Byla 2A-1328/2014
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „CGates“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mikrovisata“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-902-480/2014 pagal ieškovo Siemens Osakeyhtiö, veikiančio per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „CGates“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mikrovisata“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį po taikos sutarties patvirtinimo reikalavimų dalyje dėl skolos už paslaugas priteisimo patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 813 841,84 Lt už vaizdo stebėjimo kamerų sistemą, įdiegtą pagal 2005-11-23 sutartį Nr. ( - ), 16 511,40 Lt palūkanų, 7,2 procento procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laimėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuotą atvirą konkursą vaizdo stebėjimo sistemos Kauno mieste įrengimo ir eksploatacijos paslaugoms pirkti ir 2005-11-23 su atsakovu pasirašė sutartį Nr. ( - ), kuria susitarė dėl vaizdo stebėjimo sistemos Kauno mieste įrengimo ir eksploatacijos paslaugų teikimo. Po kelerius metus trukusių kito konkurso dalyvio UAB „Fima“ inicijuotų teisminių ginčų, Lietuvos apeliacinis teismas 2011-04-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-188/2011, pripažino šią sutartį negaliojančia, tačiau netaikė restitucijos ir iki 2013-04-11 išsaugojo iš šios sutarties šalims kylančias teises bei pareigas, t. y. įpareigojo išsaugoti pagal sutartį įdiegtą vaizdo stebėjimo kamerų sistemą ir atsiskaityti už ją. Tačiau atsakovas iki šiol atsisako atsiskaityti su ieškovu už įdiegtą sistemą bei siekia ją išmontuoti, tuo savavališkai ir be jokio pagrindo siekia restitucijos įvykdymo. Atsakovo pozicija dėl ginčo objekto yra prieštaringa, nes pradžioje teigęs, kad įranga negali būti išmontuota, kad ji atitinka visus savivaldybės reikalavimus ir yra reikalinga viešojo intereso užtikrinimui, šiuo metu jau tvirtina, kad vaizdo kamerų sistemos įsigijimas net nebuvo pirkimo objektas. Pagal sutarties nuostatas, baigus teikti sistemos eksploatavimo paslaugas, nuosavybės teisė į įrangą turėjo pereiti savivaldybei, sumokant ieškovui kainą, lygią įrangos balansinei likutinei vertei. Kadangi šia įranga savivaldybė naudojosi beveik aštuonerius metus, kituose objektuose ji negali būti panaudota.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2014-03-24 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2011-04-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį c. b. Nr. 2A-188/2011, kuria 2005-11-23 sutartis Nr. ( - ) pripažinta negaliojančia, bet leista šalims toliau vykdyti sutartį iki 2013-04-11, taip pat savivaldybės 2013-04-23, 2013-06-04, 2013-06-28 pranešimus, kuriais ši siūlė ieškovui, suėjus sutarties vykdymo terminui, išsimontuoti ir atsiimti įrangą, negavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, padarė išvadą, kad kitokiu būdu pirkti ieškovo paslaugas ir už jas apmokėti savivaldybė neturi teisinio pagrindo. Teismas akcentavo, kad šalys ieškinio reikalavimų dalyje dėl apmokėjimo už jau suteiktas paslaugas, pasiekė taikos susitarimą ir teismo 2014-01-29 nutartimi patvirtinta taikos sutartis. Pripažinta negaliojančia 2005-11-23 sutartimi Nr. ( - ) išsaugojus iš jos šalims kylančias teises ir pareigas iki 2013-04-11, tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų santykiai, tačiau viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kito. Viešojo pirkimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Atvirojo konkurso dokumentuose aiškiai buvo įvardijamas pirkimo objektas – paslaugos. Ieškovo pateiktame pasiūlyme kainos išdėstymo mechanizmas rodo jo pasirinktą paslaugos kainos apskaičiavimo būdą, bet neįrodo susitarimo dėl pačios sistemos pardavimo atsakovui. Nei sutartis, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2011-04-12 nutartyje c. b. Nr. 2A-188/2011 neužsimena apie įrangos iš ieškovo pirkimą. Nenumatyta, kad atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu už įdiegtą ir eksploatuojamą vaizdo stebėjimo kamerų sistemą kitaip, nei tai nustatyta sutarties 2 punkte. Sutarties 14.3 punkte yra įtvirtinta tik savivaldybės teisė, bet ne pareiga, pasibaigus sutarčiai, išpirkti iš vykdytojo įrangą pagal jos balansinę likutinę vertę arba pratęsti paslaugos teikimo sutartį, tačiau ir šiuo atveju tik vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Ieškovo argumentus, kad ginčo įranga yra sudaryta iš atskirų komponentų, kurių didžioji dalis naudojimui nebetinkama, o komponentų gamintojai jau nebeteikia garantinio aptarnavimo, teismas pripažino teisiškai neaktualiais, sprendžiant skolos už įrangą priteisimo klausimą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per filialą Lietuvoje, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-03-24 sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas pakeitė res judicata galią turinčią Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutartį c. b. Nr. 2A-188/2011, kuria nebuvo taikyta restitucija, o nutartyje aiškiai nurodyta, kad įrengtas vaizdo stebėjimo kameras ir sistemos funkcionavimą privaloma išsaugoti, taip pat nurodyta atsiskaityti už ieškovo įdiegtą įrangą. Todėl su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrangą reikia išmontuoti, o atsiskaityti už ją neprivaloma, nesutinka.

102. Teismas suformavo netinkamas sutarties aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į šalių tikrąją valią, sąlygų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą ir pan. Teismas netinkamai aiškino šalių ketinimus ir sutarties sudarymo aplinkybes, apibrėždamas sutarties objektą tik kaip perkamas paslaugas (įrangos suprojektavimas, įrengimas, eksploatacinė priežiūra), bet ne įrangą. Viešojo pirkimo komisijos 2005-08-03 posėdžio protokolo Nr. 32-6-39, techninės specifikacijos 4.2 ir 4.3 skyriaus nuostatos patvirtina, kad reikalavimai buvo keliami ne tik paslaugoms, bet ir įrangai kaip pirkimo objektui. Savivaldybė ankstesniuose ginčuose laikėsi pozicijos, kad sutarties objektas – vaizdo stebėjimo kamerų sistemos suprojektavimas, įrengimas bei jos priežiūra, yra nedalomas.

113. Teismas nesąžiningai aiškino ir sutarties nuostatas, susijusias su savivaldybės teise išpirkti įrangą po sutarties pabaigos ir su ieškovo teise gauti visą įrangos kainą. Kadangi ieškovas prisijungė prie sutarties, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos ieškovo naudai. Sutartis buvo sudaryta 10 metų terminui, taigi ieškovas, teikdamas pasiūlymą, paskaičiavo kainą įrangai ir jos paslaugų teikimui, numatęs, kad per 10 metų sutarties vykdymo laikotarpį pasidengs visa įrangos kaina. Tiek sutarties 10.6 punkte, tiek 14.3 punkte kalbama apie teisę įrangą išpirkti pasibaigus sutarčiai, tačiau ne sutartį pripažinus negaliojančia, todėl šios sutarties nuostatos ginče netaikytinos. Atsakovas pagal ginčijamą sprendimą išvengia apmokėjimo už sistemą, t.y. neteisėtai praturtėja ieškovo sąskaita (CK 6.242 str.).

124. Teismas negalėjo remtis Viešųjų pirkimo įstatymo normomis, draudžiančiomis keisti sutartį, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutartį c. b. Nr. 2A-188/2011 galima traktuoti kaip tokio keitimo sankcionavimą.

13Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2014-03-24 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Apeliantas nepagrįstai ir klaidinančiai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutartyje c. b. Nr. 2A-188/2011 padarytas išvadas dėl 2005-11-23 sutarties teisių ir pareigų išsaugojimo iki 2013-04-11, sutartį pripažinus negaliojančia. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė dėl įrengtos sistemos išpirkimo, pasibaigus sutarties vykdymui, o tik pratęsė sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsižvelgiant į poreikį ginti viešuosius interesus.

152. Kauno miesto savivaldybės administracija ne kartą nurodė, kad sutarties objektas buvo vaizdo stebėjimo kamerų sistemos projektavimo, įrengimo, priežiūros ir eksploatacijos paslaugų tiekimas, o ne pačios sistemos įsigijimas. Kaip šio pirkimo objekto kodas buvo pateiktas būtent kodas, kuris nusako paslaugą, o ne prekę. Ieškovo pateiktame pasiūlyme pirkimui taip pat nurodyta, kad jis siūlo teikti tik paslaugas. Detalus kainos paskaičiavimas, pagal kurį dalį paslaugos kainos sudaro atsiskaitymai už sistemos įdiegimą, reiškia ieškovo pasirinktą paslaugos kainos skaičiavimo metodiką, bet ne įrangos pirkimą.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už sumontuotą įrangą pagal 2005-11-23 viešojo pirkimo sutartį Nr. ( - ), kuri Kauno apygardos teismo 2010-03-31 sprendimu c. b. Nr. 2-105-527/2010 buvo pripažinta negaliojančia, o Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutartimi c. b. Nr. 2A-188/2011, netaikius sandorio negaliojimo pasekmės – restitucijos, atsižvelgus į specifinį sutarties objektą bei susiklosčiusią išskirtinę situaciją, sutartiniai įsipareigojimai išsaugoti iki 2013-04-11.

19Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovui nekyla prievolė atsiskaityti už įrangą, apeliantas skunde ginčija šį sprendimą res judicata ir teisinės valstybės principų pažeidimo aspektais, pakeičiant jau įsiteisėjusį procesinį teismo sprendimą, netinkamai taikant sutarties aiškinimo taisykles bei pateisinant nepagrįstą atsakovo praturtėjimą. Atsižvelgdama į nurodytas apeliacinio proceso ribas (CPK 320 str.), teisėjų kolegija pasisako dėl tokių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

20Remiantis bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2005-08-03 posėdžio protokolu Nr. 32-6-39 buvo patvirtintos sąlygas atvirojo konkurso vaizdo stebėjimo sistemos Kauno mieste įrengimo ir eksploatacijos paslaugoms pirkti. Dalyviams pateikus pasiūlymus, viešojo pirkimo komisija 2005-11-09 sprendimu pirmąją vietą suteikė apeliantui, su kuriuo 2005-11-23 ir buvo sudaryta vertinama šioje byloje viešojo pirkimo sutartis Nr. ( - ). Likęs antroje vietoje konkurso dalyvis UAB „Fima“ pateikė teismui ieškinį dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, kuris buvo patenkintas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2005-11-09 sprendimas pripažintas negaliojančiu. Pripažinus minėtą sprendimą negaliojančiu, tas pats ieškovas UAB „Fima“ pateikė ieškinį ir dėl 2005-11-23 sutarties Nr. ( - ) pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, kuris buvo patenkintas iš dalies, netaikant restitucijos ir pratęsiant sutartinius įsipareigojimus iki 2013-04-11. Esant tokiai situacijai, apeliantas pareiškė reikalavimus atsakovui išpirkti sutarties galiojimo metu naudotą įrangą, kuri liko neišmontuota, pasibaigus sutartinių santykių pratęsimo terminui.

21Dėl res judicata principo pažeidimo

22Teisėjų kolegija su apelianto skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinės valstybės principus, nes pakeitė įsiteisėjusią ir res judicata galią įgijusią apeliacinės instancijos teismo 2011-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-188/2011, nesutinka.

23CPK 18 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-214/2008; 2013-11-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-608/2013).

24Įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutarties c. b. Nr. 2A-188/2011 motyvus bei tarp šalių susiklosčiusių santykių seką, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-04-12 nutartimi pripažindamas 2005-11-23 pirkimo sutartį Nr. ( - ) negaliojančia, bet sutartinius įsipareigojimus pratęsdamas iki 2013-04-11, siekė apsaugoti pirmiausia ne privataus ūkio subjekto (ieškovo) turtinius interesus, kaip sau palankia linkme šios nutarties turinį aiškina apeliantas, bet būtent viešąjį interesą, t. y. visuomenės saugumo užtikrinimo nepertraukiamumą, konstatuodamas sutartinių įsipareigojimų pratęsimo iki 2013-04-11 svarbą ir reikšmę, kad suteikti atsakovui (savivaldybei) laiko pakartotiniam viešojo pirkimo procedūrų organizavimui, atlikimui bei naujo paslaugų teikėjo (laimėtojo) išrinkimui. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų (sutartinių įsipareigojimų terminas pratęstinas ir dėl galimybės šalims išspręsti tarpusavio atsiskaitymus; restitucija netaikytina ir veikianti įranga neišmontuotina) interpretavimas kaip atsakovo įpareigojimas (prievolė) išpirkti įrangą iš apelianto, jos neišmontavus, neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutarties esmės bei joje aiškiai įvardinto sutartinių santykių pratęsimo tikslo. Teisėjų kolegija sutiktina su atsakovo atsikritimų į skundą argumentais bei pirmosios instancijos teismo nuomone, kad aptariamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kurios res judicata galios pakeitimą nepagrįstai kvestionuoja apeliantas, nėra vertintos tokios faktinės aplinkybės bei iš esmės nepasisakyta dėl įrangos privalomo išpirkimo, pasibaigus apeliacinės instancijos teismo nustatytam sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminui. Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotas būtinumas neišmontuoti įrangos buvo aktualus tik nustatytiems dvejiems metams, t. y. iki negaliojančia pripažinto sutarties įsipareigojimų vykdymo pabaigos, kol per viešojo pirkimo procedūras bus užtikrintas visuomenės saugumo tęstinumas.

25Apelianto pozicija, kad ankstesnio teisminio proceso metu buvo nustatyta savivaldybės pareiga išpirkti sumontuotą, teikiant paslaugas, vaizdo stebėjimo įrangą, teisiškai ydinga ir tuo aspektu, kad toks aiškinimas reikštų negaliojančia pripažintos sutarties vykdymo pripažinimą ir priverstinį (teismo sprendimu) jos sąlygų įgyvendinimą, nors iš neteisės jokia teisė apskritai negali atsirasti (lot. ex iniuria non oritur ius).

26Dėl sutarties sąlygų aiškinimo

27Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netinkamu 2005-11-23 sutarties Nr. ( - ) sudarymo aplinkybių, šalių tikslų ir ketinimų dėl sutarties objekto, aiškinimu. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškinęs sutarties nuostatas, kad pirkimo objektas buvo paslaugos, o ne pati įranga, padarė nepagrįstą išvadą dėl prievolės atsakovui atsiskaityti už įdiegtą vaizdo stebėjimo kamerų sistemą (t.y. įrangą) nebuvimo. Tokie skundo argumentai taip pat nėra pagrįsti.

28Kasacinio teismo doktrinoje yra suformuota aiški ir nuosekli sutarčių aiškinimo taisyklių praktika. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2012; 2012-12-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-578/2012). Šios sutarčių aiškinimo taisyklės aktualios, kai sutarties tekstas gali būti suprantamas nevienareikšmiškai, jei abejojama dėl sutartyje vartojamų sąvokų, turinčių kelias reikšmes, turinio ir kt. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių susiklosčius viešųjų pirkimų santykiams, iki tol, kol buvo pasirašyta 2005-11-23 viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ), abi šalys rengė dokumentus - tiek viešojo pirkimo konkurso paskelbimui (atsakovas), tiek dalyvavimui viešajame konkurse (apeliantas). Kasacinio teismo ne kartą buvo konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-323/2009). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-436/2011).

29Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad tiek skelbime apie ginčo pirkimą, tiek apelianto pateiktame pasiūlyme, tiek Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2005-08-03 protokolu patvirtintuose dokumentuose aiškiai buvo įvardinta, kad pirkimo objektas yra būtent paslaugos (jų kompleksas). Pirkimo dokumentuose nebuvo išviešintas atsakovo siekis ir noras įgyti nuosavybėn šioms paslaugoms teikti reikalingą įrangą. Kolegijos vertinimu, ketinantis dalyvauti paslaugų pirkimo viešame konkurse tiekėjas privalėjo įvertinti savo pajėgumą ir finansines galimybes teikti tokias paslaugas, įskaitytinai ir jų teikimui reikalingos įrangos turėjimą arba jos įsigijimą. Todėl kaip nors kitaip aiškinti sutarties objektą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Sutarties objekto, kaip paslaugų visumos, faktas konstatuotas ir įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutartyje c. b. Nr. 2A-188/2011. Pats apeliantas, teikdamas paraišką dalyvauti viešame konkurse ir parduoti savo siūlomas paslaugas, sutiko su viešojo konkurso sąlygomis, neabejotinai suprato, kad teikiant Kauno miestui vaizdo stebėjimo kamerų sistemos eksploatavimo paslaugas būtina tokias vaizdo stebėjimo kameras įrengti, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad perkančioji organizacija (atsakovas) įsipareigojo įsigyti pačias vaizdo kameras kaip sutarties objektą.

30Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir vėliau pripažintos negaliojančia 2005-11-23 pirkimo sutarties nuostatos. Jų visumos analizė leidžia teigti, kad šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta, jog sutarčiai pasibaigus sistemos įranga, kaip išpirkta, savaime atitenka paslaugų pirkėjui (atsakovui). Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantas įrangos kainą įkalkuliavo į paslaugos vertę ir ši turėjo per 10 metų paslaugų teikimo laikotarpį jam atsipirkti, dėl to buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Priešingai, iš sutarties sąlygų (10.6 p., 14.3 p., 20 p.) akivaizdu, kad tik po sutarties pasibaigimo sumokėjus įrangos kainą ji, kaip daiktas, galėjo tapti atsakovo nuosavybe, o teisė apsispręsti ar ją įsigyti buvo numatyta atsakovui. Vadinasi, buvus šalių valiai iš vienos pusės parduoti, iš kitos - įsigyti ir pačią įrangą, o ne paslaugų visumą, sutarties nuostatose nebūtų numatyta galimybė po sutarties termino pasibaigimo papildomai dar išsipirkti ir įrangą. Tokioje situacijoje darytina išvada, kad ne tik viešojo konkurso dokumentuose išdėstytos sąlygos, bet ir sutartinių nuostatų įtvirtinimas paneigia apelianto poziciją dėl daikto, o ne paslaugų pardavimo bei įsigijimo.

31Apelianto teiginiai, kad savivaldybės pozicija ankstesniuose ginčuose buvo grindžiama viešojo konkurso metu įsigytos įrangos aplinkybe, bet ne įrangos sistemos eksploatavimo paslaugų įsigijimo aplinkybe, neatitinka tikrovės. Tiek atsakovui teikiant 2010-04-30 apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010-03-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-527/2010, tiek 2010-05-27 atsiliepimą į kito apelianto skundą toje pačioje civilinėje byloje, sutarties objektu buvo įvardijama paslaugų visuma, kurių nedaloma dalis ir pačios įrangos suprojektavimas bei įrengimas.

32Kita vertus, vien aplinkybė, jog apelianto sutarties objekto subjektyvus vertinimas neatitinka realiai susiklosčiusių jo ir atsakovo viešojo pirkimo santykių, nesuponuoja išvados, kad sutarties sąlygos dėl sutarties objekto turėtų būti aiškinamos išimtinai apelianto naudai, o pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarties aiškinimo taisykles. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarties nuostatas - 10.6, 14.3 bei 20 punktus bei priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas sutarties sąlygas kompleksiškai, pažymi, kad nė viena jų nenumatė besąlyginės pareigos atsakovui išpirkti įrangą, nepaisant to, ar sutartis būtų pasibaigusi suėjus terminui, ar nutraukta prieš terminą. Ir nors sutiktina su apeliantu, kad tiek 10.6, tiek 14.3 sutarties punktų nuostatos, numatančios galimą, bet neprivalomą įrangos išpirkimą sutartį įvykdžius, savaime nenusako atsakovo elgesio sutarties pripažinimo negaliojančia atveju, vis tik kitoje sutarties sąlygoje - jos 20 punkte - užsakovas (t. y. atsakovas) įsipareigojo grąžinti įrangą vykdytojui (t. y. apeliantui), jeigu jam nebūtų poreikio išsipirkti įrangą už likutinę jos vertę. Taigi pasibaigus sutarties vykdymui ir nepriklausomai nuo jos pasibaigimo pagrindo (suėjo terminas, sutarties vykdymą nutraukė šalių susitarimas, vienos iš sutarties šalių valia ar jos pripažinimas negaliojančia) įrangos įsigijimas/neįsigijimas iš apelianto priklausė būtent nuo atsakovo valios ir jo poreikių.

33Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp šalių susiklosčius viešųjų pirkimų sutartiniams santykiams būtina prioritetiškai remtis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, kad pirkimo sutartyje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina. Apeliantas, būdamas verslo subjektas, būdamas susipažinęs su viešojo konkurso sąlygomis, tame tarpe ir su pavyzdinės sutarties nuostatomis (jose taip pat buvo kalbama tik apie galimybę, bet ne pareigą užsakovui išsipirkti įrangą už jos likutinę vertę, pasibaigus sutarties vykdymui) prisiėmė įsipareigojimus parduoti paslaugas už 49 999,90 Lt per mėnesį (sutarties 2 p.), sutartyje nesant jokių išlygų dėl sutarties kainos sumokėjimo išimčių, jeigu sutartiniai santykiai nutrūktų anksčiau laiko. Ir nors sutartyje nebuvo tiesiogiai aptarta dėl įrangos vertės atlygintinumo sutarties negaliojimo atveju, tokios sąlygos nebuvimas nenulemia atsakovo pareigos, pasibaigus sutarčiai jos pripažinimu negaliojančia, prisiimti tokią prievolę ir sumokėti 40 procentų mėnesio mokesčio dalį (tokia dalis mėnesio mokesčio išskirta apmokėjimui už įrangą) iki pat buvusio sutarties termino pabaigos, nes šalių sutartiniai įsipareigojimai nebesieja. Kaip pirmiau nurodyta, iš neteisėtos ir negaliojančios sutarties negali kilti jokių teisėtų reikalavimų.

34Vadinasi, sutartinėse nuostatose neįtvirtinus užsakovo prievolės išpirkti įrangą už jos likutinę vertę, o su tokiomis sąlygomis apeliantas sutiko, teikdamas pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas sumokėti įrangos likutinę vertę yra nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

35Dėl nepagrįsto praturtėjimo

36Apelianto teigimu, atsakovas, išvengdamas prievolės sumokėti įrangos likutinę vertę, neteisėtai praturtėja ieškovo sąskaita, o apeliantas, dėl atsakovo kaltės negaudamas visos sumos už įrangą, patiria nuostolius dėl jos nuvertėjimo, nes įrangos susigrąžinimas nepadengtų negautų pajamų pagal sutartinius įsipareigojimus.

37Viena vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, o jo nuostatų taikymui būtinos atitinkamos sąlygos, viena iš jų turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo teisės normos netaikomos. Nagrinėjamos bylos atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai susiformuoti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo (ar sutaupė) apelianto sąskaita. Ginčo turtu (įranga) sutarties galiojimo metu buvo naudotasi sutarties pagrindu, o sutartiniams santykiams nutrūkus dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, apeliantui neužkirstas kelias išsimontuoti bei susigrąžinti jam priklausantį turtą (įrangą). Už laikotarpį, kai šalis siejo sutartiniai įsipareigojimai ir kai buvo naudojamasi vaizdo stebėjimo kamerų sistema, atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs ir dėl to ginčų nekyla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga pripažintina ir tokia aplinkybė, kad terminuotą sutartį pasirašius 2005-11-23, o šalių sutartinius įsipareigojimus teismui leidus vykdyti iki 2013-04-11, apelianto planuotos gauti pajamos už įrangą realiai sumažėjo tik už dvejų metų laikotarpį (iš dešimties). Kita vertus, susiklosčiusią situaciją, kai vykdytojas (apeliantas) turi išsimontuoti įrangą, jos nepanaudojus visą sutarties terminą ir negavus pilno įrangos vertės apmokėjimo, lėmė ne vien, kaip teigia apeliantas, atsakovo neteisėti veiksmai (priėmus dalyvio pasiūlymą, kurio kvalifikacija neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, dėl ko viešojo pirkimo komisijos sprendimas ir viešųjų pirkimų sutartis teismo buvo panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms), bet ir paties apelianto neapdairumas, neatsakingumas, galbūt - ir nesąžiningumas, neturint reikiamos kvalifikacijos, bet teikiant pasiūlymą dalyvauti konkurse. Iš šalių ginčus nagrinėjusių ankstesnių procesinių sprendimų nustatyta, kad apeliantas, teikdamas pasiūlymą viešojo pirkimų konkurse, neturėjo ir nepateikė licencijos prižiūrėti priešgaisrinės apsaugos sistemą, nors centrinio pulto serverinės priešgaisrinė apsauga buvo atsakovo paskelbto viešojo pirkimo dalyko dalimi. Be to, paslaugų pirkimo pasiūlyme nurodytas vaizdo stebėjimo kameras pakeitė kitomis bei nepateikė atitinkamo sertifikato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-185/2008), kas ir sąlygojo viešojo pirkimo principų pažeidimus, pateikto pasiūlymo neatitikimą perkamo objekto techninėms charakteristikoms. Tokioje situacijoje teigti, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimas bei viešųjų pirkimų sutartis buvo panaikinti kaip negaliojantys ir apeliantas nepatenkino savo lūkesčių tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinga, protinga ir sąžininga.

38Vertinant apelianto skundo teiginius dėl ginčijamu sprendimu sukurto nesąžiningo jo atžvilgiu rezultato bei nuostolių atsiradimo, negavus visos sutarties kainos ir nuvertėjus įrangai, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutartimi Nr. 2A-188/2011 pratęsus sutartinius įsipareigojimus iki 2013-04-11, apeliantas tokios teismo pozicijos neginčijo (kasacinis skundas nebuvo teiktas, CPK 179 str. 3 d.), su ja sutiko bei gavo sutartimi sulygtą kainą už sutarties galiojimo pratęsimo metu teiktas paslaugas (ginčo dėl to taip pat nekyla). Taigi ir pats apeliantas prisiėmė riziką dėl dar didesnio įrangos nuvertėjimo, ją toliau eksploatuojant per sutartinių pareigų vykdymo pratęsimo dviejų metų terminą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vaizdo stebėjimo sistemos įrenginiai sensta, nebeatitinka naujausių technologijų, tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai neaktualu. Pripažinus, kad atsakovui prievolė įsigyti (išpirkti už likutinę vertę) įrangą iš sutarties neatsirado, nebent jis pats nuspręstų dėl šios įrangos reikalingumo, atsakovui įrangos nuvertėjimo padariniai negali kilti. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad atsakovas, skelbdamas naują konkursą naujoms ne tik priežiūros paslaugoms, bet ir vaizdo perdavimo sistemai pirkti, veikė savo rizika ir jam turėtų tekti tokio neūkiškumo pasekmės, prieštarauja paties apelianto pozicijai dėl šios įrangos nuvertėjimo per aštuonerius jos eksploatavimo metus, kliudančio naudotis šia įranga pagal paskirtį.

39Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini teisiškai neaktualiais, vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, taigi dėl jų atskirai nepasisakytina.

40Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per filialą Lietuvoje, kreipėsi į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014-03-24 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas Siemens Osakeyhtiö, veikiantis per filialą Lietuvoje, apeliaciniame... 9. 1. Teismas pakeitė res judicata galią turinčią Lietuvos apeliacinio teismo... 10. 2. Teismas suformavo netinkamas sutarties aiškinimo taisykles, neatsižvelgė... 11. 3. Teismas nesąžiningai aiškino ir sutarties nuostatas, susijusias su... 12. 4. Teismas negalėjo remtis Viešųjų pirkimo įstatymo normomis,... 13. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį... 14. 1. Apeliantas nepagrįstai ir klaidinančiai interpretuoja Lietuvos apeliacinio... 15. 2. Kauno miesto savivaldybės administracija ne kartą nurodė, kad sutarties... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už sumontuotą... 19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovui nekyla... 20. Remiantis bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis,... 21. Dėl res judicata principo pažeidimo... 22. Teisėjų kolegija su apelianto skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs... 23. CPK 18 straipsnyje nustatytas teismo sprendimo privalomumo principas:... 24. Įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-12 nutarties c. b. Nr.... 25. Apelianto pozicija, kad ankstesnio teisminio proceso metu buvo nustatyta... 26. Dėl sutarties sąlygų aiškinimo... 27. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netinkamu... 28. Kasacinio teismo doktrinoje yra suformuota aiški ir nuosekli sutarčių... 29. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad tiek skelbime apie ginčo... 30. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir vėliau pripažintos negaliojančia... 31. Apelianto teiginiai, kad savivaldybės pozicija ankstesniuose ginčuose buvo... 32. Kita vertus, vien aplinkybė, jog apelianto sutarties objekto subjektyvus... 33. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu,... 34. Vadinasi, sutartinėse nuostatose neįtvirtinus užsakovo prievolės išpirkti... 35. Dėl nepagrįsto praturtėjimo... 36. Apelianto teigimu, atsakovas, išvengdamas prievolės sumokėti įrangos... 37. Viena vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto... 38. Vertinant apelianto skundo teiginius dėl ginčijamu sprendimu sukurto... 39. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini teisiškai neaktualiais, vertinant... 40. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apelianto prašymas... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą....