Byla 2-2130-381/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. I. K. T. (toliau – ieškovas) 2016 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“ (toliau – UAB „LNTV“).
  2. Pareiškime ieškovas nurodė, kad 2016 m. birželio 4 d. sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „LNTV“. Reikalavimo dydį sudaro 2 285 000 Lt ( 661 781,74 Eur) skolos, 571 250 Lt (165 445,44 Eur) palūkanų ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos. Šio reikalavimo pagrindas yra Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-445-368/2013. Apie reikalavimo teisės perėmimą atsakovė buvo informuota 2016 m. birželio 4 d. pranešimu. Šiuo pranešimu atsakovė taip pat buvo informuota bei įspėta, kad neįvykdžius reikalavimo bus kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „LNTV“ iškėlimo. Atsakovė jokio atsakymo nepateikė, reikalavimo neįvykdė. Turimais duomenimis, atsakovė nuo 2008 m. neteikia VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Priverstinai vykdant Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį raštą, jis buvo grąžintas išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes ir jo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „LNTV“ iškėlimo.
  4. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „LNTV“ iškėlimo.
  5. Teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, remdamasis viešųjų registrų duomenimis, nustatė, kad atsakovė UAB „LNTV“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2001 metais, finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui pateikė tik už 2008 metų laikotarpį. Įmonė neturi registruotų transporto priemonių, o jai priklausančiam žemės sklypui užregistruota net 18 turto areštų, antstoliai vykdo išieškojimą skirtingų kreditorių naudai. Taip pat nustatė, kad areštuotos įmonės lėšos kasoje bei sąskaitose, jos turtinės teisės. Duomenų apie įmonės realiai valdomą turtą bei jo vertę, apie įmonės vykdomą veiklą, nėra. Tikėtina, jog įmonė nevykdo veiklos, negauna pajamų.
  6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad gali daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl šiuo atveju spręstinas klausimas dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo, siūlant ieškovui įnešti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis), kuri turi būti sumokėta per penkias darbo dienas.
  7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi:1) ieškovo pareiškimą priėmė, 2) pasiūlė ieškovui K. T. per penkias darbo dienas sumokėti 2 000 Eur sumą reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ), D. B. A/S Lietuvos filiale, 3) nustatė atsakovei terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atsiliepimui pateikti, 4) įpareigojo atsakovės vadovą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikti teismui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą, 5) civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. spalio 3 d., 8.15 val.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „LNTV“.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį bei teismo reikalaujamų dokumentų nepateikė.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovui buvo pasiūlyta per penkias darbo dienas sumokėti 2 000 Eur sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą.
  4. Teismas konstatavo, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nurodytos pinigų sumos į teismo depozitinę sąskaitą neįmokėjo, todėl, vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas atsisako iškelti atsakovei bankroto bylą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. I. K. T. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „LNTV“ bankroto bylą.
  2. Ieškovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neturi turto ir/ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl ieškovui siūlytina į teismo depozitinę sąskaitą įnešti užstatą. Remiantis viešais duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3537-258/2013 nustatė, kad UAB „LNTV“ yra moki, todėl jai negali būti keliama bankroto byla. Tokia išvada buvo padaryta įvertinus iš esmės tas pačias, kaip ir nagrinėjamoje byloje, aplinkybes, kad atsakovė nuo 2008 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Vien faktas, kad atsakovė nuo 2008 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji neturės iš ko atlyginti administravimo ir teismo išlaidų.
    2. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėdamas ieškovo pareiškimo iš esmės bei vien remdamasis faktu, kad ieškovas neįmokėjo jam siūlomo dydžio užstato, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovei atsisakoma kelti bankroto bylą.
    3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Dėl sutikimų dalyvauti bankroto administratorių atrankose formų patvirtinimo, vienoje iš formų numatyta, kad kandidatas į administratorius privalo patvirtinti, ar sutinka administruoti BP-4 grupės įmonę ir prisiimti riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „LNTV“ kelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5Dėl supaprastintos bankroto proceso tvarkos taikymo

  1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu padaro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka; teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą (kuri negali viršyti teisės aktuose nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos), reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
  2. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus bei teismo iniciatyva surinktus duomenis apie atsakovės UAB „LNTV“ turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovė tikėtinai neturi turto arba jo gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl pasiūlė ieškovui įmokėti 2 000 Eur dydžio sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3537-258/2013 padarytomis išvadomis, ko pasėkoje padarė klaidingą išvadą dėl atsakovės turimų lėšų nepakankamumo teismo ir administravimo išlaidoms padengti.
  3. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja visiško teismo įsitikinimo, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida. Įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini tokiai teismo prielaidai padaryti, todėl tokią prielaidą gali suformuoti bylos aplinkybių visuma, tame tarpe ir aplinkybė, kad nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir teismui prieinamomis priemonėmis nepavyko tų duomenų gauti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-786-381/2016,2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-47-196/2016; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-822-186/2015).
  4. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, jeigu teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
  5. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika). Jeigu dėl prisiėmusio riziką administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA.
  6. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 3 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka taip pat tais atvejais, kai šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius (įmonės darbuotojai ar jų įpėdiniai) pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.
  7. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.
  8. Remiantis ĮBĮ 131 straipsnio 8 dalimi, patenkinus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus reikalavimus, iš likusios sumos gali būti atlyginama šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytam kreditoriui ar riziką prisiėmusiam administratoriui. Jeigu nurodytam kreditoriui ar administratoriui būtų priteista iš šio įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu turėtų būti mažinama riziką prisiėmusio administratoriaus atlyginimo suma.
  9. Sistemiškai aiškinant šios nutarties 19-23 punktuose nurodytas ĮBĮ nuostatas, darytina išvada, kad tuo atveju, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia ĮBĮ 3 straipsnio 1, 2, 3, 4 ar 6 punktuose nurodyti kreditoriai (valstybės institucijos, įpareigotos surinkti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; įmonės darbuotojai ir jų įpėdiniai - darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju; Vyriausybės įgaliota institucija - žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; Finansų ministerija - paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju; valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas - iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju), teismas jų neįpareigoja į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumos administravimo išlaidoms apmokėti, kadangi tokiu atveju yra sprendžiamas administratoriaus, prisiimančio riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, paskyrimo klausimas. Tuo tarpu, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia neprivilegijuotas kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, rizika, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai tenka būtent šiam kreditoriui, o ne bankroto administratoriui.
  10. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip UAB „LNTV“ kreditorius, nepatenka į ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 ar 3 punktuose nurodytų kreditorių, kurie nėra įpareigojami sumokėti teismo nustatytą administravimo išlaidų sumą, sąrašą. Todėl pirmosios instancijos teismas apskritai turėjo teisę spręsti klausimą dėl ieškovo įpareigojimo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio sumą administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, jeigu būtų nustatyta, jog atsakovė galimai neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti.
  11. Vertindamas aplinkybes, susijusias su įmonės galimybe apmokėti teismo ar administravimo išlaidas bankroto proceso metu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3537-258/2013 padarytomis išvadomis dėl UAB „LNTV“ mokumo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės finansinė situacija nuo 2013 m. nepasikeitė, todėl vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje padarytomis išvadomis nėra jokio pagrindo.
  12. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, patikrino atsakovės duomenis Juridinių asmenų registre. Įvertinęs byloje esančius ir savo iniciatyva surinktus duomenis, teismas nustatė, kad UAB „LNTV“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2001 metais, paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui pateikė už 2008 metų laikotarpį, įmonė neturi registruotų transporto priemonių. Taip pat teismas nustatė, kad areštuotos atsakovės lėšos kasoje bei sąskaitose, jos turtinės teisės. Kitų duomenų, kurie atsispindėtų atsakovės dabartinę finansinę situaciją teismui prieinamomis priemonėmis surinkti nepavyko. Pati atsakovė, būdama tinkamai informuota apie jos atžvilgiu teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų teismui nepateikė. Nurodytų duomenų nepateikė ir pats ieškovas. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog atsakovė galimai neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti.
  13. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė ir aplinkybę, kurią patvirtina bylos medžiaga, jog UAB „LNTV“ nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas Dedeliškių km, Lentvario sen., Trakų raj. 29,8 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 34 300 Eur, tačiau šiam turtui įregistruota net 18 turto areštų ir jų mastas kelis kartus viršija areštuoto žemės sklypo vertę. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad iš tokio turto nėra galimybės padengti teismo ir bankroto proceso administravimo išlaidas. Su šia teismo išvada sutikti nėra teisinio pagrindo.
  14. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Areštas įmonės turtui galioja tik iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, nuo kurios teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14, 18 straipsniai). Taigi, aplinkybė, jog įmonės turtas yra areštuotas ir arešto mastas kelis kartus viršija areštuoto žemės sklypo vertę nereiškia, jog pajamos, gautos pardavus šį turtą įmonės bankroto proceso metu, negali būti panaudotos teismo bei bankroto administravimo išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, UAB „LNTV“ valdomas nuosavybės teise turtas - žemės sklypas Dedeliškių km, Lentvario sen., Trakų raj. 29,8 ha ploto, kurio preliminari vidutinė rinkos vertė yra 34 300 Eur, yra pakankamas teismo bei bankroto administravimo išlaidoms padengti.
  15. Kadangi nustatytos bylos aplinkybės apie atsakovės turtinę padėtį nedavė pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „LNTV“ neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, teismas neturėjo pagrindo pasiūlyti ieškovui sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis; CPK 185 straipsnis), o pastarajam nesumokėjus – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Dėl nurodytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“ pagal ieškovo K. T. pareiškimą klausimas perduodamas nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

6Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“ pagal ieškovo K. T. pareiškimą klausimą perduoti nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai