Byla I-480-643/2018
Dėl žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Registrų centro, dėl žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja D. V. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 2–19), kuri patikslino (1 t., b. l. 115–141), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Trakų rajono savivaldybės administracijos ir VĮ Registrų centro, 4 000 Eur žalą. Teisme 2018-02-28 gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai ir atsikirtimai. Jos teigimu, procesui tęsiantis, rengiami vis nauji procesiniai dokumentai, todėl darbo sąnaudos ir kitos išlaidos nuolat didėja, todėl iš atsakovės atstovų prašo priteisti 15 985 Eur turtinę žalą.

5Skunde nurodo, kad pagal 1998-08-10 pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2848, nuosavybės teise įgijo ir valdo turtą: 2/3 namo dalis, unikalus Nr. ( - ), 43,05 kv. m, su jam priklausančiu namų valdos žemės sklypu 0,226 ha, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ). Pareiškėjos manymu, formuojant žemės sklypą, esantį ( - ), buvo pažeistos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribos. Viešojo administravimo subjektai atliko neteisėtus veiksmus (priėmė neteisėtus sprendimus), kuriais pažeidė pareiškėjos turto valdymą ir turtines teises. O būtent: Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-12-27 įsakymu Nr. P.2-1128 ,,Dėl adresų pakeitimo“ neteisėtai atskyrė nuo namo, unikalus Nr. ( - ), namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir pakeitė adresą iš ,, ( - )“ į ,, ( - )“ bei ,,namų valdos“ žemės sklypo paskirtį į ,,mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“; VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), registro įraše Nr. ( - ) neteisėtai įrašė duomenis apie žemės sklypo naudojimo būdą, pobūdį, adresą, taip pat gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) registro įraše Nr. ( - ) neteisėtai įregistravo kadastro žymą apie išduotą energinio naudingumo sertifikatą. Pareiškėjos teigimu, ,,<...> dėl atsakovų neteisėtų sprendimų ir veiksmų, <...> ginant jos pažeistas konstitucines teises rengiant įvairius procesinius dokumentus: kreipimusis, prašymus, atsakymus, skundus ir pan. įvairioms institucijoms ir atsakovams, <...> jai padaryta žala, kadangi ji iš to negavo pajamų, o darbo pastangų ir laiko sąnaudų įdėjo daug.“ Anot pareiškėjos, viešojo administravimo subjektai veikė kartu ir ,,<...>savo neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjos teises, kurias tenka ginti, todėl <...> žalą privalo atlyginti solidariai.“

6Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (3 t., b. l. 1–3) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ribų matavimai, kurių metų buvo nustatytos riboženklių koordinatės, atlikti ir parengti vietinėje koordinačių sistemoje 1997-07-01. Kadastrinius matavimus atliko UAB ,,Trakuva“. Šio žemės sklypo ribos buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kuriame vietinės koordinačių reikšmės buvo transformuotos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą. Duomenys VĮ Registrų centre įvesti 2001-10-19. Atkreipia dėmesį, jog vietinė koordinačių sistema yra mažesnio tikslumo, turi sisteminių paklaidų, todėl transformavus vietinės koordinačių sistemos koordinates į valstybinę koordinačių sistemą, vietovėje esančios žemės sklypų ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, gali skirtis nuo ribų, nustatytų valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekant matavimus GPS pagrindu ir metodais. Iš 2017-05-08 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, jog taškas Nr. 1 (koordinatės ( - )) ir taškas Nr. 5 (koordinatės ( - )) žymi bendrą sklypų ribą. Sulyginus informacinėje sistemoje pateiktas pareiškėjos sklypo ribų koordinates su formuojamo sklypo koordinatėmis, jog sutapo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad formuojant gretimą sklypą yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir jai daroma žala. Todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Be kita ko, pažymėjo, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol yra nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

7VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (4 t., b. l. 133–140) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos nurodyta 4 000 Eur žala nėra pagrįsta tinkamais dokumentais. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, jog pateiktose sąskaitose įvardinti dokumentai buvo rengiami tuo metu, kai pareiškėja realiai galėjo gauti kokių nors kitų pajamų, tačiau jų negavo dėl to, kad rengė dokumentus, susijusius su jos nuosavybės teise valdomais nekilnojamaisiais objektais bei formuojamu nauju valstybinės žemės sklypu. Tai, kad pareiškėja yra teisininkė, kuri pasinaudodama savo turimomis žiniomis rengė įvairaus pobūdžio dokumentus, nereiškia, jog šių dokumentų pareiškėja negalėjo rengti laisvu nuo savo tiesioginio darbo metu. Pažymi, jog tuo atveju, jei pareiškėja negautas pajamas laikytų savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, toks jos neva patirtų asmeninių nuostolių atlyginimas nėra įtvirtintas galiojančiuose teisės aktuose. Teisės aktuose neįtvirtinta galimybė atlyginti išlaidas už atliktus teisinius veiksmus, kurias asmuo įvardijo kaip negautas savo pajamas. Civilinio proceso kodeksas nustato išlaidų atlyginimą tik atstovui, o šiuo atveju pareiškėja negali tuo pačiu metu būti ir atstove, ir atstovaujamąja, kadangi atstovavimo sutartis yra dvišalis sandoris. Pareiškėja nėra nei advokatė, nei advokato padėjėja, kurios užmokesčio dydis už teikiamas teisines paslaugas galėtų būti apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau net ir vadovaujantis šiomis taisyklėmis, sąskaitose nurodytos sumos už dokumentų parengimą viršija ne tik advokato padėjėjui, bet ir advokatui leidžiamo priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį. Pareiškėjos nustatytos sumos, nurodytos sąskaitose, negali būti vertinamos kaip negautos pajamos, kadangi nėra realių ir objektyviais faktais pagrįstų įrodymų, kad tokias pajamas ji iš viso galėtų būti gavusi. Sąskaitoje_2 nurodyta, kad už VĮ Registrų centrui teikto 2015-09-18 pareiškimo parengimą pareiškėja savo negautas pajamas įvertino 300 Eur. Akivaizdu, kad 2015-09-18 pareiškimas „Dėl duomenų patikslinimo, informacijos ir dokumentų pateikimo“ niekaip nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimu, kadangi 2015-09-18 pareiškimas tėra piliečio prašymas patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, pateikti informaciją, dokumentus, o surašant tokį prašymą nereikalingos specialios žinios.

8Pareiškėja žalą prašo priteisti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos bei VĮ Registrų centro solidariai, tačiau nepateikė jokių argumentų, kokiais veiksmais ar neveikimu VĮ Registrų centras prisidėjo prie pareiškėjos negautų pajamų, rengiant dokumentus kitiems subjektams dėl, jos nuomone, neteisėto elektros linijos tiesimo ar naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ). Nėra jokių pagrindų taikyti solidarią atsakomybę, nes nėra jokių tarpusavyje susijusių atsakovų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nėra jokių VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo: duomenys apie pareiškėjos nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - ), bei ( - ), atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, skunde nurodyti neva neteisėti VĮ Registrų centro veiksmai (patikslinti kadastro duomenys apie žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, adresą, įregistruotą kadastro žymą apie išduotą energinio naudingumo sertifikatą) atlikti pagal teisės aktų reikalavimus; nėra ir kito civilinei atsakomybei atsirasti būtino elemento – žalos (pareiškėjos nustatytos sumos už dokumentų parengimą negali būti laikomos negautomis pajamomis), taip pat nėra ir neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio.

9Teismas

konstatuoja:

10Nagrinėjamu atveju pareiškėja turtinę žalą kildina iš to, jog gindama savo teises, kurias neteisėtais veiksmais pažeidė Trakų rajono savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centras, pati sau teikė teisines paslaugas, t. y. rengė dokumentus, ir dėl to negavo pajamų. Taigi, pareiškėjos teigimu, negautos pajamos yra jai padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju teismas vertina, ar pareiškėjos tariamai negautos pajamos gali būti prilyginamos žalai.

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Taigi žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

12Pareiškėjos teigimu, ji yra teisininkė, kuri pati sau teikė teisinės paslaugas. Tai yra jos pagrindinė profesinė veikla, iš kurios ji gauna pajamas ir valstybei sumoka mokesčius. Todėl, neatsižvelgiant į tai, ar ji paslaugas teikia gyventojams, ar sau, už šių paslaugų teikimą ji privalo gauti atlygimą. Teikdama sau teisines paslaugas ji negavo pajamų, nors įdėjo daug darbo, pastangų ir laiko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; LAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; LAT 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; LAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2014 ir kt.). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-322/2008 ir kt.).

13Pareiškėja yra individualiai dirbanti teisininkė, kuri pati planuoja savo darbo laiką, todėl kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, kad rengdama procesinius dokumentus sau, ji negalėjo gauti pajamų iš neva potencialių klientų. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kreipimaisi, prašymai, atsakymai, skundai ir kt. dokumentai institucijoms (Trakų rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Registrų centrui) rengti tuo metu, kai ji realiai galėjo gauti kokių nors kitų pajamų, tačiau negavo dėl to, kad rengė dokumentus, susijusius su jos nuosavybės teise valdomais nekilnojamaisiais objektais. Pareiškėjos teiginys, kad teikdama sau teisines paslaugas, ji privalo mokėti sau atlyginimą, nuo kurio turi sumokėti mokesčius valstybei, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Kaip jau minėta, netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Taigi, įvertinus teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad, kai asmuo teikia sau teisines paslaugas ir už tai negauna atlyginimo, jam žala kilti negali.

14Pažymėtina, kad teisės aktuose neįtvirtinta galimybė atlyginti bylinėjimosi išlaidas asmeniui, teikiančiam sau teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 51 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010 išaiškino, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai). Pavedimo sutartis yra dvišalis sandoris. O šiuo atveju pareiškėja pati sau išrašė PVM sąskaitas faktūras. Taigi, įvertinus paminėtas įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad teisiškai negalima situacija, kai fizinis asmuo sudaro pavedimo sutartį su savimi ir už suteiktas teisines paslaugas sumoka sau pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

15Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad pareiškėjos nurodytos neva negautos pajamos nelaikytinos žala. Kaip minėta, žala yra būtina viešosios atsakomybės sąlyga, o nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

16Dėl prašymo išreikalauti įrodymus

17Pareiškėja pateikė (teisme gautas 2018-02-19) prašymą dėl dokumentų išreikalavimo, kuriuo prašė išreikalauti įrodymus (dokumentus) iš VĮ Registrų centro pagal pateiktą (2018-02-13 išraše) gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) informaciją, nurodytą punktuose: 4.10, 7.9–7.11, 10–12. Analogišką prašymą pareiškėja pateikė kartu su 2018-02-28 teisme gautais paaiškinimai ir atsikirtimais.

18Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama: panaikinti UAB ,,Geodeziniai matavimai“ žemės sklypo performavimo ir pertvarkymo projektą ir 2015-02-04 raštą Nr. 1, 2015-02-10 raštą Nr. 6, 2017-07-13 ir 2017-08-22 raštus bei įpareigoti pašalinti geodezinius kuoliukus; panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-10 sprendimą Nr. AP3-2023, 2014-12-23 sprendimą Nr. S-064, 2014-11-17 įsakymą Nr. P2-1424, 2015-10-08 raštą Nr. AP3-3736, 2017-02-10 raštą Nr. AP3-573, 2010-12-27 įsakymą Nr. P-1128; įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti įrašus ir panaikinti VĮ Registrų centro 2015-10-02 raštą Nr. VILN(12.5.13.)-27048; įpareigoti atsakovą AB ESO atjungti elektrą iš pareiškėjos D. V. nuosavybės teisėmis valdomos elektros dėžės ir išsikasti iš jos namų valdos žemės sklypo prijungtą elektros kabelį bei panaikinti AB ESO 2015-10-07 raštą Nr. 41030-2658 bei priteisti iš atsakovų UAB ,,Geodeziniai matavimai“, AB ESO ir VĮ Registrų centro žalą. Teismas 2017-10-13 nutartimi šiuos pareiškėjos reikalavimus atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-11-17 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-10-13 nutartį paliko nepakeistą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas šioje administracinėje byloje nevertino pareiškėjos argumentų, susijusių su paminėtais VĮ Registrų centro ir Trakų rajono savivaldybės administracijos priimtais įsakymais, sprendimais ir raštais.

19Šiuo atveju pareiškėja prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centro įrodymus (dokumentus), susijusius su reikalavimais, kuriuos teismas atsisakė priimti, todėl pareiškėjos prašymas dėl dokumentų išreikalavimo atmestinas.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Nutarė

21Pareiškėjos D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėja D. V. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 2–19), kuri... 5. Skunde nurodo, kad pagal 1998-08-10 pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr.... 6. Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (3 t., b. l.... 7. VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (4 t., b. l. 133–140) su skundu... 8. Pareiškėja žalą prašo priteisti iš Trakų rajono savivaldybės... 9. Teismas... 10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turtinę žalą kildina iš to, jog gindama... 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1... 12. Pareiškėjos teigimu, ji yra teisininkė, kuri pati sau teikė teisinės... 13. Pareiškėja yra individualiai dirbanti teisininkė, kuri pati planuoja savo... 14. Pažymėtina, kad teisės aktuose neįtvirtinta galimybė atlyginti... 15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad pareiškėjos nurodytos... 16. Dėl prašymo išreikalauti įrodymus... 17. Pareiškėja pateikė (teisme gautas 2018-02-19) prašymą dėl dokumentų... 18. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į... 19. Šiuo atveju pareiškėja prašo išreikalauti iš VĮ Registrų centro... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 21. Pareiškėjos D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 22. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...