Byla 2A-1150-730/2016
Dėl nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

3dalyvaujant ieškovės AB Šiaulių banko atstovei advokatei Eglei Višinskienei,

4atsakovei Z. G., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB Šiaulių banko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB Šiaulių banko ieškinį atsakovei Z. G. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovės Z. G. priešieškinį ieškovei AB Šiaulių bankui dėl nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Ginčo esmė

8

  1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-7-20480/2015 ir netenkinti atsakovės prašymo išreikalauti jai iš ieškovės neišmokėtą priedą prie atlyginimo už 2015 m. III ketvirtį.
  2. Atsakovė priešieškiniu prašė palikti galioti Darbo ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą; priteisti iš ieškovės 230,28 EUR nesumokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį, proporcingą 230,28 EUR neišmokėtai sumai, skaičiuojamą už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015-11-09) iki visiško atsiskaitymo, 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10

  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-13 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Paliko galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą, patikslindamas, kad AB Šiaulių bankas privalo išmokėti Z. G. 230,28 EUR, neatskaičius mokesčių, priedą už 2015 m. trečiąjį ketvirtį. Priteisė iš AB Šiaulių banko Z. G. 1078,71 EUR vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už uždelstą visiškai atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2015-11-09, iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 23,97 EUR vidutinio darbo dienos užmokesčio, neatskaičius mokesčių (skaičiuojant penkių dienų darbo savaitę), už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016 m. balandžio 14 d., iki ieškovė sumokės atsakovei uždelstą išmokėti 230,28 EUR darbo užmokesčio priedą. Likusią priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės AB Šiaulių banko atsakovei Z. G. 243,42 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš AB Šiaulių banko valstybei 52,24 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Nuo 2012-10-01 atsakovės darbo sutartyje yra numatyta, jog darbdavys gali mokėti darbuotojai priedus ir premijas už gerus darbo rezultatus, o priedų ir premijų dydis nustatomas vidaus teisės aktuose. Šiaulių banko valdyba 2012 m. liepos 24 d. patvirtino Šiaulių banko priedų skyrimo tvarką. Iš atsakovės paaiškinimų bei Darbo ginčų komisijos byloje pateiktų atsiskaitymo lapelių nustatyta, kad atsakovei reguliariai buvo mokami ketvirčio priedai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytu vertinimu, kad atsakovei mokėtas priedas pagal savo pobūdį priskiriamas darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, kaip numato DK 186 straipsnis. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovei ketvirčio priedas nebuvo skiriamas, nes jos darbo rezultatai, palyginus su kitų banko darbuotojų darbo rezultatais, buvo žemesni už vidutinius, jos elgesys neatitiko banko vidaus darbo tvarkos taisyklių, Etikos kodekso reikalavimų, kad ji netinkamai elgėsi darbo metu, pažeidė vidaus tvarkos ir etikos reikalavimus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Liudytoja G. S., kuri yra AB Šiaulių banko padalinio ( - ) klientų aptarnavimo skyriaus ( - ), parodė, kad pagal darbo rezultatus atsakovei ketvirčio priedas būtų buvęs išmokėtas. Jo nemokėjo tik todėl, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą atleisti ją iš darbo. Tačiau tai prieštarauja Priedų skyrimo tvarkos 17 punktui, kuriame numatyta, kad priedai darbuotojui neišmokami, jeigu jo darbo santykiai baigiasi iki banko valdybos sprendimo skirti priedus priėmimo. Kadangi banko valdybai priėmus sprendimą skirti priedus atsakovės darbo santykiai nebuvo pasibaigę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis Priedų mokėjimo tvarka atsakovei turėjo būti išmokėtas priedas už 2015 m. III ketvirtį. Todėl įpareigojo ieškovę išmokėti atsakovei 2015 metais išmokėtų ketvirčio priedų vidurkį, tai yra 230,28 EUR, neatskaičius mokesčių. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, sumažino apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydį iki trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumos ir iš ieškovės atsakovei priteisė 1078,71 EUR išmoką, neatskaičius mokesčių, už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nuo 2016 m. balandžio 14 d., iki ieškovė sumokės atsakovei uždelstą išmokėti 230,28 EUR darbo užmokesčio priedą, priteisė 23,97 EUR vidutinio darbo dienos užmokesčio (skaičiuojant penkių dienų darbo savaitę) už uždelstą atsiskaityti laiką. Pirmosios instancijos teismas netenkino priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė neįrodė, jog sveikata sutriko dėl ieškovės veiksmų, todėl padarė išvadą, kad pažeidimo pripažinimo faktas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija už atsakovės patirtą skriaudą.

11III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2016 m. balandžio 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-117-760/2016, ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB Šiaulių banko ieškinį, pareikštą atsakovei Z. G., tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį ieškovei atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas visiškai nenagrinėjo visų esminių bylos aplinkybių, netinkamai ir neišsamiai vertino visus byloje esančius įrodymus, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priedas, dėl kurio iškilo ginčas šioje byloje, pagal savo pobūdį priskiriamas darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, kaip numato DK 186 straipsnis. Ieškovės, darbuotojams mokama ketvirčio premija yra premija, mokama pagal DK 233 straipsnį kaip paskatinimas darbuotojui už gerą darbo pareigų vykdymą, bei darbuotoją motyvuojanti priemonė į ateitį.
    2. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai nustatė, kad atsakovei mokėtinas priedas prie atlyginimo yra laikomas kintamąja darbo užmokesčio dalimi, vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos priteisimas atsakovei tampa neteisėtas.
    3. Teismas 230,28 EUR dydžio priedą priteisė visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamasis atsakovės priešieškinyje nurodyta suma, kuri taip pat apskaičiuota be jokio pagrindo, nesiaiškindamas ir netirdamas visų bylos aplinkybių.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
    1. Apeliantė iš dalies įvykdė skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi sumokėjo 175,01 EUR ketvirčio priedą, atskaičius mokesčius, tokiu būdu apeliantė patvirtino teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    2. Apeliantė netinkamai vertina faktinę situaciją, ignoruoja aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teisiniam faktinių aplinkybių vertinimui, neteisingai aiškina teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl ketvirčio priedo priskyrimo premijai, o ne darbo užmokesčiui.
    3. Apeliantė nesutinka su apskaičiuoto priedo dydžiu, tačiau būtent apeliantė turėjo apskaičiuoti ketvirčio priedo dydį, tačiau teismui nepateikė tokio apskaičiavimo, todėl teismas pagrįstai apskaičiavo 230,28 EUR dydžio priedą pagal 2015 metais išmokėtų priedų vidurkį.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16Dėl bylos medžiagos viešumo

  1. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).
  2. Siekdama apsaugoti ieškovės konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį, teisėjų kolegija tenkina 2016-10-05 ieškovės prašymą ir nustato, kad bylos medžiagos dalis, tai yra su 2016-07-13 prašymu (dok. Nr. C-10140) „Dėl papildomų dokumentų prijungimo byloje“ pateikti įrodymai (b. l. 157–162), yra nevieša.
  3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė Darbo sutarties Nr. 34 pagrindu nuo

    17( - ) pradėjo dirbti AB Šiaulių banko ( - ) filialo ( - ) klientų aptarnavimo skyriuje ( - ). Minėta darbo sutartis buvo keista ir papildyta: nuo 2005-10-03 atsakovės pareigos buvo pakeistos į ( - ); nuo 2006-05-02 nustatytas 1200 Lt darbo užmokestis; nuo 2012-10-01 nustatytas 1600 Lt mėnesinis pareiginis atlyginimas, taip pat numatyta, kad darbdavys gali mokėti darbuotojui priedus ir premijas už gerus darbo rezultatus, nurodant, kad priedų ir premijų dydis nustatomas vidaus teisės aktuose; nuo 2014-05-02 nustatytas 1800 Lt mėnesinis pareiginis atlyginimas; nuo 2015-09-01 nustatytas 522 EUR mėnesinis pareiginis atlyginimas. Atsakovė 2015-10-13 pateikė prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų nuo 2015-10-26 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovės 2015-10-23 įsakymu Nr. 342K atsakovė iš darbo buvo atleista nuo 2015-11-09. Atsakovė 2015-11-10 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama išreikalauti iš darbdavės AB Šiaulių banko jai nesumokėtą priedą prie atlyginimo už 2015 m. III ketvirtį. Darbo ginčų komisija 2015-11-27 sprendimu patenkino atsakovės prašymą.

  4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2015-11-27 sprendimo panaikinimo bei patenkino iš dalies atsakovės priešieškinį.
  5. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės darbo sutartyje numatyto priedo (premijos) pripažinimo darbo užmokesčiu (DK 186 straipsnis) ar darbuotojo skatinimo priemone (DK 233 straipsnis), vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo.
  6. Apeliaciniame skunde vienu iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų nurodyta tai, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog priedas, dėl kurio iškilo ginčas šioje byloje, pagal savo pobūdį priskiriamas darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, kaip numato DK 186 straipsnis. Ieškovės darbuotojams mokama ketvirčio premija yra premija, mokama pagal DK 233 straipsnį kaip paskatinamas darbuotojui už gerą darbo pareigų vykdymą, bei darbuotoją motyvuojanti priemonė į ateitį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.
  7. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008).
  8. DK 233 straipsnyje nurodyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus. Šiame straipsnyje nustatyta premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir pastarasis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).
  9. Pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka.
  10. Premijos, suvokiamos DK 186 straipsnio prasme, skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje; darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti. Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Šie požymiai nebūtini premijai kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).
  11. Atsakovės darbo sutarties 2012-10-01 6 priede buvo numatyta, kad keičiamas atsakovės darbo sutarties 9.1 punktas. Jame nurodyta, kad darbdavys gali mokėti darbuotojui priedus ir premijas už gerus darbo rezultatus. Priedų ir premijų dydis nustatomas vidaus teisės aktuose. Ieškovė 2012-07-24 patvirtino Priedų skyrimo tvarką. Jos pirmame punkte nurodytas Priedų skyrimo tvarkos tikslas – nustatyti AB Šiaulių banko darbuotojų vienos iš kintamojo atlygio finansinės priemonės – ketvirčio priedo skyrimo ir mokėjimo tvarką. Priedų skyrimo tvarkos 3 ir 10 punkte numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama skiriant priedus, tai yra, bankui dirbant pelningai ir pasiekus iškeltus banko tikslus, priedo skyrimas ir jo dydis konkrečiam darbuotojui priklauso nuo asmeninio darbuotojo indelio į padalinio veiklos rezultatus, atsižvelgiant ne tik į finansinius, bet ir į nefinansinius kriterijus (sutartų tikslų pasiekimą, atliktų užduočių kokybę ir pan.). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog priedo skyrimas buvo numatytas atsakovės darbo sutartyje, patvirtinta priedų skyrimo tvarka, numatyti priedo darbuotojui skyrimo kriterijai, vadovaujantis anksčiau minėta teismų praktika, darytina išvada, kad priedas (premija), dėl kurios iškilo ginčas šioje byloje, laikytinas kintamąja atsakovės darbo užmokesčio dalimi (DK 186 straipsnis).
  12. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovės darbuotojams mokamas priedas (premija) yra tik paskatinimas, motyvuojamoji priemonė į priekį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės išvada. Priedų skyrimo tvarkos 6 punkte numatyta, kad sprendimą dėl priedų už praėjusį ketvirtį mokėjimo priima banko valdyba savo sprendimu, 8.2 punkte nurodytas vienas iš kriterijų (padalinio veiklos rezultatai už praėjusį ketvirtį), į kurį atsižvelgia valdyba, nustatydama priedus padaliniams. Toks priedų skyrimo tvarkos reglamentavimas patvirtina, kad priedai (premijos) padaliniams ir darbuotojams skiriami ne už ateities rezultatus, o už įvykdytus praėjusio ketvirčio planus ir tikslus, todėl negali būti kvalifikuojami kaip premija DK 233 straipsnio prasme.
  13. Apeliantė nurodo, jog atsakovei priedas nebuvo išmokėtas dėl to, kad neatliko, neįgyvendino visų iškeltų tikslų, jos darbo rezultatai, palyginus su kitų banko darbuotojų darbo rezultatais, buvo žemesni už vidutinius. Iš byloje pateiktos pažymos apie atsakovės 2015 metų III ketvirčio darbo rezultatus matyti, kad atsakovės darbo rezultatas yra 31 iš 54 vertinant lyginamųjų skyrių darbuotojų rezultatus. Taigi, atsakovės rezultatas yra tik šiek tiek blogesnis nei vidutinis. Be to, pažymėtina, kad ši pažyma išduota 2015-11-23, tai yra jau po atsakovės atleidimo iš darbo dienos, todėl negalėjo turėti įtakos sprendžiant dėl priedo skyrimo atsakovei. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S., AB Šiaulių banko ( - ) aptarnavimo centro ( - ), parodė, kad minėta pažyma neįrodo, jog atsakovė blogai dirbo. Apeliantės atstovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad įrodymų, jog atsakovė nesilaikė Priedų skyrimo tvarkos 10 punkte numatytų kriterijų, nėra. Apeliantės argumentai, kad atsakovės elgesys neatitiko ieškovės darbo vidaus taisyklių, Etikos kodekso reikalavimų, atsakovė netinkamai elgėsi darbo metu ir taip pažeidė vidaus tvarkos ir etikos reikalavimus, nepagrįsti jokiai įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Jokių kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovės veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos priedo neskyrimui, nėra pateikta. Teismo posėdžio metu apklausta minėta liudytoja G. S. parodė, jog atsakovei priedas nebuvo skirtas, kadangi atsakovė buvo pateikusi prašymą išeiti iš darbo, nes darbuotojai skatinami už ateities rezultatus. Tačiau Priedų skyrimo tvarkos 17 punkte nurodyta, kad priedas darbuotojui neišmokamas, jei darbuotojo darbo santykiai baigiasi iki banko valdybos sprendimo skirti priedus priėmimo. Ieškovė Įsakymą dėl ketvirčio priedų skyrimo Nr. 01-145K priėmė 2015-10-22, įsakymas dėl atsakovės atleidimo priimtas 2015-10-23, ieškovės darbo santykiai nutrūko 2015-11-09. Taigi, aplinkybė, jog atsakovė pateikė prašymą atleisti iš darbo, negalėjo būti priežastimi neskirti atsakovei priedo.

    18

  14. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai, kad 2015-10-22 ieškovės įsakymu Nr. 01-145 dėl ketvirčio priedų skyrimo priedai buvo paskirti visiems ( - ) klientų aptarnavimo centro darbuotojams, kurie nebuvo pateikę prašymų dėl darbo sutarties nutraukimo, į tai, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovės darbo rezultatai ar elgesys turėjo įtakos priedo skyrimui, tai, kad atsakovės atsiskaitymo lapeliai laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. lapkričio mėnesio patvirtina, jog priedai atsakovei buvo mokami reguliariai, ir atsižvelgiant į tai, kad priedai skiriami už praėjusio ketvirčio rezultatus, darytina išvada, jog atsakovė turėjo teisę gauti priedą už 2015 metų III ketvirtį, o ieškovė – pareigą šį priedą sumokėti (DK 186 straipsnis).
  15. Pirmosios instancijos teismas priteisė 230,28 EUR dydžio priedą. Apeliantė teigia, kad priedo dydis apskaičiuotas neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaujantis tik atsakovės priešieškinyje nurodyta suma, tačiau apeliantė nenurodė, kokio dydžio priedas priklausytų atsakovei, jei ieškovė būtų nusprendusi jį išmokėti. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija priteistino priedo dydį skaičiuoja atsižvelgdama į toliau nurodytas aplinkybes.
  16. ( - ).
  17. ( - ).
  18. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti su atsakove, pirmosios instancijos teismas patenkino šį reikalavimą. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neteisingai nustatė, kad atsakovei mokėtinas priedas prie atlyginimo yra laikomas kintamąja darbo užmokesčio dalimi, vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos priteisimas atsakovei tampa neteisėtas. Kadangi konstatuota, jog atsakovė turi teisę reikalauti priedo už 2015 metų III ketvirtį, apeliantės argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo neteisėtumo nepagrįsti.
  19. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.
  20. DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.
  21. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atleidžiant atsakovę iš darbo jai buvo išmokėtas pareiginis atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Byloje konstatuota, kad ieškovė nevisiškai atsiskaitė su atleidžiama atsakove jos atleidimo dieną, kadangi nesumokėjo priedo už 2015 metų III ketvirtį, ir nėra ginčo, jog dėl uždelsimo atsiskaityti nėra pačios atsakovės kaltės. Dėl šių priežasčių apeliantė turi pareigą išmokėti atsakovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti.
  22. Iš pateiktos pažymos apie atsakovės darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovė per paskutinius tris darbo mėnesius uždirbo 1078,70 EUR, atsižvelgiant į tai, kad 146,16 EUR priedas už 2015 metų III ketvirtį laikytinas darbo užmokesčio dalimi, atsakovės vidutinį darbo užmokestį sudaro 408,29 EUR.
  23. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad ji gali būti mažinama atsižvelgiant į laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008), taip pat jeigu išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir taikytų priemonių, nebūtų suderinama su darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010). Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).
  24. Atsakovei neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 146,16 EUR, kas sudaro 35,8 proc. atsakovės vidutinio darbo užmokesčio. Todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, apeliantei taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, jos dydis skaičiuojamas nuo 146,17 EUR (408,29 x 35,8 proc.) už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo uždelstą atsiskaityti laiką sudarė penki mėnesiai ir keturios dienos. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad atsakovei sumokėjo priteistą 230,28 EUR sumą, atskaitydama mokesčius. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad praėjus dviem dienoms po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškovė sumokėjo pirmosios instancijos teismo priteistą 230,28 EUR sumą, atskaičiusi mokesčius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, uždelsimo atsiskaityti su atsakove laikotarpį sudaro penki mėnesiai ir šešios dienos, todėl atsakovei yra pagrindas priteisti 770,69 EUR, neatskaičius mokesčių (5 mėn. x 146,17 + 6 d. x 6,64 (146,17/22 d.)), kompensaciją už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį.
  25. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl reikalavimo priteisti išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką, netinkamai apskaičiavo atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydį bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, spręsdamas dėl išmokos dydžio, todėl ši sprendimo dalis keistina.
  26. Kadangi apeliantė įvykdė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, sumokėdama atsakovei 230,28 EUR sumą, atskaitydama mokesčius, vykdant sprendimą, turėtų būti atsižvelgiama į šią aplinkybę.
  27. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priedo (premijos) pripažinimo darbo užmokesčiu (DK 186 straipsnis), tinkamai aiškino ir taikė šią normą, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tačiau netinkamai apskaičiavo priedo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išmokos dydį (DK 141 straipsnio 3 dalis), nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių, reikšmingų išmokos už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį dydžio vertinimui. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir priedo už 2015 metų III ketvirtį priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Kadangi ieškovė reiškė reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-7-20480/2015 ir netenkinti atsakovės prašymo išreikalauti jai iš ieškovės neišmokėtą priedą prie atlyginimo už 2015 m. III ketvirtį, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys atmestas, todėl jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos.
  4. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 350 EUR. Atsakovės priešieškinis patenkintas 66 procentais, todėl iš ieškovės priteistina 231 EUR atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  5. Iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistina proporcingai patenkintai priešieškinio daliai 28 EUR žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 12,98 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Apeliantė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 EUR žyminis mokestis, 1452 EUR už advokato pagalbą. Kadangi apeliantės skundas patenkintas 22 procentais, iš atsakovės ieškovei priteistina 328,46 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  3. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 250 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 435 EUR advokato išlaidos.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-10-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016 išaiškino, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai.
  5. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė ir 250 EUR sąskaitą už teisines paslaugas išrašė advokato padėjėja, todėl vadovaujantis minėta teismų praktika, šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos. Proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai iš apeliantės atsakovei priteistina 339,30 EUR išlaidos už advokato paslaugas. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš apeliantės priteistina 10,84 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

23Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

24Palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą, patikslinant, kad AB Šiaulių bankas privalo išmokėti atsakovei Z. G. 146,16 EUR, neatskaičius mokesčių, priedą už 2015 m. trečiąjį ketvirtį.

25Priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko atsakovei Z. G. 770,69 EUR vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už uždelstą visiškai atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2015-11-09, iki 2016-04-16.

26Likusią priešieškinio dalį atmesti.

27Priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko atsakovei Z. G. 231 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

28Priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko 28 EUR žyminio mokesčio ir 12,98 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

29Priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko atsakovei Z. G. 10,84 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

30Pripažinti, kad bylos medžiagos dalis, tai yra su 2016-07-13 prašymu (dok. Nr. C-10140) „Dėl papildomų dokumentų prijungimo byloje“ pateikti įrodymai (b. l. 157–162), yra nevieša.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,... 3. dalyvaujant ieškovės AB Šiaulių banko atstovei advokatei Eglei... 4. atsakovei Z. G., jos atstovui advokatui Piotrui Orlovui,... 5. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Ginčo esmė... 8.
  1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10.
    1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-13... 11. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12.
      1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2016... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 15.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 16. Dėl bylos medžiagos viešumo
          1. Priimdamas... 17. ( - ) pradėjo dirbti AB Šiaulių banko ( - ) filialo ( - ) klientų... 18.
          2. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai,... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
              20. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330... 22. pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. sprendimą... 23. Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie... 25. Priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko atsakovei Z. G. 770,69 EUR... 26. Likusią priešieškinio dalį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko atsakovei Z. G. 231 EUR... 28. Priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko 28 EUR žyminio mokesčio ir 12,98... 29. Priteisti iš ieškovės AB Šiaulių banko atsakovei Z. G. 10,84 EUR... 30. Pripažinti, kad bylos medžiagos dalis, tai yra su 2016-07-13 prašymu (dok....