Byla 2A-121-280/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėjos), sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovui ir kitų ieškovų atstovui R. J. , Panevėžio m. savivaldybės atstovui R. R. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C. ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. , Z. S. , A. P. , E. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. , Z. S. , A. P. , E. R. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, UAB „Didriestė“, V. I. įmonei „Kristina“, VĮ Registrų centras Panevėžio filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, UAB „SEB lizingas“, tretiesiems asmenims R. Ž. , V. P. , A. B. , A. B. , UAB „Cesta“, UAB „Ramuva“, UAB „Fauna“ dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojant atkurti nuosavybės teises natūra, ir

Nustatė

3Ieškovai prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1811-02/2003 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-11-09 nutartimi dėl naujai paaiškėjusių esminių bylai aplinkybių, neprašydami jų pareikštų ir išnagrinėtų reikalavimų: dėl 1998 -05- 05 įsakymo Nr. 407ž dalių ir žemės sklypo dalių 1998-05-11nuomos sutarčių panaikinimo bei įpareigojimų paruošti žemės sklypo ribų pažymėjimo, žemės sklypo plano parengimo, kadastrinių matavimų organizavimo Klaipėdos g.79 ir nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0957 ha žemės sklypą Klaipėdos 79 tenkinti panaikinus įsiteisėjusį sprendimą.

4Kartu su prašymu atnaujinti išnagrinėtą bylą ieškovai papildė ir pakeitė savo ieškinio reikalavimus ir dar prašė ( paskutiniu patikslintu ieškiniu t.4, b.l. 112-114, t.2 b.l.144-152)) panaikinti: Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo Nr. 288v 1.1 punktą, 1997-12-02 įsakymą Nr.352ž 2p.; panaikinti nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo adresu Klaipėdos g. 79D (buvęs Klaipėdos g. 79) Panevėžys, unikalus numeris 2701-0021-0160 teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre; panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2004-03-25 išduotą UAB „Didriestė“ statybos leidimą Nr. 45.459 Klaipėdos g. 79A komercinio pastato priestatui; panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2002-10-25 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 336 UAB „Didriestė“ priestatui Klaipėdos g. 79A Panevėžys; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2008-05-10 išduotą UAB „Didriestė“ statybos leidimą Nr. 45.177; panaikinti 2009-01-29 statinio unikalaus Nr. 4400-1577-224:6828 parduotuvės Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 2009-01-29 statinio unikalaus Nr. 4400-1577-2235:6829 banko Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; nekilnojamojo turto objekto- statinio unikalus numeris 4400-1577-2224:6828 parduotuvės Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, teisinę registraciją, registro Nr. 44/1098764; panaikinti nekilnojamojo turto objekto- statinio unikalus numeris 4400-1577-2235:6829 banko Klaipėdos g.79A Panevėžyje, teisinę registraciją, registro Nr.44/1098765; 2006-08-23 statinio – parduotuvės su rūsiu unikalus Nr. 2799-3012-2014:0001, Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 35/50308 – pripažinimo tinkamai naudoti aktą; įpareigoti VĮ Registrų centras Panevėžio filialą panaikinti nepagrįstą teisinę registraciją nekilnojamojo turto objektui - žemės sklypui adresu Klaipėdos g. 79D (buvęs Klaipėdos g.79) Panevėžys unikalus numeris 2701-0021-0160 įrašą registre Nr.27/5117 dalyje 2. Nekilnojamieji daiktai, grafoje: Užstatyta teritorija „0,5104 ha“; įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei patvirtinti teritorijos dalies, kuri neprivalo būti išperkama valstybės dėl konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio, sklypo planą pagal ieškinio priede pateiktą ginčo teritorijos schemą teritorijoms Nr. 1; 2; 3; 4( pagal pridedamą teritorijoje, pažymėtoje indeksu A) bei sklypo plano pagrindu ir apimtyje priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra L. J. (po mirties), E. P. (po mirties), G. J. Misevičienei (po mirties); įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti, patvirtinti žemės sklypo planą ieškovų nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant žemę natūra ir jį pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, teritorijoms sklype adresu Klaipėdos g. 79D Panevėžyje; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 3 mėnesius nuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus parengto žemės sklypo plano gavimo atkurti ieškovams nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra L. J. (po mirties), E. P. (po mirties), G. J. Misevičienei (po mirties); priteisti iš atsakovų teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad 1993 m. statytų ir šiuo metu Klaipėdos g. 79 sklype esančių teisėtų statinių eksploatavimui reikalingi sklypai yra aiškiai apibrėžti nustatyta tvarka 1993 m. parengtais detaliais-raudonųjų sklypų linijų planais, kurie galėjo būti keičiami tik kitu detaliuoju planu, o statinio pripažinimo tinkamais naudoti po to priimti ir ginčijami kiti aktai pripažintini negaliojančiais ir naikintini, nes nebuvo sklypo suteikimo tinkamų dokumentų ir tokie aktai negalėjo būti išduodami. Ieškovas ir kitų ieškovų atstovas R. J. tvirtina , kad nauji žemės sklypai prijungti prie jau esamų ir statomų objektų neteisėtai.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-04 sprendimu ieškinį dalyje dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį Klaipėdos g.79A Panevėžyje, atkūrimo natūra paliko nenagrinėtu, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų valstybės naudai po 38,43 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad pretendentai, kurių įpėdiniai yra ieškovai, į žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą natūra prašymus pateikė 1991-12-30. Žemės sklypas, į kurį pretenduoja ieškovai, buvo išnuomotas 1997-2005 metų laikotarpiu ne tik atsakovams UAB „Didriestė“ ir V. I. įmonei „Kristina“, bet ir tretiesiems asmenims V. P. , A. B. ir A. B. bei UAB „Cesta“, kurie yra ginčo žemės sklype dar iki Atkūrimo įstatymo priėmimo pastatytų statinių savininkai.

8Panevėžio miesto LDT Vykdomojo komiteto 1986-07-07 sprendimu Nr. 186 buvo leista projektuoti Kniaudiškių I-ojo mikrorajono visuomeninio prekybos centro objektus. Panevėžio miesto valdyba 1996-09-04 sprendimu Nr.288V buvo nustatytos žemės sklypo Klaipėdos g. 77 (dabar Klaipėdos g. 79D) Panevėžio m., ribos ir apytikslis plotas - 0,51 ha. Minėtas žemės sklypas nuo 1997 metų buvo pradėtas nuomoti, nes pagal tuo metu galiojantį Atkūrimo įstatymą buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei. Šią išvadą patvirtino VĮ Registrų centras nekilnojamo turto registro 2001-10-17 centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad 0,5104 ha žemės sklypo, esančio Klaipėdos g.79 Panevėžio m., savininkas yra Lietuvos Respublika. Valstybės nuosavybė yra įregistruota Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr.352ž pagrindu.

9Pagal 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. (galiojo nuo 1997-07-09 iki 2002-04-02), visa miesto teritorijoje esanti žemė (išskyrus 5 str. 2 d. numatytą išimtį) buvo priskirta valstybės išperkamai žemei ir pretendentams natūra nebuvo grąžinama. Todėl ginčo žemės sklypas nuomos sutarčių sudarymo momentu buvo priskirtas valstybės išperkamai žemei ir jis teisėtai galėjo būti išnuomotas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie šiame žemės sklype turėjo statinius. Ginčo žemės statusas – esamiems statiniams eksploatuoti - buvo nustatytas dar iki ieškovams pateikiant prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, visa miesto teritorijoje esama žemė pagal Atkūrimo įstatymą buvo priskirta išperkamai žemei, todėl negalima teigti, kad turtas, į kurį pretenduoja ieškovai, atsakovams naudotis (nuomai) buvo perduotas neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo. Tik priėmus naują Atkūrimo įstatymo redakciją (1997 m. liepos 1d. Nr. ( - ) įstatymas), ieškovai įgavo subjektyvinę teisę atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą natūra, kai tuo tarpu iki to momento ieškovai turėjo subjektyvinę teisę tik į kompensaciją už turėtą nuosavybę.

10Vertinant, ar žemės sklypas priskirtinas prie valstybės išperkamos žemės, būtina pirmiausia remtis detaliuoju planu. Ieškovų nurodyto prie Panevėžio miesto valdybos 1993-02-13 potvarkio Nr.86v pridėto žemės sklypo ribų plano paskirtis yra kitokia, nei detaliojo plano, jis skirtas konkrečiam asmeniui suformuoto žemės sklypo riboms žymėti, jų nurodytas raudonųjų linijų planas tik pažymi reikalingo statiniui eksploatuoti ploto ribas ir todėl negali visiškai atitikti detaliojo plano. Remiantis detaliuoju planu yra rengiamas grąžinamo žemės sklypo ribų planas, kuris pateikiamas grąžinamo sklypo savininkui. Todėl nesant teritorijos detaliojo plano, negalima pradėti nuosavybės teisių atkūrimo natūra proceso. Ginčo žemės sklypo detaliojo plano iki šiol nėra, jo nebuvo ir tuo metu, kai buvo priimti sprendimai dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo konkrečių statinių eksploatavimui. Nesant detaliojo plano, nebuvo įmanoma nustatyti, kokio dydžio sklypai reikalingi vieno ar kito statinio eksploatavimui, todėl toks sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei. Argumentas, kad žemės sklypo dėl to, jog ant jo stovi teisėtai fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, negalima laikyti laisva (neužstatyta) žeme, nelaikytinas pagrįstu, nes nesant detaliojo plano to negalima spręsti, t.y. negalima nustatyti ar visas žemės sklypas yra užimtas statiniais ar dar yra likę laisvos žemės. Detalusis planas yra individualus teisės aktas, nuo kurio įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendiniai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų, o sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos ir prieštaraujantys detaliajam planui, negalioja.

11Šiuo metu nėra nustatyta, kokio dydžio žemės sklypai yra reikalingi atskiriems statiniams eksploatuoti, todėl net negalima nustatyti, ar ginčo žemės sklype yra laisvos (neužstatytos) žemės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas konstatavo, kad šiuo metu tenkinti ieškovų reikalavimo nėra pagrindo, nes nėra ginčo žemės sklypo detaliojo plano. Patvirtinus teritorijos detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, būtų galima spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių ieškovams atkūrimo natūra ginčo žemės sklype. Dėl šių aplinkybių ieškovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo natūra paliko nenagrinėtu, nes tai neužkerta kelio tolimesniam ieškovų teisių gynimui (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

12Teismas pasisakė ir dėl nuomos sutarčių ir nurodė, kad ieškovų ginčytinų nuomos sutarčių sudarymo momentu visa žemė, esanti miesto teritorijoje (išskyrus išimtį, numatytą Atkūrimo įstatyme), buvo valstybės išperkama ir tai nebuvo siejama su detaliųjų planų sudarymu. Todėl žemės sklypai buvo išnuomoti vadovaujantis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr.987 patvirtintų „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių“ pagrindais, kurių reikalavimai išnuomojant ginčo žemės sklypą nebuvo pažeisti.

13Ieškovai ginčija sudarytas nuomos sutartis, teigdami kad jos yra niekinės, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šios sutartys yra niekinės, todėl tenkinti šiuos reikalavimus nėra pagrindo, bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė įstatymo pažeidimų sudarant ginčijamas nuomos sutartis. Jeigu žemės sklypas statybai yra suteiktas iki suinteresuotų asmenų prašymo atkurti į jį nuosavybės teises padavimo, tai nėra pagrindo panaikinti vėliau sudarytų šio sklypo ar jo dalių nuomos ar subnuomos sutarčių, kaip pažeidžiančių pretendentų teises ir kaip neatitinkančių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. bei 12 str. nuostatų, kadangi žemė buvo valstybės išperkama. Be to, nuo 2002-04-02 pasikeitus Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. redakcijai, kuri suteikia ieškovams teisę atkurti nuosavybės teisę į visus iki nacionalizacijos valdytus ir neužstatytus žemės sklypus, nesuteikia pagrindo ginčyti žemės nuomos sutarčių, nes įstatymai atgal negalioja. Tuo labiau, kad nuomos sutarčių sudarymas netrukdo atkurti nuosavybės teisių į žemę natūra.

14Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr.352ž 2 punkto panaikinimo negali būti tenkinamas, kadangi nėra nustatyta, kad jis yra priimtas pažeidžiant įstatymus ar kitus norminius aktus. Ginčo žemė dar iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo priėmimo buvo suteikta komercinio komplekso statybai, todėl sutinkamai su Įstatymo 12 str. 2 p. (redakcija galiojančia nuomos sutarčių sudarymo ir ginčijamo apskrities viršininko įsakymo priėmimo momentu) buvo valstybės išperkama, kadangi buvo miesto teritorijoje.

15Ginčo žemės sklype esanti komercinė zona buvo pradėta formuoti dar Panevėžio miesto LDT Vykdomojo komiteto 1986-07-07 sprendimu Nr.186, kai buvo leista projektuoti Kniaudiškių I-ojo mikrorajono visuomeninio prekybos centro objektus, o Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimu Nr.288v buvo nustatytos žemės sklypo Klaipėdos g.77 (dabar Klaipėdos g. 79) Panevėžio m. ribos ir apytikslis plotas - 0,51 ha. Todėl ieškovų ginčijamas Panevėžio miesto valdybos sprendimas buvo priimtas galiojant 1991-06-18 įstatymo 5 str. redakcijai, kai tebuvo numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį sklypą individualiai statybai arba perduodant nuosavybėn prie pretendentų statinių esančius žemės sklypus, kitų nuosavybės atkūrimo būdų nebuvo nustatyta. Teismas darė išvadą, jog priimant ginčijamą sprendimą pretendentų (ieškovų) į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės nebuvo pažeistos. Kadangi ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir pradėtos pastato statybos teisėtai, tai nėra pagrindo laikyti Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo Nr.288V 1.1 punktą neteisėtu, kaip pažeidžiančiu įstatymines nuostatas.

16Ieškovų reikalavimus panaikinti 2008-05-10 Statybos leidimą Nr.45.177 ir 2004-03-25 statybos leidimą Nr.45.459 bei projektavimo sąlygų sąvadą Nr.336, teismas atmetė, nes bylos įrodymai patvirtino ir ieškovai nenuginčijo, kad ginčijami statybos leidimai išduoti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad ginčo statinių statyba nėra savavališka, nes ji yra įteisinta pagal galiojusių statybos teisės normų reikalavimus. Tokie byloje nustatyti teisiškai reikšmingi faktai daro nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl ginčo administracinių aktų panaikinimo. Neįrodžius ginčijamų statybos leidimų ir projektavimo sąlygų sąvado neteisėtumo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti ginčijamų dokumentų kaip neteisėtų. Tuo labiau, kad patenkinus ieškovų reikalavimus ir panaikinus ginčijamus statybos leidimus, savaime iškiltų klausimas dėl statinių teisėtumo su iš CK 4.103 str. (savavališka statyba) išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl patenkinus ieškovų reikalavimus be pakankamo pagrindo, būtų paneigtos atsakovų nuosavybės teisės į pastatytą (rekonstruotą) objektą. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktais komisija nustatė, jog statytojai pastatė statinius pagal parengtą projektą ir statybos leidimą. Statybos procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo dėl techninių sąlygų atitikties teismas nekonstatavo, todėl atmetė ieškovų reikalavimus dėl panaikinimo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus. Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr.35/50307, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad 0,5104 ha žemės sklypo, esančio Klaipėdos g.79 Panevėžyje, savininkė yra Lietuvos Respublika, o nuosavybė įregistruota Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymu Nr.352ž. Pastatų unikalus Nr. 4400-1577-2224:6828 ir unikalus Nr. 4400-1577-2235-6829 teisinė registracija buvo atlikta 2007-11-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.9734 pagrindu; žemės sklypo unikalus Nr.2701-0021-0160 teisinė registracija atlikta Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr.352ž pagrindu. Dokumentai, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija yra nenuginčyti, todėl naikinti teisinės registracijos nėra pagrindo. Ieškovams neįrodžius šių reikalavimo pagrįstumo, teismas juos atmetė. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio dalyką bei pagrindą ir netinkamai pritaikė procesines teisės normas. Palikdamas nenagrinėtu pagrindinį ieškovų reikalavimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą esantį Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, atkūrimo natūra, teismas nepagrįstai sprendė ir atmetė neatsiejamai susijusius su pagrindiniu reikalavimu išvestinius ieškinio reikalavimus, tuo sukurdamas prejudicinio turinio aplinkybes, dėl kurių veikimo vėlesnis pagrindinio reikalavimo nagrinėjimas teisme ir ieškovų pažeistų teisių gynimas būtų nebeįmanomas. Ieškinio pagrindime ieškovai nurodė, kad Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo Nr.288v punktas 1.1 prieštarauja to meto teisės reikalavimams - savivaldybė negalėjo vykdyti žemės sklypo Klaipėdos g.77 formavimo tokiu būdu, nes dalis sklypo jau buvo suplanuota 1993 m. „Kniaudiškių mikr. Nr.2 žemės valdos planu" ir suteikta 1986-07-07 Panevėžio m. LDT VK sprendimu Nr. 186 (naudojamas sklypas), o kita dalis buvo nesuplanuota ir nesuteikta (naujas sklypas), todėl mano, kad turėjo būti rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka detalusis planas, tikslu sujungti dviejų anksčiau suformuotų žemės sklypų dalis, keičiant jų ribas ir plotus bei prijungiant naują valstybės neįsigytos (neišpirktos) laikinai valdomos žemės sklypą.

18Ieškovams naujai paaiškėjusios aplinkybės apie 1993 m. galiojusius planavimo dokumentus sklypo Klaipėdos g. 79D teritorijoje, dėl kurių buvo atnaujinta byla Nr. A2-53-223/2010 yra pagrindai teigti, kad turto objektas - žemės sklypas Klaipėdos g. 77 (dabar Klaipėdos g. 79D) buvo neteisėtai suformuotas ir teisiškai įregistruotas viešajame registre. Savo ruožtu šios ieškinio pagrindo aplinkybės ir jomis grįsti ieškinio reikalavimai - naikinti sklypo kaip vientiso turto objekto suformavimą bei teisinę jo registraciją yra esminiai ankstesnių teismų sprendimų vertinime, nes teismai buvo priėmę sprendimus nežinodami apie tokias aplinkybes, esant iš esmės kitam ginčo dalykui ir kitam pagrindui. Išvestiniai pagrindinio ieškinio reikalavimai naikinti sklypo, kaip vientiso turto objekto suformavimą bei teisinę jo registraciją yra neatsiejamai susiję su pagrindiniu ieškovų reikalavimu, atskirai nagrinėti jų negalima, nes šie reikalavimai ir jų pagrindai sudaro vientisą ieškinio dalyką ir pagrindą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atskyrė šiuos reikalavimus nuo pagrindinio ieškinio reikalavimo, kuris buvo paliktas nenagrinėtu, ir nepagrįstai šiuos reikalavimus sprendė atskirai bei dėl jų priėmė neteisingą sprendimą.

19Tvirtina, kad teisinė žemės sklypo registracija yra neteisėta, nes pirminis šio sklypo registro įrašas -1997-12-17 - padarytas be jokio juridinio pagrindo. Šios datos įrašymas kilo iš 1997-12-17 nuomos sutarties Nr.N27/97-0417 su V. P. , o ne iš Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr.352ž 2 punkto. Pradinėse žemės sklypo registro Nr.27/5117 versijose pats Panevėžio apskrities viršininko įsakymas Nr.352ž, kaip juridinis sklypo registravimo pagrindas, visiškai neminimas. Ieškovai pateikė Nekilnojamojo turto registro Nr.27/5117 (žemės sklypo Klaipėdos g. 79) centrinio duomenų banko išrašą, sudarytą 2001-10-17, kuris šiam objektui nurodo, kad pati Panevėžio apskrities viršininko administracija yra nuomininkas, nuomojantis 1549/5104 sklypo dalį iš valstybės, nenurodant tokio juridinio fakto įregistravimo datos ir pagrindo, bei nenurodant akto, kuriuo valstybė įsigijo žemės nuosavybę. Apskrities viršininko įsakymas Nr.352ž juridiniu teisinės registracijos pagrindu tapo tik po to, kai 2001-06-10 registratorius gavo informaciją, kad dėl sklypo nuosavybės teisių prasidėjo teisminiai ginčai Panevėžio apygardos administraciniame teisme byloje Nr. 1-25-01-2001. Tokiomis aplinkybėmis, kai nėra aišku, kuriuo Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr.352ž 2 punkto turiniu atliktas niekinis neįsigytos (neišpirktos) žemės perleidimo valstybei sandoris (šis turinys pagal akto tekstą turinys yra tik menamas), ieškinio reikalavimas dėl įsakymo Nr.352ž 2 punkto panaikinimo juridiškai reiškia, kad naikinamos visos šio akto pasekmės - tiek teisinė viso žemės sklypo registracija, tiek šiame akte nurodomas nuomos sandoris.

20Neištyrus teisme akto Nr.352ž 2 punkto turinio, negalima atskirti ir atskirai nagrinėti bei nuspręsti dėl 1997-12-17 nuomos sandorio. Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną valstybės specialiuoju Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu įgaliotos apskrities ir savivaldybės institucijos privalėjo vykdyti valstybės prisiimtą prievolę - atkurti jau mirusiems ir dar gyviems savininko L. J. vaikams nuosavybės teises grąžinant žemę natūra. Be to, LAT 2009-03-16 nutartimi civ. b. 3K-3-116/2009 yra konstatavęs, kad detaliai nesuplanuotas sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei. LVAT praktikoje teismas 2004-03-29 sprendimu adm. b. A7-276-04 konstatavo, kad teritorijų planavimo procedūros turi būti atliekamos per protingą laikotarpį. Tačiau atsakovų institucijos nevykdė šios prievolės - nerengė to meto teisės [iki 2004-05-01] reikalaujamo Klaipėdos g. 79 sklypo detaliojo plano, kuriuo būtų sprendžiamas ir nuosavybės teisių atkūrimui skirto sklypo suformavimas. Atsakovai elgėsi priešingai, siekdami sudaryti kliūtis valstybės prievolės įvykdymui - užstatyti valstybės neišpirktą žemės dalį aplinkybėmis, kai dėl jos jau vyko teisminiai ginčai. Savivaldybė be privalomo detaliojo plano rengimo išdavė UAB „Didriestė" statybos leidimą statyti priestatą valstybės neišperkamoje laisvoje žemėje, o vykdanti statybos leidimų išdavimo teisėtumo valstybinę kontrolę apskrities viršininko institucija neteisėto leidimo išdavimui neprieštaravo. Tokiu būdu neteisėti atsakovų veiksmai sukūrė teisines pasekmes - valstybės neišperkamos ir savininkams grąžintinos natūra žemės užstatymą statiniais - atsakovo UAB „Didriestė", o dabar - ir atsakovo UAB „SEB lizingas" nuosavybe.

21Mano, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinę teisę ir teismų praktiką. Kai kurios teismo nustatytos aplinkybės yra tikslintinos, nes neatitinka byloje esančių duomenų ir įrodymų. Nurodo, kad tik Klaipėdos g. 79C pastatas pastatytas (priimtas naudoti) iki Atkūrimo įstatymo patvirtinimo - 1996-12-20. Ieškinys nukeiptas ne tik į sklypo Nr.79D dalį, bet ir į teritoriją greta jo, kuri šiuo metu taip pat nėra grąžinama natūra, o atsakovai atskirų motyvų, dėl ko ši žemė negrąžinama natūra - nepateikė. 2001-10-17 centrinio duomenų banko išraše nėra duomenų, kuriuos pateikia teismas kaip šio išrašo pagrindu nustatytus. Išrašo 4 punkte įrašyta valdymo forma - valstybės nuosavybė nėra pagrįsta nurodyto įsakymo Nr.352ž pagrindu, bet įtvirtinta be jokio pagrindo. Nurodytas sklypo suformavimo pagrindas [miesto valdybos sprendimas 1996-09-04 Nr.288v] ir turto objekto teisinė registracija yra ginčijami, todėl neturi prezumpcinės galios. Planavimo dokumentas - 1993 m. vasario mėn. Kniaudiškių mikr. Nr.2 Žemės valdos planas - buvo parengtas pagal to meto teisės reikalavimus, buvo patvirtintas miesto valdybos, jo pagrindu atlikti teisiniai veiksmai buvo teisiškai užregistruoti ir galiojo, kol jų nepanaikino neteisėtas Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimas Nr.288v. Jame pateikti sprendiniai yra detaliojo planavimo lygmens, o pats planavimo dokumentas yra sklypų ribų nužymėjimo projektas.

22Teismas neatsižvelgė į tai, kad: 1993-02 Kniaudiškių mikr. Nr. 2 žemės valdos planas būtent ir parodo ribas tų žemės sklypo Klaipėdos g.79D dalių, kurios buvo skirtos sovietiniame periode visuomeninio poreikio tenkinimui; likusi Klaipėdos g. 79D dalis sovietiniame periode nebuvo skirta šiame sklype statomiems valstybinės prekybos pastatams, o 1996-09-04/1997-12-02 neteisėtai prijungta prie sovietiniu periodu skirtų naudojamų valstybinės statybos statiniams sklypų, kurie buvo sujungti į bendrą sklypą; ieškinio reikalavimai nukreipti ne tik į sklypo Nr. 79D viduje esančią teritoriją, bet ir teritoriją už jo ribų - gretimybėje (ginčo teritorijos schemoje Nr. 1, plotas 0,0167 ha). Teismas neatsižvelgė į tai, kad privačios nuosavybės teisių restitucija pradėta ne 1991-06-18, kai buvo priimtas Įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", bet 1990-03-11, kai buvo paskelbtas aktas apie 1938 m. Konstitucijos tęstinumą. 1991-06-18 įstatymas nustatė valstybės prievolės apimtis, jos vykdymo sąlygas ir tvarką, o ne piliečių teises, dėl kurių buvo pasisakyta, kad jos atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka, t.y., valstybė pripažino teisių buvimą ir neatkurtame būvyje bei tokių teisiu tęstinumą iki pilno jų atkūrimo.

23Nuoma neužkerta teisės į nuosavybės teisių atkūrimą gražinant žemę natūra. Atkūrimo Įstatymas nenustatė naujų nuosavybės teisių į žemę įgijimo pagrindų, juo buvo nustatytas valstybinės prievolės vykdymo reguliavimas, kad valstybė iš bendrųjų resursų proporcingai atlygintų tokią privačios nuosavybės savininkų patirtą žalą kurios nebeįmanoma atlyginti visiškai - grąžinant turėtą nuosavybę natūra. Šis žalos atlyginimas išreikštas terminu - „valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas", ir niekada nereiškė, kad išlikęs turtas savaime pereina į valstybės nuosavybę prievartiniu būdu. Tik savininkams ir jų teisių perėmėjams laisva valia sutikus paimti žalos atlyginimą kitomis formomis, o ne natūra, jo turtu galėjo ir gali disponuoti valstybė. Teisė į žalos atlyginimą yra absoliuti. Teismo nurodyta subjektyvinė teisė tik į kompensaciją nėra tinkamas teisės taikymas - tai reiškia prievartinį nuosavybės perleidimą valstybei, nors ir nėra būtinojo visuomenės poreikio tokiam aktui, o nukentėjęs pilietis aiškiai mato, kad jis gali atgauti savo turtą visą ar bent jo dalį natūra. Teismas nurodė netinkamą įstatymą nuo kurio įsigaliojimo ieškovai įgijo subjektyvinę teisę kreiptis i valstybės vidaus teismus dėl grąžinimo natūra tokios žemės, kuri buvo/yra miestuose - tai 2002-04-02 įsigaliojusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą. Nurodo, kad ginčijamas sprendimo motyvas prieštarauja LAT praktikai, t.y., 2009-06-08 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-230/2009.

24Teismas teisę ir specialiuosius terminus aiškino ne pagal teisės turinį, todėl netinkamai nustatė 1993 m. vasario mėn. Kniaudiškių mikr. Nr. 2 Žemės valdos plano teisinį statusą ir jo reikšmę šioje byloje. Teismas šioje byloje 2010-02-08 nutartimi yra nustatęs, kad 1993-02 planas yra prilygintinas detaliajam planui ir šios aplinkybės sprendime nepaneigė. Visiškai nepagrįsta teismo nuomonė, kad 1993-02-08 planas yra skirtas ne sklypui, bet asmeniui. Priešingai, 1993-02-08 plane pateikti gana plačios teritorijos planavimo ir naudojimo sprendiniai, aprašant tiek pagrindinius pastatus ir jų paskirtį, taikomą sklypo paskirties nustatymui, tiek atskirus šios teritorijos bendrojo naudojimo sprendinius, nurodyta netgi apsauginė objekto zona. Aplinkybė, kad 1993-02 planas pateiktas būtent prie 1993-02-13 Panevėžio m. valdybos potvarkio Nr.86v, kuriame pateikti sklypų dydžiai atitinka 1993-02 plane pateiktus duomenis ir kuriame nėra nurodomas joks konkretus asmuo, bet eilė visuomeninio ir komercinio naudojimo objektų, įtvirtina faktą, kad šis dokumentas buvo to meto nustatyta tvarka parengtas sklypų užžymėjimo projektas, kuriame pateikti duomenys aiškiai nustato sklypų plotą, ribas, naudojimo paskirtį, statinių statybos vietas ir jų eksploatacijai būtinas (kiemų, privažiavimų, stovėjimo aikštelių) teritorijas. Aplinkybė, kad atsakovai nepateikė šio plano registravimo teritorijų planavimo dokumentų registre duomenų, tik įrodo, kad jie pareigas vykdė ir vykdo aplaidžiai. 1993-02 plano elementai ir sprendiniai įrodo, kad jį atitiktų tik detalusis planas, todėl tai yra detaliojo planavimo dokumentas, parengtas, patvirtintas ir galiojęs ta tvarka, kuri buvo tuo metu. Nėra jokių duomenų, kad tai būtų kadastrinis planas, nes jame yra pateikti detalūs projektiniai sprendiniai, kuriuos patvirtino miesto valdyba, taikydama projektui skirtą formulę - „nustatyti dydžius". Mano, jog 1993-02 planas įrodo, kad iš sovietinio periodo paveldėtos pradėtos ir nebaigtos statybos statiniams - Vaisių daržovių parduotuvei, Kavinei-ledainei ir vaistinei - buvo skirti konkretūs projektiniai sklypai, pagal kuriuos užsakovai ir projektuotojai rengė specialiuosius statinių projektų sprendinius, atsižvelgdami į aplinkos ir sklypo ploto diktuojamas galimybes. Šie sklypai ir yra tie Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. minimi to meto detaliuose planuose numatyti statybai ir eksploatavimui sklypai prie statomų ar pastatytų statinių. Likusi Klaipėdos g. 79D sklypo teritorija buvo prijungta vėliau ir neteisėtai - ji nėra reguliuojama Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. teisės, t.y., - ji nėra išperkama valstybės ir turi būti grąžinama natūra.

25Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo Nr.288v dalies panaikinimo, būtų atkurtas anksčiau galiojusio 1993-02-13 valdybos potvarkio galiojimas, taip pat - ir statinių eksploatacijai būtinų sklypo ribų bei plotų atžvilgiu. Teismas, pateikdamas šią aplinkybę - kad de jure nėra nustatyti statinių eksploatacijai reikalingi sklypai - nutyli, kad tokios sklypo dalys - statybai ir eksploatacijai yra neteisėtai nustatytos de facto: sklypas neteisėtai suformuotas, jis visas išnuomotas ir netgi sudarytas kadastrinis sklypo planas, kuriuo konkrečiam statinio ar jo dalies savininkui priskirtos statybai ir eksploatavimui skirtos dalys, kurios ir buvo išnuomotos pagal šį planą.

26Formulės apie laisvą (neužstatytą) žemę taikymas šioje vietoje nėra teisingas - įstatymas mini valstybės išperkamą žemę, kuri kvalifikuojama kitaip nei faktinis vietos būvis: įstatymas nemato neteisėtai pastatytų statinių ir jais užimtos žemės nekvalifikuoja kaip valstybės išperkamos; taip pat įstatymas nemato teisėtai pastatytų statinių, jeigu žemė, ant kurios jie stovi, yra valstybės neišperkama - susidarę nauji santykiai reguliuojami kitais įstatymais, o ne specialiuoju nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu. Asmenys, kurie žinojo apie teisminius savininkų ir valstybės ginčus, tačiau rizikavo, turi būti pasirengę tam, kad valstybė už jų riziką nebeatsako ir tolesnę statinių statybai bei eksploatavimui reikalingos žemės naudojimą tokie asmenys privalo susikurti pagal Civilinio Kodekso taisykles sudarydami sandorius. Patenkinus ieškovų reikalavimus dėl neteisėto turto objekto - žemės sklypo formavimo (miesto valdybos 1996-09-04 potvarkio Nr.288v dalies, apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr.352ž dalies) ir teisinės registracijos, teritorijai liktų galioti 1993-02-13 miesto valdybos potvarkis Nr.86v bei 1993-02 planas, o likusi valstybės neišperkamos žemės teritorija galėtų būti formuojama ne detaliuoju, bet nuosavybės teisių atkūrimo sklypo planu, kurio pagrindu atkūrus nuosavybės teises ieškovai būtų įpareigoti parengti sklypo detalųjį planą, kuriame ir būtų sprendžiami jame atsiradusių statinių eksploatavimui bei statybai reikalingi sprendiniai.

27Mano, kad teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra ginčo teritorijoje. Teismas netinkamai išsiaiškino teisinį santykį ir ginčo dalyką. Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr.352ž punkto 2 naikinimas kyla iš pagrindinio ieškovų reikalavimo ir negali būti nagrinėjamas atskirai. Panaikinus minėtą teisės aktą kartu su Panevėžio m. valdybos 1996-09-04 sprendimo Mr.288v 1.1 punktu, būtų panaikintos niekinio žemės perleidimo valstybei sandorio pasekmės, taip pat ir sklypo kaip vientiso turto objekto suformavimas bei teisinė registracija. Tuo pačiu būtų panaikintos ir kitos teisinės pasekmės, trukdančios įvykdyti valstybės prievolę ir atkurti nuosavybės teises grąžinant valstybės neišperkamą žemę natūra: panaikinus turto objekto registravimą, išnyktų visų su juo susijusių juridinių faktų registravimas inter alia nuomos sutarčių. Tačiau teismas, palikęs nenagrinėtu pagrindinį ieškinio reikalavimą, kuris yra neatsiejamas nuo likusių reikalavimų, pritaikė teisę, kad ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimų, kurie nėra susiję su jų teisių teisėtų interesų gynimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 1993-02 Kniaudiškių mikr. Nr.2 žemės valdos planas būtent ir parodo ribas tų žemės sklypo Klaipėdos g.79D dalių, kurios buvo skirtos sovietiniame periode visuomeninio poreikio tenkinimui - visuomeninio (valstybinės prekybos) prekybos centro objektams. Teismas nėra tikslus - prie 1996-09-04 valdybos sprendimo Nr.288v pridėtas sklypo planas yra tokio paties ploto ir ribų, kaip ir šiuo metu viešajame registre įregistruotas žemės sklypas Klaipėdos g. 79D. Teismas nėra nuoseklus savo sprendime, nes spręsdamas dėl kitų ieškinio reikalavimų po to, kai nusprendė nenagrinėti pagrindinio reikalavimo, taiko teisę, taikytiną pagrindiniam reikalavimui, t.y. - taiko nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojančią teisę, nors palikus nenagrinėtu pagrindinį ieškinio reikalavimą ši teisė nebegalėtų būti taikoma. Teismas sprendime taikė teisę kitaip, pagrįsdamas jos taikymą netinkamai nustatytomis aplinkybėmis ir netinkamai jas vertindamas. Teismas sprendime darė esminę klaidą aiškindamas ir taikydamas specialųjį terminą „valstybės išperkama žemė", kaip žemės teisinį statusą, tačiau tai yra tik valstybės prievolės (atlyginti sovietinės teisės veikimo padarytą žalą) išraiška. Teismas nuolat taiko terminus - „pretendentų teisės", „teisė į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra" ir kt. prasmėmis, nesuderinamomis su nuosavybės teisių atkūrimo proceso esme, tarytum visuomeniniu susitarimu nustatyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą įstatymo nustatyta tvarka yra aukščiau už prigimtinę teisę į nuosavybę, o nuosavybės teisių atkūrimas negrąžinant turtą natūra yra kažkokia teisė į nuosavybę, o ne visuomeninė žalos atlyginimo prievolė. Mano, jog traktuodamas „valstybės išperkamą žemę" kaip teisinį statusą, o ne kaip prievolę, teismas nepaisė faktų, įrodymų ir teisės, kurie kitaip aiškina ir reguliuoja teisinį santykį, ir kurie grindžiami konstitucinės ir tarptautinės teisės turiniu. Ieškinio reikalavimas dėl Panevėžio apskrities viršininko 1997-12-02 įsakymo Nr.352ž 2 punkto panaikinimo yra pagrįstas tuo, kad ši įsakymo dalis kartu su Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo Nr.288v 1.1 punktu yra neatsiejamos niekinio grąžintinos žemės perdavimo į valstybės nuosavybę sandorio ir jo parengiamųjų veiksmų (neteisėto sklypo suformavimo) dalys. Tuo pačiu šis ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas atsietai nuo pagrindinio ieškinio reikalavimo. Teismas sprendime nekreipė dėmesio į ieškovų pateiktus argumentus, jų nenagrinėjo ir sprendime nepagrįstai teigė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl niekinio sandorio buvimo.

28Dėl Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo r.288v 1.1 p. panaikinimo. Teismas nepagrįstai teigė, kad esminis pagrindas šio akto - niekinio sandorio neatsiejamos dalies - panaikinimui yra kilęs iš to, kad jį priimant dar nebuvo išspręstas žemės sklypo grąžinimo natūra klausimas į ginčo žemės sklypą siekiantiems atkurti nuosavybės teises pretendentams. Teismas nepagrįstai nagrinėjo ir sprendė šį reikalavimą atsietai nuo pagrindinio ieškinio reikalavimo, kurį nusprendė palikti nenagrinėtu, tačiau kartu sprendime buvo nenuoseklus, nes pateikė argumentus, kildinamus iš pagrindinio ieškinio reikalavimo. Teismas neteisingai taikė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo" 5 str. l d. 2 p., kadangi nuosavybės dalies grąžinimas turėtoje miesto žemėje nėra nei naujo sklypo nuosavybės sukūrimas, nei kompensacija (žalos atlyginimas) už prarastą nuosavybę. Teismas netinkamai išsiaiškino teisinį santykį ir ginčo dalyką dėl statybos leidimų panaikinimo, nes šis reikalavimas kyla iš pagrindinio ieškovų reikalavimo ir negali būti nagrinėjami atskirai. Ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose ieškovai išsamiai argumentavo. Teismas nepagrįstai teigė, kad statybos leidimai, kurių pagrindu pastatytas tas pats statinys (priestatas Klaipėdos g. 79A) grąžintinoje žemėje sklype Klaipėdos g. 79D, kuriame yra/buvo skirtingus unikalius numerius turintys turto objektai (statiniai ir patalpos) yra teisėti. Šie statybos leidimai ir dokumentai, kurių pagrindu yra išduoti leidimai, šioje byloje yra ginčijami. Teismas nepateikė sprendime motyvų, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškovų pateiktus įrodymus ir argumentus dėl statybos leidimų neteisėtumo, pasitenkino tik deklaratyviu tvirtinimu, kad viskas teisėta, todėl nepagrįsta ir išvada, kad teisėti yra ir statinio (jo dalių) priėmimo naudoti aktai.

29Dalyje dėl statinių teisinės registracijos panaikinimo teismas netinkamai išsiaiškino teisinį santykį ir ginčo dalyką. Reikalavimai naikinti statinio unikalus Nr.4400-1577-224:6828, statinio unikalus Nr. 4400-1577-2235:6829 teisinę registraciją kyla iš pagrindinio ieškovų reikalavimo ir negali būti nagrinėjami atskirai. Teismas netinkamai nustatė aplinkybes ir teisinės registracijos naikinimo pagrindus. Pagrindas šio statinio, kuriame yra skirtingus unikalius numerius turinčios dalys, teisinės registracijos panaikinimui yra tai, kad ji yra 1996-09-04/1997-12-02 niekinio 0,15 ha ploto grąžintinos žemės dalies perdavimo valstybės nuosavybėn sandorio teisinė pasekmė, taip pat kaip nuomos sutartys šiai sklypo daliai, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimai, statinių pridavimo naudoti aktai. Šios pasekmės pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus tiek, kiek šio statinio buvimu grąžintinoje žemėje yra grindžiamas atsakovų - valstybinės prievolės atkurti nuosavybės teises vykdytojų Nacionalinės žemės tarnybos ir Panevėžio m. savivaldybės - atsisakymas grąžinti šią žemę natūra. Teismas nepagrįstai remiasi tais aktais (projektavimo sąlygų sąvadu, statybos leidimais, statinių pridavimo naudoti aktais ir kt.), kurie yra ginčijami šioje byloje tuo pačiu pagrindu (neteisėtu trukdymu nuosavybės teisių atkūrimui), nes teismas atsisakė nagrinėti šį pagrindą - pagrindinį ieškovų reikalavimą ir paliko jį nenagrinėtu. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-16 nutartis civilinė byla Nr.3K-3-116/2009, 2009-06-08 nutartis civilinė byla Nr.3K-3-230/2009, LVAT 2004-03-29 nutartis adm. b. A7-276-04.

30Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išvestinius ieškovų reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, kadangi ieškovai reikalavimų nepagrindę neginčytinais įrodymais. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes ir argumentus, pagrįstai paliko nenagrinėto ieškovų reikalavimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Ginčijamu atveju prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomeninį poreikį. Teritorijos, kurioje šis sklypas yra detaliojo plano nėra, jis nepatvirtintas. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punktu žemės sklypo grąžinimas natūra nėra galimas, kol detalusis planas nepatvirtintas arba jį patvirtinus jame nebus atitinkamos nuorodos apibūdinančios visuomenės poreikį aplinkybės. Ieškovai reiškia tuos pačius reikalavimus, kurie jau buvo nagrinėti ir išspręsti teismuose. Ieškovai, siekdami atkurti nuosavybės teises, neteisėtai ir nepagrįstai prašo panaikinti sandorių teisines pasekmes, sprendimus. Ieškovų pagrindinis tikslas yra nuosavybės teisių į žemės sklypą esančio Klaipėdos g. 79A, Panevėžyje atkūrimas natūra, todėl mano, kad ieškovai siekdami tikslo dėl išvestinių reikalavimų negalėjo ir negali pateikti įrodymų, kuriais galėtų neginčytinai pagrįsti teismui pateiktus reikalavimus. Mano, kad reikalavimai panaikinti teisės aktus ir sandorius yra nepagrįsti, sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo išdavimas nepažeidė ir nepažeidžia ieškovų teisių. Sandoriai sudaryti ir projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimo išduotas teisėtai. Apeliaciniame skunde ieškovai nenurodo kokios jų manymu imperatyvios teisės normos buvo pažeistos ir sudaro pagrindą naikinti administracinius teisės aktus ir sudarytus sandorius. Ginčijamu atveju sandoriai ir sprendimai neužkirstų galimybių ieškovams atkurti nuosavybės teise į ginčijama žemę. Mano, kad ieškovai tinkamai nesprendė nuosavybės teisių atkūrimo klausimų į ginčijamą žemę. Ieškovai, įgyvendindami savo teises ir asmeninius interesus, neturėtų pažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimas Nr. 288v dėl sklypo ribų ir apytikslio ploto nustatymo teisėtas ir pagrįstas, nepažeidė ieškovų teisių ir atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus. Todėl ginčijamas sklypas įregistruotas ir tampa vientisu užstatytų sklypu, o patenkinus ieškovų reikalavimus būtų pažeistos visuomenės dalies teisės ir teisėti interesai. Pažymi, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje yra atmetęs skundą dėl statybos leidimo Nr. 45.177 panaikinimo, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

31Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo Panevėžio miesto teismo 2010-11-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad prie Panevėžio miesto valdybos 1993-02-13 potvarkio Nr. 86v pridėtas 1993-02 Kniaudiškių mikrorajono Nr. 2 žemės valdos planas, parengtas Panevėžio miesto Architektūros ir urbanistikos skyriaus gamybinės-projektinės grupės, prilygintinas teritorijų planavimo dokumentui - detaliajam planui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams" (toliau - Nutarimas) įpareigojo valstybės institucijas ir kitus planavimo organizatorius iki 1997 m. sausio 1 d. inventorizuoti patvirtintus (galiojančius) teritorijų planavimo dokumentus ir iki 1997 m. kovo 30 d. įregistruoti juos Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Šiame Nutarime buvo nustatyta, kokie dokumentai laikomi teritorijų planavimo dokumentais. Kadangi žemės valdos planas neatitinka Nutarime nurodytų reikalavimų, jis negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu. Mano, kad teismui pateiktas valdos planas gali būti prilygintinas tik schemai - žemės sklypų ribų planui parengti, bet ne detaliajam planui.

32Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas šioje byloje įsiteisėjusia 2010 m. vasario 8 d. nutartimi yra nustatęs prejudicinę aplinkybę, kad 1993-02 Kniaudiškių mikrorajono Nr. 2 žemės valdos planas nėra raudonųjų linijų planas, o yra planavimo dokumentas, prilygintinas detaliajam planui. Teismui atmetus ieškovų reikalavimus dėl žemės nuomos sutarčių, statybos leidimų bei projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo ieškovams neįrodžius jų neteisėtumo, nėra pagrindo naikinti 2009 m. sausio 29 d. ir 2006 m. rugpjūčio 23 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų. Nurodo, kad statybos procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo byloje nekonstatuota ir dėl to pripažinti ginčijamus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį šioje dalyje atmesti.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo metu nėra nustatyta kokio dydžio žemės sklypai yra reikalingi atskiriems statiniams eksploatuoti, todėl negalima nustatyti ar žemės sklype, esančiame Klaipėdos g. 79D, Panevėžyje yra laisvos (neužstatytos) žemės. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu tenkinti ieškovų reikalavimo dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo natūra nėra pagrindo. Sutinka , kad ginčo žemės sklypas nuomos sutarčių sudarymo momentu bei visa žemė, esanti miesto teritorijoje, (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytą išimtį) buvo valstybės išperkama ir tai nebuvo siejama su detaliųjų planų sudarymu. Žemės sklypo nuomos sutartys buvo sudarytos vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987, jų nuostatos nebuvo pažeistos, todėl ginčijamos žemės sklypo nuomos sutartys buvo sudarytos teisėtai. Mano, kad apeliantų teisės nebuvo pažeistos, nes jiems neužkirsta galimybė atkurti nuosavybės teises.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas objektyviai išnagrinėjo ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

35Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimas naikintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

37Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-04-09 priėmė ieškovų I.P. J. , E. P. , R. J. ir G. J. M. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje Panevėžio m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2 -1811-02-2003 , kuriuo ieškovas R. J. , atstovaujantis visus ieškovus, pareiškė reikalavimus, bet nenurodė ir neprašė keisti priimtą sprendimą ar priimti naują sprendimą, panaikinus jau įsiteisėjusį. Nors ir CPK 370 str. 4 d. nustato atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, teismas leido ieškovams pareikšti ir priėmė nagrinėti naujus reikalavimus, o po to , jau 2010-07-15 nutartimi ( t.4, b.l. 65-72) prie nagrinėjamos bylos prijungė atskirai kito teisėjo nagrinėjamą bylą Nr. 2-4266-452/2010 , ieškinys joje priimtas 2010-05-18 nutartimi, kurioje irgi buvo reiškiami iš esmės tokie pat reikalavimai, kaip ir 2009-04-09 pareiškimu, tik nesutapo byloje dalyvaujantys asmenys: ieškovais vietoje E. P. nurodyti jos įpėdiniai. Vėliau po ieškovės J. M. mirties į procesą ieškovų pusėje įstojo įpėdinė Z. S. , kurią atstovauja R. J. ( t. 3, b.l. 133)

38Kaip matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-04 sprendimo turinio, teismas, išnagrinėjęs ieškovų prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 371 str., visiškai nepasisakė dėl įsiteisėjusio sprendimo jau išnagrinėtoje byloje, priėmė sprendimą pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, nors dalis reikalavimų yra išspręsta jau išnagrinėtoje byloje, kurioje , kaip minėta, sprendimas įsiteisėjęs. Akivaizdu, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ( CPK 329 str. 1 d. CPK 371 str., dėl ko byla išspręsta neteisingai). Šiuo metu neaišku, ar įsiteisėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-12-11, pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-11-09 nutartimi dėl pareikštų reikalavimų išnagrinėtoje byloje. Pagal sprendimo turinį susidaro įspūdis, kad tie reikalavimai buvo nagrinėjami iš naujo. Tokiu atveju reikėtų pasisakyti dėl įsiteisėjusio sprendimo, nes susidaro dviprasmiška situacija.

39Analizuojant teismo sprendimo turinį, akivaizdu, kad Panevėžio m. apylinkės teismas nurodė, kad ieškovų nurodyto prie Panevėžio m. valdybos 1993-02-13 potvarkio Nr. 86V pridėto žemės sklypo ribų plano paskirtis yra kitokia, nei detaliojo plano, jie skirti konkrečiam asmeniui suformuoto žemės sklypo riboms žymėti, pažymi reikalingo statiniui eksploatuoti ploto ribas, negali visiškai atitikti detaliojo plano, kuris skirtas ne konkrečiam asmeniui, bet sklypui. Nesant detaliojo plano, negalima pradėti nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Tai liudija, kad iš esmės nebuvo pagrindo keisti įsiteisėjusį teismo sprendimą jau išnagrinėtoje byloje. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-1811-02-2003, kuria Panevėžio m. apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo rezoliucinė dalis išdėstyta taip: ieškovų I. P. J. , E. P. . G. J. M. ir R. J. ieškinio reikalavimus atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio m. savivaldybės tarybai, UAB „Didriestė“, V. I. įmonei „Kristina“ dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1998-05-05 įsakymo Nr. 407ž dalių ir žemės sklypo dalių nuomos sutarčių panaikinimo atmesti; kitus ieškovų reikalavimus palikti nenagrinėtus, kitas Panevėžio m. apylinkės teismo 2003-12-11 sprendimo dalis palikti nepakeistas, turi likti galioti ( CPK 371 str.1 d. 1 p.). Panevėžio m. apylinkės teismas 2003-12-11 sprendimu atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 1998-05-11 žemės nuomos sutartis su UAB „Didriestė“ ir V. I. IĮ „Kristina“, netenkino prašymo naikinti nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 27/5117, 0, 0475 ha neužstatytos žemės sklypo dalyje bei 0,0482 ha žemės sklypo dalyje, kurios išnuomotos atitinkamai UAB „Didriestė“ ir V. I. įmonei „Kristina“, įpareigojimus kartografinėje medžiagoje pažymėti turėto žemės sklypo ribas ir prašyti savivaldybės suformuoti neužstatyto žemės sklypo 0, 0957 ha ribas Klaipėdos g. 79, organizuoti kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą, jį tvirtinti.

40Ieškovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė tinkamai proceso atnaujinimo pagrindo, kad 1993 metais buvo tinkamai patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir iki 1997 -03-30 įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Valstybinės teritorijų planavimo bei statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010-05-10 atsiliepime nurodė, kad kaip matyti iš Panevėžio m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2010-04-02 rašto Nr. 50-83, ginčo žemės sklypo teritorijos planavimo dokumento šiame registre nėra. Kad nėra ginčijamo žemės sklypo detalaus plano nustatyta ne nagrinėtoje byloje, kurioje atnaujintas procesas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003-01-22 įsiteisėjusius sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Dėl nurodyto darytina išvada, kad išnagrinėta byla Nr. 2-1811-02/2003 atnaujinta iš esmės nepagrįstai, nesant naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes bylą nagrinėjant teisme ir priimant joje sprendimą buvo remiamasi įsiteisėjusiu administracinio teismo 2003-03-25 sprendimu, jame konstatuota aplinkybė apie detalaus plano nebuvimą. Kadangi nebuvo pagrindo keisti teismo sprendimą proceso atnaujinimo tvarka, teismas nebegalėjo iš naujo nagrinėti reikalavimų dėl 1998-05-11 žemės nuomos sutarčių su UAB „Didrieste“ ir V. I. įmone „Kristina“ 1993-02-13 administracinių aktų pagrindu.

41Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimu buvo sprendžiami prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4266-452/2010 reikalavimai: panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2004-03-25 išduotą UAB „Didriestė“ statybos leidimą Nr. 45.459 Klaipėdos g. 79A komercinio pastato priestatui; panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2002-10-25 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 336 UAB „Didriestė“ priestatui Klaipėdos g. 79A Panevėžys; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2008-05-10 išduotą UAB „Didriestė“ statybos leidimą Nr. 45.177; panaikinti 2009-01-29 statinio unikalaus Nr. 4400-1577-224:6828 parduotuvės Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 2009-01-29 statinio unikalaus Nr. 4400-1577-2235:6829 banko Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; nekilnojamojo turto objekto- statinio unikalus numeris 4400-1577-2224:6828 parduotuvės Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, teisinę registraciją, registro Nr. 44/1098764; panaikinti nekilnojamojo turto objekto- statinio unikalus numeris 4400-1577-2235:6829 banko Klaipėdos g.79A Panevėžyje, teisinę registraciją, registro Nr.44/1098765; 2006-08-23 statinio – parduotuvės su rūsiu unikalus Nr. 2799-3012-2014:0001, Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 35/50308 – pripažinimo tinkamai naudoti aktą; įpareigoti VĮ Registrų centras Panevėžio filialą panaikinti nepagrįstą teisinę registraciją nekilnojamojo turto objektui - žemės sklypui adresu Klaipėdos g. 79D (buvęs Klaipėdos g.79) Panevėžys unikalus numeris 2701-0021-0160 įrašą registre Nr.27/5117 dalyje 2. Nekilnojamieji daiktai, grafoje: Užstatyta teritorija „0,5104 ha“ bei kiti reikalavimai, išdėstyti prašyme dėl proceso atnaujinimo ir kurie atnaujinus bylos nagrinėjimą nebegalėtų būti sprendžiami išnagrinėtoje byloje.

42Šių reikalavimų Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal ieškovų nurodomas aplinkybes ir atsakovų atsikirtimus į juos iš esmės tinkamai neanalizavo, dėl jų nepasisakė, formaliai išdėstė reikalavimus ir teisinius argumentus, bet nevertino faktinių aplinkybių, nurodomų ieškinyje. Juk subjektinė ieškovų teisė reikalauti atkurti nuosavybės teises grąžinant visą nuosavybės teisėmis valdytą žemę natūra atsirado 2001-04-02 Konstitucinio teismo nutarimo pagrindu nuo 2002-04-02, kai buvo priimtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos. 2002 m. balandžio 2 d. įstatymas Nr. IX-832 (įsigaliojęs 2002-04-19) nustato, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama įstatymo 16 str. nustatyta tvarka, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams ( statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų-įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti <... > bendroms gyventojų reikmėms<...>, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba.

43Ieškovai nurodytais reikalavimais ginčija žemės sklypų užstatymo teisę suteikiančius aktus bei tų statinių įteisinimą atsakovams ir tretiesiems asmenims išnuomotame žemės sklype tuo pačiu pagrindu, kad nebuvo pagrindo išduoti leidimų statyboms bei juos įteisinti nesant visoms teritorijoms, kuriose buvo vykdomos atsakovų statybos, detaliųjų planų, nes tik dėl to nesprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams. Pagal byloje esančius įrodymus iš teismo sprendimo neaišku, ar visose teritorijose, kuriose buvo statomi komerciniai objektai po 2002 m. balandžio 19 dienos, yra patvirtinti detalieji planai, ar ginčijamos statybos vyko tose teritorijose, į kurias nuosavybės teises šiuo ieškiniu atkurti pretenduoja ieškovai, ar tos teritorijos, kuriose esantiems objektams išduoti statybai reikalingi dokumentai gali būti grąžinamos natūra pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Teismas sprendime nenurodė nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų pareikštiems reikalavimams spręsti. Be to, su UAB „Ramuva“ žemės nuomos sutartis sudaryta 2005-05-24, su A. B. ir A. B. -2003-11-26, šios ir kitos žemės sklypų, dėl kuriose išduotų statybos dokumentų nagrinėjamas ginčas, nuomos sutartys buvo ginčijamos Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-120-212-2009, sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs, todėl vargiai ar galima nagrinėti reikalavimus, kol neįsiteisės sprendimas minėtoje byloje, nes remiamasi aplinkybe, kad nebuvo galima nuomoti žemės sklypų atsakovams. Turi būti nustatoma, ar dėl atskirų kitų reikalavimų nėra tuo pačiu pagrindu ir tų pačių ieškovų reikalavimu jau išspręsti kitų teismų sprendimais ir nutartimis, nes R. J. yra iškėlęs daug civilinių bylų ir Panevėžio m. apylinkės, Panevėžio apygardos administraciniame teisme, Panevėžio apygardos teisme. Įstatymas nustato, kad negalima reikšti reikalavimų iš naujo tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko ( CPK 137 str. 2 d. 4 p.), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Be to, šiuose sprendimuose gali būti konstatuoti prejudiciniai faktai, turintys reikšmės ginčo sprendimui; pvz. UAB „Didriestė“ 2008-05-10 leidimas administracinio teismo sprendimu nenuginčytas, o ieškovai ginčija šioje byloje 2004 m. leidimą priestatui.

44Dėl pasakyto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimas naikintinas, priimtina nutartis palikti galioti įsiteisėjusį sprendimą Panevėžio m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1811-02-2003, o byla dalyje dėl kitų nagrinėtų reikalavimų : panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2004-03-25 išduotą UAB „Didriestė“ statybos leidimą Nr. 45.459 Klaipėdos g. 79A komercinio pastato priestatui; panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2002-10-25 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 336 UAB „Didriestė“ priestatui Klaipėdos g. 79A Panevėžys; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2008-05-10 išduotą UAB „Didriestė“ statybos leidimą Nr. 45.177; panaikinti 2009-01-29 statinio unikalaus Nr. 4400-1577-224:6828 parduotuvės Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 2009-01-29 statinio unikalaus Nr. 4400-1577-2235:6829 banko Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; nekilnojamojo turto objekto- statinio unikalus numeris 4400-1577-2224:6828 parduotuvės Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, teisinę registraciją, registro Nr. 44/1098764; panaikinti nekilnojamojo turto objekto- statinio unikalus numeris 4400-1577-2235:6829 banko Klaipėdos g.79A Panevėžyje, teisinę registraciją, registro Nr.44/1098765; 2006-08-23 statinio – parduotuvės su rūsiu unikalus Nr. 2799-3012-2014:0001, Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 35/50308 – pripažinimo tinkamai naudoti aktą; įpareigoti VĮ Registrų centras Panevėžio filialą panaikinti nepagrįstą teisinę registraciją nekilnojamojo turto objektui - žemės sklypui adresu Klaipėdos g. 79D (buvęs Klaipėdos g.79) Panevėžys unikalus numeris 2701-0021-0160 įrašą registre Nr.27/5117 dalyje 2. Nekilnojamieji daiktai, grafoje: Užstatyta teritorija „0,5104 ha“ ir kt. reikalavimų, neišspręstų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1811-02-2003, ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šiuos reikalavimus, neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( CPK 327 str.1 d. 2 p.)

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

46Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą panaikinti. Palikti galioti įsiteisėjusį sprendimą Panevėžio m. apylinkės teismo 2003 m. civ. byloje Nr. 2-1811-02-2003.

47Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų: panaikinti Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo Nr. 288v 1.1 punktą, 1997-12-02 įsakymą Nr.352ž 2p.; panaikinti nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo adresu Klaipėdos g. 79D (buvęs Klaipėdos g. 79) Panevėžys, unikalus numeris 2701-0021-0160 teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre; panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2004-03-25 išduotą UAB „Didriestė“ statybos leidimą Nr. 45.459 Klaipėdos g. 79A komercinio pastato priestatui; panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2002-10-25 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 336 UAB „Didriestė“ priestatui Klaipėdos g. 79A Panevėžys; panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2008-05-10 išduotą UAB „Didriestė“ statybos leidimą Nr. 45.177; panaikinti 2009-01-29 statinio unikalaus Nr. 4400-1577-224:6828 parduotuvės Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; panaikinti 2009-01-29 statinio unikalaus Nr. 4400-1577-2235:6829 banko Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą; panaikinti nekilnojamojo turto objekto- statinio unikalus numeris 4400-1577-2224:6828 parduotuvės Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, teisinę registraciją, registro Nr. 44/1098764; panaikinti 2006-08-23 statinio – parduotuvės su rūsiu unikalus Nr. 2799-3012-2014:0001, Klaipėdos g. 79A Panevėžyje, nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 35/50308 – pripažinimo tinkamai naudoti aktą; panaikinti nekilnojamojo turto objekto- statinio unikalus numeris 4400-1577-2235:6829 banko Klaipėdos g.79A Panevėžyje, teisinę registraciją, registro Nr.44/1098765; įpareigoti VĮ Registrų centras Panevėžio filialą panaikinti nepagrįstą teisinę registraciją nekilnojamojo turto objektui - žemės sklypui adresu Klaipėdos g. 79D (buvęs Klaipėdos g.79) Panevėžys unikalus numeris 2701-0021-0160 įrašą registre Nr.27/5117 dalyje 2. Nekilnojamieji daiktai, grafoje: Užstatyta teritorija „0,5104 ha“ , įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei patvirtinti teritorijos dalies, kuri neprivalo būti išperkama valstybės dėl konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio, sklypo planą pagal ieškinio priede pateiktą ginčo teritorijos schemą teritorijoms Nr. 1; 2; 3; 4 bei sklypo plano pagrindu ir apimtyje priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra L. J. (po mirties), E. P. (po mirties), G. J. Misevičienei (po mirties); įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti, patvirtinti žemės sklypo planą ieškovų nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant žemę natūra ir jį pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, teritorijoms sklype adresu Klaipėdos g. 79D Panevėžyje; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 3 mėnesius nuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus parengto žemės sklypo plano gavimo atkurti ieškovams nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra L. J. (po mirties), E. P. (po mirties), G. J. Misevičienei (po mirties) ir kt.

48perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovai prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje Panevėžio miesto... 4. Kartu su prašymu atnaujinti išnagrinėtą bylą ieškovai papildė ir... 5. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad 1993 m. statytų ir šiuo... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-04 sprendimu ieškinį dalyje... 7. Teismas nustatė, kad pretendentai, kurių įpėdiniai yra ieškovai, į... 8. Panevėžio miesto LDT Vykdomojo komiteto 1986-07-07 sprendimu Nr. 186 buvo... 9. Pagal 1997-07-01 Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. (galiojo nuo 1997-07-09... 10. Vertinant, ar žemės sklypas priskirtinas prie valstybės išperkamos žemės,... 11. Šiuo metu nėra nustatyta, kokio dydžio žemės sklypai yra reikalingi... 12. Teismas pasisakė ir dėl nuomos sutarčių ir nurodė, kad ieškovų... 13. Ieškovai ginčija sudarytas nuomos sutartis, teigdami kad jos yra niekinės,... 14. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl Panevėžio apskrities... 15. Ginčo žemės sklype esanti komercinė zona buvo pradėta formuoti dar... 16. Ieškovų reikalavimus panaikinti 2008-05-10 Statybos leidimą Nr.45.177 ir... 17. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010... 18. Ieškovams naujai paaiškėjusios aplinkybės apie 1993 m. galiojusius... 19. Tvirtina, kad teisinė žemės sklypo registracija yra neteisėta, nes pirminis... 20. Neištyrus teisme akto Nr.352ž 2 punkto turinio, negalima atskirti ir atskirai... 21. Mano, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netinkamai taikė... 22. Teismas neatsižvelgė į tai, kad: 1993-02 Kniaudiškių mikr. Nr. 2 žemės... 23. Nuoma neužkerta teisės į nuosavybės teisių atkūrimą gražinant žemę... 24. Teismas teisę ir specialiuosius terminus aiškino ne pagal teisės turinį,... 25. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo... 26. Formulės apie laisvą (neužstatytą) žemę taikymas šioje vietoje nėra... 27. Mano, kad teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu ieškinio reikalavimą dėl... 28. Dėl Panevėžio miesto valdybos 1996-09-04 sprendimo r.288v 1.1 p.... 29. Dalyje dėl statinių teisinės registracijos panaikinimo teismas netinkamai... 30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės... 31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo... 32. Nesutinka su apeliantų teiginiu, kad teismas šioje byloje įsiteisėjusia... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio... 35. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio m. apylinkės teismo... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 37. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-04-09 priėmė ieškovų I.P. J. ,... 38. Kaip matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-04 sprendimo... 39. Analizuojant teismo sprendimo turinį, akivaizdu, kad Panevėžio m. apylinkės... 40. Ieškovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde... 41. Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimu buvo sprendžiami... 42. Šių reikalavimų Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal ieškovų... 43. Ieškovai nurodytais reikalavimais ginčija žemės sklypų užstatymo teisę... 44. Dėl pasakyto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimas... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 46. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-04 sprendimą panaikinti. Palikti... 47. Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų: panaikinti Panevėžio miesto... 48. perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo....