Byla 2-842/2013
Dėl vienašališko lizingo sutarčių ir įsiskolinimo mokėjimo sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vedautos autotransportas ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl vienašališko lizingo sutarčių ir įsiskolinimo mokėjimo sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vedautos autotransportas“ pareikštu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ ieškiniu prašė pripažinti vienašališką lizingo sutarčių Nr. LT024287, Nr. LT024288, Nr. LT024289, Nr. LT024290, Nr. LT024291, Nr. LT024292, Nr. LT024293, Nr. LT024294, Nr. LT024349, Nr. LT024350, Nr. LT031122, Nr. LT031123, Nr. LT031717, Nr. LT031718, Nr. LT034521, Nr. LT034522, Nr. LT034523, Nr. LT034524, Nr. LT034525, Nr. LT034526, Nr. LT034527, Nr. LT034528, Nr. LT034529, Nr. LT034530, Nr. LT048568, Nr. LT052559, Nr. LT052560, Nr. LT054275, Nr. LT054276, Nr. LT054277, Nr. LT057125, Nr. LT057126, Nr. LT057128, Nr. LT057129, Nr. LT062742, Nr. LT062744, Nr. LT062745, Nr. LT062746, Nr. LT062747, Nr. LT062748, Nr. LT065113, Nr. LT065114, Nr. LT065115, Nr. LT065116, Nr. LT065910, Nr. LT065911, Nr. LT065912, Nr. LT065913, Nr. LT065914, Nr. LT065915, Nr. LT065916, Nr. LT065917 ir įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT084788 nutraukimą niekiniu. Taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su minėtose lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Vedautos autotransportas“ prašymą tenkino ir ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse Nr. LT024287, Nr. LT024288, Nr. LT024289, Nr. LT024290, Nr. LT024291, Nr. LT024292, Nr. LT024293, Nr. LT024294, Nr. LT024349, Nr. LT024350, Nr. LT031122, Nr. LT031123, Nr. LT031717, Nr. LT031718, Nr. LT034521, Nr. LT034522, Nr. LT034523, Nr. LT034524, Nr. LT034525, Nr. LT034526, Nr. LT034527, Nr. LT034528, Nr. LT034529, Nr. LT034530, Nr. LT048568, Nr. LT052559, Nr. LT052560, Nr. LT054275, Nr. LT054276, Nr. LT054277, Nr. LT057125, Nr. LT057126, Nr. LT057128, Nr. LT057129, Nr. LT062742, Nr. LT062744, Nr. LT062745, Nr. LT062746, Nr. LT062747, Nr. LT062748, Nr. LT065113, Nr. LT065114, Nr. LT065115, Nr. LT065116, Nr. LT065910, Nr. LT065911, Nr. LT065912, Nr. LT065913, Nr. LT065914, Nr. LT065915, Nr. LT065916, Nr. LT065917 nurodytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

7Teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad yra galimas ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas. Teismas pažymėjo, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas siekia užkirsti kelią atsakovui perimti lizingo sutarčių pagrindu ieškovo valdomas ir naudojamas transporto priemones iki bus išspręstas ginčas teisme. Ieškovo verslas – tarptautinių pervežimų paslaugų teikimas, todėl atsakovui perėmus transporto priemones, ieškovas nebegalės tęsti savo veiklos. Tokiu būdu bus apsunkintas galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas. Sumokėjus visus lizingo mokėjimus, transporto priemonės pagal lizingo sutarčių sąlygas pereis ieškovo nuosavybėn. Todėl ieškovas yra suinteresuotas užtikrinti tinkamą transporto priemonių naudojimą, rūpintis jų technine būkle, o iš ieškovo veiklos gaunamos pajamos sudarys galimybę ateityje atsiskaityti su atsakovu pagal lizingo sutartis. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo (CPK 144 str. 2 d.), todėl taikytinos.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašomo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

101. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl, remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Reikšdamas ieškinį ieškovas prašo pripažinti vienašalį Lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu. Svarbu yra tai, kad ieškovas neginčija, jog yra skolingas apeliantui, tačiau teigia, jog Išperkamosios nuomos sutartis yra niekinė, todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti iš apelianto grąžinti šios sutarties pagrindu sumokėtas įmokas ir įskaityti grąžintinas įmokas su savo skola apeliantui. Taigi vienintelis argumentas, kurio yra grindžiamas ieškovo ieškinys yra tai, jog ieškovas neva nebuvo skolingas apeliantui, nes atliko vienašalį tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Tačiau šis tarpusavio reikalavimų įskaitymas buvo akivaizdžiai neteisėtas (CK 6.130 str.), todėl ir visas ieškinys yra akivaizdžiai neteisėtas ir negalėjo būti pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo preliminariai įvertinti ar ieškovo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas gali būti laikomas teisėtu. Nustatęs, kad įskaitymas negali būti laikomas teisėtu, teismas privalėjo atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui visus dokumentus, patvirtinančius, jog Lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, todėl preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą teismas privalėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

112. Ieškovas nurodė, jog reali grėsmė jam galimai palankaus teismo sprendimui iškils tuo atveju, jei neišsprendus ginčo dėl Lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, turto nuosavybės teisės bus perleistos tretiesiems asmenims. Tačiau ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad tokia grėsmė teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja ir yra reali. Ieškovas pateikia tik niekuo nepagrįstus pasvarstymus bei teiginius, jog apeliantas gali perleisti turto nuosavybės teises, tokiu būdu nesąžiningai siekdamas išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Civilinės teisės subjektų sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl manydamas, jog apeliantas gali imtis nesąžiningų veiksmų, ieškovas privalėjo tokias savo abejones pagrįsti (CPK 178 str.). Apeliantas yra viena didžiausiu Lietuvoje veikiančiu finansų įstaigų ir turi nepriekaištingą reputaciją, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliantas gali siekti nesąžiningai išvengti būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo.

123. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis apeliantui draudžiama perimti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, o ieškovui suteikiama galimybė šiuo turtu naudotis, pažeidžia ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.), nes galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti bei ieškovo įvardintai grėsmei eliminuoti pakanka kur kas mažiau apelianto teises ir teisėtus interesus ribojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – turto arešto jo saugotoju paskiriant apeliantą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų pakankamos užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes apeliantas negalėtų turto perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jo suvaržyti, taigi teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą turtas galėtų būti nedelsiant grąžintas ieškovui. Kita vertus, tokios laikinosios apsaugos priemones apsaugotų apeliantą nuo nepagrįstai didelių suvaržymų ir nuostolių bei užtikrintų tinkamą šalių interesų pusiausvyrą.

134. Nagrinėjamoje byloje apskirtai negali kilti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovas reiškia reikalavimą dėl pripažinimo, todėl teismo sprendimo vykdymui nebus reikalinga atlikti papildomus vykdymo veiksmus. Byloje priimtas teismo sprendimas, jei jis bus palankus ieškovui, bus įvykdytas jo įsiteisėjimo dieną, t. y. teismui pripažinus, jog vienašališkas Lizingo sutarčių nutraukimas buvo atliktas neteisėtai, šių sutarčių galiojimas bus atnaujintas, o teismo sprendimas įvykdytas. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti tinkamą Lizingo sutarčių vykdymą iš apelianto pusės, jau po teismo sprendimo dėl šių sutarčių galiojimo atnaujinimo įvykdymo. Taigi laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku ir nėra skirtos būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui, todėl neatitinka šių priemonių taikymo paskirties ir turi būti panaikintos.

145. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus, yra palankios išimtinai tik ieškovui ir visiškai nepalankios bei nepagrįstai nuostolingos apeliantui. Teismas sudarė sąlygas ieškovui naudotis iki Lizingo sutarčių nutraukimo turėtomis teisėmis bei neatlygintinai naudoti ir valdyti turtą. Taigi ieškovui buvo sudarytos geresnės sąlygos nei buvo galiojant Lizingo sutartims. Be to, ieškovui yra sudaroma galimybė vykdyti verslą apelianto sąskaita, t. y. naudoti apeliantui priklausantį turtą verslo tikslais ir gauti atitinkamas pajamas iš to, tuo pačiu atimant analogišką galimybę iš teisėto turto savininko ir tinkamai sutartinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis vykdžiusios šalies – apelianto.

