Byla 2A-201/2013

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo antstolė V. D

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1290-125/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ieškinį atsakovams P. A. ir J. J. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo antstolė V. D..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Berlyno žemės teismo 14-oji Didžiosios baudžiamųjų bylų kolegija 2007 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nuspręsta konfiskuoti turto konfiskavimo dalyvei P. A. nusikalstamu būdu įgytą 166 300 Eur vertės turtą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. kovo 5 d., yra galutinis ir neskundžiamas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leido vykdyti 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo nuosprendį. Atsakovė P. A. 2009 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi perleido ½ dalį buto, esančio ( - ), savo sutuoktiniui J. J. A..

5Ieškovas Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, actio Pauliana ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančią 2009 m. balandžio 16 d. tarp atsakovų P. A. ir J. J. A. sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Nurodė, kad 2009 m. spalio 6 d. iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos pagrindu gavo vykdomąjį raštą dėl atsakovei priklausančio turto konfiskavimo už 166 300 Eur, kurį 2009 m. lapkričio 11 d. pateikė vykdymui. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad atsakovė 2009 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi perleido ½ dalį jai priklausančio buto sutuoktiniui, tokiu būdu pažeisdama ieškovo interesus, kadangi sumažino savo turimo turto vertę, dėl to 166 300 Eur išieškojimas iš jos turimo turto yra sunkiai įgyvendinamas.

6Atsakovė P. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pripažino vykdytinu Lietuvos Respublikoje 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo 14-osios Didžiosios baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendį, kuriuo buvo nuspręstą konfiskuoti 166 300 Eur, turto perleidimo metu nuosprendis dar nebuvo pripažintas vykdytinu, todėl negaliojo ir jokių teisinių pasekmių sukelti negalėjo. Vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui Vokietijoje, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos statomam namui, esančiam ( - ), joks kitas turtas nebuvo areštuotas ir draudimas disponuoti kitu turtu nebuvo taikytas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį patenkino - pripažino 2009 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartį, kuria P. A. padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), apdovanotajam J. J. A., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovės P. A. asmeninėn nuosavybėn ginčo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą.

9Teismas, spręsdamas dėl visų įstatyme numatytų sąlygų, kurios leistų pripažinti sandorį negaliojančiu, egzistavimo, nustatė, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado 2008 m. kovo 5 d., kai įsiteisėjo Berlyno žemės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta atsakovei paskirti 166 300 Eur dydžio daiktų vertės konfiskavimą. Teismas sprendė, kad nuosprendžio pripažinimo procedūros negali būti prilyginamos reikalavimo teisės atsiradimui, kadangi pati reikalavimo teisė galiojo, tik nebuvo išspręsti formalumai, susiję su nuosprendžio vykdymu. Šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog kreditorius tiek atsakovės ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu, tiek dabar turi neabejotiną reikalavimo teisę, todėl gali reikšti ieškinį atsakovei actio Pauliana pagrindu. Spręsdamas ar sudarytu sandoriu atsakovė sumažino savo turimo turto vertę, teismas nustatė, kad yra areštuotas atsakovei priklausantis nebaigtas statyti namas ir žemės sklypas, esantys ( - ), kurių vertė 650 000 Lt; šis turtas varžytynėse bus parduodamas už 520 000 Lt, tačiau varžytynės sustabdytos siekiant nustatyti skolininkės dalį turte. Šių aplinkybių visetas leido daryti išvadą, jog nustačius atsakovės dalį areštuotame name, jo vertė sumažės, todėl akivaizdu, kad atsakovė padovanodama ½ dalį jai priklausančio buto, esančio ( - ), sumažino turimo turto vertę, kadangi likusio atsakovės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes iki dovanojimo sutarties sudarymo atsakovui J. J. A. priklausė nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo buto, todėl netgi atsakovės mirties atveju jis nebūtų praradęs teisės gyventi jame. Vertindamas atsakovės norą užtikrinti sutuoktiniui gyvenamąją patalpą, teismas nurodė, kad nepažeisdama kreditoriaus interesų, atsakovė galėjo sudaryti testamentą, kuriuo po savo mirties būtų palikusi dalį jai priklausančio buto sutuoktiniui. Sandorio šalių nesąžiningumą teismas grindė CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta prezumpcija, kurios atsakovė nepaneigė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė P. A. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę. Berlyno žemės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis apeliantės atžvilgiu teisinę galią įgijo tik tada, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, todėl tik nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriui atsirado reikalavimo teisė, o dovanojimo sandorio sudarymo metu, t. y. 2009 m. balandžio 16 d., jis tokios teisės neturėjo.
2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijama dovanojimo sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus. Ta aplinkybė, kad likusios apeliantės turto dalies nepakanka kreditoriaus interesų patenkinimui, yra tik deklaratyvi. Tik po įvykusio turto pardavimo iš varžytynių bus aišku, pakanka gautos pinigų sumos kreditoriaus interesų patenkinimui, ar ne.
3. Spręsdamas sandorio sudarymo privalomumo klausimą, teismas neįvertino apeliantės amžiaus ir suvokimo, jog neturi jokio išsilavinimo.
4. Nurodo, jog žinojo, kad Vokietijoje nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau teisme pati niekada nedalyvavo ir jokia informacija apie bylos eigą jai nebuvo siunčiama. Prieš dovanojimo sutarties sudarymą notarė patikrino įrašus VĮ Registrų centre ir įsitikino, kad sandorio įforminimas galimas, todėl sandoris sudarytas sąžiningai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir kreditoriaus interesų.
5. Teismas nesvarstė dėl kitokio restitucijos taikymo būdo; mano, kad restitucijos taikymas natūra nepažeistų šalių interesų.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas išsamiai susipažino su 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo 14-osios Didžiosios baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2008 m. kovo 5 d., šiuo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. išduotas vykdomasis raštas, tai patvirtina ieškovo reikalavimo teisės turėjimą.
2. Ginčijama sutartis pažeidžia ieškovo interesus, kadangi sudarius ginčijamą sutartį likusios atsakovės turto dalies nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.
3. Nepagrįstai apeliantės argumentai dėl amžiaus bei išsilavinimo ar, kad nuosavybės teisės buvo apribotos tik į namą.
4. Ginčijamas sandoris sudarytas su sutuoktiniu, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą tai preziumuoja atsakovės nesąžiningumą.

13Atsakovas J. J. A. ir trečiasis asmuo antstolė V. D. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

16Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).

18Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniu skundu ginčijamų actio Pauliana sąlygų egzistavimo.

19Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės turėjimo

20Pirmoji actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

21Byloje nustatyta, kad Berlyno žemės teismas 2007 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nuspręsta 166 300 Eur sumą išieškoti iš P. A.; nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. kovo 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi leido vykdyti 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo nuosprendį.

22Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimo teisė atsirado 2008 m. kovo 5 d., kai įsiteisėjo Berlyno žemės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta atsakovei paskirti 166 300 Eur dydžio daiktų vertės konfiskavimą. Šiuo atveju pripažinimo procedūros negali būti prilyginamos reikalavimo teisės atsiradimui, kadangi pati reikalavimo teisė galiojo, tik nebuvo išspręsti formalumai, susiję su nuosprendžio vykdymu. Šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog kreditorius tiek atsakovės ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu, tiek dabar turi neabejotiną reikalavimo teisę, todėl gali reikšti atsakovei Pauliano ieškinį.

23Dėl kreditoriaus interesų pažeidimo

24Antroji kreditoriaus teisių gynimo actio Pauliana pagrindu sąlyga aiškintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandoris, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikšti actio Pauliana ieškinio negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

25Pagal bylos medžiagą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą nagrinėjant bylą Berlyno žemės teisme, Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi trims mėnesiams pratęstas nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas P. A. į nekilnojamąjį turtą: statomą gyvenamąjį namą ir jo priklausinius bei žemės sklypą, esančius ( - ) (b. l. 8). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolei pateiktas vykdyti 2009 m. rugsėjo 15 d. vykdomasis raštas dėl 166 300 Eur vertės turto, priklausančio turto konfiskavimo dalyvei P. A., konfiskavimo (vykdomosios bylos 3 b. l.); 2009 m. lapkričio 17 d. turto arešto aktu areštuotas P. A. priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ) (vykdomosios bylos 27-28 b. l.); 2010 m. vasario 24 d. turto arešto aktu areštuotas nebaigtas statyti namas, esantis ( - ), priklausantis P. A. (vykdomosios bylos 33-34 b. l.). 2010 m. rugsėjo 17 d. turto arešto aktu nustatyta, areštuoto P. A. priklausančio žemės sklypo ir namo, esančių ( - ) vertė – 650 000 Lt (vykdomosios bylos 53-54 b. l.); šį turtą nutarta realizuoti parduodant iš varžytynių už 520 000 Lt pradinę kainą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 166 300 Eur ieškovo reikalavimo teisės ekvivalentas litais sudaro 574 200,64 Lt, todėl pagrįstai konstatavo, kad net pardavus areštuotą turtą už antstolės nustatytą pradinę varžytynių kainą, šios sumos neužteks atsiskaityti su kreditoriumi. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog nustačius atsakovės dalį areštuotame turte, jai priklausančio turto vertė bus dar mažesnė, todėl akivaizdu, kad atsakovė, ginčo sutartimi padovanodama jai priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą, sumažino turimo turto vertę, kadangi likusio atsakovės turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovės turto įvykdyti nuosprendžiu nustatytą prievolę nepakankamumą iš dalies liudija ir jos advokato Vokietijoje kreipimasis į baudžiamąjį teismą dėl arešto turtui panaikinimo (t. 1, b. l. 193-196). Išdėstyti argumentai paneigia apeliantės teiginį apie bylos duomenimis teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovės likusios turto dalies nepakanka kreditoriaus interesams patenkinti, deklaratyvumą.

26Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 21 d. patvarkymu varžytynės atšauktos siekiant nustatyti skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o vykdomoji byla sustabdyta (vykdomosios bylos 69 b. l.). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-101-83/2011 (naujas Nr. 2-5-83/2013) dėl skolininkės (apeliantės P. A.) dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi sustabdyta iki bus priimtas procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vykdomosios bylos ir civilinės bylos, kurioje sprendžiama dėl atsakovės dalies areštuotame turte nustatymo, sustabdymas sukūrė teisinę situaciją, kai atsakovės turimo turto pakankamumo ieškovo reikalavimui patenkinti klausimas turi būti išspręstas nagrinėjamoje byloje dar nerealizavus areštuoto turto. Tokiu atveju apeliantės argumentas, kad tik po įvykusio turto pardavimo iš varžytynių bus aišku, pakanka gautos pinigų sumos kreditoriaus interesų patenkinimui, ar ne, nepaneigia teismo išvadų dėl ieškovo interesų ginčo sandoriu pažeidimo ir nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

27Dėl atsakovės P. A. (ne)sąžiningumo

28Minėta, kad viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, t. y. žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

29Apeliantė nurodo, kad 2009 m. balandžio 16 d. sudarydama dovanojimo sandorį veikė sąžiningai, nors ir žinojo, kad dukters ir žento atžvilgiu Vokietijoje nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau pati teisme nedalyvavo, informacija apie bylos eigą jai nebuvo siunčiama; jai buvo žinoma tik tai, kad apribotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą Palangoje, jokiam kitam turtui apribojimai nebuvo taikyti. Tačiau prie nagrinėjamos bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. T3-69-606/2009 medžiagos, 2009 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstas Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno generalinės prokuratūros prašymas dėl 2007 m. rugpjūčio 22 d. Berlyno žemės teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdis buvo paskirtas 2009 m. balandžio 1 d., apie posėdį P. A. buvo informuota pranešimu (baudžiamosios bylos 173 b. l., t. 1), tačiau į posėdį neatvyko (baudžiamosios bylos 174 b. l., t. 1). Berlyno prokuratūros Pagrindinis nuosprendžių vykdymo filialas 2009 m. vasario 11 d. išsiuntė P. A. raginimą susimokėti įsiskolintą bylos Teisės į daiktų vertės susigrąžinimą netekimo sumą, kuri yra 166 300 Eur (baudžiamosios bylos 181-182 b. l., t. 1). Baudžiamojoje byloje pateiktas 2009 m. kovo 12 d. P. A. atstovo prašymas Berlyno žemės teismui, kuriame nurodoma, kad klientė, atsižvelgiant į jos asmeninę ir ekonominę padėtį yra negalinti nedelsiant sumokėti 166 300 Eur ir be kitų prašymų taip pat prašoma suteikti mokėjimo lengvatas, mokant atitinkamas įmokas (baudžiamosios bylos 195-196 b. l., t. 1). Nurodyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad skolininkė, apeliantė P. A., 2009 m. balandžio 16 d. sudarydama ginčo sandorį, žinojo apie priimtą Berlyno teismo sprendimą ir nesąžiningai veikdama mažino savo turimą turtą, ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto padovanodama sutuoktiniui. Apeliantė nurodo, jog teismas neįvertino jos menko išsilavinimo, amžiaus ir suvokimo, kad tik dovanojimo sandoris užtikrins sutuoktiniui visas teises į butą. Esant nustatytiems minėtiems faktams, šie apeliantės teiginiai nelemia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nesąžiningumo, kurios prezumpcija nepaneigta, nepagrįstumo.

30Kitos ginčo sandorio šalies - apeliantės sutuoktinio - (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, nes ginčijamas neatlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 2 d.).

31Dėl sandorio sudarymo neprivalomumo

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, pasisakydamas dėl Pauliano ieškinio taikymo sąlygų, konstatavo, jog ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga siejama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, pagal įstatymą, teismo sprendimą ar kitu pagrindu atsiradusį imperatyvą būtų privalėjusi sudaryti ginčo dovanojimo sutartį. Vertinant apeliantės (ne)sąžiningumo aspektą, buvo aptartas argumentas apie šalių valią sudaryti ginčo sandorį formavusį suvokimą. Iš apeliacinio skundo argumentų spręstina, kad sandorio sudarymo būtinumas buvo grindžiamas tik subjektyviais kriterijais – amžiumi, suvokimu, išsilavinimo stygiumi. Tačiau šie subjektyvūs kriterijai nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantė privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas J. J. A. iki dovanojimo sutarties sudarymo buvo kitos ginčo buto dalies savininkas, todėl netgi atsakovės mirties atveju jis nebūtų praradęs teisės gyventi šiame bute.

33Dėl restitucijos

34Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pati sau prieštarauja skunde kritikuodama teismą dėl kitokio restitucijos būdo - piniginės kompensacijos priteisimo - taikymo nesvarstymo, tuo pačiu nurodydama, kad restitucijos taikymas natūra nepažeistų nei kreditoriaus, nei jos sutuoktinio interesų. Skundžiamu sprendimu teismas ir taikė restituciją natūra, grąžindamas apeliantei ginčo sandoriu perleistą turtą ir taip atkurdamas jos turtinę padėtį. Platesnė įstatymo reikalavimus atitinkančios restitucijos taikymo analizė pagal skundo argumentus neturi teisinės prasmės.

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.