Byla e2-4517-1042/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant ieškovei S. G., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei G. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI), dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41. Ieškovė S. G. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1234,04 Eur žalos atlyginimą už įmonės bankroto administravimo paslaugas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (el. bylos apyrašo 1 tomas, 49–53, 85–86 l.). 2. Ieškovė nurodė kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. K. individualiai įmonei ir paskyrė ją šios įmonės administratoriumi. Teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą, o 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu teismas pripažino, kad įmonės veikla pasibaigė ir patvirtino 4 MMA administravimo išlaidų sąmatą. Teigė, kad ( - ) mirus įmonės savininkui V. K., jo įmonę ir turtą paveldėjo valstybė, kuri turi atlyginti įmonės administravimo išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo patikslinto ieškinio reikalavimų dalį dėl 1520,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo, atsisakydama 285,96 Eur ieškinio reikalavimų, t. y. sumažino savo reikalavimus iki 1234,04 Eur (2019-05-20 teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 5 sek. – 22 min. 45 sek.). Papildomai nurodė, kad tinkamai atliko administravimo paslaugas ir apygardos teismas nepagrįstai nepareikalavo iš bankroto bylą inicijavusios VMI įmokėti sumą administravimo išlaidoms apmokėti. 3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, prašė ieškinį atmesti (el. bylos apyrašo 1 tomas, 58–61, 94–96 l.). 4. Atsakovės atstovė nurodė, kad valstybei neperėjo įmonės savininko atsakomybės dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Ieškovei buvo žinoma, kad įmonės savininkas V. K. turėjo turto, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą įmonės administravimo išlaidoms ir kreditoriniams reikalavimams padengti. Ieškovė, išreikšdama sutikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punktą prisiėmė riziką dėl visų administravimo išlaidų.

5Teismas

konstatuoja:

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Ginčo esmė 5. Byloje kilo bankroto administravimo išlaidų atlyginimo tuo atveju, kai bankrutavusi įmonė neturėjo lėšų šioms išlaidoms padengti, o individualios įmonės savininko turtą paveldėjo valstybė, klausimas.

8Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 6. Byloje nustatyta, kad V. K. individuali įmonė buvo likviduojama ne teismo tvarka nuo 1999 m. ( - ) mirė šios įmonės savininkas V. K.. Iš 2013-08-20 palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad valstybė paveldėjo ¼ dalis pastato-ūkinio pastato ir butą, esančius ( - ). 2015-09-30 palikimo perėjimo valstybei liudijimo (papildomo) duomenimis, valstybė paveldėjo V. K. individualią įmonę kaip turtinį kompleksą. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui 2016-03-08 pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-400-198/2016 iškėlė bankroto bylą V. K. individualiai įmonei ir paskyrė S. G. šios įmonės administratore. 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi teismas taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą, o 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu teismas pripažino, kad įmonės veikla pasibaigė ir patvirtino 4 MMA administravimo išlaidų sąmatą. Iš 2018-03-30 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos Respublika pardavė fiziniam asmeniui prieš tai minėtus paveldėtus nekilnojamuosius daiktus.

9Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

10Dėl ieškinio dalies atsisakymo 7. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnis). Ieškovės 2019-05-20 teismo posėdžio metu pateiktas prašymas dėl ieškinio dalies dėl 285,96 Eur žalos atlyginimo reikalavimų atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškovės atsisakymas nuo minėtos ieškinio dalies priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina.

11Dėl administratorės skyrimo ir teismo teisės nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti 8. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir 2016-03-25 sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokolo duomenimis, ieškovė S. G. 2016-01-04 pateikė ilgalaikį sutikimą administruoti įmones (17 pozicija), o 2016-03-15 sutikimą-deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė buvo paskirta įmonės administratore po to, kad kita sistemos parinkta administratorė atsisakė administruoti įmonę. Pagal bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647, 38.3 punktą, jeigu Programa atrinktas administratorius Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka yra pateikęs tik ilgalaikį sutikimą, Programa automatiškai išsiunčia atrinktam administratoriui pranešimą apie tai, kad jis atrinktas įmonės administratoriumi, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo sistemoje paskelbimo jis turi pateikti sutikimą-deklaraciją. Jeigu Taisyklių 38.3 papunktyje nurodytas atrinktas administratorius per nustatytą terminą nepateikia sutikimo-deklaracijos, Programa fiksuoja sutikimo-deklaracijos nepateikimo faktą (38.4 papunktis). Administratorius, siekdamas būti paskirtas įmonės administratoriumi, savo sutikimą administruoti įmonę gali išreikšti ilgalaikio sutikimo galiojimo laikotarpiu atrinkus jo kandidatūrą, pateikti sutikimą-deklaraciją, kaip nurodyta Taisyklių 38.3 papunktyje (41.4 papunktis). Jeigu Taisyklių 41.4 papunktyje nurodytu atveju administratorius per 3 darbo dienas nepateikia sutikimo-deklaracijos ir nėra Taisyklių 44 punkte nurodytų objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis gali atsisakyti administruoti įmonę, administratoriaus LASĮS vienų metų laikotarpiui mažinamas, kaip nurodyta Taisyklių 24.2 papunktyje (43 punktas). Taigi, jei administratorius nepagrįstai atsisako administruoti įmonę, jam taikomos neigiamos pasekmes, tarp jų: mažinamas leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius. Nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai atliko taisyklių reikalavimus ir nustatyta tvarka sutiko administruoti įmonę. 9. Teismas negali sutikti su ieškove, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nepasiūlė VMI, pateikusiai teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti ir dėl to ieškovė patyrė žalos. Pagal ĮBĮ (aktuali redakcija nuo 2016-03-01 iki 2016-04-30) 10 straipsnio 11 dalį teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. 10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia ĮBĮ 3 straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 6 punktuose nurodyti kreditoriai (valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; įmonės darbuotojai ir jų įpėdiniai – darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju; Vyriausybės įgaliota institucija – žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; Finansų ministerija – paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju; valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas – iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju), teismas jų neįpareigoja į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumos administravimo išlaidoms apmokėti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-870-178/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-370/2016, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2130-381/2016). 11. Minėta, kad šiuo atveju pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teismui pateikė VMI – valstybės institucija, centrinis mokesčių administratorius (VMI nuostatų 1 punktas), todėl teismas pagrįstai neįpareigojo Inspekcijos į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumos administravimo išlaidoms apmokėti. 12. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi administratorė, kreipdamasi į teismą, tinkamai įgyvendino savo teisę dėl administravimo išlaidų priteisimo.

12Dėl individualios įmonės teisinės padėties ir jos bei jos savininko atsakomybės 13. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). 14. Šiuo atveju ieškovės teigimu, V. K. individualios įmonės savininkas yra atsakingas, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir tai lėmė administravimo išlaidų atsiradimą. 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išaiškinta, kad ši vadovo pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). 16. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi iškėlęs bankroto bylą V. K. individualiai įmonei, konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir yra skolinga VSDFV biudžetui 436,24 Eur. Akivaizdu, kad tai, jog V. K. įmonei esant nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, lėmė žalos kreditoriams atsiradimą.

13Dėl palikimo perėjimo valstybei ir atsakomybės už palikėjo skolas 17. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. 18. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. 19. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams, o šiems – galimybių sužinoti apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo, turint visą reikšmingą tokiam sprendimui priimti informaciją. Dėl šios priežasties išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis Civilinė byla Nr. 3K-7-18/2014). 20. Nagrinėjamu atveju V. K. palikimą priėmė valstybė, jai perėjo ir palikėjo visos finansinės prievolės, kiek jos neviršija paveldėto turto vertės (CK 5.52 str., 5.62 str. 4 d.). Bylos duomenimis, Valstybės paveldėtas turtas parduotas už 1448,53 Eur, priimant palikimą buvo patirtos 214,49 Eur išlaidos. Patikslinto ieškovės reikalavimo suma – 1234,04 Eur, neviršijo valstybei perėjusio paveldėto turto vertės (CK 5.62 str. 3 d.). 21. Minėta, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bankroto administratorės prašymą, 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu patvirtino 4 MMA (1520,00 Eur, 380 Eur x 4) administravimo išlaidų sąmatą. Ieškovė, prašydama patvirtinti tokio dydžio sąmatą, savo 2017-07-06 prašyme teismui nurodė, kad administravimo paslaugų suma siekia 3 MMA (1140,00 Eur), ūkio išlaidų suma – 1 MMA (380,00 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog V. K. individualiai įmonei neturint lėšų ir turto atsiskaityti už bankroto administravimo paslaugas, jos savininkui (paveldėtojai, turto perėmėjai) subsidiariai kilo prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Mirus skolininkui ieškovė yra laikoma palikėjo kreditore. 22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto bylos iškėlimą V. K. individualiai įmonei inicijavo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri dalyvavo bankroto byloje ir įvertindamas prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą, pagal kurį CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis ir šios normos tikslą – išviešinti kreditorių reikalavimus, sprendžia, jog Panevėžio apygardos teismui priėmus 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata, Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, tapo žinoma apie ieškovės kreditorinius reikalavimus. Taigi esant išviešintam teismo sprendimui buvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai – be kita ko, sudarytos prielaidos informuoti įpėdinę apie palikėjo skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Šiam spendimui įsiteisėjus ieškovė įgijo teisę reikalauti žalos už neapmokėtas administravimo išlaidas.

14Dėl administravimo išlaidų dydžio 23. Pagal ĮBĮ (aktuali redakcija nuo 2017-07-01) 13(1) straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje numatyta suma. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. 24. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime konstatavo, kad bankroto administravimo sąmata neviršijo norminiais aktais nustatytų dydžių. Pagal CPK 18 straipsnio įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas, nekvestionuodamas teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, papildomai pažymi, jog pagal Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, 1 priedą minimalus administratoriaus atlyginimas, supaprastinta proceso tvarka administruojant mažą įmonę dydis siekia 3 MMA. Taigi administratorės atlyginimas atitiko rekomendacijų kriterijus. Papildomai pažymėtina, kad Liteko sistemos duomenimis, visas įmonės bankroto procesas truko apie 1,5 metų, administratorė įmonės bankroto procese buvo pakankamai aktyvi, keturis kartus raštu kreipėsi į teismą skirtingais klausimais, tinkamai įvykdė teismo įpareigojimus dėl ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reikalauja 3MMA (1140,00 Eur) atlyginimą už įmonės administravimą bankroto proceso metu. 25. Spręsdamas klausimą dėl kitų administravimo išlaidų – ūkio (pašto, kanceliarinių prekių, transporto registrų pažymų ir t. t.) dydžio pagrįstumo, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog administratorė, veikdama bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, todėl administratorė turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Šiuo atveju ieškovė tik iš dalies įrodymais pagrindė kitą – ūkio išlaidų dalį, kartu su patikslintu ieškiniu pateikdama teismui 26,54 Eur sumos 2016-04-15 apmokėtą VĮ Registrų cento sąskaitą už V. K. įmonės teisinio statuso registravimą ir įmonės duomenų keitimą bei 21,14 Eur sumos 2017-01-17 apmokėtą sąskaitą už įmonės teisinio statuso registravimą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neturi kitų buhalteriniais dokumentais pagrįstų rašytinių įrodymų apie turėtas kitas ūkio išlaidas administruojant V. K. įmonę, todėl 380,00 Eur ūkio išlaidos mažintinos iki 47,68 Eur.

15Dėl procesinių palūkanų 26. Atitinkamai pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų, kaip numato CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis, priteisimo, kadangi šių palūkanų paskirtis yra kompensacinė ir skatinamoji, skatinanti skolininką kuo skubiau įvykdyti teismo sprendimą, ir šių palūkanų priteisimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo priėmimu.

16Dėl žyminio mokesčio 27. Ieškinį tenkinus iš dalies, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Už 1234,04 Eur turtinio pobūdžio reikalavimus žyminio mokesčio suma sudaro 28,00 Eur. Ieškinį tenkinus 96,24 proc., ieškovei iš valstybės priteistina 26,94 Eur žyminio mokesčio dalis. 28. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovei atsisakius 285,96 Eur ieškinio dalies, jai grąžinama 4,50 Eur žyminio mokesčio dalis.

17Dėl proceso išlaidų 29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi ieškinys pateiktas per Liteko sistemą, todėl nepriteisiamos.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

Nutarė

19Priimti ieškovės S. G. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 285,96 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir nutraukti civilinės bylos Nr. e2-4517-1042/2019 dalį dėl minėtų ieškinio reikalavimų.

20Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), ieškovei S. G. (a. k. ( - ) 1187,68 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų šešiasdešimt aštuonių centų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,94 Eur (dvidešimt šešių eurų devyniasdešimt keturių centų) žyminį mokestį.

21Grąžinti S. G. 4,50 Eur (keturių eurų 50 centų) žyminio mokesčio dalį, 2019-03-12 sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

22Kitą ieškinio dalį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G.... 3. Teismas... 4. 1. Ieškovė S. G. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1234,04... 5. Teismas... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Ginčo esmė 5. Byloje kilo bankroto administravimo išlaidų atlyginimo tuo... 8. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 6. Byloje nustatyta, kad V. K.... 9. Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas... 10. Dėl ieškinio dalies atsisakymo 7. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas,... 11. Dėl administratorės skyrimo ir teismo teisės nustatyti sumą, reikalingą... 12. Dėl individualios įmonės teisinės padėties ir jos bei jos savininko... 13. Dėl palikimo perėjimo valstybei ir atsakomybės už palikėjo skolas 17.... 14. Dėl administravimo išlaidų dydžio 23. Pagal ĮBĮ (aktuali redakcija nuo... 15. Dėl procesinių palūkanų 26. Atitinkamai pagrįstas ieškovės reikalavimas... 16. Dėl žyminio mokesčio 27. Ieškinį tenkinus iš dalies, tarp šalių... 17. Dėl proceso išlaidų 29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 19. Priimti ieškovės S. G. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 285,96 Eur... 20. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės... 21. Grąžinti S. G. 4,50 Eur (keturių eurų 50 centų) žyminio mokesčio dalį,... 22. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...