Byla 2-331-860/2012
Dėl žemės sklypui servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant A.Tankevič, dalyvaujant ieškovės atstovams adv. padėjėjui A. U., K.Paliučiui ir O. L., atsakovei Z. N., jos atstovui adv. A. G., trečiųjų asmenų atstovams: Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovui K.Baužai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui J.Viduto, taip pat L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A.A. Š. atstovui adv. T.Šedbarui,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei Z. N., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir Aldonai A. Š. dėl žemės sklypui servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo,

Nustatė

4Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:

51) pagal UAB „Geovisata“ 2010 m. spalio mėnesį parengtą žemės sklypo Nr. ( - )planą nustatyti atsakovo žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ) atlygintiną kelio servitutą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku: kelio servituto užimamas plotas – 16 kv.m., tarnaujantis daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), viešpataujantis daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - );

62) įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu, t.y. nugriauti ant žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), ribose pastatytus betoninius stulpelius;

73) už kelio servituto nustatymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai vienkartinę 2 000 Lt kompensaciją;

84) priteisti bylinėjimosi išlaidas (II tomas, b.l. 14 - 20).

9Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai kartu su bendrasavininkiais (trečiaisiais asmenimis) L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A.A. Š. nuosavybės teisėmis priklauso 1,4183 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) Žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1995 m. lapkričio mėnesį sudarytą žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą ir 1996 m. sausio mėnesio parengtą laikiną žemės sklypo planą. Vilniaus apskrities valdytojas, vadovaudamasis minėtais sklypo formavimo dokumentais, 1996-06-20 sprendimu Nr. 41-2494 atkūrė nuosavybės teises J. N. į 1,34 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) UAB Korporacijos „Matininkai“ 1997 m. rugpjūčio mėnesį parengtame ir nuo 1997 m. Registrų centre įregistruotame žemės sklypo plane nustatytas vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, plane pažymėtas simboliu „4“, einantis per taškais 1 – 8 pažymėtą žemės sklypo kraštinę. Iki 2002 m. žemės sklypo plane simboliu „4“ pažymėtas įvažiavimas ėjo per laisvo valstybinio fondo žemę. Prieš keletą metų ( - ) gatvių gyventojai ir žemės sklypų savininkai jungtinėmis lėšomis finansavo minėtų gatvių asfaltavimo darbus. G. L. ir jos sutuoktinis O. L. taip pat finansiškai prisidėjo prie Vingio gatvės įrengimo. 2002 m. parengtame Vilniaus rajono Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte greta J. N. tuo metu priklausiusio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), laisvo valstybinio fondo žemėje buvo suformuotas 0.12 ha ploto (iš tikrųjų 0,1388 ha) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kuris bendra kraštine ribojasi su J. N. žemės sklypu, pastarojo žemės sklypo plane bendra sklypų riba pažymėta taškais 1 – 8. Formuojamo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), planas su gretimo žemės sklypo savininke J. N. nebuvo derintas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-02-06 sprendimu Nr. 41-1192 P. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0.12 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). 2008 m. atlikus žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus padidėjo (neatlygintinai) iki 0,1388 ha ploto. Atsakovo žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimais (sklypo planas) su gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkais nebuvo derinti. Netrukus po kadastrinių matavimų atlikimo P. N. gelžbetoniniais stulpeliais užtvėrė įvažiavimą iš Vingio gatvės į ieškovės žemės sklypą, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl kelio servituto nustatymo. Teigia, kad užtvėrus įvažiavimą į sklypą per Vingio gatvę, negali patekti į savo sklypą. Nurodo, kad prie jos sklypo nėra galimybės privažiuoti iš kitos pusės, nuo Saldenės kelio, nes žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esanti išvažinėta pievos juosta neturi kelio teisinio statuso ir patenka į atsakovei priklausantį kitą žemės sklypą. Taigi, ieškovei ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkiams norint naudotis tokiu keliu reikėtų kreiptis į teismą dėl kelio servituto žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), nustatymo. Pastarojo kelio servituto užimamas žemės sklypo plotas (šio kelio ilgis iki sklypo būtų apie 200 m.) būtų keliasdešimt kartų didesnis nei ieškovės šioje byloje atsakovo žemės sklypui prašomas nustatyti kelio servitutas. Akivaizdu, kad toks ieškovės nuosavybės teisių gynimas ir atsakovo nuosavybės teisių ribojimas būtų neteisingas ir neprotingas. Be to, tokio kelio projektavimo ir įrengimo išlaidos siektų kelias dešimtis ar net kelis šimtus tūkstančių litų, išlaidos gerokai viršytų ieškovės žemės sklypo vertę, procesas užtruktų keletą metų. Nurodė, kad J. N. ir G. L. nuo 1997 m. iki 2008 m. į savo žemės sklypą patekdavo per žemės sklypo, plane simboliu „4“ pažymėtą valstybinės žemės juostą, kurios dalis 2002 m. buvo neatlygintinai perleista atsakovui, o kt. dalyje suformuota Vingio gatvė. Pagal atsakovo žemės sklypo formavimo metu galiojusius ir dabar tebegaliojančius žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis atsakovui suformuoto sklypo vietoje buvo simboliu „4“ pažymėtas kelias, kuris jungia ieškovės žemės sklypą su Vingio gatve. Teigia, kad ieškovės žemės sklypo plane kartografuotas kelias turėjo būti pažymėtas Vilniaus rajono Avižienių kadastro žemėtvarkos projekto plane ir atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose, tačiau tai nebuvo padaryta dėl žemės reformą žemėtvarkos projektą rengusių matininkų ir projektą tvirtinusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltės. Taip pat Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą rengę matininkai nesivadovavo (neturėjo) anksčiau suformuoto ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), planu, todėl žemės reformos žemėtvarkos projekte greta minėto žemės sklypo, buvusioje laisvo valstybinio fondo žemėje formuodami naują žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), į kurį vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui P. N., nepažymėjo įvažiavimo į gretimą žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ). Ieškovės prašomas nustatyti servitutas yra 16 kv.m, toks servitutinio kelio plotas yra minimalus siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, o numatyta servituto lokalizacija mažiausiai riboja atsakovo nuosavybės teises. Tarnaujančio žemės sklypo servitutinė dalis paties atsakovo yra naudojama ir ateityje bus naudojama kaip įvažiavimas į jo žemės sklypą, todėl nustačius kelio servitutą, servitutinėje dalyje žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeis, t.y. žemės sklypo savininko valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių turinys po servituto nustatymo nesumažės. Vienintelis dėl kelio servituto atsakovui galintis kilti nepatogumas, kad šiuo įvažiavimu papildomai naudosis gretimo žemės sklypo, viešpataujančio daikto, savininkai. Nurodo, kad iš jos turėtų būti priteisiama atsakovui 2 000 Lt kompensacija.

10Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (I tomas, b.l. 75 - 82).

11Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė servituto nustatymo būtinybės nepagrindė jokiais teisiškai reikšmingais argumentais ir faktiniais įrodymais. Teigia, kad 1997-08-28 UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtame plane niekur nenurodyta, jog simboliu „4“ pažymėta žemės juosta laikytina keliu, taip pat nėra jokių duomenų apie gretimuose žemės sklypuose nustatytus servitutus ieškovės sklypo naudai. Tikėtina, kad ieškovės žemės sklypo planas apskritai yra tikslintinas, nes neatitinka faktinių kadastro duomenų (ir kur kas naujesnio atsakovės žemės sklypo plano). Jame nurodytos gretimybės ir nustatyta, kad ties taškais 1 – 3 ir 7 – 1 buvo laisvos valstybinės žemės fondas, t.y. tuo metu aplinkui nebuvo sklypų, todėl ir įvažiavimas ties tašku vienas parodytas iš šiuo metu esančios ( - ) gatvės. Šio plano sudarymo metu aplinkui nebuvo suformuotų kitų sklypų. Atkreipia dėmesį, kad šiose apylinkėse intensyviai buvo vykdoma žemės reforma. Teritorijoje nuolat buvo formuojami nauji žemės sklypai, tuo pačiu neišvengiamai projektuojami nauji privažiavimai ir kiti infrastruktūros objektai prie jau esamų (suformuotų) žemės sklypų. Jos žemės sklypas buvo suformuotas šalia, o įvažiavimas į ieškovės žemės sklypą buvo numatytas iš kitos, t.y. pietinės pusės. Teigia, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kelio nuo ( - ) gatvės iki ieškovės sklypo per atsakovės sklypą egzistavimą. Pagal teismui pateiktą ištrauką iš kadastro žemėlapio matyti, kad ( - ) kaip tik baigiasi ties atsakovės žemės sklypo riba, t.y. jis „uždaro“ gatvę suformuodamas akligatvį. Atsakovė nesutinka, kad dėl pareigūnų kaltės atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo pažymėtas kelias. Mano, kad tai nebuvo atlikta todėl, jog, nepaisant vykusio žemės sklypų projektavimo darbų, faktiškai visą laiką buvo ir šiai dienai egzistuoja kitas privažiavimas prie ieškovės žemės sklypo ir nebuvo jokios būtinybės papildomai pažymėti kelią iš ( - ) gatvės. Tuo tarpu jokio įvažiavimo iš ( - ) gatvės į ieškovės sklypą nėra, taigi negalima kalbėti nei apie faktiškai, nei apie teisiškai egzistuojantį kelią, einantį per atsakovės žemės sklypą. Teigia, kad įvažiavimas į atsakovės sklypą eina tiesiai iš ( - ) gatvės, todėl ieškovės siūlomos žemės sklypo dalies atsakovė tikrai nenaudoja ir ateityje nenaudos kaip įvažiavimo. Atsižvelgdama į tai, kad jos žemės sklypas nėra didelis ir realiai egzistuoja kitas privažiavimas prie ieškovės sklypo, teigia, jog toks servituto nustatymas neproporcingai apribotų jos nuosavybės teises, toks veiksmas neatitiktų abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių priežasčių, kurios pateisintų atsakovės nuosavybės teisių ribojimą ir realiai egzistuoja objektyvios bei įmanomos galimybės ieškovei naudotis jai priklausančiu sklypu pagal paskirtį. Prie ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), galima privažiuoti iš kitos pusės, t.y. nuo 8 pločio vietinio kelio į ( - ) kaimą. Iš kadastro duomenų bazės ištraukų matosi, kad nuo Saldenės kelio iki ieškovės žemės sklypo eina siaura laisvos valstybinės žemės juosta, įsiterpusi tarp kadastro žemėlapio ištraukoje numeriais 141 ir 594 pažymėtų sklypų, o ne per atsakovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog nenustačius servituto ji patirtų „neprotingas ir nepateisinamas“ išlaidas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės siūloma kompensacijos suma už servituto nustatymą.

12Trečiasis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (II tomas, b.l. 89 - 90).

13Trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, pateiktame atsiliepime sutiko su ieškovės ieškiniu dėl servituto nustatymo (II tomas, b.l. 92 - 94).

14Tretieji asmenys L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A.A. Š. pateiktuose atsiliepimuose pareikštam ieškiniui neprieštarauja (II tomas, b.l. 65, 69, 72, 74).

15Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai savo ieškinį pilnai palaikė.

16Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko.

17Trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

18Kitų trečiųjų asmenų atstovas palaikė ieškinį.

19Ieškinys atmestinas

20Byloje nustatyta, kad 1.4183 ha žemės sklypas ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovei G. L. ir tretiesiems asmenims bendrasavininkiams A. A. Š., V. G., L. G., D. P., D. P., S. M. ir A. M., naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta (I tmas, b.l. 43-44). Iš VĮ ,,Registrų centras“ išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklauso atsakovei Z. N., servitutas šiam žemės sklypui nenustatytas (II tomas, b.l. 175). Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-11 įsakymu Nr. 2.3-4213-(41) (II tomas, b.l. 42 - 46).

21Kaip minėta, ieškovė prašo: pagal UAB „Geovisata“ 2010 m. spalio mėnesį parengtą žemės sklypo Nr. ( - ) planą (II tomas, b.l. 21 - 22) nustatyti atsakovo žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ) atlygintiną kelio servitutą, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis ir teisę naudotis pėsčiųjų taku: kelio servituto užimamas plotas – 16 kv.m., viešpataujantis daiktas – žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ); įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu, t.y. nugriauti ant žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribose pastatytus betoninius stulpelius; už kelio servituto nustatymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai vienkartinę 2 000 Lt kompensaciją.

22Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Svarbu nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Be to, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; ar viešpataujančio daikto savininkas pats nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (LAT 2005-03-21 nutartis Nr. 3K-3-196/2005; 2005-04-04 nutartis Nr. 3K-3-246/2005, 2005-10-19 nutartis Nr. 3K-3-496/2005, 2006-12-22 nutartis Nr. 3K-3-691/2006; 2007-06-11 nutartis Nr. 3K-3-234/2007, 2009-05-29 nutartis Nr. 3K-3-2/2009, 2010-06-22 nutartis Nr. 3K-3-283/2010, 2011-11-04 nutartis Nr. 3K-3-419/2011 ir kt.). Tokios esminės nuostatos, aktualios šiam ginčui, yra suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Praktikoje akivaizdžiai atsispindi nuosavybės teisės prioritetas prieš teisę į servituto nustatymą, eliminuojantis nepagrįstą nuosavybės teisės varžymą.

24Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-10-29 rašte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. ( - ) nėra nustatytas kelio servitutas. Ieškovei ir tretiesiems asmenims bendros nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), kelio servitutas taip pat nėra nustatytas. Rašte pažymėta, kad 2008-09-29 vietoje komisija nustatė, kad prie ieškovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), galima privažiuoti iš kitos pusės, t.y. nuo 8 metrų pločio vietinio kelio į ( - ) kaimą. Pagal Registrų centro duomenų bazėje esančią informaciją, tarp geodeziškai pamatuotų žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), yra pravažiavimas iki ieškovės žemės sklypo (I tomas, b.l. 20-21). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-04-27 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 36 nurodyta, kad prie sklypo, kadastro Nr. ( - ), važiuojama natūroje esančiu lauko keliu per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) (B – C, pažymėta žemėtvarkos projekte) (II tomas, b.l. 37 - 38). Kad toks kelias natūroje egzistuoja, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (II tomas, b.l. 58, III tomas, b.l. 14 - 15 ir kt.). Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) patvirtintame Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės juostoje yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), šis kelias nėra įrengtas (II tomas, b.l. 130 - 134).

25Taigi, ieškovė ir kiti tretieji asmenys į jiems bendros nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), šiuo metu gali patekti natūroje esančiu lauko keliu per žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), taip pat priklausantį atsakovei, kartu su kitais bendrasavininkiais. Atsakovė ar kiti bendrasavininkiai minėtame sklype natūroje esančiu lauko keliu nėra uždraudę ieškovei ir kitiems tretiesiems asmenims naudotis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų kreiptasi į atsakovę (ar kitus bendrasavininkius) dėl šio kelio naudojimosi vienokia ar kitokia forma įteisinimo. Atsiliepime ir per teismo posėdį atsakovė (jos atstovas) nurodė, kad atsakovė gavusi tokį siūlymą, jį svarstytų, tai galėtų būti atskiro susitarimo dėl servituto nustatymo klausimas. Antra vertus, kaip minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymu Nr. 2.3-8447-(41) patvirtintame Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės juostoje, tarp sklypų kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), yra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, kuriuo ieškovė ir tretieji asmenys turi galimybę patekti iki savo sklypo, kadastrinis Nr. ( - ). Nors Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-04-04 patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.4873-24) nurodyta, kad žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8447-(41), nurodytas pravažiavimas vietovėje realiai nėra įrengtas ir sunkiai pravažiuojamas šiltuoju metų laiku, o žiemą galimai visai neįveikiamas (II tomas, b.l. 132 - 133), tai iš dalies patvirtina ir antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (I tomas, b.l. 98 - 112), tačiau tai nesudaro pagrindo servituto nustatymui, nes šio kelio (apie 200 m kelio atkarpos) įrengimas nepareikalautų neprotingų ir nepateisinamų išlaidų. Iš ieškovės pateiktos Lokalinės kelio įrengimo sąmatos (II tomas, b.l. 189) matyti, kad minėto asfaltuoto kelio įrengimas kainuotų 95 202,01 Lt. Ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), yra žemės ūkio paskirties. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad esamoje situacijoje negali būti pripažįstamos ieškovės nurodomos kelio įrengimo išlaidos pagrįstomis, nes nėra būtinybės iki žemės ūkio paskirties žemės įrengti asfaltuotą kelią tam, kad iki jo būtų galima privažiuoti. Iš tos pačios sąmatos matyti, kad atmetus kelio asfaltavimo išlaidas, jo įrengimas daugiau nei dvigubai sumažėtų. Dar paprastesnio kelio įrengimas kainuotų dar mažiau. Todėl teismas sutinka su atsakovės atstovo teiginiu, kad neasfaltuoto kelio įrengimo išlaidos, jas padalinus ant visų žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bendrasavininkų, nebūtų neprotingos ir nepateisinamos. Galimai padidėjusios degalų, laiko bei transporto priemonės amortizacijos sąnaudos nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovės nuosavybės teises.

26Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad šiuo atveju jos prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Ieškovė ir kiti tretieji asmenys jiems bendros nuosavybės teise priklausančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu gali naudotis ir be servituto nustatymo. Ieškovė neįrodė, kad ji išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Taigi, šiuo atveju servituto nustatymas reikštų nepagrįstą atsakovės nuosavybės teisės ribojimą.

27Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgia ir į šalių turimus žemės sklypų plotus, ieškovei, kartu su kitais bendrasavininkais, priklauso 1.4183 ha žemės sklypas, tuo tarpu atsakovei tik 0.1388 ha, t.y. daugiau negu 10 kartu mažesnis žemės sklypas, ir prašomo nustatyti servituto turinį, ieškovė prašo nustatyti servitutą, suteikiantį važiuoti transporto priemonėmis ir teise naudotis pėsčiųjų taku, todėl šiuo atveju atsakovės nuosavybės teisių ribojimas neatitiktų proporcingumo ir abiejų savininkų interesų pusiausvyros principui.

28Ieškovės argumentai, kad įvažiavimas prie jos ir kitų trečiųjų asmenų bendros nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuo 8 metrų pločio vietinio kelio į ( - ) kaimą prieštarautų jų sudarytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, jokia aptariamo žemės sklypo bendrasavininkių naudojimosi tvarka nėra įregistruota VĮ Registrų centre (I tomas, b.l. 43 - 44), todėl šis faktas negali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis. Antra vertus, tai būtų pagrindas pripažinti, kad pati ieškovė su kitais trečiasis asmenimis, t.y. bendrasavininkiais, sukūrė sau tokią situaciją, todėl ši aplinkybė neleidžia servitutu riboti atsakovės nuosavybės teises.

