Byla 2-113-890/2012
Dėl statybos trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo,-

1Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Inai Reinikienei, dalyvaujant ieškovui J. S., ieškovo atstovui advokatui P. Ž., atsakovo atstovui advokatui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui( - ) dėl statybos trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo,-

Nustatė

2ieškovas 2008-06-10 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Plienas“ neatlygintinai pašalinti įvairius gyvenamojo namo, esančio( - ), statybos trūkumus (t. 1, b.l. 2-8), 2011-02-25 pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas iš atsakovo priteisti jo naudai 27 629,79 Lt trūkumų šalinimo išlaidas, kurios susideda iš buto, esančio Neringos g. 12-16, Palangoje, sienų apšiltinimo – 9369,92 Lt ir langų pakeitimo – 18259,87 Lt (t. 2, 139-141). Nurodė, kad 2001-12-06 iš atsakovo įsigijo butą su rūsiu, esantį Neringos g. 12-16, Palangoje. Pastačius pastatą, kuriame yra šis butas, ir jį pripažinus tinkamu naudoti, atsakovas nepateikė pastato privalomosios techninės dokumentacijos. Pradėjus eksploatuoti butą, ėmė aiškėti pastato statybos trūkumai, apie kuriuos pranešė atsakovui, prašydamas juos pašalinti. Iš pradžių atsakovas trūkumus pripažino ir bandė juos šalinti. 2003-10-03 atsakovui pateiktas prašymas dėl nebaigtų darbų ir defektų likvidavimo, atsakovo direktorius pateikė atsakymą, kuriame išdėstė, kuriuos darbus atliks, kurių negali atlikti. Trūkumų daugėjo, atsakovas pradėjo vengti ieškovo. Atsakovas buvo kviečiamas atvykti į pastato statybos trūkumų nustatymo procedūras, kurių metu sudaryti pastato statybos trūkumų sąrašai – 2007-02-23 defektinis aktas ir 2007-03-09 aktas, kuriuose remiantis pastato projekto autoriaus architekto D. R. 2000 m. pastato projekto aiškinamuoju raštu, nustatyti atsakovo neištaisyti ir naujai atsiradę pastato statybos trūkumai, tarp kurių ieškovas mini ir tai, jog pastate sumontuoti langai yra blogos kokybės, ne tokie kokie numatyti projekte - turi būti mediniai (klijuoti, daugiasluoksniai) dažyti su trijų stiklų paketais, taip pat namo išorinės sienos visu perimetru įrengtos be šiluminės izoliacijos, 2007-02-20 nustatyta, kad faktinė šoninių sienų šiluminė varža R=2,50 m2K/W, galinių sienų: R=2,32 m2K/W, nors rangos sutarties 1-ame priede nustatyta, kad atsakovas garantuoja šiluminę varžą R>3,5 m2K/W. Minėti aktai buvo pateikti atsakovui, tačiau į juos nereaguota, trūkumai nepašalinti. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį laikotarpį. Atsakovas netinkamai atliko pastato statybos darbus, pastato kokybė neatitinka esminių statinio projekte, teisės aktuose nustatytų statinio reikalavimų, todėl atsakovui pagal CK 6.665 str. 1 d. 1 p. kyla pareiga neatlygintinai pašalinti minėtus trūkumus. Pakeitęs ieškinio dalyką, ieškovas nurodė, jog Statybos įstatymo 36 str. 1 d. numato, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, - 20 metų. CK 1.127 straipsnio 5 d. nurodo, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. CK 1.130 str. 2 d. nustato, jog ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

3Ieškovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai įsigijo butą, jį apžiūrėjo, jis buvo su daline apdaila, plastikiniai langai jau buvo sumontuoti. Pastatas priduotas 2001-12-01, bet su langų pakeitimu iš klijuoto medžio į plastikinius architektas sutikimą parašė vėliau. Sudėti nekokybiški langai, išbyrėjo plastikinė furnitūra, kurią keičiant į plieninę reikia mokėti 300-400 litų. Pirkdamas susipažino su dokumentacija, buvo preliminariai atliekamų darbų sąrašas, kuriame yra du punktai, dėl ko dabar kyla ginčas, kad lauko sienos apšiltintos su šilumos izoliacija, garantuoja sienų varžą daugiau kaip 3,5 ir kad langai bus dažyti mediniai su trijų stiklų paketu. Viso to nėra. Varža yra 2,32, o turėjo būti daugiau nei 3,5. Prieš pirkdamas butą, susipažino su aiškinamuoju raštu ir pasirašė sutartį. Prašo priteisti iš atsakovo lėšas, jog galėtų padaryti šiluminę izoliaciją iš vidaus ir pakeisti plastikinius langus į klijuoto medžio su trijų stiklų paketu. Defektai galioja 20 metų. Jis yra dirbęs 40 metų gamyboje, pastatęs daug gyvenamųjų namų, jo išsilavinimas aukštasis inžinierinis.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad statinys pripažintas tinkamu naudoti, pastato dokumentacija neprivalo būti perduota pastato bendraturčiams. Atsakovas buvo dėmesingas ieškovo nusiskundimams, vykdavo apžiūrėti ir įvertinti atsiradusius statinio defektus, juos šalino. Tačiau vėliau ieškovas pradėjo iš atsakovo reikalauti visiškai nepagrįstų defektų taisymo darbų atlikimo. Atsakovas nėra atsakingas už natūralų nusidėvėjimą ir neprivalo nuolat gerinti gyvenamąją aplinką, juolab, kad pasibaigę garantiniai terminai visiems defektams, kurių šalinimo reikalauja ieškovas. Ieškovo pateiktuose aktuose nurodyti defektai nustatyti vadovaujantis aiškinamuoju architekto D. R. raštu, kurio punktai vykstant statybai buvo tobulinami ir keičiami, todėl minėtu dokumentu vadovautis netikslinga. Gyvenamojo namo išorinės sienos buvo įrengtos pagal projekte numatytą schemą, o ieškovo pateiktame KTU Architektūros ir statybos instituto atsakyme šiluminės varžos skaičiavimas atliktas pagal ieškovo pateiktas schemas, kurios prie ieškinio nepridėtos ir neaišku, kokiomis schemomis šiluminė varža buvo apskaičiuota. Pastato sienų faktinė šiluminė varža yra 2,93 m2K/W ir atitinka projekte numatytą detalės schemą, kurioje taip pat pavaizduota šiluminė varža yra nurodyto dydžio, statybos darbai susiję su šilumine varža atlikti nenukrypstant nuo projekto. Nors projekte buvo numatyta montuoti medinius langus, tačiau vėliau mediniai langai pakeisti į plastikinius, gavus architekto D. R., Palangos vyriausiojo architekto ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos sutikimą. Be to, manas nėra tinkamai eksploatuojamas, jame gyvenama tik šiltuoju metų laiku, žiemą jis nėra pakankamai šildomas ir vėdinamas.

5Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus teiginius ir papildomai paaiškino, kad leidimas statyti gyvenamąjį namą, kuriame yra ieškovo butas, išduotas 2000-06-19. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas pasirašytas 2001-12-01. Akto 11 punkte nurodyta, kad atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatyta tvarka suderinti bei nurodyti pateikiamoje techninėje dokumentacijoje. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad namo išorinės sienos visu perimetru yra įrengtos be šiluminės izoliacijos, kadangi gyvenamojo namo išorinės sienos buvo įrengtos pagal projekte numatytą detalės schemą, o ieškovo pateiktame KTU Architektūros ir statybos instituto statybinės šiluminės laboratorijos 2007-02-20 atsakyme Nr.V6-89 šiluminės varžos skaičiavimas atliktas pagal ieškovo pateiktas schemas, kurios prie ieškinio nepridėtos, neaišku, kuo remiantis varžos buvo apskaičiuotos. Be to laboratorija vadovavosi teisės normomis, kurios gyvenamojo namo statybai, kurio leidimas statybai išduotas 2000-06-19 dieną, negalioja. Pastato sienų faktinė šiluminė varža yra 2,93 m2K/W, atitinka projekte numatytą detalės schemą, atsakovas statybos darbus susijusius su šilumine varža, atliko nenukrypdamas nuo projekto. Ieškovas pirkdamas butą, patvirtino, kad perduotas butas yra tinkamos kokybės, dėl jo būklės jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovas ilgą laiką dirbęs statybų srityje, pirkdamas butą apžiūrėjo. Buto kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į pastato ir buto įrengimo elementus, įskaitant ir plastikinius langus, butas nupirktas už 40000 litų, nors jo vertė pagal 2001-06-23 vidutinę rinkos kainą sudarė 80318 litų. Byloje taikytinos CK 6.338 str. 2 d., CK 1.127 str. 1 d. nuostatos ieškinio senaties termino pradžią skaičiuojant nuo 2001-12-06.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas iš atsakovo 2001-12-06 pirkimo-pardavimo sutartimi už 40 000 litų įsigijo butą, esantį( - ), pastate 25/990-0011-01-9, 1A3p, su rūsiu pažym. R-1 (1/18 iš 459,14 kv.m.) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-4 (1/3 iš 11,36 kv.m.), unikalus Nr. 25/990-0011-01-9:0017, buto bendras plotas 56,63 kv.m., kambarių skaičius –du, suteiktas įregistruojant statinius nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 50/161064 (t. 2, b.l. 171-172). 2001-12-06 ieškovas pasirašė priėmimo perdavimo aktą, kurio 2.1 p.p. pažymėta, jog pirkėjas pareiškia, jog perduotas butas su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis yra tinkamos kokybės, dėl jo būklės jokių pretenzijų pardavėjui neturi (t. 2, b.l. 173). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, kad buto, esančio( - ), vidutinė rinkos vertė 2001-06-23 yra 80 318 Lt, tokia pati nuostata įtraukta ir į pirkimo – pardavimo sutarties 3 punktą (t. 1, b.l. 14-15, t. 3, b.l. 26).

81999-11-16 AB “Achema“ nutarė leisti ( - ) pagal suderintą rekonstrukcijos projektą vykdyti remonto ir rekonstrukcijos darbus pastate, esančiame( - ) (t. 1, b.l.129). 2000-06-20 atsakovui( - ) buvo išduotas leidimas statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ( - ) (t. 1, b.l. 38). 2001-06-18 pažymoje apie statinio statybą pagal suderintą projektą nurodyta, kad statytojas ( - ) gyvenamąjį namą ( - ) stato be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto (t. 1, b.l. 130).

92001-12-01 Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, jog pastatas tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti, akte nurodyti tokie statinio rodikliai – sienų varža 0,293 W/m2K tiek pagal projektą, tiek faktiškai, akto 11 punkte nurodyta, jog atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatytąja tvarka suderinti bei nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje (t. 1, b.l. 39-42, 131-134).

10Aiškinamajame daugiabučio namo( - ) rašto 11 punkte nurodyta, kad langai mediniai, dažyti su trijų stiklų paketais (t. 1, b.l. 58-60). Architektas D. R. neprieštaravo, kad ginčo pastate būtų naudojami plastikiniai langai vietoj projekte numatytų medinių, sutikimą 2001-11-30 bei 2001-12-11 išreiškė ir Palangos miesto vyriausiasis architektas bei Kultūros vertybių apsaugos departamentas (t. 1, b.l. 111). Namo, ( - ), projekte numatyta, jog įrengiama akytojo betono blokelių siena (Detalė 3), kurios šiluminė varža R=2,93 m2k/w (t. 1, b.l. 110).

112003-10-03 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl nebaigtų darbų ir defektų likvidavimo, kuriame nurodė, jog jo įsigytuose dviejuose butuose Nr. 16 ir Nr. 7 yra trūkumų, tarp kurių žema sienų šiluminė varža nėra minima, apie tai, kad įrengti ne mediniai, o plastikiniai langai, nėra užsiminta, tik paminėta, kad neatsidaro trijų rėmų langų antroji dalis (t. 1, b.l. 43-44). Atsakovas į raštą reagavo 2003-11-13 atsakymu, kuriame nurodė, jog dalis prašyme nurodytų trūkumų bus pašalinta, kiti klausimai aptarti dalyvaujant vietoje (t. 1, b.l. 45). 2008-04-15 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl dokumentų pateikimo ir statybos trūkumų name šalinimo (t. 1, b..l 57).

122007-02-20 rašte KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas nurodė, jog pagal ieškovo 2007-02-19 pateiktas schemas, apskaičiuotos tokios namo( - ), sienų šiluminės varžos: šoninių sienų - 2,50 m2K/W; galinių sienų – 2,32 m2K/W, skaičiavimai atlikti pagal STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, akytojo betono projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė apskaičiuota pagal STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (t. 1, b.l. 56).

132007-02-23 buvo surašytas gyvenamojo namo( - ), defektinis aktas, kurį pasirašė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. Specialistas bei DNSB „Neringa-2“ administratorius ir ieškovas, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos įgaliotas atstovas. Defektiniame akte nurodyta, jog komisija apžiūrėjusi namą, išnagrinėjusi rašytinę techninę dokumentaciją, konstatavo pastato defektus. Paminėta, jog pastato sienos be šiluminės izoliacijos, faktinė šoninių sienų šiluminė varža 2,50kv.m. K/W, o galinių sienų – 2,32 kv.m. K/W. Nors užsakovams rangos sutarčių priede atsakovas rašė, kad lauko sienos su šilumine izoliacija, garantuojančia sienų šiluminę varžą >3,5 m2K/W, todėl( - ) turi nedelsiant apšiltinti pastatą visu perimetru (t. 1, b.l. 48-49). 2007-03-09 ta pati komisija surašė UAB „Plienas“ grubių projektinių pažeidimų ir dėl to atsiradusio broko 20 butų gyvenamajame name( - ), nustatymo aktą, kuriame nurodoma, jog komisija, išnagrinėjusi projekto architektūrinius ir konstrukcinius reikalavimus ir statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nustatė rangovo ( - ) padarytus grubius pažeidimus pastate, t.y. fasadai neaptaisyti fasadinėmis izoliacinėmis plokštėmis ant metalinio karkaso, todėl maža sienų šiluminė varža, nesumontuoti langai – mediniai (klijuoti, daugiasluoksniai), dažyti su trijų stiklų paketais (t. 1, b.l. 50-51). Ieškovas pateikė ( - ) pasiūlymą, iš kurio matyti, jog aštuonių langų pakeitimas mediniais kainuotų 18 259,87 Lt (t. 2, b.l. 144-145). UAB „Skena“ paskaičiavo buto, esančio( - ), vidaus, lauko ir laiptinės sienų apšiltinimo iš vidaus ir apdailos kainas, pagal ieškovo užsakymą, lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog minėti darbai 2010 m. kovo mėn. kainomis kainuotų 9369,92 Lt (t. 2, b.l. 146-150). Iš 2002-05-02 pažymėjimo apie nekilnojamąjį turtą matyti, jog ieškovo buto vidutinė rinkos vertė 2001-06-23 buvo 80318 Lt, registro pažymoje nurodyta, jog ieškovo butas yra nebaigtame statyti pastate 1A3p (buvęs pažymėjimas 1M1p), kurio baigtumas 60 proc. (t. 2, b.l. 151).

14Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl buto, kurį iš atsakovo (statytojo) įsigijo ieškovas, statybos trūkumų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo būsimas buto, kurį įsigijo iš ieškovo, trūkumų šalinimo išlaidas, motyvuodamas tuo, kad parduotas butas neatitinka pastato projekto aiškinamajame dokumente ir projekte numatytų jam keliamų reikalavimų.Ieškovas reikalavimą įpareigoti atsakovą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, grindžia CK 6.665 str. 1 d., taip pat, nurodo, kad statinio projekte buvo numatyti mediniai langai, tačiau įrengti plastikiniai, kurių keitimas jam kainuos, be to, iš pateikto į bylą rašto matyti, jog statinio sienų šiluminė varža yra mažesnė nei buvo numatyta rangos sutartyje.

15Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 str.). Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės būstą, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 3.334 str.).

16Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

17Ieškovas, teigdamas, jog įsigijo netinkamos kokybės butą, privalo įrodyti šias aplinkybes. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas butą iš atsakovo įsigijo 2001-12-06, jokių pretenzijų dėl perduodamo buto atsakovui neturėjo, buto perdavimo-priėmimo akto 2.2 punkte nurodyta, kad pardavėjo atstovas perdavė pirkėjui visus dokumentus, susijusius su aukščiau minimo buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis technine charakteristika ir būkle, buto su rūsiu raktus bei visus techninės apskaitos dokumentus (t. 2, b.l. 173). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas butą įsigijo už dvigubai mažesnę kainą nei tuo metu rinkoje buvo vertinamas toks butas (t. 1, b.l. 14-15). Ieškinį dėl įsigyto buto ir kitų pastate nustatytų statybos defektų ir trūkumų ieškovas teismui pateikė tik 2008-06-10 (t. 1, b.l. 2). Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog pastato, kuriame yra ginčo butas, architektas D. R. sutiko, jog pastato projekte numatyti mediniai langai būtų pakeisti plastikiniais (t. 1, b.l. 111). Ieškovas teisme patvirtino, jog apžiūrėjo butą, prieš jį įsigydamas, plastikiniai langai jame jau buvo sumontuoti, o tai, jog, kaip pats nurodo, turi inžinieriaus išsilavinimą ir daug metų dirba statybos versle, tik patvirtina, jog įsigydamas butą negalėjo nepastebėti, jog jame įrengti plastikiniai langai, o ne mediniai. Tai, jog pastato aiškinamajame rašte nurodyta, kad pastate numatyta įrengti medinius langus, nereiškia, jog statybos metu nebuvo daromi projekto pakeitimai, kas, kaip matyti iš byloje esančio sutikimo, ir buvo padaryta. Statinys pripažintas naudoti tinkamu. Pripažinimo tinkamu naudoti akto 11 punkte nurodyta, jog atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projektų ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatytąja tvarka suderinti bei nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje (t. 1, b.l. 39-42, 131-134). Aplinkybė, jog ieškovas įsigijo butą su plastikiniais langais, nors pastato projekto aiškinamajame rašte pastate buvo numatyta įrengti medinius langus, savaime nereiškia jog jis įsigijo netinkamos kokybės butą. Ieškovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, jog plastikiniai langai yra nekokybiški ar dėl jų patiria kokių nors pagrįstų nepatogumų ir dėl to yra kaltas ieškovas.

18Savo argumentus, jog namo išorinės sienos įrengtos be šiluminės izoliacijos, ieškovas grindžia 2007-02-20 KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos raštu (t. 1, b.l. 56). Iš minėto rašto nėra aišku, pagal kokias ieškovo pateiktas schemas laboratorija pateikė atitinkamas išvadas, laboratorijos atsakyme remiamasi teisės aktais, kurie negaliojo pastato statybos metu, todėl jų keliami reikalavimai šiluminei sienų varžai negali būti taikomi pastatui, kuriame yra ginčo butas, todėl šiuo įrodymu teismas nesivadovauja. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pastato sienos įrengtos pagal projektą, minėtą aplinkybę patvirtina ir pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyta, jog sienų šiluminė varža atitinka projekte nurodytą ir sudaro 2,93 m2K/W. Teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas darbus, susijusius su šilumine varža, atliko nenukrypdamas nuo projekto, o ieškovas tinkamų įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimą priteisti iš ieškovo buto sienų apšiltinimo išlaidas, nepateikė, todėl reikalavimas atlyginti buto sienų apšiltinimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

19Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui manyti, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė reikalavimo, kuris keliamas ieškovui, pagrindo, taigi ieškinys turi būti atmestas.Atsakovas ieškovo keliamiems reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį būtina nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 str. 10 d. numatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo statybos trūkumų šalinimo išlaidas pakeisti pareiškė praėjus daugiau nei šešeriems metams po to, kai iš atsakovo įsigijo butą. Statybos įstatymo 36 str. 1 d. numatyta, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, - 20 metų. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyti statinio garantiniai terminai, įsigaliojo tik 2002-07-01, todėl garantiniai terminai, numatyti šiame teisės akte taikytini pastatams, pastatytiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Iš bylos duomenų teismas sprendžia, kad ieškovas įsigytą butą pradėjo eksploatuoti jį įsigijęs, tai patvirtina jo paties prašymai ištaisyti pastato defektus, jau nuo 2003 m. adresuoti atsakovui. Atsakovas neneigė tam tikrų ieškovo prašymuose nurodytų pastato trūkumų, ir kaip pripažįsta pats ieškovas, dalį jų pašalino. Reikalavimus dėl langų pakeitimo mediniais ir namo sienų apšiltinimo ieškovas pradėjo reikšti tik 2007 metais, t.y. praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo buto įsigijimo, anksčiau jokių pretenzijų dėl pastato apšiltinimo, langų neturėjo. CK 6.335 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Pagal šio straipsnio 2 dalį, garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.338 str. 2 d. nurodyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiuo atveju skaičiuojant, ar ieškovas nepraleido ieškinio senaties, turėtų būti taikoma CK 6.338 str. 2 d. nuostata, ir laikytina, jog ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu. Atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 92 str., 96 str. 2 d., iš ieškovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 24,70 Lt (t. 3, b.l. 32).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265-270 str., teismas

Nutarė

21ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovo J. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai 24,70 Lt (dvidešimt keturis litus 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė,... 2. ieškovas 2008-06-10 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti... 3. Ieškovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo posėdžio metu... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas iš atsakovo 2001-12-06... 8. 1999-11-16 AB “Achema“ nutarė leisti ( - ) pagal suderintą... 9. 2001-12-01 Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti... 10. Aiškinamajame daugiabučio namo( - ) rašto 11 punkte nurodyta, kad langai... 11. 2003-10-03 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl nebaigtų darbų... 12. 2007-02-20 rašte KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės... 13. 2007-02-23 buvo surašytas gyvenamojo namo( - ), defektinis aktas, kurį... 14. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl buto, kurį iš atsakovo (statytojo)... 15. Jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas... 16. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 17. Ieškovas, teigdamas, jog įsigijo netinkamos kokybės butą, privalo įrodyti... 18. Savo argumentus, jog namo išorinės sienos įrengtos be šiluminės... 19. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265-270 str., teismas... 21. ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš ieškovo J. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), valstybės naudai 24,70 Lt...