Byla 2A-1061-781/2014
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dainiaus Rinkevičiaus ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovė R. Č. (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB) (toliau - Atsakovas), kuriuo prašė pripažinti 2007 m. birželio 22 d. Būsto kredito sutarties Nr. BK 07/06/66S (toliau - Sutartis) nutraukimą neteisėtu ir šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki Sutarties nutraukimo ją pratęsiant toliau vykdyti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodyta, kad šalys 2007 m. sudarė Būsto kreditavimo sutartį (Sutartį), pagal kurią Ieškovei buvo suteiktas 135 101, 00 EUR kreditas butui, esančiam ( - ), pirkti, kredito grąžinimą užtikrinant įsigyto buto hipoteka, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2043 m. birželio 10 d. Atsakovas 2011 m. balandžio 8 d. išsiuntė pranešimą Ieškovei, kad iki 2011 m. balandžio 20 d. nesumokėjus 1 175, 03 EUR įsiskolinimo, Atsakovas vienašališkai nutrauks sutartį. Sutartis laikoma nutraukta nuo 2011 m. balandžio 20 d. Ieškovės pradelsti mokėjimai sutarties nutraukimo dienai sudarė 3-jų mėnesių vėluojamos mokėti 421, 66 EUR kredito palūkanos, 727, 95 EUR negrąžintas kreditas, 25, 42 EUR įsipareigojimo nevykdymo palūkanos, iš viso 1 175, 03 EUR. Ieškovė pranešimo pasirašytinai negavo ir toliau vykdė mokėjimus: 2011 m. liepos 20 d. sumokėjo 6 000, 00 Lt, 2011 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjo 6 000, 00 Lt, 2011 m. spalio 19 d. sumokėjo 2 700, 00 Lt. Ieškovė ne kartą kreipėsi į Atsakovo atstovus el. paštu dėl informacijos apie įsiskolinimą, tačiau Atsakovas tokios informacijos nepateikė. Ieškovė apie sutarties nutraukimą sužinojo tik 2012 m. balandį, antstoliui pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. ji yra išvykusi dirbti į užsienį. Po sutarties nutraukimo Ieškovė Atsakovui sumokėjo 29 900, 00 Lt (8 659, 64 EUR). Anot Ieškovės, tarp jos ir Atsakovo buvo sudaryta kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartis. Ieškovė teigia, kad Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes tam nebuvo materialinio pagrindo. Sutarties 13.1 punkto nuostata yra nesąžininga, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl pripažintina negaliojančia ab initio ir negali būti taikoma. Be to, Ieškovės veiksmuose nėra sutarties pažeidimo, kuris galėtų būti kvalifikuojamas kaip esminis. Atsakovas negalėjo kreditavimo sutarties nutraukti remdamasis vien tik prievolės laiku mokėti įmokas termino pažeidimu. Neįvykdyta prievolė sudarė 0,87 proc. kredito sumos. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su Ieškove, elgėsi nesąžiningai, neinformavo Ieškovės visais sutartyje nurodytais ir jam žinomais būdais apie uždelstus mokėjimus, apie galimą sutarties nutraukimą. Be to, Atsakovas pažeidė sutarties 4.1.5 punkto reikalavimą nesudaryti kliūčių kredito gavėjui tinkamai ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus.

6Atsakovas atsiliepime į Ieškovės ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad Ieškovė pažeidė mokėjimo prievoles Atsakovui, nuo 2011 m. sausio 10 d. nemokėjo kredito įmokų ir palūkanų. Mokėjimo pažeidimai tęsėsi tris mėnesius iš eilės, Ieškovė nereagavo į Atsakovo priminimus ir raginimus mokėti skolą per papildomai nustatytus terminus. Vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu, Atsakovas nuo 2011 m. balandžio 20 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje jau ištyrė Ieškovės pakartotinai ieškinyje keliamus reikalavimus dėl Sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte įtvirtintos sąlygos sąžiningumo ir galiojimo, dėl Ieškovės padaryto sutarties pažeidimo kvalifikavimo, dėl Atsakovo bendradarbiavimo su Ieškove ir informavimo tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismas sutarties nutraukimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, pripažino, kad Ieškovė iš esmės pažeidė sutartį nesilaikydama mokėjimų grafiko, kad Atsakovo siųsti pranešimai skolininkei yra laikomi įteiktais tinkamai. Visi Ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai Atsakovui ir jų motyvai yra ištirti ir išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi, yra visuotinai privalomi, negali būti pakartotinai keliami, pakartotinai vertinami ir pakartotiniu procesiniu sprendimu sprendžiami. Be to, Klaipėdos apygardos teismo nutartimi užbaigtoje byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje, iš naujo neįrodinėtinos, todėl turi būti atmesti, jeigu teismas nenutrauktų bylos. Sutartis nutraukta ne po vienos įmokos pradelsimo, sutarties bendrosios dalies 13.1 p. sąlyga Ieškovei buvo taikyta žymiai palankiau. Atsakovas laikytinas teisėtai nutraukusiu sutartį, kadangi Sutartis buvo iš esmės pažeista ir pažeidimai neištaisyti per žymiai ilgesnį nei 30 dienų terminą, nemokėjimai tęsėsi tris mėnesius iš eilės, dar nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. Ieškovė nuolat pažeidinėjo mokėjimo grafiką. Ieškovės pateikti trijų mokėjimų, atliktų jau po sutarties nutraukimo per 2011 metus, kvitai ir dviejų mokėjimų, atliktų per 2012 metus, kvitai, t.y. penki mokėjimai per dviejų metų laikotarpį patvirtina faktą, kad Ieškovė iš esmės pažeidė sutartį. Paskutinis mokėjimas yra padarytas, kai po sutarties nutraukimo jau buvo praėję daugiau negu vieneri metai ir septyni mėnesiai. Po sutarties nutraukimo Ieškovė gali atlikti veiksmus dengdama skolą Atsakovui, tačiau Sutarties nutraukimo pagrįstumas turi būti vertinamas nutraukimo dienai. Pažymėjo, kad šalys susitarė, jog visi pranešimai yra siunčiami registruotu paštu paskutiniu žinomu šalies adresu. Ieškovė niekada neinformavo Atsakovo apie jos gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsakovas prašė bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinus, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. birželio 22 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/06/66S (Sutartis), pagal kurią Atsakovas suteikė Ieškovei 135 101,00 EUR kreditą buto, esančio Kalno g. 7-8, Neringos m., pirkimui. Ieškovės prievolių Atsakovui pagal sutartį vykdymui užtikrinti šalys susitarė dėl Ieškovės įsigyto buto įkeitimo Atsakovui. Sutartimi numatyta kredito grąžinimo pradžia – 2007 m. liepos 10 d., kredito grąžinimo paskutinė diena – 2043 m. birželio 10 d. Sutartimi šalys susitarė, kad kreditas dalimis bus grąžinamas ir palūkanos bus mokamos kiekvieno mėnesio 10 dieną, pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką (I t., b. l. 21-31, 80, 81). Po Ieškovės 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokėjimo, kuriuo buvo sumokėta 200,69 EUR palūkanų, Atsakovas rašytiniu 2011 m. sausio 24 d. priminimu paragino Ieškovę sumokėti 250,96 EUR skolos. Po ko Ieškovei išsiųstas 2011 m. vasario 9 d. reikalavimas sumokėti skolą iki 2011 m. kovo 11 d., taip pat nurodant Atsakovo teisę 2011 m. kovo 11 d. priimti sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, skolos nesumokėjus per nustatytą terminą. Ieškovei nepadengus skolos, susidariusios po 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokėjimo, taip pat neatlikus 2011 m. vasario 10 d. ir 2011 m. kovo 10 d. mokėjimų pagal mokėjimų grafiką, Ieškovei išsiųstas 2011 m. kovo 14 d. reikalavimas sumokėti 1 163,79 EUR skolą iki 2011 m. balandžio 3 d., nurodant, kad Atsakovas 2011 m. balandžio 3 d. priims sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, nesumokėjus skolos. Ieškovei nesumokėjus skolos, Atsakovas 2011 m. balandžio 5 d. išsiuntė Ieškovei 2011 m. balandžio 5 d. pranešimą apie sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2011 m. balandžio 20 d., nesumokėjus 1 175,03 EUR skolos iki 2011 m. balandžio 20 d. Atsakovo 2011 m. sausio 24 d. priminimas, 2011 m. vasario 9 d. reikalavimas, 2011 m. kovo 14 d. pakartotinis reikalavimas bei 2011 m. balandžio 5 d. pranešimas apie Sutarties nutraukimą buvo siųsti Ieškovei sutartyje ir gyventojų registre nurodytu adresu Kalno g. 7-8, Neringos m. (I t., b. l. 32, 33, 82-84, 132-135, 148-150). Po 2011 m. sausio 10 d. atlikto mokėjimo, mokėjimą Atsakovui Ieškovė atliko tik 2011 m. liepos 20 d. (6 000,00 Lt), po to 2011 m. rugpjūčio 2 d. (6 000,00 Lt), po to 2011 m. spalio 19 d. (2 700,00 Lt), po to 2012 m. gegužės 30 d. (12 000,00 Lt), po to 2012 m. rugpjūčio 7 d. (3 200,00 Lt), po to 2013 m. sausio 24 d. (8 000,00 Lt), po to 2013 m. vasario 15 d. (3 200,00 Lt), t.y. iš viso 41 100,00 Lt (I t., b. l. 45-49, 107-110). Ieškovei iki 2011 m. balandžio 20 d. nesumokėjus skolos, Atsakovas 2011 m. balandžio 20 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo 2011 m. gegužės 24 d. pateikęs Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2011 m. birželio 27 d. nutartimi areštavo įkeistą butą, esantį ( - ), įspėjant Ieškovę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, pavedant daikto savininkei saugoti įkeistą daiktą, uždraudžiant daiktą perleisti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi nutarta išieškoti Atsakovo naudai 130 018,58 EUR skolos, 703,96 EUR palūkanų, 5 996,44 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 16 proc. sutartinių palūkanų nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 137,00 Lt žyminio mokesčio, 132,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, nutariant parduoti iš varžytynių įkeistą butą (I t., b. l. 19-20). Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Ieškovės atskirąjį skundą, 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį paliko nepakeistą ir panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8Teismas ginčo sprendime nurodė nenustatęs aplinkybių, suteikiančių pagrindą nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi bylų, kurios iki 2012 m. lapkričio 16 d. (ieškinio Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme gavimo data) būtų pradėtos pagal Ieškovės ieškinį Atsakovui dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nėra. Bet teismas pripažino, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 nustatytų aplinkybių, nurodytų teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje, nereikia įrodinėti, nes jos turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Ieškovė nepateikė į nagrinėjamą civilinę bylą įrodymų, kurie neatitiktų ar prieštarautų Klaipėdos apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms ir konstatuotiems faktams.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, neperdavus bylos nagrinėti iš naujo - priimti naują sprendimą - Ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos hipotekos teisėjo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis ir joje nurodytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad hipotekos teisėjo nutartis per se neturi prejudicinės galios nagrinėjant ginčus dėl teisės, tame tarpe ginčus dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, nes ginčų dėl teisės nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją. Be to, hipotekos procedūrų įrodinėjimo dalykas nėra sutarties nutraukimo pagrįstumas, taigi neatitinka vienos iš CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų. Taip pat ypatingosios teisenos tvarka priimtos teismo nutarties motyvuojamoji dalis neturi prejudicinės galios. Tai, kad nagrinėjant hipotekos procesus tarp šalių kilo nesutarimas dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo ir Klaipėdos apygardos teismas pasisakė dėl klausimų, kurie negali būti hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatingos teisenos tvarka dalykas, nesudarė pagrindo ginčijamą sprendimą priėmusiam teismui konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės yra prejudicinės ir privalomos ginčą nagrinėjant ieškinio teisenos tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos faktus kaip prejudicinius, iš esmės pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad Ieškovė nepateikė į nagrinėjamą bylą įrodymų, kurie neatitiktų ir prieštarautų Klaipėdos apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms ir konstatuotiems faktams, kad Ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2011 m. balandžio 5 d. pranešimu apie Sutarties nutraukimą Atsakovas nustatė Ieškovei papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, todėl toks Sutarties pažeidimas - kredito ir kitų pagal sutartį priklausančių sumokėti mokėjimų nesumokėjimas - savo prigimtimi nelaikytinas esminiu, dėl ko netaikytini ir esminį pažeidimą bei sutarties nutraukimą reglamentuojantys CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys bei 6.218 straipsnis, o turi būti vadovaujamasi CK 6.209 straipsnio nuostatomis. Negalima išvada, kad Atsakovas dėl laikino pažeidimo pobūdžio iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties, ir negalėjo to numatyti – 1 175,03 EUR Lt suma siekia tik 0,87 proc. kredito sumos. Pabrėžė, kad Sutarties galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2043 m. birželio 10 d. (t.y. 36 metai), kas lemia išvadą, jog šalis siejo ilgalaikio pobūdžio kreditavimo santykiai (sutartis yra ilgalaikė), todėl griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarties galiojimui. Ieškovė 4 metus (nuo 2007 metų) mokėjimus pagal Sutartį tinkamai atlikdavo, dengė pradelstus įsipareigojimus, po Sutarties nutraukimo atliko mokėjimų už 41 100 Lt (t.y. 11 903,38 EUR) sumą. Nutraukdamas sutartį Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis yra vartojimo sutartis. Ieškovės veiksmuose nėra nesąžiningų, tyčinių veiksmų. Negavusi iš Atsakovo atsakymų į siųstus el. laiškus, Ieškovė pati dengė susidariusį įsiskolinimą, t.y. iki tol, kol realiai sužinojo apie Sutarties nutraukimą ji sumokėjo 14 700 Lt, kai pagal Sutartį vidutiniai mokėjimas buvo apie 1 100 Lt/mėn., taigi preliminariai padengė 13 įmokų. Iš antstolio 2012 m. balandį gavusi žinių apie Sutarties nutraukimą, Ieškovė iškart kreipėsi į Atsakovą dėl situacijos išsprendimo ir Sutarties teisinių santykių tęsimo. Ieškovė mano, kad Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindė Ieškovės mokėjimų nevykdymo sistemingumo. Priešingai Atsakovo pateiktas grafikas patvirtina, kad Ieškovė kaip tik sistemingai ir tinkamai vykdė mokėjimus 4 metus nuo Sutarties sudarymo. Anot Ieškovės, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos įvertinti Sutarties 12 punkte nurodytų palūkanų dydį ir 16 proc. palūkanų taikymą Ieškovei jau po Sutarties nutraukimo, teismas dėl šios Sutarties nuostatos nepasisakė ir jos atitikimo CK 6.188 straipsniui neįvertino ir netyrė. Atsakovas reikalauja 16 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Sutarties 12 punktą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis, t.y. 5 procentai. Todėl ir Ieškovei šiuo atveju turi būti skaičiuojamos tik 5 procentų dydžio procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ieškovė neįrodė, kad Sutarties 13.1 punkto sąlyga Ieškovei nebuvo taikyta žymiai palankiau, nes Ieškovė buvo raginama pašalinti pažeidimus priminimais. Teismas neįvertino, kad Ieškovė šių priminimų niekada negavo, o Atsakovas neįrodė, kad Ieškovė gavo Atsakovo priminimus, kad šie priminimai Ieškovei buvo įteikti. Neįrodžius aplinkybių, kad raginimai buvo įteikti Ieškovei, nėra įrodytas faktas, kad Ieškovei Sutarties 13,1. punktas buvo taikomas palankiau. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir aplinkybes, Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs reikšmingų bylai aplinkybių, nevisapusiškai išanalizavęs Sutarties vienašalio nutraukimo aplinkybių, neįvertinęs ex officio Sutarties 13.1 punkto ir 12 punkto nuostatų, iš esmės pažeidęs CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai pritaikęs ar apskritai netaikęs reikiamų teisės normų, dėl ko skundžiamas sprendimu neatskleista bylos esmė ir jis neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų.

10Atsiliepimu į Ieškovės apeliacinį skundą Atsakovas prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad Ieškovė tik apeliaciniame skunde išdėstė motyvus, jog nesutinka su tuo, kad turi būti taikoma prejudicijos taisyklė, todėl remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, Ieškovės motyvai dėl prejudicijos taikymo neturi būti nagrinėjami. Aplinkybę, jog Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1647-144/2012 visapusiškai įvertino ir įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu išsprendė Ieškovės reikalavimus tiek dėl Sutarties bendrosios dalies 13.1. punkto sąlygos sąžiningumo, tiek dėl Sutarties pažeidimo esmingumo, o taip pat Atsakovo bendradarbiavimo pareigos laikymosi ir Ieškovės informavimo tinkamumo, patvirtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas procesiniame sprendime tiesiogiai nurodė, kad dėl šių Ieškovės reikalavimų, nurodytų aplinkybių tyrimo ir vertinimo jis, vadovaudamasis privalomą galią turinčia LAT suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, veikia ne tik remdamasis Ieškovės atskirojo skundo pagrindu, bet ir ex officio. Atsakovas pažymėjo, jog visos Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi užbaigtoje byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl nėra iš naujo įrodinėtinos ir teismo neturi bei negali būti iš naujo (kitaip) įvertinamos. Pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, Atsakovas nurodė tuos pačius motyvus, kaip ir išdėstytus atsiliepime į Ieškovės ieškinį.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

14Atsakovas informavo teismą, kad 2014 m. balandžio 1 d. „Nordea Bank Finland Plc“, Lietuvoje veikiantis per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, perleido reikalavimo teises Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyriui ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. balandžio 1 d. įvyko teisių perleidimas ir perėmimas bei į tai, kad ginčas byloje kilo iš turtinių, teisinių santykių, todėl yra galimas subjektinių teisių bei pareigų perėmimas materialiojoje teisėje. Atsižvelgiant į tai, pirminio atsakovo „Nordea Bank Finland Plc“, veikiančio Lietuvoje per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių procesinių teisių ir pareigų perėmėju šioje civilinėje byloje pripažintinas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.

15Susipažinusi su Ieškovės ieškinio dalyku teisėjų kolegija nustatė, kad Ieškovė siekia pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, ir šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki Sutarties nutraukimo.

16Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš Ieškovės, nurodęs, kad Sutartis su Ieškove, kaip kredito gavėja, yra nutraukta, nes ji nevykdė prievolių pagal Sutartį, todėl Atsakovas prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto – leisti už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą butą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi nutarta išieškoti Atsakovo naudai 130 018,58 EUR skolos, 703,96 EUR palūkanų, 5 996,44 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 16 proc. sutartinių palūkanų nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 137,00 Lt žyminio mokesčio, 132,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, nutariant parduoti iš varžytynių įkeistą butą (I t., b. l. 19-20). Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Ieškovės atskirąjį skundą, 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį paliko nepakeistą (I t., b. l. 85-89). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kredito davėjo (Atsakovo) teisės pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, vertino aplinkybes dėl Sutarties nutraukimo pagrįstumo (I t., b. l. 85-89).

17Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė pripažinęs, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1334-460/2012 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl iš naujo nėra įrodinėtinos. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Taigi šiuo atveju aktualus hipotekos teisėjo priimtos nutarties prejudicinės galios klausimas bylose, susijusiose su pagrindine prievole ir iškeltose ginčo teisenos tvarka.

18Pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias CPK XXXVI skyriaus nuostatas, įregistravus sutartinę hipoteką, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tokio pareiškimo nagrinėjimas (tuo atveju, jei skola kreditoriui per įspėjimo terminą negrąžinta ir kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo) baigiamas hipotekos teisėjo nutartimi už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą administruoti kreditoriui (CPK 558 straipsnio 2 dalis).

19Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010).

20Remiantis anksčiau nurodytu kasacinio teismo hipotekos teisėjo vaidmens išaiškinimu darytina išvada, kad konkrečioje byloje kilus ginčui, susijusiam su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo neturi būti nagrinėjamas. Tokiu būdu pripažintina, kad skolininkui ar hipotekos kreditoriui nesutinkant su skolos ar (ir) su ja susijusių sumų dydžiu, ginčijant skolinio reikalavimo ar sandorio, iš kurio kilo hipoteka, galiojimą, pasibaigimą ir pan., jie turi teisę pareikšti ieškinį CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Tokio ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamo ginčo atveju aplinkybė, jog yra priimta hipotekos teisėjo nutartis, nereiškia, jog joje nurodytos aplinkybės atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimą, nes būtent dėl skolos ar hipotekos apimties ar net apskritai dėl jos, kaip tokios, ir pradedama nagrinėti civilinė byla. Dėl tų pačių priežasčių hipotekos teisėjo nutartis negali būti vertinama ir kaip res judicata galią turintis teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje S. B. v. D. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2011). Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, t.y. nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas Sutarties nutraukimas, kurio pasekmė yra priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto. Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes pripažinti kaip turinčias prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje bei sprendimą grįsti tik nutartimi, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl sąlygų priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto buvimo.

21Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad hipotekos institutas suponuoja hipotekos kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Hipotekos procedūros metu siekiant įgyvendinti vartotojų teisių gynimą, kuris vertintinas kaip viešasis interesas, kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų bei viešo intereso apsaugos tikslu vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo vartotojui aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančias teisės normas, galėtų reikšti skolininko sutartinių įsipareigojimų pažeidimų vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus, gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Tokiu būdu teismo įpareigojimas tikrinti sutarties sąlygų sąžiningumą svarbus tuo aspektu, kad hipotekos teisėjas turi įsitikinti, ar aplinkybė, jog tarp šalių pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, suteiks vartotojui papildomą apsaugą ir galės įtakoti kito, nei pareiškėjo (kreditoriaus) prašomo, sprendimo priėmimą.

22Sutiktina su Atsakovu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodžiusiu, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje įvertino Sutarties nutraukimą numatančių sąlygų sąžiningumą, kaip jį įpareigojo CK 6.188 straipsnis ir kasacinio teismo išaiškinimas. Šiuo atveju hipotekos teisėjas, bylą nagrinėdamas ypatingosios teisenos tvarka, Sutarties sąlygų sąžiningumą ir jos nutraukimo teisėtumą tyrė tik išieškojimo iš įkeisto turto procedūros aspektu, vertindamas, ar vartojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp šalių, gali nulemti hipotekos kreditoriaus pareiškimo netenkinimą.

23Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo teigti, kad šioje byloje Ieškovės keliamų reikalavimų ir argumentų pagrįstumas jau yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal Atsakovo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nėra.

24Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą Atsakovo argumentą, jog vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, Ieškovės motyvai dėl prejudicijos taikymo yra pareikšti pavėluotai ir neturi būti nagrinėjami. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl Klaipėdos apygardos teismo nustatytų aplinkybių prejudicinės galios negali būti vertintinas kaip naujai pareikštas. Kaip nurodo pats Atsakovas, šį klausimą jis buvo iškėlęs jau atsiliepime į Ieškovės ieškinį. Tai, kad Ieškovė dėl to nereiškė jokių atsikirtimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ja remiasi apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo šią aplinkybę pripažinti kaip nauja, nenurodyta pirmosios instancijos teisme. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė būtent prejudicijos taikymu.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendime nurodęs Klaipėdos apygardos nutarties argumentus ir motyvus, nenagrinėjo Ieškovės reikalavimų šios bylos kontekste, nepasisakė dėl Sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, nenagrinėjo ir nevertino sutarties sąlygų sąžiningumo, jų nutraukimo pagrįstumo, neatsižvelgė į kitus Ieškovės argumentus.

26Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes Ieškovės nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi šios bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme prieštarautų apeliacijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

27Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.

28Tenkinus Ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme Atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovė R. Č. (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškinyje nurodyta, kad šalys 2007 m. sudarė Būsto kreditavimo sutartį... 6. Atsakovas atsiliepime į Ieškovės ieškinį prašė jį atmesti, priteisti... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu Ieškovės... 8. Teismas ginčo sprendime nurodė nenustatęs aplinkybių, suteikiančių... 9. Apeliaciniu skundu Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 10. Atsiliepimu į Ieškovės apeliacinį skundą Atsakovas prašo jį atmesti ir... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Atsakovas informavo teismą, kad 2014 m. balandžio 1 d. „Nordea Bank Finland... 15. Susipažinusi su Ieškovės ieškinio dalyku teisėjų kolegija nustatė, kad... 16. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Atsakovas kreipėsi į teismą su... 17. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį... 18. Pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias CPK XXXVI skyriaus nuostatas,... 19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo... 20. Remiantis anksčiau nurodytu kasacinio teismo hipotekos teisėjo vaidmens... 21. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad hipotekos institutas... 22. Sutiktina su Atsakovu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodžiusiu, kad... 23. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos... 24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą Atsakovo argumentą, jog... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m.... 26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip... 27. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir... 28. Tenkinus Ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti...