byloje nėra.
  10. Teismas padarė išvadą, jog ekspertizės akte pateiktos išvados – kad testamento sudarymo metu R. J. S. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti – nepagrindžia faktiniai tyrimo duomenys, taip pat jos neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Teismo vertinimu, testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio. Ekspertas teismo posėdyje aiškindamas pateiktą ekspertizės išvadą, kategoriškai nepatvirtino, jog testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ekspertizės akte nurodyta, kad „..didėjant intoksikacijai šiuos sutrikimus lydi tranzitoriniai (praeinantys) sąmonės sutrikimai“. Teismas sprendė, kad net sergant tokiomis ligomis galimi ir sąmonės prašviesėjimai, kurių metu asmuo gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Duomenų, kad testamento sudarymo metu testatoriaus sąmonė buvo sutrikusi nėra. Ekspertizės aktas yra paremtas daugiau teorine moksline medžiaga nei faktiniais testatoriaus ligos simptomais ir požymiais, neįvertinti liudytojų paaiškinimai, akto išvados neišplaukia iš akto aprašomosios dalies.
  11. Įvertinęs R. J. S. nustatytas diagnozes ir eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad pagrindinė liga, galėjusi įtakoti jo psichinę būklę, buvo hepatinė encefalopatija, kitos ligos tiesioginės įtakos ligonio psichinei būklei negalėjo turėti. Hepatinė encefalopatija– potencialiai grįžtama neuropsichikos būklė, kuri atsiranda dėl ūminio kepenų nepakankamumo ar kepenų cirozės ir pasireiškia sąmonės, asmenybės bei elgesio sutrikimais, raumenų nervų funkcijų sutrikimu. Tai reiškia, kad asmens, kuriam diagnozuota ši liga, būsena gali keistis, t. y. kai organizmas dėl sutrikusios kepenų veiklos yra apnuodijamas toksinėmis medžiagomis ir jos pasiekia smegenys, asmens fizinė ir psichinė būklė pablogėja, tačiau būklė gali ir pagerėti. To nepaneigė ir ekspertas. Teismo nuomone, testamento sudarymo momentu R. J. S. sveikatos būklė buvo tokia, kad leido jam suprasti savo veiksmų reikšmę, išreikšti savo norus ir suformuluoti savo valią notarei. Testatoriaus silpna sveikata ar diagnozuotos sunkios ligos nesudarė teismui pagrindo suabejoti jo veiksnumu. Ne bet kuris psichikos sutrikimas yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu, būtina nustatyti, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo, ligos ar silpnaprotystės negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti – turi būti įvertinama, kaip psichikos sutrikimas paveikia asmens elgesį, jo sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Duomenų apie tai, kad testatorius sirgo psichine liga nėra, kaip nėra ir duomenų apie jo psichikos sutrikimus.
  12. Aplinkybė, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleido teismui daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Tai, kad testatorius R. J. S. savo turtą testamentu paskirstė keliems įpėdiniams tik parodo, kad jis žinojo kokį konkretų turtą turi, gebėjo išreikšti savo nuomonę, ją tinkamai suformuluoti ir ją išdėstyti notarei. Testatoriaus valia, išdėstyta 2015-03-30 testamente yra logiška, pagrįsta gyvenimiška situacija, atitinka protingumo kriterijų ir tokioje situacijoje esančio asmens elgesio standartus. Visiškai logiška ir suprantama, kad R. J. S. turtą paskirstė tarp su juo 33 metus išgyvenusios I. T. bei pusbrolio A. V. ir pusseserės R. A., kurie artimai ir dažnai su juo bendraudavo. Turtas paskirstytas racionaliai, t. y. tokiu būdu, kad būtų patogu įpėdiniams juo naudotis: žemės sklypo dalis palikta A. V., kuris yra sklypo bendrasavininkis, o žemės sklypas su gyvenamuoju namu paliktas testatoriaus sugyventinei I. T., kuri ten ir gyvena, bei jau minėtai R. A.. Galima taip pat suprasti testatoriaus valią nepalikti turto savo broliui V. S., nes byloje neginčijamai nustatyta, kad santykiai tarp brolių buvo konfliktiški ir įtempti, jie praktiškai ilgą laiką nebendravo, tik retkarčiais kalbėdavosi telefonu, bet net ir šių pokalbių metu jie susipykdavo. Vien ieškovo V. S. broliui rašytų laiškų (ieškovas pripažino šį faktą) turinys leido daryti išvada, kad priešiškumas buvo gan stiprus, toks laiškas galėjo giliai įžeisti testatoriaus jausmus. Be to, R. J. S. broliui V. S. ir jo sūnui buvo davęs nemažas pinigų sumas, todėl galėjo būti įsitikinęs, kad su jais pilnai atsiskaitė ir galima likusį turtą paskirstyti savo nuožiūra.
  13. Apklausti liudytojai patvirtino, kad bendravimo metu jokių abejonių dėl R.J. S. sveikatos būklės jiems nekilo, jis elgėsi adekvačiai konkrečiai situacijai, vertino savo poelgius, iš anksto planavo sudaryti testamentą, kvietė notarę, buvo paruošti du testamento projektai. Teismas atmetė Ekspertizės akto išvadas ir juo nesivadovavo, testatoriaus R.J. S. tikroji valia atitiko jo valią, išdėstytą testamente, testatoriaus valia turi būti gerbiama, testamento sudarymo metu testatorius suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir spręsti papildomos komisijinės ar kompleksinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės skyrimo klausimą. Apelianto nuomone, teismui nekilo abejonių dėl ekspertizės išvados pagrįstumo todėl, kad kitų ekspertų išvadų nebuvo, o atsakovų atstovo prašymo paskirti pakartotinę teismo ekspertizę, netenkino. Teismas, savo iniciatyva rinkdamas įrodymus, pakvietė į teismo posėdį apklausai ekspertą ir apklausos metu, užduodamas atsakymą menamus klausimus, šališkai bandė išgauti atsakymus paneigiančius eksperto išvadą. Nors ekspertizės išvadose buvo duota tikėtina išvada, teismo posėdžio apklausos metu ekspertas kategoriškai pasisakė apie R.J. S. psichinę būklę ir nurodė, kad dėl vėlyvos onkologinės ligos stadijos visi ekspertizės akte nurodyti ligonio psichinės būklės požymiai yra taikytini R.J. S., kad konstatuoti negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti pakanka patologoanatomo tyrimo rezultatų.
  2. Apelianto nuomone, teismas sprendime iškraipė eksperto išvadas, jo duotus parodymus ir nurodė, kad ekspertizės akte pateiktos išvados nėra pagrįstos faktiniais tyrimo duomenimis ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, sprendžia, kad net sergant tokiomis ligomis galimi ir sąmonės prašviesėjimai, kurių metu asmuo gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, pagal savo vidinius įsitikinimus, kurie yra pagrįsti tik atsakovų ir jų liudytojų parodymais, atmetė ekspertizės akto išvadas ir juo nesivadovavo priimdamas sprendimą.
  3. Mano, kad esant prieštaringiems teismo ir eksperto testatoriaus būsenos vertinimams, byloje tikslinga paskirti papildoma komisijinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, siekiant pašalinti prieštaravimus. Nurodo, kad teikdamas teismui ieškinį, suabejojo testatoriaus parašo tikrumu ir jo reikšme nustatant testatoriaus būseną pasirašant testamentą. Dėl to teismui pateikė testatoriaus parašo pavyzdžius, esančius ant žemėtvarkos planų. Ekspertui užduotą klausimą ar pagal R.J. S. rašyseną ant testamento, palyginus su rašysena ant žemėtvarkos planų, galima daryti išvadą, kad pasirašant testamentą jis buvo kamuojamas didelių skausmų, dėl kurių galėjo būti sutrikusi jo sąmonė, teismas išbraukė. Teismo posėdžio metu ekspertui uždavė klausimą ar pagal rašysenos pavyzdžius galima spręsti apie žmogaus būseną, tačiau ekspertas klausimo nesuprato. Teismas apribojo ieškovo atstovo teisę teikti įrodymus byloje, nes neleido tiksliau suformuluoti klausimą ekspertui, parengiamojo posėdžio metu netenkino ieškovo atstovo prašymo išreikalauti mirusiojo R.J. S. rašysenos pavyzdžius ir nurodė, kad tai nėra susiję su bylos nagrinėjimu.
  4. Kilus abejonėms dėl testatoriaus parašo tikrumo ir jo reikšmės testatoriaus būsenos nustatymui, mano, kad būtų tikslinga paskirti kompleksinę rašysenos ir psichiatrijos ekspertizę, kadangi parašai ant testamento ir ant žemėtvarkos planų kardinaliai skiriasi. Kad ant žemėtvarkos planų pasirašė pats testatorius, patvirtino atsakovas A. V. ir apklausos metu patvirtino, kad testatoriaus parašas ant testamento buvo keistas ir padrikas. Rašysenos ekspertai sprendžia diagnostinius uždavinius ir nustato, ar rankraštiniai tekstai, įrašai parašyti įprasta ar pakeista rašysena. Jei rašysena pakeista - ji pakeista tyčia ar pasikeitė dėl rašiusiojo būsenos. Dėl šių aplinkybių prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  5. Mano, kad teismas šališkai vertino tik atsakovų ir jų liudytojų parodymus bei jų parodymų pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas nutylėjo tą aplinkybę, kad visi atsakovų liudytojai, išskyrus kaimynę J. P., yra artimai susiję su atsakovais giminystės ryšiais ir jie suinteresuoti bylos baigtimi atsakovų naudai. Šią aplinkybę išsakė ir teismo ekspertas apklausos metu, nurodęs, kad liudytojų parodymai yra neobjektyvūs dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, visi atsakovų liudytojai lankėsi pas testatorių savaitės bėgyje iki jo mirties ir tvirtino, kad R.J. S. iki paskutinės dienos vaikščiojo, bendravo su jais, kas prieštarauja eksperto išvadoms, greitosios med. pagalbos kortelėje esančiam įrašui “staiga prarado sąmonę, nesikeldavo iš lovos apie 2 savaites, pageltęs apie 3 mėn., pas gydytojus nesikreipė”. Ieškovo pakviesti liudytojai J. S., St. K. parodė, kad R.J. S. paskutiniais mėnesiais iki mirties jau nevaikščiojo, o prieš 4-5 mėnesius pradėjo kliedėti. Liudytoja A. S. patvirtino, kad jau 2014 metų gruodžio mėnesį nebuvo įmanoma su velioniu normaliai bendrauti telefonu dėl jo kliedėsių. Nesuprantama kokiu pagrindu teismas vertino ieškovo liudytojų parodymus kritiškai kaip nepatikimus, nors jų parodymai patvirtina eksperto išvadas ir jo parodymus teisme. Tvirtina, kad teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino testatoriaus būseną sudarant ginčijamą testamentą.
  6. Teismas nevertino ieškovo, liudytojo J. S. parodymų, kad velionio santykiai su I. T. buvo konfliktiški, atsakovas A. V. nurodė, kad velionis kartais karštai pasisakydavo I. T. atžvilgiu. Taip pat, nevertino atsakovės I. T. priešiškų veiksmų velionio atžvilgiu, ji nesirūpino R.J. S. sveikata, abejinga buvo dėl jį kamuojamų skausmų. Ieškovo liudytojai ir atsakovas A. V. nurodė, kad testatorius labai mylėjo savo krikšto sūnų E., nes savų vaikų jis neturėjo, todėl teismas nepaneigė testatoriaus galimai buvusios valios dėl palikimo krikštasūniui. Nesuprantama dėl kokių priežasčių testatorius, padalindamas turtą pusbroliui A. V. ir pusseserei R. A., visiškai pamiršo pusbrolį J. S., kuris artimiausiai bendravo su R.J. S. (2-3 kartus per savaitę, atveždavo daržovių) ir šalia turėjo miško žemes.
  7. Nesutinka su teismo argumentu, kad santykiai tarp brolių buvo konfliktiški ir įtempti. Ginčas tarp brolių atsirado po jų motinos mirties dėl palikimo, nes R.J. S. vienas priėmęs palikimą nebuvo sumokėjęs V. S. priklausančio dalies, dėl šios priežasties ieškovas 2008-2010 metais paliko pašto dėžutėje nepasitenkinimo laišką R.J. S.. V. S. reikalavimas dėl pinigų buvo teisėtas ir 2011 metais R.J. S. pervedė 10‘500 Lt ieškovui už mamos paliktą mišką, po ko pykčiai tarp brolių baigėsi ir jie bendravo toliau.
  8. Apeliantui kelia abejonių notarės veiksmai. Notarė paaiškino, kad 2015-03-26 telefonu buvo iškviesta į R.J. S. namus ( - ), dėl testamento sudarymo. Tą dieną, pagal testatoriaus valią, buvo paruošti ir ranka surašyti du testamento projektai: pagal pirmą variantą - 3 žemės sklypus palieka A. V., o žemės sklypą su gyvenamuoju namu ( - ), palieka I. T. ir R. A. lygiomis dalimis; pagal antrą variantą - visas pinigines lėšas (indėlius) visose sąskaitose AB SEB banke palieka lygiomis dalimis A. V., R. A., lengvąjį automobilį „Ford Focus“ valst. Nr. ( - ) palieka I. T.. Pagal testamento projektus, testatorius visą savo turtą palieka dviem atskirais testamentais, nes kaip paaiškino notarė, R.J. S. pasirinko pirmąjį testamento variantą, kurį 2015-03-30 savo namuose pasirašė ir jį patvirtino notarė. Tokiu būdu, testatorius, pagal savo išreikštą valią, testamentu paliko tik dalį savo turto, o dėl piniginių lėšų ir automobilio savo valios neišreiškė, kas prieštarauja logikai ir protingumo principams.
  9. Apeliantui nesuprantamas notarės dosnumas, neimant atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą testatoriaus namuose, nors įstatymas numato, kad už notarinių veiksmų atlikimą ne notaro biuro patalpose pagal fizinių ar juridinių asmenų iškvietimą gali būti imamas iki 2 kartų didesnis, nei įsakymu nustatytas notarinio veiksmo atlyginimo dydis. Notaro ranka ant patvirtinto testamento įrašytas prierašas „Veiksmas atliktas namuose ( - )“, taip pat kelia abejones dėl notarės veiksmų teisėtumo, nes Notariato įstatymo 35 str. nustato, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra prirašymai. Notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad testamento sudarymo momentu įsitikino R. J. S. veiksnumu, jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti jai nekilo. Tačiau šios aplinkybėms prieštarauja eksperto nuostatai, kad aplinkiniams sunku yra pastebėti ligonio trūkumus, jo suvokimo lygį.
  10. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai. Dėl išdėstytų motyvų, prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-16 sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; netenkinti apelianto prašymo dėl papildomos komisijinės ar kompleksinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės skyrimo; iš apelianto atsakovų naudai priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Teismas sprendime nurodė išsamius, byloje esančių įrodymu visuma paremtus argumentus dėl kokių priežasčių sprendime nesirėmė eksperto išvada. Visi byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir ekspertizės išvada ar eksperto paaiškinimai, priešingai apeliacinio skundo argumentams, buvo įvertinti tinkamai ir išsamiai. Ieškovas šių teismo argumentų ir padarytų išvadų iš principo nekritikuoja bei nenurodo išsamių teismo išvadas paneigiančių argumentų, todėl vien dėl to negalima teigti, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė eksperto išvada ar iškraipė išvados turinį.
  3. Atsakovų nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl būtinumo skirti papildomą ekspertizę taip pat yra nepagrįsti. Apeliantas nenurodė pakankamų argumentų, kurie duotų pagrindą teismui skirti pakartotinę ekspertizę. Ieškovas, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, neprašė skirti papildomos ekspertizės ir su atitinkamu atsakovų prašymu iš principo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ankščiau, ieškovas neturi teisės prašyti skirti papildomą ekspertizę.
  4. Apeliantas ieškinyje nėra nurodęs argumentų (ieškinio pagrindų), susijusių su testatoriaus parašo tikrumu, todėl su tuo susiję įrodymai ir klausimai ekspertui, siekiant proceso koncentruotumo negali būti teikiami. Nežiūrint į tai, ieškovas nepasinaudojo teise tikslinti ieškinio pagrindą, CPK nustatyta tvarka nenurodė papildomų testamento panaikinimo argumentų, susijusių su parašo tikrumu, todėl natūralu, kad parašo testamente tikrumas nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo ieškovo teisių teikti įrodymus ribojimo ir kompleksinės rašytinės ir psichiatrinės ekspertizės skyrimo yra nepagrįsti.
  5. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas šališkai vertino liudytojų parodymus bei jų pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas išsamiai pasisakė dėl kokių priežasčių remiasi vienais liudytojų parodymais, o nesiremia kitais. Ieškovo iniciatyva kviesti liudytojai negalėjo nurodyti ir nenurodė konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad velionis turėjo kokių nors psichikos sutrikimų, galėjusių turėti įtakos jo gebėjimams mąstyti, ar konkrečių velionio asmens požymių, kurie patvirtintų jo psichikos sutrikimus, galinčius turėti įtakos jo gebėjimams suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Jų parodymai buvo nenuoseklūs, painus, dažnai negalėjo aiškiai atsakyti į teismo užduodamus klausimus, o liudytojas J. S. į teismą atvyko liudyti ne savo iniciatyva, o išprovokuotas ieškovo. Todėl natūralu, kad jis galėjo liudyti neobjektyviai, tuo labiau, jog jis aiškiai nurodė, kad jo santykiai su atsakovais A. V. ir R. A. yra pakankamai priešiški, o I. T. atžvilgiu jis jaučia nuoskaudas, kad ji neva neprižiūrėjo ir negydė velionio R.J. S.. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su liudytojų parodymų neva šališku vertinimu taip pat yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
  6. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieškovo ir velionio santykiai buvo ypatingai prasti, ilgą laiką iki pat J.R. S. mirties jie buvo susipykę ir visiškai nebendravo, o jeigu retkarčiais ir pakalbėdavo telefonu, tai iš karto susipykdavo. Dėl to, visiškai natūralu ir logiška, kad velionis ginčijamu testamentu būtent ir siekė, kad testamente nurodytas turtas neatitektų ieškovui.
  7. Pirmos instancijos teismas neginčytinai nustatė, jog testamentu buvo realizuoti jau seniau susiformavę R.J. S. ketinimai, tokio turinio testamento sudarymas nekelia jokių abejonių jo logiškumu, byloje nėra nė menkiausių abejonių, kad testatoriui būtų buvęs daromas koks nors poveikis. Testamentu turtas buvo paliktas asmenims su kuriais velionis ilgą laiką, artimai, šiltai ir nuolatos bendravo. Ieškovui, kuris reiškia pretenzijas į velionio turtą, už šį turtą jau ankščiau buvo kompensuota – 10‘500 Lt buvo sumokėta už A. V. ginčo testamentu paliktą mišką, o 29‘000 Lt – už I. T. ir R. A. paliktą namą. Teismo išsamiai aptartos aplinkybės, neleidžia abejoti R.J. S. iš anksto susiformavusia valia turtą palikti ginčijame testamente nurodytu būdu.
  8. Velionio sprendimas į testamentą neįtraukti banko sąskaitoje laikomų lėšų ir automobilio yra visiškai logiškas, protingas ir tokio sprendimo priežastys ieškovui yra puikiai žinomos. Velionis R.J. S. banko sąskaitoje laikomų lėšų neįtraukė į testamentą, kadangi šios lėšos asmeninės nuosavybės teise priklausė ne velioniui, o atsakovei I. T.. Šiuos pinigus I. T. laimėjo AB „Olifėja“ organizuojamoje loterijoje (žaidime) TELELOTO ir į velionio sąskaitą jie buvo pervesti tik saugumo sumetimais. Ieškovas šią aplinkybę visiškai pripažino, nes Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-612-212/2015, 2015 m. spalio 19 d. patvirtino taikos sutartį, sudaryta tarp I. T., V. S., A. V. ir R. A.. Akivaizdu, jog šis motyvas yra nurodomas formaliai, siekiant sudaryti tikimybę, kad velionis galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų pasekmių. Automobilis į ginčijamą testamentą nebuvo įtrauktas, kadangi testamento sudarymo metu jis dėl gedimų buvo nebenaudojamas, buvo sustabdytas jo leidimas dalyvauti eisme ir pan. Vien tai, kad velionis sprendė dėl šio turto palikimo testamentu, tai, kad jo nusprendė neįtraukti į sudaromą testamentą, kaip tik neginčytinai patvirtina jo gebėjimus mąstyti ir susiformavusią valią konkretų turtą palikti konkretiems asmenims. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas V. S. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu ginčija brolio Rimanto J. S., mirusio 2015 m. kovo 31 d. testamentą, pasirašytą 2015 m. kovo 30 d. ir patvirtintą Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarės V. P.. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus ir tai galėjo įtakoti neteisėto sprendimo priėmimui. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o kadangi jam kelia abejonių testatoriaus parašo tikrumas, mano, kad būtų tikslinga paskirti kompleksinę rašysenos ir psichiatrijos ekspertizę ir teismo posėdyje spręsti klausimą dėl papildomos komisijinės ar kompleksinės pomirtinės psichiatrijos ekspertizės skyrimo.
  3. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto prašymais. Kaip žinia, apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujus įrodymus. Kaip minėta, ieškovas testamentą ginčija CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. kad Rimantas J. S., pasirašydamas 2015 m. kovo 30 d. testamentą, galėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, kad testamentas pasirašytas ne testatoriaus, neprašė skirti papildomos kompleksinės pomirtinės psichiatrijos, ar rašysenos ekspertizės. Be to, pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
  4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas, todėl skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra poreikio. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai.
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. S. yra R. J. S., mirusio 2015 m. kovo 31 d. brolis. R. J. S. 2015 m. kovo 30 d. sudarė testamentą, kurio projektą 2015 m. kovo 26 d. paruošė ir 2015 m. kovo 30 d. patvirtino Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarė V. P. (b. l. 109-111, 115-116, 136-139). Minėtu testamentu R. J. S. nekilnojamąjį turtą, 3 žemės sklypų dalis bei namų valdą su žemės sklypu paliko atsakovams I. T., A. V. ir R. A.. Ieškovui ginčijant testamentą ir teigiant, kad R.J. S. testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes sirgo sunkia liga ir mirė po testamento sudarymo, teismas paskyrė pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Teismo psichiatras ekspertas, atsakydamas į užduotus klausimus, padarė išvadas, kad R. J. S., 2015 m. kovo 26 d., pasirašydamas testamento projektą ir sudarydamas bei 2015 m. kovo 30 d. pasirašydamas testamentą, tikėtinai negalėjo (negebėjo) suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b. l. 152-154).
  7. Apelianto nuomone, nežiūrint į tai, kad ekspertizės akto išvados tikėtinos, teismo posėdyje apklaustas ekspertas kategoriškai pasisakė apie R.J. S. psichinę būklę ir nurodė, kad dėl vėlyvos onkologinės ligos stadijos visi ekspertizės akte nurodyti ligonio psichinės būklės požymiai yra taikytini R.J. S., kad konstatuoti negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti pakanka patologoanatomo tyrimo rezultatų, ekspertas kategoriškai pasisakė, kad vėžinė intoksikacija yra pastovaus pobūdžio, pats organizmas negali išsivalyti, sąmonės sutrikimai negali būti praeinantys, intoksikacija atsiranda palaipsniui ir sutrikimai galėjo būti apie 1 mėnesį. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ekspertizės akto išvadas ir nesivadovavo jomis, priimdamas sprendimą.
  8. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Pažymėtina, jog CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Aiškindamas šią normą ir jos taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, žalingumą, pagrįstumą). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-609/2012, kt.).
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, t. y. pagal liudytojų parodymus, ekspertų išvadas, kurios daromos remiantis medicininiuose dokumentuose esamais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-190/2013, kt.).
  10. Išklausius 2016 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio protokolą ir teismo psichiatro eksperto V. D. atsakymus į jam užduotus klausimus, apelainto argumentai, kad ekspertas būtų kategoriškai pasisakęs dėl R.J. S. psichinės būsenos, nepasitvirtino. Ekspertas, atsakydamas į klausimus, dažniausiai vartojo žodžius: „dariau prielaidą“, „galimai“, „tikėtina“. Kolegijos nuomone, esant tikėtinos išvadoms ekspertizės akte, ekspertas nebūtų galėjęs jų paneigti, atsakydamas į klausimus, nes naujų duomenų, patvirtinančių testatoriaus psichinę būseną, nebuvo pateikta. Taigi, nesant pagrįstų ir neginčijamų duomenų apie testatoriaus būseną sandorio sudarymo, nėra pagrindo tvirtinti, jog jis, sudarydamas ir pasirašydamas testamentą, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėtina, kad notarei, kuri bendravo su testatoriumi 2015 m. kovo 26 ir 30 dienomis, nekilo jokių abejonių dėl R.J. S. veiksnumo. Notarė patvirtino, kad R.J. S. pageidavimu buvo sudaryti du testamento projektai, jis pats pasirinko vieną iš projektų, kurio pagrindu ir buvo sudarytas bei pasirašytas testamentas. Netikėti notarės paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 2, 31 str.). Dėl to, kas pasakyta, apeliacinio skundo argumentai, kad ekspertas kategoriškai pasisakė apie R.J. S. psichinę būklę, atmestini.
  11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas iškraipė eksperto išvadas ir neteisėtai atmetė ekspertizės akto išvadas, remdamasis atsakovų, trečiojo asmens ir liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad pagal teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-128/2009; 2009 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-253/2010 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas dėl konkrečios aplinkybės buvimo (nebuvimo) gali spręsti tik tada, kai pasisako dėl kiekvieno įrodymo ir jo reikšmės bei kai visapusiškai ir išsamiai įvertina jų visumą. O įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).
  12. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė dėl visų įrodymų byloje – tiek dėl ekspertizės akto išvadų, tiek dėl liudytojų, tiek ir dėl kitų byloje pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismo apsisprendimas nesivadovauti ekspertizės akto išvada motyvuotas – nurodyta, kad ekspertizės išvada padaryta, išsamiai neištyrus duomenų, susijusių su testatoriaus psichine būkle, nes medicininių duomenų apie testatoriaus ligos eigą, simptomus, gydymą ir naudotus medikamentus nėra, t. y. ekspertizės akte pateiktos tik išvados – kad testamento sudarymo metu R.J. S. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti –neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentacija pakankama konstatuoti, kad buvo laikomasi CPK 218 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo motyvuoti atsisakymą vadovautis ekspertizės išvada.
  13. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas šališkai vertino tik atsakovų ir jų liudytojų parodymus bei jų parodymų pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą. Kaip minėta, teismas įrodymus vertina vadovaujantis vidiniu įsitikinimu. Nors dalis liudytojų susiję su atsakovais giminystės ryšiais, nėra pagrindo teigti, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi atsakovų naudai. Tai, kad giminės neigiamai apibūdina ieškovą ir jo santykius su testatoriumi, negali būti vertinama, kaip liudytojų neobjektyvumas ir suinteresuotumas bylos baigtimi. Byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šį apelainto argumentą, nepateikta, todėl jis atmestinas.
  14. Apeliantas abejoja testatoriaus valia ir todėl, kad šis, padalindamas turtą pusbroliui A. V. ir pusseserei R. A., pamiršo pusbrolį J. S., kuris artimiausiai bendravo su juo. Apelianto nuomone, logikai ir protingumo principams prieštarauja ir tai, kad testatorius testamentu paliko tik dalį savo turto, o dėl piniginių lėšų ir automobilio savo valios neišreiškė. Pagal CK 5.19 straipsnio nuostatas kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Įstatymas nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti paliekamu turtu. Savo valią asmuo išreiškia testamentu, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris. Taigi, testatorius neprivalo testamente motyvuoti savo valios, t. y. nurodyti dėl kokių priežasčių į testamentą neįtraukia vieno ar kito asmens.
  15. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad notarės V. P. veiksmų teisėtumas yra abejotinas, nes notarė neėmė didesnio atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą testatoriaus namuose, savo ranka ant patvirtinto testamento įrašė prierašą „Veiksmas atliktas namuose ( - )“. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas notarų atlyginimą už atliekamus notarinius veiksmus nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 1R-329 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“. Minėtu įsakymu nėra nustatytas griežtas tarifas už tam tikrus notaro atliktus veiksmus, notaro atlyginimas už sutarčių patvirtinimą sumokamas šalių susitarimu, o atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo. Prierašas ant pasirašyto ir patvirtinto testamento negali būti laikomas prirašymu, nes testamento tekstas nėra taisytas ir jame nėra prirašymu.
  16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  17. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, bei, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai