Byla 2-83-876/2016
Dėl pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, I. U., dalyvaujant ieškovei Vidutei E. I., jo atstovei advokatei I. H., atsakovei Onai D. J., atsakovams J. V. J., J. J., jų atstovui advokatui A. U., trečiajam asmeniui Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei Z. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo pripažinti pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą 2015 m. birželio 29 d. Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. 2858, negaliojančiu dėl suklydimo.

5Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. gegužės 13 d. mirė jos tėvas J. J., asmens kodas ( - ) (įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2002-05-14, įrašo Nr. 29). Iki mirties jis gyveno ( - ). Po tėvo mirties jo turto paveldėtojais buvo jo sesuo atsakovė Ona D. J. ir jų motina, mirusiojo sutuoktinė E. J. Ji ir jos broliai, atsakovai - J. V. J. ir J. J., palikimo nepriėmė, apie tai pateikė raštiškus pareiškimus notaro biurui. Atsakovei ir jos motinai 2002-11-05 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 4606. Jos motinai taip pat išduotas 2002-11-05 pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 4603. Po tėvo mirties atsakovė palaidojo jų tėvą ir ji toliau liko gyventi kartu su motina iki pat jos mirties. Dar motinai būnant gyvai, ji visas savo turėtas pinigines santaupas išdalino visiems savo vaikams, t. y. jai, J. V. J., ir J. J., išskyrus atsakovę, kadangi ji gyveno kartu su motina. Motina labai sirgo, jai buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Motina išreiškė valią, kad butą Nr. 2 ir jam priklausančius statinius palieka atsakovei Onai D. J.. Jie visi su tuo sutiko. Motinai E. J. mirus, pagal jų susitarimą, ji nuėjo pas notarą ir 2015-06-29 parašė pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, notarinio registro Nr. 2858. Ji manė, kad palikimą sudaro tik motinos vardu įregistruota 5/8 dalis buto Nr. 2, unikalus numeris ( - ), su atitinkamomis dalimis jam priklausančių statinių, esančiais ( - ). Būtent nurodytos aplinkybės ir tai, kad jie visi buvo susitarę, kad atsakovei po motinos mirties atitenka motinos vardu įregistruota buto dalis, ir nulėmė jos apsisprendimą atsisakyti palikimo. Neturėdama teisinio išsilavinimo nesusigaudė dėl nurodyto atsisakymo, t. y., kad pasirašydama tokio turinio atsisakymą, kad ji netenka teisės paveldėti visą kitą turtą. Paaiškėjo, kad motinai taip pat priklauso dalis žemės sklypų, kurie yra dar registruoti mirusiojo tėvo J. J. vardu, t. y. 1,0300 ha žemės sklypas, esantis ( - ) ir 0,1000 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Nurodė, kad motina iki mirties labai sirgo, todėl dėl ligos neturėjo galimybės sutvarkyti kito paveldėto turto įregistravimo dokumentų, apie kitą turtą žodžiu taip pat nebuvo užsiminusi. Dėl paminėtų aplinkybių ji, dėl suklydimo, parašė pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, nesuprasdama, kad atsisako ne tik buto ir bet ir viso kito paveldimo turto, apie kurį nežinojo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog šioje situacijoje susiklostė aplinkybės, kuomet jos atsisakymas nuo palikimo buvo išreikštas nežinant visų svarbių, atsisakymą ar jo nebuvimą lėmusių aplinkybių, todėl laikytinas neišreiškiančiu tikrąją jos valią. Nuginčijamas sandoris yra toks, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK l.78 straipsnio 2, 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paminėtoje 2012 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012, yra nurodęs, kad jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai, yra nuginčijami sandoriai, jie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90). Nurodė, kad ji suklydo išreikšdama savo valią ir pasirašydama pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, nes suklydo dėl paties sandorio esmės ir jo dalyko. Sudariusi vienašalį sandorį dėl atsisakymo nuo palikimo, iš esmės suklydo, kadangi teisingai suvokdama pasirašomo sandorio esmę ir jo dalyką, ji jo nebūtų pasirašiusi, rašytinis jos pareiškimas turėjo valios trūkumų; juos nulėmė neteisingai suvoktos pasekmės. Jeigu ji būtų žinojusi tikrąją padėtį dėl paveldėjimo kito turto, kuris nėra dar įregistruotas mirusiosios vardu, kuris jai priklauso ir yra paveldimas po jos mirties, tai nebūtų parašiusi ir pateikusi notarui pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo. Todėl toks vienašalis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu sutinkamai su CK 1.90 str. 1 d. nuostatomis. Taip pat pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.

6Ieškovė papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sutarta data, kada jie visi turi atvykti į notaro biurą. Nurodė, kad buvo sutarta, jog visi įpėdiniai atsisakys ir po tėvo ir motinos mirties ir visas turtas liks tam, kas prižiūrės tėvus. Tą sutartą dieną pas notarą broliai neatvažiavo. Kadangi ji buvo prastos sveikatos ir nenorėjo vėl važinėti pas notarą, tikėdamasi, kad broliai dar atvažiuos ir pasirašys atsisakymus, ji skubėdama pasirašė atsisakymą nuo palikimo. Kadangi broliai nesutiko atsisakyti, ji mano, kad taip pat turi teisę kartu su visais įpėdiniais paveldėti. Nurodė, kad mano, jog visiems vaikams turi atitekti lygiomis dalimis turtas. Patvirtino, kad manė, jog visi vaikai atsisakys motinos palikimo ir paliks vienai dukrai, kuri ją prižiūrėjo, nes toks susitarimas buvo ir po tėvo mirties. Teigia, kad pasirašė pareiškimą suklydusi. Jeigu broliai jai būtų pasakę, kad neatsisakys palikimo, ji taip pat būtų neatsisakiusi, tačiau po motinos mirties, jie nieko jai nesakė ir salo valios neišreiškė. Tuo metu, kai parašė atsisakymą nuo palikimo, ji manė, kad motinai nuosavybės teise priklauso tik dalis buto, o apie žemes sklypus sužinojo vėliau, todėl nori paveldėti jai priklausančią dalį palikimo kartu su kitais įpėdiniais.

7Atsakovė O. D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad susitarė laiką notaro biure ir paskambinusi pasakė broliams kada reikia atvykti, kad visi kartu susirinktų vienu metu. Prieš dvi dienas iki sutartas datos, dar kartą paskambino jiems priminti apie susitikimą, bet broliai neatvyko. Kadangi sesuo buvo prastos sveikatos, pasirašė pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, kad nereikėtų jai daugiau važinėti. Broliai savo neatvykimo priežasčių nenurodė, bet manė, kad jie atvyks vėliau ir taip pat parašys atsisakymus nuo palikimo. Nurodė, kad ji viena prižiūrėjo motiną, ją slaugė, rūpinosi jos sveikata, vežiojo pas daktarus. Po motinos mirties ją palaidojo, pastatė paminklą, prižiūri jos kapą. Sesuo padėdavo prižiūrėti motiną, jeigu jei reikėdavo kur nors išvažiuoti. Nurodė, kad motina iki mirties jai sakė, jog tvarkytis viską, nes po jos mirties paveldėjimas liks jai, kadangi ji ją prižiūri ir slaugo. Nurodė, kad motina testamento nebuvo sudariusi, tik žodiniu susitarimu buvo išreiškusi savo valią, kad kas prižiūrės ją, tam teks ir turtas. Apie šį susitarimą žinojo visi vaikai, todėl ji tikėjosi, kad bus taip kaip ir po tėvo mirties, jog visi kiti įpėdiniai atsisakys. Patvirtino, kad motina dar iki mirties padalino visiems vaikams po lygiai žemę ir pinigus. Nurodė, kad po motinos mirties konkrečiai nesitarė su broliais, jog jie atsisakys palikimo, tačiau to tikėjosi. Po to, kai sužinojo, kad broliai palikimą po motinos mirties priėmė, bandė su jais tartis, bet nepavyko. Mano, kad esant tokiais situacijai ir jos sesuo turi pilną teisę paveldėti jai priklausančią palikimo dalį po jos motinos mirties. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė aktyviais veiksmais priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes po motinos mirties, ji pasiėmė kai kuriuos mirusiosios daiktus, padėjo jai palaidoti motiną, o būnant dar gyvai motinai, padėdavo ją prižiūrėti, todėl ji turi teisę paveldėti jai priklausančią palikimo dalį.

8Atsakovas J. V. J. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad buvo nutarta, jog po tėvų mirties visas turtas pereis J. J.. 1995 m. tėvas buvo sudaręs testamentą, tačiau dėl nežinomų priežasčių 1999 m. jį panaikino. Nurodė, kad po tėvo mirties sesuo Ona D. J. reikalavo, kad jie atsisakytų motinos naudai, todėl jie atsisakė, tačiau viena sesuo neatsisakė ir nežino kodėl. Po motinos mirties jis su broliu J. J. nusprendė paieškoti tėvo sudaryto testamento, tačiau paaiškėjo, kad jis jau panaikintas. Nurodė, kad žinojo datą kada reikia atvykti į notaro biurą dėl motinos palikimo, tačiau nenuvažiavo. Konkrečių priežasčių dėl ko neatvyko, nurodyti negali, tačiau nurodė, kad nebuvo prižadėjęs seserims jog atvyks. Nurodė, kad kai sesuo paskambino, pasakė, kad jie turi atvykti į notaro biurą atsisakyti palikimo. Kadangi dar nebuvo praėję trys mėnesiai po motinos mirties, jie su broliu nusprendė dar pagalvoti. Nurodė, kad su seserims nebuvo kalbėję apie tai, kad jie atsisakys po motinos mirties palikimo. Neprisimena ką joms pasakė dėl neatvykimo sutartu laiku į notaro biurą. Nurodė, kad jei viena sesuo atsisakė palikimo, tai čia yra jos problemos. Nesupranta, kodėl turi dalintis vieną dalį po motinos, o po tėvo mirties nesidalino. Pažymėjo, kad po motinos mirties jokio susitarimo apie turto dalybas nebuvo. Nori, jog viskas būtų po lygiai padalinta, bet nesutinka, kad ieškovė paveldėtų po motinos mirties, nes tada visą turtą reikėtų dalinti. Nurodė, kad nei ieškovė, nei kita sesuo nesitarė su jais, kad jie atsisakys palikimo po motinos mirties ir nežinojo, kad viena sesuo atsisakys nuo jai priklausančios palikimo dalies.

9Atsakovas J. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog jo sesuo Vidutė E. I. paveldėtų jai priklausančią dalį po mirusiosios motinos mirties. Pažymėjo, kad kol buvo gyvi abu tėvai, tuomet buvo nuspręsta, kad visą turtą jam palieka, tačiau vėliau tėvo testamentas buvo panaikintas. Tai sužinojo, tik po motinos mirties. Nurodė, kad po motinos mirties, paskambino sesuo ir pasakė, kad jie turi atsisakyti palikimo. Tačiau, jis mano, kad paveldimas turtas turi būti dalinamas visiems keturiems įpėdiniams lygiomis dalimis. Nenurodė priežasčių dėl ko neatvyko į notaro biurą sutartu laiku ir neprisimena ar informavo, kad neatvyks. Dėl palikimo priėmimo abu su broliu buvo sutarę, tačiau nepamena ar apie tai informavo seseris.

10Trečiasis asmuo notarė Z. D. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja Vidutė E. I. notaro biure 2015-06-29 būdama sveika ir veiksni, pati savo pageidavimu, sąmoningai pasirašė pareiškimą apie atsisakymą nuo jos mirusios motinos E. J. palikimo. Prieš pasirašant pareiškimą įsitikino pareiškėjos veiksnumu bei gebėjimu suvokti ir valdyti savo veiksmus ir išaiškino CK 5.60 straipsnio, 6.66 straipsnio ir 6.68 straipsnio turinį ir esmę. Nurodė, kad notaro biure yra užvesta E. J. turto paveldėjimo byla. Palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai Ona D. J., J. V. J. ir J. J.. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena, jog viena iš įpėdinių pasirašė atsisakymą nuo palikimo, nes tikėjosi, kad jų broliai taip pat atsisakys palikimo. Nurodė, kad buvo išaiškinta, jog kiti įpėdiniai gali neatsisakyti palikimo. Pasekmės buvo išaiškintos. Joms nebuvo žinoma, kodėl broliai sutartu laiku neatvyko į notaro biurą. Paveldėjimo teisės liudijimai įpėdiniams į mirusiosios E. J. palikimą neišduoti. Nurodė, jog mano, kad ieškovė pasirašė pareiškimą suklydimo įtakoje ir neprieštarauja pareiškimo apie palikimo atsisakymą panaikinimui, nes mano, kad ginčas turi išsispręsti taikiai.

11Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp įpėdinių buvo susitarimas, jog Ona D. J. prižiūrės savo motiną, tai yra jo senelę iki mirties. Ji rūpinosi senelės sveikata, tvarkė visą buitį, suremontavo senelių namus. Nurodė, kad žinojo, jog įpėdiniai buvo sutarę datą kada reikia atvykti į notaro biurą. Prieš porą dienų, jo motina dar perskambino broliams tai patikslinti ir priminti. Tikėjosi, kad visi kartu susirinks. Jie turėjo atvažiuoti atsisakyti palikimo. Tai suprato iš bendro konteksto. Nurodė, kad jo senelė minėjo, kad po jos mirties palikimas liks dukrai Onai D. J., nes ji ją prižiūri. Apie testamentą nebuvo kalbos, nes kol močiutė buvo gyva, dėl to jokių ginčų nekilo ir prieštaravimų nebuvo.

12Ieškinys tenkintinas visiškai.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Atsisakymo nuo palikimo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

14CK 1.90 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, jog suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, kurią nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

15Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos. Dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011- m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

16Teismas pažymi, kad šios bylos šalys, tai yra atsakovė Ona D. J., atsakovas J. J. bei tretysis asmuo notarė Z. D., išskyrus atsakovą J. V. J., sutiko su pareikštu ieškovės Vidutės E. I. ieškiniu. Atsakovas J. V. J. nors ir nurodė teismo posėdžio metu, kad jie visi yra vienų tėvų vaikai ir visiems palikimas turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis, tačiau su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ne taip buvo tvarkomi pavedėjimo klausimai po jų mirusio tėvo J. J. mirties. Nurodė, kad po tėvo mirties jis atsisakė palikimo motinos naudai, tačiau viena sesuo jį apgavo ir palikimą priėmė. Atsakovas J. V. J. teigė, kad neteisingai buvo turtas padalintas po šalių tėvo mirties, pateikė į bylą tėvo pareiškimo nuo testamento atsisakymo kopiją, tačiau turto padalijimas po šalių tėvo mirties nebuvo ginčijamas, tad priimti sprendimai yra teisėti, galiojantys ir nenuginčyti. Esant tokiom aplinkybėm, teismas mano, kad aplinkybės susijusios su paveldėjimu po mirusiojo šalių tėvo J. J. mirties, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl šioje byloje toliau nenagrinėtinos.

17Teismas pažymi, kad įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, tai yra jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (CK 5.60 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2015-06-29 pareiškimu apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintu Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. 2858, atsisakė nuo jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jos mirusios motinos E. J. mirties. Ieškovė pateiktu ieškiniu siekia paveldėti jai priklausančią palikimo dalį po jos motinos mirties kartu su atsakovais, t. y. pirmosios eilės įstatyminiais įpėdiniais, kurie, išskyrus atsakovą J. V. J., palaiko ieškovės ieškinį dėl pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu.

18Teismas pažymi, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, sukeliantis reikšmingas teisines pasekmes, todėl tokio atsisakymo tikrosios įpėdinio valios, turinčios esminę reikšmę sandoriui, aspektas, o taip pat ir formalus tokios valios išraiškos aspektas turi būti pakankamai aiškūs, nekeliantys abejonių tiek tokį sandorį tvirtinančiam notarui, tiek ir kitiems įpėdiniams. Teismas pažymi, kad ieškovės pareiškimas apie atsisakymą nuo palikimo buvo pasirašytas ir patvirtintas notaro. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taip pat minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Nagrinėjamoje byloje notarė Z. D. nurodė, kad prieš tvirtinant ieškovės pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, ji įsitikino jos veiksnumu. Patvirtino, kad ieškovei buvo išaiškinta atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir paaiškintos sandorio sudarymo pasekmės. Tačiau taip pat pažymėjo, kad ieškovė prieš pasirašydama pareiškimą buvo įsitikinusi, kad kiti įpėdiniai taip pat atsisakys palikimo. Kadangi kiti įpėdiniai palikimą priėmė, todėl mano, kad ieškovės pareiškimas buvo pasirašytas suklydimo įtakoje ir dėl jo nuginčijamo neprieštarauja.

19Pateiktame pareiškime nurodoma, kad ieškovė suklydo, nes nežinojo, jog gali paveldėti ne tik butą, tačiau dar ir žemės sklypus, kurie registruoti šalių mirusio tėvo vardu. Taip pat ieškovė nurodė, kad jos apsisprendimą atsisakyti įtakojo įpėdinių susitarimas dėl palikimo atsisakymo. Išklausius šalių paaiškinimus posėdžio metu suprantama, darytina išvada, kad ieškovė buvo suklaidinta atsakovų, nes buvo suformuotas lūkestis, jog visi atsisakys palikimo. Tuo tarpu nežinojimas apie visą palikimo mastą nebuvo esminė suklydimo aplinkybė. Akivaizdu, kad ieškovė bendravo su savo seserimis atsakove Ona D. J., tad žinojo apie esamus žemės sklypus. Pateikdama prašymą atsisakyti palikimą, ji suprato, kad nepaveldės jokio turto. Nurodyti žemės sklypai yra likę registruoti mirusio tėvo vardu, po kurio mirties ieškovė taip pat nepaveldėjo jokio turto ir nepretendavo jį paveldėti. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad likusio turto mastas nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad tai suklaidino ieškovę.

20Tačiau teismas laiko, kad ieškovės sudarytas vienašalis sandoris laikytinas sudarytas dėl suklydimo, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pasirašydama pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo tikėjosi, kad jos broliai taip pat atsisakys palikimo. Manė, kad visas turtas po motinos mirties atiteks motiną prižiūrėjusiai dukrai, ko pasekoje pasirašė tokio turinio pareiškimą. Posėdžio metu atsakovai J. V. J. ir J. J. pripažino, kad atsakovė Ona D. J. kalbėjo su jais apie palikimo atsisakymą. Nurodė, kad jie žinojo kada ir kuriuo laiku jie turėjo atvykti į notaro biurą, kur būtų susitarta dėl paveldėjimo. Tačiau atsakovai sutartu laiku neatvyko į notaro biurą, jie neinformavo seserų apie neatvykimo priežastis. Taip pat atsakovai nurodė, kad jie nors ir nesutiko su sesers Onos D. J. prašymu dėl palikimo atsisakymo, tačiau nei vienos iš seserų neinformavo apie sprendimą neatsisakyti palikimo. Broliai nutylėjo apie savo ketinimą, nors suprato, kad ieškovė pagal esamas aplinkybes tikisi, jog jie taip pat atsisakys palikimo. Posėdžio metu J. V. J. ir J. J. nurodė, kad jie tiksliai nepatvirtino, jog sutinka atsisakyti paveldėjimo, tačiau tokios galimybės ir nepaneigė, aiškiai ir konkrečiai seserims neišsakė savo ketinimų. Tad atsakovų nutylėjimas ir nuomonės neišsakymas leido ieškovei susiformuoti nuomonei, kad visi trys įpėdiniai pasirašys atsisakymus nuo palikimo. Toks atsakovų elgesys suklaidino ieškovę. Tai patvirtino ir posėdžio metu apklausta notarė Z. D., kuri taip pat nurodė, kad jog ieškovė būdama pas ją nurodė, kad broliai vėliau atvažiuos ir atsisakys nuo palikimo. Notarė patvirtino, kad ieškovė buvo suklaidinta. Akivaizdu, kad ieškovė žinodama aiškią atsakovų poziciją, nebūtų pasirašiusi prašomo nuginčyti sandorio. Tuo tarpu atsakovų elgesys laikytinas nesąžiningu, nes jie slapčia ir nutylėdami laukė, kada ieškovė pasirašys dokumentus, ir tik tada viešai išreiškė savo nuomonę apie palikimo priėmimą.

21Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė dėl to, kad nebuvo tinkamai informuota apie sandorio pasekmes, tikėdamasi, kad jos broliai laikysis žodinio susitarimo ir taip pat atsisakys palikimo bei siekdama visai kitokio tikslo, sudarė vienašalį sandorį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į ieškovės amžių (tuo metu buvo 67 m.), į tai, kad buvo suklaidinta savo brolių, atsižvelgiant į dabar susiklosčiusią situaciją, tai yra, jog visi trys mirusiosios E. J. vaikai yra pateikę prašymus priimti palikimą, ir tik ji viena atsisakiusi palikimo, tikėtina, kad ieškovė, žinodama tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudariusi, todėl toks suklydimas konstatuotinas kaip esminis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

22Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė, įgyvendindama savo paveldėjimo teises po motinos E. J. mirties, dėl susiklosčiusių aukščiau nurodytų aplinkybių, suklydo, pasirinkdama jos valią neatitinkantį paveldėjimo teisių įgyvendinimo būdą, t. y. parašydama pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, nes būdama įsitikinusi, kad jų buvusio žodinio tarpusavio susitarimo laikysis ir atsakovai broliai J. V. J. ir J. J., palikimo atsisakė. Dėl išdėstytų aplinkybių laikytina, kad ieškovės suklydimas dėl jos atsisakymo nuo palikimo po motinos mirties, neatitiko ieškovės valios ir laikytinas esminiu, nes ieškovei aukščiau nurodytas aplinkybes teisingai suvokiant, ji nebūtų atsisakiusi nuo palikimo, t. y. ieškovės ginčijamas vienašalis sandoris nebūtų sudarytas. Nors ieškovės ginčijamo sandorio sudarymo dienai – 2015-06-29, atsakovai J. V. J. ir J. J. įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pateikdami pareiškimą notarui, dar nebuvo išreiškę savo valios dėl savo paveldėjimo teisių įgyvendinimo, o įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreikšta įstatyminio įpėdinio valia dėl atsiradusių paveldėjimo teisinių santykių (pvz. pažadas, nuomonė), nesukelia teisinių pasekmių, ir nelaikytina apgaule, tačiau įvertintina ir tai, kad šalis sieja artimi giminystės ryšiai, todėl žodinį tarp jų nusistovėjusį susitarimą ieškovė laikė jau esama sąlyga, kuriai esant priėmė ginčijamą sprendimą.

23Atsižvelgiant į šalių duotus paaiškinimus, byloje aptartų aplinkybių visumą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kuriuos numato CK 1.5 straipsnis, ieškovės Vidutės E. I. ieškinys tenkintinas ir pareiškimas apie atsisakymą nuo palikimo pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, kaip sudarytas suklydimo įtakoje.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Šalia, kuriuos naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo proporcingumo principo, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalių procesinis elgesys laikytinas tinkamu, jeigu jos sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesinės pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, objektyvių duomenų apie ieškovės ir atsakovų nesąžiningą procesinį elgesį byloje nėra. Tačiau teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertina priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Ona D. J. su ieškiniu sutiko nuo bylos pradžios, dėl pareikšto reikalavimo prieštaravimų nereiškė ir buvo linkusi bylą baigti taikos sutartimi, teismo manymu, bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos. Atsakovai J. V. J. ir J. J. su pareikštu ieškovės reikalavimu nesutiko, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu ir patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias 2015-12-10 sumokėjo advokatei už ieškinio parengimą ir kitas teisines paslaugas bei sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. J. su ieškovės pareikštu reikalavimu sutiko ir buvo linkęs bylą baigti taikos sutartimi, o atsakovas J. V. J. su ieškiniu nesutiko visiškai, dėl ko ir susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos, todėl teismo vertinimu, ieškovės patirtos papildomos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias 2016-09-19 sumokėjo advokatei už atstovavimą ir kitas teisines paslaugas turėtų būti priteistinos būtent iš atsakovo J. V. J.

27Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 7,64 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., teismas

Nutarė

29Pripažinti negaliojančiu ieškovės Vidutės E. I., asmens kodas ( - ) 2015 m. birželio 29 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D., notarinio registro Nr. 2858, dėl suklydimo.

30Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas ( - ) 195,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovės Vidutės E. I., asmens kodas ( - ) naudai.

31Priteisti iš atsakovo J. V. J., asmens kodas ( - ) 545,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovės Vidutės E. I., asmens kodas ( - ) naudai.

32Priteisti iš atsakovų Onos D. J., asmens kodas ( - ) J. V. J., asmens kodas ( - ) J. J., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis 7,64 Eur (septynis eurus šešiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra po 2,55 Eur iš kiekvieno, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

33Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo pripažinti pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo,... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. gegužės 13 d. mirė jos tėvas J. J., asmens... 6. Ieškovė papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sutarta data,... 7. Atsakovė O. D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka.... 8. Atsakovas J. V. J. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su... 9. Atsakovas J. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau teismo... 10. Trečiasis asmuo notarė Z. D. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė,... 11. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp įpėdinių buvo... 12. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje... 14. CK 1.90 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 15. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies,... 16. Teismas pažymi, kad šios bylos šalys, tai yra atsakovė Ona D. J., atsakovas... 17. Teismas pažymi, kad įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę,... 18. Teismas pažymi, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris,... 19. Pateiktame pareiškime nurodoma, kad ieškovė suklydo, nes nežinojo, jog gali... 20. Tačiau teismas laiko, kad ieškovės sudarytas vienašalis sandoris laikytinas... 21. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė dėl to, kad... 22. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė, įgyvendindama... 23. Atsižvelgiant į šalių duotus paaiškinimus, byloje aptartų aplinkybių... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Šalia, kuriuos naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Ona D. J. su ieškiniu sutiko nuo bylos... 27. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 7,64 Eur dydžio išlaidų, susijusių... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., teismas... 29. Pripažinti negaliojančiu ieškovės Vidutės E. I., asmens kodas ( - ) 2015... 30. Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas ( - ) 195,50 Eur (vieną šimtą... 31. Priteisti iš atsakovo J. V. J., asmens kodas ( - ) 545,50 Eur (penkis šimtus... 32. Priteisti iš atsakovų Onos D. J., asmens kodas ( - ) J. V. J., asmens kodas (... 33. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...