29Ieškovė nurodo, kad ji prisidėjo prie ( - ) g. kelio įrengimo darbų. Liudytojas M. M. parodė, kad ieškovės vyras O. L. prisidėjo prie ( - ) įrengimo darbų (III tomas, b.l. 74). Tačiau šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jį sieja artimi draugystės ryšiai su ieškovės vyru O. L.. Tuo tarpu ( - ) kelio įrengimo darbus organizavęs R. J., teismo posėdžio metu taip pat apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad ieškovė (jos vyras Olegas) prie kelio įrengimo darbų neprisidėjo (III tomas, b.l. 5). Kitų liudytojų parodymai iš esmės yra bendro pobūdžio, pakankamai nekonkretūs, neinformatyvus. Atsižvelgiant į tai, teismas nelaiko ieškovės nurodomą aplinkybę - kad ji prisidėjo prie ( - ) kelio įrengimo darbų, įrodytą.

30Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-05-31 rašte Nr. (41)-1.2-1510-(3.31) teigiama, kad ( - ) baigiasi ties žemės sklypu, kadastro Nr. ( - ); įvažiavimo į žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) iš ( - ) nėra, tik bendras žemės sklypo ir gatvės sąlyčio taškas – riboženklis Nr. 1, pažymėtas žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), plane (II tomas, b.l. 35 - 36). Kad minėtas kelias iš esmės baigiasi dar iki atsakovės sklypo (apie 1,46 m.) patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai (I tomas, b.l. 96 - 97). Tokiu atveju, net ir nustačius prašomą servitutą, problema nebūtų išspręsta, būtų reikalingos papildomos pastangos ir finansiniai ištekliai siekiant teisiškai įforminti trūkstamą ( - ) kelio atkarpą iki atsakovės žemės sklypo, taip pat įrengiant servitutu nustatytą kelią per atsakovės sklypą iki ieškovės žemės sklypo.

31Ieškovė nurodė, kad UAB Korporacijos „Matininkai“ 1997 m. rugpjūčio mėnesį parengtame ir nuo 1997 m. VĮ Registrų centre įregistruotame jos žemės sklypo plane nustatytas vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, plane pažymėtas simboliu „4“, einantis per taškais 1 – 8 pažymėtą žemės sklypo kraštinę. Teigia, kad jos žemės sklypo plane kartografuotas kelias turėjo būti pažymėtas Vilniaus rajono Avižienių kadastro žemėtvarkos projekto plane ir P. N. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose, tačiau tai nebuvo padaryta dėl žemės reformą žemėtvarkos projektą rengusių matininkų ir projektą tvirtinusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų kaltės. Ieškovė prašo į tai atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo. Ieškovė taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad atkuriant nuosavybės teises P. N. ir kitiems pretendentams buvo neatlygintinai ir be pagrindo nuosavybėn perduota 1,88 aro (188 kv.m.), t.y. kad atsakovės žemės sklypas po kadastrinių (geodezinių) matavimų padidėjo. Teismas pažymi, kad ieškovei neginčijant atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, nėra pagrindo vertinti ieškovės nurodomas aplinkybes. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, jos pripažintinos kaip teisiškai nereikšmingos. Bylos duomenys tvirtina, kad nėra iš ( - ) nei faktiškai, nei teisiškai egzistuojančio kelio, einančio per atsakovės žemės sklypą iki ieškovės žemės sklypo. Be to, įvažiavimas į atsakovės sklypą eina tiesiai iš ( - ) gatvės, todėl ieškovės argumentai, kad tarnaujančio žemės sklypo servitutinė dalis pačios atsakovės yra naudojama ir ateityje bus naudojama kaip įvažiavimas į jos (atsakovės) žemės sklypą – atmestinas kaip nepagrįstas.

32Taigi, ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

33Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu, t.y. nugriauti ant žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - )ir Nr. ( - ), ribose pastatytus betoninius stulpelius. Byloje nustatyta, kad atsakovės betoniniai stulpeliai stovi jos žemės sklypo ribose (II tomas, b.l. 35 - 37). Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad nėra pagrindo nustatyti prašomą servitutą, ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

34Pripažinus, kad nėra pagrindo nustatyti servituto, atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo.

35Atsižvelgiant į išdėstytą, visas ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

36Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Atsakovė patyrė iš viso 4 457 Lt (1 190 + (I tomas, b.l. 123 - 124) + 1 815 (I tomas, b.l. 193 - 194) + 1 452 (III tomas, b.l. 39 - 40)) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą (ji pakankamai sudėtinga), apimtį (bylą sudaro trys tomai) ir trukmę, yra racionalios ir pagrįstos, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 str.).

37Iš ieškovės taip pat priteistina 114,73 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė teismas siųsdamas procesinius dokumentus, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

38Vilniaus apygardos teismo 2010-09-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (II tomas, b.l. 198 - 203) galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

39Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 str., 270 str.,

Nutarė

40Ieškinį atmesti.

41Priteisti atsakovės Z. N., a.k. ( - ) naudai 4 457 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės G. L., a.k. ( - )

42Priteisti iš ieškovės G. L., a.k. ( - ) 114,73 Lt (vieną šimtą keturiolika litų ir 73 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

43Vilniaus apygardos teismo 2010-09-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant A.Tankevič, dalyvaujant ieškovės atstovams adv. padėjėjui... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G.... 4. Ieškovė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:... 5. 1) pagal UAB „Geovisata“ 2010 m. spalio mėnesį parengtą žemės sklypo... 6. 2) įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis servitutiniu keliu, t.y.... 7. 3) už kelio servituto nustatymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai... 8. 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (II tomas, b.l. 14 - 20).... 9. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai kartu su bendrasavininkiais... 10. Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (I... 11. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė servituto nustatymo būtinybės... 12. Trečiasis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame... 13. Trečiasis asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 14. Tretieji asmenys L. G., V. G., A. M., S. M., D. P., D. P. ir A.A. Š.... 15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai savo ieškinį pilnai palaikė.... 16. Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko.... 17. Trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 18. Kitų trečiųjų asmenų atstovas palaikė ieškinį.... 19. Ieškinys atmestinas... 20. Byloje nustatyta, kad 1.4183 ha žemės sklypas ( - ), unikalus Nr. ( - ),... 21. Kaip minėta, ieškovė prašo: pagal UAB „Geovisata“ 2010 m. spalio... 22. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad... 24. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento... 25. Taigi, ieškovė ir kiti tretieji asmenys į jiems bendros nuosavybės teise... 26. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad... 27. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgia ir į šalių turimus žemės... 28. Ieškovės argumentai, kad įvažiavimas prie jos ir kitų trečiųjų asmenų... 29. Ieškovė nurodo, kad ji prisidėjo prie ( - ) g. kelio įrengimo darbų.... 30. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 31. Ieškovė nurodė, kad UAB Korporacijos „Matininkai“ 1997 m. rugpjūčio... 32. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestinas kaip... 33. Ieškovė taip pat prašo įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis... 34. Pripažinus, kad nėra pagrindo nustatyti servituto, atmestinas ir ieškovės... 35. Atsižvelgiant į išdėstytą, visas ieškovės ieškinys atmestinas kaip... 36. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos... 37. Iš ieškovės taip pat priteistina 114,73 Lt pašto išlaidų, kurias patyrė... 38. Vilniaus apygardos teismo 2010-09-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos... 39. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260... 40. Ieškinį atmesti.... 41. Priteisti atsakovės Z. N., a.k. ( - ) naudai 4 457 Lt (keturis tūkstančius... 42. Priteisti iš ieškovės G. L., a.k. ( - ) 114,73 Lt (vieną šimtą... 43. Vilniaus apygardos teismo 2010-09-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...