Byla A2-5570-780/2019

1Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (trečiojo asmens) R. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo, savavališkos statybos padarinių šalinimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei O. J., tretieji asmenys Veisiejų regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybės įmonė Registrų centras Alytaus filialas, B. K., L. K., R. Š., J. K., S. K., D. K..

3Teismas

Nustatė

4Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo, savavališkos statybos padarinių šalinimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančia ieškinį patenkino ir: 1) įpareigojo atsakovę O. J. per devynis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), Mekšrūno ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikė teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; 2) panaikino atsakovės O. J. 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl statinių – ūkinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), statybos užbaigimą galiojimą; 3) priteisė iš atsakovės O. J. 270,85 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1193-436/2014 minėtą apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 18 d. (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00113-2013-5).

6Pareiškėjas, trečiasis asmuo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014, R. Š. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 ir prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais. 2019 m. liepos 10 d. O. J. pateikė pareiškėjui antstolės Angelės Kvaraciejienės patvarkymą ir informavo jį, kad antstolė ruošiasi griauti jam nuosavybės teise priklausančius ūkinį pastatą 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinį pastatą 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančius žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ). Nurodo, kad teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu įpareigojo O. J. nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), Mekšrūno ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, bei sutvarkyti statybvietę, bet nei teismui, nei trečiajam asmeniui R. Š. nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad tokių pastatų nėra ir nebuvo. Priimant minėtą sprendimą, teismas žinojo, kad O. J. nebuvo žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) ir statinių – ūkinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), savininkė. Pareiškėjas nurodo, kad gavo nuosavybėn ūkinius pastatus dar neprasidėjus teisminiam O. J. procesui. Teismo sprendime nurodomos klėtis ir pirtis, bet jis tokių statinių neturi, o jeigu O. J. turi tokius pastatus, mano, jog tai turėtų būti aiškiai nurodoma teismo sprendime. Neaišku, ar klėtis ir pirtis yra tapatūs pastatai su ūkiniais pastatais, ar reikia griauti tik tas ūkinio pastato dalis (ir kurios dalys yra klėtis ir pirtis), kurios įvardijamos kaip klėtis ir pirtis. Iki šiol nekreipė dėmesio į anksčiau nurodytus motyvus, nes manė, kad teismas yra teisingumo vykdytojas ir jo priimtas sprendimas teisingas. Tačiau dabar, kai kėsinamasi be teismo sprendimo į jo nuosavybę, mano, kad procesas privalo būti atnaujintas ir jis turėtų galimybę apginti savo teises ir interesus. Prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (b. l. 13–18).

7Prašymas dėl proceso atnaujinimo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis, b. l. 20–24). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta teismo pranešimais, taip pat CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. rugsėjo 20 d. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 25, 26, 27).

8Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 prašo atmesti. Atsiliepime nurodama, kad pareiškėjas nepateikė naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes savo prašymą grindžia tomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, iš esmės niekaip nepasikeitė ir neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, kurių pareiškėjas nebūtų žinojęs bylos nagrinėjimo metu bei kurios sudarytų pagrindą panaikinti Teismo sprendimą. Ta aplinkybė, kad neteisėtai, savavališkai, pastatytus ginčo statinius skolininkė padovanojo į teisminį procesą taip pat įtrauktam pareiškėjui (dovanojimo sandoris sudarytas po to, kai buvo atliktos visos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos neteisėtos, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros), nereiškia, kad skolininkei, atlikusiai neteisėtus veiksmus, išnyksta pareiga vykdyti privalomą Teismo sprendimą. Nepriklausomai nuo to, kad neteisėtai, savavališkai pastatytų statinių statytoja – skolininkė, bylos nagrinėjimo metu padovanojo savavališkai pastatytus statinius pareiškėjui, pareiga pašalinti neteisėtos, savavališkos statybos padarinius ir įvykdyti Teismo sprendimą, skolininkei neišnyko. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrų ir Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo teisinis reglamentavimas suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar statytojas yra, ar jo nėra, savavališkai pastatyti statiniai, kurių statyba negalima, privalo būti nugriauti (net ir tuo atveju, jeigu statytojo nėra, – įpareigojamas statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas). Nagrinėjamu atveju Teismui priimant sprendimą, neteisėtai, savavališkai pastatytų statinių statytojas buvo – skolininkė, tokiu būdu ji ir buvo Teismo įpareigota pašalinti neteisėtos, savavališkos statybos padarinius, nepriklausomai nuo to, kad bylos nagrinėjimo metu skolininkė savavališkai pastatytus statinius padovanojo byloje įtrauktam trečiajam asmeniui – pareiškėjui, kuriam visos neteisėtos, savavališkos statybos aplinkybės buvo žinomos. Ieškovė pažymi, kad skolininkė O. J. jau pradėjusi vykdyti Teismo sprendimą – prie ūkinio pastato (klėties) pristatyta atraminės sienutė ties Mekšrūto ežeru, išardyta, tačiau visa apimtimi Teismo sprendimo dar neįvykdžiusi (b. l. 28-31).

9Atsakovė ir tretieji asmenys iki teismo posėdžio atsiliepimų į prašymą atnaujinti procesą nepateikė.

10Teismas

konstatuoja:

11Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reguliuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

12Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 25 punktas; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 16 punktas). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 straipsnis).

14Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

16Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).

18Pareiškėjas nauja paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma teismui ir pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, laiko tai, kad tokių pastatų, kuriuos teismas sprendimu įpareigojo O. J. nugriauti: pirties bei klėties su terasa ir atramine sienute, esančių ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), Mekšrūno ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje, nėra ir nebuvo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis gavo nuosavybėn ūkinius pastatus dar neprasidėjus teisminiam O. J. procesui; kad teismo sprendime nurodytų statinių - klėties ir pirties, jis neturi; kad neaišku, ar klėtis ir pirtis yra tapatūs pastatai su ūkiniais pastatais, unikalus Nr. ( - ), pažymėtu Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statiniu, unikalus Nr. ( - ), pažymėtu 10I1/m, neaišku ar reikia griauti tik tas ūkinio pastato dalis (ir kurios dalys yra klėtis ir pirtis), kurios įvardijamos kaip klėtis ir pirtis. Tačiau įvertinęs šias pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 priimtą teismo sprendimą, kuriuo abejoja pareiškėjas, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą visos pareiškėjo pareiškime nurodomos aplinkybės buvo žinomos tiek teismui, tiek pareiškėjui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, o teismas įsiteisėjusiame sprendime yra nustatęs pareiškėjo nurodomų statinių tapatumą, dėl kurio pareiškėjui kyla abejonės.

19Tenkindamas ieškinį apylinkės teismas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 nustatė, kad: „2,0479 ha žemės sklypas, esantis ( - ), (kadastrinis Nr. ( - )), patenka į Veisiejų regioninio parko teritoriją ir šiame sklype atsakovė O. J. 2013 m. sausio 14 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą įregistravo du statinius: rekonstruotą statinį, kurio unikalus Nr. ( - ), pažymėtą Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statinį, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą 10I1/m“; „dar prieš šiuos statinius įregistruojant, 2012 m. liepos 30 d. buvo nustatyta šių statinių neteisėta (pirties) ir savavališka (klėties su atramine sienute bei terasa) statyba, kuri pagal galiojančius teisės aktus nėra galima, prieštarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams“, todėl atsakovė įpareigota statinius pašalinti (teismo sprendimo 2 lapo paskutinė pastraipa, 3 lapo pirma pastraipa). Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad „statinys 6I1/m pagal paskirtį vadinamas pirtimi; statinys, pažymėtas 10I1/m, pagal paskirtį pavadintas klėtimi su terasa ir atramine sienute“ (teismo sprendimo 4 lapo paskutinė pastraipa, 5 lapo pirma pastraipa). Be to, teismas panaikino atsakovės O. J. 2013 m. sausio 14 d. surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 dėl statinių – ūkinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančių žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), galiojimą, o iš teismo sprendimo turinio matyti, kad šios Deklaracijos pagrindu pirčiai ir klėčiui su terasa ir atramine sienute buvo suteikti šie unikalūs numeriai (teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečia pastraipa). Būtent todėl nurodydamas sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad nugriauti atsakovę įpareigoja pirtį ir klėtį su terasa ir atramine sienute, teismas negalėjo šiems pastatams priskirti unikalių numerių, suteiktų pagal minėtą 2013 m. sausio 14 d. Deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą, nes šių unikalių numerių suteikimo pagrindą teismas tuo pačiu sprendimu ir panaikino. Pažymėtina, kad iš teismo sprendimo matyti, jog atsakovė O. J. pati pripažino, jog užpildydama nurodytą ginčo deklaraciją ji įteisino būtent tuos pastatus, dėl kurių vyko ginčas – pirtį ir klėtį su atramine sienute (teismo sprendimo 2 lapo antra pastraipa). Iš teismo sprendimo turinio ir argumentacijos akivaizdu, kad išnagrinėtoje byloje nekilo jokių abejonių, jog pirtis bei klėtis su terasa ir atramine sienute yra tie patys pastatai, kurie pagal tuo pačiu teismo sprendimu panaikintą 2013 m. sausio 14 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 buvo įregistruoti kaip ūkinis pastatas 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinis pastatas 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esantys žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )). Tai, kad teismo sprendimu atsakovė O. J. įpareigota nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančius ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), o pareiškėjas taip įvardijamų statinių pagal VĮ Registrų centro įregistruotus duomenis neturi, nes šiame sklype jam priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statinys, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas 10I1/m, ir jam neaišku, ar klėtis ir pirtis bei jo turimi pastatai yra tapatūs pastatai, nereiškia, kad išnagrinėtoje byloje teismas nenustatė, jog tai yra tapatūs statiniai. Teismo sprendime neteisėtai ir savavališkai pastatyti statiniai – pirtis ir klėtis su atramine sienute bei terasa, yra identifikuoti kaip tie patys statiniai, kurių Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą panaikino teismas, t. y. tie patys ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas Nr. 6I1/m, bei naujos statybos statinys, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas 10I1/m, kurie priklauso pareiškėjui. Tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, kuris paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

20Teismams taip pat buvo žinoma, kad šie pastatai bylos nagrinėjimo metu nepriklausė atsakovei O. J., nes teismo sprendime yra nurodyta, kad „ji 2013 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi jai priklausančią pastatų dalį perleido kitiems bendraturčiams“ (teismo sprendimo 3 lapo trečia pastraipa). Pažymėtina, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde dar kartą kėlė klausimą, kad ji nėra tinkama atsakovė, nes nėra nei ginčo pastatų savininkė, nei statytoja ir neturi teisės jais disponuoti, kadangi statinių savininkai buvo tretieji asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas R. Š. (apeliacinio skundo 9 lapo trečia pastraipa), tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartimi jos skundas buvo atmestas ir šis argumentas pripažintas teisiškai nereikšmingu. Be to, atsakovė teismo sprendimu įpareigota pašalinti savavališkos statybos pasekmes ne kaip pastatų savininkė, bet kaip jų statytoja, kuriai buvo surašytas ieškovės reikalavimas pašalinti draudžiamoje vietoje pastatytą pirtį, bei klėties su terasa ir atramine sienute savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti šią savavališką statybą (teismo sprendimo 3 lapo trečia pastraipa, civilinės bylos Nr. 2-8-743/2014, t. 1, b. l. 39; t. 2, b. l. 31, 40), o pareiškėjas byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo atsakovės pusėje, nes jis buvo pastatų savininkas. Todėl pareiškėjo nurodama aplinkybė, kad pastatus, kuriuos atsakovė įpareigota nugriauti, jis gavo nuosavybėn dar neprasidėjus teisminiam O. J. procesui ne tik buvo žinoma abiejų instancijų teismams, bet ir neturėjo įtakos ginčo išsprendimui.

21Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu jis siekia proceso atnaujinimo, teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 dalyvavusiam trečiajam asmeniui R. Š. visos neteisėtos, savavališkos statybos aplinkybės buvo žinomos ir visas jo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes teismas žinojo ir yra išnagrinėjęs bei dėl jų pasisakęs savo sprendime, kurį instancine tvarka patikrino ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl pareiškėjo abejonės, ar teismo sprendime nurodomi klėtis ir pirtis yra tie patys jo vardu įregistruoti ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas Nr. 6I1/m, bei unikalus Nr. ( - ), pažymėtas 10I1/m, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kurios nebūtų žinojęs teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014, o yra tik subjektyvus tų pačių aplinkybių kitoks interpretavimas. Tuo tarpu pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad griautinų pastatų savininkas yra jis, o ne atsakovė O. J., ne tik, kad buvo žinoma sprendimus šioje byloje priėmusiems teismams, bet ir neturi jokios reikšmės šalinant neteisėtos ir savavališkos statybos padarinius. Išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, o apeliacinės instancijos teismas tą patvirtino, kad šių statinių griovimas yra vienintelis pagal įstatymus galimas neteisėtos ir savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas. Tai reiškia, kad šių statinių įteisinti negali net ir po jų statybos vėliau savininku tapęs pareiškėjas, todėl proceso atnaujinimu pareiškėjas niekaip negali pakeisti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo ir tikėtis kitokio teismo sprendimo. Įstatymas numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, todėl negali būti įteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-287-706/2016, 3K-3-52-916/2017). Tai reiškia, kad neteisėtai pastatytų statinių statyba negali sukurti nuosavybės teisių nei statytojui, nei vėliau tokius statinius įgijusiam asmeniui. Vadinasi pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių įteisinti šiuo metu jo vardu įregistruotus neteisėtai pastatytus statinius vien dėl to, kad ne jis, o statytoja yra įpareigota pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

22Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, savo prašyme nenurodė, teismas konstatuoja, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašyme nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės negali būti laikomos pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes minėtos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, o teismai šias aplinkybes ištyrė ir įvertino.

23Be to, CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. liepos 10 d. O. J. pateikė jam antstolės Angelės Kvaraciejienės patvarkymą ir informavo jį, kad antstolė ruošiasi griauti jam nuosavybės teise priklausančius ūkinį pastatą 6I1/m, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinį pastatą 10I1/m, unikalus Nr. ( - ), esančius žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), todėl spręstina, kad naujų aplinkybių sužinojimo datą pareiškėjas laiko 2019 m. liepos 10 d. (b. l. 13–14). Tačiau, kaip minėta anksčiau, aplinkybė, kad statytoja O. J. įpareigota nugriauti neteisėtai ir savavališkai pastatytus statinius, priklausančius pareiškėjui, buvo žinoma jau civilinės bylos Nr. 2-8-743/2014 nagrinėjimo metu ir pareiškėjui 2014 m. gavus apylinkės teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes visas savo pareiškime nurodomas aplinkybes jis žino ne nuo 2019 m. liepos 10 d, o nuo pat teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos - 2014 m. rugpjūčio 18 d, nuo kurios iki kreipimąsi į teismą praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Kadangi teismas nutartimi atnaujina procesą tik nustatęs, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis), tai konstatavus, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą, jo prašymas atmestinas ir dėl praleisto termino kreiptis į teismą.

24Atsižvelgiant į aptartus argumentus teismas pripažįsta, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4-780/2015 yra nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kuriuo remiantis prašoma atnaujinti procesą, ir paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas ir procesą atnaujinti atsisakytina.

25Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,55 Eur) iš pareiškėjo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370, 371 straipsniais,

Nutarė

27Pareiškėjo R. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

28Atsisakyti atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00113-2013-5).

29Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (trečiojo asmens) R. Š.... 3. Teismas... 4. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje... 5. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje... 6. Pareiškėjas, trečiasis asmuo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014, R. Š.... 7. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso... 8. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 9. Atsakovė ir tretieji asmenys iki teismo posėdžio atsiliepimų į prašymą... 10. Teismas... 11. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo... 12. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo... 14. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje... 15. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366... 16. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies... 17. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus... 18. Pareiškėjas nauja paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir... 19. Tenkindamas ieškinį apylinkės teismas prašomoje atnaujinti civilinėje... 20. Teismams taip pat buvo žinoma, kad šie pastatai bylos nagrinėjimo metu... 21. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu jis siekia... 22. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusių bylos... 23. Be to, CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą... 24. Atsižvelgiant į aptartus argumentus teismas pripažįsta, kad pareiškėjo... 25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,55 Eur) iš... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290,... 27. Pareiškėjo R. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.... 28. Atsisakyti atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo išnagrinėtoje... 29. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo...