Byla 2-4-780/2015
Dėl nesumokėtų įmokų priteisimo

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovams J. M. ir I. M., atsakovės sodininkų bendrijos „( - )“ atstovams advokatei Vidutei Tiškuvienei, D. S. ir valdybos pirmininkui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl ieškovų pripažinimo išstojusiais iš sodininkų bendrijos narių, sumokėtos įmokos priteisimo ir 2011-12-10 neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimo „Dėl įmokų už drenažo remontą“ pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovų J. M. ir I. M. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „( - )“ ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovams dėl nesumokėtų įmokų priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Ieškovė prašo: 1) pripažinti ieškovus J. M. ir I. M. išstojusiais savo noru iš sodininkų bendrijos „( - )“, esančios ( - ), narių nuo 2013-05-06; 2) priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės sodų bendrijos „( - )“ 800 Lt įnašą už drenažą; 3) pripažinti negaliojančiu 2011-12-10 sodininkų bendrijos „( - )“ neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl įmokų už drenažo remontą“; 4) priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovai paaiškino, kad jie yra sodininkų bendrijos „( - )“ nariai ir jiems priklauso keturi žemės sklypai pirmame bendrijos kvartale. Iki 2013-05-01 jie sumokėjo visus nario mokesčius ir 2013-05-06 pateikė prašymus išstoti iš bendrijos, tačiau bendrija jų prašymo netenkina ir nepagrįstai reikalauja sumokėti po 400 Lt už drenažo remontą. Bendrijos nariai turi teisę išstoti iš bendrijos savo noru, todėl ieškovai prašo pripažinti juos išstojusiais iš bendrijos. Ieškovai nurodo, kad J. M. bendrijai sumokėtus 800 Lt atsakovė gavo be teisėto pagrindo, nes bendrija neturėjo teisės rinkti pinigų remontuoti drenažą, kurio neturėjo savo nuosavybėje. Ieškovai pripažino, kad patys pirmojo kvartalo sodininkai (16-17 žmonių), tarp kurių buvo ir pats J. M., 2011 m. rugpjūčio mėnesį nusprendė sumokėti bendrijai po 800 Lt drenažo tvarkymo darbams, kuriuos buvo nuspręsta atlikti 2011-07-30 visuotiniame narių susirinkime. Šią sumą ieškovas J. M. sumokėjo, tačiau ieškovai nežinojo, kad drenažas yra nelegalus ir bendrijai nepriklauso. Jis nebuvo apskaitytas nei bendrijos bendro naudojimo objektų registravimo knygoje, nei įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jo priklausymo bendrijai nenustatė ir prokuratūra. Ieškovai teigia, kad bendrijos narių susirinkimas 2011-12-10 neturėjo teisės nuspręsti rinkti 800 Lt ir 400 Lt dydžio įnašus remontui objekto, kurio bendrija neturi, nes toks nutarimas neatitinka įstatų reikalavimų, todėl prašo šį nutarimą pripažinti negaliojančiu. Jie pripažįsta, kad drenažas buvo remontuojamas, tačiau jis nepriklauso bendrijai. Tai yra tik keleto žmonių, o ne visos bendrijos objektas. Taip pat ieškovai teigia, kad pagal 2011-12-10 bendrijos narių susirinkimo protokolą nutarta 800 Lt ir 400 Lt įmokas rinkti nuo kiekvieno sodininko, o ne nuo jo turimo sodo sklypo, todėl priešieškinis dėl 400 Lt priteisimo iš kiekvieno iš jų už du sklypus, kuriuose nėra namelio, yra nepagrįstas. Jie jau sumokėjo 800 Lt už sklypą su nameliu, todėl papildomai mokėti po 400 Lt už kitus sklypus neturi. Taip pat nurodo, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės.

5Atsakovė sodininkų bendrija „( - )“ su ieškiniu sutinka iš dalies ir pareiškusi priešieškinį prašo: 1) priteisti iš ieškovų J. M. ir I. M. lygiomis dalimis 800 Lt įnašo už drenažo sistemos įrengimą; 2) ieškovų ieškinio dalį dėl 800 Lt įnašo už drenažą priteisimo atmesti; 3) priteisti iš ieškovų J. M. ir I. M. bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir per savo atstovus teisme paaiškino, kad ieškovų reikalavimą pripažinti juos išstojusiais iš bendrijos pripažįsta ir prašo jį tenkinti, o kitus reikalavimus prašo atmesti bei patenkinti atsakovės reikalavimus. Atsakovės atstovas D. S. ir valdybos pirmininkas V. B. paaiškino, kad buvo semiami pirmojo kvartalo sodininkų sklypai ir rūsiai, o senojo drenažo remontuoti neleido sklypų, per kuriuos jis ėjo, savininkai. Todėl 2011-07-30 bendrijos narių susirinkime buvo nutarta įrengti naują drenažą ir įpareigoti valdybos pirmininką parengti sąmatą projektui ir darbams, o surinkus pinigus juos atlikti. Po to, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, pirmojo kvartalo sodininkų grupė pritarė drenažo preliminariai sąmatai ir patys nutarė mokėti po 800 Lt darbams pradėti. Šie žmonės po 800 Lt sumokėjo 2011 m. rugpjūčio mėnesį, o keli žmonės – spalio mėnesį. Po to buvo sudaryta sutartis su rangovu ir atlikti darbai bei įrengtas naujas vandens surinkimo ir nuvedimo drenažas. Baigus darbus buvo paskaičiuota kiek pinigų reikia surinkti darbams apmokėti ir 2011-12-10 bendrijos narių susirinkime nutarta rinki po 800 Lt iš sodininkų kurie turi sklypą su namu, ir po 400 Lt iš tų, kurie turi sklypą be namo. Ieškovai yra sumokėję už sklypą su namu 800 Lt, o už vieną jų sklypą, kuriame nėra namo, sumokėjo ankstesnė jo savininkė. Todėl ieškovai privalo vykdyti 2011-12-10 bendrijos narių susirinkimo nutarimą ir sumokėti po 400 Lt už kitus du jų sklypus, kuriuose nėra namo. Atsakovės atstovai pripažįsta, kad 2011 m. senas drenažas sodų bendrijoje nebuvo įteisintas, tačiau 2011-07-30 bendrijos nariai nutarė įrengti naują drenažą. Tokią teisę bendrija turi tiek pagal Sodininkų bendrijos įstatymą, tiek pagal įstatus, todėl narių susirinkimas 2011-12-10 turėjo teisę nuspręsti rinkti ir mokestį už šio inžinerinio įrenginio įrengimo apmokėjimą. Toks bendrijos narių susirinkimo nutarimas yra teisėtas ir nėra pagrindo pripažint jį negaliojančiu.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis tenkintinas visiškai.

8Byloje nustatyta, kad ieškovai turi teisę išstoti iš sodininkų bendrijos „( - )“ (toliau SB „( - )“) narių, o bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, bet ir dėl infrastruktūros plėtros, kai bendrijos narių lėšomis sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Todėl atsakovės atsisakymas įregistruoti sodininkų registravimo knygoje ieškovų išstojimą iš bendrijos yra neteisėtas, tačiau 2011 m. liepos 30 d. bendrijos narių susirinkime bendrijos nariams nutarus savo lėšomis įrengti naują bendro naudojimo vandens nuotekų surinkimo ir nuvedimo inžinerinį objektą, 2011 m. gruodžio 10 d. bendrijos narių susirinkime teisėtai buvo nutarta rinkti iš kiekvieno pirmojo kvartalo sodininko piniginius įnašus atsiskaitymui už šio objekto įrengimą. Todėl ieškovai turi pareigą sumokėti įmokas už naujo bendro naudojimo vandens nuotekų surinkimo ir nuvedimo inžinerinio objekto įrengimą.

9Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.

10Byloje nėra ginčo dėl ieškovų reikalavimo pripažinti juos išstojusiais savo noru iš sodininkų bendrijos „( - )“ narių, todėl atsakovei pripažinus šią ieškinio dalį, šis ieškovų reikalavimas tenkintinas, nes Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir SB „( - )“ Įstatų 21.7 punktas (2 t., b. l. 4-17) suteikia teisę bendrijos nariams laisvai išstoti iš bendrijos savo noru.

11Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo teisės spręsti bendro naudojimo inžinerinių tinklų remonto ir įrengimo klausimą ir rinkti tam reikalingas pinigines lėšas iš bendrijos narių, bei dėl tarpusavio atsiskaitymo už naujo inžinerinio objekto įrengimą.

12Sprendžiant šį ginčą visų pirma būtina atskirti du skirtingus dalykus, apie kuriuos kalba bylos šalys, ir kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas sutinka su ieškovų argumentu, kad sodininkų bendrija turi teisę rinkti pinigus iš savo narių tik tokių bendro naudojimo objektų remontui, kuriuos bendrija teisėtai valdo nuosavybės teise. Todėl ieškovai iš tiesų neturėtų pareigos mokėti, o bendrija privalėtų jiems grąžinti jau sumokėtus pinigus už remontą drenažo, kuris bendrijai nepriklauso nuosavybės teise, nes bendrijos nariai neprivalo apmokėti ne bendrijai priklausančių objektų ar įrenginių remonto ar įrengimo. Tačiau Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, o šios normos taikymą išaiškinęs Kasacinis teismas pripažįsta, kad sodininkų bendrija turi teisę spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, bet ir dėl infrastruktūros plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai, o tokiu atveju visi sodininkai privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-49/2014).

13Tai reiškia, kad sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą svarbu atsižvelgti į tai, kad sodininkų bendrija savo narių lėšomis turi teisę ne tik remontuoti esamą, bet ir sukurti naują bendrosios nuosavybės objektą. Todėl šioje byloje nustačius, kad ieškovai 800 Lt sumokėjo kaip dalį įnašo už teisėtai įrengtą naują tokį bendro naudojimo objektą, atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovams šios įmokos, o ieškovai privalo vykdyti kompetentingo bendrijos organo sprendimą dėl tokių įmokų, reikalingų atsiskaitymui už šio objekto įrengimą, ir sumokėti likusią įmokų dalį.

14Šiuo atveju ieškovų pateikti įrodymai iš tiesų patvirtina, kad SB „( - )“ turėjo seną drenažą, kuris nebuvo nustatyta tvarka įtrauktas į bendrijos bendro naudojimo objektų sąrašą ir nebuvo apskaitytas kaip bendrijos turtas (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), nes nei Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011-08-30 ir 2011-12-19 nutarimai (1 t., b. l. 95-96, 97-101), nei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4595-292/2011 esanti SB „( - )“ bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knyga (2 t., b. l. 46-53) nepatvirtina, kad atsakovė turėtų kokius nors dokumentus, patvirtinančius drenažo priklausymą bendrijai 2011 metais, kuomet ir buvo priiminėjami sprendimai, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje. Tačiau byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina atsakovų argumentus, kad 800 Lt ginčo sumą ieškovai atsakovei sumokėjo ne už šio seno drenažo remontą, o už visai kito bendro naudojimo objekto – naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos, įrengimą.

15Iš Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011-12-19 nutarimo matyti, kad senasis SB „( - )“ drenažas buvo nutiestas galimai per sodininkų V. P. ir D. C. žemės sklypus, o jį sugadinus buvo įrengtas naujas drenažas, prie kurio sodininkai prisijungė 2011-11-07 (1 t., b. l. 97-101). Pažymėtina, kad iš šio nutarimo matyti, jog minėtieji V. P. ir D. C. nedavė sutikimo naują drenažą tiesti per jų sklypus, o atsakovės pateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka (1 t., b. l. 57) bei 2011-09-19 ir 2011-09-21 sutartys su G. M. (2 t., b. l. 19) ir D. B. (2 t., b. l. 20) patvirtina, kad naujai įrengta paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema eina Kaštonų, Uosių gatvėmis ir per G. M. bei D. B. žemės sklypus. Iš SB „( - )“ neeilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2011-07-30, protokolo matyti, kad svarstydami drenažo remonto klausimą bendrijos nariai nutarė „pirmojo kvartalo sodininkų lėšomis uždaryti vandens patekimą iš šalia Z. S. esančio tvenkinio ir kasti duobę Kaštonų ir Ąžuolų gatvių sankryžoje bei nuvesti vandenį laikinai pakelės grioviu į žemesnę vietą; įpareigoti valdybos pirmininką parengti sąmatą projektui ir drenažo renovacijos darbams, paklojant vandens nuvedimo vamzdį; surinkus pinigus šiems darbams, juos įvykdyti“ (1 t., b. l. 49).

16Šie įrodymai patvirtina atsakovės atstovų paaiškinimus, kad naujai įrengta paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema yra naujas ir visai kitoje vietoje įrengtas bendro naudojimo objektas, o ne tas, kurio teisėtumą ir priklausomybę bendrijai ginčija ieškovai. Minėtame visuotiniame 2011-07-30 susirinkime bendrijos nariai aiškiai nutarė įrengti naują inžinerinį įrenginį ir jis įrengtas visai kitoje vietoje, per kitų sodininkų sklypus. Todėl ieškovų pateikti įrodymai ir jų argumentai dėl senojo drenažo priklausomybės ne bendrijai, o pavieniams jos nariams, teisiškai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad 800 Lt ieškovas J. M. sumokėjo už neteisėto drenažo remontą. Akivaizdu, kad 800 Lt ieškovas J. M. sumokėjo ne už seno drenažo, kurio savininke bendrija nebuvo, remontą, o už naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos, įrengimą.

17Tai, kad 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo protokolo 5 punkte nurodyta, jog buvo svarstytas „drenažo remonto“ klausimas nereiškia, kad bendrijos nariai ir nutarė remontui tą patį seną drenažą. Iš protokolo 5 punkto turinio akivaizdu, kad faktiškai buvo nutarta naujoje vietoje kasti naują duobę, įpareigota valdybos primininką parengti sąmatą ir projektą pakloti naujam vandens nuvedimo vamzdžiui. Šis protokolas visiškai atitinka tiek minėtame prokuratūros nutarime nurodytas, tiek atsakovės atstovų teisme nurodytas aplinkybes, kad bendrijos nariams nesusitarus dėl senojo drenažo remonto, ir sodininkams V. P. bei D. C. neleidus drenažo tiesti per jų sklypus, bendrijos nariai nutarė jį įrengti kitoje vietoje kaip naują objektą. Akivaizdu, kad svarstytas klausimas susirinkimo protokole tik pavadintas „drenažo remontu“, tačiau paties nutarimo turinys aiškiai patvirtina, kad nutarta buvo įrengti naują paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemą.

18Atsižvelgiant į tai, kad ginčas vyksta dėl ieškovų pareigos atitinkama pinigų suma prisidėti prie naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos įrengimo, visi jų argumentai dėl senojo drenažo priklausomybės ne bendrijai ir dėl jo remonto teisėtumo yra nereikšmingi ir nesusiję su šios bylos dalyku.

19Sprendžiant ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-12-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą pažymėtina, kad bendrijos narių prievolė sumokėti už naujo bendro naudojimo objekto įrengimą atsirado priėmus ne vien tik skundžiamą nutarimą, o jau 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo protokolo 5 punkte įtvirtinto nutarimo pagrindu, kuriuo buvo nutarta, kad šį bendrą turtą bendrija sukurs pirmojo kvartalo sodininkų lėšomis, o darbus įvykdys surinkus pinigus. Ieškovų ginčijamu 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimu bendrijos nariai nesukūrė jokios naujos prievolės, o tik nutarė nustatyti konkretaus dydžio pinigų sumas „atsiskaitymui“ už atliktus drenažo remonto darbus (1 t., b. l. 51). Tai reiškia, kad 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta ne nauja prievolė bendrijos nariams, o tik detalizuotas 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimu nustatytos prievolės įgyvendinimas, nustatant konkrečias mokėtinas sumas pagal konkrečius kriterijus. Ir nors ginčijamame 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo protokole vėl naudojama sąvoka „drenažo remontas“, tačiau akivaizdu, kad tai yra tik netiksli protokolo formuluotė, kadangi atsakovės pateikta kontrolinė geodezinė nuotrauka, statybos rangos sutartys, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos- faktūros, darbų perdavimo-priėmimo aktai, Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, tinklų planas (1 t., b. l. 55-79, 118-130) patvirtina, jog vykdant 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą buvo įrengta ir 2011-11-04 rangovo atsakovei perduota nauja paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema, o ne suremontuotas senas drenažas, kaip teigia ieškovai. Todėl po šių darbų atlikimo bendrijos visuotinis narių susirinkimas 2011-12-10 kaip tik ir svarstė atsiskaitymui už šiuos darbus reikalingų lėšų surinkimo iš bendrijos narių klausimą, o ne senojo drenažo remonto, kurio niekas neatlikinėjo, klausimą.

20Tačiau reikalaudami grąžinti sumokėtą 800 Lt sumą ieškovai ginčija ne prievolę mokėti už naujo inžinerinio įrenginio įrengimą sukūrusį 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, o tik šios prievolės galutinį įvykdymą detalizuojantį 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nustatyta ne nauja prievolė, o tik konkretus jau esamos prievolės dydis. Todėl net ir patenkinus ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, atsakovei savaime neatsirastų pagrindas gražinti 800 Lt ieškovui J. M., nes prievolę savo lėšomis prisidėti prie paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos įrengimo ieškovai turi pagal 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuris yra galiojantis ir nėra ginčijamas.

21Tačiau pripažinti 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl įmokų už drenažo remontą“ negaliojančiu iš viso nėra jokio pagrindo, nes nenustatyti jokie šio nutarimo pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Nors ieškovai ir nenurodė kokiu materialinės teisės pagrindu ginčija 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tačiau jų nurodomos faktinės aplinkybės iš esmės atitinka Civilinio kodekso (toliau CK) 1.82 straipsnyje įtvirtintą sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindą – prieštaravimą juridinio asmens teisnumui, kadangi ieškovai teigia, kad visuotinis narių susirinkimas neturėjo teisės priimti skundžiamo nutarimo, nes įmokas nustatė už bendrijai nepriklausančio drenažo remontą.

22Minėtu CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu gali būti pripažįstami negaliojančiais tiek privačių, tiek viešų juridinių asmenų sandoriai, pažeidžiantys steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys jų veiklos tikslams. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tam, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas būtų teisėtas, jis turi būti priimtas neviršijant šiam valdymo organui suteiktos kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-49/2014). Ieškovai 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą ginčija ne dėl susirinkimų organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų, o būtent dėl šiam valdymo organui suteiktos kompetencijos viršijimo, todėl būtina nustatyti ar visuotinis bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę nustatyti įmokas bendrijos nariams už naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos įrengimą.

23Sprendžiant šį klausimą pabrėžtina, kad sodininkų bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, kurios 8 punkte įtvirtinta teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus, o 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Šios įstatymo nuostatos yra perkeltos ir į SB „( - )“ įstatų 35.8. Ir 35.15 punktus (2 t., b. l. 4-17), numatančius bendrijos narių susirinkimo kompetenciją. Kaip jau buvo minėta, Kasacinis teismas yra išaiškinęs šias įstatymo nuostatas kaip reiškiančias, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai, o tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-366/2013, Nr. 3K-7-49/2014). Tai reiškia, kad bendrijos narių susirinkimo teisė spręsti dėl infrastruktūros plėtros, sukuriant naujus bendrosios nuosavybės objektus, apima tiek teisę nuspręsti įrengti tokius objektus, tiek ir teisę spręsti kieno ir kokio dydžio lėšomis tai daryti, nes tai yra neatsiejami klausimai.

24Šiuo atveju visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2011-07-30 nutarimu nutarė įrengti naują paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemą pirmojo sodininkų kvartalo lėšomis ir surinkus pinigus šiuos darbus įvykdyti, o 2011-12-10 nutarimu nutarė surinkti atsiskaitymui už atliktus darbus trūkstamą sumą, kurios iki tol bendrijos nariai nebuvo sumokėję savanoriškai pagal jų pačių 2011 m. rugpjūčio mėnesio susitarimą, kurį pripažįsta abi ginčo šalys. Todėl pripažintina, kad nei 2011-07-30, nei ginčijamas 2011-12-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimų nutarimai nepažeidžia nei Sodininkų bendrijų įstatyme, nei SB „( - )“ steigimo dokumente nustatytos juridinio asmens kompetencijos, nes šiuos nutarimus priėmęs vistuotinis pakartotinis bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę spręsti šiuos klausimus.

25Taip pat pripažintina, kad ieškovų ginčijamas nutarimas neprieštaravo ir SB „( - )“ veiklos tikslams, todėl nėra pagrindo pripažinti jo negaliojančiu ir šiuo pagrindu. Iš atsakovės atstovų paaiškinimų ir pačių ieškovų pateiktų prokuratūros nutarimų matyti, kad pirmojo SB „( - )“ kvartalo sklypai ir namų rūsiai buvo semiami vandens, todėl patys bendrijos nariai, tarp kurių buvo ir patys ieškovai, inicijavo šios problemos sprendimą, buvo kreipęsi net į prokuratūrą. Ir tik neradus būdo suremontuoti senąjį drenažą, besirenkančio vandens problemos sprendimo būdas buvo realizuotas įrengiant naują paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemą. Tai reiškia, kad naujo bendro naudojimo objekto įrengimo būtinumas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių ir pačių sodininkų noro įrengti tokį įrenginį, o ne prievarta primestas bendrijos nariams subjektyviu pačios bendrijos sprendimu. Ginčijamo visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo būtinumą ir reikalingumą visos bendrijos tikslams patvirtina ir tai, kad absoliuti bendrijos pirmojo kvartalo sodininkų dauguma yra sumokėję ginčijamu nutarimu nustatytas įmokas (2 t., b. l. 60-61, 63-84, 85), tuo patvirtindami, kad toks nutarimas ne tik neprieštarauja SB „( - )“ veiklos tikslams, bet ir yra būtinas. Todėl vien tik ieškovų interesais pripažinus negaliojančiu jų ginčijamą visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą, kuris iš esmės yra įgyvenditnas ir kuriam pritaria visi kiti pirmojo kvartalo sodininkai, būtų pažeisti visos bendrijos ir jos narių interesai bei paneigta visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisė svarbius ir būtinus infrastruktūros plėtros klausimus spręsti patiesms bendrijos nariams visuotiniame susirinkime.

26Sprendžiant reikalavimą pripažinti negaliojančiu visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą pabrėžtina, kad ieškovai neginčija 2011-07-30 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta įrengti naują paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemą pirmojo kvartalo sodininkų lėšomis, tačiau ginčija 2011-12-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta rinkti iš bendrijos narių lėšas atsiskaitymui už darbus, atliktus įgyvendinant 2011-07-30 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą. Iš esmės tai reiškia, kad ieškovai neginčija, jog bendrijai buvo reikalinga ir būtina nauja paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistema, kurią įrengti patys bendrijos nariai nutarė savo lėšomis, tačiau ginčija bendrijos teisę atlikus šiuos darbus apskaičiuoti ir nustatyti bendrijos nariams įmokas, reikalingas šioms išlaidoms padengti. Tokia ieškovų pozicija yra nesuderinama su bendraturčių pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrojo turto eksploatavimo išlaidų, kuri bendrijos nariams atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys Nr. 3K-3-366/2013, Nr. 3K-7-49/2014).

27Taigi, nustačius, kad abu nagrinėjami SB „( - )“ visuotinių bendrijos narių susirinkimų nutarimai yra teisėti, pripažintina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai priteisti iš kiekvieno ieškovo šių nutarimų pagrindu mokėtinas įmokas yra pagrįsti ir tenkintini, nes Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis numato, kad bendrijos narys turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. Tai reiškia, kad teisėtai priimti bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra privalomi vykdyti bendrijos nariams nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys Nr. 3K-3-366/2013, Nr. 3K-7-49/2014). Todėl ieškovai turi pareigą vykdyti tiek 2011-07-30 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą, dėl kurio nėra ginčo, tiek teisėtai priimtą ir jų nenuginčytą 2011-12-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta atsiskaitymui už drenažo remonto darbus rinkti po 800 Lt iš kiekvieno pirmo kvartalo sodininko, kuris turi namą su rūsiu arba jungia sklypo drenažą prie sodo drenažo tinklų, ir po 400 Lt iš kiekvieno pirmo kvartalo sodininko, kuris neturi namo su rūsiu ir nejungia sklypo drenažo į drenažo tinklus, einančius sodo keliu. Ieškovų pareiga vykdyti šiuos nutarimus kyla todėl, kad pagal Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų duomenis jie SB „( - )“ nuosavybės teise turi keturis žemės sklypus, iš kurių viename yra namas (1 t., b. l. 3-9) ir jie pripažįsta, kad visi šie sklypai jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tarp šalių nėra ginčo, kad už vieną sklypą su namu ieškovas J. M. jau yra sumokėjęs 800 Lt, o už vieną sklypą be namo 400 Lt yra sumokėjusi ankstesnė jo savininkė, iš kurios ieškovai sklypą nusipirko. Todėl vykdydami 2011-12-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą, už likusius du žemės sklypus, kuriuose nėra namo, ieškovai lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), t. y. po 400 Lt (115,85 EUR), privalo sumokėti bendrą 800 Lt sumą, kurios reikalauja atsakovė.

28Nors ieškovai ginčija ir 2011-12-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo 1 punkto turinį ir teigia, kad jame nustatytos dviejų dydžių įmokos turi būti mokamos nuo kiekvieno sodininko, o ne nuo jo turimų žemės sklypų skaičiaus, kas reiškia, kad sumokėjus 800 Lt už sklypą su namu, kitų įmokų po 400 Lt mokėti jiems nereikia, tačiau teismas sutinka su atsakovės atstovų argumentais, kad įmokos turi būti mokamos už kiekvieną turimą sodininko sklypą, priklausomai nuo to, ar jame yra namas ar ne, ir ar sklypas jungiamas prie sodo drenažo ar ne. Teismas pripažįsta, kad pažodžiui skaitant 2011-12-10 susirinkimo protokolą pati nutarimo formuluotė dėl mokėtinų įmokų dydžio nustatymo kriterijaus yra suformuluota painiai, tačiau tai nereiškia, kad tai yra pagrindas tokius neaiškumus aiškinti kurio nors vieno bendraturčio naudai, kartu pažeidžiant visų bendraturčių teises ir interesus. Nagrinėjamo nutarimo esmė turi būti aiškinama ne tik pažodžiui skaitant tekstą, kurį lingvistiškai galima traktuoti nevienareikšmiškai, bet ir atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą bendraturčių pareigą prie bendro turto išlaikymo prisidėti proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje (CK 4.76 str.).

29Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys Nr. 3K-3-366/2013, Nr. 3K-7-49/2014). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamo eksploatavimo santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas, todėl sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis Nr. 3K-7-49/2014). Be to, vertinant sodininkų pareigos mokėti įmokas proporcingumą, svarbus ir tas aspektas, kad sodininkai už bendrijos susirinkimo nustatytas įmokas ne tik įgyja bendrosios nuosavybės dalį, bet ginčijamų infrastruktūros tinklų nutiesimas didina ir jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypų (tiek užstatytų, tiek ir tuščių) bei pastatų vertę. Tai reiškia, kad kuo daugiau žemės sklypų ir pastatų sodininkų bendrijoje turi sodininkas, tuo didesnę naudą iš jo turto vertės padidėjimo dėl įrengtų bendro naudojimo objektų jis gauna. Tačiau tai reiškia, kad tuo pačiu jam kyla ir pareiga didesne dalimi prisidėti prie tokių bendro naudojimo objektų įrengimo. Todėl teismas pripažįsta, kad ginčijamo nutarimo tekstą teisingai aiškina atsakovė, o ne ieškovai, nes atsakovės aiškinimas visiškai atitinka įstatyme įtvirtiną bendraturčių pareigą mokėti įmokas, reikalingas bendro turto įrengimo išlaidoms padengti, proporcingai savo daliai, t. y. proporcingai turimam žemės sklypų skaičiui. Tuo tarpu ieškovų aiškinimas reikštų, kad kiekvienas sodininkas prie bendro naudojimo objektų įrengimo išlaidų padengimo turi prisidėti vienodai, visiškai neatsižvelgiant į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Tačiau tai prieštarauja CK 4.76 straipsnyje įtvirtintoms bendraturčių teisėms ir pareigoms bendrosios dalinės nuosavybės atveju.

30Šiuo atveju iš paties 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo protokolo 1 punkto turinio seka CK 4.76 straipsnį atitinkanti išvada, kad įmokos, kurią turi mokėti kiekvienas sodininkas, dydis nustatomas pagal kelis kriterijus: sodininkui priklausančių žemės sklypų skaičių; namo tame sklype turėjimą arba neturėjimą; sklypo jungimą arba nejungimą į drenažo tinklus. Todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad sodininkui priklausančių žemės sklypų skaičius neturi jokios reikšmės nustatant jam priklausančios mokėti įmokos dydį.

31Sprendžiant ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės 800 Lt ieškovui J. M. teismas pripažįsta, kad jų argumentai dėl šių pinigų gavimo iš jų neteisėtumo yra nepagrįsti. Nors iš pinigų priėmimo kvito matyti (1 t., b. l. 10), kad ieškovas J. M. šią sumą sumokėjo dar iki 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimo priėmimo, kuriame tokio dydžio įmoka formaliai ir buvo nustatyta, tačiau vien dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovo sumokėtos įmokos neteisėtumą. Visų pirma, pabrėžtina, kad ieškovas šią įmoką sumokėjo pats, neverčiamas jokių bendrijos valdymo organų ir jiems nereikalaujant, todėl atsakovės veiksmuose priimant šią įmoką nėra jokių neteisėtų veiksmų. Antra, ieškovų pareiga mokėti už naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos įrengimą, o atsakovės teisė gauti tokią įmoką, atsirado dar 2011-07-30, kai visuotinis narių susirinkimas priėmė nutarimą šį bendro naudojimo objektą įrengti pačių bendrijos narių lėšomis. Šiuo atveju 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarime tik nebuvo nustatyta konkreti mokėtina pinigų suma, nes nutarimo priėmimo metu dar nebuvo aiški net preliminari darbų sąmata. Tačiau pati prievolė mokėti už naujo bendro naudojimo objekto įrengimą bendrijos nariams buvo nustatyta, o valdybos pirmininkas įpareigotas darbus atlikti surinkus pinigus. Tai reiškia, kad rinkti iš bendrijos narių tikslines įmokas bendrija turėjo teisę jau nuo 2011-07-30, o ne nuo 2011-12-10. Taip pat svarbu tai, kad ieškovai patys patvirtino, ir dėl to nėra ginčo, jog pirmojo kvartalo sodininkai 2011 m. rugpjūčio mėnesį patys nutarė sumokėti būtent po 800 Lt tam, kad būtų galima pradėti vykdyti darbus. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 13 bendrijos narių įmokas po 800 Lt sumokėjo tą patį 2011 m. rugpjūčio mėnesį, o 4 nariai, tarp kurių buvo ir J. M., šias įmokas sumokėjo 2011 m. spalio mėnesį (2 t., b. l. 63-85). Tai reiškia, kad esant 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimu nustatytai pirmojo kvartalo sodininkų pareigai surinkti šiame nutarime numatytų darbų vykdymui reikalingus pinigus, o vėliau jiems patiems nusprendus dėl konkrečios pinigų sumos, kurią jie patys sutiko mokėti, nors pati bendrija dar nebuvo nustačiusi konkretaus įmokos dydžio, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad 800 Lt iš ieškovo J. M. atsakovė SB „( - )“ gavo neteistai ir nepagrįstai. Šiuo atveju 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimu buvo tik galutinai paskirstytos įmokos bendrijos pirmojo kvartalo nariams, atsižvelgiant į atliktus darbus, ir nutarime įtvirtintas formalus pagrindas iki šio nutarimo priėmimo sodininkų jau sumokėtoms 800 Lt dydžio įmokoms teisiškai apskaityti. Tuo pačiu buvo nustatytas ir 400 Lt dydžio įmokos dydis trūkstamai lėšų daliai surinkti iš tų sodininkų, kurių žemės sklypuose nėra namo. Pažymėtina, kad pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog po 2011-12-10 nutarimo priėmimo 800 Lt dydžio įmokos nebuvo renkamos, o buvo mokamos tik 400 Lt dydžio įmokos (2 t., b. l. 63-85). Tai reiškia, kad 2011-12-10 nutarimu bendrijos nariai iš esmės tik formaliu dokumentu įformino iki to laiko pačių bendrijos narių sprendimu jau sumokėtų 800 Lt dydžio įmokų formalų įteisinimą ir patikslino trūkstamų lėšų surinkimo, mokant po 400 Lt, pagrindą. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovė SB „( - )“ nei iš ieškovų, nei iš kitų sodininkų, kurie 800 Lt dydžio įmokas sumokėjo dar 2011 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais, nereikalauja sumokėti dar kartą po 800 Lt remiantis 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimu. Tai tik patvirtina, kad šiuo nutarimu buvo tik galutinai teisiškai įformintas savo inisciatyva sodininkų sumokėtų 800 Lt dydžio įmokų sumokėjimas vykdant 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimą. Todėl esant tokios aplinkybėms, net ir vertinant ieškovo J. M. 800 Lt įmokos sumokėjimą kaip formaliai nepagrįstą 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimu, nėra jokios prasmės šią įmoką priteisti iš atsakovės, nes po to atsakovė, remdamasi galiojančiu 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimu turėtų teisę tą pačią 800 Lt sumą vėl prisiteisti iš ieškovų.

32Atsižvelgiant į tai, kad pagrindas atsakovei gauti iš ieškovų 800 Lt įmoką už naujos paviršinio ir drenažinio vandens nuvedimo sistemos įrengimą buvo 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo nutarimas ir pačių sodininkų sprendimas mokėti būtent tokio dydžio įmoką, ieškovų reikalavimas priteisti šią sumą iš atsakovės, kaip nepagrįstai ir neteisėtai gautus pinigus, atmestinas.

33Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi vienas iš trijų ieškovų reikalavimų yra tenkinamas, o du atmetami, tai paskirstant bylinėjimosi išlaidas laikoma, kad patenkinta buvo 1/3 ieškinio reikalavimų, o atmesta 2/3 reikalavimų. Todėl ieškovams iš atsakovės priteistina 1/3 dalis ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovų priteistina 2/3 atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

34Ieškinyje ir 2015-01-26 pateiktame ieškovo J. M. prašyme prašoma priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad ieškovas J. M. už ieškinį sumokėjo 216 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 31), o degalų įsigijimą patvirtinantis kasos kvitas patvirtina, kad ieškovas J. M. atvykdamas į tris teismo posėdžius patyrė 33,87 EUR išlaidų (2 t., b. l. 54-56). Šios ieškovo J. M. išlaidos, kurių bendra suma yra 96,43 EUR (216 Lt + 33,87 EUR) yra jo bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl 1/3 šių išlaidų dalis, t. y. 32,14 EUR, jam priteistina iš atsakovės.

35Atsakovės atsiliepime, priešieškinyje ir 2014-09-08 atstovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovė prašo priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 72 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinį (1 t., b. l. 131), sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, patvirtinančius 1 500 Lt sumokėjimą už teisinę advokatės pagalbą (2 t., b. l. 21-22). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės advokatė parengė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį bei atstovavo atsakovę trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. 47 min. (1 t., b. l. 132, 2 t., b. l. 23, 90-91), akivaizdu, kad 1 500 Lt dydžio atsakovės advokatei sumokėtas honoraras ne tik neviršija teisingumo ministro patvirtintų civilinėse bylose priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, bet jų net ir nesiekia.

362004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 8.2. punkte nustatyta, kad maksimalus priteistino užmokesčio už atsiliepimo ir priešieškinio surašymą dydis yra 3 000 Lt už kiekvieną dokumentą. Todėl maksimali atsakovei priteistina suma už atsiliepimo ir priešieškinio surašymą galėtų būti 6 000 Lt. Tuo tarpu atsakovė prašo priteisti tik 500 Lt už atsileipimo ir 700 Lt už priešieškinio surašymą. Akivaizdu, kad už šių dokumentų paruošimą prašoma priteisti suma sudaro vos daugiau nei ketvirtadalį maksimalios priteistinos sumos, todėl ji nėra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga kaip teigia ieškovai.

37Rekomendacijų 8.18. punkte nustatyta, kad maksimalus priteistino užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis yra 150 Lt. Todėl remiantis Rekomendacijų 8.18. ir 9 punktais, už penkias advokatės atstovavimo teisme valandas atsakovei maksimali priteistina suma galėtų būti 750 Lt. Tuo tarpu atsakovė prašo priteisti tik 300 Lt už atstovavimą teisme. Akivaizdu, kad prašoma suma nesiekia net pusės maksimalios priteistinos sumos, todėl ji taip pat nėra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga.

38Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, kaip to prašo ieškovai, nes šios išlaidos yra visiškai adekvačios atsakovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir nėra per didelės ar neprotingos. Todėl iš dalies patenkinus ieškinį 2/3 atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 303,52 EUR (1 572 Lt x 2/3), atsakovei priteistina iš ieškovų. Šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 151,76 EUR. Tačiau įskaičius vienarūšius priešpriešinius ieškovo J. M. ir atsakovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovei iš J. M. priteistina suma mažintina iki 119,62 EUR (151,76 EUR - 32,14 EUR).

39Atitinkamai visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 16,33 EUR, iš šalių išieškotinos proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 1/3 dalis iš atsakovės, o 2/3 iš ieškovų lygiomis dalimis. Todėl iš atsakovės valstybei išieškotina 5,44 EUR (16,33 EUR x 1/3), o iš kiekvieno ieškovo po 5,44 EUR (16,33 EUR x 2/3 : 2).

40Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

Nutarė

41Ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti visiškai.

42Pripažinti ieškovus J. M. ir I. M. išstojusiais savo noru iš sodininkų bendrijos „( - )“, esančios ( - ), narių nuo 2013 m. gegužės 6 d.

43Likusią ieškovų J. M. ir I. M. ieškinio dalį atmesti.

44Priteisti iš ieškovo J. M. 115,85 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 85 centus) įnašo už drenažo sistemos įrengimą ir 119,62 EUR (vieną šimtą devyniolika eurų 62 centus) bylinėjimosi išlaidų sodininkų bendrijai „( - )“.

45Priteisti iš ieškovės I. M. 115,85 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 85 centus) įnašo už drenažo sistemos įrengimą ir 151,76 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 76 centus) bylinėjimosi išlaidų sodininkų bendrijai „( - )“.

46Išieškoti iš atsakovės sodininkų bendrijos „( - )“ 5,44 EUR (penkis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.

47Išieškoti iš ieškovo J. M. 5,44 EUR (penkis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.

48Išieškoti iš ieškovės I. M. 5,44 EUR (penkis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išieškant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660.

49Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą... 3. Ieškovė prašo: 1) pripažinti ieškovus J. M. ir I. M. išstojusiais savo... 4. Ieškovai paaiškino, kad jie yra sodininkų bendrijos „( - )“ nariai ir... 5. Atsakovė sodininkų bendrija „( - )“ su ieškiniu sutinka iš dalies ir... 6. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir per savo atstovus... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis tenkintinas visiškai.... 8. Byloje nustatyta, kad ieškovai turi teisę išstoti iš sodininkų bendrijos... 9. Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.... 10. Byloje nėra ginčo dėl ieškovų reikalavimo pripažinti juos išstojusiais... 11. Byloje kilo ginčas dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo teisės... 12. Sprendžiant šį ginčą visų pirma būtina atskirti du skirtingus dalykus,... 13. Tai reiškia, kad sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą svarbu... 14. Šiuo atveju ieškovų pateikti įrodymai iš tiesų patvirtina, kad SB „( -... 15. Iš Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2011-12-19 nutarimo matyti, kad... 16. Šie įrodymai patvirtina atsakovės atstovų paaiškinimus, kad naujai... 17. Tai, kad 2011-07-30 visuotinio narių susirinkimo protokolo 5 punkte nurodyta,... 18. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas vyksta dėl ieškovų pareigos atitinkama... 19. Sprendžiant ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-12-10... 20. Tačiau reikalaudami grąžinti sumokėtą 800 Lt sumą ieškovai ginčija ne... 21. Tačiau pripažinti 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo nutarimą „Dėl... 22. Minėtu CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu gali būti pripažįstami... 23. Sprendžiant šį klausimą pabrėžtina, kad sodininkų bendrija įgyja... 24. Šiuo atveju visuotinis bendrijos narių susirinkimas 2011-07-30 nutarimu... 25. Taip pat pripažintina, kad ieškovų ginčijamas nutarimas neprieštaravo ir... 26. Sprendžiant reikalavimą pripažinti negaliojančiu visuotinio bendrijos... 27. Taigi, nustačius, kad abu nagrinėjami SB „( - )“ visuotinių bendrijos... 28. Nors ieškovai ginčija ir 2011-12-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo... 29. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad visi sodininkai ir kiti asmenys,... 30. Šiuo atveju iš paties 2011-12-10 visuotinio narių susirinkimo protokolo 1... 31. Sprendžiant ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės 800 Lt ieškovui... 32. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindas atsakovei gauti iš ieškovų 800 Lt... 33. Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos... 34. Ieškinyje ir 2015-01-26 pateiktame ieškovo J. M. prašyme prašoma priteisti... 35. Atsakovės atsiliepime, priešieškinyje ir 2014-09-08 atstovės prašyme dėl... 36. 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų... 37. Rekomendacijų 8.18. punkte nustatyta, kad maksimalus priteistino užmokesčio... 38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo mažinti atsakovei... 39. Atitinkamai visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių... 40. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260... 41. Ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį tenkinti visiškai.... 42. Pripažinti ieškovus J. M. ir I. M. išstojusiais savo noru iš sodininkų... 43. Likusią ieškovų J. M. ir I. M. ieškinio dalį atmesti.... 44. Priteisti iš ieškovo J. M. 115,85 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 85... 45. Priteisti iš ieškovės I. M. 115,85 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 85... 46. Išieškoti iš atsakovės sodininkų bendrijos „( - )“ 5,44 EUR (penkis... 47. Išieškoti iš ieškovo J. M. 5,44 EUR (penkis eurus 44 centus) bylinėjimosi... 48. Išieškoti iš ieškovės I. M. 5,44 EUR (penkis eurus 44 centus)... 49. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą...