Byla 2A-5/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant G. L., dalyvaujant: ieškovei bei ieškovo E. B. įstatyminei atstovei (globėjai) J. K. T., ieškovams E. B., E. B., ieškovės J. K. T. atstovei advokatei Z. V., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Trasalis“ (dabar restruktūrizuojama) atstovui advokatui J. I., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. K. T., E. B., atstovaujamo globėjos J. K. T., E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. K. T., E. B., atstovaujamo globėjos J. K. T., E. B. (anksčiau atstovauto įstatyminio atstovo A. B.), E. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trasalis“ (dabar restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Trasalis“) dėl žalos atlyginimo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Tretieji asmenys byloje V. M. ir uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ (dabar – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovų J. K. T., nepilnamečio E. B., atstovaujamo globėjos J. K. T., E. B. (atstovaujamo įstatyminio atstovo A. B.), E. B. atstovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Trasalis“ ieškovės J. K. T. naudai 100 000 Lt neturtinės ir 11 300 Lt turtinės žalos atlyginimą, ieškovų E. B., E. B. ir E. B. naudai – po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, priteisti 1 500 Lt vienkartinę išmoką ieškovui E. B., 10 200 Lt vienkartinę išmoką ieškovui E. B., 49 200 Lt vienkartinę išmoką ieškovui E. B. bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodyta, kad 2008 m. kovo 5 d. UAB „Trasalis“ terapinio baseino patalpose esančiame baseine buvo aptiktas ieškovės J. K. T. dukters ir ieškovų E. B., E. B. ir E. B. motinos N. B. lavonas. UAB „Trasalis“ N. B. dirbo masažuotoja. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, jog N. B. mirė nuo uždusimo prigeriant vandenyje. Atsakovas UAB „Trasalis“ įpareigotinas atlyginti žalą ieškovams dėl darbuotojos N. B. žūties, kadangi darbovietės patalpose nebuvo užtikrintas darbuotojų ir lankytojų saugumas, nesudarytos sąlygos sunkų fizinį darbą dirbusiai N. B. tinkamai pailsėti, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti, jog baseinu, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu, būtų galima naudotis saugiai, be grėsmės sveikatai ir gyvybei.

6Pasak ieškovų, jų patirta neturtinė žala pasireiškė itin skaudžiais dvasiniais išgyvenimais, psichologiniu sukrėtimu. Ieškovai, netekę vieno iš artimiausių žmonių, patyrė didelį dvasinį smūgį, emocinę depresiją. Po dukters mirties pablogėjo ieškovės J. K. T. sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl dėl savo dukters netekties patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 100 000 Lt suma. Sūnums dėl motinos netekties padaryta neturtinė žala vertintina po 50 000 Lt kiekvienam. Be to, žuvusiosios vaikams iš atsakovo UAB „Trasalis“ priteistina po 300 Lt kas mėnesį už laikotarpį iki kiekvieno jų pilnametystės. Išlaikymas vaikams priteistinas vienkartinėmis išmokomis, priklausomai nuo jų amžiaus motinos žūties momentu. Ieškovė J. K. T. dukters laidotuvėms išleido maždaug 5 300 Lt, o ateityje kapavietės sutvarkymui reikės išleisti apie 6 000 Lt, todėl prašoma šias sumas ieškovei priteisti iš atsakovo kaip turtinės žalos atlyginimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

8Teismas sprendė, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl pačios N. B. veiksmų – ji savo noru, nevykdydama jokių darbdavio nurodymų, nusprendė poilsio darbe metu pasinaudoti terapiniu baseinu, todėl prisiėmė riziką dėl tokių veiksmų galimų pasekmių sveikatai ir gyvybei. Teismo manymu, DK 264 straipsnio 2 dalies 1-4 punkte nustatytos pagrindinės darbdavio pareigos, kurias jis turi tinkamai bei maksimaliai įgyvendinti organizuodamas darbų saugą bei darbinės aplinkos saugumą, N. B. atžvilgiu buvo įvykdytos. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. rašte nėra konstatuoti darbdavio pažeidimai dėl įmonės vidinių dokumentų, susijusių su darbų saugos užtikrinimu, nebuvimo. Su lokaliniais darbų saugos ir pareiginiais dokumentais N. B. buvo supažindinta pasirašytinai. Teismas nustatė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog N. B. pavestos darbo funkcijos nebuvo susijusios su naudojimusi terapiniu baseinu, jog pasinaudoti baseinu N. B. nusprendė savavališkai. Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad specialių naudojimosi terapiniu baseinu taisyklių nebuvimas suponuoja darbdavio kaltę dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad į trečiojo asmens UAB „Trasalis“ administratorės V. M. darbines pareigas neįėjo pareiga kontroliuoti masažuotojus, leisti ar uždrausti jiems atlikti tam tikrus veiksmus poilsio metu, įskaitant ir naudojimąsi terapiniu baseinu. Teismas nusprendė, jog V. M., kaip administratorės, pareiga buvo užtikrinti, kad masažuotojai laiku būtų darbo vietose ir laiku suteiktų klientams masažo paslaugas, o ne kontroliuoti bet kokius masažuotojų veiksmus, įskaitant ir jų veiksmų kontrolę poilsio darbe metu. Teismas atmetė ieškovų argumentą, jog į administratorės darbines pareigas įėjo ir pareiga uždrausti masažuotojams naudotis baseinu, kurios nevykdant darbdaviui kiltų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentą, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, kad N. B. buvo pervargusi, jai nebuvo suteikiama pakankamai laiko pailsėti. Teismas, nenustatęs darbdavio pareigų, susijusių su darbų saugos užtikrinimu N. B. atžvilgiu, pažeidimo, bet konstatavęs, jog pati N. B. savavališkai naudojosi terapiniu baseinu poilsio metu ir tai nebuvo susiję su jos darbinių funkcijų atlikimu, nutarė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl darbdavio kaltės, o dėl pačios N. B. neatsargių veiksmų.

9Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovas turi atsakyti kaip didesnio pavojaus šaltinio (terapinio baseino) valdytojas. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas konstatavo, jog baseinas, kuriame esančio vandens lygis yra mažesnis nei juo besinaudojančio asmens ūgis; baseinas su turėklais, į kuriuos iš karto galėjo įsikibti į baseiną įlipęs žmogus; baseinas, šalia kurio buvo plaukmenys, kuriais žmogus galėjo pasinaudoti, negali būti laikomas didesnio pavojaus šaltiniu.

10Teismas nenustatė darbdavio pareigos atlyginti ieškovams žalą dėl N. B. mirties, todėl nenagrinėjo argumentų bei įrodymų dėl priteistinos žalos dydžio, taip pat nesvarstė trečiojo asmens – atsakovo draudiko atsakomybės klausimo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovai J. K. T., E. B., atstovaujamas globėjos J. K. T., E. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai ir jų atstovė pakeitė apeliacinio skundo dalyką ir prašė panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinio skundo esminiai argumentai:

  1. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnio nuostatų, nebuvo atskleista bylos esmė, nenustatyta, kokia buvo pagrindinė N. B. žūties UAB „Trasalis“ terapinio baseino patalpose priežastis. Teismas neišsiaiškino, ar terapinis baseinas laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. N. B. galėjo būti nutrenkta terapinio baseino eksploatavimui naudojamos elektros srovės. Nebuvo skirta baseino techninė ekspertizė, netirta, ar iš viso terapinis baseinas buvo techniškai tvarkingas. Teismas nevertino to, kad baseinas veikia mechaniniu principu, naudojant elektros srovę, kurios tiekimas galėjo būti netvarkingas. Nėra pagrindo teigti, kad N. B. turėjo žinoti ir tinkamai įvertinti terapinio baseino būklę, jeigu buvo elektros srovės padavimo sutrikimų.
  2. N. B. nebuvo supažindinta, kad į terapinio baseino patalpas jai neleidžiama įeiti, o naudotis baseinu ji gali tik gavusi administracijos leidimą.
  3. Teismas neišsiaiškino, kaip buvo priimta terapinio baseino įranga ir kiti UAB „Trasalis“ esantys įrenginiai, kurių veiklos principas yra vanduo ir dirbtines bangas bei kitus efektus sukelianti elektros srovė, ar organizacija, perdavusi užsakovui šiuos įrenginius, paaiškino terapinio baseino veiklos principą, kas atsakingas už elektros srovės tvarkymą, kaip dažnai buvo tikrinamas baseinas.
  4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad baseinas buvo kontroliuojamas, tačiau nepaaiškino, kaip ta kontrolė pasireiškė. Nebuvo pateikta įrodymų, kad įvykio dieną ar prieš tai baseinas buvo patikrintas, taip pat dėl kokių priežasčių buvo atrakintos baseino patalpos, į kurias galėjo bet kas patekti. Teismas nepasisakė apie terapinio baseino eksploatacijos tinkamumą. Teismas netyrė aplinkybių dėl didelio neatsargumo, o pripažindamas darbdavio kaltės nebuvimą apsiribojo tuo, jog N. B. netinkamai pasinaudojo baseinu.
  5. Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš asmenų, atstovaujančių nepilnamečius vaikus, likusius be motinos, todėl ši teismo sprendimo dalis turi būti peržiūrėta.

12Atsakovo UAB „Trasalis“ atstovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Atsiliepime pažymima, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvados, jog dėl N. B. mirties atsakingas atsakovas. Teismas ištyrė kiekvieną byloje esantį įrodymą ir jų visumą. Teismo sprendimo turiniu paneigiamas apeliantų teiginys, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Terapinis baseinas nelaikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Ieškinyje apeliantai neišdėstė aplinkybių ir nepateikė reikalavimo, iš kurio sektų teismo pareiga pasisakyti dėl apeliantų nurodomo terapinio baseino tariamo netvarkingumo. Aplinkybės dėl terapinio baseino tvarkingumo, elektros energijos tiekimo tinkamumo iškeltos tik apeliaciniame skunde. Pagal specialisto išvadą N. B. kūno mechaninių pažeidimų nekonstatuota, o jos mirties priežastis buvo uždusimas prigeriant vandenyje, bet ne kokios nors techninės ar kitokios terapinio baseino veikimo priežastys. Apeliantai nepateikė įrodymų bei argumentų, kurie duotų pagrindą nesiremti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto išvadomis. Teismas konstatavo, kad nebuvo nustatytas joks darbdavio pareigų, susijusių su darbų saugos užtikrinimu N. B. atžvilgiu, pažeidimas ir detaliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadą. Nelaimingą atsitikimą ištyrė ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija. Šio tyrimo išvadoje nėra konstatuoti jokie įvykio vietos, darbų technologinį organizavimą reglamentavusių atsakovo darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) ar kitų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Aplinkybė, kad N. B. terapiniu baseinu pasinaudojo savavališkai, ne savo darbo vietoje, o kitame įmonės padalinyje, konstatuota Valstybinės darbo inspekcijos rašte. Ieškovai neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo bei išlaikymo priteisimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovų J. K. T., E. B., atstovaujamo globėjos J. K. T. ir E. B. (apeliantų) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

17Dėl bylos nagrinėjimo ribų

18Ieškovai, prašydami priteisti iš atsakovo žalą, patirtą dėl N. B. mirties, patikslintame ieškinyje nurodė, jog N. B. mirtis laikytina nelaimingu atsitikimu darbe, dėl kurio kaltas darbdavys – atsakovas UAB „Trasalis“, kadangi pastarasis neužtikrino pakankamo darbuotojų saugumo darbo patalpose, tai yra nebuvo paruošęs naudojimosi terapiniu baseinu (kuriame mirė N. B.) taisyklių, jog trečiasis asmuo UAB „Trasalis“ administratorė V. M., pažeisdama savo darbines funkcijas, leido N. B. naudotis baseinu, nors naudojimasis juo nebuvo susijęs su N. B. darbinių funkcijų vykdymu. Be to, ieškovų nuomone, nelaimingam atsitikimui įtakos turėjo ir N. B. pervargimas darbe. Pasak ieškovų, atsakovui atsakomybė kyla ir kaip didesnio pavojaus šaltinio (baseino) valdytojui. Apeliaciniame skunde ieškovai, teigdami, jog atsakovas privalo atlyginti žalą, neįrodinėja atsakovo, kaip darbdavio, kaltės, tačiau atsakovo atsakomybę sieja su didesnio pavojaus šaltinio (terapinio baseino, kuriame mirė N. B.) valdymu, nes tokiu atveju atsakovo atsakomybė kyla be kaltės. Be to, ieškovai nurodo, jog atsakovas, kaip objekto (baseino) valdytojas, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl galimų terapinio baseino trūkumų. Ieškovų teigimu, N. B. mirtį (uždusimą prigeriant vandenyje) galėjo sąlygoti terapinio baseino techniniai trūkumai, pavyzdžiui, elektros tiekimo sistemos (instaliacijos) sutrikimai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu būdu ieškovai apibrėžė šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis), tai yra atsakovo pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl N. B. mirties, susiaurino iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje ir 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų – atsakovo atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą bei atsakovo, kaip statinių, įrenginių bei kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo), atsakomybės už žalą, padarytą dėl šių daiktų trūkumų.

19Dėl baseino, kaip didesnio pavojaus šaltinio

20Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog terapinis baseinas, kuriame mirė N. B., negali būti laikomas didesnio pavojaus šaltiniu. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, jog baseino gylis sudarė maždaug 2/3 mirusiosios ūgio, buvo tvarkingas, šalia baseino buvo padėti plaukmenys, vanduo baseine buvo ramus, be dirbtinių bangų, povandeninių srovių ar kitokių dirbtinai sukeliamų efektų, baseine buvo turėklai, į kuriuos galima įsikibti. Apeliantai, nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, jog terapinio baseino veiklos principas remiasi pašaliniu šaltiniu - elektros energija, kurios pagrindu sukuriamos dirbtinės bangos, povandeninės srovės ir kiti efektai. Be to, apeliantų nuomone, teismas, spręsdamas, ar terapinis baseinas gali būti laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, vadovavosi tik trečiojo asmens V. M. parodymais bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 87-1-00098-08 dėl N. B. mirties fakto (toliau - ikiteisminio tyrimo medžiaga) esančiomis nuotraukomis. Apeliantai nesutiko su atsakovo įrodinėta aplinkybe, jog baseinas buvo objektyviai kontroliuojamas daiktas. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nėra aišku, kokie asmenys gali patekti į šio baseino patalpą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

22Didesnio pavojaus šaltiniu laikoma asmens vykdoma veikla, kuri kelia aplinkiniams didesnį, nei įprasta, pavojų. Tokia veikla gali būti pavojinga dėl joje naudojamo objekto (daiktų, medžiagų, įrenginių, mechanizmų ir kt.) arba dėl to, kad asmuo vykdomų procesų negali visiškai kontroliuoti (transporto veikla, tam tikros rūšies gamyba, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimas ir kt.). Sprendžiant dėl tam tikros veiklos, kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio, atsižvelgiama į du pagrindinius kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Nebaigtinis galimų didesnio pavojaus šaltinių sąrašas įtvirtintas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (toliau PPĮPĮ) (redakcija galiojusi nuo 2007 m. birželio 23 d. iki 2008 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje, šį įstatymą įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose: Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 patvirtintame Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąraše ir kt. Dėl veiklos, kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus, teisės aktuose įtvirtintus pavyzdinius galimų didesnio pavojaus šaltinių sąrašus, teismų praktiką.

23Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog terapinis baseinas nėra didesnio pavojaus šaltinis, padarė, išnagrinėjęs trečiojo asmens paaiškinimus bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 patvirtintame Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąraše baseinas nėra nurodomas kaip potencialiai pavojingas įrenginys. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, jog terapinio baseino, kuriame mirė N. B., kaip didesnio pavojaus šaltinio pripažinimas yra fakto klausimas. Nagrinėjamu atveju, grindžiant atsakovo atsakomybę CK 6.270 straipsnio 1 dalies prasme svarbūs yra teismų praktikoje išgryninti kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama ar įrenginys turi didesnio pavojaus šaltinio požymių: itin didelė žalos atsiradimo rizika bei negalėjimas jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje (dėl N. B. mirties fakto). Bylos nagrinėjimas atnaujintas po to, kai 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas (t. 2, b. l. 91-92, ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 179-186), todėl, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas vertina ir ikiteisminio tyrimo medžiagos dalį, kurios nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuota, jog baseinas, kuriame mirė N. B., yra 1,2 metro gylio, 10 metrų ilgio, 5 metrų pločio, nusileidimui į baseiną yra įrengtos kopėtėlės, baseino kraštuose įrengti turėklai, šalia sudėti plaukmenys (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 3-8, 31-33). Terapinio baseino apšvietimui naudojama 12 voltų elektros srovė, kuri nėra pavojinga žmogaus gyvybei ar sveikatai, elektros įtampos transformatorius įrengtas atskiroje (ne baseino) patalpoje (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 89, 92). Be to, nei civilinėje byloje, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyta, jog terapinis baseinas turėtų papildomų funkcijų ar efektų, sukeliančių povandenines sroves, bangavimą, ar kitą dirbtinį poveikį, kaip teigia apeliantai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai minėtos aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju baseinas, kurio gylis sudarė maždaug 2/3 dalis mirusiosios ūgio, kuriame įrengtos kopėtėlės bei turėklai, šalia kurio buvo sudėti plaukmenys, nelaikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamas baseinas neatitiko didesnio pavojaus šaltinio požymių, kadangi dėl savo savybių (gylio, papildomos įrangos – turėklų, nusileidimo kopėtėlių, plaukmenų) apskritai buvo saugus naudoti. Tokių savybių baseinas gali būti įrengtas ir kiekviename individualiame name asmeninio naudojimo poreikiams. Sveiko, atsargaus ir apdairaus asmens, tinkamai įvertinusio savo fizinius sugebėjimus, gyvybei ir sveikatai toks įrenginys objektyviai pavojaus neturėtų sukelti. Tačiau, iškilus pavojui ar atsiradus abejonių dėl fizinių gebėjimų, baseine esančiam asmeniui buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti esamomis apsaugos priemonėmis: turėklais, kopėtėlėmis, plaukmenimis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apskritai vandens baseinas dėl savo kokybinių savybių objektyviai negali sudaryti aplinkiniams didesnio pavojaus kaip padidinto pavojaus šaltinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-847/2001).

24Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog atsakovo parengtų Bendrųjų vandens pramogų centro taisyklių 14 punktas esą patvirtina ieškovų nurodytą aplinkybę, kad baseinas yra didesnio pavojaus šaltinis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantų argumentu. Minėtų taisyklių (t. 1, b. l. 80-84) 14 punkte nurodyta, jog „dėl techninių kliūčių arba tam tikrų renginių metu Vandens pramogų parke laikinai gali būti draudžiama naudotis tam tikromis paslaugomis: sūkurinėmis voniomis, nusileidimo kalneliais, bangų baseinu, pirtimis ir kt.“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši taisyklių nuostata neapibūdina teikiamų paslaugų pavojingumo, o tik reglamentuoja atvejus, kai asmenims dėl objektyvių laikino pobūdžio priežasčių (techninio gedimo, ar esant atvejui, kai tam tikrą paslaugą yra užsisakę kiti asmenys ir pan.) neįmanoma pasinaudoti tam tikromis paslaugomis. Nurodyta taisyklių nuostata siejama su atsakovo komerciniais tikslais – siekiu, kad dėl objektyvių priežasčių klientui neleidžiant pasinaudoti tam tikra užsakyta paslauga, pastarasis nereikalautų paslaugos kainos sumažinimo.

25Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju terapinis baseinas, kuriame mirė N. B., negali būti laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, kadangi nenustatyta, kad toks įrenginys keltų potencialų pavojų juo besinaudojančiam asmeniui, ir kad toks asmuo, kilus grėsmę gyvybei ar sveikatai, negalėtų pasinaudoti apsaugos priemonėmis.

26Dėl įrenginio savininko (valdytojo) pareigos atlyginti žalą, padarytą dėl įrenginio trūkumų

27Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog N. B. buvo plaukimo sportininkė, nesirgo jokiomis ligomis, kurios pasireikštų vandenyje, todėl, apeliantų manymu, jos mirties priežastį galėjo sąlygoti techniniu požiūriu netvarkingas baseinas, visų pirma – jo elektros įranga. Pasak apeliantų, N. B. kūnas buvo rastas sutrauktomis galūnėmis, todėl egzistuoja tikimybė, jog ji galėjo mirti dėl elektros srovės poveikio. Apeliantai nurodė, jog atsakovas neužtikrino tinkamos baseino techninės būklės.

28Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą objekto savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, vadinasi, esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007, ir kt.). Sprendžiant dėl žalos atlyginimo, priklausomai nuo žalos priežasties, įrenginio savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (įskaitant ir kaltę). Tais atvejais, kai žalos priežastis yra statinio (įrenginio) konstrukciniai trūkumai (pvz., šioje byloje teigiant apie galimą netvarkingą elektros instaliaciją), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tuomet, kai žalos atsiradimą lemia ne įrenginio trūkumai, įrenginio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

29Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo tirtos kelios N. B. mirties aplinkybių versijos. Kai kurios iš tirtų įvykio priežasčių buvo siejamos ir su galimais įrenginio (baseino) trūkumais (pavyzdžiui, nekokybiška ar sugedusia elektros instaliacija), tačiau atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad N. B. mirė būtent dėl baseino, kaip įrenginio, trūkumų nulemtų priežasčių. Objektyviai nenustačius, kad minėtas asmuo baseine mirė dėl tokių priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu. Tokiu atveju dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų būtinų sąlygų, nustatinėjant ir žalą padariusio asmens kaltę. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos kelios N. B. mirties aplinkybių versijos, tarp kurių buvo ir galimos netvarkingos baseino elektros instaliacijos (įrangos) poveikio aplinkybė. Pažymėtina, jog apeliantai šią aplinkybę grindžia ne bylos duomenimis, o prielaidomis, spėjimais, samprotavimais. Teisėjų kolegija pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog baseino elektros įranga 2008 m. kovo 5 d. buvo netvarkinga, kas galėjo sąlygoti N. B. mirtį tą dieną. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais tyrimo duomenimis patvirtina, jog baseino elektros instaliacija buvo tvarkinga ir saugi: periodiškai tikrinama, baseino elektros įrangą sudarė tik jo apšvietimui naudojami šviestuvai, kuriems buvo naudojama 12 voltų elektros srovė, kuri, net ir esant elektros nuotėkiui ar kitam gedimui, nekėlė pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 56-63, 89, 156-159). Nustatyta, jog 2008 m. kovo 4 d. (t. y. prieš vieną dieną iki N. B. mirties) buvo atliktas baseino elektros instaliacijos patikrinimas, kurio metu trūkumų nenustatyta (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 57). Ikiteisminio tyrimo metu patvirtinta, jog N. B. mirties priežastis yra uždusimas prigeriant vandenyje (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1, b. l. 15-17). Nors ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadoje yra nurodyta teorinė galimybė, jog mirčiai galėjo turėti įtakos ir elektros srovės sukeltas šokas, tačiau šią prielaidą akivaizdžiai paneigia kiti byloje bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenis (tvarkinga, saugi ir tinkamai prižiūrima baseino elektros įranga). Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų argumentai, kad N. B. mirtį sąlygojo baseino techniniai trūkumai, atmestini, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį atsirasti.

30Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra atsakovo (tiek kaip darbdavio, tiek kaip įrenginio – baseino valdytojo) neteisėtų veiksmų, o mirties įvykį sąlygojo pačios nukentėjusiosios N. B. veiksmai. Aplinkybę, kad darbdavys užtikrino tinkamas N. B. darbo sąlygas ir nėra jo kaltės dėl N. B. mirties, patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. raštas (t. 1, b. l. 20-21). Tuo tarpu neteisėtus atsakovo (kaip baseino savininko (valdytojo)) veiksmus paneigia tiek byloje, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti duomenys, jog baseinas N. B. mirties metu buvo techniškai tvarkingas ir pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei nekėlė (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 56-63, 89, 156-159). Pažymėtina, jog ieškovai apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog žalą sąlygojo pačios nukentėjusiosios veiksmai (savavališkas naudojimasis baseinu poilsio darbe metu). Kaip minėta, apeliacijos ribos yra nustatytos apeliaciniu skundu, todėl juo neginčijant minėtos pirmosios instancijos teismo išvados, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl jos pagrįstumo (CPK 320 straipsnis). Nenustačius atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų ir kaltės, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo teisinės atsakomybės už ieškovų žalą, patirtą dėl N. B. mirties.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Pirmosios instancijos teismas atsakovo naudai iš ieškovų J. K. T., E. B., atstovaujamo globėjos J. K. T., E. B., atstovauto A. B., bei iš E. B. lygiomis dalimis priteisė 2 280 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato ir advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantai taip pat nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo dalimi, teigdami, jog nėra teisinga, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš motinos netekusius nepilnamečius vaikus atstovaujančių asmenų.

33Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliantų argumentu. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Galėjimas įgyvendinti savo teises ir pavesti atsakovui vesti bylas priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę. Nepilnamečių asmenų teisė kreiptis į teismą realizuojama tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų pagalba (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Tinkamai realizavus teisę kreiptis į teismą, šaliai atsiranda pareiga įstatymų nustatytais atvejais atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta šalies pareiga atlyginti kitos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesiejama su šalies turtine padėtimi, jos amžiumi ar kitomis aplinkybėmis. Be to, kitai šaliai iš pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteisė iš ieškovų J. K. T., nepilnamečio E. B., atstovaujamo globėjos J. K. T., E. B., taip pat iš nepilnamečio (teismo sprendimo priėmimo metu) E. B., atstovauto įstatyminio atstovo A. B.. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovų, o ne iš jų atstovų, kaip teigia apeliantai. Pažymėtina, jog proceso įstatyme nėra numatyta galimybė sumažinti ar visiškai nepriteisti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymu. Priešingas šios aplinkybės vertinimas prieštarautų šalių procesinio lygiateisiškumo principui (CPK 17 straipsnis).

34Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą reiškė prašymą priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija svarstyti šį prašymą neturi pagrindo, nes į bylą nepateikti tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

35pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo pagrindus bei sąlygas (CK 6.244-6.248 6.266, 6.270 straipsniai), procesines teisės normas, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnis), laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 177–185 straipsniuose, todėl atmesdamas ieškinį, priėmė teisingą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovų J. K. T., nepilnamečio E. B., atstovaujamo globėjos J. K. T., E. B.... 5. Ieškinyje nurodyta, kad 2008 m. kovo 5 d. UAB „Trasalis“ terapinio baseino... 6. Pasak ieškovų, jų patirta neturtinė žala pasireiškė itin skaudžiais... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovų... 8. Teismas sprendė, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl pačios N. B.... 9. Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovas turi atsakyti kaip... 10. Teismas nenustatė darbdavio pareigos atlyginti ieškovams žalą dėl N. B.... 11. Ieškovai J. K. T., E. B., atstovaujamas globėjos J. K. T., E. B. apeliaciniu... 12. Atsakovo UAB „Trasalis“ atstovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį... 13. Atsiliepime pažymima, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo daryti... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 17. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 18. Ieškovai, prašydami priteisti iš atsakovo žalą, patirtą dėl N. B.... 19. Dėl baseino, kaip didesnio pavojaus šaltinio... 20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog terapinis baseinas,... 21. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su... 22. Didesnio pavojaus šaltiniu laikoma asmens vykdoma veikla, kuri kelia... 23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog terapinis baseinas... 24. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, jog atsakovo parengtų Bendrųjų... 25. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog... 26. Dėl įrenginio savininko (valdytojo) pareigos atlyginti žalą, padarytą dėl... 27. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog N. B. buvo plaukimo sportininkė,... 28. Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo)... 29. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo tirtos kelios N. B. mirties... 30. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 32. Pirmosios instancijos teismas atsakovo naudai iš ieškovų J. K. T., E. B.,... 33. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiuo apeliantų argumentu. CPK 5... 34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą reiškė prašymą priteisti iš... 35. pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti...