Byla 2-75-641/2019
Dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei, dalyvaujant ieškovo V. P. atstovui pagal įgaliojimą A. T., atstovui advokatui Sauliui Alysui, atsakovui N. G., jo ir atsakovės R. G. atstovams advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, advokato padėjėjai Aušrai Būtautaitei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui Nerijui Jokšui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – atstovėms Dovilei Morkūnaitei, Jurgitai Kurtinaitienei,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams N. G., R. G. (buvusi pavardė – M.) dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir

Nustatė

31.

4ieškovo V. P. atstovas pagal pavedimą A. T. ir atstovas advokatas S. Alysas prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti: 1) atnaujinti ieškovui dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui dėl savininko teisių gynimo pareikšti; 2) įpareigoti atsakovus N. G. ir R. G. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti rekonstruoto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinę dalį, t. y. į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsiterpusį 9,90 m ilgio garažo pamato visą šoną nuo 0,05 m iki 0,06 m, 10 m ilgio garažo sienos visą šoną nuo 0,10 m iki 0,11 m, garažo kabančios stogo konstrukcijos (kraigo) visą kraštą nuo 0,79 m iki 0,80 m, taip pat panaikinti garažo šiaurinėje sienoje langą ir ertmę užaklinti, užtikrinti, kad lietaus vanduo, sniegas nuo garažo stogo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, bei sutvarkyti statybvietę; 3) nurodyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes - jei atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti kiekvieną atsakovą mokėti po 20 eurų baudą ieškovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai nuo 2015 m. iki 2018 m. savo žemės sklype rekonstravo garažą ir viralinę – mūrijo, šiltino, dekoravo tinku sienas, montavo langus, vartus, bendrą keturių šlaitų naują stogą, tačiau rekonstravimo darbus atliko nesilaikydami statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 5.6 punkto, 2016 m. gruodžio 12 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 8 punktų, t. y. atsakovai, neturėdami ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, sutikimo, rekonstravo pastatą taip, kad jo šiaurinė dalis įsiterpė į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Dėl to ieškovas nebegali naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria rekonstruotas garažas įsiterpia į ieškovo namų valdą. Remiantis žemės sklypų planais, atsakovų žemėje 1981 m. statytas garažas ribojosi su šiuo metu ieškovui priklausančiu žemės sklypu, tačiau į jį nebuvo įsiterpęs. Kad po rekonstrukcijos garažas įsiterpia į ieškovui priklausantį žemės sklypą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, UAB „Imposta“ ir IĮ „Geodezijos studija“ atliktos geodezinės nuotraukos. Remiantis IĮ „Geodezijos studija“ geodezine nuotrauka, Statybų priežiūros inspekcijos pareigūno 2017 spalio 27 d. pirminio patikrinimo aktu, po rekonstrukcijos garažo duomenys (ilgis 10,0 m, plotis 5,00 m, plotas 50,67 kv. m) yra gerokai pasikeitę nuo Registrų centre įregistruotų 1981 m. baigto statyti garažo ilgio (10,66 m), pločio (3,96 m) bei ploto (42,2 kv. m) duomenų. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad buvo iš naujo perstatyta šiaurinė garažo siena. Geodezininko K. M. atlikta kontrolinė geodezinė nuotrauka kelia abejonių, nes joje pavaizduota ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riba nėra tiesi, kas neatitinka žemės sklypų ribų padėties kitose geodezinėse nuotraukose ir į bylą pateiktuose planuose. Dėl garažo sienoje sumontuoto lango pažeidžiama ieškovo teisė į privatumą, sudaroma galimybė kitiems asmenims patekti į ieškovo žemės sklypą. Iki rekonstrukcijos ginčo sienoje langas buvo aukščiau, antroje aukšto dalyje (pastogėje). Po rekonstrukcijos ant garažo šiaurinės sienos stogo karnizo nėra pakabintų lietvamzdžių ir pakalimų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai, kelia abejonių, jo kaip įrodymo leistinumo aspektas, nes jo metu nedalyvavo ieškovas ir/ar jo atstovas, nėra aišku kurioje garažo sienos dalyje antstolis atliko gręžimus, ieškovas antstoliui nebuvo suteikęs leidimo patekti į jo žemės sklypą. Be to, atsakovų neteisėtus statybos veiksmus įrodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakovui surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio atsakovas neginčijo ir jam skirtą baudą sumokėjo. Ieškovas V. P. apie atsakovų vykdomą garažo rekonstrukciją sužinojo tik iš artimųjų 2017 m. vasarą, reikšti pretenzijų anksčiau negalėjo, nes nuo 2004 m. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta rečiau nei kartą per metus, Lietuvoje apsilankė tik 2014 m. ir 2017 m. rudenį. Atsižvelgiant į tai, prašo, jei teismas konstatuotų, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje (2015 - 2016 m. redakcija) numatytas 1 metų terminas pretenzijoms dėl statybos pareikšti, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Be to, pažymėjo, kad senaties terminas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio gali būti skaičiuojamas iš naujo, nes atsakovai, nepaisant prasidėjusio teisminio ginčo, toliau vykdė garažo ginčo sienos rekonstravimo darbus – įrengė palangę, sieną padengė dekoratyviniu dekoru. Dėl teisme apklausto liudytojo geodezininko R. P. nurodytų, atliekant geodezinius matavimus galimų, paklaidų pažymėjo, jog šiuo atveju reikėtų vadovautis 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14, 15, 23, 24, 26, 28 punktais. Kadangi šiaurinė siena yra 38 cm storio, nurodė manantys, jog garažo sienos ir stogo karnizo dalies nuardymas nesukels grėsmės statinio funkcionalumui, todėl šiuo atveju turi būti taikomas savavališkai rekonstruoto statinio dalies nugriovimas kaip kraštutinė priemonė.

52.

6Atsakovas N. G. ir jo bei atsakovės R. G. atstovai advokatas R. Dobrovolskis, advokato padėjėja A. Būtautaitė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad garažas ir viralinė pastatyti 1981 m., o atsakovai name, esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2009 m. Garažo rekonstravimo darbus atliko dėl pastato avarinės būklės – stogo konstrukcijos buvo pastūmusios išorinę (rytinę) pastato sieną. Nurodė, kad atsakovai sklypo savininko sutikimo negalėjo gauti, nes nei ieškovas V. P., nei jo atstovas pagal įgaliojimą A. T. negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo darbai buvo pradėti 2015 m. ir vykdomi iki 2017 m. spalio 15 d. Rekonstrukcijos metu buvusius pastato pamatus armavo ir glaistė, t. y. padengė 2 cm sluoksniu, sienas apšiltino mažiausiu galimu 5 cm storio šiltinimo medžiagos, kuri buvo būtina sienai išlyginti, sluoksniu ir nutinkavo, pakeitė stogo konstrukciją iš dvišlaitės į keturių šlaitų, iš dviejų šiaurinėje sienoje buvusių langų vieną demontavo. Jokie garažo išorės parametrai nebuvo keičiami. Šiaurinė siena nebuvo perstatyta ar perstumta, garažo plotis nesikeitė. Garažo plotas galėjo pasikeisti dėl viduje išgriautų pertvarų. Iki rekonstrukcijos šiaurinėje sienoje buvo du langai su palange. Mano, kad iš byloje surinktų duomenų aišku, kad pastatas dar iki rekonstrukcijos pateko į kaimyninį žemės sklypą. Žemės sklypo ribos nebuvo aiškios, nes sklypuose nebuvo riboženklių. Kadangi stogo konstrukcija buvo pakeista dar 2015 m., prašė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį taikyti ieškinio senatį. Mano, kad garažo rekonstrukcijos faktas ieškovui galėjo būti žinomas iš jam artimų asmenų ir nuomininko. Sutiko su ieškovo pateiktoje, IĮ „Geodezijos studija“ atliktoje, geodezinėje nuotraukoje nurodytais duomenimis, neneigė, kad stogo karnizo kraštas po rekonstrukcijos patenka į ieškovo žemės sklypą. Tačiau pažymėjo, kad tokiu atveju ir iki rekonstrukcijos buvęs garažo stogo karnizas turėjo būti įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą, tačiau pastato statyba yra įteisinta, nuo sklypo įsigijimo dėl to ieškovas pretenzijų nereiškė. Nurodė, kad trijų statybos inspekcijos patikrinimų metu pareigūnai nenustatė jokių rekonstrukcijos pažeidimų, susijusių su rekonstrukcijos darbais. Mano, kad ieškovo prašomas taikyti teisių gynimo būdas pažeistų proporcingumo principą, nes nugriovus šiaurinės sienos dalį, atsivertų sienos oro tarpas ir stogo konstrukcijai nebūtų ant ko laikytis. Dėl ieškovo reikalavimo įrengti lietaus vandens surinkimo kanalus ir lietvamzdžius sutiko, tačiau pažymėjo, kad šiems darbams atlikti yra būtina patekti į ieškovo žemės sklypą, tačiau ieškovas to neleidžia padaryti. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu, siekiant apsaugoti pradėtus darbus nuo aplinkos poveikio, šiaurinę sieną padengė dekoratyviniu tinku, įmontavo palangę.

73.

8Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas Nerijus Jokšas nurodė, kad dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismui. Išsakė abejonę dėl galimybės realiai įgyvendinti ieškovo prašymą pašalinti dalį sienos, kadangi tokiu atveju turėtų būti nuardyta šiaurinės sienos dalis, dėl ko būtų atverta pati siena, oro tarpas, o tai neatitiktų protingumo reikalavimų. Pažymėjo, kad ankstesniuose matavimuose galimos paklaidos, netikslumai, dėl kurių ginčo pastato dalis jau nuo pastatymo momento galėjo būti kažkiek įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą.

94.

10Išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovė D. Morkūnaitė patvirtino į bylą pateiktą specialisto išvadą, pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. gretimų sklypų savininkų sutikimus teisės aktai vertino kaip statybą leidžiančius dokumentus, neturint tokio sutikimo būtų konstatuota savavališka statyba, pakeitus teisinį reglamentavimą tokia situacija vertintina kaip atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau ne savavališka statyba. Tiriant pažeidimus, pamatų ar sienų padėties (vietos) keitimo fakto užfiksuota nebuvo.

11Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

125.

13Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovui V. P. nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Ieškovo žemės sklypas) (t. 1, b. l. 5-6, 14), kuris ribojasi su atsakovams N. G. ir R. G. nuo 2009 m. gruodžio 29 d. asmeninės dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakovų žemės sklypas) (t. 1, b. l. 9-10). 2018 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovų žemės sklype atsakovams asmeninės dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso pagalbinio ūkio paskirties pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Garažas), statybos pabaigos metai - 1981, baigtumas 100 proc., užstatytas plotas 42,00 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data – 1996 m. kovo 20 d. (t. 1, b. l. 11 - 13).

146.

15Iš pastatų, esančių Atsakovų žemės sklype, techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 1988 m. gegužės 15 d. ir 1996 m. kovo 20 d. planuose Garažo sienos ilgis su gretimu sklypu ribojasi 10,66 m, Garažo plotis 3,96 m, aukštis 3,5 m; 1999 m. lapkričio 11 d. Šiaulių r. žemėtvarkos skyriuje patvirtintame atsakovų Namų valdos žemės sklypo ribų plane su Ieškovo žemės sklypu besiribojančios Garažo sienos ilgis nurodytas 9,57 m (tačiau Garažo vieta plane neatitinka realios); 2003 m. spalio 4 d. Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) rašte Nr. 2946 nurodyta, kad Garažo plotas 42,2 kv. m (t. 1, b. l. 79 - 82, 91, 96, 187).

167.

17Iš 1998 m. gruodžio 10 d. Šiaulių r. žemėtvarkos skyriuje suderinto Ieškovo žemės sklypo plano kopijos matyti, kad ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos, ties kuria pastatytas Garažas, atkarpos ilgis yra 9,87 m (t. 1, b. l. 186).

188.

19Iš Inspekcijos 2017 m. spalio 27 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) Nr. (duomenys neskelbtini): priedo Nr. 1 2017 m. spalio 26 d. Situacijos schemos kopijos matyti, jog patikrinimo metu nustatyta: atlikti Garažo rekonstrukcijos darbai, išorinės sienos šiltintos 0,05 m storio polistireniniu putplasčiu ir tinkuotos, su gretimu žemės sklypu besiribojančios Garažo sienos ilgis - 9,97 m, sienos - iš 0,38 m storio plytų mūro, bendras plotas apie 50,67 kv. m, sumontuoti langų ir vartų blokai, stogo karnizas nuo esamos tvoros į Ieškovo žemės sklypą išlenda 0,53 m; iš fotonuotraukų kopijų matyti, jog Garažo stogas 2012 m. birželio mėn. buvo dviejų šlaitų; Garažo šiaurinėje sienoje buvo langas iš dviejų dalių (perskirtas); patikrinimo metu stogas - keturšlaitis, Garažo šiaurinėje sienoje yra vienos dalies langas, Garažo viduje yra bendra erdvė, nėra pertvarų (t. 1, b. l. 48 - 49, 51, 58).

209.

21Iš Inspekcijos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovui N. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 356 straipsnį dėl to, kad statytojas N. G., neturėdamas kaimyninio žemės sklypo savininko (ieškovo) rašytinio sutikimo, prie kaimyninio žemės sklypo ribos laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. spalio 15 d. vykdė II grupės nesudėtingo statinio Garažo rekonstravimo darbus. Atsakovas N. G. administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo (t. 1, priedas Nr. 1).

2210.

23Iš UAB „Imposta“ 2017 m. lapkričio 21 d. parengtos kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, jog Garažo sienos ilgis 10 metrų, sienos kraštas išlenda 12 cm (ties šiaurės rytiniu kampu) - 13 cm (ties šiaurės vakariniu kampu), o stogo kraštas – 81 cm (ties šiaurės rytiniu kampu) – 82 cm (ties šiaurės vakariniu kampu) už sklypų ribos į Ieškovo žemės sklypą (t. 1, b. l. 15).

2411.

25Iš Inspekcijos 2017 m. gruodžio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad Garažo sienoje, besiribojančioje su Ieškovo žemės sklypu yra langas (t. 1, b. l. 98 - 103).

2612.

27Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus į bylą pateiktoje 2018 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 1 d. pakartotinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 11 d. patikslintoje pakartotinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Specialisto išvados) nurodyta, kad tiriant 2017 m. spalio 9 d. ieškovo prašymą, 2017 m. spalio 26 d. atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą Atsakovų žemės sklype nustatyta, kad atsakovas N. G. nuo 2015 m. iki 2017 m. spalio 15 d. vykdė II grupės nesudėtingų statinių, t. y. Garažo ir viralinės su rūsiu rekonstravimo darbus, t. y. dvišlaitę stogo konstrukciją pertvarkė į keturių šlaitų konstrukciją, buvo suformuoti apie 0,53 m pločio karnizai. Riboženklių, žyminčių statybvietės ribą su Ieškovo žemės sklypu nebuvo užfiksuota, todėl nustatyti kiek Garažo karnizas patenka į sklypą, nebuvo galimybės. Statytojui dėl atliktų garažo rekonstravimo darbų, neturint sklypo savininko rašytinio sutikimo, pažeidimo 2017 m. lapkričio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirta bauda, atliktų statybos darbų teisėtumo nagrinėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 50.1 punktu, kaip mažareikšmio teisės aktų pažeidimo, nutrauktas (t. 1, b. l. 34 - 36, 142 - 144, 156 - 159).

2813.

29Įmonės (duomenys neskelbtini), įsikūrusios (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 21 d. pažyma patvirtina, kad ieškovas V. P. nuo 2010 m. lapkričio 8 d. dirba šioje įmonėje (t. 1, b. l. 151 - 153).

3014.

31Iš geodezininko K. M. 2018 m. birželio mėn. pastato kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, jog Garažo šiaurinės sienos stogo karnizas 0,09 m (šiaurės vakarinis kraštas) ir 0,11 m (šiaurės rytinis kraštas) įsiterpia į Ieškovo žemės sklypą (t. 1, b. l. 169 - 171).

3215.

33Iš atsakovų pateiktos, 2018 m. liepos 20 d. fotoaparatu iš drono virš ginčo vietos darytos nuotraukos matyti, kad Garažo stogo kraštas išlenda už gyvatvorės, augančios ties Ieškovo ir Atsakovų žemės sklypų riba (t. 1, b. l. 197).

3416.

35IĮ „Geodezijos studija“ geodezininko R. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. atliktoje geodezinėje nuotraukoje nurodyta, kad Garažo šiaurinės sienos pamatas 0,05 m (šiaurės vakariniame kampe) ir 0,06 m (šiaurės rytiniame kampe) (pamato ilgis 9.90 m), Garažo siena 0,10 m (šiaurės vakariniame kampe) ir 0,11 m (šiaurės rytiniame kampe) (sienos ilgis 10,00 m), stogo šlaitas 0,79 m (šiaurės vakariniame kampe) ir 0,80 m (šiaurės rytiniame kampe) nuo žemės sklypų ribos įsiterpia į Ieškovo žemės sklypą. Sklypo riba sutampa su tvora. Sklypo riba atitinka sklypo ribą transformuotą iš 1942 m. koordinačių sistemos į valstybinę 1994 m. koordinačių sistemą VĮ „Registrų centras“ ir pažymėtą VĮ „Registrų centras“ GIS duomenų žemėlapyje. Geodezinis pagrindas nustatytas GPS imtuvu „Leica“, realiu laiku prisirišus prie „LITPOS“ tinklo 94 m. valstybinėje koordinačių sistemoje. Geodeziniai matavimai atlikti totaline stotimi „Leica“, instrumento tikslumas 5? kapinis ir 1 mm linijinis (t. 1, b. l. 196).

3617.

37Iš Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjas L. M. vizualiai apžiūrėjęs Garažą nustatė, jog po 2017 m. lapkričio 26 d. atlikto patikrinimo Garažo šiaurinė išorinė siena nutinkuota dekoratyviniu tinku, po langu sumontuota išorinė palangė (t. 2, b. l. 41).

3818.

39Antstolis A. Bložė 2018 m. rugsėjo 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad Garažo pamatai statinio išorėje padengti 2,5 cm statybinių medžiagų sluoksniu, siena – 6 cm statybinių medžiagų sluoksniu, atstumas nuo pamato krašto iki sienos krašto – 6 cm (t. 2, b. l. 10).

4019.

41Iš ieškovo atstovų pateiktų 2 nuotraukų matyti, jog po rekonstrukcijos Garažo sienoje, besiribojančioje su Ieškovo žemės sklypu yra langas (t. 1, b. l. 125).

42Dėl ginčo esmės.

4320.

44Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).

4521.

46Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (sprendimo 5 punktas) nustatyta ir šalių byloje neginčijama, kad Garažo statybos pabaigos metai – 1981 m. Iš Pastatų, esančių Atsakovų žemės sklype, techninės apskaitos bylos planų kopijų (sprendimo 6 punktas) ir Ieškovo žemės sklypo plano kopijos (sprendimo 7 punktas) aišku, jog nuo pastatymo momento Garažo vieta tiek Ieškovo, tiek Atsakovų žemės sklypų ir statinių planuose buvo nustatyta ties šių dviejų žemės sklypų riba, t. y. statinys buvo pastatytas nesilaikant jokio atstumo nuo gretimo žemės sklypo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d., kai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), būtų reiškęs pretenzijas dėl atsakovų Garažo vietos. Garažas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo statinio statyba, vykusi 1981 m., būtų buvusi neteisėta.

4722.

48Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato – Garažo, pastatyto atsakovams priklausančiame žemės sklype, tačiau nesilaikant normatyvinio atstumo nuo gretimo - ieškovui priklausančio - žemės sklypo, rekonstrukcijos teisėtumo. Byloje surinktais duomenimis (sprendimo 9, 12 punktai), atsakovo N. G. paaiškinimais teisme (sprendimo 2 punktas) nustatyta ir byloje šalių neginčijama, jog Garažo rekonstravimo darbai pradėti 2015 metais, baigti 2017 m. spalio 15 d.

4923.

50Nuosekliai plėtojamoje Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad statyba (rekonstrukcija) yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Klausimas dėl statinio statybos (rekonstrukcijos) teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012).

5124.

52Rekonstrukcijos darbų metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) nuostatos numatė, kad statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. redakcijos 2 straipsnio 18 punktas; 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d. redakcijos 2 straipsnio 72 punktas). Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. redakcijos 2 straipsnio 71 punktas; 2017 m. sausio 1 d. - 2017 m. spalio 31 d. redakcijos 2 straipsnio 46 punktas).

5325.

54Statybos įstatymo 3 straipsnyje (tiek 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., tiek ir 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal šio straipsnio 2 dalį statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...>; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Įvertinus šios teisės normos lingvistinę formuluotę, darytina išvada, jog statytojas statybos teisę įgyvendinti gali tik esant visoms trims šioje normoje nustatytoms sąlygoms.

5526.

56Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, atsakovų garažas, kurio aukštis 3,5 m, plotas 42,00 kv. m (sprendimo 5, 6 punktai), priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių grupei. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – STR 1.07.01:2010) 33.2 punktas reglamentavo, kad, nors I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo privaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, tačiau, kai statinį numatoma rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose, buvo privaloma kaip statybą leidžiantį dokumentą turėti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinį sutikimą. Remiantis rekonstravimo darbų pradžios metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tokiu atveju sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas buvo laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pareigą gauti besiribojančio žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą numatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau - STR 1.06.01:2016) 5.6 punktas ir 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017) 7 priedo 4, 8 punktai.

5727.

58Bylos kontekste atsakovai pripažino, kad Garažo rekonstrukcijos darbus pradėjo neturėdami ieškovo ar jo įgalioto asmens rašytinio sutikimo. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir byloje susiklosčiusią ginčo situaciją, konstatuotina, jog atsakovai, iš esmės žinodami, kad jiems dalinės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas – Garažas, o būtent jo šiaurinė dalis, nuo jo pastatymo momento, taip pat ir Atsakovų žemės sklypo įsigijimo momentu, ribojasi su ieškovo žemės sklypo riba, taigi, suvokdami, kad bet kokie šiaurinės Garažo sienos šiltinimo, stogo konstrukcijos (taip pat ir karnizo pločio) keitimo darbai, lems jiems priklausančio pastato dalių įsiterpimą į Ieškovo žemės sklypą, nesikreipė į ieškovą dėl atitinkamo jo, kaip žemės sklypo savininko, pritarimo rekonstrukcijos darbams ir teisinio šios situacijos išsprendimo (žemės sklypo dalies nuosavybės teisės perleidimo, naudojimo teisės ar servituto nustatymo ir kt.). Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad atsakovų Garažo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti bei atlikti pažeidžiant teisės aktų - Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, STR 1.07.01:2010 33.2 punkto, STR 1.06.01:2016 5.6 punkto, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 8 punkto - reikalavimus.

5928.

60Ieškovas, ginčydamas 2015 - 2017 m. atsakovų atliktos Garažo rekonstrukcijos teisėtumą, be kita ko, argumentavo, jog rekonstravimo darbų metu Garažo šiaurinės sienos vieta buvo pakeista, t. y. perstatyta taip, kad įsiterpė į Ieškovo žemės sklypą. Šiuos argumentus ieškovas grindė Garažo besiribojančios sienos ilgio ir Garažo ploto matavimų, atliktų iki rekonstrukcijos ir po jos, neatitikimais. Teismas, įvertinęs, jog: pirma, ir matavimuose, atliktuose daugiau nei 15 metų iki Garažo rekonstrukcijos, yra Garažo ginčo sienos ilgio matmenų neatitikimų: Ieškovo žemės sklypo plane nurodyta, kad ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos, ties kuria pastatytas Garažas, atkarpos ilgis yra 9,87 m (sprendimo 7 punktas), tuo tarpu Atsakovų žemės sklypo plane – 9,57 m (tačiau neteisingai nurodyta ginčo pastato vieta), Atsakovų žemės sklype esančių pastatų planuose ginčo sienos ilgis – 10,66 m (sprendimo 6 punktas) (matavimuose, atliktuose po rekonstrukcijos, Garažo šiaurinės sienos ilgis nurodomas 9,97 m (sprendimo 8 punktas) bei 10,00 m (sprendimo 10, 16 punktai)); antra, Inspekcijos patikrinimo metu nustatytas Garažo 50,67 kv. m plotas (sprendimo 8 punktas), tačiau schemoje nėra nurodytas Garažo pločio matmuo (t. y. neaišku, kaip apskaičiuotas Garažo plotas); trečia, Inspekcijos patikrinimo metu nustatytas sienų šiltinimo ir stogo konstrukcijos pakeitimo faktai, tačiau sienų perstatymo aplinkybių, Garažą apžiūrėjus ir nufotografavus tiek iš išorės, tiek iš vidaus, nebuvo užfiksuota); minėtus ieškovo argumentus laiko nepagrįstais ir sprendžia, jog labiau tikėtina, kad po 1981 m. Garažo ginčo sienos (šiaurinės) bei jos pamatų vieta nebuvo pakeista.

6129.

62Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovas prašė įpareigoti atsakovus nugriauti į jo žemės sklypą galimai patenkančių rekonstruoto Garažo šiaurinės sienos pamato, pačios sienos ir kabančios stogo konstrukcijos (kraigo) kraštus. Teismas, įvertinęs stogo ginčo elementą, pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 5.7 ir 5.8 punktais, stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikalios plokštumos yra karnizas, o ne kraigas (šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna), todėl toliau sprendime vartoja stogo karnizo sąvoką. Šalys bylos nagrinėjimo metu nesutarė dėl to, kurios rekonstruoto pastato dalys – šiaurinės sienos pamatas, siena, stogo karnizo kraštas – ir kiek įsiterpia į Ieškovo žemės sklypą. Į bylą buvo pateiktos trys skirtingų asmenų, turinčių kvalifikacinius pažymėjimus šiems matavimams atlikti, geodezinės nuotraukos (sprendimo 10, 14, 16 punktai). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai ginčijo geodezininko K. M. 2018 m. birželio mėn. atliktos pastato kontrolinės geodezinės nuotraukos teisingumą, argumentuodami joje esančiais neatitikimais (šiaurinė sklypo riba nėra tiesi) su kitais byloje esančiais žemės sklypų planais ir geodezinėmis nuotraukomis. Teismas sutinka su šiais ieškovo atstovų argumentais. Į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (sprendimo 18 punktas) pagrindžia faktinę aplinkybę, jog rekonstrukcijos metu Garažo šiaurinės siena buvo padengta 6 cm, pamatai – 2,5 cm storio statybinių medžiagų sluoksniais. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu negalima remtis dėl to, kad matavimų metu nedalyvavo ieškovas ir/ar jo atstovai, be to, neaišku kaip antstolis, nepatekęs į ieškovo žemės sklypą, galėjo pamatuoti sienos ir pamatų dangos storį, o tokio leidimo ieškovas antstoliui nesuteikė. Įvertinęs atsakovo N. G. paaiškinimus, kad antstolis šiaurinės sienos ir jos pamatų dangos matavimus atliko, būdamas atsakovų žemės sklype, - iškišęs ranką su grąžtu pamatavo šiaurinės sienos pamatų bei pačios sienos šiltinimo dangos storį, taip pat tai, kad teisinis reglamentavimas - nei CPK 635 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija - nenumato privalomo kitų asmenų, nei antstolis, dalyvavimo faktinių aplinkybių konstatavimo metu, teismas šiuos ieškovo atstovų argumentus laiko nepagrįstais. Atsakovai teismo posėdžio metu pripažino IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. P. atliktos geodezinės nuotraukos duomenų teisingumą (2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46 min. 00 sek. iki 46 min. 16 sek., nuo 1 val. 33 min. 20 sek. iki 1 val. 33 min. 30 sek.). Šioje geodezinėje nuotraukoje nurodyta, jog geodeziniai matavimai atlikti totaline stotimi „Leica“, instrumento tikslumas 5“ kapinis. Liudytojas geodezininkas R. P. 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prietaiso „Leica“ paklaida statinių atžvilgiu dėl palydovų išsidėstymo realiu laiku galima 5 cm bet kuria kryptimi (garso įrašo laikas nuo 1 val. 36 min. 19 sek. iki 1 val. 54 min. 52 sek.). Įvertinęs šiuos aptartus duomenis, teismas daro išvadą, jog po 2015 – 2017 m. atliktų rekonstravimo darbų atsakovų Garažo: šiaurinės sienos pamatas realiai nepatenka į Ieškovo žemės sklypą; šiaurinė siena (apie 5 cm (šiaurės vakariniame kampe) - 6 cm (šiaurės rytiniame kampe)) ir šiaurinės sienos stogo karnizo kraštas (apie 74 cm (šiaurės vakariniame kampe) – 75 cm (šiaurės rytiniame kampe) įsiterpia į Ieškovo žemės sklypą. Atsižvelgiant į šią išvadą, ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimas - įpareigoti atsakovus nugriauti rekonstruoto Garažo šiaurinės sienos 9,90 m ilgio pamato visą šoną nuo 0,05 m. iki 0,06 m laikomas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

6330.

64Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo.

6531.

66Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, surodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (CPK 273 straipsnio 2 dalis).

6732.

68Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

6933.

70Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančią Statybos įstatymo 32 straipsnio redakciją, savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai tokia statyba galima pagal teisės aktų reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis); 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas.

7134.

72Minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Garažo rekonstrukcijos darbai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (sprendimo 27 punktas), dalis Garažo yra už žemės sklypų ribos – Ieškovo žemės sklype (sprendimo 29 punktas). Atitinkamai, ieškovas, reikalaudamas apginti savininko teises, prašo teismo įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti rekonstruoto garažo į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įsiterpusius garažo sienos visą šoną bei garažo kabančios stogo konstrukcijos (karnizo) visą kraštą.

7335.

74Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Be to, savininkas savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais gali būti įpareigotas prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 – 3 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 – 2 punktai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 – 4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018; kt.). Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

7536.

76Minėta, jog atsakovų garažas statytas 1981 m., todėl, sprendžiant statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, būtina atsižvelgti į teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principus, bei įvertinti tai, ar atsakovų įpareigojimas pašalinti šio statinio dalis būtų proporcinga ieškovo teisės pažeidimo gynimo priemonė.

7737.

78Teismo vertinimu Garažo šiaurinės sienos šiltinimo medžiagos nuardymas neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimų, nes rekonstravimo darbų metu padengtas sienos šiltinimo medžiagos ir tinko sluoksnis (bendrai 6 cm storio), įvertinus tai, jog pastato pamatas nėra įsiterpęs į Ieškovo žemės sklypą, netrukdo ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu (sodinti augalus ir pan.), nesudaro didesnio barjero patekti saulės šviesai į ieškovo žemės sklypą. Todėl teismas ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimo – nugriauti rekonstruoto Garažo šiaurinės sienos visą šoną nuo 0,10 m iki 0,11 m – netenkina.

7938.

80Teismas mano, kad nusprendus nuardyti visą į ieškovo žemės sklypą įsiterpiančią stogo karnizo dalį, būtų pažeista esamo stogo konstrukcija, dėl ko kiltų reali grėsmė stogo tolesniam funkcionalumui, o taip pat ir viso ūkinio pastato funkcionalumui bei vertei, ir tai, atsižvelgus į pažeidimo mastą, būtų neproporcinga ieškovo teisės pažeidimo gynimo priemonė. Byloje nustatyta, kad iki atsakovų atliktos rekonstrukcijos, Garažo stogas buvo dvišlaitis ir, remiantis byloje esančiomis nuotraukomis (sprendimo 8 punktas), dvišlaičio stogo konstrukcijos šlaito kraštas, nesibaigė lygiai su siena, o buvo užleistas už vertikalaus sienos paviršiaus (t. y. taip pat buvo suformuotas stogo karnizas). Į bylą pateiktų dokumentų pagrindu nėra galimybių byloje tiksliai nustatyti, kiek iki rekonstrukcijos teisėtai pastatyto ūkinio pastato stogo karnizas įsiterpė į Ieškovo žemės sklypą. Nesudėtingų pastatų stogų projektavimo ir statybos reikalavimų teisinis reglamentavimas nenumato. Todėl, siekdamas sureguliuoti ginčo situaciją taip, lyg būtų atkurta ginčo statinio situacija iki rekonstrukcijos, teismas, nesant nesudėtingų pastatų stogo konstrukcijų teisinio reglamentavimo, vadovaujasi teisės akto analogija (CK 1.8 straipsnis), ir sprendžia, jog atsakovų Garažo stogo šiaurinio karnizo dalis turi būti nuardyta tiek, kad, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 63.1 ir 63.3 punktų nuostatomis, Garažo šlaitinio stogo karnizas į ieškovo žemės sklypo pusę būtų išsikišęs mažiausiu galimu – 400 mm dydžiu nuo vertikalaus šiaurinės sienos paviršiaus, ir stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi taip pat mažiausiu galimu – 40 mm dydžiu. Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat reikalauja užtikrinti, kad lietaus vanduo, sniegas nuo Garažo stogo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad ant Garažo šiaurinės sienos karnizo nėra įrengti lietaus nutekėjimo kanalai ir lietvamzdžiai. Kaip minėta, teisinis reglamentavimas nenumato nesudėtingų pastatų stogų įrengimo reikalavimų. Nepaisant to, teismas sprendžia, jog, neįrengus stogo latakų ir lietvamzdžių, lietaus vanduo ir sniegas nuo atsakovų žemės sklype esančio Garažo stogo patenka į ieškovo žemės sklypą, o tuo pažeidžiami ieškovo, kaip žemės sklypo savininko interesai, taip pat sąžiningumo ir protingumo principai. Įvertinus išdėstytus argumentus, ieškovo V. P. ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimas – nugriauti rekonstruoto Garažo šiaurinės dalies kabančios stogo konstrukcijos visą kraštą nuo 0,79 m iki 0,80 m ir užtikrinti, kad lietaus vanduo, sniegas nuo garažo stogo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovus: nuardyti Garažo šiaurinės dalies stogo kraštą tiek, kad Garažo šlaitinio stogo karnizas į ieškovo žemės sklypo pusę būtų išsikišęs ne daugiau nei 400 mm nuo vertikalaus šiaurinės sienos paviršiau, stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi ne daugiau nei 40 mm; įrengti lietaus nutekėjimo kanalus ir lietvamzdžius taip, kad nebūtų pažeisti ieškovo interesai, laikantis sąžiningumo bei protingumo reikalavimų, gerbiant geros moralės principus (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovai, atlikę teismo sprendimu nurodomus darbus, privalo sutvarkyti statybvietę.

8139.

82Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovus panaikinti garažo šiaurinėje sienoje langą ir ertmę užaklinti, teigė, jog iki atsakovų atliktos rekonstrukcijos, langas buvo aukščiau – sienoje po stogo kraigu, o rekonstrukcijos metu įrengtas langas pažeidžia ieškovo teisę į privatumą, suteikia galimybę pašaliniams asmenims patekti į Ieškovo žemės sklypą. Įvertinęs į bylą pateiktas ginčo pastato nuotraukas (sprendimo 8, 11, 19 punktai), teismas konstatuoja, jog iki rekonstrukcijos garažo šiaurinėje sienoje, maždaug tokiame pačiame lygyje buvo įrengtas ne mažesnio dydžio langas, todėl, remdamasis teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principais, sprendžia, jog šis ieškovo reikalavimas - panaikinti garažo šiaurinėje sienoje langą ir ertmę užaklinti - laikytinas nepagrįstu.

83Dėl ieškinio senaties termino.

8440.

85Atsakovai, nurodydami, jog Garažo stogo konstrukcija iš dvišlaitės į keturių šlaitų stogo konstrukciją buvo pakeista dar 2015 metais, prašė taikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą.

8641.

87Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių išimčių yra nustatyta atsakovų nurodomoje Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies normoje, nustatančioje, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios iš ieškovo tokio statinio savininkui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo.

8842.

89Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi taikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje numatytą normą, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus aspektus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pradėti pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienerius metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Byloje šalių neginčijama, kad Garažo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2015 m. Iš į bylą pateiktų Inspekcijos Specialisto išvadų (sprendimo 12 punktas) matyti, kad ieškovas Inspekcijai prašymą patikrinti atsakovų žemės sklype vykdomos statybos teisėtumą pateikė 2017 m. spalio 9 d., taigi praleidęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje numatytą vienerių metų terminą.

9043.

91Ieškovas, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, nurodė, jog nuo 2004 m. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta rečiau nei kartą per metus, todėl pradėtų rekonstravimo darbų pastebėti laiku negalėjo, apie juos sužinojo iš artimųjų tik 2017 m. vasarą, o statybvietę apžiūrėjo tik 2017 m. rudenį, kai pats apsilankė Lietuvoje. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neišvardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

9244.

93Byloje esančių dokumentų pagrindu (sprendimo 13 punktas) nustatyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). Šiuos bylos duomenis patvirtina ir atsakovo N. G. paaiškinimai teisme, jog ieškovo sutikimo dėl Garažo rekonstravimo darbų negalėjo gauti, nes nuo žemės sklypo su pastatais įsigijimo momento (2009 m.) ieškovo nebuvo matęs, jis, atsakovo žiniomis, gyvena užsienyje (sprendimo 2 punktas). Teismas, įvertinęs byloje spręstinų klausimų pobūdį (nuosavybės teisės neliečiamumas yra viena labiausiai ginamų vertybių Lietuvos teismų praktikoje), pripažįsta, kad ieškovo gyvenimo užsienyje faktas gali būti pripažįstamas svarbia priežastimi, sutrukdžiusia ieškovui laiku pastebėti atsakovų pradėtus Garažo rekonstravimo darbus, todėl ieškovo praleistą Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą atnaujina.

94Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

9545.

96Ieškovas prašė teismo nustatyti sprendime 3 mėnesių terminą įpareigojimams įvykdyti ir teismo sprendimu nustatyti jo neįvykdymo pasekmes – 20,00 Eur baudą kiekvienam iš atsakovų už kiekvieną sprendimo (įpareigojimo atlikti veiksmus) nevykdymo dieną, baudą mokant ieškovui. CPK 273 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad, jeigu <...> atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, 3 (trijų) mėnesių terminas sprendimui įvykdyti pripažintinas pakankamu sprendime nurodomiems įpareigojimams įvykdyti. Tačiau teismas sprendžia, kad protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų kiekvienam iš atsakovų skirtina 10,00 Eur bauda už kiekvieną įpareigojimo atlikti veiksmus nevykdymo dieną, baudą mokant ieškovui V. P. (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

9746.

98Ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, proporcingai atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų dalį.

9947.

100Ieškovas byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyręs 795,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 23), 145,20 Eur išlaidos už UAB „Imposta“ atliktą pastato kontrolinę geodezinę nuotrauką (t. 2, b. l. 44 - 45) bei 550,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 43). Iš atsakovų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 475,00 Eur: 100,00 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. 2 , b. l. 11) ir 375,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 112 - 113). Įvertinus advokatų šalims suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, teismas daro išvadą, jog šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi sprendimu buvo patenkinta iš esmės 50 procentų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų ieškovui priteisiamos 397,60 Eur bylinėjimosi išlaidos bei iš šios sumos minusuojama proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovams iš ieškovo priteistina 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, viso iš atsakovų ieškovui priteisiant po 80,05 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

10148.

102Teismas patyrė 15,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsižvelgiant į teismo patenkintų ir atmestų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą išieškotinos sekančiai: 7,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis priteistina iš ieškovo, iš atsakovų N. G. ir R. G. priteistina po 3,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalį (CPK 96 straipsnis).

103Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 273 straipsnio 3 dalimi, 279 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsniu, teismas

Nutarė

104ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies:

105Įpareigoti atsakovus N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nuardyti ūkinio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pastato pusėje esantį šlaitinio stogo karnizą taip, kad jis į ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų išsikišęs ne daugiau nei 400 mm nuo vertikalaus šiaurinės pastato sienos paviršiaus, stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi ne daugiau nei 40 mm; šiaurinėje pastato pusėje ant stogo karnizo įrengti pakabinamus stogo latakus ir lietvamzdžius; atlikus darbus, sutvarkyti statybvietę.

106Nustatyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: atsakovams N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neįvykdžius šio teismo sprendimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovai N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), moka ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienas 10,00 Eur (dešimties eurų 00 euro centų) baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną.

107Kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

108Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,05 Eur (aštuoniasdešimties eurų 05 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

109Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 80,05 Eur (aštuoniasdešimties eurų 05 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

110Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7,83 Eur (septynių eurų 83 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660).

111Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,91 Eur (trijų eurų 91 euro cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660).

112Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,91 Eur (trijų eurų 91 euro cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660).

113Sprendimui įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą Nr. VTPSIANPAN-127002469-17 grąžinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui.

114Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. 1.... 4. ieškovo V. P. atstovas pagal pavedimą A. T. ir atstovas advokatas S. Alysas... 5. 2.... 6. Atsakovas N. G. ir jo bei atsakovės R. G. atstovai advokatas R. Dobrovolskis,... 7. 3.... 8. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės... 9. 4.... 10. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės teritorijų planavimo ir... 11. Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.... 12. 5.... 13. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovui V. P. nuo 2009 m.... 14. 6.... 15. Iš pastatų, esančių Atsakovų žemės sklype, techninės apskaitos bylos... 16. 7.... 17. Iš 1998 m. gruodžio 10 d. Šiaulių r. žemėtvarkos skyriuje suderinto... 18. 8.... 19. Iš Inspekcijos 2017 m. spalio 27 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant... 20. 9.... 21. Iš Inspekcijos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)... 22. 10.... 23. Iš UAB „Imposta“ 2017 m. lapkričio 21 d. parengtos kontrolinės... 24. 11.... 25. Iš Inspekcijos 2017 m. gruodžio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje... 26. 12.... 27. Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės... 28. 13.... 29. Įmonės (duomenys neskelbtini), įsikūrusios (duomenys neskelbtini), 2018 m.... 30. 14.... 31. Iš geodezininko K. M. 2018 m. birželio mėn. pastato kontrolinės geodezinės... 32. 15.... 33. Iš atsakovų pateiktos, 2018 m. liepos 20 d. fotoaparatu iš drono virš... 34. 16.... 35. IĮ „Geodezijos studija“ geodezininko R. P. 2018 m. rugsėjo 10 d.... 36. 17.... 37. Iš Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje... 38. 18.... 39. Antstolis A. Bložė 2018 m. rugsėjo 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo... 40. 19.... 41. Iš ieškovo atstovų pateiktų 2 nuotraukų matyti, jog po rekonstrukcijos... 42. Dėl ginčo esmės.... 43. 20.... 44. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje... 45. 21.... 46. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (sprendimo 5 punktas) nustatyta ir... 47. 22.... 48. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovams dalinės nuosavybės teise... 49. 23.... 50. Nuosekliai plėtojamoje Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta,... 51. 24.... 52. Rekonstrukcijos darbų metu galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo... 53. 25.... 54. Statybos įstatymo 3 straipsnyje (tiek 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m.... 55. 26.... 56. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu... 57. 27.... 58. Bylos kontekste atsakovai pripažino, kad Garažo rekonstrukcijos darbus... 59. 28.... 60. Ieškovas, ginčydamas 2015 - 2017 m. atsakovų atliktos Garažo... 61. 29.... 62. Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovas prašė įpareigoti atsakovus... 63. 30.... 64. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės... 65. 31.... 66. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3... 67. 32.... 68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos... 69. 33.... 70. Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančią Statybos įstatymo 32 straipsnio... 71. 34.... 72. Minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Garažo rekonstrukcijos darbai... 73. 35.... 74. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės... 75. 36.... 76. Minėta, jog atsakovų garažas statytas 1981 m., todėl, sprendžiant... 77. 37.... 78. Teismo vertinimu Garažo šiaurinės sienos šiltinimo medžiagos nuardymas... 79. 38.... 80. Teismas mano, kad nusprendus nuardyti visą į ieškovo žemės sklypą... 81. 39.... 82. Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašė teismo... 83. Dėl ieškinio senaties termino.... 84. 40.... 85. Atsakovai, nurodydami, jog Garažo stogo konstrukcija iš dvišlaitės į... 86. 41.... 87. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 88. 42.... 89. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir... 90. 43.... 91. Ieškovas, atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, prašė ieškinio... 92. 44.... 93. Byloje esančių dokumentų pagrindu (sprendimo 13 punktas) nustatyta, kad... 94. Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.... 95. 45.... 96. Ieškovas prašė teismo nustatyti sprendime 3 mėnesių terminą... 97. 46.... 98. Ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas... 99. 47.... 100. Ieškovas byloje rašytiniais įrodymais pagrindė patyręs 795,20 Eur... 101. 48.... 102. Teismas patyrė 15,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.... 103. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 104. ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies:... 105. Įpareigoti atsakovus N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. G.,... 106. Nustatyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: atsakovams N. G., asmens kodas... 107. Kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.... 108. Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V.... 109. Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui... 110. Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės... 111. Priteisti iš atsakovo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės... 112. Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės... 113. Sprendimui įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą Nr.... 114. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...