Byla 1A-187-334/2018
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 100 (šimto) MGL dydžio, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

2sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

3dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

4gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;
  • pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 100 (šimto) MGL dydžio, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda.

    6

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. Š. paskirta – 120 (šimto dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) bauda.

8Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta S. Š. galutinė – 80 (aštuoniasdešimties) MGL dydžio, t. y. 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) bauda.

9Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 23 d. 17.16 val. iki 2018 m. sausio 24 d. 15.26 val. (1 laikino sulaikymo para) ir laikoma, jog S. Š. sumokėjo 2 MGL (100 Eur) dydžio baudos dalį, todėl likusi nesumokėta bauda yra 78 (septyniasdešimt aštuoni) MGL, t. y. 3900 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai eurų).

10Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi nustatyta paskirtą baudą sumokėti per 36 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, S. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

12Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuota iš S. Š. valstybės naudai automobilio „( - )“ vidutinė turto vertė – t. y. 2560 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt eurų).

13Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, valstybės naudai konfiskuotos 450 Eur piniginės lėšos, saugomos Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal Kvitą A serija AAB Nr. ( - )

14S. Š. skirtos kardomosias priemonės – 2018 m. sausio 24 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2018 m. sausio 24 d. dokumento, t. y. S. Š. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ) paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – nuspręsta panaikinti. S. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ), saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti VĮ „( - )

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

16

  1. Skundžiamu nuosprendžiu S. Š. nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. sausio 23 d., apie 17.05 val., ( - ), ties namu Nr. ( - ) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol ( - ) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kur alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ( - ), turinčiu metrologinę patikrą Nr. ( - ), galiojančią iki 2018 m. vasario 28 d., tikrinant blaivumą jam buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas, o paimtame kraujo mėginyje, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. ( - ) S. Š. kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. didesnė už įstatymo numatytą 1,5 promilės etilo alkoholio.
  2. Be to, jis 2018 m. sausio 23 d., po 17.05 val., ( - )siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, už tai, kad vairavo būdamas neblaivus (nustatytas 1,63 promilių girtumas) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui G. R. ir to paties būrio vyriausiajam patruliui R. G. tiesiogiai pasiūlė, t. y. tarnybiniame automobilyje „V. C.“, valstybinis numeris ( - ) ant priekinės sėdynės padėjo 450 Eur kyšį, siekdamas valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, kad pareigūnai nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto, t. y., vairavimo kelių transporto priemonės esant apsvaigusiam nuo alkoholio.
  3. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės E. Š. laidavimą be užstato ir bylą nutraukti. Taip pat prašo sušvelninti vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių - sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų, kitas baudžiamojo poveikio priemones palikti galioti nepakeistas.
  4. Skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, jog nuteistasis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl pasiūlė pareigūnams kyšį. Nurodo, kad iš policijos pareigūnų fiksuoto vaizdo įrašo akivaizdu, jog nuteistasis ne siūlo kyšį, o bendraudamas su pareigūnais konkrečiai paduoda 450 Eur, padėdamas tarnybiniame automobilyje ties priekine sėdyne. Teigia, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių, todėl, nuteistojo veika turi būti kvalifikuojama su nuoroda į BK 22 str. 1 d., kas rodo veikos mažesnį pavojingumą, reikšmingą BK 22 str. 3 d., 62 str. 2 d. 4 p. Nuteistasis teigia, kad kyšio davimas buvo momentinė ir spontaniška reakcija, jam esant neblaiviam ir vairuojant automobilį, todėl, jo manymu, nebuvo jokio procesinio būtinumo nuteistojo nusikalstamą veiką skaidyti į du atskirus nusikalstamos veikos epizodus ir taip dirbtinai sunkinti jo teisinę padėtį.
  5. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl nusikalstamos veikos darymo laiko ir aplinkybių, reikšmingų veikos kvalifikacijai. Skunde aiškinama, kad jis pasikėsino duoti kyšį siekdamas išvengti blaivumo patikrinimo su vėlesnėmis pasekmėmis, nekonkretizuojant jo atsakomybės rūšies, tačiau teismas šiuos duomenis neteisingai vertino eiliškumo tvarka, kas jo įsitikinimu, daro nuosprendį iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą. Nuteistasis mano, kad teismas turėjo įspėti kaltinamąjį dėl faktinių aplinkybių keitimo galimybės baudžiamajame procese LR BPK 255-256 str., jei prokuroras neiniciavo kaltinimo aplinkybių keitimo.
  6. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė uždraudimo naudotis specialiąja teise vidurkį, t.y. draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Nuteistasis nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į nuteistojo poziciją dėl nusikalstamos veikos, jo apgailestavimą, gailėjimąsi, padėjimą atkleisti nusikalstamą veiką, teigiamą jo asmenybės charakterizavimą, kas rodo mažesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, valstybei.
  7. Nuteistasis teigia, kad įvertinus jo nebaigtos tyčinės apysunkės ir nesunkios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir laiką bei nuteistojo poziciją dėl šių veikų, galima būtų laikyti, jog šios veikos tėra viena besitęsianti veika. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti galimos laiduotojos ir nuteistojo prašymą dėl laidavimo instituto taikymo galimybės.
  8. Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.
  9. Nuteistojo S. Š.apeliacinis skundas atmetamas.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu apeliantas neneigia atlikęs jam inkriminuotus veiksmus bei tyčios juos atliekant, tačiau apeliaciniu skundu ginčijama jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 227 straipsnio 1 dalies) stadija, teigiant, kad veika nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, prašoma atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti bei sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus visos bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi minėtieji apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir sąlygoja skundo atmetimą.
Dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių
  1. BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014) t.y. atliekamas bent vienas iš alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Pažymėtina, kad baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008, 2K-266/2014 ).
  2. Byloje esančiais, skundžiamame nuosprendyje nurodytais įrodymais konstatuota ir apelianto nėra ginčijama, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo tiesiogiai davė pastariesiems 450 eurų kyšį. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytą formalią papirkimo sudėtį, pats kyšio davimas, nepriklausomai nuo to, ar kyšis paimtas ar ne, yra pakankamas konstatuoti BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto papirkimo baigtumą, o aplinkybė, kad kyšiu nebuvo pasiekti nusikalstamos veikos tikslai – pareigūnai nepaėmė kyšio ir už duodamą kyšį neįvykdė kyšio davimu siektų tikslų, t.y. kad policijos pareigūnai netikrintų S. Š. blaivumo, įtakos šio nusikaltimo baigtumui bei atitinkamai nusikaltimo kvalifikavimui neturi. Todėl perkvalifikuoti apeliantui inkriminuotą veiką iš BK 227 straipsnio 1 dalį į BK 22 straipsnio1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį, nėra jokio teisinio pagrindo.
  3. Apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas tik po pasiūlymo duoti kyšį buvo patikrintas alkotesteriu, kas sąlygojo S. Š. nugabenimą dėl kraujo tikrinimo galimybės bei baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kilimą, nusikalstamos veikos (BK 227 straipsnio 1 dalį) kvalifikavimui taip pat reikšmės neturi. Pažymėtina, kad viso proceso metu S. Š. neneigė, kad šventė bendradarbio gimtadienį ir vartojo alkoholį, kas leidžia manyti, jog net ir žinodamas, kad teisės aktai draudžia pavartojus alkoholį vairuoti transporto priemonę, jis nepaisydamas draudimų, sėdo vairuoti automobilį. Po ko, policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius apelianto vairuojamą transporto priemonę, jis puikiai suvokė, kad jam gresia teisinės pasekmės, todėl siekiant išvengti, bet kokių teisinių pasekmių, t.y. nekonkretizuojant administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, dar prieš jo patikrą alkotesteriu ir atitinkamų procesinių veiksmų atlikimą, jis pasiūlė materialinį atlygį, kad policijos pareigūnai netikrintų jo blaivumo (girtumo) alkotesterio prietaisu ir paleistų jį namo. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 1 dalį neturi įtakos nei galimi kaltininko motyvai siūlant, pažadant, susitariant ar duodant kyšį, nei blaivumo (girtumo) rezultatai. Taigi, priešingai skundo teiginiams, nepriklausomai nuo to, ar kyšis buvo duotas prieš patikrinimą alkotesteriu ar po to, blaivumo (girtumo) rezultatai nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimui įtakos neturi ir S. Š. baudžiamosios atsakomybės už papirkimą (BK 227 straipsnio 1 dalį) nepanaikina.
Dėl laidavimo instituto taikymo
  1. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
  2. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.
  3. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas apelianto S. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą bei atmesdamas apelianto sutuoktinės E. Š. prašymą dėl BK 40 straipsnio taikymo, savo sprendimą išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas vertino tai, jog S. Š. per sąlyginai trumpą laiko tarpą padarė dvi nusikalstamas veikas, vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikos tyčinės, baigtos. Be to, apylinkės teismas vertino ir tai, kad nepaisant to, jog apeliantas nežinojo, kad dėl jo girtumo jam kils baudžiamoji atsakomybė, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių turtui ar net gyvybei ir bandydamas tai nuslėpti, bandė priversti nusikalsti policijos pareigūnus, siūlydamas jiems materialinį atlygį, kad nebūtų fiksuotas jo vairavimas esant neblaiviam. Nors apeliantas tvirtina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos tėra viena besitęsianti veika, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. vieningos tyčios ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad S. Š. padarė dvi skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas (BK 227 straipsnio 1 dalis, BK 281 straipsnio 7 dalis), to neneigiant ir pačiam S. Š., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos ne kaip pavienė tęstinė veika, o kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, kas sudaro pagrindą manyti, jog S. Š. atžvilgiu pritaikytas laidavimo institutas prieštarautų teisingumo įgyvendinimui.

17Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

  1. Apeliantas nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės, draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams terminu, prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą sutrumpinti iki 1 metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė paskirta teisingai, šios priemonės terminas nustatytas tinkamai.
  2. Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje situacijoje paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,63 prom. girtumas, kraujyje mažiausia 2,08 prom. etilo alkoholio koncentracija), dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal baudžiamojo kodekso nuostatas. Kaip jau buvo minėta, tokie neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pastebėtina, kad apeliantas neblaivus vairavo transporto priemonę 17.05 val., darbo dieną, tai yra, kai eismas mieste ypač intensyvus. Be to iš baudžiamosios bylos matyti, kad S. Š. yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. (b. l. 101). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis paskirtas pagrįstai. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, t.y. lygų numatytiems minimaliems jų dydžiams.
  4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, prokuroras kėlė klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios. Prokuroro manymu, terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 23 d., tai yra nuo vairuotojo pažymėjimo atėmimo nusikalstamos veikos padarymo dienos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-144-628/2018 išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, jog teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykis buvo 2018 m. sausio 23 d. 2018 m. sausio 24 d. nutarimu S. Š. paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 89-90). Duomenų, kad apeliantui būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, 2018 m. sausio 24 d. apeliantui realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos. Pažymėtina ir tai, kad kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-144-628/2018 nurodyta, kad BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-418-222/2016). Tačiau šiuo atveju sutiktina, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas iš asmens, kuris padarė nusikalstamą veiką neblaivus sutampa su specialiosios teisės atėmimu.
  5. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, nuo kada yra skaičiuotinas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi nuosprendžio esmė nesikeičia. Teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį tikslina, nustatydama, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. sausio 24 d.
  6. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, todėl keisti šį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

20Nustatyti, kad S. Š. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 24 d.

Ryšiai