156. Ieškovo veiksmai reiškiant nepagrįstą ieškinį bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip sudarant galimybę jam neatlygintinai naudotis apeliantui priklausančiu turtu visą bylos nagrinėjimo laiką, vertintini kaip piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti ginti ieškovo teises.

167. Nagrinėjamu atveju Lizingo sutartys yra vienašališkai nutrauktos ir dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas pareiškė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme dėl turto susigrąžinimo. Esant tokiai faktinei situacijai, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu (2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134/2010), turtas turėtų būti perduotas apeliantui saugoti, o ieškovui turėtų būti uždrausta turtu naudotis.

17Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vedautos autotransportas“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios intonacijos teismo nutartį. Ieškovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės teikia argumentus, dėl ko jis nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais. Spręsdamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismas, įvertinęs šalių faktinius ir teisinius argumentus, ex officio pasisakys dėl Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. LT053105/ LT052850 sudaryto sandorio buvimo niekiniu fakto ir teisinių pasekmių konstatavimo, tačiau tai yra šalių teisminio ginčo, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esminis klausimas, kas lemia, kad apelianto atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nepaneigia ieškovo ieškinio teisinių ir faktinių argumentų. Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytos prima facie galimybės ieškovo reikalavimams tenkinti. Ieškovas teismui pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius apelianto vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumą, todėl teismas, tinkamai preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, turėjo teisėtą pagrindą taikyti laikinasias apsaugos priemones.

192. Ieškovas reiškia apeliantui ieškinį dėl valdymo teisės gynimo. Ieškovas prašė, o teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, ne dėl to, kad yra reali grėsmė, kad apeliantas perleis Lizingo sutarčių dalyką trečiųjų asmenų nuosavybėn, o dėl to, kad yra reali grėsmė, jog, esant ginčui dėl Lizingo ir Įsipareigojimo mokėjimo sutarčių nutraukimo sandorio teisėtumo, apeliantas gali kėsintis perimti apelianto nuosavybėje esantį turtą iš ieškovo valdymo. Ieškovo verslui gyvybiškai būtinas Lizingo sutarčių dalykas – transporto priemonės, nes ieškovo verslas yra tarptautiniai pervežimai kelių transporto priemonėmis. Vien ieškovo valdymo teisės pasibaigimas lemtų galimo teismo sprendimo ieškovo naudai įvykdymo negalimumą. Apeliantas atskirajame skunde neslepia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jam trukdo perimti Lizingo sutarčių dalyko valdymo teisę ir jis šios teisės realizavimo siekia iki ginčo išsprendimo.

203. Ieškovas neketina naudotis ir nesinaudoja Lizingo sutarčių dalyku – apeliantui nuosavybės teise priklausančiu turtu neatlygintinai. Ieškovas ir toliau vykdo savo sutartinius įsipareigojimus apeliantui, pabaigdamas savo sutartines prievoles mokėti periodinius vertės dengimo, skolos ir palūkanų mokėjimus pagal Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis specialiuoju prievolių pabaigos pagrindu – sudarydamas vienašalius vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorius. Apelianto prievolė sumokėti ieškovui niekinio sandorio pagrindu gautus pinigus nuosekliai mažėja, vien todėl skundžiama nutartimi taikytos anosios apsaugos priemonės ekonomiškumo principo nepažeidžia. Ieškinio atmetimas lemtų juridinį faktą, kad apelianto sudarytas vienašalis Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo nutraukimo sandoris yra teisėtas ir Lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartys griežtąja prasme nuo 2012 m. lapkričio 7 d. neturėjo teisinės galios, o ieškovo galimos skolos dydis apeliantui iki Lizingo ir Įsipareigojimo mokėjimo sutarčių nutraukimo (2012 m. lapkričio 7 d.) jau dabar yra aiškus/tikslus ir nepadidės. Ar dėl Lizingo sutarčių dalyko vėlesnio perdavimo apeliantas patirs nuostolių ir koks bus tų nuostolių dydis, šiandien nustatyti nėra galimybės, todėl ir dėl šių priežasčių teigti apie ekonomiškumo principo pažeidimą nėra objektyvaus pagrindo. Ieškovas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo formuojama teismų praktika vežėjų ir lizingo bendrovių bylose, kur aiškiai suformuluotos principinės nuostatos, kad, esant ginčui dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, ginčo šalių interesų pusiausvyrą atitinka teisinė situacija, kai vežėjas turi teisę naudoti Lizingo sutarčių dalyką – apribojus vežėjo ūkinę komercinę veiklą, vežėjui negalint vykdyti savo veiklos bei gauti pelno, palankus ieškovui teismo sprendimas taptų iš esmės beprasmis. Tokia teisinė situacija nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo nei vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

214. Apelianto argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise yra nepagrįsti. Būtent apeliantas yra nesąžiningas, nes akivaizdžiai siekia iki ginčo pabaigos neteisėtai susigrąžinti Lizingo sutarčių dalyko valdymo teisę, o skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo apeliantui savo tikslą realizuoti.

225. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-134/2010 pateiktas išaiškinimas, kuriuo atskirajame skunde remiasi apeliantas, neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių ir teisinių aplinkybių bei reiškiamo reikalavimo.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti išsprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

26Byloje sprendžiamas ginčas dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo apeliantui imtis veiksmų, susijusių su lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

27Teismų praktikoje pripažįstama, kad yra sudėtingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas lizingo gavėjų inicijuotose bylose dėl lizingo davėjo vienašališko sutarties nutraukimo ir lizingo davėjo siekio susigrąžinti lizinguotą turtą, nes tokiose bylose susiduria lygiaverčiai priešingų šalių interesai. Tai yra, viena vertus, lizingo gavėjo įsipareigojimų nevykdymas šiuo metu paprastai yra nulemtas ekonominio sunkmečio, o lizinguotas turtas ir toliau yra naudojamas tiesioginėje lizingo gavėjo ūkinėje komercinėje veikloje, todėl jį paėmus gali sutrikti tokios įmonės veikla, pasireikšti nemokumas. Be to, toks asmuo jau būna sumokėjęs dalį įmokų. Kita vertus, lizingo davėjas, kuriam lizingas yra jo verslas, nėra suinteresuotas toliau lizinguoti turtą finansinių sunkumų turinčiam asmeniui ir siekia šį turtą susigrąžinti. Dėl to apsaugos priemonių klausimas turi būti sprendžiamas užtikrinant protingą šalių interesų pusiausvyros santykį, kuris priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių viseto (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1820/2011).

28Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo bei ieškovo atlikto vienašališko reikalavimų įskaitymo neteisėtumo), atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CK 1.80 str., 6.130 str., CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str., CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).

29Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovas užsiima ūkine komercine veikla, kurios pagrindas yra apeliantui priklausantis lizinguotas turtas. Šią aplinkybę pripažįsta abi ginčo šalys. Ginčo turtas yra vienintelis ieškovo ūkinėje komercinėje veikloje naudojamas turtas, iš kurio gaunamos pajamos. Apeliantas, teigdamas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus ir gina tik ieškovo interesus, teigia, jog teismo sprendimo įvykdymo grėsmei eliminuoti pakaktų mažiau apelianto teises ribojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ginčo turtui taikant areštą bei perduodant jį saugoti apeliantui. Nurodo, jog naudojant šį turtą ieškovo veikloje mažėja jo vertė.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad, perdavus lizinguojamą turtą apeliantui, pastarasis, tebebūdamas jo savininkas, gali šį turtą perleisti tretiesiems asmenims ir ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakaktų mažiau apelianto teises ir teisėtus interesus ribojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (draudimo apeliantui realizuoti turtą tretiesiems asmenims ar pan.), nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, kadangi, viena, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra saistomas ieškovo prašymo dalyko, antra, tokia laikinoji apsaugos priemonė potencialiai gali padidinti kiekvienos bylos šalies nuostolius. Lizinguojamą turtą perdavus apeliantui ir uždraudus jį perleisti tretiesiems asmenims, šis turtas būtų nenaudojamas tikslu gauti pajamas, o jo vertė dėl nusidėvėjimo mažėtų. Dabartinėje situacijoje, kai lizinguojamas turtas yra ieškovo valdomas, ieškovas, naudodamas šį turtą gauna pajamas, kurios vėliau bus naudojamos atsiskaitymui su atsakovu.

31Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovui naudojant lizinguojamą turtą, didėja ieškovo įsiskolinimas apeliantui, tačiau, kadangi tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek jų netaikant šalių nuostoliai iki ginčo išsprendimo potencialiai didėtų, todėl aptartų bylos aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dabartinėje situacijoje šalių interesų pusiausvyrą atitinka tokia faktinė situacija, kai ieškovui sudaromos sąlygos šį turtą naudoti ūkinėje komercinėje veikloje.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek finansinės nuomos (lizingo), tiek ir išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (nuomininkas, lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.503 str., 6.567 str.). Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių jau vien dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Tačiau nagrinėjamu atveju ypač aktualus ekonomiškumo principas, nes ieškovas ieškiniu siekia, kad lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizingo sutartyse numatytą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir galėtų įvykdyti savo prievoles atsakovui. Be to, ieškovas suinteresuotas rūpintis lizingo sutartyse nurodytu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 185 str.).

33Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama nutartimi apeliantui taikytas draudimas atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei tokių priemonių ekonomiškumo principą, nes ieškovas užsiima ūkine komercine veikla, o apelianto nuostoliai didėtų nepriklausomai nuo taikytų (netaikytų) apsaugos priemonių. Galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas – apribojus ieškovo ūkinę komercinę veiklą, ieškovas, negalėdamas vykdyti savo veiklos bei gauti pelno, galimai taptu nemokus, tokiu atveju palankus jam teismo sprendimas taptų iš esmės beprasmis. Pagrindo taikyti mažiau apelianto teises ir teisėtus interesus ribojančias priemones nėra.

34Apeliantas atskirojo skundo teiginius taip pat grindžia ir teismų praktikos pavyzdžiu, jo nuomone, patvirtinančiu jų pagrįstumą. Teisėjų kolegija atmeta tokius skundo motyvus, kadangi nėra vienodas apelianto nurodomos bylos bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi, nes Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-134/2010, buvo nagrinėjamas ginčas pagal lizingo davėjo reikalavimą lizingo gavėjui dėl skolos pagal lizingo sutartis priteisimo, o ne lizingo gavėjo reikalavimas dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

35Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vedautos autotransportas“ pareikštu atsakovui UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo UAB... 7. Teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti... 10. 1. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl,... 11. 2. Ieškovas nurodė, jog reali grėsmė jam galimai palankaus teismo... 12. 3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis apeliantui draudžiama... 13. 4. Nagrinėjamoje byloje apskirtai negali kilti grėsmės būsimo teismo... 14. 5. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo ir... 15. 6. Ieškovo veiksmai reiškiant nepagrįstą ieškinį bei prašant taikyti... 16. 7. Nagrinėjamu atveju Lizingo sutartys yra vienašališkai nutrauktos ir dar... 17. Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vedautos... 18. 1. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės teikia argumentus, dėl ko jis... 19. 2. Ieškovas reiškia apeliantui ieškinį dėl valdymo teisės gynimo.... 20. 3. Ieškovas neketina naudotis ir nesinaudoja Lizingo sutarčių dalyku –... 21. 4. Apelianto argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise yra nepagrįsti.... 22. 5. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 25. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių... 26. Byloje sprendžiamas ginčas dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų... 27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad yra sudėtingas laikinųjų apsaugos... 28. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog... 29. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovas užsiima ūkine komercine... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, perdavus lizinguojamą turtą apeliantui,... 31. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovui naudojant lizinguojamą turtą,... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek finansinės nuomos (lizingo), tiek ir... 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas... 34. Apeliantas atskirojo skundo teiginius taip pat grindžia ir teismų praktikos... 35. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai... 36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį...