Byla 2-1281-807/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovui B.L. ir jo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui R.V., atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros įgaliotam atstovui Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjui A.G., vertėjai Audronei Adomavičienei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B.L. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovų priteisti 868 Eur turtinės ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-03-01 į jo butą (duomenys neskelbtini) įsiveržė policijos pareigūnai ir nors ieškovas sunkiai sirgo, išsivedė jį į lauką, kur jėga pasodinę į automobilį, privertė pasirašyti kažkokius dokumentus. Kaip vėliau paaiškėjo, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Klaipėdos apylinkės teismą. 2015-02-20 byloje A.2.6-105-659/2015 buvo priimtas nutarimas nubausti ieškovą 868 Eur bauda ir atimti vairuotojo pažymėjimą 3 metams. Teigia, kad teismo nutarimas pagrįstas spėjimais, inkriminuoto pažeidimo metu ieškovo automobilis buvo neveikiantis, o pats ieškovas sirgo. Nurodo, kad liudytojo M. parodymai yra melagingi, o liudytojų I. B., A. P. ir K. V. parodymus teismas nepagrįstai ignoravo. Byloje nebuvo surinkta ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų, nebuvo paskirta automobilio techninė ir trasologinė ekspertizės. Aukštesnių instancijų teismai minėtą nutarimą paliko galioti. Taip pat nurodo, kad 2016-02-11 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl parašų klastojimo fakto ir policijos pavartotos jėgos, tačiau prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, o Klaipėdos apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti šį nutarimą. Šiais neteisėtais pareigūnų veiksmais ieškovui buvo padaryta 868 Eur turtinė ir 20000 Eur neturtinė žala, kurią prašo atlyginti.

4Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo ieškovas nubaustas dėl administracinio pažeidimo, yra patikrintas instancine tvarka – Klaipėdos apygardos teismo, Lietuvos aukščiausiojo teismo, kurie nerado esminių ATPK nuostatų pažeidimų ir yra įsiteisėjęs. Todėl nėra pagrindo vertinti teismų veiksmus nagrinėtose administracinėse bylose kaip neteisėtus. Be to, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos, neįrodė įstatyme įtvirtintų deliktinės atsakomybės sąlygų.

5Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo padaryti žalos ieškovui, todėl mano, jog yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir prašė įtraukti į bylą atsakovu Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

6Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teigia, kad ieškovas neatleistas nuo LR CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir/ar teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). 2014-03-01 ieškovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-02-21 vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir iš autoįvykio pasišalino. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-20 nutarimu pripažino, kad ieškovas padarė administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Ieškovas šį nutarimą apskundė apeliacine ir kasacine tvarka, bet ieškovo skundus apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai atmetė. Bylą nagrinėję teismai nenustatė kad patraukiant ieškovą administracinėn atsakomybėn, nagrinėjant bylą ar skiriant administracinę nuobaudą, buvo kaip nors pažeistas administracinis procesas, įskaitant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises. 2016-02-09 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, kadangi pastebėjo, jog kai kurie administracinės bylos dokumentai yra suklastoti. Prokuroras 2016-02-11 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą – kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-03-14 nutartimi, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-19 nutartimi paliko galioti. Taigi buvo nustatyta, kad prokuroras priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ir esant galiojančiai nutarčiai, nėra jokio pagrindo jos kvestionuoti ir tikrinti nutartimi konstatuotų faktų, tuo labiau civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė turtinei ir neturtinei žalai atlyginti būtinų atsakomybės sąlygų.

7Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kadangi ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būvimą.

8Teismo posėdžio metu ieškovas B.L. ir jo atstovė advokatė Aušra Saulėnienė palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad neturtinę žalą prašo atlyginti, kadangi po neteisėtų pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė emocinius išgyvenimus, stresą, baimę, prislėgtumą, turėjo netgi savo noru išeiti iš darbo. Teigė, kad rašytinių įrodymų apie sveikatos pablogėjimą ir atleidimą iš darbo pateikti negali. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 276,62 Eur.

9Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas R.V. su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir motyvais.

10Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros įgaliotas atstovas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro padėjėjas A.G. su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir motyvais.

11Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas į posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai.

12Ieškinys atmestinas.

13Dėl civilinės atsakomybės, atsiradusios dėl pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų

14CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

15CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. Tačiau CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

16Iš byloje esančios medžiagos (prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-105-659/2015) nustatyta, kad 2014-03-01 ieškovui B.L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal tuometinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-02-21, apie 18.00 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) , atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį automobilį, apie įvykį policijos neinformavo ir iš įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodyta, kad administracinės bylos nagrinėjimas vyks 2014-03-12, 13.30 val. S. Daukanto g. 8, 110 kab., t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Ant minėto protokolo yra ieškovo parašai numatytose vietose. Nagrinėjant administracinę bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme ieškovas aktyviai įgyvendino savo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises - bylos nagrinėjimo metu (iš viso vyko keturi teismo posėdžiai) ieškovo interesus atstovavo advokatė S. Baracevičienė, posėdžių metu dalyvavo vertėja, ieškovas teikė į bylą rašytinius įrodymus (nuotraukas), buvo apklausti jo prašomi liudytojai, patenkintas ieškovo prašymas skirti automobilių dažų ekspertizę ir t.t. Gavus automobilių dažų ekspertizės aktą, kurios išvada buvo nepalanki ieškovui ir kurioje buvo nurodyta, jog dažai paimti nuo ieškovo automobilio (duomenys neskelbtini) yra iš automobilio (duomenys neskelbtini), dažų dangos, ieškovas pareiškė prašymą paskirti byloje jo automobilio techninę ekspertizę, tikslu įrodyti, kad jo automobilis buvo nevažiuojantis, kurį teismas atmetė, motyvuodamas tuo, jog tai būtų bylos vilkinimas, kadangi nuo įvykio praėjo metai laiko ir neaišku ar tuo automobiliu buvo naudotasi. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-20 nutarimu konstatavo, kad ieškovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. bei paskyrė jam galutinę 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas nurodė, kad nors B. L. kategoriškai neigia, kad būtų sukėlęs eismo įvykį ir nurodo, jog jo automobilis „Opel Astra“ jau ilgą laiką stovėjo kiemo aikštelėje nenaudojamas, be to, įvykio metu jis sirgo ir niekur nevažiavo, tačiau jis negalėjo teismui paaiškinti, kaip ant jo automobilio galėjo atsirasti analogiškos spalvos, kaip ir nukentėjusiojo automobilio, dažų likučiai ir kokiu būdu, jeigu automobilis buvo neeksploatuojamas, ant jo atsirado apgadinimai. Tuo tarpu liudytojas M. Butkus parodė, kad apgadinto automobilio dažai atitiko „Opel Astra“ automobilio dažus. BMW automobilis negalėjo pats trenktis, nes pagal įbrėžimų pobūdį tik automobilis „Opel“ išvažiuodamas galėjo kontaktuoti su BMW durelėmis, be to, kai buvo apžiūrimas automobilis, apgadinimai buvo šviežūs. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir R. Stungurio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pagal surinktus eismo įvykio faktus ir įkalčius, padaryta išvadą, kad transporto priemonė Opel Astra, valst. (duomenys neskelbtini), apgadino BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad fotolentelėse užfiksuotų automobilių apgadinimų aukščiai atitinka, ekspertizės akte konstatuota, kad pateikti dažai, paimti nuo automobilio Opel Astra, (duomenys neskelbtini), yra pašaliniai dažai, sudaryti iš susitrynusių bespalvio lako ir mėlynos spalvos perlamutrinio blizgesio spalvos emalio dažų dangos mikrodalelių. Šie dažai ir tirti pateiktų vokuose automobilio BMW 325, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dangos pavyzdžių dviejų viršutinių sluoksnių dažai yra atitinkamai vienodi. Nutarime teigiama, kad aptarti liudytojų parodymai atitinka rašytinius byloje surinktus įrodymus, todėl teismui šių įrodymų objektyvumas abejonių nekelia. Tuo tarpu teismas, vertindamas liudytojų A. P., K. V. parodymus, pastebėjo, kad šie liudytojai patvirtino tik bendro pobūdžio informaciją, t.y., kad B. L. automobilis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino, kad nuo 2014-02-20 vakaro iki 2014-02-21 17 val. visą laiką būtų stebėję ir matę B. L.automobilį įprastoje vietoje. Analizuodamas I. B. paaiškinimus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šio liudytojo parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismas negali juos vertinti kaip patikimus ir objektyvius. Be to, pažymėjo, kad šis liudytojas daugelį metų pažįstamas su B. L., todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad 2014-02-21 B. L. 11 val. lankėsi Jūrininkų sveikatos priežiūros centre, kur jam buvo diagnozuotas ūminis bronchitas (b. l. 16), o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl blogos sveikatos B. L. į gydymo įstaigą vyko ne viešuoju transportu, o retai naudojamu automobiliu.

17Šį nutarimą ieškovas apeliaciniu skundu apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2015-04-23 nutartimi paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatvo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. L.padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, kadangi priimdamas nutarimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, apgadintų automobilių fotonuotraukomis, ekspertizės aktu ir kita bylos medžiaga. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2014-12-11 ekspertizės akto Nr. 11-2266(14) išvada, kurioje konstatuota, kad pateikti dažai, paimti nuo automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pašaliniai dažai, sudaryti iš susitrynusių bespalvio lako ir mėlynos spalvos perlamutrinio blizgesio spalvos emalio dažų dangos mikrodalelių, šie dažai ir tirti pateiktų vokuose automobilio „BMW 325“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dangos pavyzdžių dviejų viršutinių sluoksnių dažai yra atitinkamai vienodi ir tikėtina, kad voke pateikti pašaliniai dažai, paimti nuo automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. BRJ 705, yra iš automobilio „BMW 325“, valstybinis Nr. 385, dažų dangos (b. l. 87–91), nėra pagrindo netikėti. Konstatavo, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

18Nesutikdamas su šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ieškovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminių teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-08 priėmė nutartį, kuria atmetė ieškovo prašymą atnaujinti bylą. Nurodė, kad B. L. ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą, teigia, kad teismai pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių nuostatas (dėl įrodymų vertinimo), o tai lėmė, jo nuomone, neteisingų sprendimų priėmimą. Teismo nuomone, tokie B. L. teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui, o jo pareiškime išdėstyti argumentai susiję ne su esminiais teisės pažeidimais, o su teismų nustatytų faktų neigimu. Pažymėjo, kad šiuos klausimus pagal B. L. apeliacinį skundą jau išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo, kuriuo B. L. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, pagrįstumą bei teisėtumą. Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad visi įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, buvo ištirti ir įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą juos vertindamas, pasisakė dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir išnagrinėjo visas aplinkybes, iš jų ir tas, kurias nurodo pareiškėjas (dėl automobilio apgadinimo nustatymo, tyčios pasitraukti iš įvykio vietos buvimo ir pan.). Nustatyta, kad B. L., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, apie eismo įvykį jis policijos neinformavo ir iš įvykio vietos pasišalino. Šias išvadas apie ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės aktų pažeidimų padarymą apeliacinės instancijos teismas grindė faktiniais duomenimis, t. y. įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, apgadintų automobilių nuotraukomis, ekspertizės aktu ir kt. bylos medžiaga). Visi įrodymai įvertinti kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartyje, kaip minėta, patrauktojo administracinėn atsakomybėn B. L. apeliacinio skundo argumentai (kurių esminės detalės pakartotos ir pareiškime dėl šios bylos atnaujinimo) yra išnagrinėti ir motyvuotai paneigti. Todėl remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad, nenustačius esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų teismo nutarimo ir nutarties priėmimui (ATPK 31217 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atnaujinti B. L.administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

19Iš byloje esančios prijungtos Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros medžiagos Nt. M-2-04-00094-16 pagal B. L. pareiškimą Dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad ieškovas 2016-02-08 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą. Pareiškime ieškovas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą tikslu nustatyti asmenis, kurie suklastojo jo parašus Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-105-659/2015. Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2016-02-11 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad dokumentai, kuriose pareiškėjo tvirtinimu galimai yra suklastoti jo parašai, realios žalos ar grėsmės valdymo tvarkai nekelia, todėl nesiekia baudžiamąjai atsakomybei pagal LR BK 300 str. 1 d. kilti būtinojo pavojingumo. Kadangi pareiškime jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika nėra, yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, todėl atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą ieškovas apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2016-03-14 nutartimi atmetė ieškovo skundą. Teismas nurodė, kad B. L. neginčijamai buvo pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, teismo procesas yra baigtas, tačiau B. L. administracinės bylos nagrinėjimo metu, turėdamas galimybę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais, neginčijo parašų tikrumo. Teigė, kad pareiškime ir skunde išreikšta pareiškėjo subjektyvi ir formali nuomonė neparemta jokia reikšminga įrodomaja medžiaga, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti grindžiamas ababejonių išsklaidymo, prielaidų, spėjimų patvirtinimo ar paneigimo pagrindu, jame nenurodyti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Teismas sutiko su prokurorės pozicija, kad dakumentai, kuriose galimai suklastoti B. L. parašai, realios žalos ar grėsmės valdymo tvarkai nekelia, todėl nesiekia baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 300 str. 1 d. kilti būtino pavojingumo. Šią nutartį ieškovas apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2016-04-19 nutartimi ieškovo skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjos priimti procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, B. L. administracinio teisės pažeidimo procese buvo aktyvus, naudojimasis procesinėmis teisėmis apsunkintas nebuvo, jis žinojo kuo kaltinamas ir nuo ko gynėsi, apie teismo posėdžio vietą ir data taip pat žinojo. Tariamai netikrais parašais iš esmės patvirtinami administracinio teisės pažeidimo duomenys, atitinkantys paties B. L. poziciją, išsakytus argumentus pasibaigusiame procese dėl ATPK pažeidimų, todėl nėra jokio realaus pagrindo matyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str.

20Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos matyti, kad tiek procesinių veiksmų teisėtumas administracinio teisės pažeidimo procese, tiek procesinių veiksmų teisėtumas ikiteisminio tyrimo procese buvo detaliai ir nuodugniai patikrinti instancine tvarka, pagrįstai konstatuojant jokių pažeidimų nebuvimą, o teismas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, nenustatė kitų esminių aplinkybių, kurios būtų pagrindas kitokiąi išvadai, nei buvo padaryta patikrinus procesinių veiksmų administracinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje teisėtumą instancine tvarka, todėl neturi jokio pagrindo pripažinti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtais. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nesant pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, nėra ir civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios LR CK 6.246 str. nurodytos sąlygos.

21Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

22Byloje ginčas kilęs dėl deliktinės civilinės atsakomybės, kuri kildinama iš neteisėtų pareigūno, prokuroro ir teismo veikimo (neveikimo) (nevykdymas arba netinkamas pareigų vykdymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą; prokuroro veiksmai atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtą buvę neteisėtų veiksmą (LR CK 6,249 str.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal ją ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksnią (veikimo, neveikimo) rezultatu (LR CK 6.247 str.).

23Ieškovas prašomą priteisti 868 Eur turtinę žalą sieja su jam paskirta administracine nuobauda, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp neteisėtų pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų ir ieškovui skirtos administracinės nuobaudos yra būtinas priežastinis ryšys civilinei atsakomybei kilti. Taip pat, kaip minėta aukščiau, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, todėl valstybės prievolė atlyginti ieškovui žalą dėl pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, nesant civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties, šiuo konkrečiu atveju nekyla.

24Vertinant ieškinio reikalavimą dėl 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal įstatymą ir kasacinio teismo praktiką neturtinė žala atsiranda ir gali būti atlyginama tik nustačius, kad ieškovas patyrė žymių, esminių, išskirtinio sunkumo, ne vienkartinių ar trumpalaikių LR CK 6.250 str. 1 d. nurodytų nepatogumų, kurie peržengia įprastą rūpesčių ir neišvengiamos būtinybės ginant savo teises ribas (LAT 2006-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007-10-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007-11-06 nutartis byloje 3K-3-469/2007, 2010-08-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-358/2010). Be to, neturtinės žalos atlyginimas nereiškia, jog jos reikalaujantis asmuo turėtų praturtėti ar privalantis ją atlyginti subjektas patirtų nepagrįstų nuostolių (LAT 2010-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-284/2010). Nustačius, kad asmuo visgi patyrė žymių ir esminių nepatogumų, neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas vadovaujantis LR CK 6,250 str. 2 d. įtvirtintais bendraisiais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), teismų praktikoje minimais specifiniais atitinkamai bylų kategorijai būdingais kriterijais (nepagrįsto procesinio delsimo trukmė, kaltinimo sunkumas, proceso metu taikyti apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, asmens ir jo gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste ir kt.), taip pat atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius.

25Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus bei sukrėtimus, stresą, baimę, prislėgtumą, turėjo savo noru palikti darbą, tačiau šių nurodytų aplinkybių jokiais argumentais bylos nagrinėjimo eigoje nepagrindė, jokių su nurodytomis aplinkybėmis susijusių įrodymų nepateikė ir nenurodė, taip pat nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Tam, kad pritaikyti valstybei deliktinę atsakomybę, būtina konstatuoti esant civilinės teisės pažeidimo sudėtį: neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neįvykdė procesinės pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir neįrodė nei vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, kas sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad žalos atlyginimas negalimas, nes nagrinėjamu atveju žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

26Teismas nepasisako dėl kitų ieškovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

27Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.

28Ieškinį atmetus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra pateikti įrodymai dėl atsakovo patirtų išlaidų dėl bylos vedimo, todėl ieškovas neįgijo pareigos atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 str. 1 d., 7 str., 88 str., 93 str.).

29Vadovaujantis CPK 92 str., iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 17,19 Eur.

30Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

Nutarė

31Ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo B.L., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 17,19 Lt (septyniolika eurų 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

33Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B.L.... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovų priteisti... 4. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo... 5. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vidaus... 6. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės... 7. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas B.L. ir jo atstovė advokatė Aušra... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 11. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Dėl civilinės atsakomybės, atsiradusios dėl pareigūnų, prokuroro ar... 14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 15. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 16. Iš byloje esančios medžiagos (prijungtos administracinio teisės pažeidimo... 17. Šį nutarimą ieškovas apeliaciniu skundu apskundė Klaipėdos apygardos... 18. Nesutikdamas su šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, ieškovas... 19. Iš byloje esančios prijungtos Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos... 20. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos matyti, kad tiek... 21. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 22. Byloje ginčas kilęs dėl deliktinės civilinės atsakomybės, kuri kildinama... 23. Ieškovas prašomą priteisti 868 Eur turtinę žalą sieja su jam paskirta... 24. Vertinant ieškinio reikalavimą dėl 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo... 25. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų pareigūnų, prokuroro ir teismo... 26. Teismas nepasisako dėl kitų ieškovo argumentų, kaip teisiškai... 27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.... 28. Ieškinį atmetus, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi... 29. Vadovaujantis CPK 92 str., iš ieškovo valstybės naudai priteistinos... 30. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas... 31. Ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovo B.L., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai... 33. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...