Byla 2A-359/2014
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dovirma“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-575-357/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 229 924,11 Lt skolos, 49 781,38 Lt delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų ir 1649 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo išieškojimo.

5Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimą, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl prašomų priteisti nepagrįstai didelių sumų ir Šiaulių apygardos teisme priimto pareiškimo dėl atsakovui keltinos restruktūrizavimo bylos (civilinės bylos Nr. B2-1282-267/2012), 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-2539-941/2012 panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. įsakymą ir ieškovo ieškinį su byla perdavė pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

6Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 229 924,11 Lt skolą, 48 944,06 Lt delspinigius, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą 278 868,97 Lt sumą ir 6 577,00 Lt žyminį mokestį. Reikalavimą kildino iš šalių 2011-04-19 ir 2012-03-26 statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutarčių, 2011-07-11 Telšių miesto stadiono asfalto dangos įrengimo subrangos sutarties, žodinio šalių susitarimo dėl atsakovui atlygintinai perduotų valdyti ir naudotis mechanizmų. Pagal tarp šalių sudarytą skolų suderinimo aktą atsakovas ieškovui iš viso su delspinigiais skolingas 278 868,97 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisė 229 924,11 Lt skolą, 22 992,41 Lt delspinigius, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą 252 916,52 Lt sumą nuo 2012-11-21 ir 6 577,00 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skolų dydžio pagal pirkimo-pardavimo, subrangos ir mechanizmų naudojimosi – valdymo sutartis, todėl laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti skolą pagal šias sutartis. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl delspinigių dydžio laikė pagrįstais atsakovo argumentus, kad atsakovo skola nuo visų sutarčių vertės (1 343 118,44 Lt) sudaro tik 229 924,11 Lt. Tuo tarpu ieškovas delspinigius skaičiuoja nuo visos 1 343 118,44 Lt sumos. Todėl pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad prašomų priteisti netesybų dydis yra aiškiai per didelis. Kadangi ieškovas nepateikė teismui duomenų apie patirtų nuostolių dydį, teisme yra priimtas pareiškimas dėl atsakovui keltinos restruktūrizavimo bylos, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, bei laikydamas, kad Subrangos sutartyje nustatyti delspinigiai prieštarauja gerai verslo praktikai ir šalių interesų pusiausvyrai, Subrangos sutarties 9.1 punkte numatytą 0,02 procentų netesybų dydį, skaičiuojamą nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pradelstą dieną sumažino iki 10 procentų (22 992,41 Lt) nuo negrąžintos skolos dalies. Teismas laikė, kad ieškinys iš esmės patenkintas, todėl ieškovui priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis priteisti delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos – priteistinus delspinigius sumažinti iki 8 277,26 Lt, o priteistiną žyminį mokestį iki 248,31 Lt; taip pat priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas prašomus priteisti 48 944,06 Lt delspinigius sumažino iki 22 992,41 Lt, todėl atitinkamai turėjo sumažinti ir ieškovui priteistiną žyminį mokestį. Be to, atsakovas ginčijo tik delspinigių dydį, todėl vadovaujantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, ieškovui neturėjo būti priteistas 5 598,48 Lt žyminis mokestis nuo 229 924,11 Lt pagrindinės neginčijamos skolos. Teismas ieškovui turėjo priteisti tik 689,77 Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

122. Teismas delspinigius turėjo skaičiuoti ne nuo sandorio sumos, o nuo nesumokėtos skolos. Tokiu atveju, 0,02 delspinigiai sudarytų 8 277,26 Lt. Todėl apelianto nuomone, priteistų delspinigių suma yra taip pat neprotingai didelė. Be to, šalys nebuvo susitarusios, kad delspinigiai gali sudaryti 10 procentų negrąžintos skolos. Teismas taiko delspinigius kaip baudą, kas nėra sąžininga ir teisinga. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „ Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla", bylos Nr. 3K-3-503/2007). Atsižvelgiant į didelę sutarties kainą, į tai, kad dalis prievolės buvo įvykdyta, o ieškovas neįrodinėja patirtų nuostolių dydžio, paskaičiuotini delspinigiai mažintini, juos skaičiuojant nuo nesumokėtos skolos (229 924,11 Lt x 0,02 proc. x 180) - 8 277,26 Lt. Pažymi, kad ieškovas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-664-124/2013 prašydamas priteisti skolą iš UAB „Dovirma“ ir subsidiariai iš akcininkų bei vadovo, prie ieškinio pateikia delspinigių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodo, kad delspinigių dydis sudaro tik 8 668,22 L, t. y. pats ieškovas pripažįsta per pusę mažesnius delspinigius.

13Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

141. Aplinkybė, kad atsakovas teismui pateiktame atsiliepime ir žodinio bylos nagrinėjimo metu iš dalies pripažino ieškinį savaime nereiškia, kad atsakovas jį pripažino ir nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka. Priešingai, Telšių rajono apylinkės teismui 2012-12-03 pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad nesutinka su 2012 m. lapkričio 21 d. teismo įsakymu visa apimtimi. Atsakovas neinformavo ieškovo ir teismo, kad pripažįsta dalį kreditoriaus reikalavimų, o prieštaravimus reiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, todėl tokiais veiksmais leido ieškovui manyti, kad ginčija visą skolą ir mėgina išvengti prievolės vykdymo. Be to, CPK 431 straipsnio 4 dalis numato, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso tvarka. Įstatymas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti, kokia CPK numatyta tvarka jis gins savo teises. Tokiomis aplinkybėmis ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka ir pagal įstatymo reikalavimus atitinkamai turėjo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą nuo pareikšto ieškinio sumos.

152. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad rašytine sutartimi šalių sulygti 0,02 procentų delspinigiai yra neprotingai dideli atsižvelgiant į tai, kad tiek medžiagų pardavimas, tiek darbų atlikimas, buvo vykdomi komerciniais tikslais, abi šalys yra verslo subjektai, užsiimantys komercine veikla, siekiantys pelno, sutarties sudarymo metu jos buvo lygiavertėje padėtyje, galėjo derinti sutarties sąlygas, numatyti nuostolių galimybę ir galimą atsakomybę už netinkamą sutartinių pareigų vykdymą ir joms taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo kriterijai. Įstatymas suteikia teisę šalims savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarp jų ir nustatančias prievolių užtikrinimo būdą, skatinantį skolininką įvykdyti prievolę, o taip pat ir atsakomybę už prievolės neįvykdymą ar netinkamą vykdymą, nustatant pareigą sumokėti netesybas - baudą, delspinigius (CK 6.70, 6.71 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Nagrinėjamu atveju, delspinigiai buvo nustatyti atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu galiojusius statybos rangos darbų atlikimo įkainius, materialinių išteklių, kuriais ieškovas privalėjo apsirūpinti pats, kainas, galimus nuostolius dėl nesavalaikio atsiskaitymo. Apeliantas vėluodamas atsiskaityti už jam atliktus darbus bei parduotas medžiagas ir nesumokėdamas ieškovui pakankamai didelės pinigų sumos (net 229 924,91Lt), pažeidė savo prievolę, o ieškovas, negalėdamas disponuoti jam priklausančiomis lėšomis patyrė nuostolius. Esant šalių susitarimui dėl delspinigių, kreditorius, nepareiškęs reikalavimo dėl nuostolių, neprivalo jų įrodinėti, sprendžiant klausimą, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, šie byloje nustatyti faktai paneigia apelianto teiginius apie aiškiai nepagrįstą netesybų dydį ir ieškovo nesąžiningumą, juolab, kad tokios netesybos nepažeidžia nė vienos iš šalių teisių ir nesukuria vienai iš šalių palankesnių sąlygų. Byloje nebuvo nustatyta, kad dėl prievolės pažeidimo yra ieškovo kaltės. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

16Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-830-368/2013 atsisakė iškelti UAB „Dovirma“ restruktūrizavimo bylą dėl jos nemokumo.

17Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje B2-830-368/2013 UAB „Dovirma“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1872/2013 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21Šioje apeliacijoje keliami šalių sudarytoje sutartyje nustatytų delspinigių sumažinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

22Dėl netesybų mažinimo, kai prievolė iš dalies įvykdyta.

23Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteisti delspinigiai, sumažinus juos iki 10 procentų nuo pradelstos skolos sumos. Apelianto teigimu, priteistų delspinigių suma yra neprotingai didelė, be to, šalys nebuvo susitarusios dėl tokio delspinigių dydžio. Apeliantas atkreipia dėmesį į didelę sutarties kainą, į tai, kad dalis prievolės buvo įvykdyta, todėl apelianto nuomone, teismas delspinigius turėjo skaičiuoti ne nuo sandorio sumos, o nuo nesumokėtos skolos ir tokiu atveju 0,02 delspinigiai sudarytų 8 277,26 Lt. Apeliantas pažymi, kad ieškovas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-664-124/2013 prašydamas priteisti skolą iš UAB „Dovirma“ ir subsidiariai iš akcininkų bei vadovo prie ieškinio pateikė delspinigių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, jog delspinigių dydis sudaro tik 8 668,22 Lt, t. y. pats ieškovas pripažino per pusę mažesnius delspinigius.

24Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Atsižvelgiant į tai, pripažįstami nepagrįstais apelianto argumentai, esą netesybos turėjo būti skaičiuojamos ne nuo visos sutarties kainos, bet nuo nesumokėtos skolos sumos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą arba jeigu prievolė iš dalies įvykdyta. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Taigi, kai teismas sprendžia dėl šalių sulygtų netesybų protingumo, svarbus nebe šalių susitarimas, bet jau aptarti, teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog šalys nebuvo susitarę dėl 10 procentų netesybų dydžio nuo skolos sumos, teisiškai nereikšmingas.

25Iš bylos medžiagos matyti (56-57 b. l.), kad šalys 2011 m. liepos 11 d. Subrangos sutarties 10.2. punktu nustatė 0,02 procentų delspinigių dydį už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigius skaičiuojant nuo visos Sutarties kainos. Ieškovas, vadovaudamasis 2012 m. gruodžio 13 d. Patikslinta delspinigių paskaičiavimo pažyma prašė priteisti iš atsakovo 48 944,06 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo visos 1 343 118,44 Lt sutarties kainos už 180 dienų (48 352,26 Lt) bei 591,80 Lt delspinigių, paskaičiuotų pagal 2011 m. kovo 26 d. ir 2011 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašomas priteisti delspinigių dydis, skaičiuojamas nuo visos sutarties kainos yra aiškiai per didelis, prieštarauja gerai verslo praktikai ir šalių interesų pusiausvyrai, taip pat 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, kadangi didžioji dalis prievolės įvykdyta, todėl prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 10 procentų negrąžintos skolos sumos ir teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

26Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau minėtais kriterijais ir įvertino visus reikšmingus faktorius. Būtent, atsižvelgta į tai, kad didžioji prievolės dalis pagal 2011 m. liepos 11 d. Subrangos sutartį yra įvykdyta ir iš visos 1 343 118,44 Lt sutarties kainos neįvykdyta prievolės dalis sudaro tik 229 924,11 Lt (apie 17,11 procentų visos prievolės sumos). Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi turėjo teisinį pagrindą mažinti priteistiną delspinigių dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su apelianto pozicija, kad delspinigių dydis turėjo būti sumažintas iki minimalaus dydžio, kadangi netesybos atsirado iš sutartinių santykių, abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl nei vienai jų netaikytinas silpnesnės šalies kriterijus. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas aptariamas sutartis, sutiko su jų sąlygomis, tuo pačiu ir su sutartyse numatytu delspinigių dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus sutartį, bus skaičiuojami joje nustatyto dydžio delspinigiai, tuo tarpu gera valia nevykdė savo prievolių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažino prašomus priteisti delspinigius daugiau negu 50 procentų. Atsižvelgiant į neįvykdytos prievolės dydį, sutartyse numatytą delspinigių dydį ir šalių interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismo nustatytas 10 procentų netesybų dydis nuo neįvykdytos prievolės dalies nagrinėjamu atveju laikytina protinga delspinigių suma, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo mažinti atsakovo atsakomybės dar labiau, nei sumažino pirmosios instancijos teismas.

27Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovas UAB „Žemaitijos keliai“ yra pateikęs Šiaulių apygardos teismui ieškinį (civilinės bylos Nr. 2-664-124/2013) dėl 229 924,11 Lt skolos, 22 992,41 Lt delspinigių ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš subsidiarių skolininkų UAB „Dovirma“ akcininko ir vadovo, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas minėtoje byloje pripažįsta mažesnius delspinigius, nei reiškia šioje byloje.

28Dėl priteistino žyminio mokesčio dydžio pirmosios instancijos teisme.

29Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas prašomus priteisti 48 944,06 Lt delspinigius sumažino iki 22 992,41 Lt, todėl atitinkamai turėjo sumažinti ir ieškovui iš atsakovo priteistiną žyminį mokestį. Be to, atsakovas ginčijo tik delspinigių dydį, todėl vadovaujantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, ieškovui neturėjo būti priteistas žyminis mokestis nuo 229 924,11 Lt pagrindinės neginčijamos skolos. Pasak apelianto, ieškovui galėjo būti priteistas tik 689,77 Lt žyminis mokestis už ieškinį.

30Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu Teismas ieškovo prašomus priteisti iš atsakovo 48 944,06 Lt delspinigius sumažino iki 22 992,41 Lt. Todėl apeliantas teisus nurodydamas, kad ieškovui žyminis mokestis turėjo būti priteistas atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir tokiu atveju priteistinas žyminis mokestis turėjo sudaryti 6 058 Lt (229 924,11 Lt skola + 22 992,41 Lt delspinigiai = 252 916,52 Lt). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovui galėjo būti priteistas tik 689,77 Lt žyminis mokestis už ieškinį, kadangi apeliantas iš esmės pripažino skolą ir byloje ginčijo tik delspinigių dydį.

31Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 229 924,11 Lt skolos, 49 781,38 Lt delspinigių, 5 procentų procesinių palūkanų ir 1649 Lt žyminio mokesčio iš atsakovo išieškojimo. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo patenkino ieškovo reikalavimą, tačiau atsakovas pareiškė prieštaravimus, nurodydamas, kad prašomos priteisti sumos yra per didelės ir neatitinka Sutarčių sąlygų (13 b. l.), be to, atsakovo vadovas yra inicijavęs UAB „Dovirma“ restruktūrizavimo bylą. Ieškovui pateikus ieškinį, Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-2539-941/2012 panaikino 2012 m. lapkričio 21 d. įsakymą ir ieškovo ieškinį su byla perdavė pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio turinio prieštaravimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ginčijo tiek pagrindinę skolą, tiek delspinigių dydį, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pagrindinės skolos ir delspinigių priteisimo, atitinkamai primokėjo trūkstamą žyminį mokestį nuo visos 278 868,97 Lt reikalavimo sumos (CPK 434 str. 2 d.). Be to, nors atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagrindinės skolos dydžio ir neginčijo, jis šios skolos ieškovui nesumokėjo, taigi, ieškovo pozicija, prašant priteisti šią skolą iš atsakovo, buvo pagrįsta; jis savo pažeistą teisę gynė ieškiniu dėl priteisimo, šis ieškinys teismo sprendimu yra patenkintas, todėl žyminis mokestis nuo priteistos pagrindinės skolos dalies ieškovui iš atsakovo priteistas pagrįstai (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovui žyminis mokestis turėjo būti priteistas tik nuo ginčijamos delspinigių sumos.

32Taigi šioje dalyje teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistą ieškovui iš atsakovo 6 577 Lt žyminį mokestį sumažina iki 6 058 Lt sumos (93 str.).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

34Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistų delspinigių dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantas už apeliacinį skundą buvo sumokėjęs žyminį mokestį nuo ginčijamos 14 715,15 Lt delspinigių sumos. Apeliacinės instancijos teismas apeliantui priėmė nepalankų procesinį sprendimą dalyje dėl ginčo esmės, todėl apeliantui žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas (CPK 93 str.). Nors ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas dalyje dėl teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio sumažinimo, procesinio pobūdžio reikalavimai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami, apeliantas šios skundo dalies žyminiu mokesčiu nėra apmokėjęs, todėl, atitinkamai, patenkinus šią apeliacinio skundo dalį, apeliantui žyminis mokestis (jo dalis) nepriteisiamas.

35Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia (CPK 98 str.).

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

37Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

38Sumažinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos keliai“ (į. k. 180264995) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dovirma“ (į. k. 180355427) priteistą žyminį mokestį iki 6 058 Lt (šešių tūkstančių penkiasdešimt aštuonių litų).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas išduoti teismo... 5. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. priėmė teismo... 6. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 229 924,11 Lt skolą, 48... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 11. 1. Teismas prašomus priteisti 48 944,06 Lt delspinigius sumažino iki 22... 12. 2. Teismas delspinigius turėjo skaičiuoti ne nuo sandorio sumos, o nuo... 13. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 14. 1. Aplinkybė, kad atsakovas teismui pateiktame atsiliepime ir žodinio bylos... 15. 2. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad rašytine sutartimi... 16. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta... 17. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 20. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas... 21. Šioje apeliacijoje keliami šalių sudarytoje sutartyje nustatytų... 22. Dėl netesybų mažinimo, kai prievolė iš dalies įvykdyta.... 23. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 24. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 25. Iš bylos medžiagos matyti (56-57 b. l.), kad šalys 2011 m. liepos 11 d.... 26. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad šalių... 27. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovas UAB „Žemaitijos... 28. Dėl priteistino žyminio mokesčio dydžio pirmosios instancijos teisme.... 29. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė... 30. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu Teismas ieškovo prašomus priteisti iš... 31. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu,... 32. Taigi šioje dalyje teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 34. Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 35. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti iš esmės... 38. Sumažinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos keliai“ (į....