Byla e2A-119-357/2020
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. ( - ), iš V. M., a. k. ( - ), pagal Dovanojimo sutartį (2007-11-20 Notaro pranešimas Nr. ( - )) įgijo nuosavybės teisę į 3/8 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), ir 3/8 pastato (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), ir nuo įgijimo momento valdė šį turtą asmeninės nuosavybės teise.

72.

8Nurodė, kad ( - ) V. S. ir V. M. (gim. ( - ) m.) sudarė santuoką. ( - ) V. M. (gim. ( - ) m.) mirė. Pagal testamentą visą po jo mirties likusį turtą paveldėjo sutuoktinė V. S., paveldint įvyko universalus teisių perėmimas, t. y. V. S. perėmė visas sutuoktinio teises nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu. Pradėjus tvarkytis palikimo priėmimo klausimus pas notarą paaiškėjo, kad iki šiol nėra įregistruota V. M. (gim. ( - ) m.) nuosavybės teisė į žemės sklypą su sodo pastatu, esantys ( - ), tad negali būti pabaigtos palikimo priėmimo procedūros. Žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) su sodo pastatu (unikalus Nr. ( - )) ( - ) perleidimo sandoris buvo sudarytas, Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuotas juridinis faktas, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu V. M. (gim. ( - ) m.) įgijo 3/8 žemės sklypo ir 3/8 pastato. Šių duomenų įregistravimo pagrindas – Šiaulių m. 1-o notarų biuro notarės I. P. 2007-11-20 Notaro pranešimas Nr. ( - ). V. M. (gim. ( - ) m.) įgijo nuosavybę, minėtu sodo sklypu visą laiką naudojosi, jį laikė savo, mokėjo bendrijai mokesčius už visą sklypą, registre yra įrašas apie turto perleidimą, tačiau nuosavybės teisė nėra įregistruota. Kad registre būtų įregistruota V. M. (gim. ( - ) m.) nuosavybės teisės į turtą ( - ), turtą įgijęs asmuo turi pateikti prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą ir daiktinės teisės atsiradimą patvirtinančio dokumento originalas ar įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str.). V. M. (gim. ( - ) m.) yra miręs, dovanojimo sutarties originalo ar bent kopijos pareiškėja neturi, todėl įregistruoti nuosavybės teisės įprastu būdu nėra galimybės.

93.

10Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad nėra sudaręs dovanojimo sutarties dėl 3/8 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), aprašyto p. 2.1. 4.1 ir 3/8 pastato (unikalus Nr. ( - )), aprašyto p. 2.1. 4.1., esančių ( - ), dovanojimo V. M., a. k. ( - ), mirusiam ( - ). Nurodė, kad pareiškėjos teiginiai neturi pagrindo. Pažymėjo, kad minėto turto tėvui nedovanojo ir niekaip kitaip neperleido, turtas įregistruotas jam nuosavybės teise.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 23 d. sprendimu V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto atmetė. Iš pareiškėjos V. S. suinteresuotam asmeniui V. M. priteisė 500,00 Eur atstovavimo išlaidų. Iš pareiškėjos V. S. priteisė 5,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

155.

16Teismas nurodė, kad pareiškėja V. S. valdymo fakto įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos miręs sutuoktinis sudarė su sūnumi dovanojimo sandorį ir įgijo nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Pareiškėja nurodė, kad dovanojimo sutarties originalai yra dingę, pagrobti suinteresuoto asmens V. M.. Teismas vertino, kad šių aplinkybių pareiškėja nepagrindžia jokiais įrodymais. Taip pat teismui nepateikti įrodymai, kad galimo sandorio šalys kokiu nors kitu CK 1.136 straipsnyje įtvirtintu būdu galėjo įsigyti ginčijamą turtą ir kad tai patvirtinantys dokumentai neišliko. Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, jog pareiškėjos nurodytos nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties tarp jo ir tėvo nebuvo.

176.

18Pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre. Lietuvos notarų rūmai pateikė duomenis, jog dovanojimo sutarties laikotarpiu nuo 2007-11-18 – 20, tarp V. M. (gim. ( - ) m.) ir V. M. (gim. ( - ) m.) nėra. Byloje nėra duomenų, kad minėta sutartis egzistuoja. Tai, kad mirusysis V. M. (gim. ( - ) m.) ir pareiškėja V. S., mokėjo visą žemės mokestį ar jo dalį bei mokesčius sodo bendrijai už nekilnojamąjį turtą esantį, ( - ), nepatvirtina nuosavybės teisės įgijimo į šį turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad jis negali nustatyti ypatingąja teisena juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise, todėl pareiškimą atmetė.

19III.

20Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

217.

22Apeliaciniu skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą, priteisti iš suinteresuoto asmens pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

237.1.

24Teismas neištyrė bylos aplinkybių.

257.2.

26Aplinkybę, kad V. M. (gim. ( - ) m.) buvo įgijęs nuosavybės teisę į 3/8 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 3/8 sodo pastato (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), iš savo sūnaus V. M. (gim. ( - ) m.) byloje patvirtina VĮ Registrų centras išrašuose fiksuojama informacija, žyma apie juridinius faktus, t. y. fiksuotas dovanojimo sutarties faktas.

277.3.

28Teismas neanalizavo sandorio sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) redakcijos. Įrašai VĮ Registrų centre atsirado ne atsitiktinai, o pagal įstatyme numatytą tvarką. Teismas visiškai nevertino to, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka.

297.4.

30Nuosavybės teisės neįregistravimas, neišviešinimas nereiškia, kad sandoris nebuvo sudarytas ar kad nuosavybės teisė į daiktą neatsirado. Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo (CK 4.49 str. 2 d.). Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, vienašalė, realinė, sutarties sudarymas ir jos vykdymas sutampa, įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.). Vadinasi pareiškėjos sutuoktiniui ir V. M. (gim. ( - ) m.) sudarius sandorį, faktas apie ką yra užfiksuotas VĮ Registrų centras, V. M. (gim. ( - ) m.) įgijo nuosavybės teisę į 3/8 sodo sklypo su pastatu nuo sandorio sudarymo momento.

317.5.

32Aplinkybes apie sutarties egzistavimą nurodė ir V. S., paaiškinusi, kad jos sutuoktinis V. M. (gim. ( - ) m.) yra skundęsis, jog sūnus iš jo namų paėmė sutartį dėl sodo. Dėl tokio sūnaus elgesio V. M. (gim. ( - ) m.) net keitėsi buto duris, tačiau dėl tokio sūnaus elgesio į policiją ar kitas institucijas nesikreipė. Teismo teiginys, jog šios aplinkybės neįrodytos vertintinos kritiškai, nes šalies paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d., 186 str.). Po sutuoktinio mirties iš notaro sužinojusi, kad nėra įregistruota nuosavybės teisė į sodą, kuriuo V. S. su sutuoktiniu daugelį metų rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius, V. S. peržiūrėjo visus savo ir sutuoktinio dokumentus, tačiau sutarties nerado. Kaip paaiškino V. S., paskambinus suinteresuotam asmeniui šis iš pradžių lyg ir bendravo geranoriškai, minėjo, kad klausimą dėl neįregistravimo galima bus išspręsti, iš ko V. S. suprato, kad suinteresuotas asmuo galimai turi sutartį, tačiau po kurio laiko perskambinęs informavo, kad pareiškėja iš jo jokių dokumentų ar informacijos negaus. Pareiškėjos prašymu, paveldėjimo bylą tvarkantis notaras kreipėsi į Lietuvos notarų rūmų archyvą, nurodydamas galimus sandorio sudarymo laikotarpius, tačiau sutartis nebuvo rasta. Galimai ji įsegta į kurį nors kitą laikotarpį, pasimetusi ar pan., ko šiai dienai nėra galimybės nustatyti ir išsiaiškinti. Tuo atveju, jei archyve sutartis būtų buvusi rasta, pareiškėja būtų galėjusi tiesiog kreiptis į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisės V. M. (gim. ( - ) m.) vardu įregistravimo, tačiau dokumentui dingus, pareiškėjai išnaudojus visas įmanomas galimybes rasti sutartį, nuosavybės teisės įregistravimui būtinas tokios teisės atsiradimą patvirtinantis teismo sprendimas.

332.

34Suinteresuotas asmuo V. M. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš V. S. 300 Eur V. M. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

358.1.

36Teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodomus ir šalių paaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

378.2.

38V. M. (g. ( - ) m.) savo turto dalį tiek žemės sklypą, tiek sodo namelį paveldėjo ir įregistravo VĮ Registrų centre, o kitą turtą dalį paveldėjo V. M. (g. ( - )). Pareiškėjos nurodytos nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties tarp V. M. (g. ( - ) m.) ir jo tėvo V. M. (g. ( - ) m.) nebuvo sudaryta. Suinteresuotas asmuo V. M. (g. ( - ) m.) už ginčo žemės sklypo dalį mokėjo mokestį ir buvo įsitikinęs, kad šio žemės sklypo dalis ir sodo namelio dalis atitekusi paveldėjimo keliu jam teisėtai priklauso. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad aplinkybė, jog mirusysis V. M. (g. ( - ) m.) ir pareiškėja V. S., mokėjo visą žemės mokestį ar jo dalį bei mokesčius sodo bendrijai už nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), nepatvirtina nuosavybės teisės įgijimo į šį turtą.

398.3.

40Pareiškėja neįvardija, nei kada (nenurodyta data) dovanojimo sutartis buvo sudaryta, nei koks tos dovanojimo sutarties turinys, jokių duomenų apie tokios dovanojimo sutarties sudarymą Lietuvos notarų rūmų archyve nerasta. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad galimai sudaryto sandorio sudarymas, o būtent nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos.

418.4.

42Labai svarbu pabrėžti, kad į V. M. (g. ( - ) m.) testamentą nebuvo įtraukta ginčo žemės sklypo 3/8 dalis ir 3/8 pastato dalis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad pats testatorius pripažino, kad jam nuosavybės teise nepriklauso nei ginčo žemės nei pastato dalis.

438.5.

44Jokia dovanojimo sutartis dėl ginčo žemės ir sodo namelio dalies nebuvo sudaryta ir V. M. (g. ( - )) jokios sutarties iš V. M. (g. ( - ) m.) namų nepaėmė. Apeliantės nurodyto pokalbio telefonu nebuvo.

45Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

46IV.

47Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

493.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

514.

52Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą nustatyti juridinį faktą, kad V. M., a. k. ( - ), iš V. M., a. k. ( - ), pagal Dovanojimo sutartį (2007-11-20 Notaro pranešimas Nr. ( - )) įgijo nuosavybės teisę į 3/8 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), ir 3/8 pastato (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), ir nuo įgijimo momento valdė šį turtą asmeninės nuosavybės teise.

535.

54Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ( - ) pareiškėja V. S. ir V. M. (gim. ( - ) m.) sudarė santuoką. V. M. (gim. ( - ) m.) mirė ( - ). 2018 m. gruodžio 13 d. Šiaulių miesto šeštojo notarų biuro notaro D. J. liudijimas patvirtina, jog po V. M. (gim. ( - ) m.) mirties turto įpėdinė pagal testamentą yra sutuoktinė V. S.. Iš Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2007 m. spalio 22 d. sutarties matyti, kad V. M. (gim. ( - ) m.) dovanoja V. M. (gim. ( - ) m.) ¼ dalį želės sklypo, esančio ( - ). Šiaulių m. šeštojo notaro biuro 2019 m. vasario 11 d. išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad V. M. (gim. ( - ) m.), mirusio ( - ), įpėdinė V. S. paveldi turtą, kuriam išduotas liudijimas, butą, esantį ( - ).

556.

56Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad nuosavybės teisė į pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), 3/8 dalys priklauso V. M., a. k. ( - ), ir 5/8 dalys priklauso V. M., a. k. ( - ), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, grafoje Juridiniai faktai, 7.1 nurodyta, kad sudaryta dovanojimo sutartis, įgijėjas V. M., a. k. ( - ), daiktas 3/8 žemė sklypo, Nr. ( - ), ir 3/8 pastato Nr. ( - ), įregistravimo pagrindas 2007 m. lapkričio 20 d. notaro pranešimas Nr. ( - ) Šiaulių m. 1-as notaro biuras, notarė I. P., įrašas galioja nuo 2007 m. lapkričio 20 d.

577.

582019 m. kovo 1 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas pavirtina, kad V. M. (gim. ( - ) m.) paveldėjo ¼ dalį palikėjos Z. M. neišmokėtos piniginės kompensacijos. Lietuvos notarų rūmai pagal prašymą 2018 m. gruodžio 18 d. nurodė, kad dokumentų nurodytoje byloje dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties, kur šalys būtų V. M. ir V. M. nėra. 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos notarų rūmai laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-11-14 pateikė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kurių šalys V. M. ir V. M. sudarė dovanojimo sandorius, turtui - buto ( - ), daliai ir žemės sklypo daliai ( - ).

598.

60Žemės mokesčio deklaracijos duomenys už laikotarpį nuo 2015 iki 2018 patvirtina, kad V. M. (gim. ( - ) m.) buvo skaičiuojamo mokesčiai už nekilnojamąjį turtą – žemės sklypo 0,02786 dalį, esantį ( - ). Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtina, kad mirusiam V. M. už 2009-2014 metus žemės mokestis už nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), buvo apskaičiuotas už visą sklypo plotą, t. y. 0,0743 ha, o už 2015-2018 metus – už - sklypo 5/8 dalis V. M. (gim. ( - ) m.) buvo skaičiuojami mokesčiai.

619.

62Iš pateiktų 2018-11-15 ir 2019-06-12 pinigų priėmimo kvitų matyti, kad Sodo bendrijai ( - ), mokesčius mokėjo V. S.. ( - ) pateikė 2019-06-21 pažymą, patvirtinančią, kad mokesčius už sodo sklypą ( - ), nuo 2007 buvo skaičiuojami sodo sklypo savininkui V. M.. Mokesčiai skaičiuojami už visą sodo sklypą, t. y. 7,43 arus. Mokesčius nuo 2007 m. mokėdavo V. M. (gim. ( - ) m.), jam mirus – jo sutuoktinė V. S..

6310.

64Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą, pakartotą 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

6511.

66Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas numato, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

6712.

68Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

6913.

70Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, numatančiu, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. 3K-3-155/2010, nurodė, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt.).

7114.

72Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja V. S. valdymo fakto įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos miręs sutuoktinis sudarė su sūnumi dovanojimo sandorį ir įgijo nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Savo pareiškimą pareiškėja įrodinėja nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašuose įtvirtintu juridiniu faktu, nurodančiu, jog sudaryta dovanojimo sutartis (įgijėjas V. M., daiktas 3/8 pastato Nr. ( - ), 2017-11-20 notaro pranešimas Nr. ( - ), Šiaulių m. 1-as not. biuras, notarė I. P., įrašas galioja nuo 2007-11-20), bei aplinkybe, jog dovanojimo sutarties originalai yra dingę, pagrobti suinteresuoto asmens V. M.. Suinteresuotas asmuo V. M. neigia dovanojimo faktą.

7315.

74Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad nekilnojamojo turto registro centro išrašuose kaip juridinis faktas yra nurodyta sudaryta dovanojimo sutartis, teismas tik nurodė, kad nėra duomenų, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta, tokių duomenų neturi Lietuvos notarų rūmai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu pagrindu nekilnojamojo turto registro centro išrašuose buvo nurodyta dovanojimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl to, jog dovanojimo sutartis nėra išlikusi, pareiškėja ir kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

7516.

76Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškimo pagrįstumą, turėjo analizuoti aplinkybes, susijusias su dovanojimo sutarties fakto įregistravimu nekilnojamojo turto registre, turėjo analizuoti sandorio sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, vertinti, kokia tvarka tuo metu buvo registruojami juridiniai faktai. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar įrašas apie dovanojimo sutarties sudarymą atsirado įstatymo nustatyta tvarka, tik byloje teismui nustačius, kad juridinis faktas dėl dovanojimo sutarties sudarymo buvo padarytas pažeidus įstatymo nustatytą tvarką arba buvo padarytas per klaidą, būtų pagrindas šiuo įrodymu nesivadovauti. Atkreiptinas dėmesys, kad įrašas atsirado ne dėl vieno nekilnojamojo turto objekto, bet ir dėl žemės, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat nevertino. Teismas visiškai nevertino to, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais tol, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

7717.

78Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikia įvertinti ir aplinkybę, jog mirusysis V. M. (gim. ( - ) m.) ir pareiškėja V. S. mokėjo visą žemės mokestį ar jo dalį bei mokesčius sodo bendrijai už nekilnojamąjį turtą esantį, ( - ). Pažymėtina, kad visos bylos aplinkybės turi būti vertinamos kartu, turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį, t. y. ar pareiškėja ir jos miręs sutuoktinis elgėsi kaip teisėti turto savininkai, kodėl suinteresuotas asmuo V. M. nemokėjo už žemės mokestį, ar dėl jo mokėjimo buvo koks atskiras susitarimas. Turi būti įvertinimas ir suinteresuoto asmens elgesys, ar jis įprastas savininko elgesiui. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos juridinio fakto nustatymui. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad į V. M. (g. ( - ) m.) testamentą nebuvo įtraukta ginčo žemės sklypo 3/8 dalis ir 3/8 pastato dalis, ši aplinkybė taip pat turi būti patikrinta ir įvertinta teismo. Taip pat būtina įvertinti, kokias teisines pasekmes sukels pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, ar reikalavimas nėra susijęs su šiuo metu registruotos nuosavybės teisės nuginčijamu ir jos pripažinimu kitam asmeniui, kuris nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

79Dėl procesinės bylos baigties

8018.

81Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus bei išspręsti šalių ginčą iš esmės.

8219.

83Teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

84Dėl bylinėjimosi išlaidų

8520.

86Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

87Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu,

Nutarė

88Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

89Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ( - ) V. S. ir V. M. (gim. ( - ) m.) sudarė santuoką. ( - ) V.... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad nėra sudaręs... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 23 d. sprendimu V.... 15. 5.... 16. Teismas nurodė, kad pareiškėja V. S. valdymo fakto įregistravimo tikslu... 17. 6.... 18. Pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo... 19. III.... 20. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 21. 7.... 22. Apeliaciniu skundu pareiškėja V. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 23. 7.1.... 24. Teismas neištyrė bylos aplinkybių.... 25. 7.2.... 26. Aplinkybę, kad V. M. (gim. ( - ) m.) buvo įgijęs nuosavybės teisę į 3/8... 27. 7.3.... 28. Teismas neanalizavo sandorio sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos... 29. 7.4.... 30. Nuosavybės teisės neįregistravimas, neišviešinimas nereiškia, kad... 31. 7.5.... 32. Aplinkybes apie sutarties egzistavimą nurodė ir V. S., paaiškinusi, kad jos... 33. 2.... 34. Suinteresuotas asmuo V. M. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 35. 8.1.... 36. Teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę... 37. 8.2.... 38. V. M. (g. ( - ) m.) savo turto dalį tiek žemės sklypą, tiek sodo namelį... 39. 8.3.... 40. Pareiškėja neįvardija, nei kada (nenurodyta data) dovanojimo sutartis buvo... 41. 8.4.... 42. Labai svarbu pabrėžti, kad į V. M. (g. ( - ) m.) testamentą nebuvo... 43. 8.5.... 44. Jokia dovanojimo sutartis dėl ginčo žemės ir sodo namelio dalies nebuvo... 45. Apeliacinės instancijos teismas... 46. IV.... 47. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 48. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 49. 3.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. 4.... 52. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas... 53. 5.... 54. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.... 55. 6.... 56. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad... 57. 7.... 58. 2019 m. kovo 1 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas pavirtina, kad V. M.... 59. 8.... 60. Žemės mokesčio deklaracijos duomenys už laikotarpį nuo 2015 iki 2018... 61. 9.... 62. Iš pateiktų 2018-11-15 ir 2019-06-12 pinigų priėmimo kvitų matyti, kad... 63. 10.... 64. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės... 65. 11.... 66. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio... 67. 12.... 68. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę... 69. 13.... 70. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu,... 71. 14.... 72. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja V. S. valdymo fakto įregistravimo... 73. 15.... 74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 75. 16.... 76. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškimo pagrįstumą, turėjo... 77. 17.... 78. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikia įvertinti ir aplinkybę,... 79. Dėl procesinės bylos baigties... 80. 18.... 81. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia... 82. 19.... 83. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 85. 20.... 86. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju... 87. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio... 88. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 23 d. sprendimą... 89. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....