Byla 3K-3-302/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S.–J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S.–J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Avenire“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė I. S.–J. pagal 2008 m. birželio 30 d. darbo sutartį dirbo vyriausiąja projektų vadove atsakovo UAB „Avenire“ įmonėje. Taip pat šalys 2008 m. liepos 1 d. sudarė autorinę sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo kurti ir įgyvendinti projektus, rašyti straipsnius ir kitus rašytinius kūrinius bei perduoti visas intelektinės nuosavybės (autoriaus) turtines teises į kūrinius užsakovui (atsakovui). Ieškovė 2008 m. gruodžio 8 d. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. Ieškovės advokatas 2009 m. sausio 13 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl skolos pagal autorinę sutartį už 2008 m. spalio–lapkričio mėnesiais sukurtus kūrinius. Atsakovas, vykdydamas pretenziją, pasirašė kartu su pretenzija pateiktus kūrinių priėmimo–perdavimo aktus už 2008 m. spalio–lapkričio mėnesius ir 2009 m. vasario 2 d. į ieškovės sąskaitą pervedė 2000 Lt autorinio atlyginimo, sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pripažino, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 2 d. iki 2009 m. vasario 26 d. gavo draudžiamųjų pajamų ir, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už šį laikotarpį jai neturi būti mokama motinystės pašalpa, todėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. bei 2009 m. spalio 12 d. sprendimais nustatė ieškovei motinystės pašalpos permoką ir išskaičiavo ją iš ieškovei mokamų pašalpų. Atsižvelgiant į mažesnę motinystės pašalpą, ieškovės kompensuojamasis uždarbis sumažėjo ir buvo skaičiuota mažesnė motinystės pašalpa.

6Ieškovė 2010 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 6257,70 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės teigimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius perskaičiavo ir sumažino jos gaunamą motinystės pašalpą dėl to, kad atsakovas pavėlavo atsiskaityti pagal autorinę sutartį ir skolą už 2008 m. spalio–lapkričio mėnesiais perduotus kūrinius sumokėjo ieškovės nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Pašalpų sumažėjimas yra ieškovės patirta žala, kurią atsakovas privalo atlyginti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė atsakovo veiksmuose nenustatęs visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų pagrindų. Teismas sprendė, kad atsakovo pareiga atsiskaityti pagal autorinę sutartį atsirado nuo tada, kai jis gavo ieškovės 2009 m. sausio 13 d. pretenziją, nes pagal sutartį atsakovo prievolė atsiskaityti atsiranda po kūrinio perdavimo (sutarties 1.2, 3.1 punktai), tačiau, sutartyje nesant aiškiai apibrėžto atsiskaitymo prievolės vykdymo momento, prievolė apibrėžiama pareikalavimo ją vykdyti momentu (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad pagal susiklosčiusią praktiką šalys kūrinių priėmimą–perdavimą pagal autorinę sutartį fiksuodavo ieškovės rengtais priėmimo–perdavimo aktais. Ginčo kūriniai atlikti ir perduoti atsakovo klientams prieš ieškovei išeinant motinystės atostogų 2008 m. spalio–lapkričio mėn., tačiau ieškovė neįrodė, kad būtų reikalavusi atsakovo pasirašyti priėmimo–perdavimo aktus ar sumokėti už kūrinius anksčiau nei pateikdama 2009 m. sausio 13 d. pretenziją. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pareiga mokėti ieškovei autorinį atlyginimą atsirado gavus 2009 m. sausio 13 d. pretenziją, teismas sprendė, jog nei pretenzijos pateikimo metu, nei autorinio atlyginimo sumokėjimo momentu atsakovas negalėjo ir neturėjo numatyti, kad dėl tokio jo pareigų vykdymo ieškovei atsiras nuostolių, todėl negali būti laikomas už juos atsakingu (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, kad nėra teisiškai reikšmingo atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių priežastinio ryšio, nes ieškovės nuostoliai atsirado dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių – įgyvendinus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2009 m. sausio 1 d. pakeitimus ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 2009 m. balandžio 17 d. pakeitimą, kurie lėmė motinystės išmokų perskaičiavimą.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, atlikdamas mokėjimą 2009 m. vasario 2 d., pažeidė prievolės įvykdymo terminą, apibrėžtą pareikalavimo momentu (CK 6.53 straipsnis), ir jog jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti. Kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtus nuostolius lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, o atitinkamas teisinis reglamentavimas, kurio atsakovas nei pretenzijos gavimo momentu, nei mokėjimo metu negalėjo numatyti ar keisti. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad autorinės sutarties 1.2 punkte užsakovo (atsakovo) pareiga sumokėti už kūrinį siejama su kūrinio patvirtinimu, jo pripažinimu tinkamu naudoti ir priėmimu naudoti, todėl kūrinio perdavimas–priėmimas, atsižvelgiant ir į susiklosčiusią šalių santykių praktiką, turėjo būti įformintas priėmimo–perdavimo aktu (kuriuos paprastai parengdavo autorė (ieškovė), o atsakovo prievolė atsiskaityti atsirado tik po kūrinio perdavimo. Nesant įrodymų, kad teisine prasme kūrinys buvo perduotas atsakovui pagal sutarties sąlygas, teisėjų kolegija laikė, jog ieškovė kūrinį atsakovui perdavė ne anksčiau nei 2009 m. sausio 13 d., kai kartu su pretenzija išsiuntė atsakovui ir kūrinio atlikimo bei priėmimo aktus. Šią išvadą, kolegijos nuomone, patvirtina ir tai, kad darbų kaina paaiškėjo tik po pretenzijos gavimo: gavęs aktus atsakovas suderino darbų apimtis, kainas ir atliko mokėjimą pretenzijoje nurodytu terminu.

10III. Kasacinio skundo argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė I. S.–J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovas nepažeidė prievolės laiku atsiskaityti pagal autorinę sutartį. Teismai neteisingai aiškino autorinės sutarties 1.2 punktą ir nepagrįstai mokėjimo prievolę susiejo su atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymu. Autorinė sutartis nenustato autorinio atlyginimo dydžio, įkainių ar skaičiavimo principų, sumokėjimo terminų, detalios darbų priėmimo–perdavimo tvarkos, todėl teismai turėjo šias aplinkybes nustatyti ir to pagrindu daryti išvadą, kada atsakovui atsirado pareiga mokėti autorinį atlyginimą. Autorinės sutarties 1.2 punktu mokėjimo už kūrinį prievolė siejama ne su formaliu priėmimo–perdavimo akto pasirašymu, o su tinkamu darbų (kūrinių) atlikimu ir jų patvirtinimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas darbus priėmė dar 2008 m. lapkričio 28 d., todėl teismai nepagrįstai darbų (kūrinių) perdavimą formalizavo ir laikė, kad jie atsakovui perduoti tik po 2009 m. sausio 13 d. pretenzijos pateikimo, kai aktus pasirašė atsakovas.

132. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pažeidė autorinę sutartį, neteisėtai pavėlavo sumokėti atlyginimą, todėl jam tenka dėl tokio pavėluoto mokėjimo atsiradusių nuostolių atlyginimo našta. Tai, kad autorinėje sutartyje nenustatytas konkretaus autorinio atlyginimo dydis, tarifas, apskaičiavimo principai ar tvarka, o buvo mokamas iš esmės vienodo dydžio atlygis, tuo pačiu metu kiekvieną mėnesį, rodo, jog, esant atsakovui perduotiems naudoti kūriniams ir nusistovėjusiai praktikai dėl autorinio atlyginimo dydžio ir mokėjimo termino, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove iki pretenzijos gavimo. Dėl to teismai nepagrįstai rėmėsi CK 6.53 straipsnio 2 dalimi ir neteisingai sprendė, kad autorinio atlyginimo mokėjimo prievolė turėjo būti apibrėžiama pareikalavimo ją vykdyti momentu.

143. Teismai netinkamai taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio atsakovo veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšio. Vienintelė pašalpų permokos konstatavimo priežastis buvo ieškovės motinystės atostogų metu atsakovo atliktas mokėjimas. Tokių padarinių nebūtų buvę, jei atsakovas prievolę pagal autorinę sutartį būtų įvykdęs iki 2009 m. sausio 1 d., todėl atsakovas yra atsakingas už dėl pavėluoto mokėjimo ieškovei atsiradusius neigiamus padarinius. Mokėjimo metu atsakovas galėjo prognozuoti, kad jam pavėluotai mokant autorinį atlyginimą ieškovė negaus motinystės pašalpos, ši bus perskaičiuota.

15Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

19Šioje byloje kasatorė skunde ginčija teismų išvadą, kad atsakovas nepažeidė prievolės laiku atsiskaityti pagal autorinę sutartį, nurodydama, jog teismai pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas, neteisingai aiškino autorinės sutarties 1.2 punktą, netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai atsakovo turimą mokėjimo prievolę susiejo su atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymu, nes ši prievolė sutartimi siejama su tinkamu darbų (kūrinių) atlikimu ir jų patvirtinimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami dėl atsakovo prievolės atsiskaityti pagal autorinę sutartį atsiradimo momento, nepažeidė sutarčių aiškinimo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių.

20Dėl prievolės atsiskaityti pagal autorinę sutartį atsiradimo momento

21Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; kt.).

22Nagrinėjamoje byloje iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su kasatore pagal autorinę sutartį atsiradimo momento, įvertino sutarties šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus: 2008 m. liepos 1 d. autorinę sutartį, kasatorės 2009 m. sausio 13 d. pretenziją, atsakovo pasirašytus priėmimo–perdavimo aktus už 2008 m. spalio–lapkričio mėnesius, autorinio atlyginimo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, atsakovo užsakovų pateiktas pažymas apie iš atsakovo 2008 m. lapkričio mėn. priimtus darbus (straipsnius) ir kt. Priešingai nei teigia kasatorė, teismai aiškino autorinės sutarties sąlygas ne tik lingvistiniu, tačiau ir sisteminiu metodu, atsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšius ir konstatavo, kad pagal autorinės sutarties 1.2 punktą užsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyta tvarka šalims patvirtinus kūrinį, pripažinus jį tinkamu naudoti ir priėmus naudotis. Teismai nurodė, kad sutartyje aiškiai neapibrėžta, kokiu dokumentu šalys turi įforminti kūrinio priėmimą–perdavimą, nenustatytas terminas, per kurį nuo kūrinio perdavimo–priėmimo už jį turi būti atsiskaityta. Taigi, sutartyje konkrečiai nenustatyta šalių pareiga pasirašyti kūrinio priėmimo–perdavimo aktus, neįtvirtinti konkretūs užsakovo atsiskaitymo terminai. Analogiškai sutarties sąlygas suvokia ir kasatorė, kasaciniame skunde nurodydama, kad autorinėje sutartyje nenustatytas autorinio atlyginimo dydis, įkainiai, skaičiavimo principai, sumokėjimo terminai bei detali darbų priėmimo–perdavimo tvarka.

23Esant tokiai situacijai, kai šalys sutartyje aiškiai nesusitarė ir neįtvirtino darbų priėmimo–perdavimo tvarkos ir konkretaus užsakovo pareigos atsiskaityti atsiradimo momento, ypatingą reikšmę nustatant sutarties turinį ir šalių teises bei pareigas pagal sutartį įgyja faktinis šalių elgesys ir susiklosčiusi jų tarpusavio atsiskaitymų praktika. Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai įvertino šias aplinkybes ir nustatė, kad pagal susiklosčiusią praktiką šalys kūrinių priėmimą–perdavimą fiksuodavo priėmimo–perdavimo aktais, kuriuos parengdavo kasatorė, o atsiskaitoma būdavo po priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo, neatsižvelgiant į tai, kada kūriniai faktiškai perduoti atsakovo užsakovams. Teismai taip pat įvertino atsiskaitymo už 2008 m. spalio–lapkričio mėnesius, dėl kurio kilo nagrinėjamas ginčas, aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog darbai atlikti 2008 m. spalio–lapkričio mėnesiais; kad nėra duomenų, jog kasatorė būtų perdavusi atsakovui priėmimo–pardavimo aktus ir pareikalavusi atsiskaityti anksčiau nei pateikdama 2009 m. sausio 13 d. pretenziją; kad pretenzijoje nenurodytos darbų kainos; kad kainos suderintos atsakovui gavus pretenziją ir pasirašius kartu su ja pateiktus priėmimo–perdavimo aktus; kad atsakovas su kasatore atsiskaitė neprieštaraudamas iš karto po to, kai gavo pretenziją, nepažeisdamas joje nurodytų terminų.

24Įvertinę visus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdami į autorinės sutarties turinį, susiklosčiusią šalių tarpusavio santykių praktiką perduodant kūrinius ir už juos atsiskaitant, taip pat nustatę, kad ginčijamas atsiskaitymas už 2008 m. spalio–lapkričio mėnesius iš esmės vyko tokia pat tvarka, kaip buvo šalims įprasta, teismai sprendė, jog atsakovas nepažeidė savo iš sutarties kylančios prievolės atsiskaityti už kasatorės perduotus kūrinius (CPK 185 straipsnis).

25Kasatorė, nesutikdama su tokiomis teismų išvadomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės pateikia savo nuomonę dėl sutarties aiškinimo, atsakovo pareigos atsiskaityti atsiradimo momentą siedama su faktiniu kūrinių perdavimu atsakovo užsakovams, tačiau niekaip nepaaiškina ir nepaneigia teismų nustatytos susiklosčiusios šalių darbų perėmimo ir atsiskaitymo praktikos. Kasatorė, minėta, teisingai pažymi autorinės sutarties neapibrėžtumą šiais klausimais, tačiau, savaip aiškindama sutartį, nepateikia jokių jos teiginius dėl sutarties turinio ir faktinį šalių elgesį iki ginčo paaiškinančių argumentų; nepagrindžia, kodėl, mokant už 2008 m. spalio–lapkričio mėn., turėtų būti laikomasi kitokios tvarkos, nei buvo nusistovėjusi šalių atsiskaitymo praktika, ir kokiu pagrindu atsakovas turėjo šią praktiką keisti, t. y. ji nepateikė duomenų, patvirtinančių jos reikalavimą atsiskaityti anksčiau nei 2009 m. sausio 13 d. pretenzija. Kasatorė, nesutikdama su teismų išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir atsakovo prievolės atsiskaityti pagal autorinę sutartį atsiradimo momento, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismai, aiškindami sutartį ar atlikdami įrodymų vertinimą, būtų pažeidę teisės normas ar netinkamai jas taikę, o siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatorei nekeliant klausimo ir nepagrindžiant teisės normų pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Kasatorės kitokia nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik kasatorės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga (CPK 185 straipsnis).

26Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami dėl ginčo sutarties turinio ir atsakovo pareigos atsiskaityti pagal sutartį atsiradimo momento, atsižvelgė tiek į sutarties turinį, tiek į susiklosčiusią šalių tarpusavio santykių praktiką. Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė išvadą, kad kasatorė neįrodė, jog atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti pagal autorinę sutartį. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

27Pažymėtina, kad teismai ne tik pagrįstai sprendė nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau taip pat pagrįstai konstatavo, jog nėra priežastinio ryšio tarp kasatorės nurodomos žalos (sumažintų išmokų) ir atsakovo veiksmų. Teismai nustatė ir kasatorė neginčijo, kad atsakovas atsiskaitė su kasatore iš karto jai pareikalavus, t. y. gavęs jos 2009 m. sausio 13 m. pretenziją. Iš pretenzijos pateikimo fakto, jos turinio ir šalių buvusios tarpusavio atsiskaitymų praktikos matyti, kad atsakovas, gavęs pretenzija, privalėjo vykdyti kasatorės reikalavimą sumokėti. Atsakovas neturėjo pasirinkimo vykdyti ar nevykdyti kasatorės reikalavimą, todėl kasatorės teiginiai, jog jis galėjo ar turėjo numatyti išmokų kasatorei sumažinimą ar pan., nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir neduoda pagrindo konstatuoti teisiškai reikšmingą atsakovo mokėjimo ir Sodros sprendimų priežastinį ryšį. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kasatorės išmokų sumažinimą lėmė ne atsakovo veiksmai, o atitinkamas su išmokų skaičiavimu susijęs teisinis reglamentavimas, kurio paveikti atsakovas negalėjo, o privalėjo vykdyti gautą kasatorės pretenziją, t. y. savo įsipareigojimus pagal autorinę sutartį. Taigi byloje nenustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų atsakovo veiksmų, kaltės ir jų priežastinio ryšio su išmokų kasatorei sumažinimu), todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo prievolės kompensuoti kasatorei skirtų išmokų sumažinimą, atsiradusį dėl to, kad kasatorė pateikė pretenziją ir ši buvo įvykdyta; kasatorė, esant atitinkamam teisiniam reglamentavimui pateikdama atsakovui 2009 m. sausio 13 d. pretenziją, veikė savo rizika.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

29Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

30Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 31,65 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti valstybei iš ieškovės I. S.–J. (asmens kodas ( - ) 31,65 Lt (trisdešimt vieną litą 65 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė I. S.–J. pagal 2008 m. birželio 30 d. darbo sutartį dirbo... 6. Ieškovė 2010 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 10. III. Kasacinio skundo argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovė I. S.–J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 12. 1. Teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio nuostatas ir neteisėtai... 13. 2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl... 14. 3. Teismai netinkamai taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai... 15. Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 19. Šioje byloje kasatorė skunde ginčija teismų išvadą, kad atsakovas... 20. Dėl prievolės atsiskaityti pagal autorinę sutartį atsiradimo momento ... 21. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei... 22. Nagrinėjamoje byloje iš pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų... 23. Esant tokiai situacijai, kai šalys sutartyje aiškiai nesusitarė ir... 24. Įvertinę visus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdami į autorinės... 25. Kasatorė, nesutikdama su tokiomis teismų išvadomis ir nustatytomis... 26. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių... 27. Pažymėtina, kad teismai ne tik pagrįstai sprendė nesant atsakovo... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus,... 29. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 30. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteisiamas išlaidų,... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 33. Priteisti valstybei iš ieškovės I. S.–J. (asmens kodas ( - ) 31,65 Lt... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...