Byla e2-5355-590/2017
Dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „InnoForce“ ieškinį atsakovams UAB „Verslo aptarnavimo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Litgas“, „Lietuvos energijos gamyba“, AB, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovas UAB „InnoForce“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2017-08-10 Perkančiosios organizacijos Pranešime nurodytą sprendimą dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo, taip pat panaikinti 2017-08-31 Perkančiosios organizacijos rašte nurodytą sprendimą atmesti tiekėjo pretenziją; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovas UAB „Verslo aptarnavimo centras“ (toliau – VAC) 2015-09-25 CVP IS priemonėmis paskelbė apie skelbiamų derybų būdu organizuojamą tarptautinės vertės pirkimą „Integruotos verslo valdymo informacinės sistemos pirkimas“ (pirkimo Nr. 167689), (toliau – Pirkimas, Konkursas). Pirkimą atsakovas vykdė kaip įgaliotoji organizacija, trečiųjų asmenų AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB LITGAS, AB „Lietuvos energijos gamyba“ ir UAB Technologijų ir inovacijų centras naudai. Ginčo pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavo tiekėjai UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o grupė, UAB „InnoForce“ yra paskirtas atsakinguoju partneriu, turinčiu visus įgaliojimus veikti abiejų partnerių vardu šiame etape, t. y. iki viešojo pirkimo sutarties pasirašymo. Nurodė, kad 2017-08-10 ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Verslo aptarnavimo centras“, vykdydamas Integruotos verslo valdymo informacinės sistemos (toliau – IVVIS) pirkimą, įvykdė 2017-06-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3293-340/2017, t. y. grįžo į jungtinės veiklos dalyvių UAB „InnoForce“ ir NESS Czech kvalifikacijos vertinimo stadiją bei pagal vertinimo rezultatus priėmė žemiau nurodytus sprendimus: pakartotinai įvertinus jungtinės veiklos dalyvių UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o. atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, nustatyta, kad šio tiekėjo kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus; pirkimą vykdžiusi viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę Pirkime ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1) UAB “InnoForce” ir NESS Czech s.r.o jungtinės veiklos dalyviai – 97,65 balai; 2) „Tieto Lietuva“ UAB ir „Tieto Latvia“ SIA jungtinės veiklos dalyviai – 91,80 balai; 3) UAB Atea ir Ingenious IT, UAB jungtinės veiklos dalyviai – 88,02 balai; 4) UAB „Asseco Lietuva“, Asseco Poland S.A., Asseco Central Europe, S.A. jungtinės veiklos dalyviai – 78,39 balai. Taip pat informavo, kad Pirkimo sutartis nebus sudaroma, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Pirkimo paskelbimo metu galiojusi redakcija) 7 straipsnio 5 dalimi bei Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.8.2. punktu, Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, yra nutraukiamos. Ieškovas nesutikdamas su priimtu sprendimu 2017-08-24 pateikė Perkančiajai organizacijai Pretenziją, 2017-08-31 raštu Perkančioji organizacija pretenziją atmetė. Nesutikdamas su priimtu Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimu, ieškovas 2017-09-05 pateikė dar vieną pretenziją, kurioje nurodė pirminės pretenzijos atmetimo nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentus, tačiau 2017-09-07 raštu buvo informuotas, kad Perkančioji organizacija priėmė sprendimą tiekėjo pakartotinę pretenziją palikti nenagrinėtą. Ieškovo vertinimu, priimdama skundžiamus sprendimus Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus (skaidrumo principą), t. y. neatliko visų veiksmų priklausančių nuo jos, kad išsaugotų pirkimo santykius ir VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes pirkimą nutraukė vadovaudamasi aplinkybėmis, kurias žinojo dar prieš pirkimą.
  3. Ieškovo nuomone, nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) 2017-04-14 nutarimu nusprendė nederinti atsakovės Investicijų projekto, tai negali būti pagrindas nutraukti Pirkimą ir nesudaryti Pirkimo sutarties, kadangi nurodytas sprendimas neriboja galimybės pakartotinai kreiptis į VKEKK, pateikti papildomus argumentus ir suderinti Investicijų projektą. Tą patvirtina ir pati VKEKK savo 2017-07-17 rašte Nr. R2-(E)-2028, kurio adresatas buvo ir UAB „Lietuvos energija“, teigianti, kad „Komisijos sprendimas neriboja UAB „Lietuvos energija“ galimybės pakartotinai kreiptis į Komisiją dėl Investicijų projekto, kuris neprieštarautų Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatoms bei atitiktų Tvarkoje numatytus reikalavimus, derinimo“. Pirmiau minėtame VKEKK rašte nurodyta, kad UAB „Lietuvos energija“ „taikoma metodika Investicijų projekte dalyvaujančioms reguliuojamoms įmonėms galėtų sudaryti prielaidas priskirti neproporcingą jų gaunamai naudai investicijos dalį ir taip nukrypti nuo imperatyviųjų teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių teikiamų paslaugų kainų apskaičiavimą remiantis sąnaudų pagrįstumo principu, bei sudarytų sąlygas kryžminiam skirtingų reguliuojamų veiklų subsidijavimui“. Ieškovas pažymi, kad sąnaudų dalis, dėl kurios VKEKK kilo abejonių, yra santykinai nedidelė – iki 10 proc. visos Investicijų projekto vertės, tad VKEKK abejonės gali būti pašalintos ir Investicijų projektas gali būti suderintas su VKEKK. Tai patvirtina tarptautinė verslo valdymo informacinių sistemų diegimo praktika. Ieškovui žinoma ir drauge su jo siūlomos programinės įrangos gamintojo – SAP – atstovais ne kartą teikė už šį projektą atsakingiems UAB „Lietuvos energija“ darbuotojams daugybę konkrečių pavyzdžių, kai kitose ES šalyse – narėse su reguliuotojais buvo suderinti analogiški projektai. Taigi, dėl pirmiau nurodytų faktų, minėtas VKEKK nutarimas negali būti pagrindas šiuo metu nutraukti Pirkimą. Atsižvelgiant į projekto svarbą ir jo trukmę UAB „Lietuvos energija“ privalo dar kartą kreiptis į VKEKK dėl Investicijų projekto, pateikti papildomą informaciją, kuri leistų išsklaidyti reguliuotojui kilusias abejones. Pažymi, jog VAC pozicija nutraukti Pirkimą neatitinka ir aktualios teismų praktikos.
  4. Vykdant Pirkimą derybų metu UAB „Lietuvos energija“ atstovų aiškiai ir nedviprasmiškai buvo pasakyta, jog preliminarus VKEKK pritarimas Investiciniam projektui buvo gautas dar prieš pradedant Pirkimą, todėl Konsorciumas turėjo pagrįstus lūkesčius ir dėjo visas pastangas laimėjus Pirkimą sudaryti sutartį ir vykdyti projektą, sąžiningai dalyvavo ilgai trukusiose, sudėtingose ir reikšmingų sąnaudų pareikalavusiose Pirkimo procedūrose. Į procesą taip pat buvo įtrauktas verslo valdymo informacinių sistemų lyderis pasaulyje – SAP. Pažymi, jog ieškovo partnerė Konsorciume NESS Czech s.r.o yra IT paslaugų lyderė Centrinėje ir Rytų Europoje. Pirkimo nutraukimas po 2 metus vykusių ir brangiems ištekliams labai imlių procedūrų pažeistų ne tik teisėtus Konsorciumo lūkesčius, tačiau pakenktų ir Lietuvos įvaizdžiui Europos ir pasaulio investuotojų akyse. Atsakovas, užuot pakartotinai derinęs Investicinį projektą su VKEKK, tiesiog nusprendė nutraukti Pirkimą ir, jo objektą išskaidžius į dalis, skelbti naujus pirkimus. Akivaizdu, kad toks sprendimas būtų visiškai neracionalus ir neekonomiškas. Skelbdamas pirkimą UAB „Lietuvos energija“ vardu, VAC siekė įsigyti būtent integruotą verslo valdymo informacinę sistemą, kuri apimtų apskaitą, sąskaitų valdymą ir turto valdymą. Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Perkančiosios organizacijos daugiau negu 3 metų įdirbis, t. y. pasirengimas pirkimui, pirkimo sąlygų rengimas, procedūrų vykdymas, pasitelkiant ne tik daugelį vidinių, bet ir brangiai apmokamus išorinius konsultantus, taptų niekinis, kas iš esmės reikštų ženklų viešųjų finansų išeikvojimą, o tai tiesiogiai pažeistų viešąjį interesą.
  5. Mano, kad sprendimas nutraukti Pirkimą yra naudingiausias šiuo metu daugybę atskirų projektų su LE ar atskiromis jos įmonėmis turinčioms bendrovėms, kurios dėl centralizuotos sistemos diegimo netektų ženklios dalies pajamų. Nurodo, jog priimant sprendimus dėl šio Pirkimo UAB „Lietuvos energija“ pusėje dalyvauja tiesioginiais ryšiais su tokiais tiekėjais susiję VAC atsakingi darbuotojai bei LE ar jos atskirų įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų nariai. Šiuo metu aiškėja, kad iš pareigų traukiasi ir už viešuosius pirkimus atsakingos įmonės vadovė. Ieškovo manymu, būtina gauti išsamų ir aiškų atsakovo paaiškinimą, kas sutrukdė pakartotinai kreiptis į VKEKK dėl investicinio projekto suderinimo. Neišsklaidžius tokių abejonių, neišvengiamai bus pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas, atsižvelgiant į tai, kad vyko tarptautinis viešas pirkimas, neišvengiamai nukentės valstybės reputacija bei viešasis interesas.
  6. Atmesdama Tiekėjo pretenziją Perkančioji organizacija nurodė, kad VKEKK atsisakė derinti Investicijų projektą dėl to, kad yra vykdomas bendras tiek reguliuojamų, tiek nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimas ir siekiama bendrai įsigyti vieną Pirkimo objektą, todėl kyla rizika dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo, kuris yra draudžiamas; įgaliojusios organizacijos negalėjo iš anksto numatyti, kad pasirinktas Pirkimo modelis sudarys prielaidas tokioms rizikoms atsirasti ir dėl to nebus gautas VKEKK pritarimas, nes nėra patvirtintų standartinių taisyklių ar metodikos, kaip privalo būti skirstomos investicijos tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių. Ieškovo vertinimu, nurodyti teiginiai yra teisiškai nepagrįsti, nes jau pasirengimo stadijoje prieš Pirkimo paskelbimą Perkančioji organizacija žinojo ir taip pati nusprendė, kad vykdys bendrą tiek reguliuojamų, tiek nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimą ir sieks bendrai įsigyti vieną Pirkimo objektą. Toks Pirkimo objektas sukėlė riziką dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo, kuris atsakovo teigimu yra draudžiamas. Taigi, nurodyta aplinkybė negali būti laikoma tokia, kurios negalima buvo numatyti. Pabrėžia, jog nutraukimo pagrindas VPĮ 7 straipsnio 5 dalies prasme gali būti teisėtas tik remiantis aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti.
  7. Atsakovai UAB „Verslo aptarnavimo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Litgas“, „Lietuvos energijos gamyba“, AB, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti visa apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šio konkretaus Pirkimo metu yra visos sąlygos norint pasinaudoti VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyta teise, todėl Perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai nutraukė procedūras: (i) Pirkimo sutartis iki šiol nėra sudaryta, (ii) 2017-06-15 Perkančioji organizacija gavo VPT sutikimą nutraukti Pirkimo procedūras, (iii) poreikis nutraukti Pirkimo procedūras atsirado dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto.
  8. Šiuo konkrečiu su Pirkimu susijusio Investicijų projekto atveju Grupės įmonės iš anksto žinojo tai, kad negavus VKEKK suderinimo, Grupės įmonės Investicijų projektą turėtų finansuoti iš savo lėšų, tačiau šiuo atveju Pirkimo sutartį sudaryti ir visą projektą Grupės įmonės planavo vykdyti tik tuo atveju, jei Investicijų projektas bus suderintas su VKEKK ir gautas atitinkamos formos finansavimas, t. y. leista Pirkimo objekto įsigijimui skirtas lėšas vėliau įtraukti į reguliuojamų paslaugų kainas, nes įdiegta Pirkimu perkama Integruota verslo valdymo informacinė sistema (IVVIS) ir visos dėl to patirtos investicijos bei sąnaudos yra būtinos reguliuojamoms paslaugoms teikti, todėl tokių reguliuojamų paslaugų kainose turi būti šių sistemų diegimo kaštai. Atsižvelgiant į tai ir į Grupės įmonėms galinčias atsirasti rizikas nesuderinti Investicijų projekto ir tokiu būdu prarasti finansavimą (investicijos nebūtų įtrauktos į reguliuojamų paslaugų kainas), buvo pasirinkta Investicijų projektą su VKEKK suderinti iki pasirašant Pirkimo sutartį, o Investicijų projekto nepavykus suderinti – atsisakyti Pirkime nurodyto projekto modelio. Tokia Perkančiosios organizacijos valia buvo aiškiai nurodyta ir Pirkimo sąlygose, Pirkimo dalyviai, įskaitant ieškovą, dėl šios sąlygos Pirkimo metu nekėlė abejonių, neginčijo ir neprašė pakeisti, o pateikdami pasiūlymus sutiko su šia ir visomis kitomis Pirkimo sąlygomis. Pirkimo specialiųjų sąlygų 1.8 punkte taip pat aiškiai išreikšta įgaliojusių organizacijų valia dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir nurodyta, kad Pirkimo sutartis su laimėjusiu dalyviu bus sudaroma tik pirkėjui gavus VKEKK patvirtinimą dėl investicinio projekto. Ieškovas ieškiniu minėtos Pirkimo dokumentų sąlygos taip pat neginčija.
  9. Nurodo, kad atsakovai negalėjo iš anksto numatyti, jog pasirinktas Pirkimo modelis sudarys prielaidas tokioms rizikoms atsirasti ir dėl to nebus gautas VKEKK pritarimas, nes nėra patvirtintų standartinių taisyklių ar metodikos, kaip privalo būti skirstomos investicijos tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių. Pažymi, jog visais atvejais išlieka rizika, kad konkretus investicijų projektas nebus suderintas su VKEKK, nes kiekvienu atveju VKEKK konkrečiai vertina visas su konkrečiu projektu susijusias aplinkybes, todėl visiškai nesutinka su ieškovo prielaidomis, kad atsakovams buvo iš anksto žinoma, jog Investicijų projektas nebus suderintas. Be to, jei atsakovai ir būtų iš anksto žinoję apie neigiamą VKEKK sprendimą, net nebūtų inicijavę projekto derinimo ir tam nebūtų skyrę daugiau nei metų laiko, dalyvavę susitikimuose su VKEKK bei teikę daugybę dokumentų. Taigi, tokios ieškovo prielaidos yra visiškai nepagrįstos ir net nelogiškos. Pažymi, kad aptariamas Investicijų projektas yra unikalus ir didelės apimties, nes apima aštuonių įmonių (vykdančių reguliuojamas ir nereguliuojamas veiklas) bendrą investiciją ir derinimo precedentų Lietuvoje nėra buvę. Nurodo, kad Grupės įmonėms praradus finansavimą (galimybę Pirkimo objekto įsigijimui patirtas investicijas įtraukti į reguliuojamų paslaugų kainas), būtina kitaip formuoti Pirkimo objektą, aiškiai atskiriant reguliuojamų veiklų Grupės įmonių investicijas, o Pirkimo stadijoje po to, kai yra gauti tiekėjų pasiūlymai, to padaryti objektyviai neįmanoma. Todėl, VKEKK nusprendus nederinti Investicijų projekto, negali būti tęsiamos Pirkimo procedūros ir Grupės įmonės negali sudaryti Pirkimo sutarties. Pagal derintą Investicijų projektą reguliuojamų veiklų Grupės įmonėms tektų 97,13 proc. projekto investicijos, todėl esminė projekto dalis yra skirta reguliuojamų veiklų įmonėms (AB „Energijos skirstymo operatorius“, „Lietuvos energijos gamyba“, AB, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „LITGAS“). Nesuderinus projekto su VKEKK ir išnykus finansavimo pagrindui reguliuojamų veiklų įmonėms, kitos įmonės (nereguliuojamų veiklų) neturi jokių galimybių tęsti Pirkimą ir vykdyti projektą savarankiškai, be reguliuojamų įmonių dalyvavimo, tokios galimybės nenumato ir esama Pirkimo objekto sudėtis (Pirkimo objektas į dalis neskaidomas ir nenumatyta galimybė projektą vykdyti atskirai įmonėse). Pažymi, kad ieškovas pateikia neteisingą ir klaidinantį vertinimą, kad „sąnaudų dalis, dėl kurios VKEKK kilo abejonių, yra santykinai nedidelė – iki 10 proc. visos Investicijų projekto vertės“. Pagal Investicijų projekte nurodytas kainos dalis, tenkančias trims sudedamosioms Pirkimo objekto dalims, verslo valdymo sistemos dalis, dėl kurios VKEKK kilo abejonių dėl galimo kryžminio subsidijavimo tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų, sudaro net 39 proc., t. y. virš 7 mln. Eur nuo visos pasiūlymo kainos (tai yra investicijų ir sąnaudų, būtinų patirti norint įdiegti tokią informacinę sistemą, suma).
  10. Atsakovai pabrėžia, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios VKEKK nesuderino Investicijų projekto, yra susijusi su kryžminio veiklų subsidijavimo rizika, kurią sąlygoja Pirkimo objekto struktūra, pagal kurią tiekėjai pateikia bendrą Pirkimo objekto kainą, kuri padalinama įmonėms pagal įmonių naudojimosi sistema intensyvumą, bet tiekėjai pagal Pirkimo sąlygas neišskaido bendros investicijos į atskiroms įmonėms reikalingas investicijos dalis. Dėl šių priežasčių negavus VKEKK pritarimo sudėtiniam 8 įmonių bendram Investicijų projektui, būtina keisti ir Investicijų projekto apimtį, ir aiškiai su tiekėjų pagalba ir veikiant rinkos mechanizmams atskirti kiekvienai įmonei tenkančias investicijos dalis, be to, pašalinti net ir teorinę kryžminio veiklų subsidijavimo riziką, atskiriant reguliuojamų veiklų investicijas nuo nereguliuojamų veiklų investicijų. Kadangi tai yra įmanoma tik apibrėžiant kitokios struktūros Pirkimo objektą, Grupės įmonės ne kartą buvo nurodžiusios ieškovui, jog nemato galimybės pakartotinai šiuo metu derinti Investicijų projektą su VKEKK, esant tokiai pačiai Pirkimo sudėčiai, kurios šioje procedūrinėje stadijoje keisti neįmanoma. Esant tokiai situacijai ir gavus VPT sutikimą, Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Pirkimo sąlygomis ir VPĮ, teisėtai nutraukė Pirkimo procedūras. Pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato pareigos atsakovams privalomai derinti Investicijų projektą pakartotinai po to, kai buvo priimtas neigiamas VKEKK sprendimas. Atsakovai neneigia VKEKK rašte išsakytos pozicijos, kad tokia galimybė yra, tačiau tam, kad VKEKK sprendimas po pakartotinio derinimo būtų pakeistas, būtina keisti Pirkimo sudėtį ir Investicijų projekto metodiką, kad būtų pašalintos prielaidos priskirti neproporcingas gaunamai naudai investicijos dalis tarp įmonių ir pašalinti rizikas dėl draudžiamo kryžminio skirtingų veiklų subsidijavimo. Nurodo, jog Pirkime dalyvaujančių Grupės įmonių investicijų į projektą proporcijos buvo nurodytos Pirkimo dokumentuose – Pirkimo sutarties projekto priede Nr. 3 „Kliento įmonių mokėjimų proporcijos“, o Pirkimo specialiųjų sąlygų 5.9.2.8 punkte numatyta, kad dėl šio Pirkimo sutarties priedo su Pirkimo dalyviais nebus deramasi. Siekiant pakeisti šias proporcijas, atsakovai turėtų keisti ir Pirkimo sąlygas, ką daryti po tiekėjų pasiūlymų pateikimo termino pabaigos draudžiama. Dėl šių priežasčių ieškovo teiginiai apie galimą Investicijų projekto suderinimą su VKEKK šioje Pirkimo stadijoje yra nepagrįsti ir neatitinka Pirkimo sąlygų bei teisinio reglamentavimo. Atsakovai pabrėžia, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi pateiktus duomenis ir aplinkybes, leido Perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimo procedūras. Tai patvirtina, kad Perkančioji organizacija prieš nutraukdama Pirkimo procedūras gavo viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos sutikimą teisėtai nutraukti procedūras, VPT nekilo abejonių, kad investicijų projektas pakartotinai turėtų būti bandomas derinti su VKEKK, nes pakartotinė derinimo procedūra, nekeičiant Pirkimo dokumentų reikalavimų yra betikslė, priešingai nei teigia ieškovas nepateikdamas jokių įrodymų.
  11. Nurodo, jog ieškovas ieškinyje bando sukelti teismo abejonę dėl Pirkimo komisijos nešališkumo, pateikdamas nuorodas į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Perkančiosios organizacijos generalinės direktorės pasitraukimą iš pareigų. Pažymi, jog Perkančiosios organizacijos generalinė direktorė nedalyvavo priimant kokius nors sprendimus Pirkime, nes Pirkimo procedūrų vykdymas yra pavestas nešališkai Pirkimo komisijai, sudarytai vadovaujantis VPĮ 16 straipsnio nuostatomis; visi Pirkimo komisijos nariai yra pasirašę nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus. Perkančiosios organizacijos generalinė direktorė nėra ir nebuvo Pirkimo komisijos narė, Pirkimo iniciatorė ar ekspertė. Pirkimo komisijos nariais, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimas yra vykdomas kelių Grupės įmonių naudai, buvo paskirti ne tik Perkančiosios organizacijos, bet ir Įgaliojusių organizacijų darbuotojai. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija nėra susijusi su Pirkimu ar jame priimtais Pirkimo komisijos sprendimais. Galiausiai, toks informacijos šaltinis visiškai nėra patikimas, oficialus ar turintis kokią nors įrodomąją reikšmę byloje. Ieškovo pozicija yra paremta tik prielaidomis, jokie įrodymai apie bent menkiausią Pirkimo komisijos galimą šališkumą ar skaidrumo principo pažeidimą nėra pateikti, ieškinyje pateikiami argumentai yra deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio.
  12. Ieškovas pateiktu dubliku palaikė ieškinio reikalavimus ir pažymėjo, jog atsakovai ne tik žinojo visas aplinkybes, dėl kurių VKEKK atsisakė derinti Investicinį projektą, bet ir faktiškai patys nulėmė visas rizikas, pasirinkdami vieningą Pirkimo objektą bei Pirkimo subjektus, ko pasėkoje atsirado rizikos dėl kryžminio veiklų subsidijavimo, dėl ko kilusių abejonių atsakovai nesugebėjo ar nesistengė pašalinti derinant projektą VKEKK. Pabrėžia, jog atsakovai patys pripažįsta, kad galimybė kreiptis pakartotinai į VKEKK dėl investicinio projekto derinimo egzistuoja, tačiau šios galimybės atsakovai sąmoningai atsisako ir tokį atsisakymą bando pagrįsti subjektyviais vertinimais, jog siekiant gauti VKEKK pritarimą būtina keisti Pirkimo sudėtį. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nepaneigia neracionalaus viešųjų finansų naudojimo nutraukiant pirkimą, tik deklaratyviais teiginiais tvirtina, kad gautas rezultatas nutraukus pirkimą gali būti panaudotas rengiant naujus pirkimus.
  13. Atsakovai pateiktame triplike nurodė, kad Investicinis projektas ir Metodika su VKEKK buvo derinti ilgą laiką ir nei Investicijų projekto pristatymo VKEKK metu, nei tolimesnio derinimo eigoje VKEKK neatmetė projekto, nors nuo pat pradžių žinojo, kad derinamas bendras reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių Investicijų projektas. Pažymi, kad Grupės įmonių praktikoje yra buvę pavyzdžių, kuomet reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų investicijos sėkmingai buvo suderintos su VKEKK (pavyzdžiui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-02-20 nutarimas Nr. 03-57 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB turto ir sąnaudų atskyrimo principų aprašo derinimo“), todėl atsakovai pagrįstai tikėjosi ir dėjo visas pastangas suderinti su Pirkimu susijusį Investicijų projektą bei investicijų ir sąnaudų pasiskirstymą detalizuojančią Metodiką. Iš teismui kartu su tripliku pateikiamų įrodymų akivaizdu, kad Grupės įmonės dėjo visas pastangas ir išnaudojo visas galimas priemones, kurios neprieštarauja Pirkimo sąlygoms, investicijų suderinimui su VKEKK. Visos derinimo galimybės buvo išnaudotos iki VKEKK nutarimo priėmimo.

5Teismas

konstatuoja:

6Ieškinys atmestinas.

  1. Nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (toliau – VPĮ).
  2. Atsakovas UAB „Verslo aptarnavimo centras“, kaip įgaliotoji perkančioji organizacija, 2015-09-25 paskelbė tarptautinės vertės pirkimą skelbiamų derybų būdu „Integruotos verslo valdymo informacinės sistemos pirkimas“ (pirkimo Nr. 167689), pirkimas vykdomas AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „LITGAS“, „Lietuvos energijos gamyba“, AB ir UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ naudai (Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.1 ir 1.2 punktai). Pirkimo objektas – integruotos verslo valdymo informacinės sistemos (IVVIS) diegimo, garantinio aptarnavimo, priežiūros ir aptarnavimo paslaugos bei IVVIS licencijos, įskaitant jų palaikymą; pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Specialiųjų pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.3 punktai). Kvietimo pateikti pasiūlymus Pirkime specialiųjų sąlygų 1.8 punkte įtvirtinta, jog Pirkimo procedūrų vykdymo metu Pirkėjas derina investicinį projektą su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir sutartis su laimėjusiu dalyviu bus sudaroma tik pirkėjui gavus VKEKK patvirtinimą dėl investicinio projekto; siekiant aiškumo, patikslinama kad: Pirkėjui iki Laimėjusio Dalyvio paskelbimo nesuderinus su VKEKK investicinio projekto, Sutarties pasirašymas su Laimėjusiu Dalyviu gali būti atidėtas tiek, kiek užtruks pats derinimas; Pirkėjui nesuderinus su VKEKK investicinio projekto ar kitais Viešųjų pirkimų įstatyme numatytais pagrindais, Pirkėjas gali nutraukti Pirkimą bet kuriuo Pirkimo procedūrų vykdymo momentu gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (1.8.1. ir 1.8.2. punktai). Nustatyta, jog ši sąlyga į Pirkimo dokumentus buvo įtraukta atsižvelgiant į tai, kad UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir įgaliojusios organizacijos priklauso energetikos įmonių grupei, kurios patronuojanti bendrovė yra UAB „Lietuvos energija“ (toliau – Grupė). Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su VKEKK, o jeigu energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su VKEKK, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.
  3. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pagrindinis pirkimo ir investicijų projekto tikslas – pakeisti šiuo metu Grupės naudojamas nestandartizuotas ir daugeliu atvejų pasenusias ar nebepalaikomas sistemas, įdiegiant Grupės mastu bendrai naudojamą IVVIS, užtikrinančią veiklos efektyvumą, informacinių technologijų ir telekomunikacijos paslaugų standartizavimą ir centralizavimą, lankstumą ir proaktyvų veiklos poreikių tenkinimą. Investicijų projektas buvo rengiamas, derinamas ir vienu metu būtų vykdomas aštuoniuose Grupės įmonėse, iš jų keturiose reguliuojamose – AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „LITGAS“, „Lietuvos energijos gamyba“, bei keturiose nereguliuojamų veiklų įmonėse – „Lietuvos energija“, UAB, UAB „Energijos tiekimas“, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ ir UAB „Verslo aptarnavimo centras“. Projektą buvo planuojama finansuoti Grupės įmonių lėšomis, tačiau šioms investicijoms nebuvo planuojama imti tikslinių paskolų. Suderinus investicijų projektą, vėliau VKEKK projekto įgyvendinimui skirtas sąnaudas ir investicijų grąžos sąnaudas atitinkamai įvertintų (įtrauktų) nustatydama naujas (peržiūrėdama) reguliuojamų Grupės įmonių teikiamų paslaugų kainas.
  4. Nustatyta, kad ieškovas UAB „InnoForce“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavo paskelbtame pirkime su NESS Czech s.r.o, ieškovas paskirtas atsakinguoju partneriu, turinčiu visus įgaliojimus veikti abiejų partnerių vardu iki viešojo pirkimo sutarties pasirašymo. Pirkimo komisijos 2016-07-22 sprendimu nustatyta galutinių pasiūlymų eilė ekonominio naudingumo balų mažėjimo tvarka bei išrinktas Pirkimo laimėtojas – laimėjusiu tiekėju pripažinti UAB „InnoForce“ ir NESS Czech s.r.o jungtinės veiklos dalyviai; užsakovai informuoti, jog kai bus gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pritarimas, jie gali sudaryti sutartis su pirkimo laimėtoju. Tačiau VKEKK 2017-04-14 nutarimu Nr. 03-127 „Dėl „Lietuvos energija“, UAB investicijų projekto „Lietuvos energija“, UAB grupės verslo valdymo sistemų modernizavimas“ derinimo“, remdamasi VKEKK Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017-04-12 pažyma, nutarė nederinti Investicijų projekto dėl to, jog vykdomas bendras tiek reguliuojamų, tiek nereguliuojamų veiklų įmonių Pirkimas ir siekiama bendrai įsigyti vieną Pirkimo objektą, todėl kyla rizika dėl galimo kryžminio veiklų subsidijavimo, kuris yra draudžiamas. Perkančioji organizacija 2017-06-15 gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl Pirkimo nutraukimo 2017-08-10 priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovas nesutinka su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu nutraukti Pirkimo procedūras, manydamas, jog perkančioji organizacija privalo dar kartą kreiptis į VKEKK dėl Pirkimo investicijų projekto suderinimo.
  5. VPĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirkimo procedūroms nutraukti turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas atskleistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan. Šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Neturi reikšmės, kada tokių aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
  6. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl anksčiau nurodytų VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo formaliųjų sąlygų egzistavimo byloje nėra, nes pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas gautas. Ieškovas nesutinka su tuo, jog Perkančioji organizacija Pirkimą nutraukė remdamasi aplinkybėmis, kurias galėjo ir turėjo numatyti. Savo ruožtu Perkančioji organizacija nurodo, kad ji negalėjo numatyti, kad VKEKK, prieš priimdama sprendimą dėl Investicijų projekto, reikalaus iš Grupės įmonių pateikti objektyvius ir patikimus duomenis dėl Investicijų projekto naudų pasiskirstymo, jei Investicijų projektas būtų vykdomas atskirai kiekvienoje Grupės įmonėje, o šių duomenų nepateikus – atsisakys derinti Investicijų projektą. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sutinka su atsakovų pozicija, jog nagrinėjamu atveju poreikį nutraukti Pirkimo procedūras sąlygojo aplinkybės, kurių perkančioji organizacija prieš pradėdama vykdyti Pirkimą negalėjo numatyti, t. y. VKEKK atsisakius derinti Investicinį projektą, keturios iš aštuonių projekte dalyvaujančių įmonių praranda galimybę ateityje susigrąžinti į projektą investuotas lėšas, kadangi esant tokiam pirkimo objektui, kai sistemos diegimas, paslaugos teikiamos ir licencijos, įskaitant jų palaikymą, skirtos visoms 8 grupės įmonėms, nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar investicijos atskirai kiekvienai grupės įmonei pasiskirstys proporcingai, atsižvelgiant į jų gaunamą naudą, ir tokiu atveju reguliuojamų grupės įmonių investuotos lėšos negalėtų būti įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas.
  7. Teismas, susipažinęs su atsakovų pateikta konfidencialia medžiaga – grupės įmonių susirašinėjimu su VKEKK, nustatė, jog Grupės įmonių atstovai intensyviai ir beveik metus laiko derino Investicinį projektą ir šios investicijos bei jos sukuriamų naudų paskirstymo „Lietuvos energija“, UAB grupės įmonėms metodiką, organizavo „gyvus“ susitikimus, atliko Integruotos verslo valdymo sistemos diegimo projekto pristatymą; Grupės įmonės, atsižvelgdamos į VKEKK pastabas, teikdavo papildomą informaciją, koreguodavo tam tikras sąlygas kiek tai buvo įmanoma nekeičiant Pirkimo dokumentų reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovai negalėjo iš anksto numatyti, kad VKEKK nederins Investicijų projekto dėl Investicijų proporcijų paskirstymo tarp grupės įmonių, kadangi kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, Grupės įmonių atstovai dėjo visas pastangas ir ėmėsi aktyvių veiksmų tikėdamiesi suderinti Investicijų projektą ir Metodiką, VKEKK nei projekto pristatymo metu, nei tolimesnio derinimo eigoje neatmetė projekto, todėl darytina išvada, jog atsakovai pagrįstai tikėjosi gauti VKEKK patvirtinimą dėl Investicinio projekto.
  8. Ieškovo tvirtinimu, nors VKEKK nusprendė nederinti Investicijų projekto, tai negali būti pagrindas nutraukti Pirkimą ir nesudaryti Pirkimo sutarties, kadangi nurodytas sprendimas neriboja galimybės pakartotinai kreiptis į VKEKK, pateikti papildomus argumentus ir suderinti Investicijų projektą. Pažymėtina, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios VKEKK nesuderino Investicijų projekto, yra susijusi su kryžminio veiklų subsidijavimo rizika, kurią sąlygoja būtent aukščiau aprašyta Pirkimo objekto struktūra, pagal kurią tiekėjai pateikia bendrą Pirkimo objekto kainą, kuri padalinama įmonėms pagal įmonių naudojimosi sistema intensyvumą, bet tiekėjai pagal Pirkimo sąlygas neišskaido bendros investicijos į atskiroms įmonėms reikalingas investicijos dalis; kadangi rinkoje nėra standartinės arba pripažintos kaip bendroji (arba geroji) praktika metodikos, kaip atskiroms įmonėms paskirstyti vieno perkamo objekto kaštus, o skirtingų metodikų taikymai duoda skirtingus investicijų paskirstymo rezultatus, nėra įmanoma objektyviai ir pagrindžiamai pagrįsti vienos ar kitos šiam atvejui taikytinos investicijų paskirstymo metodikos teisingumo, todėl kryžminio subsidijavimo rizikos, esant būtent tokiai Pirkimo objekto struktūrai, nėra įmanoma objektyviai nei patvirtinti, nei paneigti. Kaip nurodė perkančioji organizacija, pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų poreikis neišnyko, tačiau grupės įmonės nori iš esmės keisti pirkimo modelį – siekia vykdyti naujus pirkimus atskiriant reguliuojamų veiklų įmonių ir nereguliuojamų įmonių pirkimus, t. y. keistųsi pirkimo objektas, tačiau šiuo atveju perkančioji organizacija nebeturi galimybės grįžti prie Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų pakeitimo, nes po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos Pirkimo dokumentai nebegali būti keičiami.
  9. VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė. Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-436/2011).
  10. Nagrinėjamu atveju Grupės įmonėms praradus galimybę Pirkimo objekto įsigijimui patirtas investicijas įtraukti į reguliuojamų paslaugų kainas, sutiktina su Perkančiosios organizacijos pozicija, jog būtina kitaip formuoti Pirkimo objektą, aiškiai atskiriant reguliuojamų veiklų Grupės įmonių investicijas. Konstatuotina, jog pakartotinis Investicijų projekto derinimas, atsižvelgiant į jo nesuderinimo priežastis, būtų galimas tik keičiant projekto metodikoje nurodytą investicijų ir sąnaudų proporcijų paskirstymą tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų įmonių, kas būtų įmanoma tik keičiant Pirkimo sąlygas. Jau buvo minėta, kad po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeistų ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaikytų pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo.
  11. Ieškovas taip pat nurodo, jog perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Pirkimą ir jo objektą išskaidžius į dalis, skelbti naujus pirkimas, yra visiškai neracionalus ir neekonomiškas. Teismo vertinimu, racionalesnis Pirkimams skirtų lėšų panaudojimas būtų užtikrintas Pirkimo objektą išskaidžius į dalis ir numačius galimybę projektą vykdyti atskirai įmonėse, ko iš esmės ginčo atveju ir siekia perkančioji organizacija. Byloje nustatyta, jog nutraukusi pirkimą, ji ketina iš esmės keisti pirkimo modelį – siekia vykdyti naujus pirkimus atskiriant reguliuojamų veiklų įmonių ir nereguliuojamų įmonių pirkimus, t. y. keistųsi Pirkimo objektas. Taigi aplinkybė, kad perkančioji organizacija neprarado suinteresuotumo Pirkimo objektu, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo procedūros turi būti tęsiamos, nepaisant pasikeitusių pirkimo finansavimo galimybių ir nesiekiant racionalesnio perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo. Pažymėtina, jog ir Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama prašymą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras išdavimo, esminėmis pripažino perkančiosios organizacijos nurodytas aplinkybes, turinčias įtaką tolimesniam Pirkimo vykdymui, todėl sprendė, kad toliau tęsiant Pirkimą nebūtų pasiektas pirkimo tikslas – vadovaujantis įstatymo reikalavimais įsigyti reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
  12. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog Perkančioji organizacija, nesuderinus projekto su VKEKK ir išnykus finansavimo pagrindui reguliuojamų veiklų įmonėms, negalėjo sudaryti pirkimo sutarties, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė pirkimo procedūrą bei atmetė ieškovo pretenziją, todėl ieškinys negali būti tenkinamas (VPĮ 7 straipsnio 5 dalis).
  13. Ieškovo ieškinyje dėstomi teiginiai dėl Pirkimo komisijos šališkumo bei skaidrumo principo pažeidimo laikytini deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
  14. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis). Atsakovai nepateikė teismui įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

7Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais, 4231 – 42310 straipsniais,

Nutarė

8ieškinį atmesti.

9Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai