Byla 2K-137-511/2018
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, nuteistojo G. L. gynėjui Drąsučiui Zagreckui, nuteistojo E. B. gynėjui Gediminui Bukauskui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. (G. L.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžių ir nuteistojo E. B. (E. B.) kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį trylikos metų laisvės atėmimu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – dvylikos metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d., nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4 dalimis, konfiskuotas automobilis „BMW X5“ (duomenys neskelbtini). E. B. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir J. D., A. D. (A. D.), A. F., J. S., S. L. (S. L.), M. D., J. Š., A. K., L. G., J. J., A. B. (A. B.), R. B. (R. B.), R. A., S. K., (S. K.), A. M., A. T., o J. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, R. B., A. R., E. B., V. B., M. R., Ž. T., G. Č. išteisinti, tačiau dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis dėl G. L. paskirtų bausmių bendrinimo panaikinta ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir G. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų ir trims mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. G. L. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis dėl E. B. išteisinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį panaikinta ir E. B. pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 1 318,10 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmę įskaitytas E. B. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. liepos 8 d., ir laikyta, kad jis bausmę atliko.

7Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius BK 72 straipsnio 2, 4 dalis, konfiskuotas automobilis „BMW X5“ (duomenys neskelbtini); vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo G. L. išieškota konfiskuoto nusikaltimo padarymo priemonės – minėto automobilio, vertę atitinkant suma – 10 136,7 Eur.

8Šiuo teismo nuosprendžiu taip pat panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. S. (R.), Ž. T., G. Č. (V.), J. S. ir L. G. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat dėl J. D. išteisinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, dėl A. F. išteisinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, A. R. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, sušvelnintos bausmės A. D., M. D., panaikintos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl J. D., A. D., R. B. inkriminuotų t. t. veikų epizodų, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10I. Bylos esmė

11

  1. G. L. (pravardėmis Gena, Chotabyč) nuteistas už tai, kad jis kartu su J. D. (pravardėmis Maks, Kit, Chramoj, Jončikas), A. D. (pravarde Chirurgas) ir asmeniu, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, dėl savanaudiškų paskatų – siekdami nusikalstamai praturtėti, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas platinti.
  2. 2007 m. antrojoje pusėje šie asmenys susitarė ir bendrai nusikalstamai veikai vykdyti organizavo ,,Lapino“ nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamas susivienijimas buvo skirtas daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai gaminti, įgyti, laikyti, gabenti didelį ir labai didelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų ir šias medžiagas platinti. Nurodyti asmenys bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2007 m. pabaigos – J. Z., nuo 2008 m. pradžios – D. K. (D. K.), kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2008 m. pavasario – N. E., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2008 m. pavasario – J. S., nuo 2008 m. vasaros – M. R. (S.), nuo 2009 m. pradžios - S. L., nuo 2009 m. pradžios – asmenį, kuriam byla nutraukta mirus, nuo 2009 m. pradžios – A. F., nuo 2009 m. sausio mėn. – S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. – A. K., nuo 2009 m. kovo – L. G., nuo 2009 m. balandžio mėn. – D. J. (S.), kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. balandžio mėn. – Ž. T., nuo 2009 m. antros pusės – G. Č., nuo 2009 m. rugsėjo mėn. – asmenį, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, bei nedalyvavusius nusikalstamame susivienijime A. B., R. B., E. B., R. A., A. M., M. D., A. R., A. T.
  3. Asmuo, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, kartu su G. L., J. D., ir A. D. vadovavo kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis: nusikalstamo susivienijimo veikloje klausytis nurodymų; siekiant užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines, psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, esant konfliktinėms situacijoms, prisistatyti asmens, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, vardu ir pravarde, neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelį ir labai didelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas paskirstyti mažesniais kiekiais; siekiant daryti šiuos nusikaltimus, surasti ir įtraukti į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, turinčius specialiųjų chemijos srities žinių, kitus asmenis ir taip nuolat plėsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo, platinimo tinklą, nusikalstamo susivienijimo veikloje jiems vadovauti, perduoti jiems tiesiogiai ar per slėptuves narkotines, psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą, nurodyti jas platinti Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį gautų lėšų perduoti asmeniui, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, G. L., J. D., A. D., žemesniems pagal hierarchiją nusikalstamo susivienijimo nariams; detalizuoti nusikalstamų veikų planus, nurodyti narkotinių, psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų asmenų, kurie nėra šio nusikalstamo susivienijimo nariai; daryti narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, šiai neteisėtai veiklai užtikrinti, nuomoti ir naudoti gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą, periodiškai juos keičiant; susivienijimo nariams atsisakius dalyvauti neteisėtoje veikloje, taikyti jiems psichologinį ir fizinį smurtą. Be to, asmuo, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, G. L., J. D. ir A. D. kaupė dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, tam, kad galėtų padėti sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, apmokėti advokatų darbą, padengti bendras su nusikalstama veikla susijusias išlaidas, išlaikyti sulaikytų ar suimtų asmenų šeimos narius.
  4. Vykdant asmens, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, nusikalstamos veikos planą, G. L., J. D. ir A. D. nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio 15 d., o A. D. – iki 2009 m. lapkričio 11 d., Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelį ir labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1–(3–chlorofenil)–piperazino, amfetamino, metamfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, fenobarbitalio, kanapių (ir jų dalių), 2–CB(4–bromo–2,5 dimetoxyphenylethylamine, MFT), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais; į bendrą nusikalstamo susivienijimo veiklą įtrauktiems nuo 2007 m. pabaigos J. Z., nuo 2008 m. pradžios – D. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2008 m. pavasario – N. E., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2008 m. pavasario – J. S., nuo 2008 m. vasaros pabaigos – M. R. (S.), nuo 2009 m. pradžios – S. L., nuo 2009 m. pradžios – asmeniui, kuriam byla nutraukta kaltinamajam mirus, nuo 2009 m. pradžios – A. F., nuo 2009 m. sausio mėn. – S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. – A. K., nuo 2009 m. kovo mėn. – L. G., nuo 2009 m. balandžio mėn. – D. S. (kuriam baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 39 1 straipsnį), nuo 2009 m. balandžio mėn. Ž. T., nuo 2009 m. antros pusės – G. Č. (V.), nuo 2009 m. rugsėjo mėn. – asmeniui, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, bei nedalyvavusiems nusikalstamame susivienijime asmenims – A. T., R. A., A. M., M. D., A. B., R. B. – perdavė parduoti, kitaip platinti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jiems vadovavo, detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, o dalį pinigų iš šios veiklos perduoti jiems – G. L., J. D. ir A. D.; nurodydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines ir psichotropines medžiagas įgyti iš kitų asmenų, kurie nėra šio nusikalstamo susivienijimo nariai, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti asmens, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, vardu ir pravarde, nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti.
  5. G. L., vykdydamas išankstinį nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovų susitarimą plėsti nusikalstamą susivienijimą, įtraukiant vis naujus narius, plėsti įtakos zoną ir užimti kuo didesnę narkotinių medžiagų platinimo teritoriją, nurodė N. E., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, Telšių mieste surasti nuomai gyvenamąsias patalpas, kuriose galėtų gyventi jų parinktas ir užverbuotas nusikalstamo susivienijimo dalyvis – narkotinių medžiagų platintojas.
  6. Asmuo, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, G. L., J. D. ir A. D. konspiracijos tikslais, paskirstę narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams jas perduodavo naudodami narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves.
  7. G. L., J. D. ir A. D., dalyvaujant asmeniui, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, taip pat kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir nusikalstamo susivienijimo funkcionavimui būtinus klausimus.
  8. Asmuo, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, G. L., J. D. ir A. D., siekdami užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė fizinės bei psichinės prievartos naudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, taip pat kitus asmenis, nevykdžiusius asmens, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, G. L., J. D. ir A. D. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.
  9. G. L., J. D. ir A. D. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, padėti sulaikytiems ar suimtiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, apmokėti advokatų darbą ir padengti bendras su nusikalstama veikla susijusias išlaidas, taip pat sulaikytų ar suimtų asmenų šeimų nariams išlaikyti.
  10. Vykdydami G. L., J. D. ir A. D. nurodymus, šiems vadovaujant, J. Z., nuo 2008 m. pradžios – D. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2008 m. pavasario – N. E., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. pradžios – S. L., nuo 2009 m. pradžios – asmuo, kuriam byla nutraukta šiam mirus, nuo 2009 m. pradžios – A. F., nuo 2009 m. sausio mėn. – S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. – A. K., nuo 2009 m. balandžio mėn. – D. J., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. – asmuo, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, J. S., L. G. bei nedalyvavę nusikalstamame susivienijime A. M., J. Š., A. T., R. A., A. B., R. B. ir J. J. – naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus –,,strielkas“ – ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė G. L., J. D. bei A. D.
  11. Nurodytiems nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams – asmeniui, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, G. L., J. D. ir A. D. – parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti:
  12. J. D. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose laikė 19,255 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 5,617 g, 11,052 g gelsvos spalvos miltelių bei gelsvos spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 1,636 g, 23,26 g kanapių ir 6,788 g kanapių dervos, 7,584 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 2,133 g, 0,159 g mėlynos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 2-CB(4–bromo–2,5–dimetoxyphenylethylamine, MFT), kurio masė yra 0,005 g, 0,262 g dvi žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio masė yra 0,060 g; J. D. 2009 m. pabaigoje, Vilniaus m. bei Vilniaus rajone iš nenustatyto asmens įgijo tikslu platinti ir perdavė broliui M. D. 901,02 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 223,950 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį laikė šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 280 sklype ir kuris buvo rastas ir paimtas 2009 m. gruodžio 15 d. kratos metu. A. D. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 1589,03 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 431,288 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 673 vnt. rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 23,36 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorfenil) piperazino, žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 807,051 g. J. S. 2009 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, iš J. D. neteisėtai įgijo, laikė, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti 2,186 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,571 g, kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. A. R. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, kurį buvo išnuomojęs D. K., turėdamas tikslą kitaip platinti gamino psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. A. B. 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniuje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatyto asmens 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias neteisėtai laikė ir nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 3 d. asmens kratos namuose, (duomenys neskelbtini). R. B. laikotarpiu nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo iš J. D. 1,461 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,351 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2009 m. gruodžio 3 d. sulaikymo nešiojosi ir išmetė prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 25,492 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,430 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,054 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,073 g amfetamino ir iki 2009 m. gruodžio 3 d. kratos neteisėtai laikė namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. J. Š. nuo 2009 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,496 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – ir 0,009 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kurias Vilniuje neteisėtai gabeno, laikė bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėliau dalį psichotropinės medžiagos – 0,807 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,231 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą jį parduoti liudytojai E. D. Š., nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 9 d., 17.30 val., sulaikymo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, o likusias psichotropines medžiagas – 0,507 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,265 g amfetamino ir 0,009 g metamfetamino iki 2009 m. gruodžio 9 d. kratos laikė bute, (duomenys neskelbtini). J. J. 2009 m. liepos 28 d. neteisėtai įgijo iš L. G. baltos spalvos tablečių ir baltos spalvos tablečių fragmentų mišinio, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė 6,913 g, kurią L. G. pavedimu gabeno, laikė su savimi ir tos pačios dienos 13.00 val. Vilniuje, ant Tauro kalno neteisėtai pardavė už 1800 litų asmeniui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1. Be to, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš S. L. 1,010 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,073 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Ž. T. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, kartu su asmeniu, kuriam byla išskirta ir paskelbta paieška, įgijo iš J. D. 4,552 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 1,221 g, kuriuos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. A. M. Vilniuje, nuo 2009 m. vasaros iki 2009 m. gruodžio 15 d., įgijo iš J. S., J. D. šešis plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio bendroji masė yra 1,346 g (27,2%) išplatinti nespėjo, nes 2009 m. gruodžio 15 d. jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį amfetamino. Taip pat A. M. būdamas kartu su R. A., 2009 m. spalio 5 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo pirmajame aukšte po šiukšliadėže įgijo iš G. L. šio ten paliktus 12,952 g (50 g – 31,2%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią kartu laikė ir nešiojosi iki 2009 m. spalio 6 d. apie 00.30 val., kol prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnai, pastebėję kaip R. A. ant žemės numetė polietileninį maišelį, šalia jų surado ir paėmė minėtą maišelį, kuriame buvo minėtas kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino. Be to, A. M. 2009 m. spalio 5 d. apie 15.00 val. prie spaudos kiosko, adresu (duomenys neskelbtini), iš J. D. nusipirkdamas už 30 litų, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių dalį suvartojo, o likusią dalį – 0,39 g narkotinės medžiagos laikė ir nešiojosi iki 2009 m. spalio 6 d. apie 00.50 min., kai prie namo adresu (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje paviršutinės jo apžiūros metu rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. M. D. 2009 m. pabaigoje, Vilniuje bei Vilniaus r., iš brolio J. D. neteisėtai įgijo 901,02 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 223,950 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį laikė šalia savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 280 sklype ir kuris buvo rastas ir paimtas 2009 m. gruodžio 15 d. kratos metu.
  13. S. L., nenustatytu metu Vilniuje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš G. L., A. D. 1,741 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 0,624 g, ir juos laike savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratų, kurių metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  14. S. K. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn.18 d. Vilniuje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D. ir G. L. 0,229 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,048 g, ir juos laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. lapkričio 18 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D., G. L. 6,378 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 1,609 g, kuriuos gabeno, nešiojosi iki 2009 m. lapkričio 18 d. asmens kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  15. A. K. laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. lapkričio 2 d. Vilniuje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo iš J. D., G. L. 0,018 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią nešiojosi iki 2009 m. birželio 3 d., kai tą pačią dieną, apie 13.30 val. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje 0,018 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 30 Lt pardavė NVIM dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7. Be to, jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš J. D., G. L. įgijo 20,385 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 4,438 g, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. lapkričio 3 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  16. L. G. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. Vilniuje neteisėtai įgijo iš J. D., G. L. ir pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, 100 vnt. tablečių „Ekstazy“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė tabletėse – 4,231 g, 93 vnt. tablečių „Ekstazy“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – piperazinas, kurio bendra masė tabletėse – 2,724 g, 8 vnt. tablečių „Ekstazy“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė – 0,311 g, 160 vnt. tablečių „Ekstazy“ ir jų fragmentų, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė – 7,856 g, ir 1,188 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, baltos spalvos tablečių ir baltos spalvos tablečių fragmentų mišinio, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė – 6,913 g, baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios bendra masė – 30,226 g. Be to, ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D., G. L. 1,55 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 0,086 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroino, kurio masė – 0,048 g, 6,453 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetamino, kurio masė – 2,345 g, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini) ir nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratų, kurių metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  17. E. B. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo netikrą 20 Eur banknotą, jį laikė iki 2010 m. liepos 20 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

12II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

13

  1. Nagrinėdamas bylą pagal prokuroro ir nuteistųjų paduotus apeliacinius skundus apeliacinės instancijos teismas, dėl paskirtų G. L. bausmių bendrinimo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, bausmės už veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje bendrindamas apėmimo būdu, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 5 dalį, nes nusikalstamas susivienijimas ir šio susivienijimo narių padaryti kiti nusikaltimai sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį; šios nusikalstamos veikos priskiriamos toms pačioms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl turi būti taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinimo E. B. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, pažymėjo, kad BK 213 straipsnio 1 dalies dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, o baudžiamajai atsakomybei pagal BK 213 straipsnio 1 dalį kilti pakanka, kad E. B. laikė netikrą pinigų banknotą, nepriklausomai nuo to, ar jis netikrą banknotą realizavo, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, E. B. pagal šį kaltinimą išteisindamas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo G. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – M. L. priklausančio automobilio „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, konstatavo, kad byloje patikimai nustatyta, jog G. L. šiuo automobiliu nuolat važinėjo į susitikimus su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais, juos veždavo paimti narkotines ir psichotropines medžiagas, šiuo automobiliu jas gabeno. Taigi automobilis palengvino nuteistajam daryti nusikalstamas veikas; be transporto priemonės jis objektyviai nebūtų galėjęs atlikti visų jam inkriminuotų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas automobilį pagrįstai pripažino nusikaltimo padarymo priemone. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 4 dalį, nes pagal 2004 m. liepos 5 d. šio straipsnio redakciją, galiojusią veikų padarymo metu, kitam asmeniui perduotas turtas galėjo būti konfiskuotas tik konstatavus, jog turtą perdavęs asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo G. L. tėvas, kuriam nuosavybės teise priklausė šis automobilis, leisdamas G. L. juo naudotis žinojo, kad automobilis bus panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti, taigi iš G. L. turi būti išieškota automobilio vertę veikos padarymo metu atitinkanti pinigų suma.

14III. Kasacinių skundų argumentai

15

  1. Nuteistasis G. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Pripažinus jį kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir sušvelninti paskirtą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
  2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismai, pažeidė lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą, nekaltumo prezumpcijos principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 301 straipsnio reikalavimus. Teismai darydami išvadas, kad kasatorius padarė nusikalstamas veikas, pažeidė BPK 20 strauspnio 5 dalies reikalavimus, nesiaiškino dalies aplinkybių, nepatikrino duomenų ir nesurinko įrodymų, turinčių svarbią reikšmę sprendžiant kaltės ir atsakomybės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus ištyrė vienašališkai. Buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos kilusios abejonės ir prieštaravimai įvertinti ne kaltininko naudai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visapusiškai nevertino bylos duomenų ir nepagrįstai juos pripažino įrodymais, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
  3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta, kuo vadovaujantis sprendžiama apie kasatoriaus suvokimą dalyvaujant tokioje veikoje, o juo labiau apie vadovavimą, kokiais pagrįstais įrodymais įrodyta, kad jis prisidėjo prie šios veikos darymo. G. L. ir jo gynėjo apleiaciniuose skunduose išsamiai aptarti ir išdėstyti argumentai dėl įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo nusikalstamą veiką visiškai neatskleidęs tyčios turinio. Nuosprendžio išvada apie bendrą suvokimą apie buvimą nusikalstamo susivienijimo nariu yra neteisinga, padaryta išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Kaltės forma, jos rūšis be kaltinamojo prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių duomenų visumą, išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550/2006). Apeliaciniuose skunduose buvo argumentuotai ir išsamiai pagrįsta, kodėl G. L. bent bendrais bruožais žinojo apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą.
  4. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-468/2014, kurioje G. L. taip pat buvo kaltinamasis, o vėliau ir nuteistasis, konstatuota, kad jis nebuvo „Lapino“ nusikalstamo susivienijimo narys, todėl šioje byloje taip pat negali būti pripažintas to paties nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu. Teismas netinkamai interpretavo byloje esančius duomenis apie G. L. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimą susivienijimui.
  5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 260 straipsnio subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia, asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal faktines aplinkybes – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičių, jų pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastas priemones (svarstykles ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan. Šios informacijos šaltiniai gali būti tiek kaltininko parodymai, tiek kiti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka gauti įrodymai (kitų dalyvaujančių byloje asmenų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ekspertizės aktas, specialisto išvada ir pan.). Kasatoriaus neatliko jokių veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu. Byloje nenustatyti su tuo susiję susiję jo veiksmai, neįrodytas, kad jis turėjo tokį tikslą. Teismai kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo grindė kelių asmenų neišsamiais ir nesutampančiais parodymais.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, be to, pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį turėdamas pareigą išsamiai atlikti įrodymų tyrimą, netyrė teisingam bylos išsprendimui svarbių duomenų, juos tyrė neišsamiai, rėmėsi prielaidomis. Teismai nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtas visų duomenų visetas, būtų išaiškintos nenustatytos svarbios bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybės, esant abejonių, bet nepavykus jų pašalinti, išnaudojus visas galimybes, jos turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2007).
  7. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš G. L. išieškoti automobilio „BMW X 5“ vertę atitinkančią suma, nes minėtas automobilis priklausė jo tėvui M. L., o jis tik išimtiniais atvejais juo pasinaudodavo, naudodamasis šiuo automobiliu nedarė jokių nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti pripažintas konfiskuotinu turtu, juolab kad pirmosios instancijos teismas panaikino apribojimus šiam automobiliui ir jį grąžino M. L.
  8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad paskirtos nuteistajam bausmės švelninimas dėl proceso trukmės neleistų pasiekti bausmės tikslų ir įgyvendinti teisingumo principo reikalavimų. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Bausmės švelninimas šiuo atveju laikytinas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone. Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad minimalios baudžiamojo įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas yra pakankamas pagrindas kompensuoti dvasinius praradimus (kančias), patirtus dėl teisių, įtvirtintų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009). Taip pat dėl ilgos suėmimo trukmės buvo kreiptasi į Europos žmogaus teisių teismą, kuris 2017 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą byloje L. prieš Lietuvą (Nr. 36249/14), kuriuo konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, nes valdžios institucijos neparodė „ypatingo stropumo“ dėl pareiškėjo kardomojo kalinimo. Teismas sutiko su Vyriausybės argumentais, kad pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, tačiau laikėsi nuomonės, kad nei bylos sudėtingumas, nei tai, jog ji buvo susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokios ilgos sulaikymo trukmės, nebuvo pateikta jokių išskirtinių aplinkybių (pvz., surinkti įrodymus užsienyje ar prašyti tarptautinės teisinės pagalbos). Teismas pabrėžė, kad nepaisant to, kad nacionaliniai teismai savo sprendimuose kelis kartus pripažino, jog pareiškėjo kardomojo kalinimo laikotarpis buvo labai ilgas, nebuvo imtasi priemonių paspartinti procesą. Posėdžiai pirmosios instancijos teisme buvo atidėti daugiausia dėl to, kad į juos neatvyko liudytojai ar kaltinamieji, ir pripažino, kad tam tikromis situacijomis tai galėtų būti pateisinama, tačiau šioje byloje Teismas neįžvelgė jokių valdžios institucijų pastangų nustatant griežtesnį ir veiksmingesnį teismo posėdžių tvarkaraštį, siekiant išvengti pasikartojančių bylos nagrinėjimo atidėjimų. Kasatorius teigia, kad skirdamas bausmę buvo pažeistos BK 54 straipsnyje nustatytos bausmės skyrimo taisykles, tad ji laikytina neteisinga.
  9. Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
  10. BK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta privilegijuota BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Disponavimas nedideliu kiekiu netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių, kurie buvo gauti kaip tikri, baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik vieninteliu atveju – kai toks nedidelis kiekis pinigų ar vertybinių popierių yra realizuojamas. Netikrų ar suklastotų tikrų pinigų ar vertybinių popierių net ir nedidelio kiekio realizavimą, net ir tuo atveju, kai jie gauti kaip tikri, įstatymo leidėjas laiko dar pakankamai pavojinga veika, kuri laikoma nesunkiu nusikaltimu tačiau ne tokia pavojinga, kad būtų priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaip BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų atveju. Taigi asmens veika, pasireiškianti nedidelio kiekio netikrų ar suklastotų tikrų pinigų ar vertybinių popierių, kurie gauti kaip tikri, laikymu, kai šis nedidelis kiekis pinigų ar vertybinių popierių nerealizuojamas, baudžiamosios atsakomybės apskritai neužtraukia, nes įstatymo leidėjas jos nelaiko pakankamai pavojinga. Per klaidą gautą netikrą kupiūrą gavęs asmuo, ją laikantis neturėdamas tikslo realizuoti, jokio pavojaus finansų sistemai nekelia ir sukelti negali, todėl jo veika baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymių neatitinka. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvų matyti nelogiška išvada, kad jei asmuo gavęs kaip tikrus nedidelį kiekį pinigų, sužinojęs, kad šie pinigai netikri, juos realizuoja, tuomet jis padaro tik nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 3 dalį, tuo tarpu jei šių pinigų nusprendžia nerealizuoti, jis padaro žymiai pavojingesnį BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta, taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 213 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17

  1. Nuteistojo G. L. kasacinis skundas atmestinas, o nuteistojo E. B. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribos
  1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.
Dėl nuteistojo G. L. kasacinio skundo
  1. G. L. kasaciniame skunde deklaratyviai minimi lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 301 straipsnio nuostatų pažeidimai, nepagrindžiant jų teisiniais argumentais. Be to nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė BK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimus, nesiaiškindami dalies bylos aplinkybių, nepatikrindami duomenų ir nesurinkdami įrodymų, visapusiškai neįvertindami bylos duomenų ir juos pripažindami įrodymais, tačiau kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų šiems argumentams pagrįsti, net nenurodyti jokie konkretūs, kasatoriaus manymu, neišnagrinėti bylos duomenys, ir duomenys nepagrįstai pripažinti įrodymais. Nuteistais kasaciniame skunde pateikia nesutikimą su teismų išvadomis dėl byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimo, o kasatoriaus nuomone netinkamą BK 72 straipsnio taikymą, apeliacinės instancijos nusprendus išieškoti iš nuteistojo automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, vertę, grindžia nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad šis automobilis buvo panaudotas nusikalstamoms veikoms daryti. G. L. kasaciniame skunde pateikiant nuorodą į BK 324 straipsnio 6 dalį, kuri nustato apeliacinės instancijos teismo įgalinimus atlikti įrodymų tyrimą bei tvarką, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko nepilnai, neišsamiai, tačiau šie teiginiai grindžiami ne konkrečiais teisiniais argumentais, bet nesutikimu su tuo, jog apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo ir jo gynėjo skundus. Taigi, anksčiau aptarti kasatoriaus teiginiai dėl baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pažeidimų arba deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais, arba jais kasatorius neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, tokiu būdu netiesiogiai kreipdamasis į kasacinės instancijos teismą iš naujo ištirti bylos aplinkybes ir įvertinti įrodymus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo kasacinei teismo instancijai nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas nuteistojo kasacinio teiginius nagrinės tik tiek, kiek tai susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.
  2. Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, pateikdamas nuomonę, kad jo kaltę dėl šios veikos padarymo teismai grindė prielaidomis; apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kuo vadovaujantis sprendžiama, kad G. L. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo; kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką neatskleistas tyčios turinys. Kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje G. L. buvo kaltinamasis, o vėliau ir nuteistasis, konstatuota, kad jis nebuvo „Lapino“ nusikalstamo susivienijimo narys, todėl šioje byloje taip pat negali būti pripažintas to paties nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu. Kasatorius G. L. teigia, kad byloje nenustatyti jo su narkotinių medžiagų platinimu susiję veiksmai, nemotyvuotas BK 260 straipsnyje numatytos veikos požymis – tyčia.
  3. BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas organizavo nusikalstamą susivienijimą ar jam vadovavo. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.
  4. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo ar kokios jiems priskirtos užduotys darant nusikalstamą veiką, atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuolatinių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvieną nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008).
  5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad G. L. (pravardėmis Gena, Chotabyč) J. D. (pravardėmis Maks, Kit, Chramoj, Jončikas), A. D. (pravarde Chirurgas) ir asmuo, kuriam byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde Lapinas, dėl savanaudiškų paskatų – siekdami nusikalstamai praturtėti, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, su kitais bendrininkais dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas platinti.
  6. Nesutiktina su G. L. teiginiais, kad jo kaltė dėl šios veikos padarymo grindžiama prielaidomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistojo kaltę grindė byloje įstatymų nustatyta tvarka gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais - baudžiamosios atsakomybės atleistų N. E., D. K., D. S. (J.), J. Z., kitų nuteistųjų A. K., S. K., L. G., A. M., A. T., R. B., A. B., R. A., išteisintųjų Ž. T., M. R. (S.) parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenys – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir slaptų tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, neabejotinai patvirtinančiais nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos.
  7. Byloje nustatyti visi BK 249 straipsnio dispozicijoje nurodyti būtinieji nusikalstamo susivienijimo požymiai (trys ir daugiau asmenų, susitarimas vienam ar keliems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Šie požymiai išsamiai aptarti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose. Nuosprendžiuose aptarti iš pakankamai išsamiai išanalizuoti įrodymai, kurių pagrindu padarytos išvados kvalifikuojant G. L. veiką kaip šio nusikalstamo susivienijimo vadovo.
  8. Pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamo susivienijimo pagrindinė veikla buvo neteisėtas disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir sistemingas jų platinimas. Byloje kartu nustatyta, kad G. L. kartu su J. D. ir A. D. Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelį ir labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1–(3–chlorofenil)–piperazino, amfetamino, metamfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, fenobarbitalio, kanapių (ir jų dalių), 2–CB(4–bromo–2,5 dimetoxyphenylethylamine, MFT), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais; tiekė narkotines ir psichotropines medžiagas pardavimui bei rinko pinigus už parduotus narkotikus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė iš J. Z., A. K., S. K. parodymų. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes pas nuteistuosius nusikalstamo susivienijimo narius surastos ir ištirtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos sudaro labai didelį kiekį pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 ir 2007-12-14 įsakymo Nr. V-1033 redakcija patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų” kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai įvertinęs ankščiau minėtų asmenų parodymus bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų duomenų turinį pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, kurį nusikalstamo susivienijimo nariai išplatino, viršija šiame įsakyme nustatytą labai didelį kiekį.
  9. Kasatoriaus G. L. teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kuo vadovaujantis sprendžiama, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai platinant narkotines ir psichotropines medžiagas veikė pagal iš anksto numatytus vaidmenis, kiekvienas atlikdavo konkrečias užduotis bei darbus, buvo aiški organizacine hierarchija ir paklusnumo santykiais grindžiama vidinė struktūra. Apeliacinės teismo instancijos nuosprendyje nustatyta, jog būtent G. L. kartu su J. D. ir A. D. subūrė į nusikalstamą susivienijimą kitus nuteistuosius. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. Z. parodė, kad į nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukė G. L. siūlymu ir vykdydamas jo nurodymus perveždavo narkotikus. Nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir vadovai G. L., A. D., J. D. duodavo nusikalstamo susivienijimo nariams nurodymus, vykdydami pastarųjų pavedimus, J. Z. pervežė ir tiekė narkotikus, A. F. vykdė nusikalstamo susivienijimo narių kontrolę ir rinko pinigus, kiti, t. y. žemiausiai grandžiai priklausę asmenys, platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Šias aplinkybes teismai nustatė iš atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. K., D. J., N. E., J. Z., nuteistųjų S. K., A. F., A. K., L. G., A. M., A. T., Ž. T., A. B., R. B. parodymų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo mechanizmą. J. Z., A. K., S. K. parodymais nustatyta, kad G. L. tiekė narkotines medžiagas pardavimui. Iš nuteistųjų J. Z., A. K., S. K., Ž. T., A. T., L. G. parodymų teismai nustatė, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas buvo atiduodami G. L. ir J. D. Iš byloje esančių užfiksuotų nusikalstamo susivienijimo vadovų pokalbių apie nepaklusnių prekiautojų narkotikais mušimą, A. K., S. K., D. K., D. J., A. B., R. B. parodymų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. L., J. D., A. D. naudojo smurtą narkotikus platinusių asmenų atžvilgiu. A. B. buvo du kartus sumuštas už tai, kad atsisakė prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo vadovai surinktus pinigus naudojo paremti į įkalinimo įstaigas pakliuvusius asmenis, apmokėjo advokatams skirtas išlaidas. G. L. ieškojo advokato suimtai narkotikus platinusiai L. G., o J. D. sumokėjo už advokato paslaugas sulaikius J. S.
  10. Byloje nustatyti pastovūs ir ilgalaikiai nusikalstamo susivienijimo narių ryšiai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas buvo suburtas 2007 m. antroje pusėje. Jame dalyvavę asmenys buvo susieti ilgamečiais, glaudžiais, kasdieniu bendravimu paremtais ryšiais nusikaltimams planuoti, rengti, daryti nusikaltimus ir naudotis jų rezultatu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio ir sudėtingumo nusikaltimai – prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, buvo galimi tik suvienijus visų bendrininkų pastangas, siekiant maksimalaus nusikalstamos veiklos rezultato.
  11. Užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie bendro rezultato – nusikalstamo susivienijimo vykdomo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir noras taip elgtis, teismams leido daryti pagrįstą išvadą, jog bendrininkai, tarp jų ir G. L., save identifikavo aukščiausio lygio nusikalstamos struktūros – nusikalstamo susivienijimo nariais ir patvirtino jų bendrą tyčią. Atsižvelgus į nusikalstamo susivienijimo vykdomo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo mastą, G. L. kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, kontroliavęs šią veiklą, neabejotinai suvokė, jog disponuoja labai dideliu kiekiu šių medžiagų ir taip elgtis norėjo.
  12. Nepagrįsti nuteistojo G. L. kasacinio skundo argumentai, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. L. nebuvo ,,Lapino“ nusikalstamo susisivienijimo narys, todėl šioje byloje apeliantas taip pat negali būti pripažintas to paties nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu.
  13. Kasaciniame skunde minimoje kitoje baudžiamojoje byloje teismų nustatyta, kad G. L. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sugadino svetimą turtą, taip pat jis, veikdamas organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo bendrininkais T. Č., S. R. A. K., pats nebūdamas šio nusikalstamo susivienijimo dalyviu, panaudojant fizinį smurtą neteisėtai atėmė kitiems asmenims laisvę, gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei pažeidė viešąją tvarką. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė, kad skunde minimoje baudžiamojoje byloje G. L. nebuvo kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, taigi toje byloje negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl G. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnyje; minėtos baudžiamosios bylos nuosprendžio motyvai, kuriuose nurodyta, kad G. L. nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys, nėra kaltės nebuvimo dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje konstatavimas ir nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl G. L. kaltės pagal BK 249 straipsnio 3 dalį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad lyginant nagrinėjamoje ir anksčiau skunde paminėtoje kitoje baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus ir teismų nustatytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad anksčiau minėtoje ir nagrinėjamoje bylose pagal nustatytus požymius buvo nagrinėtas iš esmės dviejų nusikalstamų susivienijimų veikimas, nes juose dalyvavo ir už tai buvo nuteisti skirtingi asmenys, šie susivienijimai pagal bylose teismų nustatytas aplinkybes buvo suorganizuoti ir vadovaujami taip pat skirtingų asmenų, išskyrus nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį asmenį pravarde Lapinas, įvardijamą vienu iš šių abiejų nusikalstamų susivienijimo organizatorių, vadovų ir dalyvių; vienoje ir kitoje byloje šių susivienijimų dalyviams buvo inkriminuotos ne tos pačios nusikalstamos veikos, todėl teismo išvados dėl darant nusikalstamas veikas G. L. nebuvimo nusikalstamo susivienijimo dalyviu vienoje byloje ir dėl buvimo nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi, vadovu ir dalyviu kitoje byloje, tarpusavyje neprieštarauja. Pirmesnė teismo išvada prejudicinės reikšmės antrojoje byloje neturi.
  14. Kasatorius G. L. nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, atsižvelgus į baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisės į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybes, turėjo būti pagrindas jam švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas.
  15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas G. L. bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, vaidmenį nusikaltimų padaryme, nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo G. L. laisvė ilgą laiką, t. y. viso bylos proceso metu buvo suvaržyta, nes jam buvo taikomas suėmimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nustatant G. L. bausmės dydžius mažesnius nei sankcijose numatytas bausmių vidurkis, kartu buvo atsižvelgta ir į ilgą proceso trukmę. Esant nustatytoms tik nepalankioms G. L. bausmės dydžiui įtaką turinčioms aplinkybėms, ilga proceso trukmė turėjo lemiamą reikšmę jam paskirti mažesnes nei sankcijose numatytas bausmių vidurkis bausmes.
  16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, pagrįstai konstatavo, kad nors ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir dydis G. L. buvo teisingas, nes jo padaryti nusikaltimai yra labai sunkūs, tyčiniai, padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime, dėl savanaudiškų paskatų; byloje nustatytos nuteistojo G. L. asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, kad būdamas jauno amžiaus nesimoko, nedirba, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dėl jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai. Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo polinkį nusikalsti. Nuosprendyje aptartų labai sunkių nusikaltimų padarymą sąlygojo nuteistojo moralinės ir socialinės nuostatos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtos G. L. nuteistajam bausmės labiau švelninimas dėl nepagrįstai proceso trukmės neleistų pasiekti bausmės tikslų ir įgyvendinti teisingumo principo reikalavimų.
Dėl E. B. nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį
  1. Perduodant šią bylą į teismą E. B. buvo kaltinamas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, atliktos kratos E. B. gyvenamojoje vietoje metu, be kitų daiktų, buvo surastas ir paimtas vienas netikras 20 eurų banknotas. Įgijęs šį banknotą nuteistasis jį laikė iki 2010 m. liepos 20 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, kol kratos metu nurodytą banknotą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Teismai nepaneigė E. B. versijos, kad jis šį banknotą kaip tikrą įgijo užsienio valstybėje, o pastebėjęs, kad banknotas netikras, namuose jį naudojo kaip knygų skirtuką.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį E. B. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė pažymėjęs, kad tuo atveju, kai asmuo disponuoja nedideliu kiekiu žinomai netikrų pinigų gavęs juos kaip tikrus, baudžiamoji atsakomybė yra numatyta BK 213 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už žinomai netikrų pinigų, kurie gauti kaip tikri, nedidelio kiekio realizavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. B. veikoje nėra BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes kaip tikrą gautą suklastotą 20 eurų banknotą jis laikė savo namuose ir jo nerealizavo.
  3. Nagrinėdamas bylą pagal prokuroro skundą dėl E. B. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisinimo, apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad BK 213 straipsnio 1 dalies dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 213 straipsnio 1 dalį kilti pakanka, kad E. B. laikė netikrą banknotą, nepriklausomai nuo to, ar jį realizavo; E. B. suvokė, kad disponuoja netikru 20 eurų banknotu, tačiau laikė jį savo namuose, kol šis banknotas buvo surastas atliktos kratos metu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši jo veika atitiko BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies E. B. išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
  4. Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas laikė netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti.
  5. BK XXXII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių rūšinis objektas – valstybės finansų sistema. BK 213 straipsnio dalyse numatytos nusikalstamos veikos tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta. Papildomas objektas gali būti valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2014/62/ES (toliau – direktyva) dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR, pažymima, kad euras, kaip bendra valiuta, yra naudojamas euro zonos valstybėse narėse ir atlieka svarbų vaidmenį Europos Sąjungos ekonomikoje ir kasdieniame jos piliečių gyvenime.
  6. Pagal teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų pažeidžiama finansų sistema (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-301/2011).
  7. Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybių ES narių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad už šiuos tyčinius veiksmus euro ir kitų valiutų padirbinėjimo srityje būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką: apgaulingą valiutos gaminimą ar perdirbimą bet kuriuo būdu; apgaulingą padirbtos valiutos išleidimą į apyvartą; padirbtos valiutos įvežimą, išvežimą, gabenimą, gavimą ar įsigijimą numatant ją išleisti į apyvartą ir žinant, kad ji yra padirbta; apgaulingą gaminimą, gavimą, įsigijimą ar laikymą priemonių, gaminių, kompiuterinių programų ir duomenų bei bet kurių kitų priemonių, specialiai pritaikytų valiutai padirbti ar perdirbti, arba apsauginių požymių, pavyzdžiui, hologramų, vandens ženklų ar kitų valiutos sudedamųjų dalių, padedančių apsaugoti nuo padirbinėjimo. Direktyvoje valstybėms ES narėms nustatytos tik minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų apibrėžimo euro ir kitų valiutų padirbinėjimo srityje ir tai nepaneigia galimybės valstybėms narėms nacionalinėje teisėje pateikti platesnį alternatyvių veikų, šioje srityje pripažintinų nusikalstamomis, apibrėžimą.
  8. Pagal BK 213 straipsnio 1 dalies dispoziciją baudžiamoji atsakomybė numatyta, be kita ko, ir už netikrų ar suklastotų pinigų įgijimą ir laikymą, neturint tikslo juos paleisti į apyvartą, šiuo atveju įstatymo leidėjui neeliminuojant atsakomybės už jų nedidelio kiekio įgijimą ir laikymą ir neišskiriant, ar jie įgyti kaip tikri, ar ne. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už žinomai netikrų pinigų, kurie gauti kaip tikri, nedidelio kiekio realizavimą, o ne jų laikymą, nepagrįstos.
  9. BK 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, kad nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Negali būti nusikaltimu visuomenei pavojinga veika, jeigu ji nenumatyta baudžiamajame įstatyme. Lygiai taip pat negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnį, bet neturtinti visuomenei pavojingo pobūdžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2013). Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir ne kartą kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus.
  10. Nors formaliai nagrinėjama E. B. veika atitinka BK 213 straipsnio 1 dalies dispoziciją, tačiau įvertinus, kad nuteistasis E. B. namuose laikė tik vieną nedidelio nominalo netikrą banknotą, atsižvelgus į jo laikymo aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nepaneigta, kad jis šį banknotą naudojo kaip knygos skirtuką, neigiamų padarinių finansų sistemai nepadaryta, ši veika aiškiai nesiekia tokio pavojingumo, kuris pagrįstų baudžiamosios atsakomybės už šią veiką taikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas E. B. dėl šios veikos kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pateikė netikslų išteisinimo argumentavimą, tačiau priėmė baudžiamąjį įstatymą atitinkantį sprendimą E. B. dėl šios veikos išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis E. B. panaikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

19Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį.

20Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. pripažinimo kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

21Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

Ryšiai